19 straipsnis. Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema 1. Valstybės tarnautojų darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemokos;
3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (išskyrus įstaigų vadovus);
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą.
2. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso 144 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.
3. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje Jeigu kolektyvinės sutarties nėra darbo apmokėjimo sistemą nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas ir paskelbia viešai valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos interneto svetainėje. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis rekomendacijomis. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai ( darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms turėjimas ir pan. ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka. Prieš valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros
4. Valstybės tarnautojams gali būti mokama už dalyvavimą valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina pareigas, ar kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), jeigu šie projektai ar veikla turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais, ir jiems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas. Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokama pagal projektų ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, mokėjimo už dalyvavimą įgyvendinant projektus ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas. Už laiką, kurį valstybės tarnautojai dalyvauja įgyvendinant projektus ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, už kurį mokama, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojams nemokamas.
19 straipsnis. Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema 1. Valstybės tarnautojų darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemokos;
3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (išskyrus įstaigų vadovus);
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą.
2. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso 144 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.
3. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir taikoma visiems valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojams Jeigu nėra darbo apmokėjimo sistemą nustatančios kolektyvinės sutarties darbo apmokėjimo sistemą nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas Prieš darbo apmokėjimo sistemos nustatymą ar keitimą valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas Darbo kodekso nustatyta tvarka turi atlikti informavimo ir konsultavimo procedūras. Darbo apmokėjimo sistema viešai skelbiama valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos interneto svetainėje. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės tvirtinamomis rekomendacijomis. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficientai ar jų intervalai pareiginės algos koeficientų dydžio nustatymo kriterijai ( įgūdžiai (įskaitant įgūdžius, susijusius su bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiais, konfliktų sprendimu, gebėjimu dirbti su kitais žmonėmis ir svarbius atliekant darbo funkciją), pastangos (fizinių, protinių ir emocinių resursų kiekis, reikalingas užduotims pagal valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą atlikti), darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einant pareigas turėjimas darbo sąlygos (darbo aplinka, intensyvumas, rizika, fiziniai ir psichologiniai veiksniai) ir, jeigu tikslinga kiti objektyvūs lyties požiūriu neutralūs kriterijai priemokų dydžiai jų skyrimo tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje gali būti numatomos papildomos skatinimo ir socialinės garantijos, nenustatytos šiame ar kituose įstatymuose
4. Valstybės tarnautojams gali būti mokama už dalyvavimą valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina pareigas, ar kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), jeigu šie projektai ar veikla turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais, ir jiems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas. Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokama pagal projektų ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, mokėjimo už dalyvavimą įgyvendinant projektus ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas. Už laiką, kurį valstybės tarnautojai dalyvauja įgyvendinant projektus ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, už kurį mokama, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojams nemokamas.
… rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, Viešojo sektoriaus darbuotojų registrui ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui priima valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas Viešojo sektoriaus darbuotojų registrui ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas.
3. Už tą patį tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.
4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo …
… rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, Viešojo sektoriaus darbuotojų registro informacinei sistemai ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui priima valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas Viešojo sektoriaus darbuotojų registro informacinei sistemai ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas.
3. Už tą patį tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.
4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo …
2 straipsnis. Įstatymo taikymas 1. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.
2. Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių …
…;
10) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams;
11) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams;
12) diplomatams;
13) Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams;
14) valstybės kontrolieriui, valstybės kontrolieriaus pavaduotojams ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės darbuotojams
15) regionų plėtros tarybų administracijų direktoriams ir regionų plėtros tarybų administracijų darbuotojams
9. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui netaikomi šio įstatymo 6 straipsnis, 9 straipsnio 1 ir 2 dalys, 13 straipsnio 4 dalis ir 5 dalis (tiek, kiek nustatyta galimybė būti paskirtam antrai kadencijai tik po pirmosios kadencijos veiklos tikslų ir …
95 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija 1. Viešųjų pirkimų tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) rengia ir (arba) priima šiame įstatyme nurodytus teisės aktus;
2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių …
… jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų nuostatų, įskaitant šių teisės aktų nuostatas vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius, taip pat nuostatų, lemiančių pareigą taikyti šio įstatymo reikalavimus; 21) vykdo teisės akto, reguliuojančio šio įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nurodytus pirkimus, pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šio teisės akto nuostatų, įskaitant nuostatas, taikomas vykdant šių pirkimų sutartis; 3) pagal savo kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;
4) teikia metodinę pagalbą, rengia rekomendacijas ir gaires šio įstatymo taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, moko perkančiąsias organizacijas ir organizuoja jų mokymą, neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus šio įstatymo taikymo klausimais;
41) nustato pirkimų specialisto žinių patikrinimo turinio reikalavimus ir juos skelbia savo interneto svetainėje;
42) atlieka žinių patikrinimą pirkimų specialisto pažymėjimui gauti
43) teikia metodinę pagalbą, neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus teisės akto, reguliuojančio šio įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nurodytus pirkimus, taikymo klausimais
5) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis, preliminariąsias sutartis ir pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus, pirkimų ginčus, nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus ir pirkimų praktikoje pasitaikančias problemas. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią informaciją, skelbia …
… kanceliarijos kanclerio pareiginės algos koeficiento, savivaldybės mero priimamų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti savivaldybės mero pareiginės algos koeficiento.
2. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš šio bazinio dydžio.
3. Prieš skelbiant konkursą į valstybės tarnautojo pareigas, pareiginės algos koeficientas ar pareiginės algos koeficientų intervalas nustatomas iš darbo apmokėjimo sistemoje …
10 straipsnis. Vidaus sandoriai 1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkančioji organizacija sudaro su kita perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu:
1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija;
2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo – pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija, ir skirtų jos (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą trumpiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.
2. Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir kai 1) perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo arba 2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi arba 2 dalies 2 punkto redakcija nuo 2023 - 04 - 01:
2) įsigyjamos viešosios paslaugos administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi arba 3) vidaus administravimui reikalingas paslaugas įsigyja perkančiosios organizacijos, kurios yra valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1 / 2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. 3 Siekdama sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkančioji organizacija:
1) tvirtindama šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) reikalauja iš tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius sąskaitos už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus (toliau – sąskaitos faktūros) būtų teikiamos šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus
4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą 4 Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu. 5 Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai kontroliuojamoji perkančioji organizacija sudaro sutartį su ją kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar kita tos perkančiosios organizacijos kontroliuojamąja perkančiąja organizacija, jeigu perkančiojoje organizacijoje, su kuria sudaroma sutartis, nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo. 6 Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas vidaus administravimas turi būti suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiosios organizacijos savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).
… Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą trumpiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.
2. Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, tai yra kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir bent viena iš šių sąlygų 1) atlikus rinkos dalyvių konsultaciją arba pirkimo procedūrą, arba konkrečiais duomenimis pagrįstą analizę priimamas motyvuotas sprendimas, kad viešojo pirkimo būdu negalima tinkamai užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo 2) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju savivaldybė parenka viešosios paslaugos teikėją (kai perkančioji organizacija atlikusi pirkimo procedūrą arba rinkos dalyvių konsultaciją, arba konkrečiais duomenimis pagrįstą analizę, priima motyvuotą sprendimą, kad nesudarius vidaus sandorio negali būti užtikrinti visi Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti viešųjų paslaugų teikimo reikalavimai); 3) vidaus administravimui reikalingas paslaugas įsigyja perkančiosios organizacijos, kurios yra valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1 / 2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. 3 Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais sudarydama vidaus sandorį, perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad šiame vidaus sandoryje būtų nustatytos tos pačios šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų paslaugų teikimo sąlygos, kurios buvo deklaruotos viešojo pirkimo metu arba atliekant rinkos dalyvių konsultaciją, arba atliekant konkrečiais duomenimis pagrįstą analizę.
4. Konkrečiais duomenimis pagrįsta analizė atliekama ir perkančiosios organizacijos motyvuotas sprendimas dėl vidaus sandorio sudarymo rengiamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika. 5 Siekdama sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkančioji organizacija:
1) tvirtindama šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) reikalauja iš tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius sąskaitos už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus (toliau – sąskaitos faktūros) būtų teikiamos šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį visus jos pakeitimus ir, kai vidaus sandoris sudaromas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju, motyvuotą sprendimą dėl vidaus sandorio sudarymo
4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų ir galiojančių vidaus sandorių ataskaitą kurioje nurodomi kiekvieno galiojančio vidaus sandorio tiekėjo pavadinimas, vertė, trukmė ir vidaus sandorio objektas 6 Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu. 7 Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai kontroliuojamoji perkančioji organizacija sudaro sutartį su ją kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar kita tos perkančiosios organizacijos kontroliuojamąja perkančiąja organizacija, jeigu perkančiojoje organizacijoje, su kuria sudaroma sutartis, nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo. 8 Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas vidaus administravimas turi būti suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiosios organizacijos savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).