Projekto Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 165 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Profesinės sąjungos šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais
kolektyviai atstovauja savo nariams – darbuotojams ir, asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais ir kitiems profesinių sąjungų nariams, kaip nustatyta profesinių sąjungų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose kolektyviniuose darbo santykiuose. Profesinės sąjungos įstatymų nustatyta tvarka teisminėse arba administracinėse procedūrose gali atstovauti ir trečiųjų šalių piliečiams. Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuosiuose darbo santykiuose. Kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia:
Seimo narys Aušra Papirtienė Gediminas Vasiliauskas
DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 1 STRAIPSNIU PATVIRTINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 165
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projekto rengimą paskatino įvairių visuomenės grupių pastabos ir pasiūlymai Darbo kodeksui tobulinti. Projektu siekiama pakeisti Darbo kodeksą taip, kad asmuo tiek turėdamas darbo santykius, tiek būdamas moksleiviu ar studentu, bedarbiu ar sulaukęs senatvės pensijos amžiaus galėtų būti profesinių sąjungų nariu. Nepaisant dar 2013 m. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo, leidžiančio visiems piliečiams, turintiems darbinį teisnumą ir veiksnumą būti profesinių sąjungų nariais ir suteikiančiu profesinėms sąjungoms juos atstovauti bei ginti, 2017-01-07 įsigaliojusiame Darbo kodekse ši nuostata grąžinta į iki 2013 m. pakeitimų buvusią nuostatą. Vadovaujantis Darbo kodekso 165 str. 3 d. profesinės sąjungos atstovauja darbuotojus ir asmenis dirbančius Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintais teisinių santykių pagrindais. Vadovaujantis šia formuluote neatstovaujami lieka jaunimas, t.y. moksleiviai ir studentai, bedarbiai, senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, asmenys, su kuriais nutraukiami darbo santykiai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas naujo Darbo kodekso įsigaliojimo nebuvo pakeistas ir toliau numato galimybę visiems asmenims, turintiems darbinį teisnumą ir veiksnumą būti profesinių sąjungų nariais. Siūlomas Darbo kodekso pakeitimas yra būtinas norint suderinti Lietuvos teisės aktų normas su Europos teisės normų reikalavimais, suvienodinti dviejų teisės aktų normas ir toliau skatinti profesinių sąjungų plėtrą, vystyti socialinį dialogą, didinti pasitikėjimą profesinėmis sąjungomis. 2.
atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Jaunimo centras ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai Aušra Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Darbo kodekso 165 str. 3 d. numato, kad profesinės sąjungos atstovauja darbuotojus ir asmenis dirbančius Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais. Vadovaujantis šia formuluote neatstovaujami lieka jaunimas, t.y. moksleiviai ir studentai, bedarbiai, senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, asmenys, su kuriais nutraukiami darbo santykiai. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas naujo Darbo kodekso įsigaliojimo nebuvo pakeistas ir numato galimybę visiems asmenims, turintiems darbinį teisnumą ir veiksnumą būti profesinių sąjungų nariais. Vadovaujantis šiuo specialiu įstatymu, asmenys, kurie su įstaiga neturi darbinių santykių, turi ribotas profesinės sąjungos nario teises, tačiau profesinėms sąjungoms suteikta teisė juos atstovauti ir ginti. Vadovaujantis užsienio šalių praktika, darbo santykių neturintys asmenys gali būti profesinių sąjungų nariais. Tai suteikia asmenims lankstumo keičiant darbovietes, siekiant jaunus asmenis teisiškai ginti įsidarbinus į pirmąją darbovietę, taip pat, pensinio amžiaus asmenims likti profesinių sąjungų sudėtyje. Pabrėžtina, kad dar 2013 m. keičiant Profesinių sąjungų įstatymą ir išplečiant asmenų, kurie gali būti profesinių sąjungų nariais, ratą buvo argumentuojama, kad ribojant galimybę būti profesinių sąjungų nariais yra pažeidžiama Europos socialinė chartija. Europos socialinės chartijos 5 str. nustato teisę jungtis į organizacijas. Šis straipsnis garantuoja darbuotojų ir darbdavių laisvę kurti organizacijas.
Tai susiję ne tik su aktyviais darbuotojais, bet taip pat ir su asmenimis, kurie naudojosi darbo teise (pensininkai, bedarbiai). Nepriklausomai nuo to, kad asmenys, siekdami apginti savo interesus, gali jungtis į kitas asociacijas, Europos socialinių teisių komitetas nemato argumentų, kurie pateisintų teisės organizuotis apribojimus, todėl komitetas laiko, kad atskiro teisinio rėžimo organizuotis bedarbiams, pensininkams ir namudininkams suteikimas yra nesuderinamas su Europos socialine chartija. Galima daryti išvadą, kad esamas teisinis reguliavimas, nustatytas Darbo kodekso 165 str. 3 d. prieštarauja Europos socialinės chartijos nuostatoms ir tikslui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma panaikinti dviejų teisės aktų normų koliziją, grąžinti nuo 2013 m. įstatymų leidėjo valia išplėstą galimybę būti profesinės sąjungos nariu bei būti atstovaujamam profesinių sąjungų individualiuose ir kolektyviniuose ginčuose neturint darbo santykių. Siūlomas pakeitimas užtikrins asmenų teisę laisvai jungtis į profesines sąjungas, vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymu. Vadovaujantis Norvegijos daugiamete patirtimi, jaunų, pensinio amžiaus ar neturinčių darbo santykių asmenų naryste profesinėse sąjungose, galima tikėtis didėjančios narystės ir pasitikėjimo profesinėmis sąjungomis augimo. Visa tai skatintų visuomenę aktyviau įsitraukti į visuomeninį ir pilietinį gyvenimą. Taip būtų didinamas visuomenės pasitenkinimas gyvenimu ir augantis pasitikėjimas Valstybinėmis institucijomis. Siūlomas Darbo kodekso pakeitimas panaikins teisinį reguliavimą, kuris yra nesuderintas su Europos socialine chartija ir pažeidžia jos nuostatas. 5.
rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. Tikimasi užtikrinti vienodą teisės akto aiškinimą ir taikymą. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Paskatins narystę profesinėse sąjungose, bendradarbiavimą su darbdaviais. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės, papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų,
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13.
13Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Profesinė sąjunga, narystė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo narys Aušra Papirtienė Gediminas Vasiliauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-13 Nr. S-2018-1785 Lietuvos Respublikos Seimui
LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 165 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1773 DERINIMO Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 165 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1773 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siekiama įtvirtinti teisinį reguliavimą, pagal kurį profesinės sąjungos kolektyviniuose santykiuose galėtų atstovauti ne tik darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais, bet ir kitiems profesinių sąjungų nariams, kaip nustatyta profesinių sąjungų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, t. y. moksleiviams ir studentams, bedarbiams, senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, asmenims, su kuriais nutraukti darbo santykiai. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Projektu siekiama pakeisti Darbo kodeksą taip, kad asmuo tiek turėdamas darbo santykius, tiek būdamas moksleiviu ar studentu, bedarbiu ar sulaukęs senatvės pensijos amžiaus galėtų būti profesinių sąjungų nariu.“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad „Nepaisant dar 2013 m. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo, leidžiančio visiems piliečiams, turintiems darbinį teisnumą ir veiksnumą būti profesinių sąjungų nariais ir suteikiančiu profesinėms sąjungoms juos atstovauti bei ginti, 2017-01-07 įsigaliojusiame Darbo kodekse ši nuostata grąžinta į iki 2013 m. pakeitimų buvusią nuostatą.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti įstatymo projekto rengimo tikslai ir uždaviniai neatitinka įstatymo projekte teikiamo teisinio reguliavimo.
Įstatymo projekte siūloma reguliuoti ne asmenų narystės profesinėse sąjungose teisinius santykius, o profesinių sąjungų narių atstovavimą kolektyviniuose darbo santykiuose. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 1 ir 2 straipsniai ir dabar garantuoja teisę profesinių sąjungų nariais būti visiems asmenims, turintiems darbinį teisnumą ir veiksnumą, todėl įstatymo projekto rengimo tikslai ir uždaviniai nėra aktualūs, be to, šio įstatymo projekto nuostatomis jie nesprendžiami. Šiame kontekste reikia pastebėti, kad, mūsų nuomone, Darbo kodekse, įsigaliojusiame 2017 m. liepos 1 d., įtvirtintas reguliavimas nepaneigia Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo. Profesinių sąjungų įstatymo 1 ir 2 straipsniuose įtvirtinta teisė būti profesinių sąjungų nariais visiems asmenims, turintiems darbinį teisnumą ir veiksnumą.
Profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse diferencijuotos profesinių sąjungų narių teisės ir pareigos priklausomai nuo to, ar asmenys yra dirbantys ar ne, t. y. šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „Kiti profesinių sąjungų nariai turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute), išskyrus teisę balsuoti priimant sprendimus dėl streiko skelbimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo bei dėl kitų klausimų, kurie gali turėti įtakos darbuotojų ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais dirbančių asmenų teisėms ir pareigoms“. Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 3 dalies nuostatos reguliuoja darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos narių teises. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas tuo, kad asmenys, nesantys darbo ar jiems prilygintuose teisiniuose santykiuose su darbdaviu, negali būti saistomi ir kolektyvinėmis sutartimis bei iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma nuostata „Profesinės sąjungos šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams – darbuotojams, asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais ir kitiems profesinių sąjungų nariams, kaip nustatyta profesinių sąjungų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose kolektyviniuose darbo santykiuose.“ (išskirta mūsų) nederėtų su galiojančiu teisiniu reguliavimu ir suponuotų, kad kiti profesinių sąjungų nariai taip pat turėtų teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo, vykdymo ir pan. Atsižvelgiant į nurodytas priežastis įstatymo projekte siūlomas reguliavimas teisės požiūriu nepriimtinas. 2.
projektas tobulintinas teisės technikos požiūriu:
1) įstatymo projekto pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO,
2) tikslintini įstatymo priėmimo metai, nurodyti po įstatymo projekto pavadinimu;
3) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai skaičius ir žodis „3 dalies“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]