Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
Dienos teisinis pulsas · 2026-06-14 · 10 naujienos · 7 šaltiniai
Patvirtinta 4Nepilna 2Nepatikrinta 2
Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (10)
Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
📄 Originalas — Teismai.lt
2026.06.12 :: LAT nusprendė atnaujinti procesą byloje, kurioje 7 tūkst. eurų skola virto daugiau kaip 271 tūkst. eurų reikalavimu
2026.06.12 LAT nusprendė atnaujinti procesą byloje, kurioje 7 tūkst. eurų skola virto daugiau kaip 271 tūkst. eurų reikalavimu
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė dėl proceso atnaujinimo byloje, užbaigtoje teismo patvirtinta…
✅ PatvirtintaTaikos sutartys negali prieštarauti imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, sąžiningumo ir protingumo principams
🟡 NepilnaTeismas negali tvirtinti taikos sutarties, kurioje nustatytos akivaizdžiai neprotingai didelės kompensuojamosios palūkanos
✅ PatvirtintaSutarties šalys nėra visiškai laisvos susitardamos dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio
🔍 Teisinis pagrindas:
• LVAT, A-217-756/2018 (Nutartis, 2018-03-07)↗(case_law)byloje Nr. A 756 -2195/2010; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A 492 -3550/2011). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti…
byloje Nr. A 756 -2195/2010; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A 492 -3550/2011). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.
0,05 proc. palūkanas už kiekvieną tinkamai ir visiškai atsiskaityti uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovės 170 433,08 Eur palūkanų sumą už 2513 dienų, nes ši palūkanų suma susidarė atsakovei praleidus mokėjimo terminus ir naudojantis ieškovės atlikto darbo rezultatais. 12. Teismo vertinimu, dėl prievolės termino pažeidimo susidariusi 170 433,08 Eur palūkanų suma, įvertinus metinį sutartų palūkanų dydį (13 proc.), nelaikytina didele, atitinka teismų praktiką, kuria pripažįstamas pagrįstu panašus ir didesnis metinis palūkanų dydis. Be to, tokia palūkanų suma susidarė dėl atsakovės neveikimo, tinkamai nevykdant trišalio susitarimo. Vien tai, kad ieškovė nepareiškė reikalavimų teisme, nesudarė pagrindo nevykdyti sutarties, kuri šalims turi įstatymo galią ( CK 6.189 straipsnis). 13.
• LVAT, A-217-520/2024 (Nutartis, 2024-06-05)↗(case_law)atlyginimas ir 5 proc entų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (800 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. spalio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo…
atlyginimas ir 5 proc entų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (800 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. spalio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). 56. Pareiškėjas skunde prašė priteisti 6 proc entų dydžio procesines palūkanas, tačiau šio reikalavimo teisiškai nepagrindė. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc entų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc entų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.). Dėl Z. V. reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą 57. Pareiškėjas Z. V.
AnalizėAr teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu susidariusi akivaizdžiai neproporcinga palūkanų suma, keliasdešimt kartų viršijanti pradinį skolos dydį, sudaro teisinį pagrindą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje dėl viešojo intereso pažeidimo ar sutarties sąlygų nesąžiningumo. [TEISINIS_PAGRINDAS]: Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymas ar sutartis nenustato kitokio dydžio. Ši norma, aiškinama kartu su CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, nustato kompensacinį palūkanų pobūdį, kuris negali virsti neproporcinga bauda, pažeidžiančia bendruosius teisingumo ir protingumo principus. [PRAKTIKA]: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. e3K-3-19-313/2022 yra pripažinęs pagrįstu 170 433,08 Eur palūkanų priteisimą už 2513 dienų, kai šalys buvo sutarusios dėl 0,05 proc. paros palūkanų dydžio. Tai rodo, kad teismų praktikoje ilgalaikis prievolės nevykdymas pats savaime daro dideles palūkanas teisėtomis, tačiau nagrinėjamas proceso atnaujinimo atvejis žymi ribą, kai disbalansas tarp 7 tūkst. Eur skolos ir 271 tūkst. Eur reikalavimo pripažįstamas ekstremaliu ir reikalaujančiu intervencijos. [TIKSLINIMAS]: Teiginys, kad teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kurioje nustatytos akivaizdžiai neprotingai didelės kompensuojamosios palūkanos, yra nepilnas, nes neatskleidžia teismo galių modifikuoti sutarties vykdymą vėlesnėse stadijose. Tikslesnė formuluotė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi byloje Nr. e3K-3-80-823/2025, turėtų nurodyti, kad spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. [PRAKTINE_REIKSME]: Kreditorių teisininkams kyla reali rizika, kad net ir teismo patvirtinta taikos sutartis su didelėmis delspinigių ar palūkanų normomis nebėra galutinė ir gali būti revizuojama per proceso atnaujinimo institutą. Siekiant išvengti tokio scenarijaus, rengiant taikos sutartis būtina nustatyti maksimalią galimų priskaičiuoti palūkanų ribą (angl. *cap*) arba aiškiai pagrįsti tokių palūkanų kompensacinį pobūdį konkrečiais kreditoriaus nuostoliais.
📄 Originalas — Teisė.pro
LVAT: piktnaudžiavimas dividendų išmokėjimo schema paneigia teisę į mokesčių lengvatą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi atmetė UAB „Scaent Baltic“ apeliacinį skundą mokestiniame ginče dėl dividendų apmokestinimo pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio. Ginčas kilo po to, kai…
🟡 NepilnaPelno mokesčio įstatyme numatyta dividendų neapmokestinimo lengvata paneigiama, jei konstatuojamas neteisėtas siekis išvengti mokestinių prievolių.
✅ PatvirtintaPiktnaudžiavimas dividendų išmokėjimo schema (naudojant tarpinį subjektą) paneigia teisę į mokesčių lengvatą pagal Lietuvos teisę.
