Projekto lyginamasis variantas
SAVIVALDOS ĮSTATYMO nr. I-533 16, 20, 29 ir 31 straipsniŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„13) sprendimų dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų
skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo įvertinus gyventojų nuomonę, seniūnijos formos ir seniūno priėmimo į seniūnijos – biudžetinės įstaigos – vadovo pareigas būdo (tiesioginiai rinkimai ar konkursas), priėmimas;“. 2. Papildyti 16 straipsnio 1 dalį nauju 47 punktu: „47) seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – tiesioginių rinkimų tvarkos nustatymas;“
dalį nauju 48 punktu: „48) įstatymų numatyto tiesiogiai renkamo seniūno darbo užmokesčio nustatymas.“2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 20 straipsnio 2 dalį nauju 24 punktu:
„24) teikia savivaldybės tarybai siūlymą dėl įstatymuose nustatyto tiesiogiai renkamo seniūno darbo užmokesčio nustatymo;“
2Papildyti 20 straipsnio 2 dalį nauju 25 punktu:
„25) suteikia tiesiogiai išrinktam seniūnui atostogas, siunčia jį į komandiruotes, priima sprendimą dėl tiesiogiai išrinkto seniūno įgaliojimų pabaigos, išskyrus, kai baigiasi seniūno kadencija, tiesiogiai išrinkto seniūno įgaliojimams nutrūkus prieš terminą, kol bus išrinktas naujas seniūnas, arba tiesiogiai išrinktam seniūnui laikinai (dėl atostogų, komandiruotės, laikino nedarbingumo ir kt.) negalint vykdyti pareigų, paskiria seniūno pareigas laikinai eiti kitam toje savivaldybėje pareigas einančiam seniūnui.“3 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Papildyti 29 straipsnio 8 dalį nauja 17 dalimi: „17) organizuoja tiesioginius seniūnų rinkimus.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Seniūnija ir seniūnas
gali būti šių formų:
1) savivaldybės administracijos filialai;
2) biudžetinės įstaigos. 2. Seniūnija – biudžetinė įstaiga – gali būti steigiama, jeigu atitinka šiuos kriterijus:
1) seniūnija teikia aptarnaujamos teritorijos gyventojams viešąsias paslaugas;
2) seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų skaičius ne mažesnis kaip 1 500 gyventojų;
3) seniūnijoje nustatytoms funkcijoms įgyvendinti būtina patvirtinti ne mažiau kaip 7 valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes. 3. Priimdama sprendimą dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo, savivaldybės taryba privalo įvertinti:
1) savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos rekomendaciją dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo tikslingumo, įvertinus seniūnijos teikiamų ar numatomų teikti viešųjų paslaugų kiekį, mastą ir kokybę, kiek bus tenkinami gyvenamųjų vietovių bendruomenių viešieji interesai;
2) seniūnaičių sueigos sprendimą dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo. 4. Pasikeitus bent vienam iš kriterijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, savivaldybės taryba sprendžia dėl seniūnijos formos keitimo tikslingumo. 5. Seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos nuostatai. Seniūnijos – biudžetinės įstaigos – veiklą reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtinti seniūnijos nuostatai. 6. Seniūnijos veikla organizuojama pagal seniūnijos metinį veiklos planą. 7. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose nustatytų lėšų. Seniūnija turi sąskaitą banke. 8. Seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas.
Seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos
einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui. Be konkurso toje pačioje savivaldybėje seniūną galima perkelti į laisvas kitos seniūnijos seniūno pareigas, jeigu asmuo atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo, išskyrus laikiną perkėlimą į kitas pareigas, kai yra tarnybinė būtinybė. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai. 10. 8.
konkurso paskirtas į kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, išskyrus atvejus, kai:
1) seniūno pareigas einantis asmuo neatitinka reikalavimų, taikomų kitos formos seniūnijos vadovui;
2) seniūnas į pareigas priimamas tiesioginių rinkimų būdu. 11. Seniūnas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai. 12. Seniūnas turi herbinius antspaudus su valstybės herbu ir su gyvenamosios vietovės, kurioje yra seniūnijos buveinė, ar savivaldybės herbu ir šiuos herbinius antspaudus naudoja teisės aktų nustatyta tvarka. 13. Seniūno sprendimai įforminami įsakymais. 14. Seniūnų interesams atstovauti valstybės institucijose ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje gali būti steigiama Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.“
Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu:
„31¹straipsnis. Seniūnas. Tiesiogiai renkamo seniūno ypatumai
valdytojas. Seniūnas –savivaldybės administracijos filialo vadovas – yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – yra įstaigos vadovas. 2. Seniūnas į pareigas priimamas konkurso būdu vadovaujantis Valstybės tarnybos ir šio įstatymo nuostatomis, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu seniūnai (biudžetinių įstaigų vadovai) toje savivaldybėje renkami tiesiogiai. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – vadovo priėmimo į pareigas būdo taikomas visoms tos savivaldybės seniūnijoms – biudžetinėms įstaigoms. 3. Konkurso būdu į pareigas priimtas seniūnas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai.
