⚖️ Teisinė prizmė — 2026-06-15

16 d. teismo narių susirinkime teismo pirmininku išrinko J. B. , pastarasis šias pareigas ėjo iki 2013 m. vasario 8 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bylą išnagrinėjęs kasacine tvarka, padarė priešingą išvadą – kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ypač glaudūs ir intensyvūs ryšiai tarp Lietuvos arbitražo teismo ir (duomenys neskelbtini), kurioje dirbantis advokatas J. S. , be kita ko, atstovavo atsakovei (duomenys neskelbtini) Lietuvos arbitražo teismo administruotame arbitražo procese, kuriame arbitras paskirtas institucijos pirmininkės nutartimi, kas sudaro pagrindą konstatuoti akivaizdų arbitražo institucijos nepriklausomumo trūkumą ir su tuo susijusį byloje dalyvaujančių asmenų teisės į tinkamą procesą pažeidimą. Tokią išvadą kasacinis teismas padarė, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, kad V. S. ir T. K. yra (duomenys neskelbtini) advokatai, partneriai.

pirmieji susiduria būtent administraciniai teismai. Mes tikime, jog tik nepriklausoma ir kvalifikuota teismin÷ valdžia gali sulaukti tarptautinių organizacijų, kurių nare yra Lietuva, užsienio investuotojų ir visos visuomen÷s pasitik÷jimo. Atsižvelgiant į tai, 2003 metais buvo skiriamas itin didelis d÷mesys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teis÷jų ir teismo personalo (teis÷jų pad÷j÷jų, patar÷jų) mokymams ir kvalifikacijos k÷limui. Teisme formuojama biblioteka, prad÷jo veikti Teismų praktikos departamentas, kurio funkcijos apima ne tik nacionalinių teismų, bet ir tarptautinių teismų praktikos analizę ir apibendrinimus. Teis÷jai ir teismo darbuotojai skatinami dalyvauti konferencijose ir seminaruose, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pavyko užmegzti draugiškus ryšius su Švedijos bei Suomijos administraciniais teismais. 2003 m. kovą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei Švedijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas organizavo seminarą Europos Bendrijų teis÷s taikymo tema. Seminaras vyko Teisingumo ministerijos Konferencijų sal÷je, Vilniuje. Dalyvavo LVAT bei apygardų administracinių teismų teis÷jai ir teismo personalas. Panašus seminaras vyko ir 2003 metų spalį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sal÷je. Švedijos kolegų nuomone, Lietuvos administracinių teismų teis÷jų ir teismo personalo žinios Europos Sąjungos teis÷s srityje yra smarkiai pažengusios į priekį. Panašūs seminarai su Švedijos kolegomis planuojami ir 2004 metais. Šeši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo darbuotojai (teismo pirmininko patar÷ja ir 5 teis÷jų pad÷j÷jai) 2003 metais stažavosi Švedijos Aukščiausiajame Administraciniame Teisme Stokholme. 2003 metų gruodį Lietuvos penki vyriausiojo administracinio teismo teis÷jai su studijų vizitu lank÷si Suomijos Aukščiausiajame Administraciniame Teisme, Helsinkio administraciniame teisme bei Suomijos Teisingumo ministerijoje. Pagrindinis d÷mesys bendraujant su Švedijos ir Suomijos kolegomis skiriamas administracinių teismų vaidmens, jų veiklos veiksmingumo, įtakos ginant žmogaus teises, taip pat Europos Sąjungos teis÷s aktų taikymo nacionaliniuose teismuose klausimų aptarimui. Atsižvelgiant į art÷jančią Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, 2003 metais buvo užmegzti kontaktai su Europos Bendrijų Teisingumo Teismu. Su darbo vizitais šiame teisme apsilank÷ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teis÷jai bei dalis teisinio teismo personalo narių. Buvo aptariami klausimai, susiję su Europos bendrijų Teisingumo Teismo veikla, jo santykiais su nacionaliniais teismais, prašymų d÷l preliminarių nutarimų procedūra. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas teiks teismo rengiamas sprendimų apžvalgas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bibliotekai. Vienas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teis÷jas 2003 metų lapkritį dalyvavo 20 dienų trukm÷s Vokietijos teis÷jų asociacijos, Vokietijos žemių teisingumo ministerijų bei Tarptautinio

ginti savo teisių ir interesų, ar bus pažeisti bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai, nėra jokio pagrindo. Taip pat akcentuotina, jog pagal ABTĮ 13 straipsnio 7 dalį, proceso dalyvių, dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), todėl pareiškėjai pageida ujant, ji galės ir pat i asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ja i gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, kaip minėta, pareiškėją šioje byloje atstovauja profesionalus atstovas, o byloje nėra duomenų, kad jau yra priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją iš šalies.