⚪ NepatikrintaLVAT sprendžia tokius ginčus, vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais apie sandorių struktūrų vertinimą.
🔍 Teisinis pagrindas:
• LVAT, eA-1929-575/2026 (Nutartis, 2026-05-27)↗(case_law)Lietuvos ir Estijos kompetentingos mokesčių institucijos sutarė, kad Estijos įmonė nėra faktiškoji dividendų gavėja. Teisėjų kolegija konstatuoj a: IV. 31. Nagrinėjamoje…
Lietuvos ir Estijos kompetentingos mokesčių institucijos sutarė, kad Estijos įmonė nėra faktiškoji dividendų gavėja. Teisėjų kolegija konstatuoj a: IV. 31. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas mokestinis ginčas dėl pareiškėjo užsienio vienetui – jo akcininkei Destanto – išmokėtų dividendų neapmokestinimo pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio pagal PMĮ 34 straipsnio 2 dalį. Ginčo esmę sudaro klausimas, ar mokesčių administratorius, nustatęs, kad tiesioginė dividendų gavėja nebuvo tikroji dividendų savininkė ir veikė tik kaip tarpinis subjektas, pagrįstai, taikydamas MAĮ 69 straipsnio 1 dalį ir bendrąjį Sąjungos teisės draudimo piktnaudžiauti teise principą, atsisakė taikyti šią lengvatą. Kartu byloje vertintina, ar pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl EIF, kaip tikrojo dividendų savininko, paneigia mokesčių administratoriaus nustatytą mokestinę naudą ir piktnaudžiavimo teise požymius.
• LVAT, eA-1929-575/2026 (Nutartis, 2026-05-27)↗(case_law)siekiant pasinaudoti PMĮ 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta „dalyvavimo išimties“ taisykle ir dividendų neapmokestinti. 20. Teismas nustatė ir tai, kad abipusio…
siekiant pasinaudoti PMĮ 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta „dalyvavimo išimties“ taisykle ir dividendų neapmokestinti. 20. Teismas nustatė ir tai, kad abipusio susitarimo procedūros metu pagal pareiškėjo ir Destanto 2022 m. lapkričio 22 d. skundą buvo pasiektas susitarimas su Estijos mokesčių ir muitų valdyba (Estijos kompetentinga institucija; toliau – Estijos KA). MAP metu kompetentingos institucijos sutarė, kad: 1) Destanto nelaikytina tikrąja dividendų, kuriuos išmokėjo pareiškėjas, gavėja, todėl šiems dividendų mokėjimams netaikytinas DAIS 10 straipsnio 2 dalies a punkte numatytas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas; 2) nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo išspręsti ginčą dėl DAIS 10 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo perskaičiuojant VMI sprendimų pagrindu papildomai apskaičiuotą pelno mokestį, taikant DAIS 10 straipsnio 2 dalies a punkte numatytą tarifą.
• LVAT, eA-1929-575/2026 (Nutartis, 2026-05-27)↗(case_law)vienetui išmokamų dividendų, jeigu jiems netaikytina šio straipsnio 2 dalyje nustatyta neapmokestinimo taisyklė. Šiuo aspektu reikšminga ir Lietuvos vyriausiojo…
vienetui išmokamų dividendų, jeigu jiems netaikytina šio straipsnio 2 dalyje nustatyta neapmokestinimo taisyklė. Šiuo aspektu reikšminga ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išdėstyta pozicija, kad, net jei darinį sukūrė ne pati dividendus išmokėjusi bendrovė, o ją kontroliavę asmenys, konstatavus, jog mokesčio lengvata pasinaudota piktnaudžiaujant teise, tai savaime nepaneigia bendrovės, kaip mokestį išskaičiuojančio asmens, pareigos įvykdyti mokestinę prievolę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2232-789/2021 55 punktą). 64. Nagrinėjamu atveju Destanto pareiškėjo akcininke tapo 2012 m. lapkričio mėn., o sprendimai dėl ginčo dividendų paskirstymo priimti 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. balandžio 23 d.
AnalizėŠioje byloje sprendžiamas klausimas, ar dividendus išmokančiam Lietuvos vienetui gali būti taikoma Pelno mokesčio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta dalyvavimo išimties lengvata, kai dviejų valstybių mokesčių administratorių abipusio susitarimo procedūros metu nustatoma, kad užsienio akcininkas nėra faktiškasis dividendų gavėjas, o pats darinys sukurtas siekiant mokestinės naudos. [TEISINIS_PAGRINDAS]: Pagal Pelno mokesčio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies ir 35 straipsnio 2 bei 3 dalių nuostatas, dividendų neapmokestinimo taisyklė netaikoma dariniui ar keliems dariniams, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos. Remiantis LVAT išaiškinimu byloje Nr. eA-1929-575/2026, ši ribojanti taisyklė yra taikoma ir teisė į lengvatą paneigiama net ir tuo atveju, jei piktnaudžiavimo darinį sukūrė ne pats dividendus išmokantis vienetas. [PRAKTIKA]: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. eA-1929-575/2026 suformavo praktiką, kad Lietuvos ir Estijos kompetentingų mokesčių institucijų pasiektas abipusis susitarimas, kuriuo konstatuota, jog Estijos įmonė nėra faktiškoji dividendų gavėja, yra pakankamas ir teisiškai reikšmingas pagrindas paneigti mokesčių lengvatos taikymą dividendų mokėtojui. [TIKSLINIMAS]: Naujienos teiginys, kad dividendų neapmokestinimo lengvata paneigiama tiesiog konstatavus neteisėtą siekį išvengti mokestinių prievolių, yra nepilnas, nes pagal Pelno mokesčio įstatymo 34 straipsnio 2 dalį lengvatos netaikymui būtina nustatyti, kad darinio ar kelių darinių pagrindinis tikslas ar vienas iš tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja Direktyvos 2011/96/ES dalykui ar tikslui. Tikslesnė formuluotė turėtų nurodyti, kad dalyvavimo išimtis netaikoma netikriems dariniams, įsteigtiems siekiant gauti mokesčių įstatymų tikslams prieštaraujančią mokestinę naudą, neatsižvelgiant į tai, kuris subjektas šį darinį inicijavo. [PRAKTINE_REIKSME]: Praktikuojantiems teisininkams ši nutartis rodo, kad mokesčių administratorių pasiekti tarptautiniai abipusio susitarimo procedūros (MAP) rezultatai dėl „faktiškojo gavėjo“ statuso teisme turės lemiamą įtaką, todėl vien formalus holdingo struktūros įsteigimas kitoje ES valstybėje neapsaugo nuo mokestinių prievolių. Vertinant klientų struktūras, būtina atkreipti dėmesį į visos holdingo grandinės ekonominį turinį, nes rizika prarasti lengvatą kyla net ir tada, kai pats dividendų mokėtojas tiesiogiai nedalyvavo kuriant mokesčių vengimo schemą.
