DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinę priemonę Nr. 278 „Sukurti efektyvesnę žemės gelmių išteklių valdymo sistemą, pagrįstą racionaliu žemės gelmių išteklių naudojimu (numatyti, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išduodami konkurso būdu, nustatyti aiškesnes leidimų tirti ir naudoti išdavimo ir panaikinimo procedūras, patikslinti institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių žemės gelmių apsaugos ir išteklių naudojimo srities valstybės politiką, funkcijas ir jų vykdymo kontrolę)“. Žemės gelmių įstatymas įsigaliojo 1995 m., nauja redakcija dėstytas 2001 m., nuo to laiko keisti atskiri straipsniai. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas, įvykus esminiams teisinės sistemos, ekonomikos pokyčiams yra nepakankamas. Yra nesuderintų nuostatų su Paslaugų įstatymu, ypač dėl leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti aiškų ir atitinkantį Paslaugų įstatyme įtvirtintus principus, ypatingą dėmesį skiriant leidimų tirti žemės gelmes ir leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo reglamentavimui. Taip pat siekiama užtikrinti efektyvų ir skaidrų teisės naudotis žemės gelmių ištekliais, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, suteikimą ir įtvirtinti konkurencingas sąlygas žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sektoriuje, įstatymu įtvirtinti institucijų funkcijas. Taip pat įstatymo projektu perkeliamos 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (OL L 178, 2013 6 28, p. 66) (toliau – Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos direktyva), 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014 4 25, p. 1) (toliau – PAV direktyva). 2010 m. avarija Meksikos įlankoje atkreipė visuomenės dėmesį į su jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis susijusią riziką ir paskatino persvarstyti tokių operacijų saugos užtikrinimo politiką. 2013 m. ES lygiu priimta direktyva dėl naftos ir dujų jūroje saugos.
Direktyvos tikslas – kuo labiau sumažinti didelių avarijų, susijusių su jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis, skaičių ir riboti šių avarijų padarinius, taip padidinant jūros aplinkos ir pakrančių ekonomikos apsaugą nuo taršos, nustatant naftos ir dujų saugaus žvalgymo ir gavybos jūroje būtinąsias sąlygas ir ribojant galimus Europos Sąjungos energijos gamybos iš vietos išteklių trikdžius, taip pat tobulinti avarijos atveju taikomus avarijų likvidavimo mechanizmus. Naftos ir dujų operacijos jūroje apima visą veiklą, įskaitant projektavimą, planavimą, statybą, eksploatavimą ir eksploatavimo nutraukimą, kuri vykdoma naftos arba dujų žvalgymo ir gavybos tikslais (išskyrus naftos ir dujų transportavimą iš vienos pakrantės į kitą). Atsižvelgdami į tai, direktyvos 11 straipsnį vertiname, kaip būtinąsias naftos ir dujų operacijų pasirengimo vykdyti ir vykdymo sąlygas. Pareiga laikytis šių sąlygų ir poveikio priemonės už nesilaikymą nustatomos Žemės gelmių įstatymo projekte. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Aplinkos ministerijos Vandenų ir žemės gelmių departamento (direktorius Irmantas Valūnas, tel. 8-706 63482, el. p. [email protected]) Vandenų ir žemės gelmių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Toma Leonova (tel. 706 63619 , el. p. [email protected]) ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (direktorius Jonas Satkūnas, tel. (8 5) 233 2889, el. p. [email protected]) Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Tadas Gauronskis (tel. (8 5) 233 7715, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojantis Žemės gelmių įstatymas nustato, kad žemės gelmių išteklius galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai.
Šiuo metu galiojantis leidimų tirti žemės gelmes ir leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo reglamentavimas yra neišsamus. Žemės gelmių įstatymo nuostatos, nustatančios leidimų išdavimą, sustabdymą ir panaikinimą, yra nepakankamos arba jų iš viso nėra. Tai sukelia neaiškumų valstybės institucijoms, išduodančioms leidimus ūkio subjektams, turintiems leidimus ar siekiantiems juos gauti. Pagal Paslaugų įstatymo nuostatas leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai turi būti nustatomi įstatymais. Žemės gelmių įstatyme nustatytas reguliavimas, kai asmenims, siekiantiems įgyti teisę tirti žemės gelmes, suteikiama teisė užsiimti žemės gelmių tyrimu ir atskirai išduodamas leidimas vykdyti tyrimą konkrečiame objekte, sukuria neproporcingą administracinę naštą ūkio subjektams ir valstybės institucijoms. Leidimai naudoti tradicinių ir išsklaidytųjų angliavandenilių, metalų rūdų, vertingųjų mineralų, monomineralinio kvarcinio smėlio išteklius išduodami konkurso būdu. Leidimai naudoti naudingųjų iškasenų – klinčių, dolomito, kreidos mergelio, opokos, gipso, anhidrito, akmens druskos, molio, smėlio, žvyro, sapropelio, durpių – išteklius išduodami be konkurso. Asmenys, siekiantys naudoti šias naudingąsias iškasenas, savo lėšomis vykdo žemės gelmių išteklių tyrimus, atlieka planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir įgyja teisę valdyti ar naudoti žemės sklypus, reikalingus išteklių naudojimui.
Po to jie su prašymu kreipiasi į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos be konkurso išduoti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius. Vidutiniškai per metus išduodama 20 naujų leidimų, iš jų apie 20 % – valstybinėje žemėje, 80 % – privačioje žemėje ir 30 pakartotinių leidimų, išduodamų leidimo turėtojui, pageidaujančiam keisti naudojamų objektų skaičių arba naudojamo objekto ribas. 2014 m. birželio 19 d. priėmus Žemės gelmių įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymą, požeminio geriamojo gėlo ir požeminio gamybinio vandens naudojimui taip pat išduodami leidimai (iki 2014 m. liepos 1 d. šių išteklių naudojimo leidimais buvo laikomi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai). Įgyvendinant įstatymo pakeitimo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ papildytas nuostata, kad „Jeigu iš telkinio išgaunama (planuojama išgauti) mažiau kaip 10 m³ požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parą arba vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai, leidimu naudoti išteklius laikomas teisės akto nustatyta tvarka užregistruotas gręžinio pasas.“, nes įstatyme nenumatyta, kad, atsižvelgiant į paimamo vandens kiekį, būtų galima naudoti požeminį vandenį be leidimo, išskyrus naudojimą savo reikmėms.
Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme mokesčio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Todėl, vadovaujantis dabartiniu reglamentavimu, už požeminį geriamąjį gėlą ir požeminį gamybinį vandenį turėtų mokėti visi jį išgaunantys asmenys, nepriklausomai nuo išgauto kiekio. Įstatyme numatyta, kad žemės gelmių šiluminę energiją galima naudoti turint leidimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Patikslinamos institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių žemės gelmių apsaugos ir išteklių naudojimo srities valstybės politiką, funkcijos. Įstatymo projekte įtvirtinamos institucijų funkcijos rengiant, įgyvendinat, vykdant strateginio planavimo dokumentų: strategijų, programų įgyvendinimo stebėseną, pavyzdžiui, žemės gelmių išteklių naudojimo srityje galioja Naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje strategija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta 2003 m. Tikėtina, kad įvertinant angliavandenilių (naftos) paieškos ir gavybos sektoriaus pokyčius ateityje bus tikslinga peržiūrėti šią strategiją.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendina Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2016–2020 metų programą „Geoenergetika ir saugi aplinka“, Užterštų teritorijų tvarkymo 2013-2023 m. planą, kuriame numatyta nustatyti cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų taršos mastą, saugiai sutvarkyti pavojingiausias cheminėmis medžiagomis užterštas teritorijas siekiant mažinti neigiamą šių teritorijų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, užtikrinti gerą dirvožemio, grunto bei požeminio vandens cheminę būklę. Formuojant žemės gelmių politiką, bus rengiami ir įgyvendinami skirtingo laikotarpio strateginio planavimo dokumentai, kurie įtvirtins gaires ir pagrindines žemės gelmių išteklių naudojimo ir apsaugos kryptis, užtikrins integravimą į kitas sritis. Siekiant užtikrinti tinkamą PAV direktyvos perkėlimą ir įgyvendinimą, projekte įtvirtinamos nuostatos dėl visuomenės informavimo apie veiklą leidžiančio dokumento priėmimą. Įtvirtinami aiškūs leidimų tirti žemės gelmes ir leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir (arba) ertmes išdavimo, tikslinimo, sustabdymo ir panaikinimo pagrindai. Pagal galiojantį žemės gelmių tyrimo reglamentavimą asmuo, siekiantis atlikti žemės gelmių tyrimus, turi: a) įgyti teisę užsiimti tokia veikla (leidimas vykdyti veiklą), b) gauti leidimą atlikti žemės gelmių tyrimus konkrečiame objekte ir c) privalomai registruoti atliekamą tyrimą Žemės gelmių registre. Leidimo vykdyti veiklą ir leidimo atlikti tyrimą konkrečiame objekte gavimas vertinamas kaip perteklinis reikalavimas, sukuriantis administracinę naštą tiek verslo subjektams, tiek valstybės institucijoms. Atsisakoma dvigubo teisės užsiimti veikla ir teisės vykdyti veiklą konkrečiame objekte suteikimo.
Taip pat atsisakoma reikalavimo, asmenims, vykdantiems mechaninį gręžinių, išskyrus angliavandenilių, gręžimą, turėti leidimą atlikti žemės gelmių tyrimą. Licencijuojama tyrimo vykdymo veikla, o ne mechaninio darbo atlikimas. Svarbu pažymėti, kad įstatymu siūloma įtvirtinti aukštojo mokslo kvalifikacijos (tam tikru atveju ir patirties) reikalavimus asmeniui, siekiančiam vykdyti žemės gelmių tyrimą. Aukštojo mokslo kvalifikacija būtina norint vykdyti žemės gelmių geologinius tyrimus, tik ją turintis asmuo turi būtinas žinias ir kompetenciją. Įstatyme numatyta, kad leidimas tirti žemės gelmes priklausomai nuo tyrimo rūšies išduodamas specialistams, turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus geologijos studijų krypties universitetines studijas arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba geofizikos šakos ar geologijos studijų krypties ir fizikos studijų krypties universitetines studijas, arba statybos inžinerijos krypties geotechninės inžinerijos šakos universitetines studijas arba lygiavertę kvalifikaciją. Pažymėtina, kad studijų metu būsimieji specialistai neturi galimybės ir neįgyja praktinės patirties, reikalingos savarankiškai vykdyti žemės gelmių tyrimo darbus. Minėta patirtis gali būti įgyjama, tik praktiškai dalyvaujant atitinkamos rūšies žemės gelmių tyrimo procese, kuriam vadovauja patyręs tos tyrimų rūšies specialistas. Siekiant užtikrinti leidimų turėtojų atliekamų žemės gelmių tyrimų rezultatų patikimumą, tikslinga suteikti teisę savarankiškai vykdyti tyrimus tik praktinę patirtį turintiems specialistams. Atsižvelgiant į tai, siūloma jiems nustatyti reikalavimą turėti ne mažesnę kaip 3 metų tos rūšies tyrimų darbo patirtį per paskutiniuosius 10 kalendorinių metų.
Per 3 metus specialistas įgyja praktinių žinių, suteikiančių galimybę savarankiškai vykdyti geologinius tyrimus, patirties įgijimo vertinimo laiko terminas būtinas norint užtikrinti aktualių praktinių žinių turėjimą. Į tyrimų darbo patirtį įskaičiuojama tyrimo darbo patirtis, įgyta iki aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimo. Siūloma įtvirtinti leidimų tirti žemės gelmes rūšis: 1) angliavandenilių, nemetalinių naudingųjų iškasenų, vertingųjų mineralų, metalų rūdų, požeminio vandens, žemės gelmių šiluminės energijos, žemės gelmių ertmių paieška ir žvalgyba, 2) geologinis, hidrogeologinis, aerofotogeologinis, geocheminis, ekogeologinis, inžinerinis geologinis, geofizinis, naudingųjų iškasenų išteklių kartografavimas, 3) inžinerinis geologinis (geotechninis), ekogeologinis, geofizinis tyrimas, 4) mechaninis angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinių gręžimas ir (arba) likvidavimas. Leidimo atlikti žemės gelmių tyrimus turėtojui suteikiama teisė vykyti tiesioginius žemės gelmių tyrimus, t. y. tyrimai, kurių metu daromas tiesioginis fizinis poveikis žemės gelmėms ir netiesioginius, kurių metu žemės gelmėms nedaromas tiesioginis fizinis poveikis. Leidimo tirti žemės gelmes išdavimo procedūros metu vienas pagrindinių tikslų – įvertinti, ar asmuo turi kvalifikaciją atlikti tam tikros rūšies žemės gelmių tyrimus.
Leidimą tirti žemės gelmes išduoti atsisakoma, jeigu asmuo pateikia dokumentus, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos; pateiktuose dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys ir per leidimą išduodančios institucijos nurodytą terminą prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų; prašymą padavęs asmuo neatitinka nustatytos aukštojo mokslo kvalifikacijos arba darbo patirties reikalavimų arba neturi nustatytos aukštojo mokslo kvalifikacijos specialistų; pateiktuose dokumentuose nurodomi melagingi ir (arba) suklastoti duomenys; prašymą pateikusiam asmeniui anksčiau išduoto leidimo galiojimas buvo panaikintas įstatymo numatytais pagrindais ir nuo leidimo galiojimo panaikinimo nepraėjo 1 metai; už leidimo tirti žemės gelmes išdavimą nesumokėta valstybės rinkliava. Klaidingi duomenys suprantami, kai duomenys, kurie nors ir yra netikslūs, tačiau neturėtų esminės įtakos priimant sprendimą dėl leidimo išdavimo. Suprantami, kaip techninio pobūdžio klaidos, dėl šios priežasties siūloma įtvirtinti nuostatą, kad asmuo, siekiantis gauti leidimą tirti žemės gelmes, galėtų ištaisyti jas, neprarandant galimybės gauti leidimo. Tuo tarpu melagingų ir (arba) suklastotų duomenų pateikimas iš esmės suklaidintų leidimus išduodančią instituciją. Įstatymo projekte įtvirtinami naudingųjų iškasenų tyrimo atlikimo terminai. Nustatoma, kad naudingųjų iškasenų, išgaunamų atvirais kasiniais, tyrimų maksimalus vykdymo terminas 1 metai, jis gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip dar 1 metų terminui, naudingųjų iškasenų, išgaunamų požeminiais kasiniais, tyrimo maksimalus vykdymo terminas – 3 metai, jis gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip dar 3 metų terminui.
Jeigu asmuo per nustatytą terminą neatliktų tyrimo, kitas suinteresuotas atlikti tyrimą subjektas galėtų registruoti analogiškos rūšies tyrimą tame plote. Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, žemės gelmių tyrimai neregistruojami, jeigu tame pačiame plote ar toje pačioje vietoje jau yra įregistruotas tos pačios tyrimų rūšies objektas arba tame pačiame plote anksčiau buvo atlikti tos pačios rūšies naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, tyrimai ir šių tyrimų rezultatai yra aprobuoti. Naudingųjų iškasenų tyrimo tikslas yra ištirti tam tikrame žemės plote slūgsančias naudingąsias iškasenas, o ištirtos naudingosios iškasenos aprobuojamos. Tyrimas privalo būti registruojamas Žemės gelmių registre, kuriame nurodomas tyrimų vykdymo plotas ir numatomos tirti naudingosios iškasenos rūšis. Įregistruotas tyrimas tampa Žemės gelmių registro tyrimų dalies objektu, užimančiu apibrėžtą tam tikros teritorijos plotą. Netikslinga naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, tyrimų atveju vykdyti naują tos pačios tyrimų rūšies objekto tyrimą, kai jau aprobuoti tos pačios rūšies ištekliai. Siekiant sumažinti administracinę naštą, siūloma atsisakyti tyrimo vykdytojo pareigos vykdant tiesioginį žemės gelmių tyrimą visais atvejais informuoti savivaldybės, kurios teritorijoje numatomi tyrimai, vykdomąją instituciją, paliekant tik angliavandenilių tyrimą, atsižvelgiant į šių išteklių tyrimo specifiką (tyrimas gali apimti dideles teritorijas). Projekte tikslinama žemės gelmių tyrimų registravimo tvarka ir sąlygos.
Nustatoma, kad turi būti aprobuoti išžvalgyti naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens ištekliai ir žemės gelmių ertmės. Aprobavus išteklius Žemės gelmių registre registruojamas naujas naudingųjų iškasenų išteklių telkinys, kuriam taikomas specialus teisinis režimas (specialiosios miško ir žemės naudojimo sąlygos, atitinkami reikalavimai vykdant teritorijų planavimą ir kita). Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (toliau – leidimas naudoti) sistema. Projekte, atsižvelgiant į išteklių paplitimą ir vertę, įtvirtinama dualistinė leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo sistema. Įtirtinami atvejai, kai žemės gelmių išteklius galima naudoti be leidimo. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatas, reglamentuojančias grunto išteklių gavybą, nes gruntas yra žemės gelmių išteklius. Žemės gelmių įstatymo projekte įtvirtinama „grunto“ sąvoka, nes ji neapibrėžta ir teisės norminiuose aktuose vartojama skirtingai. Atitinkamai tikslinamas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, vietoje vartojamo termino „statybinis gruntas“ siūloma įtvirtinti sąvoką „gruntas“, kuri vartojama Žemės gelmių įstatymo projekte. Siekiant sisteminio žemės gelmių išteklių reglamentavimo, teisės normos, reglamentuojančios grunto naudojimą, įtvirtinamos Žemės gelmių įstatyme. Atsižvelgiant į tai, pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 23-4 straipsnis. Nustatoma, kad leidimai naudoti vertinguosius mineralus, kvarcinį smėlį, metalų rūdas, kurių kiekis ribotas, išduodami konkurso tvarka. Plačiai paplitę ištekliai, pavyzdžiui, žvyras, smėlis, durpės – ne konkurso tvarka. Atsižvelgiant į 1994 m. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (OJ L 164, 30.6.1994, p.
3–8) nuostatas, leidimai naudoti angliavandenilių išteklius išduodami konkurso tvarka. Šios direktyvos 1 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad „leidimas“ – įstatymų ir kitų teisės aktų ar sutarties nuostatos ar dokumentas, išduotas remiantis anksčiau nurodytais aktais, kuriais valstybės narės kompetentingos institucijos suteikia subjektui išimtinę teisę savo vardu ir rizika žvalgyti ar tirti, ar išgauti angliavandenilius geografinėje teritorijoje. Leidimas gali būti išduodamas kiekvienai veiklos rūšiai atskirai arba iš karto kelioms veiklos rūšims“. Siekiant nustatyti optimalų leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo modelį, pasirinkta, kad konkurso dalyką sudarytų ir teisės tirti, ir teisės išgauti išteklius suteikimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, tačiau žemės paviršius gali priklausyti privačia nuosavybe. Valstybei būtų neefektyvu leidimus naudoti žemės gelmių išteklius visada išdavinėti konkurso būdu. Prieš skelbiant išteklių naudojimo konkursą, valstybės institucija, atsakinga už konkursų organizavimą, turėtų inicijuoti, finansuoti ir atlikti žemės gelmių tyrimus (paiešką ir žvalgybą), žemės paėmimą iš savininko išteklių naudojimui. Tai pareikalautų papildomų lėšų, pailgėtų leidimo išdavimo procedūra. Lėšų poreikis tyrimams tiesiogiai priklausytų nuo ruošiamo naudoti telkinio dydžio ir naudingosios iškasenos. Pažymėtina, kad konkurso organizatoriaus išlaidas būtų galima susigrąžinti jas įskaičiuojant į konkursinės įmokos dydį, bet tai būtų galima padaryti, jei bus nustatytas laimėtojas ir jis sumokės nustatyto dydžio įmoką.
Yra grėsmė, kad investavus valstybės lėšas į išteklių tyrimą ir jų parengimą naudojimui, neatsiras ūkio subjektų, pageidaujančių dalyvauti konkurse naudoti šiuos išteklius, ir valstybė patirs finansinių nuostolių. Manytina, kad asmuo, siekiantis naudoti žemės gelmių išteklius, turėtų platesnes derybų galimybes su žemės savininku dėl teisės naudotis žeme įgijimo nei valstybė. Dauguma (apie 80 proc.) leidimų naudoti žemės gelmių išteklius plačiai paplitusiems žemės gelmių ištekliams išduodama privačios nuosavybės žemėje. Siūloma leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo plačiai paplitusiems žemės gelmių ištekliams procedūra ne konkurso tvarka neribos asmenų konkurencijos. Pažymėtina, kad dažniausiai naudojami žemės gelmių ištekliai (smėlis, žvyras) paplitę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, atlikęs žemės gelmių tyrimus, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras ir įgijęs teisę naudotis žeme galės gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius. Galima situacija, kad vieną žemės gelmių išteklių telkinį galės naudoti ne vienas, o ir daugiau asmenų. Konkurso būdu suteikiamų naudoti žemės gelmių objektų rūšys nurodytos Žemės gelmių įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalyje. Leidimo naudoti šiuos objektus turinys ir išdavimo sąlygos aptariamos konkretaus konkurso organizavimo dokumentuose. Kai pageidaujamas naudoti objektas nėra pakankamai ištirtas, leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes numatoma prievolė konkurso laimėtojui atlikti detalų objekto tyrimą. Konkurso dalyviai konkurso sąlygose supažindinami su šiuo reikalavimu ir iš to išplaukiančia rizika, jeigu detalaus tyrimo metu nepasitvirtintų preliminarūs duomenys apie objektą.
Ištyrus objektą, leidimo duomenys patikslinami, nurodant ištirtus ir suteikiamus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Konkurso sąlygose nurodoma, kad subjektas veiklą galės vykdyti atlikęs Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veikos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras. Pažymėtina, kad įstatymo projekte leidimas naudoti žemės gelmių išteklius nepriklausomai nuo išdavimo procedūros siejamas su konkrečiu objektu. Iki šiol galiojančiame įstatyme leidimas buvo siejamas su asmeniu, tačiau ne objektu. Tai reiškia, kad kiekvieną kartą, pavyzdžiui, suteikiant teisę naudoti naują telkinį asmeniui, kuriam išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius, buvo naikinamas ankstesnis leidimas ir išduodamas naujas. Europos Sąjungos valstybėse taikoma nevienoda leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo praktika. Valstybėse, kuriose leidimas terminuotas, leidimų terminas nustatomas įvairiam laikotarpiui, leidimų terminai gali skirtis priklausomai nuo žemės gelmių išteklių rūšies. Prancūzijoje teisė naudoti žemės gelmių išteklius suteikiama maksimaliam 50 metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęsiamas dar po 25 m. Bulgarijoje teisė naudoti žemės gelmių išteklius suteikiama iki 35 m., ji pratęsiama kitiems 15 m. Estijoje leidimas naudoti valstybinės reikšmės žemės gelmių išteklius išduodamas 30 m., jis pratęsiamas 10 m., leidimas naudoti vietinės reikšmės žemės gelmių išteklius išduodamas 15 m., pratęsiamas 5 m. Švedijoje teisė naudoti žemės gelmių išteklius suteikiama 25 m. laikotarpiui, pratęsiama 10 m.
Graikijoje leidimas naudoti vertinguosius mineralus ir metalus galioja 50 m. su galimybe 2 kartus pratęsti papildomam 25 m. terminui, leidimas naudoti kitus pramonėje naudojamus mineralus galioja 15 –
m., su galimybe pratęsti 10 m. terminui. Suomijoje leidimas išduodamas maksimaliam 10 m. terminui su galimybe jį pratęsti dar 10 m. Įstatymo projektu paliekama šiuo metu galiojanti nuostata, kad leidimas išduodamas neterminuotai. Tačiau įvedami papildomi saugikliai, užkardantys leidimų turėtojų piktnaudžiavimo suteikta teise galimybę. Rinkos skaidrumo ir dinamikos siekiama teisinio poveikio priemonėmis, įtvirtinant naują leidimų panaikinimo pagrindą. Leidimas būtų panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas per 4 metus nepradėjo gavybos ar 4 metus paeiliui nevykdė veiklos konkrečiame telkinyje. Šiomis nuostatomis bus užtikrinamas valstybės interesas ir konkurencinės sąlygos. Ši priemonė užtikrintų skaidrumą ir galimybę įeiti į rinką naujam dalyviui, jeigu leidimo turėtojas neįgyvendina leidimu suteiktos teisės. Gavęs leidimą naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, asmuo turi įgyvendinti žemės gelmių naudojimo plane numatytus sprendinius, pasistatyti gamybinę bazę ir sukurti reikiamą infrastruktūrą (pvz., nutiesti kelius, elektros tinklus ir pan.), todėl projekte numatytas atitinkamas laikotarpis, kuriuo suteikiama galimybė pasirengti išteklių naudojimui, ir lankstumas, atsižvelgiant į galimą paklausos sumažėjimą.
Žemės gelmių išteklių naudotojo veiklą gali nulemti ne tik nuo jo priklausančios aplinkybės, pasikeitus išteklių žaliavos kainai, ar sumažėjus paklausai (ištekliai naudojami kitose ūkio šakose – statyboje, chemijos pramonėje ir kt.) galima situacija, kad leidimo turėtojas tam tikram laikui gali sustabdyti gavybą, todėl siūloma nustatyti maksimalų veiklos nevykdymo terminą 4 metus. Siūlomi nustatyti terminai atitiktų tiek ūkio subjekto, vykdančio veiklą, tiek valstybės, kaip išteklių savininko, interesus ir būtų proporcingi siekiamam tikslui. Siūloma nustatyti, kad visus leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išduoda viena institucija, atsakinga už valstybės politikos įgyvendinimą žemės gelmių srityje – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atsisakant Vyriausybės funkcijų išduodant leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Europos Sąjungos institucijos teikia išskirtinį dėmesį, užtikrinant saugią žmogui ir aplinkai angliavandenilių išteklių žvalgybą ir gavybą. Ypatingas dėmesys skiriamas angliavandenilių operacijų saugos užtikrinimui, kai veikla vykdoma jūroje. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuva šiuo metu nevykdo angliavandenilių išteklių žvalgybos ar gavybos jūroje, tačiau turima preliminarių duomenų apie angliavandenilių išteklių kaupavietes. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, kad Lietuvos teritorijoje Baltijos jūroje potencialiai yra angliavandenilių išteklių, inicijuotas Naftos ir dujų operacijų saugos jūroje direktyvos visiškas perkėlimas į nacionalinę teisę.