Dažnai prekiaujant internetu ir bendradarbiaujant su ES šalimis, va, tas terminas būtent ir girdimas. Tai kas tai per sistema ir ką ji daro?

Na, kaipgi atsiranda.

Taigi, pateiksiu situaciją.

jis turėjo įmautę su dokumentais, kokiais ir kiek dokumentų buvo nežino, nes dokumentų neapžiūrinėjo. Paklausus N. P. kur reiks važiuoti, pirmiausiai pastarasis nurodė važiuoti į Klaipėdą, kur nuo „A.s“ parduotuvės, tikslaus adreso nežino, paėmė "senį" pagyvenusį apie 50-60 metų amžiaus, nepažįstamą vyriškį, apie 185 cm. ūgio, lieso kūno sudėjimo. Jis buvo pražilusiais plaukais ir ūsais su tamsintais akiniais, kaip vėliau sužinojo jo duomenis tai V. S.. Paklausus N. P. ką čia veikia "senis" jis atsakė nesirūpink, neklausinėk su juo nešnekėk ir nesakyk savo vardo. Kodėl taip turėjo daryti N. P. neaiškino, o pats jo neklausė. V. S. sėdėjo gale už keleivio sėdynės, karts nuo karto parūkydamas, nieko su N. P. nekalbėjo. Ar V. S. turėjo ir kokius dokumentus nepamena. Prieš važiuojant į Palangą N. P.

rūmams 2019 m. kovo 12 d. pateikė skundą dėl VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimo panaikinimo. 2.2. Atsakovas neužtikrino tinkamo antrinės teisinės pagalbos teikimo, veikė antstolio A. S. interesais, todėl yra nusikalstamos veikos požymių, dėl ko būtina atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pareiškėjas 2019 m. vasario 7 d. VGTPT Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl VGTPT Klaipėdos skyriaus veiksmų apskundimo – prašė VGTPT nusišalinti nuo minėto prašymo nagrinėjimo. VGTPT Klaipėdos skyrius 2019 m. vasario 18 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-1109 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nurodė kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo, surašant prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, apskundžiant VGTPT Klaipėdos skyriaus veiksmus.

tarpe ir buto raktą. Tačiau jo kaltė įrodyta kaltinamojo M. G. ir nukentėjusiojo V. Ž. parodymais. Kaltinamasis M. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog buvo atėjęs pas pažįstamą S. Z. ir kartu su M. B. išeidami iš jos buto, pamatė prie namo laiptinės stovintį neblaivų nukentėjusįjį V. Ž., pasistačiusį šalia rankinę. Bylos duomenimis nustatyta, jog S. Z. gyvena Sulupės g. 20-13, Klaipėda ( ikiteisminio tyrimo byla Nr. 33-1-00660-12), o nukentėjusysis V. Ž. apiplėštas Klaipėdoje prie Sulupės g. 20 namo laiptinės. Nustatyta, jog M. B., priėjęs prie V. Ž. jį pastūmė, dėl ko jis persisvėręs per laiptų turėklą nukrito, tokiu būdu kaltinamasis M. B., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiojo rankinę su daiktais ir nubėgo į namus. Teismo posėdžio metu M. G. patvirtino, kad į butą pas M. B. atėjo ir jis, tačiau nematė, kas buvo rankinėje, pagrobtoje iš V. Ž.. Nukentėjusysis V. Ž.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. O. S. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 27 d. apie 19.20 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), po futbolo rungtynių tarp (duomenys neskelbtini) komandų žmonių akivaizdoje savo įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad tyčia savo kūnu prispaudė nukentėjusįjį rungtynių futbolo teisėją V. G. prie durų staktos, pastūmė jį ir sudavė kumščiu į veidą, tuo pat metu išsakė nukentėjusi ajam necenz ūrines, grasinančias frazes rusų kalba – ,, Ja tebia uroju “ ( „ Aš tave užkasiu “ ), taip nukentėjusiajam V. G. sukėlė fizinį skausmą, padarė veido kairės pusės apatinio žandikaulio srities sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir audinių patinimu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdym ą. Tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. I I.