📄 Originalas — 15min
Prezidentas ragina Sinkevičių pagarsinti sprendimą dėl vadovavimo Vyriausybei
Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį paragino valdančiųjų socdemų lyderį Mindaugą Sinkevičių galop įvardyti sprendimą dėl jo galimo vadovavimo Vyriausybei ir pernelyg nevilkinti derybų dėl naujos valdančiosios koalicijos.
• KT24-S21/2026 — Dėl bylos nutraukimo(case_law)Respublikos Prezidento įgaliojimus tvirtinti Vyriausybės sudėtį, atskiras terminas šiam veiksmui atlikti nenustatytas. Tai, be kita ko, reiškia, kad iš Konstitucijos…
Respublikos Prezidento įgaliojimus tvirtinti Vyriausybės sudėtį, atskiras terminas šiam veiksmui atlikti nenustatytas. Tai, be kita ko, reiškia, kad iš Konstitucijos, inter alia joje įtvirtinto atsakingo valdymo principo, būtent Ministrui Pirmininkui tenka pareiga sudaryti Vyriausybę ir pateikti Respublikos Prezidentui tvirtinti per įmanomai trumpiausią laiką tam, kad Respublikos Prezidentui būtų įmanoma laikantis Konstitucijos 92 straipsnio 3 dalyje nustatyto bendro 15 dienų termino (per kurį Ministras Pirmininkas turi pristatyti Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikti svarstyti jos programą) įsitikinti, ar Vyriausybė sudaryta paisant Konstitucijos ir laikantis įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat būtų įmanoma imtis veiksmų kliūtims, trukdančioms Vyriausybę tvirtinti paisant Konstitucijos ir laikantis įstatymuose nustatytų reikalavimų, pašalinti.
• 14/04 — Dėl Respublikos Prezidento Rolando Pakso apkaltos(case_law)kitą kampą paimt, žinai, tai aš manau, būtų gudriau, žinai“. A. Drakšas paklausė, su kuo jis galėtų pasikonsultuoti. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas atsakė, kad…
kitą kampą paimt, žinai, tai aš manau, būtų gudriau, žinai“. A. Drakšas paklausė, su kuo jis galėtų pasikonsultuoti. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas atsakė, kad „nėr ko konsultuotis. Mes žinai, kol kas viskas buvo per vieną pusę, pabandyt, kaip sakant, dažat [„galutinai prispausti“]. O gal patraukti jį reikia kažkuom tai. Gal per kitą frontą pasižiūrėt“. A. Drakšas pasakė, kad jau buvo „patraukta“, buvo geri komerciniai pasiūlymai, bet „nieks neveikia“. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pasakė: „Nu, matyt, ne tokie buvo gal. Gal reikėjo kitokių. Nu, nežinau, nežinau, nežinau. Bet jeigu tiek tų pastangų ir padaroma... Aišku, pažiūrėsim, kas bus po to. Po tų paskutinių šnekų. Bet, vot, taip vnutrom čiuju [„intuityviai jaučiu“], gal ir nežinodamas visko, kad reikia su kažkokiu keisti metodiką“. A. Drakšas Respublikos Prezidento Rolando Pakso paklausė, ar jis tuo užsiims.
• 13/04-21/04-43/04 — Dėl teisminės valdžios konstitucinės sistemos ir savivaldos, teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, taip pat dėl teisėjų įgaliojimų pratęsimo(case_law)pataria asmenį paskirti teisėju, paaukštinti teisėją ar jį perkelti, toks patarimas Respublikos Prezidento nesaisto. Tai reiškia, kad Respublikos Prezidentas ( inter…
pataria asmenį paskirti teisėju, paaukštinti teisėją ar jį perkelti, toks patarimas Respublikos Prezidento nesaisto. Tai reiškia, kad Respublikos Prezidentas ( inter alia jeigu paaiškėja tam tikros tokiam paskyrimui ar perkėlimui reikšmės turinčios aplinkybės) gali to asmens nepaskirti teisėju, gali teisėjo nepaaukštinti ar jo neperkelti (o jeigu skiriamas, paaukštinamas ar perkeliamas Aukščiausiojo Teismo arba Apeliacinio teismo teisėjas – gali neteikti jo kandidatūros Seimui). Pagal Konstituciją tokiais atvejais Respublikos Prezidentas gali kreiptis į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytą specialią įstatymo numatytą teisėjų instituciją patarimo dėl kito asmens paskyrimo teisėju, kito teisėjo paaukštinimo ar perkėlimo. 15.2.
Analizė
Teisinis klausimasAr pagal Konstitucijoje įtvirtintą atsakingo valdymo principą pareiga užtikrinti Vyriausybės sudarymo operatyvumą tenka tik būsimam Ministrui Pirmininkui, ar Respublikos Prezidentas gali daryti įtaką šio proceso terminams.