Tiesiogiai išrinktas seniūnas atskaitingas savivaldybės tarybai, savivaldybės administracijos direktoriui ir tos seniūnijos gyventojams. 4. Seniūnas turi herbinius antspaudus su valstybės herbu ir su gyvenamosios vietovės, kurioje yra seniūnijos buveinė, ar savivaldybės herbu ir šiuos herbinius antspaudus naudoja teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Seniūno sprendimai įforminami įsakymais. 6. Vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu seniūną į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus tiesiogiai renkamą seniūną. 7. Jeigu seniūnas nėra renkamas tiesiogiai, į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalimis atkuriamas valstybės tarnautojo statusas arba kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui. Be konkurso toje pačioje savivaldybėje seniūną galima perkelti į laisvas kitos seniūnijos seniūno pareigas, jeigu asmuo atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Priimant į seniūno pareigas netaikomos kitos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, numatančios galimybę į pareigas priimti be konkurso. 8. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai. 9.
dieną po to kai baigiasi anksčiau toje seniūnijoje tiesiogiai išrinkto seniūno kadencija arba ne vėliau kaip per dvi savaites po galutinių tiesioginių seniūno rinkimų rezultatų paskelbimo dienos. 10. Tiesiogiai renkamam seniūnui taikomas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme numatyta kitaip. 11. Tiesiogiai renkamo seniūno įgaliojimai baigiasi, kai:
1) jis atsistatydina;
2) pasibaigia jo kadencija ir jis neperrenkamas kitai kadencijai;
3) teismas pripažįsta jį neveiksniu;
4) jis miršta;
5) jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip
mėnesių, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką;
6) įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis;
7) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
8) jis išvyksta gyventi už tos savivaldybės teritorijos ribų. Sprendimą dėl seniūno įgaliojimų pasibaigimo, išskyrus, kai baigiasi seniūno kadencija, per 10 kalendorinių dienų nuo šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos priima tos savivaldybės meras. 12. Tiesiogiai išrinkto seniūno įgaliojimams nutrūkus prieš terminą kol bus išrinktas seniūnas arba kai tiesiogiai išrinktas seniūnas laikinai (dėl atostogų, komandiruotės, laikino nedarbingumo ir kt.) negali vykdyti pareigų, tos savivaldybės meras seniūno pareigas paveda laikinai eiti kitam toje savivaldybėje pareigas einančiam seniūnui. 13. Kai tiesiogiai renkamas seniūnas neišrenkamas naujai kadencijai, jis turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo seniūnu eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojo (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms.
Šioje dalyje nustatytu atveju seniūnas turi teisę grįžti į iki išrinkimo seniūnu eitas pareigas, jeigu jis ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šis asmuo iki išrinkimo seniūnu tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, jam išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. 14. Tiesiogiai išrinkto seniūno darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo užmokestį seniūnui (biudžetinės įstaigos vadovui). 15. Tiesiogiai išrinktas seniūnas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. 16.
savivaldybių asociacijoje gali būti steigiama Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.“
Papildyti Įstatymą 31² straipsniu:
„31²straipsnis. Tiesioginiai seniūno rinkimai
metams, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal paprastosios daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurią sudaro visa seniūnija. 2. Kandidatai į seniūnus turi atitikti reikalavimus, keliamus kandidatams į savivaldybės tarybos narius. 3. Tiesioginius seniūno rinkimus skelbia savivaldybės taryba, organizuoja savivaldybės administracijos direktorius pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką. 4. Tiesioginių seniūno rinkimų tvarkoje turi būti numatyta:
savivaldybės biudžeto tvarka;
kandidatams;
tvarka. Tiesioginių seniūnų rinkimų tvarkoje gali būti numatytos ir kitos nuostatos, reikalingos tiesioginių seniūnų rinkimų organizavimui. 5. Tiesioginiai seniūnų rinkimai turi būti organizuojamai per 3 mėnesius po savivaldybės tarybos sprendimo dėl tiesioginių seniūnų rinkimo seniūnijose rengimo ir likus ne mažiau 2 mėnesiams iki tiesiogiai išrinktų seniūnų įgaliojimų pabaigos. 6. Išrinktu laikomas tas kandidatas į seniūnus, kuris pirmą kartą balsuojant gavo daugiausia rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 25 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų.
