lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio Įstatymo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – šis Įstatymas) paskirtis yra nustatyti:
1) teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti;
2) profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas;
3) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems asmenims iki aštuoniolikos metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms, neįgaliesiems;
4) darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;
5) atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Neįgalusis – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje.“
straipsnio pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas Ministerijų kompetencija darbuotojų saugos ir sveikatos srityje“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Socialinės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina formuoja valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksu, įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais teisės aktais organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Mokymas saugos ir sveikatos srityje
sveikatos specialistus pagal specialias programas ekonominėms veiklos sritims rengia mokyklos ir mokymo įstaigos, turinčios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduotas licencijas mokyti pagal tokias programas specialistai rengiami vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais (toliau – Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai). Statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorius pagal specialias programas rengia Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos. 2. Aukštųjų mokyklų studentai, profesinių mokyklų mokiniai privalo būti mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pagal įgyjamas kvalifikacijas ir profesijas. 3. Bendrojo ugdymo mokyklos privalo supažindinti mokinius su bendraisiais saugos ir sveikatos darbe ir buityje reikalavimais. 4. Profesinės sveikatos specialistais gali dirbti sveikatos priežiūros specialistai, turintys aukštąjį medicinos, visuomenės sveikatos ar slaugos išsilavinimą ir atitinkantys sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. 5.
projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatoriai rengiami vadovaujantis aplinkos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinta Statinių statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir jų žinių tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina aplinkos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinių priemonių organizavimas įmonėse
užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, paskiria vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą (toliau šiame straipsnyje – darbdavio paskirti asmenys). Jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų nepakanka, kad būtų tinkamai organizuojamos darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinės priemonės, darbdavys gali sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos ar arba bet kurios kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau šiame straipsnyje – valstybė narė) piliečiu, kitu fiziniu asmeniu, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, (toliau šiame straipsnyje – fizinis asmuo), ir
(ar) Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu ar kitoje valstybėje narėje įsteigtu juridiniu asmeniu ar kita organizacija, ar jų filialais (toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo) dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo. Visais atvejais darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, atsižvelgiant į įmonės ekonominės veiklos rūšį, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, turi būti pakankamai, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones. 2.
sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, darbdavio paskirtų asmenų funkcijas, teises, ir pareigas nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai. Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Šiuose nuostatuose, atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, nustatoma, kiek privalo būti darbdavio paskirtų asmenų, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir (ar) fizinių asmenų, atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, ir rūšys ekonominės veiklos rūšys, kurių kurią vykdančiose įmonėse, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas gali atlikti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris yra baigęs mokymus ir kurio žinios patikrintos Valstybinės darbo inspekcijos, vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. 3. Darbdavio paskirti asmenys, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai ar fiziniai asmenys, atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, turi atitikti socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir turėti darbui reikalingas priemones. Šių asmenų pareiga yra rengti pasiūlymus prevencinėms priemonėms, skirtoms dėl prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų apsaugai nuo traumų ir profesinių ligų, koordinuoti tokių priemonių įgyvendinimą ir kontroliuoti, kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. 4. Darbdavio paskirtiems asmenims suteikiama pakankamai laiko jų funkcijoms atlikti.
Šiems asmenims netaikoma administracinė ar kita atsakomybė dėl veiklos organizuojant ir įgyvendinant prevencines priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, jeigu jie veikė vadovaudamiesi šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais. Šie asmenys už savo darbą tiesiogiai atsiskaito darbdaviui atstovaujančiam asmeniui arba darbdavio įgaliotam asmeniui. Juridinio ar fizinio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, ir darbdavio tarpusavio įsipareigojimai nustatomi sutartyje dėl tokių funkcijų atlikimo. Šioje sutartyje privalo būti nustatytas juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir
(ar) fizinių asmenų, atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, skaičius, kuris, atsižvelgiant į darbdavio paskirtų asmenų skaičių, turi būti ne mažesnis, kaip nustatyta Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose. 5. Darbdavys informuoja juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus ar fizinius asmenis, atliekančius darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, apie darbdavio paskirtus asmenis, įmonės darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones. 6. Įpareigojimų suteikimas darbdavio paskirtiems asmenims, darbdavio įgaliotiems asmenims, juridinių ar fizinių asmenų sutartiniai įsipareigojimai darbdaviui neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės, nustatytos šio Įstatymo 11 straipsnyje darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. 7.
asmenys, pagal sutartis su darbdaviais atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, kasmet socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją Valstybinei darbo inspekcijai apie darbdavius, kuriems teikė tokias paslaugas, ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, atlikusių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, skaičių. 8. Juridiniai ar fiziniai asmenys, pagal sutartis su darbdaviais atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, už neteisingos informacijos pateikimą ar informacijos nepateikimą, Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų reikalavimų nesilaikymą atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, Darbo kodekso nustatyta tvarka nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis. Toks atsisakymas laikomas šiurkščiu darbuotojo pareigų pažeidimu.“
straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami šio Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų.
Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbuotojai, kuriems pavesta kurie paskirti atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turi turėti tinkamą kvalifikaciją arba turi būti įgiję specialių žinių ir įgūdžių pagal atitikti valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams. Darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „7. Darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Administracinių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Darbuotojas, ar darbdavys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu diagnoze. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sudaroma iš 12 Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų. Ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos diagnozės nustatymu diagnoze, sprendimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos teikiamos paslaugos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.
Darbuotojas, ar darbdavys, Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“9 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nelaimingų atsitikimų darbe aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo
atstovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų Fondo valdybos teritoriniam skyriui. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais Valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą perduoda prokuratūrai.“
45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Profesinių ligų patvirtinimo aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo
atstovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų Fondo valdybos teritoriniam skyriui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„47 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė
Kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Ginčų nagrinėjimo tvarka
darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų taikymo ar jų pažeidimų nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. 2.
saugos ir sveikatos sprendžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka. 2. Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata, sprendžiami Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo nustatyta tvarka.“
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 50 straipsnį. 50 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei Vyriausybė per 6 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo peržiūri galiojančius norminius teisės aktus, susijusius su šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimu, ir prireikus juos pakeičia. 13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Neįgalusis – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įstatyme.“
straipsnio pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas Ministerijų kompetencija darbuotojų saugos ir sveikatos srityje“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Socialinės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina formuoja valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksu, įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais teisės aktais organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Mokymas saugos ir sveikatos srityje
sveikatos specialistus pagal specialias programas ekonominėms veiklos sritims rengia mokyklos ir mokymo įstaigos, turinčios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduotas licencijas mokyti pagal tokias programas specialistai rengiami vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais (toliau – Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai). Statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorius pagal specialias programas rengia Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos. 2.
studentai, profesinių mokyklų mokiniai privalo būti mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pagal įgyjamas kvalifikacijas ir profesijas. 3. Bendrojo ugdymo mokyklos privalo supažindinti mokinius su bendraisiais saugos ir sveikatos darbe ir buityje reikalavimais. 4. Profesinės sveikatos specialistais gali dirbti sveikatos priežiūros specialistai, turintys aukštąjį medicinos, visuomenės sveikatos ar slaugos išsilavinimą ir atitinkantys sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. 5. Statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatoriai rengiami vadovaujantis aplinkos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinta Statinių statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir jų žinių tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina aplinkos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinių priemonių organizavimas įmonėse
užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, paskiria vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą (toliau šiame straipsnyje – darbdavio paskirti asmenys).
Jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų nepakanka, kad būtų tinkamai organizuojamos darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinės priemonės, darbdavys gali sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos ar arba bet kurios kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau šiame straipsnyje – valstybė narė) piliečiu, kitu fiziniu asmeniu, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, (toliau šiame straipsnyje – fizinis asmuo), ir
(ar) Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu ar kitoje valstybėje narėje įsteigtu juridiniu asmeniu ar kita organizacija, ar jų filialais (toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo) dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo. Visais atvejais darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, atsižvelgiant į įmonės ekonominės veiklos rūšį, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, turi būti pakankamai, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones. 2. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, darbdavio paskirtų asmenų funkcijas, teises, ir pareigas nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai. Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.
Šiuose nuostatuose, atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, nustatoma, kiek privalo būti darbdavio paskirtų asmenų, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir (ar) fizinių asmenų, atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, ir rūšys ekonominės veiklos rūšys, kurių kurią vykdančiose įmonėse, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas gali atlikti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris yra baigęs mokymus ir kurio žinios patikrintos Valstybinės darbo inspekcijos, vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. 3. Darbdavio paskirti asmenys, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai ar fiziniai asmenys, atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, turi atitikti socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir turėti darbui reikalingas priemones. Šių asmenų pareiga yra rengti pasiūlymus prevencinėms priemonėms, skirtoms dėl prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų apsaugai nuo traumų ir profesinių ligų, koordinuoti tokių priemonių įgyvendinimą ir kontroliuoti, kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. 4. Darbdavio paskirtiems asmenims suteikiama pakankamai laiko jų funkcijoms atlikti. Šiems asmenims netaikoma administracinė ar kita atsakomybė dėl veiklos organizuojant ir įgyvendinant prevencines priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, jeigu jie veikė vadovaudamiesi šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais. Šie asmenys už savo darbą tiesiogiai atsiskaito darbdaviui atstovaujančiam asmeniui arba darbdavio įgaliotam asmeniui.
Juridinio ar fizinio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, ir darbdavio tarpusavio įsipareigojimai nustatomi sutartyje dėl tokių funkcijų atlikimo. Šioje sutartyje privalo būti nustatytas juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir
(ar) fizinių asmenų, atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, skaičius, kuris, atsižvelgiant į darbdavio paskirtų asmenų skaičių, turi būti ne mažesnis, kaip nustatyta Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose. 5. Darbdavys informuoja juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus ar fizinius asmenis, atliekančius darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, apie darbdavio paskirtus asmenis, įmonės darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones. 6. Įpareigojimų suteikimas darbdavio paskirtiems asmenims, darbdavio įgaliotiems asmenims, juridinių ar fizinių asmenų sutartiniai įsipareigojimai darbdaviui neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės, nustatytos šio Įstatymo 11 straipsnyje darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. 7. Juridiniai ar fiziniai asmenys, pagal sutartis su darbdaviais atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, kasmet kiekvienais metais socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją Valstybinei darbo inspekcijai apie darbdavius, kuriems teikė tokias paslaugas, ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, atlikusių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, skaičių. 8.
asmenys, pagal sutartis su darbdaviais atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, už neteisingos informacijos pateikimą ar informacijos nepateikimą, Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų reikalavimų nesilaikymą atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, Darbo kodekso nustatyta tvarka nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis. Toks atsisakymas laikomas šiurkščiu darbuotojo pareigų pažeidimu.“
straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami šio Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Darbuotojai, kuriems pavesta paskirti atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turi turėti tinkamą kvalifikaciją arba turi būti įgiję specialių žinių ir įgūdžių pagal valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus. Darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „7. Darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Administracinių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Darbuotojas, ar darbdavys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu diagnoze. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sudaroma iš 12 Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų.
Ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos diagnozės nustatymu diagnoze, sprendimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos teikiamos paslaugos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Darbuotojas, ar darbdavys, Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“8 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nelaimingų atsitikimų darbe aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo
atstovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų Fondo valdybos teritoriniam skyriui. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais Valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą perduoda prokuratūrai.“
45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Profesinių ligų patvirtinimo aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo
atstovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų Fondo valdybos teritoriniam skyriui.“
47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„47 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė
Kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Ginčų nagrinėjimo tvarka
saugos ir sveikatos norminių teisės aktų taikymo ar jų pažeidimų nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. 2. Kolektyviniai darbo ginčai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos sprendžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka. Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata, sprendžiami Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 5, 8, 12, 21, 27, 44, 45, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo ir 50 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – DSS įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 5¹ ir 10¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PPĮP įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12⁴straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VDI įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant suderinti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ), Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (toliau – PPĮPĮ) ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – VDIĮ) (toliau kartu – įstatymai) nuostatas dėl asmenų mokymo ir žinių tikrinimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bei asmenų kvalifikacijos ir kompetencijos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.
Įgyvendinant teisėkūros ekonomiškumo principą kartu siūloma keisti DSSĮ nuostatas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus dalyvavimo tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas, PPĮPĮ nuostatas dėl licencijavimo ir įgaliojimų suteikimo, VDIĮ nuostatas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) struktūros nustatymo, taip pat atlikti redakcinio pobūdžio įstatymų nuostatų pakeitimus. DSS įstatymo projektas parengtas siekiant patikslinti DSSĮ nuostatas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatas dėl neformaliojo profesinio mokymo, ir suteikti galimybę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovams tinkamai vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu pavestas funkcijas, skiriant išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų.
DSS įstatymo projekto uždaviniai:
1) nustatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai rengiami vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais;
2) nustatyti, kad statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatoriai rengiami vadovaujantis aplinkos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir jų žinių tikrinimo tvarkos aprašu;
3) nustatyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovai, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai ir kad nelaimingų atsitikimų darbe aktai bei patvirtinti profesinių ligų aktai pateikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams;
4) DSSĮ tekste atsisakyti perteklinių nuostatų, kad asmenys už teisės aktų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka, kad ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka, kad darbuotojai turi turėti tinkamą kvalifikaciją, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, patikslinti nuostatas dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo ir dėl darbo ginčų, atsižvelgiant į VDIĮ nuostatas, patikslinti nuostatas dėl ginčų darbuotojui atsisakius dirbti dėl darbuotojų saugos ir sveikatos neužtikrinimo, suderinti DSSĮ straipsnių nuostatas dėl darbuotojų paskyrimo atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, atsisakyti nuostatų dėl pasiūlymų Vyriausybei, kurie jau įgyvendinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, patikslinti ministerijų kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, atsižvelgiant į kartu teikiamo VDI įstatymo projekto nuostatas, atsisakyti nuostatos, kad Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę nustato VDIĮ.