Teisinis pagrindasKonstitucinio Teismo sprendime KT24-S21/2026 nurodyta, kad Respublikos Prezidento įgaliojimams tvirtinti Vyriausybės sudėtį atskiras terminas nėra nustatytas. Tai reiškia, kad pagal atsakingo valdymo principą būtent Ministrui Pirmininkui tenka pirminė atsakomybė už Vyriausybės formavimo eigą, o Prezidentas nėra saistomas konkrečių laiko rėmų priimdamas galutinį sprendimą.
Ką sako praktikaKonstitucinio Teismo sprendimu byloje KT24-S21/2026 konstatuota, kad nesant nustatyto konkretaus termino Prezidento veiksmams, atsakomybės už proceso eigą priskyrimas būtent Vyriausybės vadovui kyla tiesiogiai iš konstitucinio atsakingo valdymo principo.
Praktinė reikšmėŠis reguliavimas suteikia stipresnį teisinį argumentą Prezidentui viešai spausti koalicijos partnerius, nes bet koks derybų vilkinimas konstituciškai krenta ant būsimo Ministro Pirmininko pečių. Praktinė rizika valdantiesiems yra ta, kad Prezidentas, nebūdamas saistomas jokių konkrečių terminų Vyriausybės tvirtinimui, gali teisėtai atidėlioti kabineto paskyrimą, jei derybų procesas iš pat pradžių bus neorganizuotas.
📄 Originalas — Lrytas
Šiauliuose masiškai vagiami nuotekų šulinių dangčiai, dingo ir geležinkelio detalių
Šiaulių policijos pareigūnai aiškinasi nuotekų šulinių dangčių bei geležinkelio detalių vagystes.
• LAT, 2K-307-648/2016 (Nutartis, 2016-10-25)↗(case_law)yra paieškomas kaip vogtas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560- 11, jį išardė ir dalį išardytų detalių, t. y. variklio dangtį, du priekinius kairės ir dešinės…
yra paieškomas kaip vogtas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00560- 11, jį išardė ir dalį išardytų detalių, t. y. variklio dangtį, du priekinius kairės ir dešinės pusės sparnus, galines dureles – dangtį, kairės ir dešinės pusės priekines ir galines dureles, priekinio buferio skersinį metalinį balkį, priekabos vilkimo įtaisą su nuimamu kabliu, priekinės pakabos ir variklio tvirtinimo rėmą, galinio rato pakabos tvirtinimo rėmą, variklio aušinimo radiatorių su kondicionavimo sistemos ir tepalo tepimo sistemos radiatoriumi, automobilio kėbulo priekinį skydelį, variklio plastikinį gaubtą, prietaisų skydelį, oro srauto matuoklį, elektroninio valdymo skydelį ir kitas tiksliai nenustatytas minėto automobilio detales nuvežė į Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) UAB,,A “ naudojamą aikštelę jas realizuoti. Be to, E. T. , Ž. U. ir asmuo, kuriam baudžia masis procesas nutrauktas, 2011 m.
dingo gėrimai. Kas galėjo įvykdyti vagystę, nežino, nes minėtą dieną pagrinde dirbo kasoje (1 t., b. l. 59-60). Iš 2018-12-24 UAB „( - )“ pareiškimo ir 2019-01-28 rašto dėl pareiškimo patikslinimo matyti, jog 2018-12-2415.30 val. apsaugos darbuotojas alkoholio skyriuje pastebėjo tuščias vietas, kuriose stovėjo brangūs alkoholio buteliai, todėl kamerų pagalba išaiškino asmenis, kurie įvykdė vagystę. 15 val. 16 min. 51 sek. pamatė, kaip įtariamųjų baltos spalvos automobilis privažiuoja prie parduotuvės. 15 val. 18 min. į parduotuvę įeina vyras su žydru sportiniu džemperiu ir įeina į tarnybines patalpas, apsižiūri ir išeina. 15 val. 20 min. į parduotuvę įeina pirmas vagis, oranžiniu sportiniu bliuzonu, po to antras – su juodos spalvos striuke, kepure, šviesiomis kelnėmis. Trečias 15 val. 22 min. 26 sek.
įvykio vietos, esančios Šiauliuose, Draugystės pr. 21-1A, iš kur buvo padaryta vagystė, apžiūra (t.1, b.l. 65-67).
262011-05-27 apžiūros protokole užfiksuota V. N. pateikto vaizdo įrašo apžiūra (t. 1, b.l.69-74).
272011-06-16 kratos protokole užfiksuota, kad kratos pas I. B., adresu ( - ), metu rastas ir paimtas gėlėtas bluzonas su gobtuvu ir oranžinė rankinė (t. 1, b.l. 81-82).
282011-06-16 daiktų apžiūros protokole užfiksuota kratos metu rastų ir paimtų daiktų apžiūra (t. 1, b.l. 83-85).
292011-06-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja L. T. atpažino I. B., kaip merginą, pavogusią kvepalus iš parduotuvės „Įvairios prekės“ (t. 1, b.l.102-106).
302011-08-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja V. N. atpažino I. B., kaip merginą, pavogusią kvepalus iš parduotuvės „Įvairios prekės“ (t. 1, b.l. 91-96).
AnalizėAr sistemingai vykdomų viešosios infrastruktūros elementų vagysčių atvejais netiesioginiai įrodymai, tokie kaip vaizdo įrašų apžiūros bei kratos metu rastos išardytos detalės, yra pakankami konstatuoti asmens kaltę, nesant tiesioginių nusikalstamos veikos liudytojų? [TEISINIS_PAGRINDAS]: Remiantis bendraisiais baudžiamojo proceso įrodinėjimo principais, nusikalstamu būdu įgyto turto išardymas dalimis ir tų dalių suradimas patvirtina disponavimo vogtu turtu faktą, kaip tai nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-307-648/2016. Teisiškai reikšminga yra tai, kad nesant tiesioginių įrodymų, kaltė privalo būti grindžiama griežtai reglamentuota procesinių veiksmų – įvykio vietos apžiūros, vaizdo įrašų analizės bei kratos – seka ir jų protokolais. [PRAKTIKA]: Šiaulių regiono teismų praktikoje
📄 Originalas — Žinių radijas
Kodėl socdemai taip ilgai neatskleidžia, kad Mindaugas Sinkevičius bus premjeru?