Direktyvos 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės negali išduoti licencijų (leidimų) tokioms operacijoms, kol į nacionalinę teisę neperkels ir neįgyvendins likusių šios direktyvos nuostatų ir apie tai nepraneš Komisijai. Pastebime, kad vis dar neratifikuota Lietuvos ir Latvijos jūrinė siena. Naudingųjų iškasenų gavybos atviru kasybos būdu (karjerais) darbai priskiriami prie potencialiai pavojingų darbų, todėl juos vykdantis ūkio subjektas privalo turėti žinių apie šių darbų vykdymo specifiką, galimas grėsmes ir saugius darbo metodus, padedančius šių grėsmių išvengti. Darbai organizuojami pagal žemės gelmių naudojimo planą, kurio sprendinių suvokimui ir įgyvendinimui taip pat reikalingos atitinkamos profesinės žinios, kurios suteikiamos kasybos darbų vadovo mokymo metu. Projekte numatomas reikalavimas asmenims, siekiantiems gauti leidimą naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, išgaunamus atviru kasybos būdu, būti išklausiusiam Kasybos darbų vadovo mokymo programą ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą ar turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus geologijos studijų krypties universitetines studijas arba turėti sutartį su specialistu, atitinkančiu anksčiau nurodytus reikalavimus. Projektu nustatoma konkursų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes vykdymo tvarka, reikalavimai konkursų dalyviams, konkurso laimėtojo nustatymo kriterijai. Konkurso naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ir ertmes laimėtoju pripažįstamas asmuo, konkursiniame pasiūlyme pasiūlęs didžiausią įmoką už žemės gelmių išteklių ar ertmių naudojimo teisės suteikimą.
Konkurso naudoti angliavandenilių išteklius laimėtojas nustatomas pagal formulę, kurioje svarbūs būtų šie kriterijai: numatomos investicijos, skirtos geologinio tyrimo darbams atlikti ir (arba) plote esančio (-ių) telkinio (-ių) išteklių gavybos vystymui ir pasiūlyta įmoka. Kriterijų reikšmei išskirti nustatomos jų svertinės reikšmės, kurių dydis negali skirtis daugiau kaip 3 kartus. Konkrečios svertinės kriterijų rodiklių reikšmės turėtų būti nustatomos konkurso sąlygose, atsižvelgiant į ploto, kuriam skelbiamas konkursas, ištirtumą, geologinę ir tektoninę sandarą, išteklių kiekį ir gavybos sąlygas. Pasiūlymo įmoka negali būti mažesnė nei minimali įmoka. Minimalus įmokos dydis kinta priklausomai nuo suteikiamo žemės gelmių naudojimui ploto. Į minimalų įmokos dydį įskaitomos valstybės atliktų telkinio ar jo dalies geologinio tyrimo darbų bei konkurso parengiamųjų darbų bei jo organizavimo išlaidos. Į teritorijos plotą, nuo kurio būtų skaičiuojamos valstybės atliktų geologinių tyrimų sąnaudos, neįsiskaičiuojamos saugomos ir urbanizuotos teritorijos, nes jose negalimas angliavandenilių išteklių naudojimas. Į valstybės lėšomis iki konkurso atliktų konkursui siūlomo ploto (telkinio) tyrimo darbų išlaidas įskaičiuojamos konkrečių geologinio tyrimo darbų išlaidos. Valstybės atliktų sąnaudų dydis, parodo kiek valstybė investavo į angliavandenilių išteklių sektoriaus vystymą ir atitinkamų darbų atlikimą bendrai visoje šalyje. Siekiant užtikrinti konkursiniame pasiūlyme nurodytų investicinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą, siūloma įvesti nuostatą, kad konkurso naudoti angliavandenilių išteklius laimėtojas prieš leidimo išdavimą privalo pateikti finansų įstaigos garantiją, užtikrinančią investicinius įsipareigojimus.
Konkurso laimėtojas pasiūlyme nurodytą įmoką privalės sumokėti iki leidimo išdavimo. Įmoka mokama į Lietuvos Respublikos valstybės iždą ir išdavus leidimą negrąžinama. Jeigu konkurso laimėtojas nepateiktų finansų įstaigos garantijos ir (arba) nesumokėtų pasiūlyme nurodytos įmokos, leidimas naudoti išteklius būtų neišduotas. Atsižvelgiant į Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos direktyvos reikalavimus bei angliavandenilių išteklių gavybos jūroje pavojingumą nustatoma, kad leidimo naudoti angliavandenilių išteklius jūroje turėtojas privalo turėti finansų įstaigos garantiją, užtikrinančią žalos aplinkai atlyginimą. Šios garantijos dydis sudarytų
pasiūlyme nurodytos įmokos ir investicijų sumos. Siekiant užtikrinti tinkamą konkursų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes įgyvendinimą, nustatomi minimalūs ekonominės ir finansinės būklės reikalavimai konkursų dalyviams. Atsižvelgiant į angliavandenilių išteklių strateginę ir ekonominę svarbą valstybei, taip pat galimą poveikį aplinkai vykdant gavybą jūroje, nustatomi papildomi reikalavimai angliavandenilių išteklių konkurso dalyviui, lyginant su kitais ištekliais. Jis privalės turėti angliavandenilių išteklių rūšies, kurią planuoja tirti ir naudoti, tyrimo ir (ar) naudojimo patirtį ir turėti pakankamai techninių ir finansinių pajėgumų užtikrinti, jog būtų imamasi visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias avarijoms, susijusioms su angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbų vykdymu jūroje, taip pat finansinių pajėgumų prisiimti atsakomybę už žalą, galinčią kilti dėl angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbų jūroje.
Atsižvelgiant į tradicinių angliavandenilių išteklių būvį (nafta žemės gelmėse slūgso skystame būvyje) ir susikaupimo žemės gelmėse specifiką – angliavandeniliai susikaupia uždarose sankaupose, kurios turi bendrą hidrodinaminę sistemą, kuri ir yra telkinio kontūras ir telkinio gavybos eigoje kinta, ir slūgsojimo sąlygas (ištekliai slūgso žemės gelmėse 1,5-2 km gylyje ir yra išgaunami gręžiniais), Projekte numatoma galimybė leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius išduoti be konkurso leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius turėtojui, kai leidimo turėtojo plote esančio tradicinių angliavandenilių išteklių telkinio dalis patenka į su šiuo plotu besiribojantį plotą, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius arba kai nėra galimybės įrengti angliavandenilių išteklių gavybos gręžinio leidimo turėtojui suteiktame plote, kai gręžinį prašoma įrengti plote, kuriame neišduotas leidimas. Besiribojantis plotas suprantamas kaip plotas, turintis bendrą ribą su leidimo turėtojui suteiktu plotu. Siūloma įstatyme įtvirtinti išimtį, kad asmenys galėtų naudoti be leidimo žemės gelmių šiluminę energiją ir požeminį gėlą vandenį, jeigu jie nėra viešojo geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai ir išgauna (planuoja išgauti) mažiau kaip 10 kub. metrų požeminio gėlo vandens per parą, skaičiuojant metinį paėmimo vidurkį.
Pažymėtina, kad požeminis vanduo ir žemės gelmių šiluminė energija yra atsinaujinantys ištekliai, skirtingai nuo kitų žemės gelmių išteklių. Įstatymo projekte nustatyta, kad teisę išgauti požeminį gėlą vandenį be leidimo turi asmenys, išgaunantieji ar planuojantys išgauti iki 10 kub. per parą, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyta sąvoka „Individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu – toks fizinių ir juridinių asmenų apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, kai per parą paimama ne daugiau kaip 10 m³ vandens ir vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 fizinių asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai“;
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje požeminio vandens telkinys apibrėžiamas, kaip „sąlygines ribas turinti vandeningojo sluoksnio ar sluoksnių dalis, kurioje yra susitelkęs pakankamas kiekis požeminio vandens, kurio per dieną būtų galima išgauti 10 m³“; 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, įpareigoja valstybes nares identifikuoti
„visus vandens telkinius, iš kurių kasdien vidutiniškai imama daugiau kaip 10 m³
arba daugiau kaip penkiasdešimčiai asmenų vartoti skirto vandens“ (7 straipsnis). Išimtis dėl leidimo naudoti požeminio gėlo vandens išteklius gavimo nustatoma žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantiems asmenims. .
Leidimas šiems asmenims būtų privalomas, jeigu išgauna (planuoja išgauti) iš požeminio vandens vandenvietės 100 m³ ar daugiau požeminio gėlo vandens, skaičiuojat metinį vidurkį. Ši norma įtvirtinama, siekiant skatinti žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų konkurencingumą. Žemės gelmių šiluminė energija nesudaro atskiro žemės gelmių objekto, aprašomo erdviniais, kiekybiniais ir kokybiniais parametrais. Žemės gelmių šiluminė energija išgaunama per gręžinius (gręžinių sistemas), visi gręžiniai privalo būti registruojami Žemės gelmių registre, gręžiniams įrengti rengiamas projektas, įrengus išduodamas gręžinio pasas. Įstatymo projektu atsisakoma mažųjų karjerų instituto. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-140/3D-141 „Dėl Naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka įrengtus mažuosius karjerus bus galima baigti eksploatuoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Įtvirtinus aiškius leidimų išdavimo, sustabdymo, panaikinimo pagrindus, būtų užtikrinta patikima ir efektyvi žemės gelmių išteklių naudojimo leidimų sistema, kurios įgyvendinimas nepareikalautų papildomų valstybės lėšų, nesukurtų administracinės naštos. Siekiant užtikrinti tinkamą teisės aktų reikalavimų vykdymą, siūloma nustatyti, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes galiojimas sustabdomas iki vienerių metų, jei leidimo turėtojas pažeidžia atitinkamus reikalavimus, ir per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis negu 14 kalendorinių dienų, tačiau ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, nepašalina pažeidimų.
Siūloma nustatyti, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, kuris išduodamas konkurso būdu, išduodamas per 50 kalendorinių dienų nuo konkurso rezultatų paskelbimo. Toks terminas nustatomas atsižvelgiant į tai, kad negalima išduoti leidimo anksčiau nei praeis 1 mėnesio apskundimo terminas, taip pat konkursinių pasiūlymų vertinimo laiką, kuris gali užtrukti atsižvelgiant į konkursinių sąlygose nustatytus reikalavimus dalyviams ir pasiūlymams. Atsisakoma žemės gelmių išteklių ar ertmių naudojimo sutarties instituto. Esminiai reikalavimai išteklių gavybai būtų nustatyti leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes priede.
Leidimai naudoti angliavandenilių išteklius suteikiami plotuose, kurių geologinė sandara yra menkai ištirta, todėl angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso laimėtojo konkursiniame pasiūlyme numatyti angliavandenilių išteklių tyrimų metodai, parinkti pagal to meto ploto ištyrimo laipsnį, gali būti neefektyvūs konkretaus naujai aptikto angliavandenilių išteklių telkinio tyrimui: pavyzdžiui, dėl konkrečios vietos geologinės sandaros ir uolienų savybių anksčiau planuoti gravimetriniai ar mikrobiologiniai tyrimų metodai gali būti visiškai nepritaikomi ir neinformatyvūs, taip pat galimos situacijos, kai atlikus tam tikrus geologinius tyrimus (pvz., paiešką) paaiškėja, kad atlikti tolimesnius tyrimus numatytais metodais tiriamoje kaupavietėje neracionalu (pvz., lokalios struktūros buvimas nepasitvirtino) ir juos galima pakeisti kitos kaupavietės (kurios geologinė sandara gali būti skirtinga) kitoje ploto vietoje tyrimais, taikant kitus metodus. Tokiais atvejais angliavandenilių išteklių naudojimo leidime (jo priede) numatyti tyrimo metodai gali būti pakeičiami kitais efektyvesniais tyrimo metodais, labiau tinkamais konkrečios kaupavietės ir (ar) telkinio geologinės sandaros tyrimui, tačiau ne mažesnės investicinės vertės, nei buvo nurodyta konkursiniame pasiūlyme. Tai turi būti motyvuotai pagrįsta geologinio ar geofizinio tyrimo rezultatais ir (ar) kitais duomenimis. Leidimas naudoti angliavandenilių išteklius išduodamas vykdyti veiklą atitinkamame plote (plotas gali apimti kelių savivaldybių teritoriją), o ne naudingųjų iškasenų telkinyje.
Prieš išduodant leidimą naudoti angliavandenilių išteklius nereikalaujama atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras (skirtingai nuo kitų naudingųjų iškasenų), nes angliavandenilių ištekliai naudojami ne visame leidimu suteiktame plote, o tik nedideliuose plotuose (gavybos aikštelėse), kuriuose išgręžiami gręžiniai. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros privalės būti atliktos prieš angliavandenilių išteklių naudojimo projekto rengimą. Siūloma įstatyme įtvirtinti skirtingus leidimų naudoti angliavandenilių išteklius panaikinimo pagrindus, lyginant su kitomis naudingosiomis iškasenomis. Neįtrauktas leidimų panaikinimo pagrindas, kai įsiteisėjo teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos. Tikslinamos nuostatos susijusios su žemės gelmių naudojimo planų rengimu. Žemės gelmių naudojimo planas rengiamas tik aprobavus naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmes, kuriuos planuojama naudoti ir atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Žemės gelmių naudojimo plano organizatoriais galės būti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu atlikę planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir turintys teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą arba žemės savininko ar subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, sutikimą vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas.
Prieš pradedant rengti naudojimo planą Lietuvos geologijos tarnyba turės priimti sprendimą dėl naudojimo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Žemės gelmių naudojimo planas yra vienas iš privalomų dokumentų, siekiant gauti leidimą vykdyti išteklių gavybą, išskyrus atvejus, kai leidimas naudoti naudingųjų iškasenų išteklius ar žemės gelmių ertmes išduodamas konkurso būdu. Siekiama palengvinti angliavandenilių išteklių naudojimo reguliavimą, atsižvelgiant į skirtingą nuo kitų naudingųjų iškasenų jų gavybos specifiką (angliavandeniliai išgaunami tik per gręžinius, jų gavybai reikalingas nedidelis žemės plotas, dažniausiai iki 1 ha). Siūloma atsisakyti angliavandenilių išteklius naudoti pagal žemės gelmių naudojimo planus, vietoj to numatant, kad jie bus naudojami pagal angliavandenilių išteklių naudojimo projektą, kuris rengiamas aprobavus angliavandenilių telkinio išteklius, kuriuos planuojama naudoti atlikus Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veikos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme šiai ūkinei veiklai nustatytas procedūras. Projekto rengimą inicijuotų leidimo naudoti angliavandenilių išteklius turėtojas. Angliavandenilių išteklių naudojimo projektu nebūtų sprendžiamas klausimas dėl teritorijų suformavimo. Angliavandenilių išteklių naudojimo projektų rengimo, derinimo, viešinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką nustatytų aplinkos ministro patvirtintos Angliavandenilių išteklių naudojimo projektų rengimo taisyklės. Žemės įstatymo 25 str.
Žemės įstatymo 25 str. 3 d. nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Siūloma suteikti galimybę žemės ūkio paskirties žemės sklype, kuris reikalingas angliavandenilių išteklių tyrimui ir naudojimui, angliavandenilių išteklių tyrimams ir naudojimui reikalingus statinius ir įrenginius projektuoti, statyti ir įrengti nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės naudojimo būdo, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ir nekeičiant bendrojo plano sprendinių. Priešingu atveju reikėtų nuolat keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, norint tirti ir (ar) naudoti angliavandenilių išteklius. Siekiant vykdyti angliavandenilių išteklių naudojimą (gavybą), šiuos išteklius iš pradžių reikia aptikti (atlikti paiešką) ir detaliai ištirti (išžvalgyti). Angliavandenilių ištekliai Lietuvos teritorijoje slūgso žemės gelmėse (1,5 – 2 km gylyje) ir prieš pradedant paiešką ir žvalgybą nėra žinomos jų susikaupimo vietos, nėra žinomas telkinio buvimas, jo kontūras, išteklių rūšis ir kiekis – tam reikia atlikti geologinį tyrimą. Prieš išduodant leidimą naudoti angliavandenilių išteklius konkrečiame teritorijos plote, nėra žinoma, kur ir ar bus aptikti telkiniai, arba gali būti įvertinta, kad aptiktų naftos išteklių tolimesnis naudojimas (gavyba) ekonomiškai nėra naudingas, todėl gavyba gali ir nebūti vykdoma, net aptikus telkinį. Angliavandenilių išteklių naudojimas vyksta įrengiant gręžinį, sukurti gavybos infrastruktūrai žemės paviršiuje reikalingas nedidelis žemės plotas (dažniausiai iki 1 ha). Angliavandenilių išteklių tyrimams ir naudojimui reikalingi statiniai ir įrenginiai yra laikini, tyrimai trunka 1 – 3 metus, naudojimas visame telkinyje (kurio plotas daug didesnis nei gavybos aikštelės), o ne vienoje atskiroje (iki 1 ha dydžio) gavybos aikštelėje, kuriai ir yra reikalingas žemės sklypas, dažniausiai trunka 25 – 40 metų.
laikotarpis laikiniems statiniams numatytas jau atrastiems dideliems naftos telkiniams, kuriuose naftos gavyba šiuo metu baigiasi. Dideliems telkiniams eksploatuoti dažniausiai naudojamos kelios ar daugiau naftos gavybos aikštelių iš kurių tik vienoje yra laikini pastatai, kitose yra tik gręžinys ar gręžiniai, sujungti su aikštele, turinčia laikinus pastatus, vamzdynais. Pastaraisiais 10 – 15 metų surastuose ir naudojamuose telkiniuose gavyba bendrai vyksta keletą ar keliolika metų: pvz., Š. Vėžaičiai - 5 metai, Uoksai – 4 metai, Auksoras - 2 metai, Agluonėnai – 12 metų (gavyba baigiasi). Išsklaidytųjų angliavandenilių telkinio ribos gali apimti dideles teritorijas, šių išteklių gavybos gręžiniai gali būti įrengiami trumpam laikotarpiui (iki kelių mėnesių), o paskui jie konservuojami ar likviduojami. Siekiant užtikrinti tinkamą žemės gelmių išteklių, kurie priklauso valstybei, naudojimą ir apskaitą, nustatoma, kad požeminio vandens, kuriam naudoti reikalingas leidimas arba iš požeminio gėlo vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) ne mažiau kaip 10 m³ požeminio gėlo vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, ir angliavandenilių išteklių gavybos vietoje turi būti įrengti apskaitos prietaisai, matuojantys išgaunamų išteklių kiekį. Pagal Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį žemės gelmės išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Konstitucinis Teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutarime pažymėjo, kad „žemės gelmės yra ypatingas natūralios gamtinės aplinkos objektas, priklausantis išimtinai valstybei ir jokiu būdu negalintis patekti kitų asmenų nuosavybėn.
Žemės gelmių priskyrimas išimtinei valstybės nuosavybei yra konstitucinis pagrindas valstybei nustatyti specialų, ypatingą, palyginti su kitais gamtos objektais, žemės gelmių apsaugos ir naudojimo teisinį režimą. Taigi, konstitucinė valstybės priedermė užtikrinti deramą žemės gelmių, kaip visuotinę reikšmę turinčios ir išimtine nuosavybės teise valstybei priklausančios nacionalinės vertybės, apsaugą ir racionalų naudojimą suponuoja ypatingą žemės gelmių apsaugos ir naudojimo santykių teisinį reguliavimą, inter alia specialias su žemės gelmių naudojimu susijusios ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, ribojimus ir draudimus“. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, siūloma įtvirtinti, kad atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkiniuose draudžiama: 1) statyti statinius, įrengti įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus (išskyrus statinius, įrenginius ar inžinerinius tinklus, skirtus šių telkinių eksploatavimui); 2) įveisti mišką ar sodą; 3) įrengti dirbtinius vandens telkinius; 4) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (arba) žemės sklypo būdą (būdus), išskyrus pakeitimą į kitos paskirties žemės naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdą. Šie apribojimai nustatomi siekiant užtikrinti žemės gelmių išteklių kokybę ir priėjimą prie jų. Nustatyti apribojimai yra proporcingi siekiamam tikslui. Atviru kasybos būdu išgaunamų išteklių gavyba vykdoma nuo žemės paviršiaus, įrengiant karjerą. Jeigu būtų apribotas prieinamumas prie naudingųjų iškasenų telkinio, išteklių gavyba taptų neįmanoma.
Atsižvelgiant į tai, kad Projekte nustatomas žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas tik pagal leidimą, nelieka žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutarčių, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes būtų išduodamas naudoti vieną naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių telkinį ar požeminio vandens vandenvietę, siūloma numatyti, kad jei iki įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą išduoto leidimo turėtojas pageidauja keisti žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutarties sąlygas, jam pagal įstatymą išduodamas naujas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Kai leidimo turėtojas yra sudaręs daugiau nei vieną naudojimo sutartį ir pageidauja keisti bent vienos naudojimo sutarties sąlygas, būtų išduodama tiek naujų leidimų, kiek buvo sudaryta sutarčių, išskyrus, jei leidimo turėtojas pageidauja gauti mažiau leidimų negu buvo sudaryta naudojimo sutarčių. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą būtų įvirtinti aiškūs leidimų išdavimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir leidimo panaikinimo pagrindai. Priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7.
Priėmus įstatymo projektą bus sudarytos palankios sąlygos verslo investicijoms į šią sritį, nustatyti aiškūs leidimų atlikti žemės gelmių geologinius tyrimų ir leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo, panaikinimo, tikslinimo, sustabdymo ir sustabdymo panaikinimo pagrindai. Ūkio subjektams nebus padidinta administracinė našta. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 23⁴ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 4 straipsnio ir 2 Priedo pakeitimo įstatymo projektas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą ir siekiant užtikrinti tinkamą normų įgyvendinimą, turės būti pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimas Nr.
(išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 1433 ,,Dėl Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. 584 „Dėl Žemės gelmių registro nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. 299 „Dėl Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 1151 „Dėl Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 677 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 34 „Dėl kompetentingų institucijų informavimo apie radioaktyviųjų, toksiškų ar pavojingų žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagų, skirtų išsklaidytiesiems angliavandeniliams tirti, panaudojimą ir hidraulinį uolienų ardymą tvarkos ir sąlygų“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. D1-616 „Dėl Angliavandenilių išteklių naudojimo tipinės sutarties patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. D1-578 „Dėl Angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo (gavybos) Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymas Nr.
D1-451 „Dėl Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. D1-145 „Dėl Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 580 „Dėl Naudingųjų iškasenų išteklių (išskyrus angliavandenilius) ir žemės gelmių ertmių naudojimo konkurso nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. D1-689 „Dėl Radioaktyviųjų, toksiškų ar pavojingų žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagų, naudojamų žemės gelmių tyrimui ir išteklių gavybai, naudojimo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. Turės būti pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 1624 „Dėl Leidimų išvežti iš Lietuvos Respublikos geologines kolekcijas, muziejų geologinius eksponatus, gręžinių kerną ar jo mėginius išdavimo tvarkos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. D1-140/3D-141 „Dėl Naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės patvirtinti Avarijų jūroje prevencijos ir likvidavimo tvarkos aprašą, Suinteresuotų institucijų ir visuomenės informavimo apie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimą ar patikslinimą ir angliavandenilių išteklių naudojimo projekto patvirtinimą ar patikslinimą tvarką, aplinkos ministras turės patvirtinti Angliavandenilių išteklių naudojimo projektų rengimo taisykles. 12.
lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas derintas su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis, paskelbiant Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje. Gautos Vidaus reikalų, Ūkio, Energetikos, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio, Susisiekimo, Teisingumo, Finansų, Kultūros, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Konkurencijos tarybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos išvados. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Žemės gelmės“, „žemės gelmių ištekliai“, „leidimai“,
„angliavandeniliai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 1 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką
„angliavandenilių išteklių naudojimo projektas“, kuris būtų suprantamas kaip
dokumentas, kuriame pateikiami angliavandenilių išteklių naudojimo ir apsaugos, kasybos pramonės atliekų tvarkymo priemonių ir sąlygų sprendiniai. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „žemės gelmių naudojimo planas“, kuris būtų suprantamas kaip vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pateikiami naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ar žemės gelmių ertmių ir jų teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių ir sąlygų sprendiniai. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalis bei 23 straipsnio 5 dalis nustato, kad žemės gelmių naudojimo plane bei angliavandenilių išteklių naudojimo projekte turi būti numatyta: išteklių naudojimo būdas ir priemonės, pažeistos žemės rekultivacijos priemonės, požeminio vandens apsaugos priemonės, kasybos pramonės atliekų ir kitų atliekų tvarkymo būdai ir priemonės ir kt., t. y., abiejuose dokumentuose nustatomi iš esmės analogiško pobūdžio sprendiniai, tačiau skiriasi šių dokumentų rengimo, derinimo, viešinimo ir kitos procedūros.