DSS įstatymo projekto uždaviniai:
1) nustatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai rengiami vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais;
2) nustatyti, kad statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatoriai rengiami vadovaujantis aplinkos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir jų žinių tikrinimo tvarkos aprašu;
3) nustatyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovai, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai ir kad nelaimingų atsitikimų darbe aktai bei patvirtinti profesinių ligų aktai pateikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams;
4) DSSĮ tekste atsisakyti perteklinių nuostatų, kad asmenys už teisės aktų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka, kad ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka, kad darbuotojai turi turėti tinkamą kvalifikaciją, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, patikslinti nuostatas dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo ir dėl darbo ginčų, atsižvelgiant į VDIĮ nuostatas, patikslinti nuostatas dėl ginčų darbuotojui atsisakius dirbti dėl darbuotojų saugos ir sveikatos neužtikrinimo, suderinti DSSĮ straipsnių nuostatas dėl darbuotojų paskyrimo atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, atsisakyti nuostatų dėl pasiūlymų Vyriausybei, kurie jau įgyvendinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, patikslinti ministerijų kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, atsižvelgiant į kartu teikiamo VDI įstatymo projekto nuostatas, atsisakyti nuostatos, kad Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę nustato VDIĮ. PPĮP įstatymo projektas parengtas siekiant suderinti PPĮPĮ nuostatas su DSSĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatomis dėl reikalavimų darbuotojų, paskirtų atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, kvalifikacijai arba jų specialiosioms žinioms ir įgūdžiams nustatymo, atsisakyti neaktualių PPĮP įstatymo nuostatų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, ir patikslinti nuostatas dėl įgaliojimų suteikimo ir licencijavimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimą Nr.
pagrindų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 937). PPĮP įstatymo projekto uždaviniai:
1) nustatyti, kad reikalavimus darbuotojų, paskirtų atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, kvalifikacijai arba jų specialiosioms žinioms ir įgūdžiams nustato valstybės institucijos, atsakingos už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą;
2) nustatyti potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įgaliojimų suteikimo ir nuolatinės potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimo tvarką, atitinkančią licencijavimo pagrindus, nustatytus Nutarimu Nr. 937, ir Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas. VDI įstatymo projektas parengtas siekiant patikslinti ir suderinti VDIĮ nuostatas dėl darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, kurie atliks darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo su DSSĮ nuostatomis bei patikslinti VDIĮ nuostatas dėl VDI struktūros ir funkcijų nustatymo. Besikeičianti demografinė situacija ir verslo koncentracijos dinamika suponuoja būtinybę VDI keistis ir efektyviai prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.
Todėl siekiama nustatyti galimą VDI administracijos struktūrą, atitinkančią Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnį, ir nustatyti, kad konkrečią VDI administracijos struktūrą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, kas atitiktų Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnį, kuriuo įtvirtinta, kad biudžetinės įstaigos funkcijos nustatomos šios įstaigos nuostatuose, siūloma atsisakyti VDI funkcijų nustatymo VDIĮ. VDI įstatymo projekto uždaviniai:
1) atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymą, atsisakyti VDI funkcijų nustatymo VDIĮ:
2) atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymą ir Vyriausybės įstatymą, patikslinti nuostatas dėl VDI struktūros nustatymo, pakeisti VDI inspektorių suskirstymą, atsisakant konkrečių pareigybių nustatymo;
3) patikslinti santrumpų rašymą, atsisakyti arba patikslinti nuostatas, kuriose nurodyta vykdymo tvarka („nustatyta tvarka“, „pagal nustatytus reikalavimus“, „įstatymų nustatyta tvarka“, „teisės aktų nustatyta tvarka“), nenusakanti konkrečių reikalavimų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. DSS įstatymo projektą ir VDI įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Bužinskaitė (tel. 8 706 68 196, el. p. [email protected]). PPĮP įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo aplinkos skyriaus vyriausiasis specialistas Algirdas Ambrazevičius (tel. 8 706 68 167, el. p. [email protected]). 3.
yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
nustatyta:
1) reglamentuojant ministerijų kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje – kad valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija;
2) reglamentuojant darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimą – kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus pagal specialias programas ekonominės veiklos sritims rengia mokyklos ir mokymo įstaigos, turinčios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduotas licencijas mokyti pagal tokias programas;
3) reglamentuojant statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimą – kad statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorius pagal specialias programas rengia Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos, kad Statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir jų žinių tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina aplinkos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras;
4) reglamentuojant darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbuotojų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimą – kad darbdaviui atstovaujančio asmens žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais privalomai tikrina VDI Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, kad įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka, kaip darbdaviui atstovaujančio asmens, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, atliekantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas įmonėje, turi būti baigęs mokymus ir jo žinios turi būti patikrintos VDI, vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais, kad, ištyrus sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pareikalauti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas pakartotinai pasitikrintų darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinias, kad darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys;
5) reglamentuojant darbuotojų, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų kompetenciją – kad šie darbuotojai turi turėti tinkamą kvalifikaciją arba turi būti įgiję specialių žinių ir įgūdžių pagal valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus;
6) reglamentuojant profesinės ligos patvirtinimo aktų apskundimo tvarką – kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, o nesutikdami su šios komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;
7) reglamentuojant nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo, profesinių ligų patvirtinimo aktų įteikimo ir registravimo tvarką – kad šie aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo atstovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, profesinių ligų patvirtinimo aktai taip pat įteikiami Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
nustatyta:
1) reglamentuojant ministerijų kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje – kad valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija;
2) reglamentuojant darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimą – kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus pagal specialias programas ekonominės veiklos sritims rengia mokyklos ir mokymo įstaigos, turinčios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduotas licencijas mokyti pagal tokias programas;
3) reglamentuojant statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimą – kad statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorius pagal specialias programas rengia Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos, kad Statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir jų žinių tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina aplinkos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras;
4) reglamentuojant darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbuotojų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimą – kad darbdaviui atstovaujančio asmens žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais privalomai tikrina VDI Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, kad įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka, kaip darbdaviui atstovaujančio asmens, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, atliekantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas įmonėje, turi būti baigęs mokymus ir jo žinios turi būti patikrintos VDI, vadovaujantis socialinės apsau
gos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais, kad, ištyrus sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pareikalauti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas pakartotinai pasitikrintų darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinias, kad darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys;
5) reglamentuojant darbuotojų, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų kompetenciją – kad šie darbuotojai turi turėti tinkamą kvalifikaciją arba turi būti įgiję specialių žinių ir įgūdžių pagal valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus;