Socialdemokratai ir toliau neatskleidžia, kam patikės premjero postą. Partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė tikina, kad tokia nežinomybė jai neatrodo keista, o jai antrina ir derybų grupės narys, susisiekimo ministras Juras Taminskas…
⚪ NepatikrintaVyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatytas šiurkštus pažeidimas nuleistina premjerui būti paskirtu dar kartą
✅ PatvirtintaVyriausybę galima perdaryti be premjero rezignacijos
🔍 Teisinis pagrindas:
• 12/2019 — Dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų(case_law)Skvernelio skyrimo Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku“ paskyrė Ministrą Pirmininką; 2019 m. rugpjūčio 7 d. dekretu Nr. 1K-40 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės…
Skvernelio skyrimo Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku“ paskyrė Ministrą Pirmininką; 2019 m. rugpjūčio 7 d. dekretu Nr. 1K-40 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties“ Respublikos Prezidentas taip pat patvirtino Vyriausybės sudėtį, kurioje, palyginti su pradine šios Vyriausybės sudėtimi, patvirtinta minėtu Respublikos Prezidento 2016 m. lapkričio 29 d. dekretu Nr. 1K-803 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties“, buvo pasikeitę daugiau kaip pusė ministrų. Šiame kontekste paminėtina, jog visuotinai žinoma, kad po Respublikos Prezidento rinkimų pasikeitė Vyriausybę sudarančios koalicijos sudėtis; 2019 m. liepos 5 d. koalicijos sutartį sudarė keturios partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos socialdemokratų darbo partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
• KT24-S21/2026 — Dėl bylos nutraukimo(case_law)gruodžio 4 d. dekreto 1 straipsniu patvirtinta tokios sudėties Vyriausybė:
„ 1) Šarūnas Birutis – kultūros ministras;
2) Kęstutis Budrys – užsienio reikalų ministras;
3)…
gruodžio 4 d. dekreto 1 straipsniu patvirtinta tokios sudėties Vyriausybė:
„ 1) Šarūnas Birutis – kultūros ministras;
2) Kęstutis Budrys – užsienio reikalų ministras;
3) Ignas Hofmanas – žemės ūkio ministras;
4) Marija Jakubauskienė – sveikatos apsaugos ministrė;
5) Vladislav Kondratovič – vidaus reikalų ministras;
6) Rimantas Mockus – teisingumo ministras;
7) Povilas Poderskis – aplinkos ministras;
8) Raminta Popovienė – švietimo, mokslo ir sporto ministrė;
9) Inga Ruginienė – socialinės apsaugos ir darbo ministrė;
10) Eugenijus Sabutis – susisiekimo ministras;
11) Lukas Savickas – ekonomikos ir inovacijų ministras;
12) Rimantas Šadžius – finansų ministras;
13) Dovilė Šakalienė – krašto apsaugos ministrė;
• KT24-S21/2026 — Dėl bylos nutraukimo(case_law)finansų ministras;
11) Dovilė Šakalienė – krašto apsaugos ministrė;
12) Žygimantas Vaičiūnas – energetikos ministras.“
7. Sudarant naują Vyriausybę po to, kai…
finansų ministras;
11) Dovilė Šakalienė – krašto apsaugos ministrė;
12) Žygimantas Vaičiūnas – energetikos ministras.“
7. Sudarant naują Vyriausybę po to, kai atsistatydino tuo metu pareigas ėjusi Vyriausybė, priimtu ginčijamu Respublikos Prezidento 2025 m. rugsėjo 9 d. dekretu buvo nustatyta:
„ Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 4 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės 2025 m. rugsėjo 9 d. teikimą,
1 straipsnis.
Tvirtinu tokios sudėties Lietuvos Respublikos Vyriausybę:
1) Vaida Aleknavičienė – kultūros ministrė;
2) Kęstutis Budrys – užsienio reikalų ministras;
3) Edvinas Grikšas – ekonomikos ir inovacijų ministras;
4) Marija Jakubauskienė – sveikatos apsaugos ministrė;
5) Vladislav Kondratovič – vidaus reikalų ministras;
6) Andrius Palionis – žemės ūkio ministras;
Analizėtaisyklė lemia, kad bet kokie neoficialūs politiniai susitarimai ar delsimas įvardyti kandidatus neturi teisinės galios tol, kol nėra priimti formalūs šalies vadovo dekretai.
* Let's refine `[PRAKTIKA]`:
`[PRAKTIKA]`: Konstitucinio Teismo praktikoje (bylos Nr. 12/2019 ir KT24-S21/2026) nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tiek naujos Vyriausybės sudarymas po atsistatydinimo, tiek įgaliojimų suteikimas iš naujo pasike
📄 Originalas — Verslo žinios
Prezidentas ragina Mindaugą Sinkevičių pagarsinti sprendimą dėl vadovavimo Vyriausybei
Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį paragino valdančiųjų socdemų lyderį Mindaugą Sinkevičių galop įvardyti sprendimą dėl jo galimo vadovavimo Vyriausybei ir pernelyg nevilkinti derybų dėl naujos valdančiosios koalicijos.