Pažymėtina, kad nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kodėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentai nėra rengiami angliavandenilių išteklių naudojimo veiklai, kai jų naudojimo būdas (pavyzdžiui, hidraulinis uolienų ardymas, kurį atliekant susidarančios kasybos pramonės atliekos susideda iš šiam ardymui panaudotų medžiagų, tarp kurių gali būti toksinių medžiagų, ir žemės gelmėse susidariusių medžiagų, tarp kurių gali būti gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų) gali būtų pavojingesnis aplinkai ir žmonių sveikatai nei naudingųjų iškasenų, išgaunamų, pavyzdžiui, atviru kasybos būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad, siekiant užtikrinti racionalų žemės gelmių ir jų išteklių naudojimą ir apsaugą, žemės gelmių apsaugos priemonės įgyvendinamos atliekant teritorijų planavimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šios projekto nuostatos atitinka teisėkūros tikslingumo, aiškumo ir sistemiškumo principus. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje teikiama sąvoka
„kasybos pramonės atliekos - <...> susidarančios atliekos“ apibrėžta idem per idem, todėl ją reikėtų tikslinti. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje siūloma
nustatyti, kad kasybos sklypas suprantamas kaip žemės gelmių naudojimo plane suprojektuota detaliai išžvalgyto naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, telkinio teritorija.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų suprantama angliavandenilių telkinio teritorija, jei ji nėra laikoma kasybos sklypu. 4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad leidimas tirti žemės gelmes yra dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vykdyti nurodytų rūšių žemės gelmių tyrimus. Iš siūlomo apibrėžimo turinio nėra pakankamai aišku, kokių konkrečiai rūšių žemės gelmių tyrimus suteiktų teisę vykdyti aukščiau nurodytas leidimas, t. y., ar rūšių, nurodytų pačiame leidime, ar įstatyme nurodytų rūšių. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 5. Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti projekte vartojamas sąvokas „eksploataciniai gręžiniai“ (keičiamo įstatymo 2 straipsnio
punktas), „gavybos gręžiniai“ (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 7 dalis, 24 straipsnio 11 dalis) bei „gręžiniai“ (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 11 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 7 dalis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 2 dalis, projekto 2 straipsnio 5 dalis). 6. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis tikslintina, aiškiai nurodant kas turi būti įrašoma į Žemės gelmių registrą. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio
santrumpa „žemės gelmių tyrimas“, tačiau kitose projekto nuostatose vartojama ir sąvoka „tyrimas“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 10, 11 ir kiti straipsniai). Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų vartoti įstatyme apibrėžtas sąvokas, todėl projekto nuostatas reikėtų tikslinti. 8.
24 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas“, tačiau keičiamo įstatymo tekste nemažai vartojama ir sąvoka „gavyba“, kuri nėra apibrėžta keičiamo įstatymo nuostatose ir, kurios turinys nėra pakankamai aiškus (pavyzdžiui, ar žemės gelmių išteklių naudojimas apima gavybą, ar ne). Siekiant aiškumo, reikėtų tikslinti projekto nuostatas. 9. Iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kokios konkrečiai poveikio priemonės būtų taikomos subjektams, turintiems kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus, bei Lietuvos Respublikoje atliekančius konkrečius žemės gelmių tyrimus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatas subjektams, kuriems leidimai tirti žemės gelmes būtų išduodami keičiamo įstatymo nustatyta tvarka, už įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą (nesilaikymas techninės užduoties ar darbų projekto, visuomenės sveikatos saugos ir t.t.) būtų taikoma leidimo tirti žemės gelmes galiojimo sustabdymas ar panaikinimas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikoje žemės gelmių tyrimus atliekantiems subjektams, turintiems kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus atitinkamus dokumentus, jokių poveikio priemonių už analogiškų reikalavimų nesilaikymą keičiamame įstatyme nėra siūloma nustatyti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti. 10. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad leidimas tirti žemės gelmes gali pereiti jungimo būdu reorganizuotam juridiniam asmeniui, kuris atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti.
Nuostatos, kad leidimas pereina reorganizuotam juridiniam asmeniui, turinys lieka neaiškus, nes nėra aišku, kuriam konkrečiai juridiniam asmeniui, t. y., ar reorganizuojamam, ar dalyvaujančiam reorganizavime, ar po reorganizavimo veikiančiam juridiniam asmeniui leidimas tirti žemės gelmes pereitų. Be to, neaišku, kuris subjektas turėtų patikrinti, ar po juridinių asmenų reorganizacijos veiksiantis juridinis asmuo atitiks keičiamame įstatyme nustatytus reikalavimus bei nuo kurio momento leidimas pereitų atitinkamam juridiniam asmeniui, t. y., ar nuo reorganizacijos pabaigos, ar nuo to momento, kai atitinkamas subjektas konstatuotų, kad juridinis asmuo atitinka įstatymo reikalavimus. Projektą reikia papildyti nuostatomis, pašalinančiomis aukščiau nurodytus neaiškumus. Jeigu būtų pritarta aukščiau nurodytai pastabai, vadovaujantis joje nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio, 10 straipsnio 4 dalies, 19 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas. 11. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „jeigu prašymas pateikiamas nesilaikant Vyriausybės nustatytos tvarkos arba pateiktame prašyme ir (ar) dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys, leidimą išduodanti institucija <...> praneša prašymą padavusiam asmeniui apie būtinybę patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją ir nustato terminą, ne ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų, prašymui patikslinti ir (ar) trūkstamiems dokumentams ar informacijai pateikti“.
Nėra aiškus šios projekto nuostatos (jose nustatytų terminų atžvilgiu) tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatomis, kurios nustato, jog leidimas tirti žemės gelmes neišduodamas, jeigu prašymas paduotas nesilaikant Vyriausybės nustatytos leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos arba pateiktame prašyme ar dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų. Taip pat šiose projekto nuostatose reikėtų suderinti formuluotes „Vyriausybės nustatytos tvarkos“ ir „Vyriausybės nustatytos leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos“ bei „Leidimą išduodanti institucija“ ir
„Lietuvos geologijos tarnyba“. 12. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma
nustatyti leidimo tirti žemės gelmes išdavimo terminą. Atkreipiame dėmesį, kad Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu į tinkamai įformintą prašymą dėl leidimo išdavimo, pateiktą kartu su visais leidimui išduoti reikalingais dokumentais ir informacija neatsakoma per įstatymų nustatytą terminą, laikoma, kad leidimas yra išduotas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kuriais atsakymo dėl leidimo išdavimo nepateikimas nelaikomas leidimo išdavimu ir tokios išimtys pateisinamos svarbiais visuomenės interesais, įskaitant teisėtus trečiųjų asmenų interesus.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar aukščiau minėtą projekto nuostatą, taip pat keičiamo įstatymo 16 straipsnio, 18 straipsnio ir kitas keičiamo įstatymo straipsnių, kuriuose siūloma reglamentuoti atitinkamų leidimų išdavimą, nuostatas nereikėtų įvertinti atsižvelgiant į Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, atkreipiant dėmesį į tai, kad tiriant, naudojant žemės gelmių išteklius gali būti naudojamos pavojingos sveikatai ir aplinkai medžiagos ir pan. 13. Siekiant aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „arba lygiavertę kvalifikaciją“ reikėtų įrašyti formuluotę „arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“. 14. Iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, kokį leidimą (tos rūšies žemės gelmių tyrimo ar kokį kitą) turi turėti juridinis asmuo, kad jame dirbantis asmuo įgytų darbo patirties. 15. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti leidimo tirti žemės gelmes galiojimo sustabdymo panaikinimą, reikėtų atitinkamai papildyti 10 straipsnio pavadinimą. 16. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad leidimas tirti žemės gelmes sustabdomas iki vienerių metų. Atkreipiame dėmesį, kad projekte nėra siūloma nustatyti jokių kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatomas konkretus leidimo sustabdymo terminas.
Svarstytina, ar siekiant išvengti galimo subjektyvumo nustatant galutinį leidimo sustabdymo terminą, tokius kriterijus nereikėtų nustatyti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų papildyti ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas. 17. Iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų nuostatų nėra pakankamai aišku, ar per kompetentingos institucijos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, pažeidimams pašalinti būtų stabdomas leidimo tirti žemės gelmes galiojimas, ar ne. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, šių projektų nuostatų nereikėtų formuluoti kaip įspėjimo apie galimą leidimo tirti žemės gelmes galiojimo sustabdymą pagrindų, t. y., leidimo turėtojas pirma turėtų būti įspėjamas, kad, jei per nustatytą teminą nepašalins pažeidimų, jo leidimo galiojimas bus sustabdomas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1-2 punktams, 20 straipsnio 1-2 punktams. 18. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas per nustatytą terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas. Nuostata ,,per nustatytą terminą“ nėra aiški. Nėra aišku, ar projekte turimas omenyje leidimo galiojimo sustabdymo terminas, ar kitas nustatytas terminas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatas nereikėtų sukonkretinti, nurodant kuris konkrečiai terminas turimas omenyje. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų papildyti ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Be to, projekte reikėtų nustatyti terminą, per kurį kompetentinga institucija privalėtų panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą po to, kai pašalinamos priežastys, dėl kurių leidimo galiojimas buvo sustabdytas. 19. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad leidimo tirti žemės gelmes duomenys yra tikslinami, kai fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį (įmonę) (Civilinio kodekso 6.402 straipsnis). Tokiu atveju leidimas su patikslintais duomenimis išduodamas įmonę įsigijusiam asmeniui ar asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, kuriam pereina visos leidimą turėjusio juridinio asmens teisės ir pareigos dėl leidime nurodytų tiesioginių ir nuotolinių žemės gelmių tyrimų vykdymo. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar pastaruoju atveju juridiniam asmeniui išduoto leidimo galiojimas yra panaikinamas. Atkreipiame dėmesį, kad 10 straipsnio 3 dalyje toks leidimo galiojimo panaikinimo pagrindas nėra nurodomas. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis leidimas turėtų būti įforminamas naujų įmonės savininkų vardu, jeigu pastarieji pageidautų, kad turinti atitinkamą leidimą įmonė toliau tęstų savo veiklą – tirtų žemės gelmes. Kartu pastebėtina, kad nėra aišku, kuris subjektas tikrintų, ar aukščiau minėti asmenys (asmenų grupės) atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus bei nuo kurio momento pereitų visos leidimą turėjusio asmens teisės ir pareigos šių teisių perėmėjui. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas. 20.
aiškus formuluotės „tame pačiame plote ar toje pačioje vietoje“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „kasybos sklypas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus ir tokių formuluočių kaip „žemės gelmių tyrimų vieta ar plotas“ (keičiamo įstatymo
straipsnio 10 dalies 4 punktas), „plotas“ (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 7 dalis) turinys. 21. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 12 straipsnio
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 22. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka atliekamos planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų turinio nustatymu, gali būti nustatytas tik įstatyme, atvejai, kuriems esant atitinkami asmenys turėtų atlikti planų ir programų strateginio pasekmių vertinimo procedūras, turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne Vyriausybės nutarime, t. y., poįstatyminiame teisės akte. 23. Nėra aiškios keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies nuostatos, nustatančios, kad „valstybinės žemės patikėtinis neduoda sutikimo vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas, jeigu jo prašantis asmuo neatliko Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytų procedūrų ir (arba) tai prieštarauja įstatymams“. Abejotina, ar tikrinti, jog asmuo atliko planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir, ar tai neprieštarauja įstatymams yra visais atvejais valstybinės žemės patikėtinio funkcija. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad žemės savininkas, duodamas analogišką sutikimą, šios prievolės neturi.
Be to, šiose projekto nuostatose prieš žodžius
„naudojimo plano“ įrašytini žodžiai „žemės gelmių“. 24. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje siūloma
nustatyti, kad „kai leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ar leidimas naudoti žemės gelmių ertmes išduodamas konkurso būdu, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros pradedamos po leidimo išdavimo. Nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad „Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas <...> turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų įstatymuose nurodytų leidimų) išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas“ bei su Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad „Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias procedūras atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio ketvirtojoje dalyje, išdavimo“. 25. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalies nuostatos yra perteklinės, nes analogiškos nuostatos jau yra nustatytos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje. Siūlytina jų atsisakyti. 26. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatų pirmasis sakinys yra sunkiai suprantamas. Siūlytume jį tikslinti, aiškiai nurodant, kokiai veiklai leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir (arba) ertmes gauti nereikia.
Be to, šiose nuostatose brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, o ketvirtajame sakinyje vietoj žodžio „ir“ įrašytini žodžiai „ir (arba)“. 27. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos, susijusios su grunto naudojimu (antrasis, trečiasis ir ketvirtasis sakiniai), nedera su šio straipsnio pavadinimu ir jo turiniu, todėl jas reikėtų išdėstyti atskirame įstatymo straipsnyje, galbūt, sujungiat su keičiamo įstatymo 21 straipsnio nuostatomis. Be to, iš šių ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio nuostatų nėra aišku, koks dokumentas yra grunto išteklių naudojimo projektas, koks subjektas jį rengia, kokie subjektai jį derina, derinimo/nederinimo procedūros ir pan. 28. Iš keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies turinio nėra aišku, kokia konkrečiai Vyriausybės nustatyta tvarka turima omenyje. Analogiško turinio pastabai taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatoms. 29. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 1 punkte prieš skaičių „17“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 30. Siekiant aiškumo ir teisinio apibrėžtumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje reikėtų aiškiai įvardinti leidimus, kurie išduodami be konkurso. 31. Iš keičiamo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatų ir jose vartojamos formuluotės „leidimą, nurodytą šio straipsnio 8 dalyje“ turinio, nėra pakankamai aišku, ar šioje dalyje nustatytus reikalavimus turi atitikti asmenys, norintys gauti visus 8 dalyje nustatytus leidimus, t. y., leidimus, kurie išduodami be konkurso, leidimus naudoti dirbtines žemės gelmių ertmes radioaktyviosioms medžiagoms laikyti, leidimus naudoti žemės gelmių ertmes gamtinių dujų saugyklai įrengti, ar tik asmenys, norintys gauti leidimus, kurie išduodami be konkurso. 32.
aišku, kokia tvarka ir kokio subjekto parengtą Kasybos darbų vadovo mokymo programą turi būti išklausęs fizinis asmuo. 33. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys tikslintinas, nurodant, kad laimėtoju gali būti pripažįstama ir asmenų grupė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu. 34. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies pirmojoje pastraipoje nurodoma, kad šioje dalyje nustatomi patirties reikalavimai asmenims, norintiems dalyvauti konkurse naudoti angliavandenilių išteklius. Šios dalies 4 punkte nustatoma, kad patirties reikalavimai nustatomi konkurso sąlygose. Atkreipiame dėmesį, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomas asmenų teisių ir pareigų turinys, turėtų būti įtvirtintas įstatyme. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 4 punkte reikėtų nustatyti konkrečius reikalavimus asmenų, norinčių dalyvauti konkurse naudoti angliavandenilius, patirčiai. 35. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kodėl pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas asmenys, norintys dalyvauti konkurse naudoti angliavandenilių išteklius, privalo turėti pakankamai techninių ir finansinių pajėgumų užtikrinti, jog būtų imamasi visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias avarijoms, susijusioms su angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbų vykdymu jūroje, taip pat finansinių pajėgumų prisiimti atsakomybę už žalą, galinčią kilti dėl minėtų darbų jūroje, tuo tarpu asmenims, vykdantiems angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbus sausumoje toks reikalavimas nėra keliamas.
Atsižvelgiant į tai, kad vykdant minėtus darbus sausumoje taip pat yra galimos avarijos, dėl kurių gali kilti pavojus ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai, jų gyvenamajai aplinkai, svarstytinas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo vien tik jūroje vykdomų minėtų darbų atžvilgiu pagrįstumas. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, atitinkamai reikėtų svarstyti ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 10 ir 11 dalyse įtvirtintų nuostatų pagrįstumą. 36. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje siūloma reglamentuoti leidimų naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius be konkurso išdavimą. Iš keičiamo įstatymo 17 straipsnio pavadinimo seka, kad šio straipsnio paskirtis yra reglamentuoti leidimų, išduodamų konkurso būdu, išdavimo tvarką. Taigi keičiamo įstatymo 17 straipsnio pavadinimas nedera su šio straipsnio turiniu, todėl juos reikia suderinti. 37. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas gali būti išduodami atskiri leidimai naudoti žemės gelmių išteklius, leidimai naudoti žemės gelmių ertmes arba leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio pavadinime bei turinyje įvairiuose linksniuose vartojamą formuluotę „leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes“ po žodžio „ir“ įrašant žodį „arba“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 19 straipsniui ir kitoms projekto nuostatoms. 38. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, norintis gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, turi pateikti prašymą, o kiti dokumentai, kurie turėtų būti teikiami kartu su prašymu, nurodomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje tvarkoje. Siekiant teisinio reguliavimo konkretumo, aiškumo, bei atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, nustatantis asmenų pareigų turinį, turėtų būti įtvirtintas įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, visi leidimui gauti reikalingi dokumentai turėtų būti nurodyti keičiamame įstatyme, t. y. viename teisės akte. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 39. Iš keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu leidimo išdavimo terminas gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų. Taip pat iš keičiamo įstatymo 18 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokios trukmės terminą prašyme ar dokumentuose nurodytų trūkumų pašalinimui gali nustatyti Lietuvos geologijos tarnyba. 40. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies antrojo sakinio nuostatas, susijusias su angliavandenilių išteklių naudojimo projektu, kaip neatitinkančias šio straipsnio pavadinimo ir turinio, reikėtų perkelti į keičiamo įstatymo 23 straipsnį. 41.
nėra aiškus formuluotės „priežiūrą vykdančios institucijos“ turinys, nes kitose projekto nuostatose konkrečiai įvardijama žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo ir apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija – Lietuvos geologijos tarnyba. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnyje vartojamos formuluotės „kompetentinga institucija“ atžvilgiu. 42. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 dalies 8 punkto nuostatose vartojamos formuluotės „netenka teisės naudotis suteikto kasybos sklypo žeme“ turinys, t. y., neaišku, ar netenkama teisės naudoti sklypu, ar tik jame esančia žeme. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 25 straipsnio
įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti. 43. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoj žodžio „papunktyje“ įrašytinas žodis „punkte“. 44. Nėra aiškios keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad Lietuvos geologijos tarnyba „pratęsia leidimo galiojimą“, nes pagal projekto nuostatas leidimai išduodami neterminuotai. 45. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 20 straipsnyje nereikėtų papildomai nustatyti leidimo naudoti angliavandenilių išteklius galiojimo sustabdymo ir galiojimo panaikinimo pagrindų, kurie keičiamo įstatymo
teismo sprendimu panaikintų dokumentų) nustatyti leidimams naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, nes lieka neaišku, ar angliavandenilių išteklių naudojimo veikla bus tęsiama, jei teismas savo sprendimu panaikintų, pavyzdžiui, sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos ir pan. 46. Nėra aiškios keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos „leidimo turėtojas leidimo plote <....> nevykdė <...> veiklos“ turinys.
Be to, šiose projekto nuostatose brauktinas žodis „(gavybos)“. 47. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos turėtų būti tikslinamos, nes iš jų nėra aišku, kada turi būti atliekamos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros (prieš angliavandenilių išteklių naudojimo projekto rengimą, ar po jo patvirtinimo, ar dar kaip kitaip). 48. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatose nėra aiškus formuluotės „turintys (-čios) leidimą atlikti angliavandenilių išteklių paiešką ir žvalgybą“, nes tokios rūšies leidimų keičiamo įstatymo nuostatos nereglamentuoja. 49. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje reikėtų konkretizuoti, kokios konkrečiai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos tvarkos turimos omenyje. Taip pat reikėtų įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose nurodyti kokią informaciją privaloma teikti. 50. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, suinteresuotas vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą atviru kasybos būdu, dėl žemės savininko ar valdančio patikėjimo teise asmens nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės naudojimo ribojimų, rašytine forma sutaria su žemės savininku ar valdytoju. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriuos konkrečiai žemės naudojimo ribojimus apimtų nuostata ,,papildomi žemės naudojimo ribojimai“, t.y., ar tuos, kurie nurodomi keičiamo įstatymo 26 straipsnyje, ar ribojimus, dėl kurių susitaria žemės savininkas ar valdytojas su asmeniu, suinteresuotu vykdyti naudingų iškasenų gavybą. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.
Jeigu turimi omenyje ribojimai, nurodyti keičiamo įstatymo 26 straipsnyje, tai nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis asmuo, suinteresuotas vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą, privalėtų atlyginti žemės savininko (valdytojo) nuostolius, atsiradusius dėl įstatyme nustatytų žemės naudojimo ribojimų. 51. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti sąvoką ,,gręžinių kernas“. 52. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas dėl valstybinės geologinės informacijos sistemos kūrimo, saugojimo ir valdymo nėra išbaigtas ir pakankamas. Jį reikėtų papildyti atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 ir 31 straipsnių nuostatas. 53. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų patikslinti bei papildyti, atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 ir 19 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą. 54. Vadovaujantis Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK, patvirtintų „Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų“ 12.1., 12.2. ir 17 punktais, keičiamo įstatymo 2 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai turėtų būti išdėstyti chronologine tvarka, taip pat turėtų būtų tikslinami jame nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų oficialūs paskelbimo šaltiniai. 55. Projekto 2 straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti, nurodant, kad šiame straipsnyje reglamentuojamas ir įstatymo taikymas. 56. Iš projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, ar šioje dalyje nurodyti asmenys per 5 metus nuo įstatymo įsigaliojimo turėtų atitikti projektu keičiamame įstatyme siūlomus nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, ar įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti.
Be to, nėra aišku, kokios konkrečiai pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu per minėtą laikotarpį minėti asmenys nurodytų reikalavimų neatitiktų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 57. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutartys, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki jose nurodyto sutarties galiojimo termino. Pažymėtina, kad siūlomo teisinio reguliavimo tikslai nėra aiškūs. Atkreipiame dėmesį, kad sutartys gali pasibaigti ne tik tuo atveju, jeigu pasibaigia jose nustatytas jų galiojimo terminas, bet ir tuomet, kai jos pasibaigia anksčiau termino kitais įstatyme ar sutartyje nustatytais pagrindais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti. 58. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, projektas tikslintinas:
struktūrinės dalys - punktai ir papunkčiai turėtų būti dėstomos atskirose pastraipose;
numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai;
straipsnyje yra nurodyti susijusių įstatymų pilni pavadinimai, tai toliau projekto nuostatose (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis) gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas be žodžių „Lietuvos Respublikos“;
visas įstatymo pavadinimas, kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas be žodžių „Lietuvos Respublikos“.
Atsižvelgiant į šį punktą, turėtų būti tikslinamos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą. Privatinės teisės skyriaus vedėja pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė, tel. (8 5)
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
gelmių įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 30 dalyje siūloma nustatyti, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2031) šiuo metu dar tik svarstomas Seime, ir nėra aišku, ar jis bus ir kada priimtas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teisės technikos taisykles įstatymuose teikiamos nuorodos į galiojančius teisės aktus, šios projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojamos sąvokos „angliavandenilių išteklių telkinys“ (pvz., projektu keičiamo įstatymo
straipsnio 5 dalies 3 punktas ) ir „angliavandenilių telkinys“ (pvz., projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 11 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Siekiant aiškumo ir įstatyme vartojamų sąvokų suvienodinimo, projekto nuostatose reikėtų vartoti kurią nors vieną iš šių sąvokų. 3. Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad mažųjų karjerų įrengimo tvarką nustato aplinkos apsaugos ministerija. Tuo tarpu projektu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tokią tvarką nustato aplinkos ministras. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 4.
dalies 3 ir 4 punktuose siūloma nustatyti, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją vykdo žemės gelmių išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo ir apsaugos valstybinę kontrolę, vykdo tiesioginių ir nuotolinių žemės gelmių tyrimų kontrolę, išskyrus atvejį, kai ji pati organizuoja ir (ar) atlieka valstybinius žemės gelmių tyrimus. Kitose projekto nuostatose taip pat yra įvardijama ši tarnyba bei nurodomos jos vykdomos funkcijos. Tačiau projekto nuostatose, susijusiose su kontrolės funkcijomis, vartojamos ir tokios formuluotės kaip „kompetentinga institucija“ (pvz. projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai), „Vyriausybės paskirta institucija“ (pvz., projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis,
keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai), todėl nėra aišku, kaip šios sąvokos yra aiškinamos projekto nuostatų kontekste, t. y., neaišku, kokios dar institucijos, be nurodytų projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnyje dalyvautų žemės gelmių valstybiniame valdyme, vykdytų žemės gelmių išteklių tyrimų, žemės gelmių išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo ir apsaugos valstybinę kontrolę. Taip pat nėra aišku, ar kuri nors institucija vykdytų valstybinių žemės gelmių tyrimų, atliekamų Lietuvos geologijos tarnybos, kontrolę.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnį nuo 2019 m. sausio 1 d. aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (kuri suprantama, kaip valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn) Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas tam tikrus įgaliojimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės srityje turi ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai, kuriems Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios. Atsižvelgiant į šių įstatymų ir projekto nuostatas, lieka neaišku, kokias funkcijas žemės gelmių išteklių apsaugos ir naudojimo valstybinės kontrolės srityje vykdytų Lietuvos geologijos tarnyba, o kokias Aplinkos apsaugos departamentas. 5. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nereikėtų nustatyti, kokia konkrečiai forma šioje dalyje nurodyti asmenys informuojami apie leidimo tirti žemės gelmes išdavimą, tikslinimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą. 6.
straipsnio 2 dalies nereikėtų papildyti nuostatomis, kad darbo patirties reikalavimai taikomi ir asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį. 7. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 7 punkte vietoj formuluotės
„neatitinka aukštojo mokslo kvalifikacinių“ reikėtų įrašyti formuluotę
„neatitinka nustatytos aukštojo mokslo kvalifikacijos“ (kaip tai nustatytose
kitose projekto nuostatose, pvz., projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 punkte). 8. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu keičiamo įstatymo
leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarką yra Vyriausybės kompetencija. Tačiau pagal projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatas minėtą tvarką gali nustatyti ir Vyriausybės įgaliota institucija. Siekiant aiškumo, šios projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų. 9. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos žemės gelmių tyrimų rūšys, kurioms išduodami leidimai. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios projektu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostatos, nes neaišku, kokia (kokios) žemės gelmių tyrimų rūšis (rūšys) turimos omeny. 10.
nuostatos nėra pakankamai aiškios dėl jų adresato, t. y., neaišku, ar šios nuostatos skirtos tik leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius turėtojui, ar ir leidimo naudoti išsklaidytųjų angliavandenilių išteklius turėtojui, nes šiose projekto nuostatose vartojamos skirtingo turinio sąvokos
„leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius“ bei „leidimas
naudoti angliavandenilių išteklius“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų tikslinti prieš formuluotes „angliavandenilių išteklių gavybos gręžinio“, „angliavandenilių išteklių gavybos gręžinį“ įrašant žodį „tradicinių“. 11. Projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatas reikėtų dėstyti dviejose atskirose straipsnio dalyse. 12. Projektu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes pilnas įstatymo pavadinimas jau yra nurodytas projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje. 13. Pagal projektu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ar žemės gelmių ertmes galiojimas sustabdomas iki vienų metų, jeigu įsiteisėjo teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, arba žemės gelmių išteklių naudojimo planą. Tokiu atveju per vienerius metus leidimo turėtojas turi gauti naują įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintą dokumentą. Taigi pagal projekto nuostatas, leidimo galiojimo sustabdymo terminas gali būti trumpesnis nei vieneri metai, per kurį asmuo, kurio leidimas sustabdytas, turi gauti naują teismo sprendimu panaikintą atitinkamą dokumentą.