6) reglamentuojant profesinės ligos patvirtinimo aktų apskundimo tvarką – kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, o nesutikdami su šios komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;
7) reglamentuojant nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo, profesinių ligų patvirtinimo aktų įteikimo ir registravimo tvarką – kad šie aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo atstovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, profesinių ligų patvirtinimo aktai taip pat įteikiami Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos. PPĮPĮ nustatyta:
1) reglamentuojant darbuotojų, paskirtų atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, kvalifikaciją – kad darbuotojai turi būti atestuoti pagal atitinkamas potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meis
trų ar darbuotojų, valdančių (naudojančių) potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo programas ir privalo turėti socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosiuose nuostatuose nurodytus mokymo programos baigimo ir atestacijos pažymėjimus, o tais atvejais, kai šie darbuotojai reikiamas žinias ir įgūdžius yra įgiję kitoje valstybėje narėje, jie turi pateikti tai įrodančius dokumentus;
2) reglamentuojant potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įgaliojimų suteikimą – kad akredituota kontrolės įstaiga turi būti akredituota pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020, jos steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių techninės būklės tikrinimu, įstaigos vadovas, padalinių vadovai ir asmenys, kurie tikrins įrenginių techninę būklę, turi būti reikiamos kvalifikacijos ir jų veiklos objektyvumui ir tikrinimo rezultatams negali daryti įtakos jokie išoriniai komerciniai, finansiniai ar kitokie veiksniai; kartu su prašymu akredituota kontrolės įstaiga turi pateikti informaciją apie savo vidinę organizacinę struktūrą ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties kopiją; valstybės institucija suteikia įgaliojimą ar pateikia motyvuotą atsisakymą jį suteikti per 30 dienų nuo prašymo gavimo; sprendimas dėl įgaliojimų suteikimo akredituotai kontrolės įstaigai skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir apie jį pranešama Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigai; įgaliotų įstaigų priežiūrą dėl akreditavimo sąlygų laikymosi atlieka Nacionalinis akreditacijos biuras prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos;
3) reglamentuojant nuolatinės potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimą – kad valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija išduoda licencijas, sustabdo jų galiojimą, panai
kina galiojimo sustabdymą ir panaikina galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų; juridinis asmuo, siekiantis vykdyti nuolatinę įrenginių priežiūrą, turi turėti padalinių, kurie galėtų organizuoti ir vykdyti nuolatinę konkrečių įrenginių priežiūrą, turėti įrenginių, kuriems siekia licencijos, nuolatinei priežiūrai atlikti reikalingą įrangą, prietaisus ir kitas darbui reikalingas priemones, jo steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių nuolatine priežiūra, valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, turi teisę vykdyti nuolatinę įrenginių priežiūrą, jeigu, pateikę atitinkamus dokumentus, jie gali įrodyti, kad valstybės narės, kurioje jie yra įsteigti, teisės aktais jiems suteikta tokia teisė; už licencijos išdavimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava; valstybės institucija, gavusi prašymą išduoti licenciją, per 5 darbo dienas nuo jo gavimo išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas yra gautas, kuriame nurodo terminą, per kurį prašymas privalo būti išnagrinėtas, ir galimas pareiškėjo teisių gynimo priemonės; institucija, priėmusi sprendimą dėl licencijos išdavimo, pateikia sprendimą ar motyvuotą atsisakymą išduoti licenciją juridiniam asmeniui per 30 dienų nuo prašymo gavimo, apie licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, skelbia „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ ir savo interneto svetainėje, panaikinusi ar
sustabdžiusi licencijos galiojimą, apie tai nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu praneša juridiniam asmeniui ir nurodo priežastis; sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo įsigalioja praėjus 10 darbo dienų nuo jo priėmimo.
PPĮPĮ nustatyta:
1) reglamentuojant darbuotojų, paskirtų atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, kvalifikaciją – kad darbuotojai turi būti atestuoti pagal atitinkamas potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrų ar darbuotojų, valdančių (naudojančių) potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo programas ir privalo turėti socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosiuose nuostatuose nurodytus mokymo programos baigimo ir atestacijos pažymėjimus, o tais atvejais, kai šie darbuotojai reikiamas žinias ir įgūdžius yra įgiję kitoje valstybėje narėje, jie turi pateikti tai įrodančius dokumentus;
2) reglamentuojant potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įgaliojimų suteikimą – kad akredituota kontrolės įstaiga turi būti akredituota pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020, jos steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių techninės būklės tikrinimu, įstaigos vadovas, padalinių vadovai ir asmenys, kurie tikrins įrenginių techninę būklę, turi būti reikiamos kvalifikacijos ir jų veiklos objektyvumui ir tikrinimo rezultatams negali daryti įtakos jokie išoriniai komerciniai, finansiniai ar kitokie veiksniai; kartu su prašymu akredituota kontrolės įstaiga turi pateikti informaciją apie savo vidinę organizacinę struktūrą ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties kopiją; valstybės institucija suteikia įgaliojimą ar pateikia motyvuotą atsisakymą jį suteikti per 30 dienų nuo prašymo gavimo; sprendimas dėl įgaliojimų suteikimo akredituotai kontrolės įstaigai skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir apie jį pranešama Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigai; įgaliotų įstaigų priežiūrą dėl akreditavimo sąlygų laikymosi atlieka Nacionalinis akreditacijos biuras prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos;
3) reglamentuojant nuolatinės potenc
ialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimą – kad valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija išduoda licencijas, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir panaikina galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų; juridinis asmuo, siekiantis vykdyti nuolatinę įrenginių priežiūrą, turi turėti padalinių, kurie galėtų organizuoti ir vykdyti nuolatinę konkrečių įrenginių priežiūrą, turėti įrenginių, kuriems siekia licencijos, nuolatinei priežiūrai atlikti reikalingą įrangą, prietaisus ir kitas darbui reikalingas priemones, jo steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių nuolatine priežiūra, valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, turi teisę vykdyti nuolatinę įrenginių priežiūrą, jeigu, pateikę atitinkamus dokumentus, jie gali įrodyti, kad valstybės narės, kurioje jie yra įsteigti, teisės aktais jiems suteikta tokia teisė; už licencijos išdavimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava; valstybės institucija, gavusi prašymą išduoti licenciją, per 5 darbo dienas nuo jo gavimo išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas yra gautas, kuriame nurodo terminą, per kurį prašymas privalo būti išnagrinėtas, ir galimas pareiškėjo teisių gynimo priemonės; institucija, priėmusi sprendimą dėl licencijos išdavimo, pateikia sprendimą ar motyvuotą atsisakymą išduoti licenciją juridiniam asmeniui per 30 dienų nuo prašymo gavimo, apie licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, skelbia „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ ir savo interneto svetainėje, panaikinusi ar
sustabdžiusi licencijos galiojimą, apie tai nedelsdama, ne vėliau kaip pe
r 3 darbo dienas, raštu praneša juridiniam asmeniui ir nurodo priežastis; sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo įsigalioja praėjus 10 darbo dienų nuo jo priėmimo. VDIĮ nustatyta:
1) reglamentuojant darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbuotojų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimą – kad VDI pagal jai priskirtą kompetenciją teikia išvadas dėl rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programų, skirtų darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, mokymui, tikrina darbdaviams atstovaujančių asmenų žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, dalyvauja tikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, žinias, tikrina, ar darbuotojai nustatyta tvarka instruktuoti, apmokyti, atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais; VDIĮ šiuo metu nenustato, kad VDI tikrina darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbdavių įgaliotų asmenų, kurie atliks darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, bei darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, nors tokios nuostatos yra DSSĮ;
2) reglamentuojant VDI struktūrą – kad VDI sudaro administracija ir teritoriniai skyriai, kad administracijos padalinių ir teritorinių skyrių skaičius bei pavaldumas nustatomas tvirtinant VDI struktūrą;
3) reglamentuojant VDI inspektorių skirstymą – kad VDI inspektoriai skirstomi į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojus, struktūrinių padalinių vedėju
s – vyriausiuosius darbo inspektorius, struktūrinių padalinių vedėjų pavaduotojus – vyriausiuosius darbo inspektorius, vyriausiuosius darbo inspektorius, vyresniuosius darbo inspektorius, darbo inspektorius;
4) išsamus VDI funkcijų reglamentavimas.
VDIĮ nustatyta:
1) reglamentuojant darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbuotojų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimą – kad VDI pagal jai priskirtą kompetenciją teikia išvadas dėl rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programų, skirtų darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, mokymui, tikrina darbdaviams atstovaujančių asmenų žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, dalyvauja tikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, žinias, tikrina, ar darbuotojai nustatyta tvarka instruktuoti, apmokyti, atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais; VDIĮ šiuo metu nenustato, kad VDI tikrina darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbdavių įgaliotų asmenų, kurie atliks darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, bei darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, nors tokios nuostatos yra DSSĮ;
2) reglamentuojant VDI struktūrą – kad VDI sudaro administracija ir teritoriniai skyriai, kad administracijos padalinių ir teritorinių skyrių skaičius bei pavaldumas nustatomas tvirtinant VDI struktūrą;
3) reglamentuojant VDI inspektorių skirstymą – kad VDI inspektoriai skirstomi į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojus, struktūrinių padalinių vedėjus – vyriausiuosius darbo inspektorius, struktūrinių padalinių vedėjų pavaduotojus – vyriausiuosius darbo inspektorius, vyriausiuosius darbo inspektorius, vyresniuosius darbo inspektorius, darbo inspektorius;
4) išsamus VDI funkcijų reglamentavimas. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama DSS įstatymo projektu siūloma pakeisti DSSĮ:
1) siekiant užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimo tvarką, atsižvelgiant į Profesinio mokymo įstatymo nuostatas, kuriomis vadovaujantis mokymo programa, skirta kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti, yra neformaliojo profesinio mokymo programa (13 straipsnio 11 dalis), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras išduoda licencijas tik vykdyti formalųjį profesinį mokymą (14 straipsnis), ministerijos ir Vyriausybės įstaigos organizuoja savo reguliuojamos srities darbuotojų tęstinį profesinį mokymą (30 straipsnio 4 punktas), DSSĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai rengiami vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais;
2) siekiant užtikrinti statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimo tvarką, atsisakyti nuostatos dėl statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimo tik aukštosiose mokyklose (šių asmenų mokymo reikalavimus nustatyti DSSĮ 8 straipsnio 5 dalyje);
3) siekiant užtikrinti tinkamą valstybinio socialinio draudimo išmokų skyrimą ir kontrolę,
fondo valdyba ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, ir DSSĮ 45 straipsnio 1, 2 dalyse atitinkamai nustatyti, kad nelaimingų atsitikimų darbe aktai ir profesinių ligų patvirtinimo aktai įteikiami ne draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui;
4) siekiant patikslinti ministerijų kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, DSSĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą, ir atitinkamai pakeisti šio straipsnio pavadinimą, atsižvelgiant į šio straipsnio turinį;
5) siekiant suderinti DSSĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatą su DSSĮ 16 straipsnio 4 dalies nuostata dėl darbuotojų paskyrimo atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, 27 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad darbuotojai, kurie paskirti atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turi atitikti valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams;
6) atsisakyti perteklinių, pridėtinės vertės nesukuriančių, neatitinkančių Darbo kodekso, įgyvendintų teisinio reguliavimo nuostatų (DSSĮ 5 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 8 dalis, 21 straipsnio 4 dalis, 47 straipsnis, 48 straipsnio 1 dalis, 50 straipsnis), atlikti redakcinio pobūdžio nuostatų pakeitimus (1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 16 dalis, 12 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 7 dalis).
Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama DSS įstatymo projektu siūloma pakeisti DSSĮ:
1) siekiant užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimo tvarką, atsižvelgiant į Profesinio mokymo įstatymo nuostatas, kuriomis vadovaujantis mokymo programa, skirta kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti, yra neformaliojo profesinio mokymo programa (13 straipsnio 11 dalis), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras išduoda licencijas tik vykdyti formalųjį profesinį mokymą (14 straipsnis), ministerijos ir Vyriausybės įstaigos organizuoja savo reguliuojamos srities darbuotojų tęstinį profesinį mokymą (30 straipsnio 4 punktas), DSSĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai rengiami vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais;
2) siekiant užtikrinti statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimo tvarką, atsisakyti nuostatos dėl statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimo tik aukštosiose mokyklose (šių asmenų mokymo reikalavimus nustatyti DSSĮ 8 straipsnio 5 dalyje);
3) siekiant užtikrinti tinkamą valstybinio socialinio draudimo išmokų skyrimą ir kontrolę,
fondo valdyba ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, ir DSSĮ 45 straipsnio 1, 2 dalyse atitinkamai nustatyti, kad nelaimingų atsitikimų darbe aktai ir profesinių ligų patvirtinimo aktai įteikiami ne draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui;
4) siekiant patikslinti ministerijų kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, DSSĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą, ir atitinkamai pakeisti šio straipsnio pavadinimą, atsižvelgiant į šio straipsnio turinį;
5) siekiant suderinti DSSĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatą su DSSĮ 16 straipsnio 4 dalies nuostata dėl darbuotojų paskyrimo atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, 27 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad darbuotojai, kurie paskirti atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turi atitikti valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams;
6) atsisakyti perteklinių, pridėtinės vertės nesukuriančių, neatitinkančių Darbo kodekso, įgyvendintų teisinio reguliavimo nuostatų (DSSĮ 5 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 8 dalis, 21 straipsnio 4 dalis, 47 straipsnis, 48 straipsnio 1 dalis, 50 straipsnis), atlikti redakcinio pobūdžio nuostatų pakeitimus (1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 16 dalis, 12 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Priėmus DSS įstatymo projektą, DSSĮ nuostatos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimo atitiks Profesinio mokymo įstatymo nuostatas ir užtikrins tinkamą šių asmenų mokymo bei žinių tikrinimo tvarką.
DSSĮ nuostatos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus teisės ginčyti profesinės ligos aktus Centrinėje darbo medicinos ekspertų komisijoje, o vėliau šios komisijos sprendimus ginčyti teisme užtikrins tinkamą valstybinio socialinio draudimo išmokų skyrimą ir kontrolę. DSSĮ nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų patvirtinimo aktų įteikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams užtikrins aiškią šių aktų pateikimo tvarką, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, užtikrinančios socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai. DSSĮ nuostatos dėl ministerijų kompetencijos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje atitiks Vyriausybės įstatymo nuostatas. DSSĮ nuostatos dėl darbuotojų nušalinimo nuo darbo jiems atsisakius pasitikrinti sveikatą ir dėl ginčų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nagrinėjimo atitiks Darbo kodekso nuostatas.
PPĮP įstatymo projektu siūloma pakeisti PPĮPĮ:
1) nustatyti, kad darbuotojai, paskirti atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, turi atitikti valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams;
2) siekiant užtikrinti, kad įgaliojimų suteikimas ir licencijavimas atitiktų šalyje galiojantį licencijavimo reguliavimą ir Teisėkūros pagrindų įstatymą, siūloma atitinkamai keisti 5¹ ir 10¹ straipsnius:
PPĮPĮ straipsniuose nustatomus reikalavimus;
Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava;
PPĮP įstatymo projektu siūloma pakeisti PPĮPĮ:
1) nustatyti, kad darbuotojai, paskirti atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, turi atitikti valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams;
2) siekiant užtikrinti, kad įgaliojimų suteikimas ir licencijavimas atitiktų šalyje galiojantį licencijavimo reguliavimą ir Teisėkūros pagrindų įstatymą, siūloma atitinkamai keisti 5¹ ir 10¹ straipsnius:
PPĮPĮ straipsniuose nustatomus reikalavimus;
Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava;
VDI įstatymo projektu siūloma pakeisti VDIĮ:
1) siekiant užtikrinti, kad VDI struktūros reglamentavimas atitiktų Vyriausybės įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir sudarytų sąlygas optimaliai VDI veiklai, aiškiai įvardyti, kad konkrečią VDI struktūrą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, panaikinti reikalavimus struktūrinių padalinių nuostatams (5 straipsnis), pakeisti VDI inspektorių suskirstymą ir nustatyti, kad VDI inspektoriai skirstomi į: vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojus, vyriausiuosius darbo inspektorius, vyresniuosius darbo inspektorius ir darbo inspektorius (7 straipsnio 1 dalis);
2) siekiant užtikrinti atitiktį Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatoms, atsisakyti išsamaus VDI funkcijų reglamentavimo įstatyme (6 straipsnis);
3) atsisakyti nuostatos dėl drausminių nuobaudų, nes Darbo kodeksas nenustato galimybės skirti drausmines nuobaudas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (8 straipsnio 2 dalies 8 punktas);
4) atlikti redakcinio pobūdžio VDIĮ pakeitimus ir atsisakyti perteklinių, pridėtinės vertės nesukuriančių, įgyvendintų teisinio reguliavimo nuostatų (1 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis, 7 straipsnio 2 ir 3 dalys, 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas ir 3 dalies 3 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 2 dalies 5 punktas, 10 straipsnis, 11 straipsnio 4 ir 6 dalys, 12⁴straipsnio 2 dalis). Priėmus VDI įstatymo projektą, VDI funkcijos bus nustatomos VDI nuostatuose, kuriuose bus ir nuostatų dėl darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbuotojų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo.
Atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 8 punktą, pagal kurį ministras Vyriausybės pavedimu turi teisę tvirtinti įstaigų prie ministerijos nuostatus ir jų administracijos struktūrą, išsamus VDI struktūros reglamentavimas nebus nustatytas įstatyme. VDI struktūra bus nustatoma pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, III prioriteto „Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas“ įgyvendinimo kryptis – viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas – galės būti įgyvendinama nustatant optimalią ir efektyvią VDI struktūrą (išsamus struktūros reglamentavimas įstatymu apsunkina spartų VDI funkcijų vykdymo bei vidinių procesų optimizavimą). VDI teritoriniai skyriai išliks, todėl VDIĮ 8 straipsnio
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimti Įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad DDS įstatymo projektu ir VDI įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, šių įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas.
PPĮP įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatomis, nes juo numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos ar ūkinės komercinės veiklos, kuriai vykdyti reikalingas valstybės ar savivaldybės institucijų leidimas, subjektų kvalifikacijos ir dalykinės reputacijos reikalavimų nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu. Atlikus PPĮP įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizikos nenustatyta. Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip Įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti DDS įstatymo projektas ir VDI įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Verslą ir jo plėtrą priimtas PPĮP įstatymo projektas veiks teigiamai, nes aiškiau reglamentuoti su įgaliojimų suteikimu ir licencijų išdavimu susiję klausimai: prašyme nurodoma informacija, kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įgaliojimų ir licencijų išdavimo, pakeitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai. Atsisakyta nuostatos, kad juridinio asmens, siekiančio gauti įgaliojimus tikrinti įrenginių techninę būklę arba siekiančio vykdyti nuolatinę įrenginių priežiūrą, steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių techninės būklės tikrinimu. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus DSSĮ pakeitimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki DSSĮ pakeitimų įsigaliojimo pateikti jį tvirtinti Vyriausybei. Priėmus PPĮPĮ pakeitimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 817 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki PPĮPĮ pakeitimų įsigaliojimo pateikti jį tvirtinti Vyriausybei;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr.
Nuolatinės potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki PPĮP įstatymo pakeitimų įsigaliojimo pateikti jį tvirtinti Vyriausybei. Priėmus VDIĮ pakeitimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-316
„Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki VDIĮ pakeitimų įsigaliojimo pateikti jį tvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministrui. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nereikės. Sutaupyti lėšų nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai DSS įstatymo projekto, VDI įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „darbų sauga“. Reikšminiai PPĮP įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „darbų sauga“. 15.
Nėra.
DĖL
2018-03-21
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 16 dalyje, apibrėžiant sąvoką ,,neįgalusis“ siūlytina atsisakyti blanketinės nuorodos į konkretaus straipsnio struktūrinę dalį. 2. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūlomus pakeitimus reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalį, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas (čia ir toliau – išskirta mūsų), o toks pažeidimas yra teisinis pagrindas ne tik nušalinti darbuotoją nuo darbo, bet ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį. 3. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Darbuotojai, kurie paskirti atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turi atitikti valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams.“ Šią nuostatą siūlytina tikslinti keliais aspektais. Pirma, galima suprasti, kad joje nustatytas reikalavimas turėti specialiųjų (arba bendrųjų) įgūdžių, tačiau keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje reguliuojami darbuotojo profesinių įgūdžių reikalavimai.