• 14/04 — Dėl Respublikos Prezidento Rolando Pakso apkaltos(case_law)kitą kampą paimt, žinai, tai aš manau, būtų gudriau, žinai“. A. Drakšas paklausė, su kuo jis galėtų pasikonsultuoti. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas atsakė, kad…
kitą kampą paimt, žinai, tai aš manau, būtų gudriau, žinai“. A. Drakšas paklausė, su kuo jis galėtų pasikonsultuoti. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas atsakė, kad „nėr ko konsultuotis. Mes žinai, kol kas viskas buvo per vieną pusę, pabandyt, kaip sakant, dažat [„galutinai prispausti“]. O gal patraukti jį reikia kažkuom tai. Gal per kitą frontą pasižiūrėt“. A. Drakšas pasakė, kad jau buvo „patraukta“, buvo geri komerciniai pasiūlymai, bet „nieks neveikia“. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pasakė: „Nu, matyt, ne tokie buvo gal. Gal reikėjo kitokių. Nu, nežinau, nežinau, nežinau. Bet jeigu tiek tų pastangų ir padaroma... Aišku, pažiūrėsim, kas bus po to. Po tų paskutinių šnekų. Bet, vot, taip vnutrom čiuju [„intuityviai jaučiu“], gal ir nežinodamas visko, kad reikia su kažkokiu keisti metodiką“. A. Drakšas Respublikos Prezidento Rolando Pakso paklausė, ar jis tuo užsiims.
• KT24-S21/2026 — Dėl bylos nutraukimo(case_law)Respublikos Prezidento įgaliojimus tvirtinti Vyriausybės sudėtį, atskiras terminas šiam veiksmui atlikti nenustatytas. Tai, be kita ko, reiškia, kad iš Konstitucijos…
Respublikos Prezidento įgaliojimus tvirtinti Vyriausybės sudėtį, atskiras terminas šiam veiksmui atlikti nenustatytas. Tai, be kita ko, reiškia, kad iš Konstitucijos, inter alia joje įtvirtinto atsakingo valdymo principo, būtent Ministrui Pirmininkui tenka pareiga sudaryti Vyriausybę ir pateikti Respublikos Prezidentui tvirtinti per įmanomai trumpiausią laiką tam, kad Respublikos Prezidentui būtų įmanoma laikantis Konstitucijos 92 straipsnio 3 dalyje nustatyto bendro 15 dienų termino (per kurį Ministras Pirmininkas turi pristatyti Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikti svarstyti jos programą) įsitikinti, ar Vyriausybė sudaryta paisant Konstitucijos ir laikantis įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat būtų įmanoma imtis veiksmų kliūtims, trukdančioms Vyriausybę tvirtinti paisant Konstitucijos ir laikantis įstatymuose nustatytų reikalavimų, pašalinti.
• KT24-S21/2026 — Dėl bylos nutraukimo(case_law)Pirmininkui. Joks kitas valstybės pareigūnas, taigi ir Respublikos Prezidentas, negali perimti šių įgaliojimų. Respublikos Prezidentas, Seimo pasitikėjimą turinčiam…
Pirmininkui. Joks kitas valstybės pareigūnas, taigi ir Respublikos Prezidentas, negali perimti šių įgaliojimų. Respublikos Prezidentas, Seimo pasitikėjimą turinčiam Ministrui Pirmininkui sudarius ir pateikus tvirtinti Vyriausybę, kuri sudaryta iš mažesnio skaičiaus ministrų, nei įstatyme numatyta ministerijų, tačiau to pakanka Vyriausybės sprendimams priimti, neturi pagrindo preziumuoti, kad patvirtinta tokia Vyriausybė negalės parengti Vyriausybės programos, kuriai būtų pritarta Seime. Negalėdamas to preziumuoti, Respublikos Prezidentas taip pat negali atsisakyti tvirtinti Ministro Pirmininko teikiamą Vyriausybę vien tuo pagrindu, kad ji teikiama tvirtinti su mažiau ministrų, nei įstatyme numatyta ministerijų. 3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui taip pat gauti suinteresuoto asmens Respublikos Prezidento atstovo Respublikos Prezidento vyriausiojo patarėjo A.
AnalizėAr Respublikos Prezidento raginimai potencialiam kandidatui į Ministrus Pirmininkus paspartinti sprendimus dėl koalicijos ir Vyriausybės formavimo neperžengia konstitucinių galių ribos, ribojančios Prezidento galimybes perimti Vyriausybės sudarymo iniciatyvą. [TEISINIS_PAGRINDAS]: Remiantis Konstitucijoje įtvirtintu atsakingo valdymo principu, būtent Ministrui Pirmininkui tenka pareiga sudaryti ir pateikti tvirtinti Vyriausybės sudėtį, o joks kitas valstybės pareigūnas, įskaitant Respublikos Prezidentą, negali perimti šių įgaliojimų. Konstitucijoje taip pat nėra nustatyto atskiro termino, per kurį Respublikos Prezidentas privalo atlikti savo įgaliojimą tvirtinti Vyriausybės sudėtį. [PRAKTIKA]: Konstitucinis Teismas byloje Nr. KT24-S21/2026 konstatavo, kad joks kitas valstybės pareigūnas, taigi ir Respublikos Prezidentas, negali perimti Seimo pasitikėjimą turinčio Ministro Pirmininko įgaliojimų sudaryti ir pateikti tvirtinti Vyriausybę. [PRAKTINE_REIKSME]: Praktikoje tai reiškia, kad Prezidento raginimai ir spaudimas dėl terminų turi tik politinę, bet ne teisinę galią, todėl derybų dinamika ir personalijų parinkimas išlieka išskirtine būsimo Ministro Pirmininko prerogatyva. Teisininkams ir žurnalistams vertinant šį procesą svarbu akcentuoti, kad bet kokie formalūs Prezidento bandymai nustatyti privalomus derybų terminus ar diktuoti sąlygas būtų traktuojami kaip konstitucinių įgaliojimų viršijimas, o stipresnis argumentas ginčuose visada bus Ministro Pirmininko diskrecijos viršenybė.