nepatvirtina, kad būtent nuteistasis M. Ž. sulaužė kėdę ir kad jis tai padarė tyčia, norėdamas trikdyti viešąją tvarką. Atsižvelg dami į tai, kasatoriai daro išvadą, kad kedės sulaužymu trikdyti viešosios tvarkos buvo ne įmanoma, juo labiau viešoji tvarka jau buvo sutrikdyta dėl tarp sportininkų kilusių muštynių. Kasatoriai teigia, kad emocijų demonstravimas, šokinėjimas ir skandavimas sporto rungtynių metu yra savaime suprantamas dalykas, p ažymi, kad šios rungtynės buvo neeilinės, nes jų metu tarp sportininkų kilo muštynės, kurių užkardyti nesiėmė ne tik apsaugos darbuotojai, bet ir varžybas stebėjęs Utenos PK Viešosios policijos skyriaus vadovas V. Ž. . Todėl natūralu, kad tai sukėlė neigiamą sirgalių reakciją, kuriems buvo apmaudu ne tik dėl kilusių muštynių, nutrauktų rungtynių, bet ir dėl neteisėto apsaugos darbuotojų bei varžybas stebėjusių policijos pareigūnų neveikimo.

“Lietuvos rytui” pirmaujant 87:72 rungtynės buvo nutrauktos dėl to, kad žiūrovai ėmė m ėtyti į aikštę įvairius daiktus. Reglamento 79 punkte nustatyta, kad “jei lažybų įvykis, kurio trukmė yra reglamentuota, nutraukiamas, lažybų rezultatu laikomas tas rezultatas, kuris buvo varžybų nutraukimo momentu, bet tik tuo atveju, jei rezultatas bus varžybų organizatorių pripažintas galiojančiu ir varžybos nebus kartojamos.

daiktų ar reiškinių tyrimai, susiję su jų ardymu, išrinkimu, bandomųjų vienetų ar pavyzdžių tiriamuoju lyginimu, t. y. tuo, kam reikalingos specialios žinios ar gebėjimai mokslo, amato, profesijos, verslo ar kitose sritys e. Jeigu informacijai gauti reikia specialių žinių, tai skiriama ekspertizė ( CPK 212 straipsnis). Antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizaciją, apimtį ir kitas susijusias aplinkybes. Ši informacija ne visada gali patvirtinti ar paneigti vis as aplinkybes, kuri a s gali būti reikalinga nustatyti byloje. Nurodytais būdais antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne.

ne visada gali būti nustatytos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimu, t. y. nenaudojant specialių žinių. Atliekant statybos darbus (statant, remontuojant, restauruojant, rekonstruojant, renovuojant) yra naudojamos statybinės medžiagos, turi būti laikomasi statybinių, konstrukcinių ir technologinių reikalavimų. Jų nesilaik ymas gali būti defektų priežastis. Dėl statyboje naudojamų medžiagų, darbų atlikimo specifikos (specialių reikalavimų statybinėms medžiagoms ir darbams, projektavimui, konstravimui, technologijai surenkant, montuojant ir pan.) teismo antstolis gali neturėti reikalingų žinių, todėl statyboje ar statiniuose fiksuotų defektų ar kitokios faktinės padėties susidarymo priežasčių nustatymas gali būti už jo kompetencijos ribų. Antstolis turi teisę fiksuoti faktinius duomenis, tam jis gali naudoti tam tikras priemones ar prietaisus.

ribų. Antstolis turi teisę fiksuoti faktinius duomenis, tam jis gali naudoti tam tikras priemones ar prietaisus. Pavyzdžiui, fizines būkles ar parametrus (atstumą, garsą, dažnius, slėgį ir kt.) jis gali nustatyti naudodamas konstatavimui paimtų ar stacionariai sumontuotų prietaisų rodmenis, pats gali fiksuoti įvykių seką ir kt. Teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, kurie tokiais atvejais užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, turi įvertinti, ar jame antstolis fiksavo tokias faktines aplinkybes kaip statybos darbų ar defektų susiformavimo mechanizmą ir priežastis (defektų kilmė, prigimtis, jų atsiradimo sąlygos ir kt.). Be to, teismas turi įvertinti, ar pagal konkrečias aplinkybes defektų atsiradimo priežastys ir mechanizmas gali būti nustatyti paprastu informacijos surinkimo būdu, ar tam reikia specialių žinių.

