Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 1 puntą ir išdėstyti jį taip:
„1) motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 4 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Seimo nariai:
Laurynas Kasčiūnas Dainius Kreivys Žygimantas Pavilionis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1675
projektas) rengimą paskatino siekis mažo gimstamumo ir visuomenės senėjimo problemos kontekste didesniam daugiavaikių motinų skaičiui suteikti didesnę valstybės paramą ir pagarbą. Tokia parama pensinio amžiaus motinoms, kurios išaugino ir gerai išauklėjo savo vaikus, kartu turėtų skatinti šeimas gimdyti ir auklėti vaikus, žinant, kad valstybė jas tinkamai pagerbs. Taigi, netiesiogiai siekiama prisidėti prie demografinių problemų sprendimo. Nors gimstamumas pastaraisiais metais auga, tačiau išlieka mažas – tesiekia 1,7 vaiko vienai moteriai. Todėl Europos mastu Lietuva yra tarp valstybių, kuriose gimstamumas mažiausias. Tai reiškia, kad neužtikrinama darni gyventojų kaita. Tačiau palankiausia demografinė padėtis yra tada, kai užtikrinamas optimalus gimstamumo lygis. Tokiu atveju suminis gimstamumo rodiklis turėtų svyruoti apie 2,1. Kitaip tariant, viena moteris turėtų pagimdyti mažiausiai 2 kūdikius. 2011 metų duomenimis, Lietuvoje gyveno daugiau kaip trečdalis milijono šeimų su vaikais iki 18 metų. Iš jų 8 procentai šeimų, kurios yra vadinamos daugiavaikėmis, augino po 3 ir daugiau vaikų. Trečdalis šeimų augino po 2, o daugiau kaip pusė – po vieną vaiką. Todėl valstybės parama ir pagarba šeimoms, ypač daugiavaikėms, motinystės skatinimas išlieka svarbūs. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aukščiau minėtų tikslų tikslinga sumažinti skaičių vaikų, kuriuos motinos turi išauginti ir gerai išauklėti, kad turėtų teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kurios dydis yra 116 eurų per mėnesį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Dainius Kreivys, Žygimantas Pavilionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą, teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turėtų motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 4 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, didesniam skaičiui daugiavaikių motinų, atitinkančių įstatyme nustatytus kriterijus ir sulaukusių pensinio amžiaus, būtų suteikta didesnė valstybės parama, taip jas pagerbiant. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymo įgyvendinimui per metus prireiktų apie 20 mln. eurų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Tačiau turint omeny, kad Įstatymo projektas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d., ir atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog
„trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija [...]“, būtų pravartu gauti Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Antrojo laipsnio valstybinė pensija“, „motinos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Dainius Kreivys Žygimantas Pavilionis
Vilnius
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
valstybių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies
motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 4 ir daugiau vaikų ir išauginusioms juos iki 8 metų ir gerai juos visus išauklėjusioms. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, galiojančiame keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (pagal TSRS 1956 metų liepos 14 dienos Valstybinių pensijų įstatymo 10 straipsnį), moterys, pagimdžiusios 5 arba daugiau vaikų ir išauginusios juos iki aštuonerių metų amžiaus, turėjo teisę gauti senatvės pensiją sukakusios 50 metų ir turėdamos ne mažesnį kaip 15 metų darbo stažą. Be to, pagal LTSR Darbo įstatymų kodekso 197 straipsnį, iš dalies apmokamos atostogos vaikui prižiūrėti buvo suteikiamos tik moterims iki vaikui sukaks vieneri metai (vėliau šis amžius buvo palaipsniui ilginamas).
Antra, 1995 m. sausio
pensijų įstatyme penkeriais metais ankstesnis senatvės pensijos amžius motinoms, pagimdžiusioms 5 ar daugiau vaikų ir išauginusioms juos iki aštuonerių metų amžiaus, nebuvo nustatytas, todėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme buvo nustatyta teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją buvo nustatyta ir dėl to, kad iki 2008 m. sausio 1 d., asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks
ir šis laikas nebuvo įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, todėl, įprastai, motinų, pagimdžiusių 5 ir daugiau vaikų, įgytas socialinio draudimo (darbo) stažas buvo mažesnis, o paskirta pensija santykinai maža, palyginus su kitų asmenų. 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2006, Nr.72-2673) nuostatos, kuriomis vadovaujantis asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą. Todėl paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija už vaikus, gimusius po 2008 m. sausio 1 d. gali būti laikoma antra išmoka už tą patį socialinės rizikos faktą, kas nedera su dvigubo išmokų mokėjimo vengimo principu. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIP-2420(3)), kuriuo, atsižvelgiant į Lygių galimybių kontrolieriaus siūlymus, siūloma antrojo laipsnio valstybinę pensiją skirti ir daugiavaikiams tėvams (įtėviams), atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas. 3. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 255 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“, manytina, kad projektas turėtų būti papildytas pasiūlymu Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atitinkamai turėtų būti nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data. 4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu išplečiamas valstybinių pensijų gavėjų ratas, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-09 Nr. S-2017-8884 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP1179 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1179, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]