Antra, svarstytina, ar neturėtų būti tikslinama šioje dalyje nurodyta Darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo ir žinių patikrinimo tvarka, kurią nustato darbdavys, nes neaišku, kaip būtų nustatomas įgūdžių turėjimas. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalis tobulintina ir bendrinės kalbos požiūriu. 4. Keičiamo įstatymo 44 straipsnio 8 dalies nuostatą
„Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sprendžia ginčytinus klausimus,
susijusius su profesinės ligos diagnoze“ siūlytina tikslinti atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
ekspertų komisijos nuostatų 7 punktą, komisijos uždavinys yra vertinti profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą pagal darbuotojo ar darbdavio (-ių), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo profesinių ligų priežasčių tyrimas, skundus. Pagal šių nuostatų 8 punktą, komisija nagrinėja pareiškėjų skundus dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo, teikia išvadas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo. 5. Keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje suformuluota blanketinio pobūdžio nuostata, todėl jos siūlytina atsisakyti. 6. Keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti
motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata, sprendžiami Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo nustatyta tvarka.“ Šios dalies nuostatos svarstytinos dėl kelių priežasčių.
Sistemiškai vertinant siūlomą pakeitimą galima preziumuoti, kad keičiamo 48 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti vienos rūšies darbo ginčų - darbo ginčų dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata, nagrinėjimo tvarkos specialų reguliavimą – tokie ginčai būtų sprendžiami Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatyme nėra nustatyta speciali tokių ginčų nagrinėjimo tvarka. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai privalo spręsti ginčą tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata, o šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka. Įvertinus tiek galiojantį, tiek siūlomą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Valstybinė darbo inspekcija (inspektoriai) privalo dalyvauti nagrinėjant darbo ginčus dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata, tačiau nėra ir negali būti subjektu, kuris ginčą sprendžia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata, gali būti suprantami įvairiai – ginču gali būti pats atsisakymo dirbti faktas, ginču gali būti ir dėl to fakto kilusios teisinės pasekmės – nušalinimas nuo darbo, darbo sutarties nutraukimas ir pan.
Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti dėl galimo pavojaus savo sveikatai, o toks atsisakymas gali būti motyvuojamas, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata, todėl keičiamo įstatymo 48 straipsnio nuostatos tikslintinos. 7. Įstatymo projekto 12 straipsnio siūlytina atsisakyti, nes keičiamo įstatymo 50 straipsnyje išdėstytos nuostatos, nepaisant jų vienkartinio pobūdžio, buvo teisinis pagrindas priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO NR. IX-1672 2, 5, 8, 12, 21, 27, 44, 45, 47 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-05-09 Nr. XIIIP-1804(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO NR. IX-1672 1, 2, 5, 8, 12, 21, 27, 44, 45, 47 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 50
2018-04-25
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė; padėjėja I. Žukauskaitė. Kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, A. Sabaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vedėja, V. Gricius – Valstybinės darbo inspekcijos Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, S. Balčiūnas – Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas, J. Kazakevičius – Liftų įmonių asociacijos prezidentas, V. Levickis – Lietuvos darbdavių konfederacijos Generalinio direktoriaus pavaduotojas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas,
keičiamo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau
Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūlomus pakeitimus reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso
atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas (čia ir toliau – išskirta mūsų), o toks pažeidimas yra teisinis pagrindas ne tik nušalinti darbuotoją nuo darbo, bet ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį. Nepritarti. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalis reglamentuoja darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį bei apibrėžia šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo turinį, todėl šių aplinkybių keičiamame įstatyme pakartotinai reglamentuoti nereikia, tačiau DK nereglamentuoja darbuotojo, atsisakiusio nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamo nuo darbo, todėl šią nuostatą reikia reglamentuoti keičiamu įstatymu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje siūloma nustatyti, kad „Darbuotojai, kurie paskirti atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turi atitikti valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams.“ Šią nuostatą siūlytina tikslinti keliais aspektais. Pirma, galima suprasti, kad joje nustatytas reikalavimas turėti specialiųjų (arba bendrųjų) įgūdžių, tačiau keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje reguliuojami darbuotojo profesinių įgūdžių reikalavimai. Antra, svarstytina, ar neturėtų būti tikslinama šioje dalyje nurodyta Darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo ir žinių patikrinimo tvarka, kurią nustato darbdavys, nes neaišku, kaip būtų nustatomas įgūdžių turėjimas.
Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalis tobulintina ir bendrinės kalbos požiūriu. Iš dalies pritarti Keičiamo įstatymo
turimą kvalifikacijos ir profesinių įgūdžių atitiktį konkrečiam pavedamam darbui, o šio straipsnio 4 dalis nustato papildomus reikalavimus darbuotojų, kurie paskirti atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams. Nurodytiems darbuotojams specialiąsias žinias ir įgūdžius tikrina mokymo įstaigos, vykdančios darbuotojų mokymą pagal atitinkamas programas. Ši įstatymo nuostata galioja nuo 2017 m. liepos 1 d. Siūlome tokią keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies redakciją:
„4. Darbuotojai, kuriems pavesta paskirti atlikti potencialiai
pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turi turėti tinkamą kvalifikaciją arba turi būti įgiję specialių žinių ir įgūdžių pagal valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus. Darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalies nuostatą „Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnoze“ siūlytina tikslinti atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr.
V-37 patvirtintų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų 7 punktą, komisijos uždavinys yra vertinti profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą pagal darbuotojo ar darbdavio (-ių), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo profesinių ligų priežasčių tyrimas, skundus. Pagal šių nuostatų 8 punktą, komisija nagrinėja pareiškėjų skundus dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo, teikia išvadas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo. Nepritarti. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija vertina darbo medicinos gydytojo nustatytos profesinės ligos diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą, taip pat vadovaudamasi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487
„Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ 37 ir 38
punktais gali nustatyti, kad darbuotojui turėjo būti nustatyta daugiau profesinių ligų diagnozių, arba kad kai kurios darbo medicinos gydytojo nustatytos profesinės ligos diagnozės turi būti panaikintos, todėl yra tikslintini Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostata, todėl jos siūlytina atsisakyti. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-2110 6.
Keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata, sprendžiami Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo nustatyta tvarka.“ Šios dalies nuostatos svarstytinos dėl kelių priežasčių. Sistemiškai vertinant siūlomą pakeitimą galima preziumuoti, kad keičiamo 48 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti vienos rūšies darbo ginčų - darbo ginčų dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata, nagrinėjimo tvarkos specialų reguliavimą – tokie ginčai būtų sprendžiami Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatyme nėra nustatyta speciali tokių ginčų nagrinėjimo tvarka. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai privalo spręsti ginčą tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata, o šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka. Įvertinus tiek galiojantį, tiek siūlomą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Valstybinė darbo inspekcija (inspektoriai) privalo dalyvauti nagrinėjant darbo ginčus dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata, tačiau nėra ir negali būti subjektu, kuris ginčą sprendžia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata, gali būti suprantami įvairiai – ginču gali būti pats atsisakymo dirbti faktas, ginču gali būti ir dėl to fakto kilusios teisinės pasekmės – nušalinimas nuo darbo, darbo sutarties nutraukimas ir pan.
Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti dėl galimo pavojaus savo sveikatai, o toks atsisakymas gali būti motyvuojamas, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata, todėl keičiamo įstatymo 48 straipsnio nuostatos tikslintinos. Nepritarti Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai privalo spręsti ginčą tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata. Šie ginčiai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis ir Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-3. Įprastai šie ginčai nagrinėjami vykstant į darbo vietą, kurioje, darbuotojo nuomone, nėra garantuota darbuotojų sauga ir sveikata. Darbo ginčus, apibrėžtus DK IV dalyje nagrinėja Darbo ginčų komisija ar teismas. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinis pagrindas priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 2. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
asociacijos prezidentas J. Kazakevičius,
2 Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis yra koreguotina, nes:
prioritetas perkeliamas ne kvalifikacijos ir žinių turėjimui, o Ministerijos pasiūlytų kriterijų (reikalavimų) atitikimui. LĮA nuomone Ministerija turi užtikrinti patį kompetencijos ir žinių turėjimą, o ne nustatyti kriterijus jiems vertinti. 2. Dabartiniame įstatyme Ministerijai leidžiama nustatyti tik specialias žinias ir įgūdžius, o siūlomame projekte Ministerija jau gali nustatinėti ir kvalifikacijų reikalavimus, kas yra nepriimtina, nes šiuo metu Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrai yra taikoma tik viena aiški kvalifikacija kiekvienam konkrečiam PPĮ tipui. Pvz. Liftų priežiūrai - Liftų elektromechaniko (ar atitinkamai meistro) kvalifikacija. Šiuo metu Ministerija jau yra patvirtinus visą sąrašą kvalifikacijų, kurių esą pakanka, kaip pvz. Liftų priežiūrai - jų šaltkalvio, apšvietimo tinklų elektriko ir pan. 3. Kvalifikacija konkrečiai PPĮ kategorijai yra įgyjama pagal oficialias, Švietimo ir mokslo Ministerijos mokymo programas, atlikus nepriklausomą kompetencijos vertinimą, o ne pagal „atitikimą“ Ministerijos nustatytiems reikalavimams, kuriems nepritaria visa PPĮ specialistų bendruomenė. 4. LĮA nesupranta, kaip galima įgyti specialių žinių ir įgūdžių be mokymosi programų, tačiau neprieštarautų šiai sąvokai iš esmės, jei būtų aiškus šių žinių patikrinimo mechanizmas t.y. darbuotojų sertifikavimas akredituotose įstaigose pagal LST EN ISO/IEC 17024:2012. Toks patikrinimas būtinas atsižvelgiant į PPĮ riziką keleivių/naudotojų sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą LĮA siūlo keisti DSS įstatymo 27 straipsnį taip: “4.
Darbuotojai, kuriems pavesta kurie paskirti atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turi turėti tinkamą kvalifikaciją, įgytą pagal konkrečios įrenginio kategorijos profesinio mokymosi programą arba turi būti įgiję specialių žinių ir įgūdžių bei atitinkamai sertifikuoti sertifikavimo įstaigoje pagal valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus, Darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys.” Atitinkamai dėl tų pačių priežasčių LĮA siūlo keisti PPĮ įstatymo 10¹ straipsnį taip: “2) darbuotojai, paskirti atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, turi būti atestuoti pagal atitinkamas potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrų ar darbuotojų, valdančių (naudojančių) potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo programas ir privalo turėti socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosiuose nuostatuose nurodytus mokymo programos baigimo ir atestacijos pažymėjimus turėti tinkamą kvalifikaciją, įgytą pagal konkrečios įrenginio kategorijos profesinio mokymosi programą arba turi būti įgiję specialių žinių ir įgūdžių bei atitinkamai sertifikuoti sertifikavimo įstaigoje pagal valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus.“ Iš dalies atsižvelgti. Žr. Komiteto siūlomą 6 str. 2 d. redakciją. 1. Ministerija formuoja valstybės politiką socialinės apsaugos ir darbo ministrui pavestose valdymo srityse, t. y. rengia teisės aktų projektus darbo politikos tikslams pasiekti. Ministerija negali „užtikrinti patį kompetencijos ir žinių turėjimą“. 2.
Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 5, 8, 12, 21, 27, 44, 45, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo ir 50 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – DSS įstatymo projektas) nekeičia DSSĮ 27 str. 4 dalimi nustatyto ir jau galiojančio reguliavimo, o tik jį redaguoja kalbiniu požiūriu, kad įstatymo nuostatos būtų visiems aiškiai ir vienodai suprantamos. 3. Šiuo metu galiojančiais DSSĮ ir PPĮPĮ ar teikiamais įstatymų projektais darbdaviams nėra pavesta ar pavedama darbuotojų kvalifikacijos kontrolė – minimalius reikalavimus darbuotojų kvalifikacijai arba specialioms žinioms ir įgūdžiams nustato valstybės institucijos, atsakingos už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, o įgytą kvalifikacijos lygį patvirtina profesinio mokymo teikėjo, nurodyto Profesinio mokymo įstatymo 2 str. 14 dalyje ar Lietuvos aukštosios mokyklos, nurodytos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 str. 10 dalyje, išduoti diplomai ar pažymėjimai. 4. Įgyvendinant pasiūlymą „darbuotojų sertifikavimas akredituotose įstaigose pagal LST EN ISO/IEC 17024:2012“bus sudaryta papildoma našta verslui. Taip pat šiuo pasiūlymu siekiama nusišalinti nuo darbdavio atsakomybės. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nebuvo paskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir šiems Komiteto pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
(2018-04-25)1 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas siūlome nekeisti įstatymo 1 straipsnio.
Pasiūlymas: Siūlome išbraukti projekto 1 straipsnį, atitinkamai 2-12 straipsnius laikyti 1-11 straipsniais ir atitinkamai patikslinti projekto pavadinimą:
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio Įstatymo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – šis Įstatymas) paskirtis yra nustatyti:
1) teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti;
ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas;
iki aštuoniolikos metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms, neįgaliesiems;
institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;
reikalavimų pažeidimus bendruosius principus.“
Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2018-04-25)10 Pasiūlymas: Siūlome tokią 10 straipsnio redakciją: „10 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Ginčų nagrinėjimo tvarka
sprendžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka. 2.
tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata, sprendžiami Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2018-04-25)11 Pasiūlymas: Siūlome išbraukti projekto 12 straipsnį, atitinkamai 13 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir atitinkamai patikslinti projekto pavadinimą: „12 straipsnis. 50 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 50 straipsnį. 50 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei Vyriausybė per 6 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo peržiūri galiojančius norminius teisės aktus, susijusius su šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimu, ir prireikus juos pakeičia.“
Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2018-04-25)111 Pasiūlymas: Siūlome 12 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. gegužės liepos 1 d.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Gediminas
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo
projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja R. Molienė.