Jeigu pirmą kartą balsuojant dalyvavo mažiau kaip 25 procentai į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos, rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į seniūnus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant. Pakartotinio balsavimo data skelbiama kartu su pirmojo balsavimo galutiniais rezultatais. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į seniūnus, surinkęs daugiausia balsų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Algis Strelčiūnas
SAVIVALDOS ĮSTATYMO nr. I-533 16, 20, 29 ir 31 straipsniŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 31¹IR 31²STRAIPSNIAIS
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektu siekiama padidinti seniūnijos ir seniūno veiklos efektyvumą, užtikrinti kokybišką viešųjų paslaugų teikimą, gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą, seniūnijos priimtų sprendimų įgyvendinimo kontrolę. Projekto tikslas – numatyti teisę savivaldybės tarybai priimti sprendimą dėl seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – priėmimo į pareigas būdo. Projekto uždaviniai:
sprendžia dėl seniūno priėmimo į pareigas būdo;
veiklos principus;
3) numatyti tiesioginių seniūno rinkimų tvarkos pagrindinius principus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Algis Strelčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte numatoma, kad savivaldybės taryba gali nuspręsti rengti tiesioginius seniūnų rinkimus. Savivaldybės tarybos sprendimu, visose tos savivaldybės seniūnijose
Pakeitimu siekiama padidinti seniūnų ir seniūnijų veiklos efektyvumą, užtikrinti operatyvesnį viešųjų paslaugų teikimą, gyventojams suteikti galimybę patiems išsirinkti savo vietinės valdžios atstovą, taip pat, priėmus įstatymą, padidės tiesiogiai rinkto seniūno atskaitomybė gyventojams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos pasekmės: aktyvesnis vietos bendruomenės įsitraukimas į vietos sprendimų priėmimą, didesnis pasitikėjimas tiesiogiai išrinkta valdžia ir jos sprendimais, geresnis visuomenės atstovavimas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Kriminogeninei situacijai šis įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygoms ir jo plėtrai šis įstatymas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Šio įstatymo nuostatų įgyvendinimui savivaldybės taryba, kuri nuspręs, kad seniūnai jos teritorijoje renkami tiesiogiai, turės parengti tiesioginių seniūnų rinkimų savivaldybėje tvarką. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekte nėra naujų sąvokų ir terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Šio įstatymo nuostatų įgyvendinimui numatoma, kad savivaldybių tarybos turi parengti tiesioginių seniūnų rinkimų savivaldybėje tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priėmus šį įstatymą, savivaldybių tarybos, kurios nutars seniūnus rinkti tiesiogiai, turės numatyti papildomas lėšas iš tos savivaldybės biudžeto, reikalingas rinkimų organizavimui. Tiksli reikalinga suma priklausys nuo savivaldybės tarybos patvirtintos rinkimų organizavimo tvarkos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, reikalingi, kad šie projektai būtų įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, yra „seniūnas“,
„vietos savivalda“, „tiesioginiai rinkimai“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys: (Parašas) Algis Strelčiūnas
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-04 Nr. S-2017-7784 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos
ĮSTATYMO projekto Nr. XIIIP-1067 ATITIKTIES EUROPOS
Įvertinome Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. S-2017-7784 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 20, 29 ir 31 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31(1) ir 31(2) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-1067 (toliau – Projektas). Abejonių kelia Projektu siekiamo įteisinti seniūno, kaip valstybės tarnautojo, tiesioginio rinkimo tikslingumas. Kaip nurodoma Projekte, kandidatai į seniūnus turi atitikti reikalavimus, keliamus kandidatams į savivaldybės tarybos narius. Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančius teisės aktus savivaldybės tarybos nariui, kuris renkamas tiesioginių rinkimų būdu, nėra keliamas reikalavimas būti valstybės tarnautoju, taip pat nėra numatoma, kad išrinktas savivaldybės tarybos narys būtų valstybės tarnautojas. Tai reiškia, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas ir ne Lietuvos Respublikos pilietis, t. y. kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali būti tarybos nariais. Šiuo požiūriu svarstytina, ar Projekte yra tikslinga numatyti, kad seniūnas, kuris yra valstybės tarnautojas, būtų renkamas tiesiogiai. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti galimybę kiekvienos savivaldybės tarybai nustatyti seniūno priėmimo į seniūnijos – biudžetinės įstaigos – vadovo pareigas būdą (tiesioginiai rinkimai ar konkursas). Tai reiškia, kad būtų įtvirtintas diferencijuotas teisinis reguliavimas priimant į pareigas seniūnijos – biudžetinės įstaigos – vadovą skirtingose savivaldybėse. Toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai tokias pačias funkcijas atliekančių ir vienodą statusą bei vienodus įgaliojimus turinčių asmenų – seniūnų (biudžetinių įstaigų vadovų) priėmimo į pareigas tvarka bei įgaliojimų pasibaigimo pagrindai būtų skirtingi skirtingose savivaldybėse ir priklausytų nuo konkrečios savivaldybės tarybos sprendimo, yra objektyviai nepagrįstas ir pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje. Toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuris nėra objektyviai pagrįstas, t. y. jeigu tarp asmenų nėra objektyvių padėties skirtumų, jeigu juo nėra siekiama konstituciškai pagrįstų, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba nėra proporcingumo tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo – gali būti (turėtų būti) vertinamas kaip diskriminacinis. Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 47 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turės teisę nustatyti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – tiesioginių rinkimų tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad nesiūloma įstatymiškai įtvirtinti vienodos seniūnų rinkimų tvarkos ir šių rinkimų organizavimo principų, skirtingų savivaldybių seniūnų rinkimų tvarkos būtų skirtingos, sąlygojančios nevienodą šių pareigų užėmimo galimybę. Toks siūlomas teisinis reguliavimas yra objektyviai nepagrįstas ir pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje, kuris reiškia ir tai, kad atitinkamos rūšies santykių subjektams – visiems vienodais požymiais pasižymintiems asmenims (jų grupėms) turi būti taikomas tas pats įstatymas ar kitas teisės aktas – tas pats vienodas, visiems tos kategorijos subjektams bendras, lygus matas. Vienodai turi būti taikomos tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). 3.
pakeitimų esmėje vietoj nuorodos į „1 dalį“ turi būti nuoroda į „2 dalį“, nes išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija išdėstyta būtent 2 dalyje. 4. Projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 3 straipsnio 1 dalyje žodžiai „nauja“, „nauju“ išbrauktini, nes keičiami straipsniai nepildomi struktūrinėmis dalimis, turinčiomis jau esančių struktūrinių dalių numerius. 5. Projekto
projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 31² straipsnio nesunumeruotoje pastraipoje, einančioje po 11 dalies 8 punkto, siūloma nustatyti mero įgaliojimus, susijusius su tiesiogiai išrinkto seniūno darbo (tarnybos) santykiais. Toks reguliavimas nedera su Valstybės tarnybos įstatymu, nes šias funkcijas turėtų vykdyti valstybės tarnautoją įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo. Savivaldybės meras nėra renkamą seniūną į pareigas priimantis asmuo, o pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 6 dalį Vietos savivaldos įstatymas gali numatyti kitokį, nei Valstybės tarnybos įstatyme reguliavimą tik priimant į seniūno pareigas. Tai reiškia, kad visais kitais, išskyrus priėmimą į pareigas, atvejais seniūno (įstaigos vadovo) veiklą be išimčių reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir kitų įstatymų nuostatos negali nustatyti skirtingo reguliavimo. Siekiant teisės aktų tarpusavio suderinamumo nepakanka projekto antruoju 4 straipsniu dėstomoje keičiamo įstatymo 10 dalyje nustatyti Vietos savivaldos įstatymo taikymo prioritetą, bet būtina pakeisti ir Valstybės tarnybos įstatymą
nuorodos į 17 dalį turi būti įrašyta nuoroda į 17 punktą. 7. Projekte yra du ketvirtieji straipsniai. 8. Projekto antruoju 4 straipsniu pildomame 31¹ straipsnyje reglamentuojamas seniūnų statusas bei tiesiogiai renkamo seniūno ypatumai.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūnas – savivaldybės administracijos filialo vadovas – yra karjeros valstybės tarnautojas. Seniūnas
Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas“.