Aukščiau minėtos projekto nuostatos, atsižvelgiant į projektu siūlomas keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatas, galėtų būti aiškinamos taip, kad tuo atveju, kai pasibaigtų trumpesnis nei vieneri metai leidimo galiojimo sustabdymo terminas, bet naujas teismo sprendimu panaikintas dokumentas dar nėra gautas, asmuo galėtų toliau naudoti atitinkamus žemės gelmių išteklius leidimo, kurio sustabdymo terminas yra pasibaigęs, pagrindu. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas, o leidimo sustabdymo terminas turėtų būti ne trumpesnis, nei terminas, per kurį asmuo turėtų gauti naują teismo sprendimu panaikintą dokumentą. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, nuo kurio momento – pvz., įsiteisėjusio teismo sprendimo ar leidimo galiojimo sustabdymo,- būtų skaičiuojamas vienerių metų laikotarpis, per kurį turėtų būti gautas naujas minėtas dokumentas. 14. Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, reikėtų suderinti projekto nuostatose vartojamas formuluotes „pasibaigia sudaryta jungtinės veiklos sutartis“ (projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies
veikos sutarties galiojimas“ (projektu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies
nustatyti, kad ,,savivaldybės administracija kiekviename 100 km² ploto gali įrengti po vieną iki 0,5 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą“. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais: Pirma, nėra aiškus nuostatos ,,įrengti mažąjį karjerą“ turinys, nes neaišku, kokius konkrečiai veiksmus ši nuostata apimtų. Siekiant aiškumo, projekte reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės administracija yra savivaldybės vykdomoji institucija, kuri vykdo Vietos savivaldos įstatyme nustatytas funkcijas, o mažųjų karjerų įrengimas, manytina, nėra būdinga jai funkcija. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad savivaldybės administracija turi teisę organizuoti karjerų įrengimą, tai projekto nuostatos tikslintinos. Be to, manytina, kad mažojo karjero įrengimą savivaldybės administracija galėtų organizuoti tik šios savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Trečia, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatas žemės gelmių ištekliai pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams naudoti. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar savivaldybės administracija turėtų teisę įrengti mažąjį karjerą tik savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, ar ir valstybinėje žemėje. Be to, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio nuostatas žemės gelmių ištekliai gali būti pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą. Taigi, tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad mažieji karjerai būtų įrengiami ir valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, nėra aišku, kokiomis teisėmis bei kokia tvarka tokia žemė savivaldybei būtų perduodama. Kartu, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti reglamentuojamas ir tokių valstybinės žemės sklypų suformavimo klausimai. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Ketvirta, nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais siūloma nustatyti maksimalų leistiną mažojo karjero gylį bei plotą, o taip pat teritorijos, kurioje gali būtų įrengiamas vienas mažasis karjeras, dydį.
Penkta, projekto 2 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengti mažieji karjerai baigiami naudoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą“. Taigi, priėmus įstatymą, toliau būtų tęsiamas iki įstatymo įsigaliojimo pradėtų eksploatuoti mažųjų karjerų eksploatavimas, o pagal projekto nuostatas kiekvienoje 100 km² teritorijoje galėtų būti įrengiami ir nauji mažieji karjerai. Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudaromos prielaidos Lietuvos Respublikos teritorijoje žymiai praplėsti mažųjų karjerų skaičių. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas nesukeltų neigiamų pasekmių aplinkai, ypač atsižvelgiant į tai, kad nėra aiškus tokių karjerų eksploatavimo kontrolės mechanizmas. Šešta, atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė, teikdama Seimui šį įstatymo projektą (pirmąjį variantą), jo aiškinamajame rašte nurodė, kad „įstatymo projektu atsisakoma mažųjų karjerų instituto“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo, susijusio su mažaisiais karjerais, nereikėtų gauti Vyriausybės nuomonės. 16. Projektu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad smėlio ar žvyro ištekliai, išgauti mažajame karjere, naudojami savivaldybės nustatyta tvarka savivaldybės funkcijoms vykdyti. Ši projekto nuostata kelia abejonių šiais aspektais:
Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuri konkrečiai savivaldybės institucija (atstovaujamoji ar vykdomoji) turėtų teisę nustatyti aukščiau nurodytą tvarką. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Antra, projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius nereikia norint naudoti mažuosius karjerus.
Pažymėtina, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatas asmenims, norintiems gauti leidimus naudoti žemės gelmių ištekliu keliami atitinkami kvalifikaciniai ir kiti reikalavimai. Tuo tarpu iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie konkrečiai ūkio subjektai turėtų teisę eksploatuoti mažuosius karjerus (naudoti išteklius), ar jiems būtų keliami kokie nors kvalifikacijos ir kiti reikalavimai. Manytina, kad esminiai reikalavimai mažųjų karjerų eksploatacijai, smėlio ir žvyro naudojimui turi būti nustatyti įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Be to, tuo atveju, jeigu asmenys, turintys leidimus tirti ir naudoti gamtos išteklius, nesilaiko teisės aktų, reglamentuojančių žemės gelmių išteklių tyrimą ir naudojimą, jų turimi leidimai gali būti sustabdyti ar jų galiojimas panaikinamas, jie gali būti įspėti pašalinti nustatytus pažeidimus ir panašiai. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas nėra aišku, kokios konkrečiai poveikio priemonės galėtų būti taikomos asmenims, eksploatuojantiems mažuosius karjerus. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad projektu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad žemės gelmių išteklių tyrimo ir naudojimo metu turi būti užtikrinta žemės gelmių ir jų vertingųjų savybių apsauga. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus, o mažieji karjerai būtų eksploatuojami racionaliai ir kompleksiškai. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad Vietos savivaldos įstatyme yra išvardintas labai platus savivaldybės vykdomų funkcijų ratas. Svarstytina, ar projekte nereikėtų konkretizuoti, kurioms konkrečiai funkcijoms vykdyti galėtų būti naudojami mažųjų karjerų smėlio ir žvyro ištekliai. 17.
nustatyti, kad ,,Angliavandenilių išteklių naudojimo projekto rengimo iniciatoriai privalo informuoti visuomenę apie angliavandenilių išteklių naudojimo projekto rengimą aplinkos ministro patvirtintų Angliavandenilių išteklių naudojimo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Neviešinama gali būti informacija ir duomenys, sudarantys leidimo turėtojo komercinę (gamybinę) paslaptį. Komercine (gamybine) paslaptimi negali būti laikoma informacija, kuri pagal įstatymus turi būti prieinama visuomenei.“. Svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme nereikėtų įvardinti (detalizuoti), kokia konkrečiai informacija turi būti prieinama visuomenei, ypač atsižvelgiant į tai, kad žemės gelmių išteklių išgavimas gali būti vykdomas atliekant hidraulinį uolienų ardymą, kurio metu gali būti naudojamos cheminės medžiagos. 18. Projektu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad kasybos pramonės atliekos tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka. Projektu siūloma nuostata vertintina kaip neturinti teisinio krūvio. Svarstytina, ar esminiai reikalavimai kasybos pramonės atliekų tvarkymui neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. 19. Projektu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 4 punkte po žodžio ,,sklypo“ įrašytinas žodis ,,naudojimo“. 20. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos geologijos tarnyba steigia žemės gelmių informacines sistemas ir tvirtina jų nuostatus, o projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos geologijos tarnyba kuria, saugo ir valdo valstybinę geologinės informacijos sistemą. Pagal projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį Žemės gelmių registras yra valstybinės geologinės informacijos sistemos sudedamoji dalis.
Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad projekte nėra normų, detalizuojančių žemės gelmių informacinių sistemų steigimą, nėra aišku, koks šių projekte minimų informacinių sistemų tarpusavio santykis, kokie duomenys sudaro žemės gelmių informacinių sistemų turinį ir pan. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. 21. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad, įsigaliojus šiam įstatymui, panaikinamas leidimų tirti žemės gelmes, suteikiančių teisę vykdyti mechaninį gręžinių, išskyrus angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo, gręžimą ir (arba) likvidavimą, galiojimas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas, kokiais konkrečiai terminais bei tvarka tokius leidimus panaikintų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5)
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Vandenų ir žemės gelmių išteklių skyriaus vyr. specialistė Toma Leonova, Lietuvos geologijos tarnybos atstovai Jurga Lazauskienė, Tadas Gauronskis, Vytautas Januška. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
gelmių įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 1 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „angliavandenilių išteklių naudojimo projektas“, kuris būtų suprantamas kaip dokumentas, kuriame pateikiami angliavandenilių išteklių naudojimo ir apsaugos, kasybos pramonės atliekų tvarkymo priemonių ir sąlygų sprendiniai. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „žemės gelmių naudojimo planas“, kuris būtų suprantamas kaip vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pateikiami naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ar žemės gelmių ertmių ir jų teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių ir sąlygų sprendiniai.
Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalis bei 23 straipsnio 5 dalis nustato, kad žemės gelmių naudojimo plane bei angliavandenilių išteklių naudojimo projekte turi būti numatyta: išteklių naudojimo būdas ir priemonės, pažeistos žemės rekultivacijos priemonės, požeminio vandens apsaugos priemonės, kasybos pramonės atliekų ir kitų atliekų tvarkymo būdai ir priemonės ir kt., t. y., abiejuose dokumentuose nustatomi iš esmės analogiško pobūdžio sprendiniai, tačiau skiriasi šių dokumentų rengimo, derinimo, viešinimo ir kitos procedūros. Pažymėtina, kad nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kodėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentai nėra rengiami angliavandenilių išteklių naudojimo veiklai, kai jų naudojimo būdas (pavyzdžiui, hidraulinis uolienų ardymas, kurį atliekant susidarančios kasybos pramonės atliekos susideda iš šiam ardymui panaudotų medžiagų, tarp kurių gali būti toksinių medžiagų, ir žemės gelmėse susidariusių medžiagų, tarp kurių gali būti gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų) gali būtų pavojingesnis aplinkai ir žmonių sveikatai nei naudingųjų iškasenų, išgaunamų, pavyzdžiui, atviru kasybos būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad, siekiant užtikrinti racionalų žemės gelmių ir jų išteklių naudojimą ir apsaugą, žemės gelmių apsaugos priemonės įgyvendinamos atliekant teritorijų planavimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šios projekto nuostatos atitinka teisėkūros tikslingumo, aiškumo ir sistemiškumo principus.
Nepritarti Komiteto argumentai: Atsižvelgiant į tradicinių angliavandenilių išteklių būvį (nafta žemės gelmėse slūgso skystame būvyje) ir susikaupimo žemės gelmėse specifiką – angliavandeniliai susikaupia uždarose sankaupose, kurios turi bendrą hidrodinaminę sistemą, kuri ir yra telkinio kontūras ir telkinio gavybos eigoje kinta, ir slūgsojimo sąlygas (ištekliai slūgso žemės gelmėse 1,5-2 km gylyje ir yra išgaunami gręžiniais), netikslinga nustatyti, kad angliavandenilių išteklių naudojimo projektas yra teritorijų planavimo dokumentas. Angliavandenilių gavybos aikštelė neapima viso telkinio, angliavandenilių išteklių naudojimas vyksta įrengiant gręžinį, sukurti gavybos infrastruktūrai žemės paviršiuje reikalingas nedidelis žemės plotas (dažniausiai iki 1 ha). 210
sąvoka „kasybos pramonės atliekos - <...> susidarančios atliekos“ apibrėžta idem per idem, todėl ją reikėtų tikslinti. Nepritarti Komiteto argumentai: Įstatymo projekte apibrėžiamas ne bendrasis terminas, o specialusis terminas „kasybos pramonės atliekos“. Sąvokos apibrėžimas atitinka 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičią Direktyvą 2004/35/EB, nustatytą terminą. Kasybos pramonės atliekos – tiriant ir naudojant žemės gelmes susidarančios atliekos. 211
nustatyti, kad kasybos sklypas suprantamas kaip žemės gelmių naudojimo plane suprojektuota detaliai išžvalgyto naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, telkinio teritorija. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų suprantama angliavandenilių telkinio teritorija, jei ji nėra laikoma kasybos sklypu.
Nepritarti Komiteto argumentai: Angliavandenilių išteklių telkiniai slūgso žemės gelmėse 1,5–2 km gylyje, ištekliai išgaunami tik per gręžinius. Todėl sąvoka „kasybos sklypas“ neapima angliavandenilių. Žemės gelmių išteklių telkinys apima ir angliavandenilių išteklių telkinius (Įstatymo projekto 2 str. 26 d.), jo teritorija bus nustatoma tiesioginių žemės gelmių tyrimų metu ir aprobavus išteklius telkinio ribų duomenys įrašomi į Žemės gelmių registrą. 212
nustatyti, kad leidimas tirti žemės gelmes yra dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vykdyti nurodytų rūšių žemės gelmių tyrimus. Iš siūlomo apibrėžimo turinio nėra pakankamai aišku, kokių konkrečiai rūšių žemės gelmių tyrimus suteiktų teisę vykdyti aukščiau nurodytas leidimas, t. y., ar rūšių, nurodytų pačiame leidime, ar įstatyme nurodytų rūšių. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti Papildyti projekto 2 str. 11 d. ir ją išdėstyti:
„Leidimas tirti žemės gelmes – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė
vykdyti jame nurodytų rūšių žemės gelmių tyrimus.“257162252222119 8,94
vartojamas sąvokas „eksploataciniai gręžiniai“ (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis), „naudojimo gręžiniai‘ (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktas), „gavybos gręžiniai“ (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 7 dalis, 24 straipsnio 11 dalis) bei „gręžiniai“ (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 11 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 7 dalis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 2 dalis, projekto 2 straipsnio 5 dalis). Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Gręžiniai pagal naudojimo paskirtį skirstomi į naudojimo ir tyrimo. Iš projekto pašalinta sąvoka „eksploataciniai gręžiniai“.
Naudojimo gręžiniai skirstomi į: gavybos, stebimieji ir injekciniai. Todėl įstatyme tam tikrais atvejais būtina nurodyti konkrečią naudojimo gręžinių rūšį (gavybos). Papildyti 2 str. 22 d. ir ją išdėstyti taip:
gelmių tyrimas) – geologinio kartografavimo, paieškos, žvalgybos ir kita veikla, kurios tikslas – gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, sudėtį, savybes, fizikinius laukus, būklę, išteklius, ertmes jose vykstančius procesus, ūkinės veiklos poveikį žemės gelmėms. Prie žemės gelmių tyrimų taip pat priskiriami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius ir žemės gelmių ertmes atliekami ir žinių apie žemės gelmes teikiantys darbai (pvz., eksploatacinių žemės gelmių išteklių naudojimo gręžinių gręžimas, geofiziniai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai tyrimai ir kiti). Papildyti 5 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:
„2. Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia išvadas paraiškoms
dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo ir įrengimo, derina gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių projektus.“ Papildyti 7 str. 2 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip:
4) mechaninį angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinių gręžimą ir (ar) likvidavimą. 17 str. 7 d., atsižvelgiant į LRS TD 36 pastabą, inkorporuojama į 16 str. nauja 12 dalimi ir išdėstoma taip: „12.
Leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius išduodamas be konkurso Vyriausybės nustatyta tvarka leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius turėtojui, kai leidimo turėtojo plote esančio tradicinių angliavandenilių išteklių telkinio dalis patenka į su šiuo plotu besiribojantį plotą, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius arba kai nėra galimybės įrengti angliavandenilių išteklių naudojimogavybos gręžinio leidimo turėtojui suteiktame plote ir angliavandenilių išteklių gavybosnaudojimo gręžinį prašoma įrengti su leidimo turėtojo plotu besiribojančiame plote, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius.“ Papildyti 25 str. 19 d. ir ją išdėstyti taip:
„Jūroje vykdant veiklą, susijusią su angliavandenilių išteklių tyrimo
ir (arba) gavybos naudojimo gręžinių įrengimu ir angliavandenilių išteklių gavyba naudojimu, privaloma laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos avarijų jūroje prevencijos ir likvidavimo tvarkos.“ Papildyti 25 str. 8 d. ir ją išdėstyti taip: „Vykdant angliavandenilių išteklių tyrimo ir (arba) gavybos naudojimo darbus jūroje, leidimo naudoti angliavandenilių išteklius turėtojas ar angliavandenilių išteklių tyrimą vykdantis asmuo privalo imtis visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias avarijoms, susijusioms angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbų vykdymu, o joms kilus privalo imtis visų tinkamų priemonių jos padariniams žmogaus sveikatai ir aplinkai apriboti.“224
registrą. Pritarti Papildyti projekto 2 str. 24 d. ir ją išdėstyti taip:. “24.
Žemės gelmių išteklių ir ertmių aprobavimas – žemės gelmių tyrimo duomenų apie detaliai išžvalgytus žemės gelmių išteklius ir ertmes įvertinimas išanalizavus tyrimo darbų metodikos ir apimties pagrįstumą, žemės gelmių išteklių kiekio ir kokybės, žemės gelmių ertmių erdvinių parametrų nustatymo patikimumą, taip pat duomenų įrašymas į
straipsnio 21 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žemės gelmių geologinis tyrimas“ ir jos santrumpa „žemės gelmių tyrimas“, tačiau kitose projekto nuostatose vartojama ir sąvoka „tyrimas“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 10, 11 ir kiti straipsniai). Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų vartoti įstatyme apibrėžtas sąvokas, todėl projekto nuostatas reikėtų tikslinti. Pritarti Papildyti projekto :10 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip:
„...pažeidžia žemės gelmių tyrimų metu gautų žemės
gelmių duomenų teikimo tvarką ir per kompetentingos institucijos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, nepašalina nustatytų pažeidimų;“ Papildyti projekto 10 str. 1 d, 3 p. ir jį išdėstyti taip:
„...pažeidžia žemės gelmių tyrimų registravimo
reikalavimus ir per kompetentingos institucijos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, nepašalina nustatytų pažeidimų;“ Papildyti projekto 10 str. 3 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:
„...leidimo turėtojas 4 metus nuo leidimo išdavimo dienos
nepradėjo veiklos, nurodytos leidime, arba nevykdo leidime nurodytos veiklos
Projekto 11 str 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Žemės gelmių tyrimų registravimas ir
vykdymo terminai
registruojami Žemės gelmių registre Žemės gelmių registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Žemės gelmių tyrimai registruojami per 10 darbo dienų nuo tinkamų dokumentų pateikimo dienos. Naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, tyrimai neregistruojami, jeigu tame pačiame plote ar toje pačioje vietoje jau yra įregistruotas tos pačios rūšies naudingųjų iškasenų tyrimas arba tame pačiame plote anksčiau buvo atlikti tos pačios rūšies naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, tyrimai ir šių tyrimų pagrindu yra aprobuoti ištekliai.“ Projekto 11 str. 2 d. paskutiniame sakinyje prieš žodį „tyrimas“ įrašyti žodžius „naudingųjų iškasenų“. „<...> Pasibaigus naudingųjų iškasenų tyrimo vykdymo terminui, tyrimas per 10 darbo dienų išregistruojamas iš Žemės gelmių registro.“
angliavandenilius, išteklius ar žemės gelmių ertmes numatytas išteklių ir ertmių naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ar žemės gelmių ertmių tyrimas, priede nurodomas šių tyrimų plotas, terminas ir nustatomos šių tyrimų vykdymo sąlygos. Šiuo atveju atlikus naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ar žemės gelmių ertmių tyrimą, turi būti keičiamas leidimo priedas pagal šio straipsnio 2–ir 3 dalių nuostatas.“1720212533 1,2,5 2,
straipsnio 24 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas“, tačiau keičiamo įstatymo tekste nemažai vartojama ir sąvoka
„gavyba“, kuri nėra apibrėžta keičiamo įstatymo nuostatose ir, kurios turinys
nėra pakankamai aiškus (pavyzdžiui, ar žemės gelmių išteklių naudojimas apima gavybą, ar ne). Siekiant aiškumo, reikėtų tikslinti projekto nuostatas. Pritarti Papildyti 17 str.
Pritarti Papildyti 17 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:
„....In – numatomos investicijos, skirtos angliavandenilių išteklių
tyrimo darbams atlikti ir (arba) plote esančio (-ių) telkinio (-ių) išteklių gavybos naudojimo vystymui;“ Papildyti projekto 20 str. 3 d. 6 p. ir jį išdėstyti taip:
„...leidimo turėtojas leidimu suteiktame naudoti leidimo
plote 4 metus paeiliui nevykdė leidime nurodytos angliavandenilių išteklių tyrimo ar naudojimo (gavybos) veiklos“ Papildyti 21str. 1 ir 2 d. ir jas išdėstyti taip:
„1. Leidimo naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus
angliavandenilius, išduodamo ne konkurso tvarka, priede nurodoma: žemės gelmių išteklius aprobavusi įstaiga, aprobuotų ir skiriamų naudoti žemės gelmių išteklių kiekis, skirto kasybos sklypo ribos, išteklių naudojimo paskirtis gavybos ir apskaita, įpareigojimas vykdyti veiklą vadovaujantis žemės gelmių naudojimo planu (nurodoma sprendimo, kuriuo jis tvirtintas data, numeris). 2. Leidimo naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išduodamo konkurso tvarka, priede nurodoma: žemės gelmių išteklius aprobavusi įstaiga, aprobuotų ir skiriamų naudoti žemės gelmių išteklių kiekis, išteklių naudojimo paskirtis gavybos ir apskaita. Priedas tikslinamas, patvirtinus žemės gelmių naudojimo planą, nurodant įpareigojimą vykdyti veiklą vadovaujantis žemės gelmių naudojimo planu (nurodoma sprendimo, kuriuo jis tvirtintas data, numeris) ir kasybos sklypo ribas. 21 str. 5 d. „5. Leidimo naudoti požeminio vandens išteklius priede nurodoma: išteklius aprobavusi įstaiga, eksploatacinis vandeningas horizontas, aprobuotų ir skiriamų naudoti išteklių kiekis, naudojimo paskirtis, naudojimo sąlygos, išgavimo kiekis ir gavybos apskaita, jeigu atliekamos poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros, jų metu priimti planuojamos ūkinės veiklos vykdymo sprendiniai.“ 25 str. 2 d. „2.
„2. Naudojant žemės gelmių išteklius, būtina stebėti jų būklę,
prognozuoti kiekio ir kokybės kaitą, tvarkyti išgaunamų ir liekančių telkinyje išteklių apskaitą, ūkio subjektams vykdyti žemės gelmių monitoringą ir nustatyta tvarka teikti duomenis. Požeminio vandens, kuriam naudoti reikalingas leidimas arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m³ ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, ir angliavandenilių išteklių gavybos išgavimo vietoje turi būti įrengti apskaitos prietaisai, atitinkantys Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme matavimo priemonėms keliamus reikalavimus, matuojantys išgaunamų išteklių kiekį. Apskaitos prietaisus savo lėšomis įrengia ir prižiūri požeminio vandens išteklių ir angliavandenilių išteklių naudotojai.“
naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo darbus savo lėšomis atlieka arba juos organizuoja asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir (arba) žemės gelmių ertmes naudojantys ar naudoję naudingųjų iškasenų išteklius, grunto išteklius, mažuosius karjerus. Baigus vykdyti naudoti naudingųjų iškasenų ištekliusų gavybą išteklius, grunto išteklius, mažuosius karjerus, ne vėliau kaip per 2 metus žemės sklypas turi būti rekultivuotas.“
darbus jūroje, leidimo naudoti angliavandenilių išteklius turėtojas ar angliavandenilių išteklių tyrimą vykdantis asmuo privalo imtis visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias avarijoms, susijusioms angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbų vykdymu, o joms kilus privalo imtis visų tinkamų priemonių jos padariniams žmogaus sveikatai ir aplinkai apriboti. 10.
išteklių tyrimo ir (arba) gavybos naudojimo gręžinių įrengimu ir angliavandenilių išteklių gavyba naudojimu, privaloma laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos avarijų jūroje prevencijos ir likvidavimo tvarkos“71
nuostatų nėra aišku, kokios konkrečiai poveikio priemonės būtų taikomos subjektams, turintiems kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus, bei Lietuvos Respublikoje atliekančius konkrečius žemės gelmių tyrimus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatas subjektams, kuriems leidimai tirti žemės gelmes būtų išduodami keičiamo įstatymo nustatyta tvarka, už įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą (nesilaikymas techninės užduoties ar darbų projekto, visuomenės sveikatos saugos ir t.t.) būtų taikoma leidimo tirti žemės gelmes galiojimo sustabdymas ar panaikinimas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikoje žemės gelmių tyrimus atliekantiems subjektams, turintiems kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus atitinkamus dokumentus, jokių poveikio priemonių už analogiškų reikalavimų nesilaikymą keičiamame įstatyme nėra siūloma nustatyti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti 7 str.
Pritarti 7 str. 1 d. siūloma išdėstyti taip:
„Tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus turi
teisę atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes. arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus.“71019203344222
nustatyti, kad leidimas tirti žemės gelmes gali pereiti jungimo būdu reorganizuotam juridiniam asmeniui, kuris atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti. Nuostatos, kad leidimas pereina reorganizuotam juridiniam asmeniui, turinys lieka neaiškus, nes nėra aišku, kuriam konkrečiai juridiniam asmeniui, t. y., ar reorganizuojamam, ar dalyvaujančiam reorganizavime, ar po reorganizavimo veikiančiam juridiniam asmeniui leidimas tirti žemės gelmes pereitų. Be to, neaišku, kuris subjektas turėtų patikrinti, ar po juridinių asmenų reorganizacijos veiksiantis juridinis asmuo atitiks keičiamame įstatyme nustatytus reikalavimus bei nuo kurio momento leidimas pereitų atitinkamam juridiniam asmeniui, t. y., ar nuo reorganizacijos pabaigos, ar nuo to momento, kai atitinkamas subjektas konstatuotų, kad juridinis asmuo atitinka įstatymo reikalavimus. Projektą reikia papildyti nuostatomis, pašalinančiomis aukščiau nurodytus neaiškumus. Jeigu būtų pritarta aukščiau nurodytai pastabai, vadovaujantis joje nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio, 10 straipsnio 4 dalies, 19 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas. Pritarti 7 str. 3 d.
jungimo būdu toliau veikiančiam reorganizuotam juridiniam asmeniui, kuris atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti. Kai juridinis asmuo reorganizuojamas skaidymo būdu, leidimas tirti žemės gelmes pereina tam juridiniam asmeniui, kuriam pereina reorganizavimo būdu pasibaigusio juridinio asmens teisės ir pareigos, susijusios su leidimu tirti žemės gelmes, ir jis atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti. 10 str. 3 d. 2 p. leidimo turėtojas juridinis asmuo yra likviduotas arba pasibaigia reorganizavimo būdu ir pasibaigusio asmens teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo toliau veikiančiam asmeniui, kuris neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų leidimui tirti žemes gelmes gauti arba leidimo turėtojas fizinis asmuo miršta; 19 str. 4 d. 2 p. leidimą turintis juridinis asmuo reorganizuojamas. Patikslintas leidimas išduodamas po reorganizavimo jungimo būdu toliau veikiančiam reorganizuotam asmeniui, kuriam pereina jungimo būdu reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos, susijusios su leidimu, ir jis atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą, arba juridiniam asmeniui, kuriam pereina skaidymo būdu reorganizuoto juridinio asmens visos teisės ir pareigos, susijusios su leidimu, ir kuris atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą. 20 str. 4 d. 2 p. leidimą turintis juridinis asmuo reorganizuojamas. Patikslintas leidimas išduodamas po reorganizavimo jungimo būdu toliau veikiančiam reorganizuotam asmeniui, kuriam pereina jungimo būdu reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos, susijusios su leidimu, ir jis atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą, arba juridiniam asmeniui, kuriam pereina skaidymo būdu reorganizuoto juridinio asmens visos teisės ir pareigos, susijusios su leidimu, ir kuris atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą. 74 11.
74
nustatyti, kad „jeigu prašymas pateikiamas nesilaikant Vyriausybės nustatytos tvarkos arba pateiktame prašyme ir (ar) dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys, leidimą išduodanti institucija <...> praneša prašymą padavusiam asmeniui apie būtinybę patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją ir nustato terminą, ne ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų, prašymui patikslinti ir (ar) trūkstamiems dokumentams ar informacijai pateikti“. Nėra aiškus šios projekto nuostatos (jose nustatytų terminų atžvilgiu) tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatomis, kurios nustato, jog leidimas tirti žemės gelmes neišduodamas, jeigu prašymas paduotas nesilaikant Vyriausybės nustatytos leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos arba pateiktame prašyme ar dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų. Taip pat šiose projekto nuostatose reikėtų suderinti formuluotes „Vyriausybės nustatytos tvarkos“ ir „Vyriausybės nustatytos leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos“ bei „Leidimą išduodanti institucija“ ir „Lietuvos geologijos tarnyba“. Pritarti Pakeisti 7 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
„4. Leidimas tirti žemės gelmes išduodamas ne vėliau kaip per 20
darbo dienų nuo prašymo ir visų tinkamų dokumentų, reikalingų leidimui gauti, pateikimo dienos.
Jeigu prašymas pateikiamas nesilaikant Vyriausybės nustatytos leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos arba pateiktame prašyme ir (ar) dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys, Lietuvos geologijos tarnyba leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo ir dokumentų ar informacijos gavimo praneša prašymą padavusiam asmeniui apie būtinybę patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją ir nustato terminą, ne trumpesnį nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai ne ilgesnį nei
ar informacijai pateikti. Terminas leidimui tirti žemės gelmes išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Leidimo tirti žemės gelmes neišdavimas per šio įstatymo nustatytą terminą nelaikomas leidimo išdavimu.“71843
nustatyti leidimo tirti žemės gelmes išdavimo terminą. Atkreipiame dėmesį, kad Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu į tinkamai įformintą prašymą dėl leidimo išdavimo, pateiktą kartu su visais leidimui išduoti reikalingais dokumentais ir informacija neatsakoma per įstatymų nustatytą terminą, laikoma, kad leidimas yra išduotas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kuriais atsakymo dėl leidimo išdavimo nepateikimas nelaikomas leidimo išdavimu ir tokios išimtys pateisinamos svarbiais visuomenės interesais, įskaitant teisėtus trečiųjų asmenų interesus.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar aukščiau minėtą projekto nuostatą, taip pat keičiamo įstatymo 16 straipsnio,
reglamentuoti atitinkamų leidimų išdavimą, nuostatas nereikėtų įvertinti atsižvelgiant į Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, atkreipiant dėmesį į tai, kad tiriant, naudojant žemės gelmių išteklius gali būti naudojamos pavojingos sveikatai ir aplinkai medžiagos ir pan. Pritarti 7 str. 4 d. paskutinį sakinį išdėstyti taip:
Leidimo tirti žemės gelmes neišdavimas per šio įstatymo nustatytą terminą nelaikomas leidimo išdavimu . 18 str. 3 d. Leidimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, išduodamas per 50 darbo dienų nuo konkurso rezultatų paskelbimo, bet ne anksčiau kaip po mėnesio. Leidimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, išduodamas per 20 darbo dienų nuo asmens tinkamų dokumentų pateikimo dienos arba motyvuotu Lietuvos geologijos tarnybos spendimu leidimo išdavimo terminas gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes neišdavimas per šio įstatymo nustatytą terminą nelaikomas leidimo išdavimu . 813
suderinamumo, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „arba lygiavertę kvalifikaciją“ reikėtų įrašyti formuluotę „arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Pritarti 8 str. 1 d.
1 d. 3 p. turinčiam aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus statybos inžinerijos krypties geotechninės inžinerijos šakos universitetines studijas arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją – atlikti inžinerinį geologinį (geotechninį) tyrimą. 82
nuostatų nėra aišku, kokį leidimą (tos rūšies žemės gelmių tyrimo ar kokį kitą) turi turėti juridinis asmuo, kad jame dirbantis asmuo įgytų darbo patirties. Pritarti
dalyje nurodytą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 3 metų tos rūšies žemės gelmių tyrimų darbo patirtį per paskutiniuosius 10 kalendorinių metų įgytą dirbant tos rūšies leidimą tirti žemės gelmes turinčiame juridiniame asmenyje arba juridiniam asmeniui, kuris sudaręs sutartį su specialistu, turinčiu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 3 metų tos rūšies žemės gelmių tyrimų darbo patirtį per paskutiniuosius 10 kalendorinių metų įgytą dirbant tos rūšies leidimą tirti žemės gelmes turinčiame juridiniame asmenyje. Į žemės gelmių tyrimų darbo patirtį įskaičiuojama žemės gelmių tyrimo darbo patirtis įgyta po aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimo. 10
straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti leidimo tirti žemės gelmes galiojimo sustabdymo panaikinimą, reikėtų atitinkamai papildyti 10 straipsnio pavadinimą. Pritarti
sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinamas, panaikinimas ir tikslinimas101920111
siūloma nustatyti, kad leidimas tirti žemės gelmes sustabdomas iki vienerių metų. Atkreipiame dėmesį, kad projekte nėra siūloma nustatyti jokių kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatomas konkretus leidimo sustabdymo terminas.
Svarstytina, ar siekiant išvengti galimo subjektyvumo nustatant galutinį leidimo sustabdymo terminą, tokius kriterijus nereikėtų nustatyti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų papildyti ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pritarti Papildyti 10 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
1Leidimo tirti žemės gelmes galiojimas sustabdomas iki vienų metų,
atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pašalinimo galimybę, jeigu leidimo turėtojas:
angliavandenilius, ir (arba) žemės gelmių ertmes galiojimas sustabdomas iki vienių metų, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pašalinimo galimybę, jeigu:
iki vienių metų, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pašalinimo galimybę, jeigu leidimo turėtojas:1013
dalies 1-3 punktų nuostatų nėra pakankamai aišku, ar per kompetentingos institucijos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, pažeidimams pašalinti būtų stabdomas leidimo tirti žemės gelmes galiojimas, ar ne. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, šių projektų nuostatų nereikėtų formuluoti kaip įspėjimo apie galimą leidimo tirti žemės gelmes galiojimo sustabdymą pagrindų, t. y., leidimo turėtojas pirma turėtų būti įspėjamas, kad, jei per nustatytą terminą nepašalins pažeidimų, jo leidimo galiojimas bus sustabdomas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1-2 punktams, 20 straipsnio 1-2 punktams.
Nepritarti Komiteto argumentai: Pagal Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus leidimo tirti žemės gelmes galiojimas sustabdomas, jei leidimo turėtojas: 1) pažeidžia atitinkamus reikalavimus ir 2) per kompetentingos institucijos nurodytą terminą nepašalina nustatytų pažeidimų. Kompetentingos institucijos nurodyto termino metu leidimo galiojimas nesustabdomas. 1010192019202322114 1,2 1,2
siūloma nustatyti, kad leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas per nustatytą terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas. Nuostata ,,per nustatytą terminą“ nėra aiški. Nėra aišku, ar projekte turimas omenyje leidimo galiojimo sustabdymo terminas, ar kitas nustatytas terminas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatas nereikėtų sukonkretinti, nurodant kuris konkrečiai terminas turimas omenyje. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų papildyti ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, projekte reikėtų nustatyti terminą, per kurį kompetentinga institucija privalėtų panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą po to, kai pašalinamos priežastys, dėl kurių leidimo galiojimas buvo sustabdytas. Pritarti Papildyti 10 str. 2 d. 2. Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas per 5 darbo dienas po to, jeigu kai leidimo turėtojas per leidimo galiojimo sustabdymo nustatytą terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, ir pateikia apie tai informaciją Lietuvos geologijos tarnybai. Papildyti 10 str. 3 d. 4 p. ir jį išdėstyti:
„4) leidimo turėtojas per leidimo galiojimo sustabdymo kompetentingos institucijos nurodytą terminą nepašalina nustatytų
pažeidimų, dėl kurių sustabdytas leidimo galiojimas;“ 19 str. 2 d.
to, jeigu kai leidimo turėtojas per leidimo galiojimo sustabdymo nustatytą terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, ir pateikia apie tai informaciją Lietuvos geologijos tarnybai.“
dienas po to, jeigu kai leidimo turėtojas per nustatytą leidimo galiojimo sustabdymo terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, ir pateikia apie tai informaciją Lietuvos geologijos tarnybai. 19 str. 1 d. 1 ir 2 p. „1) leidimo turėtojas pažeidžia žemės gelmių išteklių ir (arba) žemės gelmių ertmių naudojimo sąlygas ar žemės gelmių naudojimo plane numatytus reikalavimus ir per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, arba terminą nurodytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotame privalomajame nurodyme, nepašalina pažeidimų;
2) leidimo turėtojas pažeidžia aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos ir žemės gelmių išteklių ir
(arba) žemės gelmių ertmių naudojimo reikalavimus ir per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, arba per terminą, nurodytą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotame privalomajame nurodyme, nepašalina pažeidimų;“ 20 str. 1 d. 1 ir 2 p.
ir (ar) angliavandenilių išteklių naudojimo projektuose numatytus reikalavimus ir per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, arba per terminą, nurodytą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotame privalomajame nurodyme nepašalina pažeidimų;
2) pažeidžia aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, žemės gelmių išteklių tyrimo ir
(ar) naudojimo reikalavimus ir per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, arba per terminą, nurodytą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotame privalomajame nurodyme, nepašalina
siūloma nustatyti, kad leidimo tirti žemės gelmes duomenys yra tikslinami, kai fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį (įmonę) (Civilinio kodekso 6.402 straipsnis). Tokiu atveju leidimas su patikslintais duomenimis išduodamas įmonę įsigijusiam asmeniui ar asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, kuriam pereina visos leidimą turėjusio juridinio asmens teisės ir pareigos dėl leidime nurodytų tiesioginių ir nuotolinių žemės gelmių tyrimų vykdymo. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar pastaruoju atveju juridiniam asmeniui išduoto leidimo galiojimas yra panaikinamas. Atkreipiame dėmesį, kad 10 straipsnio 3 dalyje toks leidimo galiojimo panaikinimo pagrindas nėra nurodomas. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis leidimas turėtų būti įforminamas naujų įmonės savininkų vardu, jeigu pastarieji pageidautų, kad turinti atitinkamą leidimą įmonė toliau tęstų savo veiklą – tirtų žemės gelmes.
Kartu pastebėtina, kad nėra aišku, kuris subjektas tikrintų, ar aukščiau minėti asmenys (asmenų grupės) atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus bei nuo kurio momento pereitų visos leidimą turėjusio asmens teisės ir pareigos šių teisių perėmėjui. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas. Pritarti
pasikeičia žemės gelmių tyrimų rūšys, leidimo turėtojas reorganizuojamas arba fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį
(įmonę) (Civilinio kodekso 6.402 straipsnis). Kai leidimo turėtojas reorganizuojamas leidimas su patikslintais duomenimis išduodamas asmeniui, kuriam pereina pasibaigusio reorganizavimo būdu juridinio asmens visos teisės ir pareigos ir kuris atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti. Kai arba fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį (įmonę), leidimas su patikslintais duomenimis gali būti jo prašymu išduodamas įmonę įsigijusiam asmeniui ar asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, kuriam pereina visos leidimą turėjusio juridinio asmens teisės ir pareigos dėl leidime nurodytų tiesioginių ir nuotolinių žemės gelmių tyrimų vykdymo ir kuris atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti. 19 str. 4 d. 1 p.
pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį
(įmonę) (Civilinio kodekso 6.402 straipsnis). Patikslintas leidimas gali būti jo prašymu išduodamas įmonę įsigijusiam asmeniui ar asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, kuriam pereina visos leidimą turėjusio juridinio asmens teisės ir pareigos, susijusios su leidimu, ir kuris atitinka reikalavimus keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą vykdyti veiklą; 20 str. 4 d. 1 p. fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį
(įmonę) (Civilinio kodekso 6.402 straipsnis). Patikslintas leidimas gali būti jo prašymu išduodamas įmonę įsigijusiam asmeniui ar asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, kuriam pereina visos leidimą turėjusio juridinio asmens teisės ir pareigos, susijusios su leidimu, ir kuris atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą;1111151617131074
nėra aiškus formuluotės „tame pačiame plote ar toje pačioje vietoje“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „kasybos sklypas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus ir tokių formuluočių kaip „žemės gelmių tyrimų vieta ar plotas“ (keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis), „išteklių naudojimo plotas“ (keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalies 4 punktas), „plotas“ (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 7 dalis) turinys. Pritarti
registruojami Žemės gelmių registre Žemės gelmių registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės gelmių tyrimai registruojami per 10 darbo dienų nuo tinkamų dokumentų pateikimo dienos.
Naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, žemės gelmių tyrimai neregistruojami, jeigu tame pačiame plote ar toje pačioje vietoje jau yra įregistruotas tos pačios rūšies naudingųjų iškasenų tyrimas arba tame pačiame plote anksčiau buvo atlikti tos pačios rūšies naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, tyrimai ir šių tyrimų pagrindu yra aprobuoti ištekliai. 11 str. 3 d. Registruojamų tiesioginių žemės gelmių tyrimų vieta (kai gręžiamas gręžinys, kurio projektinis gylis 300 metrų ir daugiau, ar mineralinio požeminio vandens gręžinys) ar plotas (visais kitais atvejais), atlikimo būdas ir trukmė turi būti suderinti su žemės savininkais, valdytojais ir naudotojais vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo nuostatomis. Prieš pradėdamas angliavandenilių išteklių tiesioginį žemės gelmių tyrimą, leidimo turėtojas ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų apie tai turi raštu pranešti savivaldybės, kurios teritorijoje numatomi žemės gelmių tyrimai, vykdomajai institucijai. 15 str. 10 d. 4 p. išteklių naudojimo plote esančio požeminio vandens apsaugos nuo galimų neigiamų naudojimo padarinių priemonės; 16 str. išdėstyti taip:
išteklius ar (arba) žemės gelmių ertmes
ertmes išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims arba šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, norintiems naudoti Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir (ar) (arba) žemės gelmių ertmes. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes yra neterminuoti. 2.
ertmes nereikia norint naudoti:
1) išskyrus gėlą požeminį vandenį, jeigu fizinis ar juridinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, kurie nėra viešojo geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, išgauna (planuoja išgauti) iš požeminio vandens vandenvietės mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;
2) gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna (planuoja išgauti) iš vandenvietės mažiau kaip 100 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;
3) žemės gelmių geoterminę energiją;
4) mažuosius karjerus
4) gruntą. Gruntą leidžiama naudoti aplinkos ministro nustatyta tvarka. Aplinkos ministro nustatyta tvarka suderintas grunto išteklių naudojimo projektas yra leidimas naudoti gruntą. Grunto karjerą draudžiama įrengti atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkiniuose ar plotuose, kuriuose prieš įrengiant grunto karjerą atlikus tiesioginį žemės gelmių tyrimą surandamos atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų sankaupos. 3. Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ar (arba) žemės gelmių ertmes rūšys:
1) leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius;
2) leidimas naudoti angliavandenilių išteklius;
3) leidimas naudoti požeminio vandens išteklius;
4) leidimas naudoti žemės gelmių ertmes. 4. Leidime naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes įrašomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo tvarkoje nurodyti duomenys apie leidimo turėtoją ir suteikiamą naudoti žemės gelmių išteklių telkinį ar jo dalį, vandenvietę arba žemės gelmių ertmę. 5.
5Leidime naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius,
išteklius ir (arba) ar žemės gelmių ertmes, kuris išduodamas konkurso būdu, kai konkurso dalykas apima ir naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių arba žemės gelmių ertmių žemės gelmių išteklių ir ertmių tyrimų atlikimą, turi būti numatyta leidimo turėtojo prievolė atlikti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių arba žemės gelmių ertmių tyrimus ir jų atlikimo terminas. 6. Leidimai, nurodyti šio straipsnio 4 5 dalyje, turi būti tikslinami, kai įvykdžius naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ar žemės gelmių ertmių tyrimus, aprobuojami naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, ištekliai arba žemės gelmių ertmės ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu atliktos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Patikslintame leidime nurodomi šio straipsnio 3 4 dalyje nurodyti duomenys ir tikslinamas leidimo priedas. 7. Leidime naudoti angliavandenilių išteklius įrašomi Vyriausybės nustatytoje leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo tvarkoje nurodyti duomenys apie leidimo turėtoją, suteikiamą naudoti angliavandenilių išteklių ir leidžiamos veiklos rūšį, suteikiamą naudoti plotą. Jeigu skelbiant konkursą buvo numatyti angliavandenilių išteklių tyrimai, leidime naudoti angliavandenilių išteklius nurodomi šių išteklių tyrimai ir jų atlikimo terminas. 8. Leidimai išduodami konkurso būdu:
1) leidimas naudoti angliavandenilių išteklius (išskyrus išimtį nurodytą šio straipsnio 12dalyje);
2) leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, kai numatoma naudoti metalų rūdų, vertingųjų mineralų, monomineralinio kvarcinio smėlio išteklius;
3) leidimas naudoti žemės gelmių ertmes (išskyrus šio straipsnio 8 11 dalyje nurodytus atvejus). 9.
9Leidimai išduodami be konkurso:
1) leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, išskyrus leidimą nurodytą šio straipsnio 8 dalies 2 punkte;
2) leidimas naudoti požeminio vandens išteklius. 10. Juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, norinti gauti leidimą, nurodytą šio straipsnio 8 9 dalyje, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai nelikviduojami, nebankrutavę, neiškelta bankroto byla arba nevykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka;
2) fiziniam asmeniui arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviams nėra vykdomas bankroto procesas;
3) fizinis asmuo turi būti išklausęs Kasybos darbų vadovo mokymo programą, kuri rengiama Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą arba atitikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, juridinis asmuo arba fizinių ir juridinių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turėti sutartį su specialistu, išklausiusiu Kasybos darbų vadovo mokymo programą, kuri rengiama Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, ir turinčiu tai patvirtinantį pažymėjimą arba yra sudarę sutartį su asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kai naudingosios iškasenos išgaunamos atviru kasybos būdu. 11. Leidimas naudoti dirbtines žemės gelmių ertmes radioaktyviosioms medžiagoms laikyti be konkurso išduodamas asmeniui, Branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka gavusiam licenciją statyti arba licenciją statyti ir eksploatuoti radioaktyviųjų atliekų atliekyną.
Leidimas naudoti žemės gelmių ertmes gamtinių dujų saugyklai įrengti išeksploatuotuose angliavandenilių telkiniuose išduodamas be konkurso leidimo naudoti angliavandenilių išteklius turėtojui, išeksploatavusiam angliavandenilių telkinius. 12. Leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius išduodamas be konkurso Vyriausybės nustatyta tvarka leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius turėtojui, kai leidimo turėtojo plote esančio tradicinių angliavandenilių išteklių telkinio dalis patenka į su šiuo plotu besiribojantį plotą, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius arba kai nėra galimybės įrengti angliavandenilių išteklių gavybos gręžinio leidimo turėtojui suteiktame plote ir angliavandenilių išteklių gavybos gręžinį prašoma įrengti su leidimo turėtojo plotu besiribojančiame plote, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius. Patikslinus 16 str. formuluotę ištrinti 17 str. 7 d. 7. Leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius išduodamas be konkurso Vyriausybės nustatyta tvarka leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius turėtojui, kai leidimo turėtojo plote esančio tradicinių angliavandenilių išteklių telkinio dalis patenka į su šiuo plotu besiribojantį plotą, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius arba kai nėra galimybės įrengti angliavandenilių išteklių gavybos gręžinio leidimo turėtojui suteiktame plote ir gręžinį prašoma įrengti su leidimo turėtojo plotu besiribojančiame plote, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius. 123 21.
123
straipsnio 2 dalyje reikėtų įvardinti informaciją, kurią privaloma teikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pritarti 12 str. 3 d. Jeigu žemės gelmių tyrimui numatoma naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius arba atlikti žemės gelmių tyrimą hidraulinio uolienų ardymo metodu, asmenys, atliekantys žemės gelmių tyrimą, privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie numatomas naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius. Informacijos apie numatomas naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius turinį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 152411
siūloma nustatyti, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka atliekamos planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų turinio nustatymu, gali būti nustatytas tik įstatyme, atvejai, kuriems esant atitinkami asmenys turėtų atlikti planų ir programų strateginio pasekmių vertinimo procedūras, turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne Vyriausybės nutarime, t. y., poįstatyminiame teisės akte. Pritarti 15 str. 1 d.
iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmes, kuriuos planuojama naudoti, ir po to aprobavimo atlikus Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras ir priėmus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba priėmus sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus Vyriausybės nustatytais atvejais nustatyta tvarka atliekamos planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros. Atsižvelgiant į 15 str. 1 d. vartojamą formuluotę dėl PAV įstatymo, tikslinti 24 str . 1 d. ir ją išdėstyti taip“
„1. Angliavandenilių ištekliai naudojami pagal angliavandenilių
išteklių naudojimo projektą, kuris rengiamas aprobavus angliavandenilių telkinio išteklius, kuriuos planuojama naudoti, ir po aprobavimo atlikus Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme šiai ūkinei veiklai nustatytas procedūras Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras ir priėmus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba priėmus sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus.“155
straipsnio 5 dalies nuostatos, nustatančios, kad „valstybinės žemės patikėtinis neduoda sutikimo vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas, jeigu jo prašantis asmuo neatliko Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytų procedūrų ir (arba) tai prieštarauja įstatymams“.
Abejotina, ar tikrinti, jog asmuo atliko planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir, ar tai neprieštarauja įstatymams yra visais atvejais valstybinės žemės patikėtinio funkcija. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad žemės savininkas, duodamas analogišką sutikimą, šios prievolės neturi. Be to, šiose projekto nuostatose prieš žodžius
„naudojimo plano“ įrašytini žodžiai „žemės gelmių“. Pritarti
iš dalies Komiteto pasiūlymas: 15 str. 5 d. išdėstyti taip:
„5. Valstybinės žemės patikėtinis neduoda sutikimo vykdyti žemės
gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas, jeigu jo prašantis asmuo neatliko Lietuvos Respublikos pPlanuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytų procedūrų ir (arba) tai prieštarauja įstatymamspriimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų .“ Siekiama įtvirtinti pagrindus, kai valstybinės žemės patikėtinis neduoda sutikimo vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas. Nesutikimo pagrindai – neatliktos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytos procedūros, ar priimta neigiama atranka arba išvada, t.y. nustatyta, kad ūkinė veikla negalima, todėl negalima pradėti žemės gelmių naudojimo plano rengimo procedūros. 156 24.
156
siūloma nustatyti, kad „kai leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ar leidimas naudoti žemės gelmių ertmes išduodamas konkurso būdu, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros pradedamos po leidimo išdavimo. Nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad „Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas <...> turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų įstatymuose nurodytų leidimų) išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas“ bei su Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad „Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias procedūras atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio ketvirtojoje dalyje, išdavimo“. Nepritarti Komiteto argumentai:
Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes, išduodamas konkurso būdu, yra sąlyginis, turinio prasme išteklius ar ertmes leidžiama naudoti pagal patvirtintą žemės gelmių naudojimo planą. Vadovaujantis projekto 15 str. 1 d. žemės gelmių naudojimo planas (t.y. sprendimas dėl ūkinės veiklos leistinumo) yra priimamas atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytas procedūras. 159
nuostatos yra perteklinės, nes analogiškos nuostatos jau yra nustatytos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje. Siūlytina jų atsisakyti.
Siūlytina jų atsisakyti. Pritarti
lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. 161
nuostatų pirmasis sakinys yra sunkiai suprantamas. Siūlytume jį tikslinti, aiškiai nurodant, kokiai veiklai leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir
(arba) ertmes gauti nereikia. Be to, šiose nuostatose brauktini žodžiai
„Lietuvos Respublikos“, o ketvirtajame sakinyje vietoj žodžio „ir“ įrašytini
žodžiai „ir (arba)“. Pritarti
241
nuostatos, susijusios su grunto naudojimu (antrasis, trečiasis ir ketvirtasis sakiniai), nedera su šio straipsnio pavadinimu ir jo turiniu, todėl jas reikėtų išdėstyti atskirame įstatymo straipsnyje, galbūt, sujungiat su keičiamo įstatymo 21 straipsnio nuostatomis. Be to, iš šių ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio nuostatų nėra aišku, koks dokumentas yra grunto išteklių naudojimo projektas, koks subjektas jį rengia, kokie subjektai jį derina, derinimo/nederinimo procedūros ir pan. Pritarti
nauju straipsniu „Grunto naudojimas“
nustatyta tvarka. Aplinkos ministro nustatyta tvarka suderintas grunto išteklių naudojimo projektas yra leidimas naudoti gruntą. 2. Grunto karjerą draudžiama įrengti atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkiniuose ir (ar) plotuose, kuriuose prieš įrengiant grunto karjerą atlikus tiesioginį žemės gelmių tyrimą surandamos atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų sankaupos. 3.
3Grunto išteklių naudojimo projektas nederinamas,
jeigu:
1) grunto karjerą planuojama įrengti atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkiniuose arba plotuose, kuriuose prieš įrengiant grunto karjerą atlikus tiesioginį žemės gelmių tyrimą surandamos atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų sankaupos;
2) parengto projekto sprendiniai neatitinka aplinkos ministro nustatytos grunto tyrimo ir naudojimo tvarkos. Siūloma 24 straipsnyje išbraukti 4 dalį
nustatyta tvarka, turint aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą ir suderintą grunto išteklių naudojimo projektą. 16
turinio nėra aišku, kokia konkrečiai Vyriausybės nustatyta tvarka turima omenyje. Analogiško turinio pastabai taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Pritarti
punkte prieš skaičių „17“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti
prie Teisės departamento 20 pastabos. 1616189
30Siekiant aiškumo ir teisinio apibrėžtumo,
keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje reikėtų aiškiai įvardinti leidimus, kurie išduodami be konkurso. Pritarti
9Leidimai išduodami be konkurso:
1) leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, išskyrus leidimą nurodytą šio straipsnio 8 dalies 2 punkte;
2) leidimas naudoti požeminio vandens išteklius. 16 straipsnio 11 ir 12 dalys
radioaktyviosioms medžiagoms laikyti be konkurso išduodamas asmeniui, Branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka gavusiam licenciją statyti arba licenciją statyti ir eksploatuoti radioaktyviųjų atliekų atliekyną.
Leidimas naudoti žemės gelmių ertmes gamtinių dujų saugyklai įrengti išeksploatuotuose angliavandenilių telkiniuose išduodamas be konkurso leidimo naudoti angliavandenilių išteklius turėtojui, išeksploatavusiam angliavandenilių telkinius. 12. Leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius išduodamas be konkurso Vyriausybės nustatyta tvarka leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius turėtojui, kai leidimo turėtojo plote esančio tradicinių angliavandenilių išteklių telkinio dalis patenka į su šiuo plotu besiribojantį plotą, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius arba kai nėra galimybės įrengti angliavandenilių išteklių gavybos gręžinio leidimo turėtojui suteiktame plote ir angliavandenilių išteklių gavybos gręžinį prašoma įrengti su leidimo turėtojo plotu besiribojančiame plote, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius. (ši dalis atsižvelgiant į 36 TD pastabą perkelta iš 17 str. 7 d.) Siūlome pakeisti 18 str. 2 d. ir ją išdėstyti:
institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir (arba) žemės gelmių ertmes, nenurodytus nurodytus šio straipsnio 1 įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje. Asmuo, norintis gauti leidimą, turi pateikti prašymą ir dokumentus, nurodytus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje tvarkoje. 16910 31.
16910
nuostatų ir jose vartojamos formuluotės „leidimą, nurodytą šio straipsnio 8 dalyje“ turinio, nėra pakankamai aišku, ar šioje dalyje nustatytus reikalavimus turi atitikti asmenys, norintys gauti visus 8 dalyje nustatytus leidimus, t. y., leidimus, kurie išduodami be konkurso, leidimus naudoti dirbtines žemės gelmių ertmes radioaktyviosioms medžiagoms laikyti, leidimus naudoti žemės gelmių ertmes gamtinių dujų saugyklai įrengti, ar tik asmenys, norintys gauti leidimus, kurie išduodami be konkurso. Pritarti
9Leidimai išduodami be konkurso:
1) leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, išskyrus leidimą nurodytą šio straipsnio 8 dalies 2 punkte;
2) leidimas naudoti požeminio vandens išteklius. 16 straipsnio 10 dalis 10.
jungtinės veiklos sutartį, norinti gauti leidimą, nurodytą šio straipsnio 9 dalyje, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai nelikviduojami, nebankrutavę, neiškelta bankroto byla arba nevykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka;
2) fiziniam asmeniui arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviams nėra vykdomas bankroto procesas;
3) fizinis asmuo turi būti išklausęs Kasybos darbų vadovo mokymo programą, kuri rengiama Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą arba atitikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, juridinis asmuo arba fizinių ir juridinių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turėti sutartį su specialistu, išklausiusiu Kasybos darbų vadovo mokymo programą, kuri rengiama Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, ir turinčiu tai patvirtinantį pažymėjimą arba yra sudarę sutartį su asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kai naudingosios iškasenos išgaunamos atviru kasybos būdu. 1693
punkte nėra aišku, kokia tvarka ir kokio subjekto parengtą Kasybos darbų vadovo mokymo programą turi būti išklausęs fizinis asmuo. Pritarti 16 str. 10 d.
10 d. 3 p. siūloma išdėstyti taip:
„3) fizinis asmuo turi būti išklausęs Kasybos darbų vadovo mokymo
programą, kuri rengiama Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą arba atitikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, juridinis asmuo arba fizinių ir juridinių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turėti sutartį su specialistu, išklausiusiu Kasybos darbų vadovo mokymo programą, kuri rengiama Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, ir turinčiu tai patvirtinantį pažymėjimą arba yra sudarę sutartį su asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kai naudingosios iškasenos išgaunamos atviru kasybos būdu.“171
straipsnio 1 dalies antrasis sakinys tikslintinas, nurodant, kad laimėtoju gali būti pripažįstama ir asmenų grupė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Pritarti 17 str. 1 d. Konkursai naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmes vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, jų laimėtoju pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu, konkursiniame pasiūlyme nurodžiusi didžiausią įmoką už žemės gelmių išteklių ir ar žemės gelmių ertmių naudojimo teisės suteikimą. Jeigu pateikiami keli konkursiniai pasiūlymai, kuriuose nurodomos vienodos įmokos už žemės gelmių išteklių ir ar žemės gelmių ertmių naudojimo teisės suteikimą, laimėtoju pripažįstamas fizinis asmuo ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kuris pirmas pateikė konkursinį pasiūlymą.
Konkurso sąlygose numatomas minimalus įmokos už žemės gelmių išteklių arba)ar žemės gelmių ertmių naudojimo teisės suteikimą dydis, kurį sudaro valstybės lėšomis iki konkurso atliktų konkurso objekto žemės gelmių tyrimo darbų sąnaudos ir konkurso parengiamųjų darbų ir organizavimo išlaidos, apskaičiuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 174
pirmojoje pastraipoje nurodoma, kad šioje dalyje nustatomi patirties reikalavimai asmenims, norintiems dalyvauti konkurse naudoti angliavandenilių išteklius. Šios dalies 4 punkte nustatoma, kad patirties reikalavimai nustatomi konkurso sąlygose. Atkreipiame dėmesį, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomas asmenų teisių ir pareigų turinys, turėtų būti įtvirtintas įstatyme. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 4 punkte reikėtų nustatyti konkrečius reikalavimus asmenų, norinčių dalyvauti konkurse naudoti angliavandenilius, patirčiai. Nepritarti Komiteto argumentai:
Įstatyme nustatyti konkrečius reikalavimus asmenims, norintiems dalyvauti konkurse naudoti angliavandenilius, angliavandenilių išteklių rūšies, kurią planuoja tirti ir naudoti, tyrimo ir (ar) naudojimo patirčiai netikslinga. Kiekvienas konkursas naudoti angliavandenilių išteklius yra skirtingas: skelbiamas skirtingai teritorijai ir skirtingoms angliavandenilių rūšims. Pvz. atsižvelgiant į Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos direktyvos reikalavimus angliavandenilių išteklių gavyba jūroje sudėtingesnė ir žalos aplinkai atžvilgiu pavojingesnė už gavybą sausumoje.
Atsižvelgiant į angliavandenilių išteklių galimą poveikį aplinkai vykdant gavybą jūroje, nustatomi aukštesni reikalavimai angliavandenilių išteklių konkurso dalyviui. Atsižvelgiant į tai, sudėtingesnės veiklos vykdytojams turi būti keliami didesni patirties reikalavimai. 1745
rašto nuostatų nėra aišku, kodėl pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas asmenys, norintys dalyvauti konkurse naudoti angliavandenilių išteklius, privalo turėti pakankamai techninių ir finansinių pajėgumų užtikrinti, jog būtų imamasi visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias avarijoms, susijusioms su angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbų vykdymu jūroje, taip pat finansinių pajėgumų prisiimti atsakomybę už žalą, galinčią kilti dėl minėtų darbų jūroje, tuo tarpu asmenims, vykdantiems angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbus sausumoje toks reikalavimas nėra keliamas. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant minėtus darbus sausumoje taip pat yra galimos avarijos, dėl kurių gali kilti pavojus ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai, jų gyvenamajai aplinkai, svarstytinas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo vien tik jūroje vykdomų minėtų darbų atžvilgiu pagrįstumas. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, atitinkamai reikėtų svarstyti ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 10 ir 11 dalyse įtvirtintų nuostatų pagrįstumą. Nepritarti Komiteto argumentai:
2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (OL L 178, 2013 6 28, p.
66) 4 str. nustatyta pareiga valstybėms narėms, priimant sprendimus dėl licencijų išdavimo vykdyti naftos ir dujų operacijas jūroje, įvertinti pareiškėjo finansinį pajėgumą, įskaitant finansines garantijas, prisiimti atsakomybę, galinčią kilti dėl naftos ir dujų operacijų jūroje, įskaitant atsakomybę už galimą žalą. Angliavandenilių išteklių gavyba jūroje technologiškai sudėtingesnė ir žalos aplinkai atžvilgiu pavojingesnė už gavybą sausumoje. Vykdant angliavandenilių išteklių gavybą sausumoje, kuri Lietuvoje vykdoma nuo 1990 metų, didesnio mąsto avarijų ir žalos aplinkai atvejų nefiksuota. 177
siūloma reglamentuoti leidimų naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius be konkurso išdavimą. Iš keičiamo įstatymo 17 straipsnio pavadinimo seka, kad šio straipsnio paskirtis yra reglamentuoti leidimų, išduodamų konkurso būdu, išdavimo tvarką. Taigi keičiamo įstatymo 17 straipsnio pavadinimas nedera su šio straipsnio turiniu, todėl juos reikia suderinti. Pritarti Atsisakoma 17 str. 7 d., o nuostatos dėl leidimų naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius be konkurso išdavimo, įtvirtinamos 16 str. 12 d. Žr. LRS Teisės departamento 20 pastabą. 18
įstatymo nuostatas gali būti išduodami atskiri leidimai naudoti žemės gelmių išteklius, leidimai naudoti žemės gelmių ertmes arba leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio pavadinime bei turinyje įvairiuose linksniuose vartojamą formuluotę „leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes“ po žodžio „ir“ įrašant žodį „arba“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 19 straipsniui ir kitoms projekto nuostatoms.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pastabą, įstatymo projekte siūloma visur rašyti „Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ar žemės gelmių ertmes“,
„Žemės gelmių išteklių ir ar žemės gelmių ertmių
naudojimo sutartys“,
182
siūloma nustatyti, kad asmuo, norintis gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, turi pateikti prašymą, o kiti dokumentai, kurie turėtų būti teikiami kartu su prašymu, nurodomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje tvarkoje. Siekiant teisinio reguliavimo konkretumo, aiškumo, bei atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, nustatantis asmenų pareigų turinį, turėtų būti įtvirtintas įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, visi leidimui gauti reikalingi dokumentai turėtų būti nurodyti keičiamame įstatyme, t. y. viename teisės akte. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Nepritarti Komiteto argumentai:
Įstatymo projekto 16 str. 10 d. numato reikalavimus asmenims, kurie nori gauti leidimą išduodamą be konkurso. Siūlymas įstatyme nurodyti visus dokumentus reikalingus leidimui gauti yra perteklinis. Tokie dokumentai bus nurodomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje tvarkoje. 1863
dalies nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu leidimo išdavimo terminas gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų. Taip pat iš keičiamo įstatymo 18 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokios trukmės terminą prašyme ar dokumentuose nurodytų trūkumų pašalinimui gali nustatyti Lietuvos geologijos tarnyba. Pritarti iš dalies Komiteto argumentai: Siūlomas reglamentavimas visiškai atitinka Paslaugų įstatymo 7 str. nuostatas dėl leidimų išdavimo termino ir leidimo išdavimo termino pratęsimo.
Pažymėtina, kad Projekte siūlomas įtvirtinti leidimo išdavimo terminas yra trumpesnis negu Paslaugų įstatymo 7 str. 1 d. įtvirtintas, o maksimalus pratęsimo terminas iki 10 darbo dienų, kai Paslaugų įstatymo 7 str. 2 d. – iki 30 darbo dienų. Pakeisti 18 str. 6 d. 3 p. 3) pateiktame prašyme ar dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų prašymas paduotas nesilaikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos tvarkos ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų;182346
antrojo sakinio nuostatas, susijusias su angliavandenilių išteklių naudojimo projektu, kaip neatitinkančias šio straipsnio pavadinimo ir turinio, reikėtų perkelti į keičiamo įstatymo 23 straipsnį. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, siūloma tikslinti 18 str. 4 d. ir ją išdėstyti:
„Apie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ar
žemės gelmių ertmes išdavimą, jo galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą arba leidimo galiojimo panaikinimą asmuo, pateikęs prašymą leidimui naudoti žemės gelmių išteklius ir ar žemės gelmių ertmes, arba leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes turėtojas informuojamas per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo.
Lietuvos geologijos tarnyba apie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ar žemės gelmių ertmes išdavimą ar patikslinimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir leidimo galiojimo panaikinimą ir apie angliavandenilių išteklių naudojimo projekto patvirtinimą ar patikslinimą informuoja suinteresuotas institucijas ir visuomenę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, neviešindama informacijos ir duomenų, sudarančių leidimo turėtojo komercinę (gamybinę) paslaptį. Komercine (gamybine) paslaptimi negali būti laikoma informacija ir duomenys, kurie pagal įstatymus turi būti prieinama visuomenei. Neviešinami asmens duomenys, kurių apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.:
Atitinkamai papildyti 24 str. 6 d. Lietuvos geologijos tarnyba apie angliavandenilių išteklių naudojimo projekto patvirtinimą ar patikslinimą informuoja suinteresuotas institucijas ir visuomenę Angliavandenilių išteklių naudojimo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, neviešindama informacijos ir duomenų, sudarančių leidimo naudoti angliavandenilių išteklius turėtojo komercinę (gamybinę) paslaptį. Komercine (gamybine) paslaptimi negali būti laikoma informacija ir duomenys, kurie pagal įstatymus turi būti prieinama visuomenei. Neviešinami asmens duomenys, kurių apsaugą reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. 1920 41.
1920
nuostatose nėra aiškus formuluotės „priežiūrą vykdančios institucijos“ turinys, nes kitose projekto nuostatose konkrečiai įvardijama žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo ir apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija – Lietuvos geologijos tarnyba. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnyje vartojamos formuluotės „kompetentinga institucija“ atžvilgiu. Nepritarti Komiteto argumentai:
Pagal LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 6, 11, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą nuo 2019 m. sausio 1 d. aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdys viena biudžetinė įstaiga
338
įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 dalies 8 punkto nuostatose vartojamos formuluotės „netenka teisės naudotis suteikto kasybos sklypo žeme“ turinys, t. y., neaišku, ar netenkama teisės naudoti sklypu, ar tik jame esančia žeme. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemės gelmių ištekliai ar ertmės pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti. Pritarti 19 str. 1 d. 3 p. „leidimo turėtojas netenka teisės naudotis žemės sklypu, reikalingu žemės gelmių ištekliams ar žemės gelmių ertmėms naudoti suteikto kasybos sklypu ir (arba) žeme.“
leidimo galiojimo sustabdymo laikotarpį iš naujo neįgyja teisės naudotis žemės sklypu, reikalingu žemės gelmių ištekliams ar žemės gelmių ertmėms naudoti suteikto kasybos sklypu ir (arba) žeme.“1933 43.
Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies
19 str. 3 d. 3 p. leidimo turėtojas leidimu skirtame naudoti telkinyje nepradėjo vykdyti veiklos per 4 metus nuo leidimo gavimo, kai leidimas išduotas šio įstatymo 16 straipsnio 8 9 dalyje nurodytu atveju, ar per 4 metus nuo naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ir ar žemės gelmių ertmių aprobavimo nepatvirtinamas žemės gelmių naudojimo planas arba leidimo turėtojas nepradėjo vykdyti veiklos per 4 metus nuo žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimo, kai leidimas išduotas šio įstatymo 16 straipsnio 7 8 dalyje nurodytu atveju, arba 4 metus paeiliui nevykdė leidime nurodytos veiklos. Lietuvos geologijos tarnyba prieš 1 metus iki šiame papunktyje punkte nurodytų terminų pabaigos įspėja leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą;196
straipsnio 6 dalies nuostatos, kad Lietuvos geologijos tarnyba „pratęsia leidimo galiojimą“, nes pagal projekto nuostatas leidimai išduodami neterminuotai. Pritarti 19 str. 6 d. išdėstyti: Leidimą tikslina, leidimo galiojimą sustabdo ir panaikina, leidimo galiojimo sustabdymą panaikina Lietuvos geologijos tarnyba , pratęsia leidimo galiojimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 20 45.
20
straipsnyje nereikėtų papildomai nustatyti leidimo naudoti angliavandenilių išteklius galiojimo sustabdymo ir galiojimo panaikinimo pagrindų, kurie keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 3 dalies 10 punkte (dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintų dokumentų) nustatyti leidimams naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, nes lieka neaišku, ar angliavandenilių išteklių naudojimo veikla bus tęsiama, jei teismas savo sprendimu panaikintų, pavyzdžiui, sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos ir pan. Nepritarti Komiteto argumentai:
Leidimas naudoti angliavandenilių išteklius išduodamas vykdyti veiklą atitinkamame plote, o ne naudingųjų iškasenų telkinyje, todėl jis išduodamas, kai neatliktos Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūros ir nerengiamas žemės gelmių naudojimo planas. Projekto 23 str. 1 d. nustatyti „Angliavandenilių ištekliai naudojami pagal angliavandenilių išteklių naudojimo projektą, kuris rengiamas aprobavus angliavandenilių telkinio išteklius, kuriuos planuojama naudoti, ir po to aprobavimo atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme šiai ūkinei veiklai nustatytas procedūras.“ Šiuo atveju, teisės vykdyti išteklių gavybą realizavimas siejamas su angliavandenilių išteklių projektu. Taip pat pažymėtina, kad leidimo naudoti angliavandenilių išteklius turėtojas leidimu suteiktame plote gali naudoti daugiau negu vieną angliavandenilių išteklių telkinį ir toks leidimo sustabdymas užkirstų galimybę vykdyti veiklą visuose telkiniuose, o ne tik tame dėl kurio išteklių naudojimo priimtas teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos. 2036
straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos „leidimo turėtojas leidimo plote <....> nevykdė <...> veiklos“ turinys.
Be to, šiose projekto nuostatose brauktinas žodis „(gavybos)“. Pritarti 20 str. 3 d. 6 p. leidimo turėtojas leidimu suteiktame naudoti leidimo plote 4 metus paeiliui nevykdė leidime nurodytos angliavandenilių išteklių tyrimo ar naudojimo (gavybos) veiklos; Siūloma papildyti 20 str. 3 d. 7 p. ir jį išdėstyti:
7) išsenka išgaunamieji ištekliai, kuriuos naudoti gautas leidimas, ir leidimo turėtojas įvykdo visus leidime ir angliavandenilių išteklių naudojimo projektuose numatytus sprendinius. 241
nuostatos turėtų būti tikslinamos, nes iš jų nėra aišku, kada turi būti atliekamos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros (prieš angliavandenilių išteklių naudojimo projekto rengimą, ar po jo patvirtinimo, ar dar kaip kitaip). Pritarti
naudojimo projektą, kuris rengiamas aprobavus angliavandenilių telkinio išteklius, kuriuos planuojama naudoti, ir po aprobavimo atlikus
vertinimo įstatyme šiai ūkinei veiklai nustatytas procedūras. 243
nuostatose nėra aiškus formuluotės „turintys (-čios) leidimą atlikti angliavandenilių išteklių paiešką ir žvalgybą“, nes tokios rūšies leidimų keičiamo įstatymo nuostatos nereglamentuoja. Pritarti 24str. 3 d. Angliavandenilių išteklių naudojimo projektą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba. Angliavandenilių išteklių naudojimo projekto rengimą inicijuoja juridinis ar fizinis asmuo ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys leidimą naudoti angliavandenilių išteklius.
Angliavandenilių išteklių naudojimo projektą rengti turi teisę juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys (-čios) leidimą atlikti angliavandenilių išteklių paiešką ir žvalgybą. 252512564
reikėtų konkretizuoti, kokios konkrečiai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos tvarkos turimos omenyje. Taip pat reikėtų įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose nurodyti kokią informaciją privaloma teikti. Pritarti
numatoma naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius arba žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes numatoma naudoti gavybą vykdyti taikant hidraulinio uolienų ardymo metodą, asmenys, turintys leidimą naudoti žemės gelmių išteklius, privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie numatomas naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius. Informacijos apie numatomas naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius turinį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 25 str. 6 d. išdėstyti taip:
„Asmenys, turintys leidimą naudoti angliavandenilių išteklius,
privalo Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti Lietuvos geologijos tarnybą Vyriausybės paskirtą instituciją apie kiekvieną hidraulinio uolienų ardymo atvejį ir tikslią jo metu panaudotų medžiagų sudėtį procentais ir jų kiekį. Vyriausybės paskirta institucija Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka informaciją pateikia kitoms kompetentingoms institucijoms. Siūloma pakeisti projekto 12 str.
4 d. ir ją išdėstyti:
išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimą, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti Lietuvos geologijos tarnybą Vyriausybės paskirtą instituciją apie kiekvieną radioaktyviųjų, pavojingų žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagų ir mišinių, skirtų išsklaidytiesiems angliavandeniliams tirti, panaudojimo atvejį, jų tikslią sudėtį procentais ir kiekį. Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės paskirta institucija Vyriausybės nustatyta tvarka informaciją pateikia kitoms kompetentingoms institucijoms. 272716
siūloma nustatyti, kad asmuo, suinteresuotas vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą atviru kasybos būdu, dėl žemės savininko ar valdančio patikėjimo teise asmens nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės naudojimo ribojimų, rašytine forma sutaria su žemės savininku ar valdytoju. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriuos konkrečiai žemės naudojimo ribojimus apimtų nuostata ,,papildomi žemės naudojimo ribojimai“, t.y., ar tuos, kurie nurodomi keičiamo įstatymo 26 straipsnyje, ar ribojimus, dėl kurių susitaria žemės savininkas ar valdytojas su asmeniu, suinteresuotu vykdyti naudingų iškasenų gavybą. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu turimi omenyje ribojimai, nurodyti keičiamo įstatymo 26 straipsnyje, tai nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis asmuo, suinteresuotas vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą, privalėtų atlyginti žemės savininko (valdytojo) nuostolius, atsiradusius dėl įstatyme nustatytų žemės naudojimo ribojimų. Pritarti iš dalies Išbraukti buvusio 26 str. 5 d. 27 str. 1 d. papildyti nauju 6 p.:
„6) nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.“
25
51Svarstytina, ar siekiant aiškumo,
keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti sąvoką ,,gręžinių kernas“. Pritarti
5.
ar birios masės pavidalu iškeliama iš žemės gelmių. 301
siūlomas teisinis reguliavimas dėl valstybinės geologinės informacijos sistemos kūrimo, saugojimo ir valdymo nėra išbaigtas ir pakankamas. Jį reikėtų papildyti atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 ir 31 straipsnių nuostatas. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Valstybinę geologinės informacijos sistemą apima ne tik žemės gelmių duomenys, kaupiami valstybės registruose ir informacinėse sistemose, bet ir žemės gelmių tyrimų dokumentai, Lietuvos geologijos tarnyboje saugomas gręžinių kernas. Pakeisti 30 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinę geologinės informacijos sistemą kuria, saugo ir valdo
Lietuvos geologijos tarnyba. Valstybinę geologinės informacijos sistemą sudaro Lietuvos geologijos tarnyboje kaupiami žemės gelmių tyrimų dokumentai, Lietuvos geologijos tarnyboje saugomas gręžinių kernas ir žemės gelmių duomenys, kaupiami valstybės registruose ir informacinėse sistemose. Valstybinėje geologinės informacijos sistemoje sukaupti žemės gelmių duomenys apie žemės gelmes ir gręžinių kernas yra valstybės nuosavybė.“302
nuostatas reikėtų patikslinti bei papildyti, atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 ir 19 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą. Nepritarti Komiteto argumentai: Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 50 str. 1 d. numato, kad šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos tik po šio įstatymo įsigaliojimo steigiamiems registrams. Žemės gelmių registras įsteigtas 1997 m. 2 priedas1
departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr.
129KKK, patvirtintų „Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų“ 12.1., 12.2. ir 17 punktais, keičiamo įstatymo 2 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai turėtų būti išdėstyti chronologine tvarka, taip pat turėtų būtų tikslinami jame nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų oficialūs paskelbimo šaltiniai. Pritarti
94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (OL 1994 L 164, 1994-6 -30, p. 3). 2. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2004/35/EB (OLJ 2006 m. L 102, 2006-04-11, p. 15). 23. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2014 L 124, 2014-04-25, p. 1). 354. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (OL 2013 m. L 178, 2013-6-28, p. 66). 4. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2004/35/EB (OJ L 102, 2006-04-11, p. 15). 2
papildyti, nurodant, kad šiame straipsnyje reglamentuojamas ir įstatymo taikymas. Pritarti
taikymas24 56.
Iš projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, ar šioje dalyje nurodyti asmenys per 5 metus nuo įstatymo įsigaliojimo turėtų atitikti projektu keičiamame įstatyme siūlomus nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, ar įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti. Be to, nėra aišku, kokios konkrečiai pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu per minėtą laikotarpį minėti asmenys nurodytų reikalavimų neatitiktų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti
įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą, kurie neatitinka šiame įstatyme nurodytų kvalifikacijos reikalavimų, privalo per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui tirti žemės gelmes gauti. Jeigu asmuo per šioje dalyje nurodytą terminą neįgyja šiame įstatyme nurodytos kvalifikacijos leidimui tirti žemės gelmes gauti, jam išduoto leidimo tirti žemės gelmes galiojimas panaikinamas. 27
nustatyti, kad žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutartys, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki jose nurodyto sutarties galiojimo termino. Pažymėtina, kad siūlomo teisinio reguliavimo tikslai nėra aiškūs. Atkreipiame dėmesį, kad sutartys gali pasibaigti ne tik tuo atveju, jeigu pasibaigia jose nustatytas jų galiojimo terminas, bet ir tuomet, kai jos pasibaigia anksčiau termino kitais įstatyme ar sutartyje nustatytais pagrindais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti
naudojimo sutartys, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki jose nurodyto sutarties galiojimo termino, jeigu jų galiojimas nepasibaigia kitais įstatymų ar sutartyje nustatytais pagrindais . 58.
58Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, projektas tikslintinas:
dalies struktūrinės dalys - punktai ir papunkčiai turėtų būti dėstomos atskirose pastraipose;
punktai numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai;
projekto nuostatose (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis) gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; 58.4 teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas be žodžių
„Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į šį punktą, turėtų būti tikslinamos
keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą. Pritarti 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ „Darnaus vystymosi centras“
21 Svarbiausios pastabos Žemės gelmių įstatymo projektui (atskirai pateiktos pastabos su komentarais pačiame projekto tekste (27 lapai): Dokumente painiojama eksploatacija su tyrimais (2 str. 21 dalis). Tyrimams negali būti gręžiami eksploataciniai gręžiniai. Nepritarti Komiteto argumentai: Įstatymo projekto 2 str. 21 dalis numato, kad prie žemės gelmių tyrimų taip pat priskiriami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius ir žemės gelmių ertmes atliekami ir žinių apie žemės gelmes teikiantys darbai – žemės gelmių išteklių naudojimo gręžinių gręžimas.
Tai nereiškia, kad žemės gelmių tyrimams bus gręžiami žemės gelmių (angliavandenilių) išteklių naudojimo (t. y. gavybos, injekciniai ar stebimieji) gręžiniai, atvirkščiai, pripažįstama, kad žemės gelmių išteklių naudojimo gręžiniai prilyginami žemės gelmių tyrimų vykdymui, nes jų gręžimo metu gaunama svarbi geologinė informacija, suteikianti duomenų apie žemės gelmes platesne, nei konkrečios žemės gelmių rūšies išteklių naudojimas prasme. Gręžinio gręžimas pagal Projekto 6 str. yra priskiriamas tiesioginiam žemės gelmių tyrimui. Pabrėžtina, kad žemės gelmių tyrimui bus priskiriamas ne visas angliavandenilių išteklių naudojimo (gavybos) laikotarpis, o tik ta dalis, kurios metu ruošiantis naudoti žemės gelmių išteklius, bus išgręžiamas naftos gavybos, injekcinis ar stebimasis gręžinys ir bus gauti nauji duomenys apie žemės gelmes (geologinio pjūvio stratigrafinio suskirstymo, gręžimu kirstų uolienų sluoksnių litologinės sudėties ir jų savybių ir kt. duomenys.)
1 Neturi būti taip, kad žemės gelmes galėtų tyrinėti (gręžti, sprogdinti ir pan). be suderinimo, tik per 10 dienų Lietuvos atsakingai institucijai užregistravus prašymą (7 str. 1 dalis). Leidimas žemės gelmių tyrimus atlikti privalo būti siejamas su objektu kaip ir naudojimo atveju. Dabar numatoma, kad užtektų bet kokios atsakingos ES institucijos išduoto leidimo teisei tyrinėti. Tai turi būti aiškiau apibrėžta. Iš dalies pritarti Komiteto pasiūlymas:
„1.
„1. Tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus turi teisę atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes. arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus.“ Leidimu tirti žemės gelmes suteikiama teisė atlikti įstatymo projekto 7 str. 2 d. nurodytų rūšių tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus. Asmeniui siekiančiam gauti leidimą keliami kvalifikaciniai reikalavimai apibrėžti įstatymo projekto 8 str. 3. VšĮ „darnaus vystymosi centras“
2 Kaip ir numato PAV įstatymas, prieš netradicinių angliavandenilių tyrimą naudojant hidraulinį ardymą turi būti atliekamas PAV nurodant kokias pavojingas medžiagas planuojama naudoti (tikslinti 12 str.). Nustatyti, kad pranešimas apie planuojamas naudoti pavojingas medžiagas būtų pateiktas iš anksto. Informacijos teikimas post factum neturi jokios prasmės ir niekaip negali įtakoti pačio tyrimo;
Pritarti Papildyti Įstatymo projekto 12 str. nauja 2 d. ir papildyti 3 d. ir jas išdėstyti taip: „2. Angliavandenilių išteklių tyrimo gręžinio projektas rengiamas atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras ir priėmus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba priėmus sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus. Angliavandenilių išteklių tyrimo gręžinio projekte turi būti numatytos poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu priimtų planuojamos ūkinės veiklos vykdymo sprendinių įgyvendinimo priemonės. 3.
3Jeigu žemės gelmių tyrimui numatoma naudoti radioaktyviąsias,
pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius arba atlikti žemės gelmių tyrimą hidraulinio uolienų ardymo metodu, asmenys, atliekantys žemės gelmių tyrimą, privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie numatomas naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius. Informacijos apie numatomas naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius turinį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“
24 Įstatymas draudžia kasybos pramonės atliekų šalinimą, laikymą gamtinėse žemės gelmių ertmėse, tačiau kažkodėl visiškai nekalba apie atliekų šalinimą ar palikimą dirbtinėse ertmėse (14 str. 2). Atkreipiame dėmesį, kad sūrymai ir sūrus vanduo atskirtas nuo naftos praktikoje yra suleidžiamas atgal į žemės gelmių ertmes. Ir tame nieko blogo, jei procedūra aiškiai aprašyta ir sureglamentuota. Tačiau Įstatymo projektu ir toliau tai draudžiama. O hidraulinio ardymo metu gelmėse likusių technologinių medžiagų, tarp kurių yra ir pavojingos, ir radioaktyvios, klausimas apeinamas. Dabartiniu pavidalu straipsnis leidžia palikti visas hidraulinio ardymo atliekas, taip pat ir pavojingas chemines medžiagas, gelmėse ir net supumpuoti jas tenai tyčia, jei jos yra dirbtinės. Turi būti nustatyta, kad negalima palikti gelmėse radioaktyvių ir pavojingų žmonių sveikatai ir aplinkai medžiagų. Tuo pačiu būtų užkirstas kelias ir jų naudojimui apskritai ir skatinama ieškoti ir naudoti mažiau pavojingų technologijų. Iš dalies pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti 14 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: 2.
2 d. ir ją išdėstyti taip:
gelmių ertmes atliekoms, radioaktyviosioms ir pavojingoms žmonių sveikatai ir aplinkai medžiagoms, taip pat kasybos pramonės atliekoms šalinti ir (arba) laikyti, išskyrus angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo metu išgauto sūrymo grąžinimui į tą patį angliavandenilius talpinantį žemės gelmių sluoksnį ir Lietuvos Respublikos Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo nustatyta tvarka anglies dioksido geologiniam saugojimui. Įstatymo projekto 14 str. 2 d. draudžia naudoti natūralias žemės gelmių ertmes atliekoms, radioaktyviosioms ir pavojingoms žmonių sveikatai ir aplinkai medžiagoms, taip pat kasybos pramonės atliekoms šalinti ir (arba) laikyti, išskyrus Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo nustatyta tvarka anglies dioksido geologiniam saugojimui. Įstatymo projekto 2 str. 20 d. numato, kad dirbtinės žemės gelmių ertmės gali būti specialiai įrengtos arba susidariusios išgaunant naudingąsias iškasenas. Įstatymo projekto 16 str. 1 d. numato, kad naudoti žemės gelmių ertmes galima tik turint leidimą, 16 str. 8 d. numato, kad leidimas naudoti žemės gelmių ertmes išduodamas konkurso būdu. 5. VšĮ „Darnaus vystymosi centras“
5 Turi būti vertinami konkurse dalyvaujančio juridinio asmens pajėgumai ne tik jūroje užkirsti kelią avarijoms ar jas likviduoti, bet ir sausumoje (17 str. 5 dalis) Tai labai svarbu išsklaidytų angliavandenilių gavybos atveju, kurių metu labai padidėja cheminių medžiagų, technologinio skysčio ir kt. medžiagų pervežimo srautai ir tuo pačiu avarijų tikimybė. Nepritarti
departamento 35 pastabą
6 Turi būti įrašytas reikalavimas leidime nurodyti kokiai konkrečiai žemės gelmių išteklių rūšiai (tradiciniams ar išsklaidytiems angliavandeniliams, žvyrui, dolomitui, etc.) yra išduotas leidimas (16 str. 6).
6). Įstatymo projekte nereikalaujama nurodyti, kokiems angliavandeniliams (tradiciniams ar netradiciniams) yra išduotas leidimas ir taip paliekama dvirpasmybė ir erdvė manipuliacijoms. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad 17 str. 7 dalyje yra nurodoma, jog be konkurso leidimas gretimame sklype gali būti išduodamas tik turintiems leidimą tradiciniams angliavandeniliams išgauti. Be to keičiant priedą galima keisti išgavimo metodą. Tai sudaro sąlygas atsirasti leidimui taikyti hidraulinį ardymą apeinant SPAV ir PAV procedūras (22 str. 6 dalis). Tai yra nepateisinama, kadangi išsklaidytųjų angliavandenilių naudojimo atveju būtina atsižvelgti į daug didesnes gręžimo apimtims, naudojimo plotus ir neišvengiamai padidėjusį poveikį aplinkai (tiek gelmėse, tiek paviršiuje). Pritarti Įstatymo projekto 16 str. 7 d. nurodo, kad leidime naudoti angliavandenilių išteklius įrašomi duomenys apie suteikiamą naudoti angliavandenilių išteklių rūšį, t. y. leidime yra pareiga nurodyti kokie konkrečiai angliavandenilių ištekliai bus naudojami – tradiciniai ar išsklaidytieji. Angliavandenilių išteklių rūšys įtvirtintos įstatymo projekto 2 str. Naudingosios iškasenos – žemės gelmėse esančios gamtinės medžiagos, kurias galima naudoti gamyboje ar kitoms reikmėms :
1) angliavandeniliai:;
a) išsklaidytieji angliavandeniliai;
b) tradiciniai angliavandeniliai;
2) metalų rūdos;
3) nemetalinės naudingosios iškasenos;
4) vertingieji mineralai. 7. VšĮ „Darnaus vystymosi centras“ 2018-03-2724 1, 5 Įstatyme nėra aiškiai įvardinta, kuriuo etapu angliavandenilių išteklių atveju yra atliekamas PAV (23 str. 1 dalis). Iš 23 str. 5 dalies galima numanyti, kad PAV atliekamas prieš rengiant angliavandenilių naudojimo projektą. Turi būti aiškiai įvardinta, kad PAV daromas visam plotui;
Pritarti Žr. LRS Teisės departamento 47 pastabą. 8.
2018-03-2729 Iš dokumento teksto nėra aišku, ar reikia teikti kerną (28 str.) Kernas yra didžiulis mūsų turtas ir jo tiekimas, saugojimas, naudojimas turi būti aiškiai aptartas, o ne tarp eilučių, kaip yra dabar. Turi būti aiškiai patvirtinta ligi šiol galiojusi nuostata, kad gręžinių kernas turi būti nemokamai teikiamas Lietuvos geologijos tarnybai jos nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo vykdomi darbai. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto VI skyriaus pavadinimą ir 29 straipsnį ir išdėstyti taip:
gelmių duomenų apie žemės gelmes ir gręžinių kerno teikimas „Fiziniai ar juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, privalo neatlygintinai teikti Lietuvos geologijos tarnybai jos nustatyta tvarka gręžinių kerną ir žemės gelmių duomenis apie žemės gelmes, gautus jų atliekamų žemės gelmių tyrimų ir jų išteklių arba žemės gelmių ertmių naudojimo metu, išskyrus netiesioginių tyrimų duomenis ir gręžinių kerną.“ Įstatymo projekte vietoje formuluotės
„duomenys apie žemės gelmes“ vartoti formuluotę „žemės gelmių duomenys“. 4. Valstybės ir savivaldybių
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2018-06-11
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 kovo 7 d. nutarimu Nr. 216 (TAR Nr. 2018-03856) pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo ir jį įgyvendinančių įstatymų projektus. Žemės gelmių įstatymo projektu perkeliama 2014 m. balandžio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014 4 25, p. 1) (toliau – PAV direktyva) ir 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (OL L 178, 2013 6 28, p. 66) (toliau – Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos direktyva). PAV direktyva į nacionalinę teisę turėjo būti perkelta iki 2017 m. gegužės 16 d. Pasibaigus šiam terminui, 2017 m. liepos 19 d. Europos Komisija pradėjo oficialią ES teisės pažeidimo procedūrą ir nuolat stebi direktyvos perkėlimo procesą. Lietuvai neperkėlus PAV direktyvos per protingą laiko tarpą, Europos Komisija inicijuos bylos iškėlimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Atkreipiame dėmesį į tai, kad net Lietuvai iki bylos pabaigos perkėlus direktyvą, byla nebūtų nutraukta ir valstybei būtų paskirta bauda ir delspinigiai už kiekvieną dieną, kurią vėluojama perkelti direktyvą. Lietuvai labai svarbu kiek įmanoma greičiau perkelti Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos direktyvą. Lietuvos teritorijoje Baltijos jūroje yra angliavandenilių išteklių kaupaviečių, tačiau atsižvelgiant į direktyvoje įtvirtintą imperatyvią normą, kad negali būti vykdoma naftos žvalgyba ir gavyba jūroje iki visiško direktyvos perkėlimo, šios veiklos nevykdomos. Latvija paskelbė konkursą dėl leidimo naudoti naftos išteklius suteikimo telkinyje, kuris yra Lietuvos-Latvijos pasienyje, o Rusija vykdo gavybą iš telkinio, kurio struktūra, tikėtina, susijusi su Lietuvos teritorijoje esančia kaupaviete.
Atsižvelgdami į įvardintas aplinkybes ir siekdami užtikrinti valstybės ekonominius interesus dėl naftos išteklių gavybos bei išvengti baudų už vėlavimą į nacionalinę teisę perkelti PAV direktyvą, prašome imtis visų įmanomų veiksmų, kad Žemės gelmių įstatymo projektas būtų apsvarstytas ir priimtas kiek įmanoma greičiau. Atsižvelgti
1 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1787 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą manome, kad dalis jame siūlomų nuostatų yra neaiškios, gali būti suvokiamos dviprasmiškai, nepakankamai reglamentuoja jų taikymą. Siekdami teisinio aiškumo dėl Projekto[1] teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas neturėtų suteikti teisės atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus: Pagal Projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostatas tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus turi teisę atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupės, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus. Mūsų nuomone, minėtos Projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais: 1.1.
Projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostatos suponuoja nuomonę, kad fiziniams ir juridiniams asmenims ar jų grupėms, turintiems kitų Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus, Projekte siūlomo įstatymo nustatyta tvarka nereikia gauti atskiro leidimo tirti žemės gelmes. Šią nuomonę pagrindžia kitos Projekto nuostatos, kurios numato leidimų tirti žemės gelmes išdavimo procedūras ir sankcijas juos siekiantiems gauti arba turintiems asmenims (Projekto 7–10 straipsniai), tačiau pastebėtina, kad šios nuostatos pagal Projektą bus taikomos tik fiziniams ir juridiniams asmenims ar šių asmenų grupėms, turintiems Projekte siūlomo įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes, o fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, turinčių kitų Europos Sąjungos valstybės narių ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus, dalyvavimas leidimo išdavimo procedūrose, veiklos užtikrinimo ir atsakomybės klausimai Projekte neaptariami. 1.2. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio nuostatas žemės gelmės Lietuvos Respublikai priklauso išimtine nuosavybės teise. Šiuo aspektu svarstytina, kaip kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybių kompetentingos institucijos gali savarankiškai suteikti teisę tirti Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančius objektus.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad:
yra padaryta techninė klaida, o Projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad
„kitų Europos Sąjungos valstybės narių ar Europos ekonominės erdvės
valstybių kompetentingų institucijų išduoti dokumentai, įrodantys, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus“ turėtų būti suvokiamos, kad kitų Europos Sąjungos narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių kompetentingų institucijų išduoti dokumentai gali patvirtinti asmenų atitiktį keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams, būtiniems žemės gelmių tyrimams atlikti. 2) Žemės gelmių tyrimams Lietuvos Respublikos teritorijoje visais atvejais turi būti gaunami Lietuvos Respublikos (kaip tokios nuosavybės savininko) ar tokios nuosavybės patikėtinio (įgaliotos kompetentingos institucijos) leidimai Projekte siūlomo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome Projektą tikslinti ir nustatyti, kad fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, turinčių kitų Europos Sąjungos valstybės narių ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus, atžvilgiu visa apimtimi taip pat taikomos Projekte siūlomos nuostatos (dėl leidimų išdavimo, veiklos priežiūros, sankcijų taikymo ir kt.). Pritarti Pagal šią STT ir LRS Teisės departamento 9 pastabą 7 str.
1 d. siūloma išdėstyti taip: „Tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus turi teisę atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes. arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus.“
4
(ar) pateikti trūkstamus dokumentams nustatymo tvarka. Pagal Projekto 7 straipsnio 4 punkto nuostatas, jeigu prašymas išduoti leidimą tirti žemės gelmes pateikiamas nesilaikant Vyriausybės nustatytos tvarkos arba pateiktame prašyme ir (ar) dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys, leidimą išduodanti institucija per
ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją ir nustato ne ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą prašymą patikslinti ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
būti nustatomas konkretus terminas prašymą patikslinti ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją, ir tai yra papildomas korupcijos rizikos veiksnys, kadangi šiuo atveju sprendimą dėl termino priimantis asmuo gali nustatyti nepagrįstai trumpą ar ilgą terminą pašalinti pažeidimus. 2.2.
Projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, kurios nustato kitokius terminus, t. y. numato, kad leidimas tirti žemės gelmes neišduodamas, jeigu prašymas paduotas nesilaikant Vyriausybės nustatytos leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos arba pateiktame prašyme ar dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų. Siekiant išvengti dviprasmiškumų minėtų Projekto straipsnių nuostatos turėtų būti suderinamos, taip pat apsvarstyti konkrečių terminų nustatymo kriterijų būtinumo klausimai. Pritarti Pagal šią ir LRS Teisės departamento 11 pastabą siūloma patikslinti 7 straipsnio 4 dalies redakciją. 4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
6
kokiais kriterijais nustatytą terminą Lietuvos geologijos tarnyba gali įpareigoti prašymą padavusį asmenį ištaisyti trūkumus dėl klaidingų duomenų pateikimo. Pritarti Siūloma papildyti 18 str. 6 d. ir ją išdėstyti taip“ „6.
Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ar žemės gelmių ertmes, nurodytas šio įstatymo 16 straipsnio 8 9 dalyje, neišduodamas, jeigu:
1) asmuo neatitinka šio įstatymo 16 straipsnio 9 10 dalyje nurodytų reikalavimų;
2) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad pateiktuose dokumentuose nurodomi melagingi ir (arba) suklastoti duomenys ;
3) pateiktame prašyme ar dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų prašymas paduotas nesilaikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos tvarkos ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų ;“
18463
Projekto nuostatose vartojamos turiniu artimos formuluotės gali sudaryti sąlygas dviprasmiškumams sprendžiant atsakomybės klausimus. Projekto 7 straipsnio 4 dalies ir 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojama „klaidingų duomenų“ formuluotė, o tokius duomenis pateikusiam asmeniui gali būti nustatomas terminas pašalinti nurodytus trūkumus. Taip pat Projekto 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojama „melagingų ir (arba) suklastotų duomenų“ formuluotė, o tokius duomenis pateikusiam asmeniui leidimas tirti žemės gelmes neišduodamas ir terminas trūkumus ištaisyti nenustatomas. Mūsų nuomone, formuluotės „klaidingų duomenų“ turinys savo esme yra artimas „melagingų ir (arba) suklastotų duomenų“ formuluotės turiniui, todėl kai kuriais atvejais gali būti sunku identifikuoti, kurios Projekte siūlomos nuostatos turėtų būti taikomos konkrečiu atveju.
Be to, manome, kad kai kuriais atvejais sprendimus priimantys asmenys gali subjektyviai interpretuoti susidariusias situacijas arba sąmoningai elgtis nesąžiningai, pavyzdžiui: asmeniui pateikus melagingus ir (ar) suklastotus duomenis situaciją vertinti kaip „klaidingų duomenų pateikimą“ ir užuot neišdavus leidimo sudaryti galimybes prašymą pateikusiam asmeniui ištaisyti trūkumus ir vėliau tokį leidimą gauti. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome patikslinti Projekto nuostatas, siekiant išvengti ydingų situacijų pasireiškimo, pavyzdžiui, konkretinti ir aiškiau atskleisti minėtų formuluočių turinį. 4. Aukščiau išdėstyta pastaba gali būti aktuali ir Projekto siūlymams dėl įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktų[²] bei Projekto 19 straipsnio 3 dalies 9 punkto[³] nuostatų. Pritarti Pagal šią ir LRS Teisės departamento 11 pastabą siūloma patikslinti 9 straipsnio 1-4 dalis ir jas išdėstyti taip: 9 str.
Leidimas tirti žemės gelmes neišduodamas, jeigu:
1) prašymas paduotas nesilaikant Vyriausybės nustatytos leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų;
2) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad pateiktame prašyme ar dokumentuose nurodyti klaidingi melagingi ir
(arba) suklastoti duomenys ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų;
3) prašymą padavęs asmuo neatitinka nustatytos aukštojo mokslo kvalifikacijos ir (arba) darbo patirties reikalavimų arba neturi nustatytos aukštojo mokslo kvalifikacijos ir (arba) darbo patirties specialistų;
4) pateiktuose dokumentuose nurodomi melagingi ir (arba) suklastoti duomenys; Siūloma patikslinti 18 str.:
nurodytų reikalavimų;
2) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad pateiktuose dokumentuose nurodomi melagingi ir (arba) suklastoti duomenys ;
3) pateiktame prašyme ar dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų prašymas paduotas nesilaikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos tvarkos ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų;
Siūloma patikslinti 19 str. 3 d. 9-10 p. 9) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad leidimo turėtojas leidimą gavo pateikęs klaidingus ar melagingus ir (arba) suklastotus duomenis.
10) šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, kai leidimo turėtojas per priežiūrą vykdančios institucijos nustatytą terminą vienius metus negauna naujo įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinto dokumento . 6. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
sustabdymo ir galiojimo panaikinimo taikymo tvarka. 5.1. Projekto 10 straipsnis nustato, kad leidimo tirti žemės gelmes galiojimas sustabdomas iki vienerių metų, tačiau iš Projekto neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis nustatomas konkretus leidimo galiojimo sustabdymo terminas. 5.2. Pagal Projekto 10 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų nuostatas, jeigu asmuo per kompetentingos institucijos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, nepašalina nustatytų pažeidimų, jo atžvilgiu gali būti taikomas leidimo galiojimo sustabdymas iki vienerių metų. 5.3. Pagal Projekto 10 straipsnio 2 punkto nuostatas leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas per nustatytą terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas. Taigi, galima teigti, kad neaiškus minėtų Projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų[⁴] santykis, pavyzdžiui: jeigu asmuo per 2 mėnesius nepašalina nustatytų pažeidimų ir jam taikoma sankcija sustabdyti leidimo galiojimą 1 metams, ar vėliau pašalinus pažeidimus (pavyzdžiui, per vieną mėnesį) sankcija turi būti nutraukiama ar ne. 5.4.
Projekto 10 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai leidimo galiojimo sustabdymą sieja su leidimo turėtojo veiksmais, kai asmuo nesilaiko techninės užduoties arba darbų projekto, darbų kokybės, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir žemės gelmių tyrimo sąlygų reikalavimų, pažeidžia tyrimų metu gautų duomenų apie žemės gelmes teikimo tvarką ir pažeidžia tyrimų registravimo reikalavimus. Tačiau pagal Projektą net tokius esminius pažeidimus padariusiam asmeniui gali būti sudaroma galimybė ir toliau iki 2 mėnesių vykdyti veiklą (galimai tęsiant pažeidimus). Dėl minėtos priežasties siūlome apsvarstyti, ar tokiais atvejais (arba tik reikšmingesniais ir jų) pažeidimą padariusiam asmeniui leidimo galiojimo sustabdymas negalėtų būti taikomas iš karto nustačius pažeidimą. Tokiu būdu, mūsų nuomone, asmuo pats būtų suinteresuotas kuo skubiau pašalinti pažeidimus ir būtų užtikrinama, kad saugomos vertybės asmens veiksmais nebūtų toliau pažeidžiamos. Nepritarti Komiteto argumentai:Įstatymo projekto 10 str. 2 d. numato, kad leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas per leidimo galiojimo sustabdymo terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas. Tai yra, leidimo turėtojui sustabdžius leidimo galiojimą nustatomas terminas ištaisyti pažeidimus, juos ištaisius leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas. Priešingu atveju pagal Įstatymo projekto 10 str. 3 d. 4 p. leidimo galiojimas panaikinamas, jei leidimo turėtojas per leidimo galiojimo sustabdymo terminą nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių sustabdytas leidimo galiojimas. Pažymėtina, kad nustačius atitinkamus pažeidimus asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Leidimo tirti žemės gelmes galiojimo sustabdymas laikytina griežtesne administracinio poveikio priemone ir taikoma, jei asmuo nesilaiko teisėtų nurodymų nutraukti pažeidimą. 7.
numato, kad leidimo tirti žemės gelmes galiojimas panaikinamas, jei leidimo turėtojas per kompetentingos institucijos nurodytą terminą nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių sustabdytas leidimo galiojimas. Minėtos Projekto nuostatos suponuoja nuomonę, kad sustabdžius leidimo galiojimą turi būti nustatytas terminas nustatytus pažeidimus pašalinti, tačiau Projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse šie klausimai nekonkretinami. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome Projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalis tikslinti. Aukščiau išdėstyta 5 pastaba yra aktuali ir Projekto 19 straipsnio („Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ir ertmes galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, galiojimo panaikinimas, tikslinimas“) 1 dalies 1 ir 2 punktų, 2 dalies ir 3 dalies 4 punkto bei Projekto 20 straipsnio („Leidimo naudoti angliavandenilių išteklius galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, galiojimo panaikinimas, tikslinimas“) 1, 2, 3 dalies 2 punkto nuostatoms. Pritarti Žr. LRS Teisės departamento 18 pastabą. 10 str. 3 d. 4 p. 4) leidimo turėtojas per kompetentingos institucijos nurodytą leidimo galiojimo sustabdymo terminą nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių sustabdytas leidimo galiojimas;
panaikinamas, per 5 darbo dienas po to, kai jeigu leidimo turėtojas per nustatytą leidimo galiojimo sustabdymo terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, ir pateikia apie tai informaciją Lietuvos geologijos tarnybai, . 19 str. 3 d. 4 p. 4) leidimo turėtojas per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą leidimo galiojimo sustabdymo terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas; 20 str. 2 d. 2.
panaikinamas per 5 darbo dienas po to, kai, jeigu leidimo turėtojas per nustatytą leidimo galiojimo sustabdymo terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, , ir pateikia apie tai informaciją Lietuvos geologijos tarnybai. 20 str. 3 d. 2 p. 2) leidimo turėtojas per nurodytą leidimo galiojimo sustabdymo terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas;
2018-11-1223
Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje svarstyti LR žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) Nr. XIIIP-1787 lydinčiųjų įstatymų projektai. Posėdžio metu diskutuota dėl mažųjų karjerų instituto atstatymo LR žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projekte. Pakartotinai įvertinę siūlymą, informuojame, kad, Aplinkos ministerijos nuomone, mažųjų karjerų institutas ydingas, neužtikrina racionalaus žemės gelmių išteklių naudojimo, todėl tikslinga jo atsisakyti. Atkreipiame dėmesį, kad LR žemės gelmių įstatymo projektu perkeliama 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014 4 25, p. 1) (toliau – PAV direktyva). PAV direktyva į nacionalinę teisę turėjo būti perkelta iki 2017 m. gegužės 16 d. Pasibaigus šiam terminui, 2017 m. liepos 19 d. Europos Komisija pradėjo oficialią ES teisės pažeidimo procedūrą ir nuolat stebi direktyvos perkėlimo procesą. Lietuvai neperkėlus PAV direktyvos per protingą laiko tarpą, Europos Komisija inicijuos bylos iškėlimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Atkreipiame dėmesį į tai, kad net Lietuvai iki bylos pabaigos perkėlus direktyvą, byla nebūtų nutraukta ir valstybei būtų paskirta bauda ir delspinigiai už kiekvieną dieną, kurią vėluojama perkelti direktyvą.
Siekdami išvengti baudų už vėlavimą į nacionalinę teisę perkelti PAV direktyvą, prašome imtis visų įmanomų veiksmų, kad Žemės gelmių įstatymo projektas būtų apsvarstytas ir priimtas kiek įmanoma greičiau. Nepritarti Siūloma papildyti projektą nauju 23 straipsniu „Mažasis karjeras“ ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Mažasis karjeras
metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą. 2. Smėlio ar žvyro ištekliai, išgauti mažajame karjere, naudojami savivaldybės nustatyta tvarka savivaldybės funkcijoms vykdyti. 3. Mažųjų karjerų įrengimo tvarką nustato aplinkos ministras.“
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Bacvinka, Valius Ąžuolas, Artūras Skardžius, Petras
423226 Argumentai: Įstatymo projektu nėra numatoma galimybė žemės savininkui ar naudotojui naudoti žemės sklype (mažajame karjere) esančius išteklius. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės ir seniūnijos galėtų grunto, naudojamo kelių remontui ir priežiūrai, poreikį patenkinti įsigydamos gruntą iš savivaldybės ar seniūnijos teritorijoje esančių mažųjų karjerų savininkų ar naudotojų. Tokiu būdu savivaldybės ir seniūnijos racionaliai naudotų turimas lėšas, kadangi įsigytų gruntą pigiau, būtų sutaupomi grunto transportavimo kaštai.
Atsižvelgiant į tai, įstatyme siūloma nustatyti, kad žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savivaldybių ar seniūnijų reikmėms turėtų teisę naudoti žemės gelmių išteklius negavęs leidimo. Pasiūlymas:
1Papildyti 16 straipsnį 10 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„10. Žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise
priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savivaldybių ar seniūnijų reikmėms turi teisę be šiame straipsnyje nurodyto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius – gruntą, kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Siūloma papildyti projektą nauju 23 straipsniu „Mažasis karjeras“ ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Mažasis karjeras
metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą. 2. Smėlio ar žvyro ištekliai, išgauti mažajame karjere, naudojami savivaldybės nustatyta tvarka savivaldybės funkcijoms vykdyti. 3. Mažųjų karjerų įrengimo tvarką nustato aplinkos ministras.“ Taip pat siūloma papildyti 16 str. 2 d. nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) mažuosius karjerus“ Papildžius 16 str. atitinkamai papildyti kitas, susijusias įstatymo projekto nuostatas. Papildyti 4 str. 2 d. nauju 6 p. ir jį išdėstyti
„6) nustato mažųjų karjerų įrengimo tvarką“
Papildyti 25 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
„4. Naudingųjų iškasenų išteklių, ir grunto išteklių,
mažųjų karjerų naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo darbus savo lėšomis atlieka arba juos organizuoja asmenys, naudojantys ar naudoję naudingųjų iškasenų išteklius, ir gruntą grunto išteklius, mažuosius karjerus.
Baigus naudoti naudingųjų iškasenų išteklius, ir gruntą grunto išteklius, mažuosius karjerus ne vėliau kaip per dvejus metus žemės sklypas turi būti rekultivuotas.“ Papildyti 27 str. 4 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:
„3) įrengti dirbtinius vandens telkinius ir mažuosius karjerus“
Vingrienė, Kęstutis Smirnovas, Juozas Varžgalys, Rima Baškienė, Alfredas Stasys Nausėda, Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis, Kęstutis Bacvinka, Lauras Stacevičius, Aušra Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas, Antanas Baura, Raimundas Martinėlis, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Guoda Burokienė, Aurimas Gaidžiūnas, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Petras Valiūnas, Gintautas Kindurys, Vytautas Rastenis, Jonas Jarutis, Aušrinė Norkienė, Mindaugas
4 Argumentai: Išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimai ir gavyba kelia didelį pavojų aplinkai, požeminio vandens kokybei. Pasiūlymas:
papildyti įstatymo projekto 14 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Draudžiama vykdyti išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimą ir (ar)
naudojimą taikant hidraulinį uolienų ardymą.“
dalimi. Pritarti 3.
Vingrienė, Kęstutis Smirnovas, Juozas Varžgalys, Rima Baškienė, Alfredas Stasys Nausėda, Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis, Kęstutis Bacvinka, Lauras Stacevičius, Aušra Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas, Antanas Baura, Raimundas Martinėlis, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Guoda Burokienė, Aurimas Gaidžiūnas, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Petras Valiūnas, Gintautas Kindurys, Vytautas Rastenis, Jonas Jarutis, Aušrinė Norkienė, Mindaugas
6 Argumentai: Priėmus siūlymą dėl Žemės gelmių įstatymo projekto 14 straipsnio papildymo nauja 4 dalimi, 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta speciali norma, tampa perteklinė. Pasiūlymas: Siūloma išbraukti Žemės gelmių įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalį: „6. Draudžiama atlikti išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimą ir (arba) naudojimą taikant hidraulinį uolienų ardymą saugomose teritorijose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose ir įrenginių, skirtų geriamajam vandeniui vartotojams ruošti, teritorijose.“ Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Išbraukti buvusio
315 Argumentai: kerno tiekimas, saugojimas, naudojimas turėtų būti aiškiai reglamentuotas. Pasiūlymas: pridėti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje 16 punktą: „16) Kaupia ir saugo gręžinių kerną ir nustato jo naudojimo tvarką.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 4 str. 3 d. naujais punktais:
16) kaupia, tvarko ir saugo gręžinių kerną;
17) nustato gręžinių kerno teikimo, tvarkymo ir naudojimo tvarką. 5. Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Mindaugas Puidokas, Ramūnas Karbauskis 2018-05-1729 Argumentai: Lietuvoje visas išlikęs gręžinių kernas yra saugomas centrinėje saugykloje Vievyje.
Ankstesnėse šio įstatymo redakcijose kernas buvo laikomas Valstybinės geologinės informacijos sistemos dalimi, o jo tiekimas visada buvo privalomas, kaip ir visų kitų geologinių tyrimų metu gautų duomenų. Šiais pakeitimais kernas yra atskirtas nuo Valstybinės geologinės informacijos sistemos, o pagal 28 straipsnyje išdėstytą nuostatą galima suprasti, kad kerno teikti išvis nereikia. Todėl kerno tiekimas, saugojimas, naudojimas turi būti aiškiai reglamentuotas įstatymo. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 28 straipsnį ir išdėstyti taip: „Fiziniai ar juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, privalo neatlygintinai teikti Lietuvos geologijos tarnybai jos nustatyta tvarka duomenis apie žemės gelmes ir gręžinių kerną, gautus jų atliekamų žemės gelmių tyrimų ir jų išteklių ar ertmių naudojimo metu, išskyrus netiesioginių tyrimų duomenis ir gręžinių kerną.“ Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Privalomas žemės gelmių duomenų
apie žemės gelmes ir gręžinių kerno teikimas „Fiziniai ar juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, privalo neatlygintinai teikti Lietuvos geologijos tarnybai jos nustatyta tvarka gręžinių kerną ir žemės gelmių duomenis apie žemės gelmes, gautus jų atliekamų žemės gelmių tyrimų ir žemės gelmių išteklių išteklių arba žemės gelmių ertmių naudojimo metu, išskyrus netiesioginių žemės gelmių tyrimų duomenis ir gręžinių kerną.“
1 Argumentai: žr. argumentus eil. nr. 5 Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „1.
Valstybinę geologinės informacijos sistemą kuria, saugo ir valdo Lietuvos geologijos tarnyba. Valstybinėje geologinės informacijos sistemoje sukaupti duomenys apie žemės gelmes (toliau – duomenys) ir gręžinių kernas yra valstybės nuosavybė.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
geologinės informacijos sistemą kuria, saugo ir valdo Lietuvos geologijos tarnyba. Valstybinę geologinės informacijos sistemą sudaro Lietuvos geologijos tarnyboje kaupiami žemės gelmių tyrimų dokumentai, Lietuvos geologijos tarnyboje saugomas gręžinių kernas ir žemės gelmių duomenys, kaupiami valstybės registruose ir informacinėse sistemose. Valstybinėje geologinės informacijos sistemoje sukaupti žemės gelmių duomenys apie žemės gelmes ir gręžinių kernas yra valstybės nuosavybė. 7. Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Mindaugas
1 Argumentai: žr. argumentus eil. nr. 5. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „1. Valstybinės geologinės informacijos sistemos duomenys ir gręžinių kernas turi būti prieinami fiziniams ar juridiniams asmenims ir šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, išskyrus apribojimus, nustatytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Valstybinės geologinės informacijos sistemos duomenų ir gręžinių kerno teikimo ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos geologijos tarnyba.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Žr. Seimo narių Kęstučio Mažeikos, Mindaugo Puidoko, Ramūno Karbauskio 2018-05-17 siūlymą Įstatymo projekto 4 str. 3 d. 16 p. Įstatymo projekto 31 straipsnis reglamentuoja Valstybinėje geologinės informacijos sistemoje sukauptų žemės gelmių duomenų naudojimą.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 19 dalis apibrėžia žemės gelmių duomenis – tiriant ir (arba) naudojant žemės gelmes gauti duomenys apie žemės gelmių sudėtį, sandarą, savybes ir fizikinius laukus, tarp jų geologinių ir geofizinių tyrimų duomenys, fosilijų, uolienų, mineralų fizinių, mechaninių, radiologinių, cheminių ir kitų savybių tyrimų duomenys, taip pat jų apibendrinimo rezultatai. Gręžinių kernas nepatenka į žemės gelmių duomenų kategoriją. 8. Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Mindaugas
2 Argumentai: žr. argumentus eil. nr. 5. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Fiziniai ar juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, privalo naudoti gautus iš valstybinės geologinės informacijos sistemos duomenis, dokumentus ir (arba) jų kopijas ir gręžinių kerną tik teisėtiems ir apibrėžtiems tikslams.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Įstatymo projekto 31 straipsnis reglamentuoja Valstybinėje geologinės informacijos sistemoje sukauptų žemės gelmių duomenų naudojimą. Įstatymo projekto 2 straipsnio 19 dalis apibrėžia žemės gelmių duomenis – tiriant ir (arba) naudojant žemės gelmes gauti duomenys apie žemės gelmių sudėtį, sandarą, savybes ir fizikinius laukus, tarp jų geologinių ir geofizinių tyrimų duomenys, fosilijų, uolienų, mineralų fizinių, mechaninių, radiologinių, cheminių ir kitų savybių tyrimų duomenys, taip pat jų apibendrinimo rezultatai. Gręžinių kernas nepatenka į žemės gelmių duomenų kategoriją. 9. Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Mindaugas
5 Argumentai: žr. argumentus eil. nr. 5. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti taip: „5.
Duomenų apie žemės gelmes skelbimą, platinimą ir gręžinių kerno perdavimą trečiosioms šalims ar išvežimą iš Lietuvos Respublikos, nesvarbu, kieno lėšomis ir kada jie gauti, gali riboti Vyriausybė, jeigu tai gali pakenkti valstybės saugumui ir interesams.“ Nepritarti Komiteto argumentai: Įstatymo projekto 31 straipsnis reglamentuoja Valstybinėje geologinės informacijos sistemoje sukauptų žemės gelmių duomenų naudojimą. Įstatymo projekto 2 straipsnio 19 dalis apibrėžia žemės gelmių duomenis – tiriant ir (arba) naudojant žemės gelmes gauti duomenys apie žemės gelmių sudėtį, sandarą, savybes ir fizikinius laukus, tarp jų geologinių ir geofizinių tyrimų duomenys, fosilijų, uolienų, mineralų fizinių, mechaninių, radiologinių, cheminių ir kitų savybių tyrimų duomenys, taip pat jų apibendrinimo rezultatai. Gręžinių kernas nepatenka į žemės gelmių duomenų kategoriją. 10. Seimo narys Simonas Gentvilas 2018-06-191622 Argumentai:
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1787 (toliau
Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinę priemonę Nr. 278 „Sukurti efektyvesnę žemės gelmių išteklių valdymo sistemą, pagrįstą racionaliu žemės gelmių išteklių naudojimu (numatyti, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išduodami konkurso būdu, nustatyti aiškesnes leidimų tirti ir naudoti išdavimo ir panaikinimo procedūras, patikslinti institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių žemės gelmių apsaugos ir išteklių naudojimo srities valstybės politiką, funkcijas ir jų vykdymo kontrolę)“. Verta pažymėti, kad nuo 2001 m. Žemės gelmių įstatymas buvo keičiamas tik atskirų straipsnių apimtimi. Žemės gelmių įstatymo projektas yra reikalingas, kad būtų tinkamai suderinti šiandien aktualūs (ekonominiai, socialiniai, teisiniai) aspektai.
Tačiau, nors ir siekiama užtikrinti naudojimosi žemės gelmių ištekliais, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, efektyvių ir skaidrių teisių suteikimą ir įtvirtinti žemės gelmių sektoriuje konkurencingas išteklių ir ertmių naudojimo sąlygas, verta pažymėti, kad nėra užtikrinami proporcingumo ir lygiateisiškumo principai. Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalis suteikia ypatingas privilegijas žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams. Įstatymo projektu yra siūloma, kad asmenys galėtų be leidimo naudoti požeminį gėlą vandenį, jeigu jie nėra viešojo geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, ir išgauna (planuoja išgauti) mažiau kaip 10 kub. metrų požeminio gėlo vandens per parą, skaičiuojant metinį paėmimo vidurkį. Pažymima, kad toks kiekis yra skaičiuojamas pagal tai, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyta tokia sąvoka
„Individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu – toks fizinių ir juridinių
asmenų apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, kai per parą paimama ne daugiau kaip 10 m³ vandens ir vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 fizinių asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai“; Tačiau verta pažymėti, kad Įstatymo projekto rengėjas numato išimtis dėl leidimo naudoti požeminio gėlo vandens išteklius žemės ūkio veiklą vystantiems subjektams. Šiuo atveju Įstatymo projekto rengėjai suteikia itin dideles privilegijas žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams, nes leidimas šiems asmenims būtų privalomas, jeigu išgauna (planuoja išgauti) iš požeminio vandens vandenvietės 100 m³ ar daugiau požeminio gėlo vandens, skaičiuojat metinį vidurkį.
Pažymima, kad aukščiau pateikti argumentai akivaizdžiai parodo, kad siūlomas teisinis reglamentavimas suteikia privilegijas vienai subjektų grupei, o tai pažeidžia lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Manome, kad tikslinga suvienodinti ūkines veiklas vykdančių subjektų teises ir pareigas. Pasiūlymai:
išdėstyti taip: „1. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir (arba) ertmes išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims arba šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, norintiems naudoti Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir (arba) ertmes, išskyrus gėlą požeminį vandenį, jeigu fizinis ar juridinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, kurie nėra viešojo geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, išgauna (planuoja išgauti) iš požeminio vandens vandenvietės mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą vykdantis asmuo išgauna (planuoja išgauti) iš vandenvietės mažiaukaip100m³ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, žemės gelmių geoterminę energiją. Gruntą leidžiama naudoti aplinkos ministro nustatyta tvarka. Aplinkos ministro nustatyta tvarka suderintas grunto išteklių naudojimo projektas yra leidimas naudoti gruntą.
Grunto karjerą draudžiama įrengti atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkiniuose ar plotuose, kuriuose prieš įrengiant grunto karjerą, atlikus tiesioginį žemės gelmių tyrimą surandamos atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų sankaupos. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes yra neterminuoti.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūloma palikti projekte numatytą išimtį žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams. Projekte numatytas reglamentavimas yra kompromisinis ir buvo suderintas su suinteresuotomis insitucijomis projekto derinimo Vyriausybėje metu. Siūlomas neapmokestinti išgaunamo požeminio vandens kiekis – iki 100 m3. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1787, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas
2 Argumentai: Siūloma patikslinti ir numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2019 m birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
62022 Argumentai: Siūloma patikslinti sąvokas Pasiūlymas: Siūloma papildyti projekto 2 straipsnio 6, 20 ir 22 dalis ir išdėstyti taip: 6.
Gruntas – birios arba rišlios uolienos, kurios pagal savo sudėtį ir savybes nepriskiriamos nė prie vienos iš naudingųjų iškasenų, nurodytų šio straipsnio 14 dalyje. 20. Žemės gelmių duomenys – tiriant ir (arba) naudojant žemės gelmes gauti duomenys apie žemės gelmių sudėtį, sandarą, savybes, išteklius, ertmes ir fizikinius laukus, tarp jų geologinių ir geofizinių tyrimų duomenys, fosilijų, uolienų, mineralų fizinių, mechaninių, radiologinių, cheminių ir kitų savybių tyrimų duomenys, taip pat jų apibendrinimo rezultatai. 22. Žemės gelmių geologinis tyrimas (toliau – žemės gelmių tyrimas) – geologinio kartografavimo, paieškos, žvalgybos ir kita veikla, kurios tikslas
211 Argumentai: Siūloma patikslinti Aplinkos ministerijos kompetenciją Pasiūlymas. Siūloma papildyti projekto 4 straipsnio 2 dalį nauju 11 punktu:
11) nustato naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens išteklių naudotojų vykdomos išteklių naudojimo apskaitos tvarką. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1787(2).
XIIIP-1787(2). Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė [1] Fiziniams ir juridiniams asmenims ar jų grupėms, turintiems kitų Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus, netaikomos Projekto nuostatos, reglamentuojančios leidimų tirti žemės gelmes išdavimą ir sankcijų skyrimą už veiklos pažeidimus. [2] Projekto 18 straipsnio (Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimas, viešinimas ir atsisakymo išduoti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes pagrindai) 6 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad „Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, nurodytas šio įstatymo 16 straipsnio
klaidingi duomenys ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų; 4) prašymą pateikusiam asmeniui anksčiau išduoto leidimo galiojimas buvo panaikintas šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 ar 9 punktuose numatytais pagrindais ir jis nepašalino pažeidimų; [3] Projekto 19 straipsnio 3 dalies 9 punktas nustato, kad „Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ir ertmes galiojimas panaikinamas, jei: 9) leidimo turėtojas leidimą gavo pateikęs klaidingus ar melagingus duomenis ir priežiūrą vykdančios institucijos nurodytu laiku nepašalina pažeidimų. [4] Išskyrus Projekto 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2 dalies nuostatų atvejį.