Vidaus reikalų ministerijos Informacinės politikos departamento Elektroninės valdžios paslaugų skyriaus vedėjas; V. Vaškelis – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo departamento Viešojo administravimo plėtros skyriaus vedėjas; L. Rudaitienė – Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento Prekybos politikos skyriaus vedėjo pavaduotoja; K. Andrijauskas – Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Informacinių sistemų ir registrų skyriaus vedėjas; A. Arulienė – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kontrolės skyriaus Išvežamų į užsienį kultūros vertybių poskyrio vedėja; R. Petkevičius – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Užsienio prekybos departamento direktoriaus pavaduotojas; A.

direktorių Audronė Mikalauskienė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotoja, atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas Žaneta Rudaitienė

generalinio direktoriaus funkcijas Ramutė Liupkevičienė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Mindaugas Sinkevičius

245. Kintamosios elektros energijos kainos sutartis (toliau – kintamosios kainos sutartis) – nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ir vartotojo sudaroma elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, kurių kainodara atitinka kainos kitimą elektros energijos rinkoje, įskaitant kitos paros ir einamosios paros elektros energijos rinkas, tokiais intervalais, kurie yra ne retesni kaip atsiskaitymai rinkoje.

80. Kintamosios elektros energijos kainos sutartis (toliau – kintamosios kainos sutartis) – elektros energijos tiekėjo ir vartotojo sudaroma elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, kurios kainodara atitinka kainos kitimą elektros energijos rinkoje, įskaitant kitos paros ir einamosios paros elektros energijos rinkas, tokiais intervalais, kurie yra ne retesni kaip atsiskaitymai rinkoje.

su fiksuota elektros energijos kaina, elektros energijos planas keičiamas į kintamos kainos planą „Birža“. 2.3. Pareiškėjas Pranešimu taip pat informavo klientus, jog toks sprendimas yra priimtas, įvertinus tai, kad šių metų liepą tiek dujų kaina paaugo 360 proc., tiek Lietuvos elektros biržos kaina pasiekė rekordines aukštumas ir tampa nebeįmanoma teikti vartotojams fiksuotos kainos planus, esant dabartin ėms rinkos sąlygoms, kai kainos auga ne po kelis procentus per mėnesį, o dešimt procentų arba net kartais kai kuriomis dienomis. Klientams nesutinkant su minėtais Sutarties pakeitimais (t. y.

byloje Nr. A 756 -2195/2010; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A 492 -3550/2011). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.

0,05 proc. palūkanas už kiekvieną tinkamai ir visiškai atsiskaityti uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovės 170 433,08 Eur palūkanų sumą už 2513 dienų, nes ši palūkanų suma susidarė atsakovei praleidus mokėjimo terminus ir naudojantis ieškovės atlikto darbo rezultatais. 12. Teismo vertinimu, dėl prievolės termino pažeidimo susidariusi 170 433,08 Eur palūkanų suma, įvertinus metinį sutartų palūkanų dydį (13 proc.), nelaikytina didele, atitinka teismų praktiką, kuria pripažįstamas pagrįstu panašus ir didesnis metinis palūkanų dydis. Be to, tokia palūkanų suma susidarė dėl atsakovės neveikimo, tinkamai nevykdant trišalio susitarimo. Vien tai, kad ieškovė nepareiškė reikalavimų teisme, nesudarė pagrindo nevykdyti sutarties, kuri šalims turi įstatymo galią ( CK 6.189 straipsnis). 13.

atlyginimas ir 5 proc entų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (800 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. spalio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). 56. Pareiškėjas skunde prašė priteisti 6 proc entų dydžio procesines palūkanas, tačiau šio reikalavimo teisiškai nepagrindė. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc entų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc entų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.). Dėl Z. V. reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą 57. Pareiškėjas Z. V.

SoDra 5. Organizuoja teisingą apdraustųjų 6. Administruoja pensijų kaupimo dalyvių 6.Administruoja pensijų kaupimo dalyvių 7. Organizuoja kaupiamųjų pensijų kaupimo bendrovių Valdybą sudaro 21 ir planuoja pagal patvirtintą ir planuoja pagal patvirtintą Sodros" valdybai pavaldūs Sodros" skyriai renka valstybinio ir vykdo jų išieškojimą, tvarko vykdo jų išieškojimą; tvarko kontroliuoja laikinojo nedarbingumo atsako, kad teisingai ir laiku būtų skiriamos Skaičiuojama, kad,Sodra' įvairioms visuomenės grupėms, fiziniams; Socialinio draudimo sistemos 2. Socialinio draudimo Sodra" yra aktyvi visuomenės narė: vykdo visuomenės rengia spaudos pranešimus Savo kompetencijos ribose su steigejais, politikais, bendradarbiauja steigėjais, politikais, bendradarbiauja Taip "Sodra" stiprina pat priklauso Tarptautinei Europos socialinio Specialistai dalijasi savo ir akademinėse bendruomenėse, ir akademinėse bendruomenėse;

Noriu įsigyti pensijų anuitetą – „Sodra“ Gyventojams / Pensijos / Pensijų anuitetai / Noriu įsigyti pensijų anuitetą Kuris pensijų anuitetas tinkamiausias man? Kaip apskaičiuojamas pensijų anuiteto dydis? Kada ir kaip galiu įsigyti pensijų anuitetą? Pensijų anuitetas – tai Jūsų sukaupta papildoma pensija. Tai reiškia, kad kas mėnesį „Sodra“ Jums mokės stabilias pensijų išmokas visą likusį gyvenimą. Išmokų dydis negali mažėti dėl ekonominės padėties šalyje ir pasaulyje ar situacijos finansų rinkose, tačiau gali didėti dėl gerų investavimo rezultatų. Priklausomai nuo Jūsų sukauptos sumos II pensijų kaupimo pakopoje, galite rinktis šias išmokas: Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. Tik pasirinkus atidėtąjį pensijų anuitetą Taip, tik sumą, kuri viršija 83 926 eurų *Nurodyti dydžiai kasmet indeksuojami atsižvelgus į Valstybės duomenų agentūros paskelbtas metų, einančių prieš pensijų anuiteto ribos taikymo metus, pirmo ketvirčio vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydį eurais.

„Sodra“ – tai organizacija, kuri rūpinasi visų gyventojų socialiniu draudimu.

ar opozicijos lyderį grįžti į ( duomenys neskelbtini) ir pasiduoti teisėsaugai mainais į kalėjime esantį giminaitį“ . Migracijos departamentas Sprendime taip pat nurodė, jog yra žinomi „ 23 suėmimų, kratų ir kitų procesinių veiksmų prieš opozicionierių, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų i r aktyvistų artimuosius atvejai“ . Taigi paties Migracijos departamento surinkti duomenys pagrind ė, jog pareiškėjos baimė būti persekiojamai kilmės valstybėje yra pagrįsta. 4. Migracijos departamento Sprendime nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja nepriklauso ( duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui ir opozicinių politinių idėjų viešai nereiškė, savaime nepašalina pareiškėjai kylančios grėsmės dėl jos tėvo vykdytos protestinės veiklos.

ir ėmėsi daryti tvarką Seime: rėkavo iš antro aukšto balkono ir buvo pirmininkaujančio R. iš ten išprašytas (R. pakvietė apsaugą), trukdė Seimo narių slaptam balsavimui, tad galiausiai buvo išmestas ir iš Seimo. Suprantu, kad rinkimai. Manau, kad pinigai. Ir liberalams su konservatoriais reikia verkiant laimėti Vilniuje. Bet man kitas dar klausimas. LRT direktorei, kuri laisvalaikiu užsiima mobingu. Ką patvirtina ir Lietuvos žurnalistų sąjunga vakarykščiame kreipimesi. O Jūs, LRT, neplanuojat priimti sprendimų dėl valstybės kūrėjo statuso? Viskas tvarkoj, kai jūsų apdovanotas kūrėjas kalba keiksmais ir bliauna Seimo posėdžių salėje? Ar čia tokia nauja politinė kultūra, kurią sistemingai kuriate patapę propagandiniu kanalu su „labas rytas, ministre“ lygio laidomis? Ne gėda nacionaliniam transliuotojui?“. 7.2. Ministrė Pirmininkė 2023 m. kovo 14 d.

Lietuvos Respublikos valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus dr. Algirdo Kunčino rašytiniai paaiškinimai. 2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui paaiškinimus pateikė specialistai – VĮ Registrų centro duomenų saugos įgaliotinė Vilma Andziulevičienė, VĮ Registrų centro Juridinio skyriaus vyriausiasis juriskonsultas Donatas Spurga, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičienė ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėja Daiva Paulikienė. IV Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Seimo atstovai V. Gapšys ir V. Vėgelis, suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovės J. Ostrouch ir S. Panovienė iš esmės pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir atsakė į teisėjų klausimus. Konstitucinis Teismas konstatuoja: I