📄 Originalas — Ekonomika.lt
Kaip paruošti kreditų istoriją ateičiai: nuo pirmosios sutarties iki patikimo mokumo profilio
Kreditų istorija formuojasi metais: paaiškiname, kas į ją patenka, kokios klaidos dažniausiai kenkia ir kokie kasdieniai įpročiai padeda išlaikyti patikimą mokumo profilį.
The post Kaip paruošti kreditų istoriją ateičiai: nuo pirmosios…
• Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas 16 straipsnis (statute)16 straipsnis. Kredito sutarties forma ir turinys
1. Kredito sutartis sudaroma raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje. Kredito sutarties šalys turi gauti po…
16 straipsnis. Kredito sutarties forma ir turinys
1. Kredito sutartis sudaroma raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje. Kredito sutarties šalys turi gauti po vieną kredito sutarties egzempliorių.
2. Kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodoma:
1) kredito rūšis;
2) kredito gavėjo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, kredito tarpininko, kai jis yra fizinis asmuo, vardas, pavardė, veiklos vietos adresas; kredito davėjo, kredito tarpininko, kai jis yra juridinis asmuo, pavadinimas, buveinės adresas ir kodas;
3) kredito sutarties trukmė;
4) bendra kredito suma ir jos išmokėjimo sąlygos;
• Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas 16 straipsnis (statute)16 straipsnis. Kredito sutarties forma ir turinys
1. Kredito sutartis sudaroma raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje. Kredito sutarties šalys turi gauti po…
16 straipsnis. Kredito sutarties forma ir turinys
1. Kredito sutartis sudaroma raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje. Kredito sutarties šalys turi gauti po vieną kredito sutarties egzempliorių.
2. Kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodoma:
1) kredito rūšis;
2) kredito gavėjo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, kredito tarpininko, kai jis yra fizinis asmuo, vardas, pavardė, veiklos vietos adresas; kredito davėjo, kredito tarpininko, kai jis yra juridinis asmuo, pavadinimas, buveinės adresas ir kodas;
3) kredito sutarties trukmė;
4) bendra kredito suma ir jos išmokėjimo sąlygos;
5) kredito palūkanų normos rūšis, dydis, apskaičiavimo tvarka. Kai teikiamas kreditas, kurio palūkanų norma yra kintamoji, turi būti nurodytas kredito davėjo taikomos maržos dydis ir kintamoji palūkanų normos dalis;
• Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas 16 straipsnis (statute)16 straipsnis. Kredito sutarties forma ir turinys
1. Kredito sutartis sudaroma raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje. Kredito sutarties šalys turi gauti po…
16 straipsnis. Kredito sutarties forma ir turinys
1. Kredito sutartis sudaroma raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje. Kredito sutarties šalys turi gauti po vieną kredito sutarties egzempliorių.
2. Kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodoma:
1) kredito rūšis;
2) kredito gavėjo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, kredito tarpininko, kai jis yra fizinis asmuo, vardas, pavardė, veiklos vietos adresas; kredito davėjo, kredito tarpininko, kai jis yra juridinis asmuo, pavadinimas, buveinės adresas ir kodas;
3) kredito sutarties trukmė;
4) bendra kredito suma ir jos išmokėjimo sąlygos;
AnalizėAr kredito sutarties formos ir turinio aiškumo reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnyje, nesilaikymas daro įtaką kreditoriaus teisei fiksuoti vartotojo įsipareigojimų nevykdymą ir perduoti šiuos duomenis į kredito istorijos registrus. [TEISINIS_PAGRINDAS]: Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalys reikalauja, kad kredito sutartis būtų sudaryta raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje, o jos sąlygos būtų pateikiamos aiškiai ir glaustai. Ši norma nustato imperatyvą, kad bet kokie vartotojo įsipareigojimai, lemiantys jo mokumo vertinimą, privalo būti išreikšti nedviprasmiškai ir prieinami patvarioje formoje, o neaiškios ar netinkamai įformintos sąlygos negali būti aiškinamos vartotojo nenaudai. [PRAKTINE_REIKSME]: Praktikoje ginčijant neigiamą kredito istoriją, advokatams rekomenduojama pirmiausia reikalauti kreditoriaus pateikti pirminį sutarties egzempliorių patvariojoje laikmenoje ir tikrinti, ar ginčytina prievolė buvo suformuluota aiškiai ir glaustai pagal 16 straipsnio reikalavimus. Jei kredito davėjas negali įrodyti tinkamo sąlygų atskleidimo patvarioje laikmenoje, atsiranda stiprus teisinis argumentas reikalauti pašalinti neigiamus įrašus iš kredito reitingų duomenų bazių, nes nesant teisiškai nepriekaištingo sutartinio pagrindo negali būti konstatuojamas ir pats skolos vėlavimo faktas.
📄 Originalas — Teismai.lt
2026.06.12 :: Regionų administracinis teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl atsakomybės už tarptautinių sankcijų pažeidimus ribų
2026.06.12 Regionų administracinis teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl atsakomybės už tarptautinių sankcijų pažeidimus ribų
Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 10 d. nutartimi kreipėsi į…
• LVAT, eA-1031-821/2024 (Nutartis, 2024-06-13)↗(case_law)Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į…
Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad teismas privalo kreiptis į ESTT tais atvejais, kai jam iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį būtina išnagrinėti tam, kad byloje būtų priimtas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I 146 -5/2014). 45.
teismui prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su nurodytais papildomais prejudiciniais klausimais.
Pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnio 1 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad paminėtu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Taigi iš nurodytų teisės normų matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į ESTT kreiptis privalo tais atvejais, kai jam iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas.
teismui prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su nurodytais papildomais prejudiciniais klausimais.
Pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnio 1 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad paminėtu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Taigi iš nurodytų teisės normų matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į ESTT kreiptis privalo tais atvejais, kai jam iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas.
Analizė
Teisinis klausimasKoks yra Europos Sąjungos teisės nustatytas atsakomybės už tarptautinių sankcijų Baltarusijai pažeidimus ribų santykis su nacionalinėmis sankcijų taikymo taisyklėmis ir jų proporcingumu.
Teisinis pagrindasPagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, teismas įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl ES teisės normų aiškinimo. Ši norma kartu su pareiga vadovautis ES teisminių institucijų sprendimais lemia, kad nacionalinis teismas negali savarankiškai nustatyti ES sankcijų režimo ribų, jei kyla abejonių dėl jų suderinamumo su ES bendraisiais principais.
Ką sako praktikaLietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose Nr. A-917-502 ir Nr. A-847-502 yra suformavęs vieningą praktiką, kad kilus ES teisės aiškinimo poreikiui taikoma ABTĮ 4 straipsnio 3 dalis, o nutartyje Nr. eA-1031-821/2024 dar kartą patvirtinta pareiga vadovautis Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais.
Praktinė reikšmėPraktikuojantiems teisininkams šis kreipimasis suteikia stiprų argumentą reikalauti stabdyti visas šiuo metu nagrinėjamas nacionalines bylas dėl sankcijų Baltarusijai pažeidimų, kol ESTT pateiks prejudicinį išaiškinimą. Advokatai turėtų aktyviai remtis Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 10 d. nutartimi, kad apsaugotų klientus nuo galimai neproporcingų nacionalinių nuobaudų, kurios vėliau gali būti pripažintos prieštaraujančiomis ES teisei.
• Lengvatinis 6 proc. (nuo 2026 m. - 7 proc.) pelno mokesčio tarifas s_0001 (video_transcript)Šios dienos tema.
Šios dienos tema.
• Pelno mokesčio įstatymo bei Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai s_0001 (video_transcript)Šios dienos tema – Lietuvos Respublikos pelno mokesčio ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymų pakeitimai.
Šios dienos tema – Lietuvos Respublikos pelno mokesčio ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymų pakeitimai.
• Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymas 1 straipsnis (statute)– Sąjūdžio diena;
46) birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio diena;
47) birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido…
– Sąjūdžio diena;
46) birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio diena;
47) birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena;
48) birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena, Tarptautinė valstybės tarnautojų diena;
49) liepos pirmasis sekmadienis – Globėjų diena;
50) liepos 13-oji – Durbės mūšio diena;
51) liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena;
52) liepos 16-oji – Agronomų diena;
53) liepos 17-oji – Pasaulio lietuvių vienybės diena;
54) liepos paskutinis sekmadienis – Jūros diena, Žvejų diena;
55) liepos 31-oji – Medininkų žudynių diena;
56) rugpjūčio 2-oji – Romų genocido atminimo diena;
57) rugpjūčio pirmasis šeštadienis – Bitininkų diena;
58) rugpjūčio 12-oji – Tarptautinė jaunimo diena;
59) rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, Baltijos kelio diena;
60) rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena;
AnalizėŠi naujiena apie Gedulo ir vilties dienos minėjimą iš esmės neliečia teisinio klausimo, todėl kitos sekcijos yra praleidžiamos.
📄 Originalas — 15min
Rumunijos prezidentas paskyrė naują premjerą
Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas (Nikušoras Danas) sekmadienį paskyrė naują ministrą pirmininką, kuriam pavesta suformuoti vyriausybę.
• 19/97 — Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos(case_law)eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Respublikos Prezidentas Vyriausybei atsistatydinus ar…
eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Respublikos Prezidentas Vyriausybei atsistatydinus ar grąžinus savo įgaliojimus ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą, Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus ir t. t. Europos valstybių, kuriose prezidentas renkamas tiesiogiai, konstitucinėje praktikoje nereti atvejai, kai prezidento ir parlamento daugumos politinės nuostatos yra skirtingos arba prezidentas nėra parlamento daugumos remiamas. Jo, kaip valstybės vadovo, rūpestis – sudaryti daugumos remiamą vyriausybę, todėl jis, nors ir turi pasirinkimo teisę, neignoruoja parlamento daugumos. Pagal Europos konstitucinę tradiciją prezidentas vyriausybės vadovu skiria tą asmenį, kurį remia parlamento dauguma. Tokios konstitucinės praktikos laikomasi ir Lietuvoje.
• 13/98 — Dėl Vyriausybės įgaliojimų gavimo iš naujo(case_law)valstybės valdymo institucija. Pagal Konstitucijos 94 straipsnį, ją sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia…
valstybės valdymo institucija. Pagal Konstitucijos 94 straipsnį, ją sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas (Konstitucijos 92 straipsnio 1 dalis). Pagal Konstitucijos 92 straipsnio 3 dalį, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Vyriausybės personalinę sudėtį suformuoja Ministras Pirmininkas ir Respublikos Prezidentas. Tačiau vien Vyriausybės sudėties patvirtinimo nepakanka, kad Vyriausybė galėtų pradėti veikti. Vyriausybė turi turėti Seimo pasitikėjimą. Todėl Konstitucijos 92 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog „nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai“.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 24 straipsnis (statute)24 straipsnis. Ministras Pirmininkas
1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.
2. Ministras Pirmininkas:
1) sudaro Vyriausybę ir teikia…
24 straipsnis. Ministras Pirmininkas
1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.
2. Ministras Pirmininkas:
1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui;
2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;
3) Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus; Vyriausybės kancleriui gali pavesti priimti į pareigas ir atleisti iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, tvirtinti jų pareigybių aprašymus;
AnalizėŠi naujiena apie Rumunijos prezidento paskirtą naują premjerą yra užsienio politikos įvykis, kuris neturi teisinių pasekmių Lietuvoje ir tiesiogiai neliečia Lietuvos teisinės sistemos klausimų.
🗺️ Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →
Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.