Taip pat seniūno pareigybė nenumatyta ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, kuris nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų, kuriems netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, darbo užmokesčio dydžius ir apmokėjimo sąlygas. 10. Projekto 4 straipsniu dėstomoje keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tiesiogiai išrinktas seniūnas atskaitingas savivaldybės tarybai, savivaldybės administracijos direktoriui ir tos seniūnijos gyventojams. Neaišku kodėl tiesiogiai renkamas seniūnas turėtų būti atskaitingas, t. y. jo teisinis statusas priklausyti nuo savivaldybės administracijos direktoriaus, kuris yra valstybės tarnautojas ir neturi įgaliojimų įtakoti tiesiogiai renkamo seniūno paskyrimo, įgaliojimų nutraukimo bei vertinti jo veiklą. 11. Projekto 4 straipsniu dėstomoje keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tiesiogiai išrinkto seniūno pareigų ėjimo pradžia – kita diena po to, kai baigiasi anksčiau toje seniūnijoje tiesiogiai išrinkto seniūno kadencija arba – ne vėliau kaip per dvi savaites po galutinių tiesioginių seniūno rinkimų rezultatų paskelbimo dienos. Kokiais atvejais tiesiogiai išrinkto seniūno pareigų ėjimo pradžia - ne vėliau kaip per dvi savaites po galutinių tiesioginių seniūno rinkimų rezultatų paskelbimo dienos – iš projekto nuostatų neaišku, taip pat neaišku, kas nustato konkrečią termino „ne vėliau, kaip per dvi savaites“ datą. 12.
31¹ straipsnio 11 dalies 7 punkte numatyta, kad tiesiogiai renkamo seniūno įgaliojimai pasibaigia, kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. Pagal projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 31² straipsnio 2 dalį „kandidatai į seniūnus turi atitikti reikalavimus, keliamus kandidatams į savivaldybės tarybos narius“. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų, o savivaldybės tarybos nariu – meru, – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos“. Pagal rinkimų įstatymą kandidatams į savivaldybių tarybų narius, išskyrus savivaldybės tarybos nariui – merui, reikalavimas būti Lietuvos Respublikos piliečiu nekeliamas, jis turi būti nuolatinis savivaldybės, kurioje jis keliamas, gyventojas. Taigi tiesiogiai išrinkto seniūno pilietybės netekimas negali būti įgaliojimų pasibaigimo pagrindas. 13. Nesunumeruotoje pastraipoje, einančioje po projekto
punkto, numatoma, kad sprendimą dėl seniūno įgaliojimų pasibaigimo, išskyrus kai baigiasi seniūno kadencija, per 10 kalendorinių dienų nuo šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos priima tos savivaldybės meras.
Galiojančioje Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punkto nuostatoje numatyta, kad „meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus <...>“, o pagal to paties įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktą seniūnijų – biudžetinių įstaigų – vadovus – seniūnus priima į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius. Šios nuostatos turi būti tarpusavyje suderintos. 14. Projekto tekste (4 straipsniu dėstomame keičiamo įstatymo 31¹ straipsnyje, 5 straipsniu pildomame 31² straipsnyje) yra nesunumeruotų straipsnio struktūrinių dalių. Jos turi būti sunumeruotos vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostata, o taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
35.4. punktu. 15. Projekte nėra pereinamųjų nuostatų, reglamentuojančių pirmųjų tiesioginių seniūnų rinkimų, savivaldybės tarybai nusprendus tokius rinkimus surengti, tvarką bei projekto nuostatų įgyvendinimą įvykus pirmiesiems seniūnų rinkimams.
Be to, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą sistemiškumo principą, Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, siekiant tinkamai inkorporuoti teikiamą projektą į teisės sistemą, kartu turi būti keičiami kiti įstatymai, kurie turi būti derinami su projekte siūlomu nauju teisiniu reguliavimu (pvz., Valstybės tarnybos, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo, Biudžetinių įstaigų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymai, Valstybės politikų elgesio kodeksas ir kt.). 16. Atsižvelgiant, kad tiesioginių seniūnų rinkimų tvarka susijusi su tokių rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidomis, siūlytina gauti Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos nuomonę. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
AR lietuvos respublikos VIETOS
projektAS Nr. XIIIP-1067
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė, padėjėja Modesta Banytė. Seimo narys Algis Strelčiūnas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-25 Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti galimybę kiekvienos savivaldybės tarybai nustatyti seniūno priėmimo į seniūnijos – biudžetinės įstaigos – vadovo pareigas būdą (tiesioginiai rinkimai ar konkursas). Tai reiškia, kad būtų įtvirtintas diferencijuotas teisinis reguliavimas priimant į pareigas seniūnijos – biudžetinės įstaigos – vadovą skirtingose savivaldybėse.
Toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai tokias pačias funkcijas atliekančių ir vienodą statusą bei vienodus įgaliojimus turinčių asmenų – seniūnų (biudžetinių įstaigų vadovų) priėmimo į pareigas tvarka bei įgaliojimų pasibaigimo pagrindai būtų skirtingi skirtingose savivaldybėse ir priklausytų nuo konkrečios savivaldybės tarybos sprendimo, yra objektyviai nepagrįstas ir pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje. Toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuris nėra objektyviai pagrįstas, t. y. jeigu tarp asmenų nėra objektyvių padėties skirtumų, jeigu juo nėra siekiama konstituciškai pagrįstų, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba nėra proporcingumo tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo – gali būti (turėtų būti) vertinamas kaip diskriminacinis. Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
Pritarti „Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai“ (KT 2003-07-04, 2008-12-24, 2009-06-08 nutarimai) Abejonių kelia projektu siekiamo įteisinti seniūno, kaip valstybės tarnautojo, tiesioginio rinkimo tikslingumas. Kaip nurodoma projekte, kandidatai į seniūnus turi atitikti reikalavimus, keliamus kandidatams į savivaldybės tarybos narius. Pažymėtina, kad pagal galiojančius teisės aktus savivaldybės tarybos nariui, kuris renkamas tiesioginių rinkimų būdu, nėra keliamas reikalavimas būti valstybės tarnautoju, taip pat nėra numatoma, kad išrinktas savivaldybės tarybos narys būtų valstybės tarnautojas. Tai reiškia, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas ir ne Lietuvos Respublikos pilietis, t. y. kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali būti tarybos nariais (o pagal projekte numatytą reguliavimą -tiesiogiai išrinkto seniūno įgaliojimai pasibaigia, kai jis netenka LR pilietybės). Projekto nuostatose nėra aiškiai įvardintas tiesiogiai išrinkto seniūno statusas, kad būtų galima įvertinti siūlomo reguliavimo santykį su jau galiojančiais įstatymais. Jeigu toks seniūnas yra valstybės tarnautojas - įstaigos vadovas, tai siūlomas reguliavimas neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų dėl jo statuso, taikomų apribojimų, įgaliojimų pabaigos, jei jis valstybės politikas - tai neatitinka valstybės politiko sampratos įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 2 str., Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų.
Atsižvelgiant į konstitucinį Įstatymų tarpusavio darnos ir stabilumo reikalavimo bei teisinio reguliavimo aiškumo principus, įstatymai turi būti ne tik tarpusavyje suderinti, pakankamai stabilūs, bet ir teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus (KT 1997-11-13, 2000-02-10, 2001-01-25 nutarimai). Taip pat atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą sistemiškumo principą, Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, siekiant tinkamai inkorporuoti teikiamą projektą į teisės sistemą, kartu turi būti keičiami kiti įstatymai, kurie turi būti derinami su projekte siūlomu nauju teisiniu reguliavimu (pvz., Valstybės tarnybos, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo, Biudžetinių įstaigų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymai, Valstybės politikų elgesio kodeksas ir kt.). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 47 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turės teisę nustatyti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – tiesioginių rinkimų tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad nesiūloma įstatymiškai įtvirtinti vienodos seniūnų rinkimų tvarkos ir šių rinkimų organizavimo principų, skirtingų savivaldybių seniūnų rinkimų tvarkos būtų skirtingos, sąlygojančios nevienodą šių pareigų užėmimo galimybę.
Toks siūlomas teisinis reguliavimas yra objektyviai nepagrįstas ir pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje, kuris reiškia ir tai, kad atitinkamos rūšies santykių subjektams – visiems vienodais požymiais pasižymintiems asmenims (jų grupėms) turi būti taikomas tas pats įstatymas ar kitas teisės aktas – tas pats vienodas, visiems tos kategorijos subjektams bendras, lygus matas. Vienodai turi būti taikomos tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Pritarti „<...konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.” (KT 2003-03-04 ir kt.) 3.Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. rugsėjo 25 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 20, 29 ir 31 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31¹ ir 31² straipsniais įstatymo projektu Nr.
XIIIP-1067 siūlomas diferencijuotas teisinis reguliavimas tokias pačias funkcijas atliekantiems ir vienodą statusą bei vienodus įgaliojimus turintiems asmenims bei siūlomas teisinis reguliavimas, sąlygojantis nevienodą šių pareigų užėmimo galimybę, yra objektyviai nepagrįstas ir pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje. 4. Balsavimo rezultatai: už –6 , prieš – nėra, susilaikė –1. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė