Projekto Projekto lyginamasis variantas
NR. I-1367
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas.“
pakeitimas
išdėstyti taip: „5. Universiteto ligoninė – visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kurioje kartu su valstybiniu universitetu (toliau – universitetas) vykdomos visų pakopų medicinos ir sveikatos studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdo vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės dalininkai steigėjai – valstybė, kurios dalininko teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija, ir universitetas Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla. Universiteto ligoninės dalininku kartu su valstybe ir universitetu gali būti ir savivaldybė (savivaldybės). “
dalimi:
„13¹. Padalinys – juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų filialo struktūrinis
vienetas ir (ar) tokiame struktūriniame vienete esantis kitas struktūrinis vienetas.“
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (toliau – LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos).
viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui;“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnį. 9 straipsnis. Teisės aktai ir norminiai dokumentai, nustatantys įstaigų veiklą
veiklą nustato:
1) šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai;
2) Lietuvos standartai, taip pat tarptautiniai ir užsienio šalių standartai, įteisinti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka;
3) Lietuvos medicinos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
4) Lietuvos higienos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
5) sveikatos priežiūros metodikos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
6) įstaigų įstatai (nuostatai). 2. Jeigu Lietuvoje nėra galiojančių įstaigos veiklai reikalingų teisės aktų ar norminių dokumentų, įstaiga Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka parengia ir įstaigos vadovas įsakymu patvirtina įstaigos vidaus standartus, sveikatos priežiūros metodikas. 3. Įstaigų vidaus standartai, sveikatos priežiūros metodikos negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams ir šio straipsnio 1 dalyje išvardytiems teisės aktams. 4. Įstaigų įstatus (nuostatus) tvirtina jų steigėjai įstatymų nustatyta tvarka. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais Sveikatos apsaugos ministerija:
1) įgyvendina valstybės, kaip LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises ir pareigas, jei šis ar kiti įstatymai nenustato kitaip šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;
nustato sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje veikiančioms pavaldžioms įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;
užsakymą rengti šiuos specialistus;
įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų; 610) kartu su Teisingumo, Vidaus reikalų ar Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities sistemos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį; 713) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“
Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais Sveikatos apsaugos ministerija:
1) įgyvendina valstybės, kaip LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises ir pareigas, jei šis ar kiti įstatymai nenustato kitaip šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;
nustato sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje veikiančioms pavaldžioms įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;
užsakymą rengti šiuos specialistus;
įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų; 610) kartu su Teisingumo, Vidaus reikalų ar Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities sistemos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį; 713) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. LNSS valstybės ir savivaldybių viešųjų
ir biudžetinių įstaigų tinklą ir kiekvienai tinklui priskirtai įstaigai pavedamas teikti paslaugas nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybinės ligonių kasos direktoriumi Valstybine ligonių kasa.“
privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs LNSS įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimai. 7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kainas šio
ir kitų įstatymų numatytais atvejais nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 14 straipsnį. 14 straipsnis. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų privatizavimas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ar jų savarankiški funkciniai padaliniai gali būti privatizuojami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, jei:
1) atsisakoma jiems išduoti licenciją;
2) jiems išduota licencija panaikinama;
3) yra Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išvada dėl tolesnio įstaigos veiklos netikslingumo;
4) yra kiti įstatymų numatyti atvejai. 9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimas į darbą
ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešą konkursą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigoms eiti vykdo LNSS biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar LNSS viešosios įstaigos dalininkas kartu su LNSS viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, ar LNSS viešosios įstaigos dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija Vyriausybės nustatyta tvarka (LNSS viešosios įstaigos dalininkas ir LNSS viešosios įstaigos dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (toliau – LNSS viešosios įstaigos dalininkas (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija) ir LNSS biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija abi kartu įstatyme vadinamos LNSS įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija). 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovui laimėjus viešą konkursą eiti įstaigos vadovo pareigas antrą kadenciją iš eilės, vadovo pavaduotojų darbo santykiai vadovo antros kadencijos laikotarpiu gali būti pratęsiami. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų filialų ir padalinių vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai), atitinkantys šio straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovą laikinai nušalinus nuo pareigų, vadovo pavaduotojai toliau eina pavaduotojų pareigas iki kol su vadovu pasibaigs darbo santykiai. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas turi teisę organizuoti įstaigos vadovo pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) atestaciją. 3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 5.
5Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos,
jeigu:
kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo;
2) asmuo pripažintas kaltu dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo;
4) asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
kaltinimas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo (atleidimo nuo atsakomybės) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
kaltinimas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
7) asmuo yra uždraustos organizacijos narys;
8) asmuo yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
viešosios įstaigos vadovo pareigas;
turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, ir nuo sprendimo dėl darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėjo 3 metai;
privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3 metai;
arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į atitinkamas pareigas.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo;
2) asmuo pripažintas kaltu dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo;
4) asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
kaltinimas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo (atleidimo nuo atsakomybės) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
kaltinimas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
7) asmuo yra uždraustos organizacijos narys;
8) asmuo yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
viešosios įstaigos vadovo pareigas;
turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, ir nuo sprendimo dėl darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėjo 3 metai;
privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3 metai;
arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į atitinkamas pareigas. 6.
savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. 7. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 9. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas. 10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo srityse veikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams). 15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka 1.
valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 2. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją. 3. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. 4. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 5. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų įstatai (nuostatai) ir pareiginės instrukcijos. 6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. 7.
savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. Šio straipsnio 1–5 dalių nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija.“
straipsnio pakeitimas
15¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Naujai įsteigtų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų vadovų mėnesinės algos, mokamos pirmaisiais įstaigos veiklos metais, pastoviosios dalies dydį nustato LNSS viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas steigėjas (steigėjai), atsižvelgdamas (atsižvelgdami) atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus įstaigų skirstymo kriterijus.“
15¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.
Mėnesinės algos kintamoji dalis vadovaujantiesiems darbuotojams negali būti nustatoma nenustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jei įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma).“
15¹ straipsnį 7¹ dalimi: „7¹. LNSS viešųjų įstaigų vadovų pareigas laikinai einantiems LNSS viešosios įstaigos darbuotojams Darbo kodekso nustatyta tvarka gali būti skiriamos priemokos.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „2. Įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
išdėstyti taip: „3.
Ne sveikatos apsaugos ministro valdymo srities LNSS biudžetinių įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato šių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija Krašto apsaugos, ir Vidaus reikalų ministerijų įsteigtų įstaigų dokumentų saugojimo tvarką reglamentuoja įstaigos steigėjas, suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. LNSS biudžetinės įstaigos samprata ir steigėjai
įstaigų steigimą, veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir šis įstatymas. LNSS biudžetinė įstaiga yra iš valstybės ar savivaldybių biudžetų visiškai arba iš dalies išlaikoma įstaiga. Ji taip pat gali gauti lėšų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, sveikatos fondų, gauti kitų nebiudžetinių lėšų. 2. LNSS biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, steigėjai gali būti Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, valstybinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija. 3. Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų, steigėjos yra savivaldybių tarybos.“
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnį. 21 straipsnis. Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys biudžetinių įstaigų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą Biudžetinių įstaigų steigimo, veiklos, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus reguliuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 14 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Biudžetinių įstaigų valdymo organų sudarymo ir atšaukimo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato Biudžetinių biudžetinių įstaigų nuostatai. Biudžetinės įstaigos vienasmenis valdymo organas yra administracija įstaigos vadovas, kuri valdo įstaigą jos nuostatuose nustatyta tvarka. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai, kurių nuostatus tvirtina įstaigos administracijos vadovas.“
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūrą biudžetinės įstaigos yra: sudaro specializuotas ir (ar) tam tikrus sveikatos sutrikimus turinčių kategorijų asmenims asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos bei šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos. 1) sporto medicinos centrai;
2) sutrikusio vystymosi kūdikių namai;
3) Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
4) Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos;
6) priklausomybės ligų centrai. 7) kitos LNSS biudžetinės įstaigos, kurių nomenklatūrą nustato Vyriausybė.“
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnį. LNSS valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra
sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga yra savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. 2.
priežiūros biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija:
1) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras);
2) Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija;
3) Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras;
4) Radiacinės saugos centras;
5) Ekstremalių situacijų sveikatai centras;
6) Valstybinis psichikos sveikatos centras;
7) Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras;
8) Higienos institutas;
9) kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 3. LNSS savivaldybių ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų pavyzdinius nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. 17 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„3. Uždarųjų biudžetinių įstaigų psichikos
ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai steigimą inicijuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Uždarųjų biudžetinių įstaigų tikrosios karo tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, pabėgėlių sveikatos priežiūrai steigimą inicijuoja už atitinkamą šioje dalyje nurodytą veiklos sritį atsakingos įstatymuose nurodytos valstybės institucijos, tokią iniciatyvą suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija. Teisę steigti uždarąją biudžetinę įstaigą psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai turi Sveikatos apsaugos ministerija.
Teisę steigti uždarąsias biudžetines įstaigas tikrosios tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, nelegalių imigrantų sveikatos priežiūrai taip pat turi kitos įstatymų numatytos valstybės institucijos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Uždarųjų biudžetinių įstaigų, steigiamų teisingumo ministro valdymo, krašto apsaugos ministro valdymo ir vidaus reikalų ministro valdymo srityse sistemose, nuostatus tvirtina teisingumo ministras, krašto apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru. Uždarųjų biudžetinių įstaigų, steigiamų krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemose, nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru.“
pripažinimas netekusiu galios
samprata ir statusas
valstybės ar savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji įstaiga, teikianti jos įstatuose nustatytas paslaugas pagal sutartis su užsakovais. 2. Viešoji įstaiga yra ne pelno įstaiga. Gautų pajamų ji negali skirstyti steigėjams, o jas naudoja tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. 19 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos steigėjai
1LNSS viešosios įstaigos steigimą,
veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir šis įstatymas.
LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
1) Sveikatos apsaugos ministerija;
2) (neteko galios)
3) savivaldybių tarybos;
4) valstybės aukštosios mokyklos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą;
5) valstybinės švietimo ir mokslo įstaigos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą. 2. LNSS įstaigų steigėjai jų kompetencijai priskirtas funkcijas gali įgalioti vykdyti ir kitas institucijas. LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
1) valstybė;
2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);
3) savivaldybė (savivaldybės);
4) valstybė kartu su universitetu;
5) valstybės kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis).“
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 28 straipsnį. 28 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencija LNSS viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencijai priskiriama:
1) priimti, keisti ir papildyti LNSS viešosios įstaigos įstatus;
2) nustatyti privalomas veiklos užduotis;
3) gauti informaciją apie LNSS viešosios įstaigos veiklą;
4) įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas bei jų apskaičiavimo metodikas;
5) nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti pačiai LNSS viešajai įstaigai;
vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus.
Sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;
7) detalizuoti LNSS viešosios įstaigos turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarką Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
8) nustatyti valdymo organų narių ir revizoriaus atlyginimus;
9) steigti LNSS viešosios įstaigos filialus, reorganizuoti ir likviduoti LNSS viešąją įstaigą;
10) turėti kitokių teisių ir pareigų, jei jos neprieštarauja įstatymams. 21 straipsnis. 29 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
viešosios įstaigos įstatai
dokumentas, kuriuo LNSS viešoji įstaiga vadovaujasi. 2.
įstatuose turi būti nurodyta:
1) įstaigos pavadinimas;
2) buveinė;
3) įstaigos steigėjai;
4) steigėjų teisės, pareigos;
5) įstaigos veiklos tikslai;
6) steigėjų susirinkimo kompetencija ir sušaukimo tvarka (jei yra keli steigėjai);
7) stebėtojų tarybos kompetencija ir šios tarybos sušaukimo tvarka;
8) viešo konkurso administracijos, padalinių, filialų vadovų priėmimo į darbą organizavimo ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka, administracijos vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindai ir tvarka;
9) valdymo organų sudarymo ir jų narių atšaukimo tvarka, šių organų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė;
10) filialų steigimo bei likvidavimo tvarka;
11) disponavimo įstaigos turtu tvarka;
12) lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka;
13) finansinės veiklos kontrolė;
14) įstatų keitimo ir papildymo tvarka;
15) įstaigos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;
16) įstaigos veiklos terminai;
17) kitos su įstaigos veiklos ypatumais (specifika) susijusios nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. 3. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstatus turi įstaigos administracija, jos kolegialus valdymo organas ir steigėjas (steigėjai bendru sprendimu). Pakeistus ar papildytus įstatus tvirtina steigėjas (steigėjai). 4. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų teisinio perregistravimo įstatymų nustatyta tvarka. 22 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos organai
turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą. 2. LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą.
LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose) ir kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos LNSS viešosios įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti šiuos kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos tarybą. 30 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdymo organai
būti administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Administracijos vadovo kitas funkcijas ir kompetenciją nustato LNSS viešosios įstaigos įstatai. 2. Būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija. Ji organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Administracijos darbo reglamentą tvirtina administracijos vadovas. 3. Viešojoje įstaigoje turi būti vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arba jo funkcijas gali atlikti pagal sutartį kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė.“
Papildyti Įstatymą 30¹ straipsniu: „30¹ straipsnis.
viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai, be Viešųjų įstaigų įstatyme ir kituose viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų funkcijų, priskiriama nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir vaistams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti įstaigos vadovui.“
Pripažinti netekusiu galios 31 straipsnį. 31 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai
priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą. LNSS visuomenės sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri verčiasi antrine ar tretine sveikatos priežiūra, privalo turėti stebėtojų tarybą. 2. LNSS viešųjų įstaigų kolegialių valdymo organų narių skaičių, šių organų formavimo tvarką, jų narių teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato įstaigos įstatai. 25 straipsnis. 32 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnį. 32 straipsnis. Valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovai Viešą konkursą valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovų pareigoms eiti organizuoja valstybės aukštoji mokykla ar mokslo įstaiga kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras. 26 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba
viešojoje įstaigoje veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba sudaroma penkeriems metams. 2.
stebėtojų taryba (toliau – stebėtojų taryba) yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Stebėtojų tarybos funkcijos:
1) vertina ir teikia pastabas įstaigos vadovui dėl jo tvirtinamos LNSS viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos;
2) savo iniciatyva arba gavus kompetentingų institucijų informaciją apie nustatytus LNSS viešosios įstaigos veiklos trūkumus, teikia siūlymus LNSS viešosios įstaigos vadovui dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos gerinimo ir apie pateiktus siūlymus informuoja visus LNSS viešosios įstaigos dalininkus (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančias institucijas);
3) sprendžia kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus klausimus. 3. LNSS viešosios įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų LNSS viešosios įstaigos dalininko (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų) įstaigos steigėjo (steigėjų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė, tarybos paskirto savivaldybės tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno LNSS viešosios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų darbuotojų paskirto atstovo. Stebėtojų tarybų narių kadencijų skaičius nėra ribojamas. 4.
valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų paskirtų dviejų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo. 45. Į stebėtojų tarybą negali įeiti būti skiriamas LNSS viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, vyriausiasis finansininkas (buhalteris) ir kiti tiesiogiai įstaigos vadovui pavaldūs darbuotojai, taip pat asmenys, kurie dirba įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat ar pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą veikiančioje sveikatos draudimo įmonėje. 5. Stebėtojų tarybai paprašius, LNSS viešosios įstaigos vadovas privalo pateikti jai su LNSS viešosios įstaigos veikla susijusius dokumentus. 6. Stebėtojų tarybos personalinė sudėtis skelbiama LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje.“
papildymas 33¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 33¹ straipsniu:
„33¹ straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdyba
valdyba (toliau – valdyba) sudaroma penkeriems metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Valdybos nariais renkami (skiriami):
1) valstybės tarnautojai;
2) darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną;
3) kiti fiziniai asmenys, kurių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. 2.
tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka šiuos bendruosius reikalavimus: turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, yra nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, yra nepriekaištingos reputacijos. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 3. Valdybos nariu negali būti:
1) LNSS viešosios įstaigos vadovas, kitas vadovui tiesiogiai pavaldus įstaigos darbuotojas, pavaduotojas, vyriausiasis finansininkas (buhalteris), filialo ir padalinio vadovas;
2) asmuo, kuris įstatymų nustatytais pagrindais neturi teisės eiti šių pareigų. 4. Specialiuosius reikalavimus valdybos nariams nustato LNSS viešosios įstaigos dalininkas (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija). 5. Per 5 dienas nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo dienos apie valdybos nario atranką LNSS viešoji įstaiga turi paskelbti LNSS viešosios įstaigos įstatuose nustatyta tvarka ir LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje. Skelbime turi būti nurodyti specialieji ir bendrieji reikalavimai valdybos nariui ir paraiškos juo tapti pateikimo LNSS viešajai įstaigai tvarka. 6. Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, paraiškas tapti LNSS viešosios įstaigos valdybos nariu Vyriausybės nustatyta tvarka gali teikti LNSS viešajai įstaigai 20 dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą iš fizinių asmenų gautą informaciją LNSS viešoji įstaiga per 5 dienas pateikia LNSS viešosios įstaigos dalininkams (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms).
Kandidatus į LNSS viešosios įstaigos valdybos narius, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali parinkti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkti personalo paieškos (atrankos) paslaugas teikiantys asmenys. Kandidatų į valdybos narius parinkimo tvarką nustato Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti asmenys į valdybą skiriami LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. 7. LNSS viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti visus ar pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, pavieniai valdybos nariai skiriami į valdybą iki veikiančios valdybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos. 8. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. 9. Valdyba savo funkcijas atlieka įstatyme nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo. Jei valdybos kadencijos pabaigos terminas yra vėlesnis nei valdybos kadencijos pabaigos metais numatomas eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, valdybą veiklą vykdo iki neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo valdybos kadencijos pabaigos. 10. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs LNSS viešąją įstaigą. 11.
11Valdybos kompetencija:
1) teikia visiems (visoms) LNSS viešosios įstaigos dalininkams ir dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms išvadas dėl ataskaitinių finansinių metų veiklos ataskaitos, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų;
2) vertina ir teikia pastabas (siūlymus) LNSS viešosios įstaigos dalininko ( dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai) dėl LNSS viešosios įstaigos vadovui nustatytinų metinių veiklos užduočių ir veiklos rodiklių;
3) vertina ir LNSS viešosios įstaigos vadovui teikia išvadas dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos organizavimo klausimų, finansinės būklės, ūkinės veiklos gerinimo, pajamų ir išlaidų srautų paskirstymo;
4) atšaukia LNSS viešosios įstaigos vadovo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą;
5) LNSS viešosios įstaigos vadovui ir LNSS viešosios įstaigos dalininko (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai) teikia išvadas dėl LNSS viešosios įstaigos prekių ir paslaugų, kurių vertė viršija 5 procentus bendro metinio pirkimų biudžeto vertės, įsigijimo pagrįstumo;
6) sprendžia šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytus kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose valdybos kompetencijai priskirtus LNSS viešosios įstaigos veiklos klausimus. 12. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos LNSS viešosios įstaigos valdybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant LNSS viešosios įstaigos valdybos posėdyje, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip. 13. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje.
Valdybos narys neturi teisės balsuoti (privalo nusišalinti ar būti valdybos nušalintas), kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Valdybos sprendimai laikomi priimtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė valdybos posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, valdybos sprendimą lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos sprendimai yra privalomi LNSS viešosios įstaigos vadovui. 14. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama LNSS viešosios įstaigos lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. 15. Valdybos nariai privalo saugoti LNSS viešosios įstaigos komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami valdybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija.“
pakeitimas
1Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai vadovui. Jei įstaigos administracijai vadovas su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai) steigėjui (steigėjams). Kai gydymo tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai).“
2Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai vadovui. Jei įstaigos administracijai vadovas su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai) steigėjui (steigėjams). Kai slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai).“
3Pakeisti 34 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Gydymo ar slaugos taryboms tarybai pirmininkauja LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovas arba jo įgaliotas kitas LNSS viešosios įstaigos administracijos darbuotojas. Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato LNSS viešųjų įstaigų viešosios įstaigos įstatai.“
pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Viešosios
turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas, gautas kaip labdara ar parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas. 2. LNSS viešosios įstaigos valstybės (savivaldybės) turtą valdo panaudos pagrindais Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka Valstybės ir savivaldybių institucijos (steigėjai) turtą viešosioms įstaigoms perduoda panaudos pagrindu įstatymų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 3.
viešosios ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus steigėjui (steigėjams) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tokį leidimą valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių švietimo ir mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtoms įstaigoms duoda Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Viešoji įstaiga, pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nereikalingą materialųjį turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose nustatyta tvarka.“30 straipsnis. 37 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti 37 straipsnį netekusiu galios. 37 straipsnis. Viešosios įstaigos likvidavimas
įstaigos likvidavimo pagrindas gali būti:
1) pasibaigęs įstatuose nustatytas įstaigos veikimo laikas;
2) steigėjo (steigėjų) sprendimas likviduoti viešąją įstaigą, priimtas įstatymų ir įstaigos įstatų nustatyta tvarka;
3) teismo sprendimas likviduoti viešąją įstaigą už įstatymų nustatytus teisės pažeidimus. 2. Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos administracija ir kiti valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius. 3. Likviduojamos viešosios įstaigos dokumentai saugomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 4. Likviduojant įstaigą, jos darbuotojai atleidžiami Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka. 5. Sudarius viešosios įstaigos likvidavimo aktą, apie įstaigos likvidavimą viešai skelbiama du kartus ne mažesniu kaip vieno mėnesio intervalu. 6. Likęs turtas perduodamas steigėjams įstatuose nustatyta tvarka. 31 straipsnis. 38 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti 38 straipsnį netekusiu galios. 38 straipsnis. Viešosios įstaigos likvidatoriaus įgaliojimai 1.
Viešosios įstaigos likvidatorius turi įstaigos administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja likviduojamai įstaigai valstybės ar savivaldybių institucijose, teisme, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. 2. Viešosios įstaigos likvidatorius:
1) parengia likvidavimo laikotarpio pradžios įstaigos finansinę ataskaitą (likvidavimo balansą);
2) įstatymų nustatyta tvarka atsiskaito su kreditoriais;
3) baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau sudarytus įstaigos sandorius ir sudaro sandorius, susijusius su įstaigos likvidavimu;
4) likusį viešosios įstaigos turtą perduoda steigėjui (steigėjams);
5) sudaro viešosios įstaigos likvidavimo aktą;
6) likviduotą įstaigą išregistruoja įstatymų nustatyta tvarka. 3. Likvidatorius yra atsakingas įstaigai ir steigėjui (steigėjams) už nuostolius, kurie susidarė dėl jo kaltės. 32 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sveikatos apsaugos ministro valdymo srities valstybės LNSS viešųjų įstaigų Valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kurios yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, nomenklatūra:
1) ligoninės;
2) kraujo donorystės įstaigos;
3) specializuotos ligoninės, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos.“
dalimi: „2¹. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytų LNSS viešųjų įstaigų nomenklatūra yra ligoninės.“
straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja steigėjai yra valstybė Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos (ministerijos, valstybinės tarnybos);“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip: „4) finansuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Vidaus reikalų ministerija ar Krašto apsaugos ministerija nustatytos visuomenės sveikatos priežiūros priemonės krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro valdymo srityse veikiančiuose Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiuose daliniuose ir įstaigose;
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra savivaldybė savivaldybių taryba;“. 34 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. LNSS įstaigos turi teisę apmokėti studentų ir gydytojų rezidentų studijas, su gydytojais rezidentais ir kredito įstaigomis sudaryti paskolos sutartis rezidentų gerovei užtikrinti sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. LNSS įstaigų sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimosi išlaidos apmokamos sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Įstaigų teisės Sveikatos priežiūros įstaigų Įstaigų teises nustato Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 45 straipsnio 2 punktą:
„2) įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;“. 2. Pakeisti 45 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;“. 3.
jį išdėstyti taip: „9) informuoti sveikatos apsaugos ministro teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją, įstaigų įstaigos dalyvį ar dalyvio teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją steigėjus ar savininkus apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;“. 37 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) įstaigos administracijos, kitų pagalbinių tarnybų darbo laikas;“. 38 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pacientų apskaitos ir pacientų sveikatos priežiūros ataskaitų pateikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Paciento mirties įstaigoje patvirtinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
pakeitimas
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo laikotarpiui iki vieno mėnesio nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jei buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jei sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų. Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką nustato Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras. Nušalinimo nuo darbo laikotarpiu sveikatos priežiūros specialistui darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas;“. 2. Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įstaigos administracijos vadovui yra privalomas pareigūno reikalavimas nušalinti sveikatos priežiūros specialistą.
Sveikatos priežiūros specialistas turi teisę tokį pareigūno sprendimą apskųsti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši privalo išnagrinėti skundą per septynias dienas nuo jo gavimo dienos.“
pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Įstaigos vadovo valdymo organų nušalinimo ir laikinojo administratoriaus skyrimo tvarka
1Įstaigos vadovas valdymo organai nušalinamas nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu:
1) įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to kyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė pataisyti padėtį;
2) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų;
3) įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės;
4) siekiama objektyviai įvertinti vadovo veiklą (jei nepradedamas tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimas) norint priimti šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų. 2. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Laikinojo administratoriaus motyvuotu prašymu sveikatos apsaugos ministras gali pratęsti šį terminą iki vienų metų.“
pakeitimas
išdėstyti taip: „1. Įstaigos laikinasis administratorius - tai įstaigos valdymo organų nušalinimo laikotarpiui sveikatos apsaugos ministro skiriamas sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Įstaigų laikinųjų administratorių kvalifikacinius reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija. Laikinuoju administratoriumi negali būti įstaigos, kurios valdymo organai nušalinti, darbuotojas.
Darbo sutartį su įstaigos laikinuoju administratoriumi sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliotas atstovas. 2. Pakeisti 56 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Laikinajam administratoriui neprivalomi įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įstaigos steigėjo ar savininko sprendimai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje ir šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus.“
išdėstyti taip:
„5. Laikinasis administratorius be įstaigos
savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įstaigos steigėjo ar savininko įgaliojimų ar sutikimo negali parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti turto, reorganizuoti ar likviduoti įstaigos, spręsti kitų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įstaigos steigėjo ar savininko išimtinei kompetencijai priklausančių klausimų.“
išdėstyti taip: „6. Apie administravimo eigą ir rezultatus laikinasis administratorius privalo informuoti sveikatos apsaugos ministrą, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų atvejais – Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą ir įstaigos steigėją ar savininką jų nustatytais terminais ir tvarka.“
pakeitimas Papildyti 57 straipsnį 3 punktu: „3) išnyksta aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte.“
straipsnio 2 dalį ir šio įstatymo 45 straipsnį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 45 straipsnis. Įstatymo taikymas 1.
biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas. Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina įstaigos vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų (išskyrus įstaigų, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų) vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, išskyrus universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovus, ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 2. Kai pasibaigia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovai, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, išskyrus universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovus, ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atleidžiami iš darbo.
Likus trims mėnesiams iki įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, išskyrus universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovus, ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) atleidimo dienos LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja viešąjį konkursą įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo pareigoms eiti, o LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai – LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo, išskyrus universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovus, ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigoms eiti. 3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai ir universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai įsigaliojus šiam įstatymui toliau eina atitinkamai įstaigos vadovo, universiteto ligoninės padalinio ar filialo vadovo ar universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto pareigas iki kadencijos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti asmenį priėmus į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5.
LNSS viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, priskiriamoms universiteto ar respublikos lygmens ligoninėms, sudarytos stebėtojų tarybos įsigaliojus šiam įstatymui baigia savo veiklą. 6. LNSS viešųjų įstaigų valdybos šiuo įstatymu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33¹ straipsnio nustatyta tvarka turi būti sudaromos ir pradėti veiklą ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas (2)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Universiteto ligoninė – visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas
teikianti viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kurioje kartu su valstybiniu universitetu (toliau – universitetas) vykdomos visų pakopų medicinos, odontologijos studijų krypčių studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdo vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės dalininkai steigėjai
Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, ir universitetas Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla. Universiteto ligoninės dalininku (dalininkais) kartu su valstybe ir universitetu gali būti ir savivaldybė (savivaldybės). “
2Papildyti 2 straipsnį 12¹ dalimi:
„12¹. Padalinys – įstaigos struktūrinis vienetas ar tokiame struktūriniame vienete esantis kitas struktūrinis vienetas.“
3Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (toliau – LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms Viešųjų Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir Biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui;“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnį. 9 straipsnis. Teisės aktai ir norminiai dokumentai, nustatantys įstaigų veiklą
1Įstaigų veiklą nustato:
1) šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai;
2) Lietuvos standartai, taip pat tarptautiniai ir užsienio šalių standartai, įteisinti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka;
3) Lietuvos medicinos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
4) Lietuvos higienos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
5) sveikatos priežiūros metodikos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
6) įstaigų įstatai (nuostatai). 2. Jeigu Lietuvoje nėra galiojančių įstaigos veiklai reikalingų teisės aktų ar norminių dokumentų, įstaiga Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka parengia ir įstaigos vadovas įsakymu patvirtina įstaigos vidaus standartus, sveikatos priežiūros metodikas. 3.
negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams ir šio straipsnio 1 dalyje išvardytiems teisės aktams. 4. Įstaigų įstatus (nuostatus) tvirtina jų steigėjai įstatymų nustatyta tvarka. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais Sveikatos apsaugos ministerija:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas įgyvendina valstybės, kaip LNSS biudžetinių įstaigų savininko ir viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises ir pareigas, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;
įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;
36) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;
48) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir formuoja valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus;
59) kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų; 610) kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus Vidaus reikalų ministerija ar Lietuvos Respublikos krašto Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities sistemos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį; 713) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“
Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais Sveikatos apsaugos ministerija:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas įgyvendina valstybės, kaip LNSS biudžetinių įstaigų savininko ir viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises ir pareigas, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;
įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;
36) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;
48) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir formuoja valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus;
59) kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų; 610) kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus Vidaus reikalų ministerija ar Lietuvos Respublikos krašto Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities sistemos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį; 713) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis.
įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimų bei paslaugų poreikio nustatymas
ir biudžetinių įstaigų išdėstymo, jų teikiamų paslaugų nustatymas
poreikį nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa. 2. LNSS įstaigų steigėjai ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs LNSS įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimai. LNSS valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą ir kiekvienai tinklui priskirtai įstaigai pavedamas teikti paslaugas nustato sveikatos apsaugos ministras.“7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
įstaigų teikiamų paslaugų kainas šio ir kitų įstatymų numatytais atvejais nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“8 straipsnis. 14 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 14 straipsnį. 14 straipsnis. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų privatizavimas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ar jų savarankiški funkciniai padaliniai gali būti privatizuojami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, jei:
1) atsisakoma jiems išduoti licenciją;
2) jiems išduota licencija panaikinama;
3) yra Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išvada dėl tolesnio įstaigos veiklos netikslingumo;
4) yra kiti įstatymų numatyti atvejai. 9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka
priimami viešo konkurso būdu.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 2. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją. 3. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. 4. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 5. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų įstatai (nuostatai) ir pareiginės instrukcijos. 6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. 7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.
Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. Šio straipsnio 1–5 dalių nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimas į darbą
viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Viešą konkursą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigoms eiti Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai biudžetinė įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei) arba LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai LNSS viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei), arba LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininkas kartu su LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (įgyvendinančiomis institucijomis) (kai LNSS viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso ne tik valstybei ar savivaldybei, bet ir kitiems asmenims). Toliau LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininkas kartu su LNSS viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (įgyvendinančiomis institucijomis) vadinami visuotiniu dalininkų susirinkimu. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovą laikinai nušalinus nuo pareigų, vadovo pavaduotojai toliau eina pavaduotojų pareigas iki tol, kol su vadovu pasibaigs darbo santykiai. 3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 5.
5Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis įtariamas ar kaltinamas dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo;
2) jis pripažintas kaltu dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) jis įtariamas ar kaltinamas baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo;
4) jis pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
5) jis įtariamas ar kaltinamas baudžiamojoje byloje ar yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo (atleidimo nuo atsakomybės) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) jis įtariamas ar kaltinamas baudžiamojoje byloje ar yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
7) jis yra uždraustos organizacijos narys;
8) jis yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
9) jam atimta teisė eiti LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio ir filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas;
10) jis yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, arba atleistas iš pareigų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų ar tarnybos dienos nepraėjo 3 metai;
11) jis pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nors už šią veiką asmuo ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodytais bendraisiais pagrindais asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), ir nuo sprendimo dėl darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėjo 3 metai;
12) asmuo yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
13) paaiškėja, kad dalyvaudamas viešame konkurse pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į atitinkamas pareigas.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis įtariamas ar kaltinamas dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo;
2) jis pripažintas kaltu dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) jis įtariamas ar kaltinamas baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo;
4) jis pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
5) jis įtariamas ar kaltinamas baudžiamojoje byloje ar yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo (atleidimo nuo atsakomybės) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) jis įtariamas ar kaltinamas baudžiamojoje byloje ar yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
7) jis yra uždraustos organizacijos narys;
8) jis yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
9) jam atimta teisė eiti LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio ir filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas;
10) jis yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, arba atleistas iš pareigų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų ar tarnybos dienos nepraėjo 3 metai;
11) jis pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nors už šią veiką asmuo ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodytais bendraisiais pagrindais asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), ir nuo sprendimo dėl darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėjo 3 metai;
12) asmuo yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
13) paaiškėja, kad dalyvaudamas viešame konkurse pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į atitinkamas pareigas. 6.
įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Paaiškėjus aplinkybėms dėl LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančio asmens galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, LNSS biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar visuotinis dalininkų susirinkimas priima šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą. Paaiškėjus aplinkybėms dėl vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigas einančių asmenų galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, sprendimą dėl tolesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais priima LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas. 7. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 9.
specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas. 10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams).“10 straipsnis. 15¹ straipsnio pakeitimas
taip:
„4. Naujai įsteigtų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų vadovų
mėnesinės algos, mokamos pirmaisiais įstaigos veiklos metais, pastoviosios dalies dydį nustato steigėjas (steigėjai), atsižvelgdamas (atsižvelgdami) LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus įstaigų skirstymo kriterijus.“
taip:
„6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios
dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Visais atvejais mėnesinės Mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.
Mėnesinės algos kintamoji dalis vadovaujantiesiems darbuotojams negali būti nustatoma nenustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jeigu įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma).“
3Papildyti 15¹ straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. LNSS viešųjų įstaigų vadovų pareigas laikinai einantiems LNSS viešosios
įstaigos darbuotojams Darbo kodekse nustatyta tvarka gali būti skiriamos priemokos.“11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Įstaigų raštvedyba
ar slaugos istorija, ambulatorinė kortelė, procedūrų paskyrimai ir kt.) pildomi lietuvių kalba.
Ligos diagnozė, vaistų paskyrimai bei receptai gali būti rašomi ir lotynų kalba. 2. Įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministerija ministras. 3. Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų įsteigtų įstaigų dokumentų saugojimo tvarką reglamentuoja įstaigos steigėjas, suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija Ne sveikatos apsaugos ministro valdymo srities LNSS biudžetinių įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato šių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, suderinę su Sveikatos apsaugos ministerija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų veiklos apribojimai
LNSS nepriklausančios įstaigos gali teikti visų rūšių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro ministerijos patvirtintą sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Medicininė laikinojo nedarbingumo ekspertizė LNSS nepriklausančiose įstaigose atliekama sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. LNSS biudžetinės įstaigos samprata ir steigėjai
biudžetinė įstaiga yra iš valstybės ar savivaldybių biudžetų visiškai arba iš dalies išlaikoma įstaiga. Ji taip pat gali gauti lėšų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, sveikatos fondų, gauti kitų nebiudžetinių lėšųLNSS biudžetinių įstaigų steigimą, veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir šis įstatymas.
įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, steigėjai gali būti Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, valstybinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija. 3. Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų, steigėjos yra savivaldybių tarybos.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnį. 21 straipsnis. Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys biudžetinių įstaigų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą Biudžetinių įstaigų steigimo, veiklos, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus reguliuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 16 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Biudžetinių įstaigų valdymo organų sudarymo ir atšaukimo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato Biudžetinių biudžetinių įstaigų nuostatai. Biudžetinės įstaigos vienasmenis valdymo organas yra administracija įstaigos vadovas, kuri valdo įstaigą jos nuostatuose nustatyta tvarka. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai, kurių nuostatus tvirtina įstaigos administracijos vadovas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis.
asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūrą biudžetinės įstaigos yra: sudaro specializuotas ir (ar) tam tikrų sveikatos sutrikimų turinčių kategorijų asmenims asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos bei šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos.“
1) sporto medicinos centrai;
2) sutrikusio vystymosi kūdikių namai;
3) Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
4) Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos;
biudžetinės įstaigos, kurių nomenklatūrą nustato Vyriausybė.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnį. LNSS valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra
savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga yra savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. 2. LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija:
1) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras);
2) Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija;
4) Radiacinės saugos centras;
5) Ekstremalių situacijų sveikatai centras;
6) Valstybinis psichikos sveikatos centras;
7) Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras;
8) Higienos institutas;
9) kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 3.
savivaldybių ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų pavyzdinius nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. 19 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Uždarosios biudžetinės įstaigos samprata, jos steigimo ir veiklos ypatumai
įstaiga yra iš valstybės turto ir biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma biudžetinė įstaiga, teikianti šio straipsnio 2 dalyje, taip pat kituose įstatymuose nurodytiems asmenims nustatytas paslaugas ir vykdanti sveikatos programas. Įstatymų nustatytais atvejais uždarosiose biudžetinėse įstaigose teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos taip pat gali būti finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 2. Uždarosios biudžetinės įstaigos steigiamos tikrosios tarnybos karių ir kariūnų, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, nelegalių imigrantų asmens sveikatos priežiūrai. Šios įstaigos taip pat vykdo visuomenės sveikatos priežiūros priemones, įrašytas į vidaus reikalų ministro ar krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą. 3. Teisę steigti uždarąją biudžetinę įstaigą psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai turi Sveikatos apsaugos ministerija. Teisę steigti uždarąsias biudžetines įstaigas tikrosios tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, nelegalių imigrantų sveikatos priežiūrai taip pat turi kitos įstatymų numatytos valstybės institucijos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.
Uždarųjų biudžetinių įstaigų psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai steigimą inicijuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Uždarųjų biudžetinių įstaigų tikrosios karo tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, pabėgėlių sveikatos priežiūrai steigimą inicijuoja už atitinkamą šioje dalyje nurodytą veiklos sritį atsakingos įstatymuose nurodytos valstybės institucijos, tokią iniciatyvą suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Uždarųjų biudžetinių įstaigų, steigiamų krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemose, nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru., Steigiamų teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities ir vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemose, uždarųjų biudžetinių įstaigų nuostatus tvirtina atitinkamai teisingumo ministras, krašto apsaugos ministras ar vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnį. 26 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos samprata ir statusas
yra iš valstybės ar savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji įstaiga, teikianti jos įstatuose nustatytas paslaugas pagal sutartis su užsakovais. 2. Viešoji įstaiga yra ne pelno įstaiga. Gautų pajamų ji negali skirstyti steigėjams, o jas naudoja tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. 21 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos steigėjai
įstaigos steigimą, veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir šis įstatymas. LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
1) Sveikatos apsaugos ministerija;
2) (neteko galios)
gavusios Vyriausybės leidimą;
gavusios Vyriausybės leidimą. 2. LNSS įstaigų steigėjai jų kompetencijai priskirtas funkcijas gali įgalioti vykdyti ir kitas institucijas. LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
1) valstybė;
2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);
3) savivaldybė (savivaldybės);
4) valstybė kartu su universitetu;
5) valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis).“
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios
viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencija LNSS viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencijai priskiriama:
2) nustatyti privalomas veiklos užduotis;
3) gauti informaciją apie LNSS viešosios įstaigos veiklą;
4) įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas bei jų apskaičiavimo metodikas;
5) nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti pačiai LNSS viešajai įstaigai;
vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus.
Sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;
7) detalizuoti LNSS viešosios įstaigos turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarką Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
8) nustatyti valdymo organų narių ir revizoriaus atlyginimus;
9) steigti LNSS viešosios įstaigos filialus, reorganizuoti ir likviduoti LNSS viešąją įstaigą;
10) turėti kitokių teisių ir pareigų, jei jos neprieštarauja įstatymams. 23 straipsnis. 29 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 29 straipsnį. 29 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos įstatai
yra teisinis dokumentas, kuriuo LNSS viešoji įstaiga vadovaujasi. 2.
viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta:
1) įstaigos pavadinimas;
2) buveinė;
3) įstaigos steigėjai;
4) steigėjų teisės, pareigos;
5) įstaigos veiklos tikslai;
steigėjai);
8) viešo konkurso administracijos, padalinių, filialų vadovų priėmimo į darbą organizavimo ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka, administracijos vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindai ir tvarka;
9) valdymo organų sudarymo ir jų narių atšaukimo tvarka, šių organų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė;
10) filialų steigimo bei likvidavimo tvarka;
12) lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka;
14) įstatų keitimo ir papildymo tvarka;
17) kitos su įstaigos veiklos ypatumais (specifika) susijusios nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. 3. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstatus turi įstaigos administracija, jos kolegialus valdymo organas ir steigėjas (steigėjai bendru sprendimu). Pakeistus ar papildytus įstatus tvirtina steigėjas (steigėjai). 4. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų teisinio perregistravimo įstatymų nustatyta tvarka. 24 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdymo organai
turi būti administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Administracijos vadovo kitas funkcijas ir kompetenciją nustato LNSS viešosios įstaigos įstatai. 2. Būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija.
Ji organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Administracijos darbo reglamentą tvirtina administracijos vadovas. 3. Viešojoje įstaigoje turi būti vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arba jo funkcijas gali atlikti pagal sutartį kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė.“
įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą. 2. LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose) ir kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos LNSS viešosios įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti šiuos kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos tarybą.“
Papildyti Įstatymą 30¹ straipsniu: „30¹ straipsnis. LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai, be Viešųjų įstaigų įstatyme ir kituose viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų funkcijų, priskiriama nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir vaistams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti įstaigos vadovui.“
Pripažinti netekusiu galios 31 straipsnį. 31 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai
sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą. LNSS visuomenės sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri verčiasi antrine ar tretine sveikatos priežiūra, privalo turėti stebėtojų tarybą. 2. LNSS viešųjų įstaigų kolegialių valdymo organų narių skaičių, šių organų formavimo tvarką, jų narių teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato įstaigos įstatai. 27 straipsnis. 32 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnį. 32 straipsnis. Valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovai Viešą konkursą valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovų pareigoms eiti organizuoja valstybės aukštoji mokykla ar mokslo įstaiga kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras. 28 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba
įstaigos viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba sudaroma penkeriems metams. 2.
įstaigos stebėtojų taryba (toliau – stebėtojų taryba) yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Stebėtojų tarybos funkcijos:
1) vertinti ir teikti pastabas įstaigos vadovui dėl jo tvirtinamos LNSS viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos;
2) savo iniciatyva arba gavus kompetentingų institucijų informaciją apie nustatytus LNSS viešosios įstaigos veiklos trūkumus teikti siūlymus LNSS viešosios įstaigos vadovui dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos gerinimo ir apie pateiktus siūlymus informuoti visus LNSS viešosios įstaigos dalininkus ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančią (įgyvendinančias) instituciją (institucijas);
3) spręsti kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus klausimus. 3. LNSS viešosios įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo (steigėjų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė, tarybos paskirto savivaldybės tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno LNSS viešosios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų paskirto atstovo. Stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas. 4.
aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų paskirtų dviejų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo. 45. Į stebėtojų tarybą negali įeiti būti skiriamas LNSS viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, vyriausiasis finansininkas (buhalteris) ir kiti tiesiogiai įstaigos vadovui pavaldūs darbuotojai, taip pat asmenys, kurie dirba įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat ar pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą veikiančioje sveikatos draudimo įmonėje. 5. Stebėtojų tarybai paprašius, LNSS viešosios įstaigos vadovas privalo pateikti jai su LNSS viešosios įstaigos veikla susijusius dokumentus. 6. Stebėtojų tarybos personalinė sudėtis skelbiama LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje.“
Papildyti Įstatymą 33¹ straipsniu: „33¹ straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdyba
valdyba (toliau – valdyba) sudaroma penkeriems metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Valdybos nariais renkami (skiriami):
1) valstybės tarnautojai;
2) darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną;
3) kiti fiziniai asmenys, kurių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. 2.
būti tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka šiuos bendruosius reikalavimus: turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, yra nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, yra nepriekaištingos reputacijos. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 3. Valdybos nariu negali būti:
1) LNSS viešosios įstaigos vadovas, pavaduotojas, vyriausiasis finansininkas (buhalteris), filialo ir padalinio vadovas, kitas vadovui tiesiogiai pavaldus įstaigos darbuotojas;
2) asmuo, kuris įstatymų nustatytais pagrindais neturi teisės eiti šių pareigų. 4. Specialiuosius reikalavimus valdybos nariams nustato LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 5. Per 5 dienas nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo dienos apie valdybos nario atranką LNSS viešoji įstaiga turi paskelbti LNSS viešosios įstaigos įstatuose nustatyta tvarka ir LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje. Skelbime turi būti nurodyti specialieji ir bendrieji reikalavimai valdybos nariui ir paraiškos juo tapti pateikimo LNSS viešajai įstaigai tvarka. 6. Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, paraiškas tapti LNSS viešosios įstaigos valdybos nariu Vyriausybės nustatyta tvarka gali teikti LNSS viešajai įstaigai 20 dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą iš fizinių asmenų gautą informaciją LNSS viešoji įstaiga per 5 dienas pateikia LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms).
Kandidatus į LNSS viešosios įstaigos valdybos narius, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali parinkti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkti personalo paieškos (atrankos) paslaugas teikiantys asmenys. Kandidatų į valdybos narius atrankos tvarką nustato Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti asmenys į valdybą skiriami LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. 7. LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Pavieniai valdybos nariai atšaukiami paaiškėjus, kad valdybos narys neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų. Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, pavieniai valdybos nariai skiriami į valdybą iki veikiančios valdybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos. Pavieniai valdybos nariai, atšaukus juos nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui, atrenkami ir skiriami šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyta tvarka. Kai atsistatydinus ar atšaukus pavienius valdybos narius, likusi valdybos sudėtis neatitinka privalomų valdybos sudėties reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, LNSS viešosios įstaigos vadovas ir LNSS viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas šio straipsnio nustatyta tvarka privalo organizuoti valdybos sudėties pakeitimus. 8. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. 9.
penkerių metų kadencijai, savo funkcijas vykdo iki bus išrinkta ir pradės veikti naujos sudėties valdyba, bet ne ilgiau kaip iki eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, vykstančio tais metais, kai baigiasi valdybos kadencija. Jeigu valdybos kadencijos pabaigos terminas yra vėlesnis negu valdybos kadencijos pabaigos metais numatomas eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, valdyba veiklą vykdo iki neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo valdybos kadencijos pabaigos. 10. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų valdybos kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs LNSS viešosios įstaigos vadovą. 11.
kompetencija:
1) teikia visiems
(visoms) LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) išvadas dėl ataskaitinių finansinių metų veiklos ataskaitos, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų;
2) vertina ir teikia pastabas (siūlymus) LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) dėl LNSS viešosios įstaigos vadovui nustatytinų metinių veiklos užduočių ir veiklos rodiklių;
3) vertina ir LNSS viešosios įstaigos vadovui teikia išvadas dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos organizavimo klausimų, finansinės būklės, ūkinės veiklos gerinimo, pajamų ir išlaidų srautų paskirstymo;
4) atšaukia LNSS viešosios įstaigos vadovo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą;
5) LNSS viešosios įstaigos vadovui ir LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) teikia išvadas dėl LNSS viešosios įstaigos prekių ir paslaugų, kurių vertė viršija 5 procentus bendro metinio pirkimų biudžeto vertės, įsigijimo pagrįstumo;
6) sprendžia šio įstatymo
kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose valdybos kompetencijai priskirtus LNSS viešosios įstaigos veiklos klausimus. 12. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos LNSS viešosios įstaigos valdybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant LNSS viešosios įstaigos valdybos posėdyje, jeigu LNSS viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip.
sprendimus ir jos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Iš anksto balsavę ar įgaliojimus kitam valdybos nariui atstovauti balsuojant davę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos narys neturi teisės balsuoti (privalo nusišalinti ar būti valdybos nušalintas), kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Valdybos sprendimai laikomi priimtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė valdybos posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, valdybos sprendimą lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos sprendimai yra privalomi LNSS viešosios įstaigos vadovui. 14. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama LNSS viešosios įstaigos lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. 15. Valdybos nariai privalo saugoti LNSS viešosios įstaigos komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami valdybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba ir slaugos taryba
1LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba (toliau – gydymo taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų. 2. Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus.
Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai vadovui. Jeigu įstaigos administracijai vadovas su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) steigėjui (steigėjams). Kai gydymo tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). 3. Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos slaugos taryba (toliau – slaugos taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. 4. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai . Jei įstaigos administracijai su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams).Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui. Jeigu įstaigos vadovas nesutinka su slaugos tarybos pasiūlymu, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms).
Kai slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). 5. Gydymo ar slaugos taryboms tarybai pirmininkauja LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovas arba jo įgaliotas kitas LNSS viešosios įstaigos administracijos darbuotojas. Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato LNSS viešųjų įstaigų viešosios įstaigos įstatai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Viešosios LNSS viešosios įstaigos turtas
1Viešosios įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas,
gautas kaip labdara ar parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos (steigėjai) turtą viešosioms įstaigoms perduoda panaudos pagrindu įstatymų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.LNSS viešosios įstaigos valstybės (savivaldybės) turtą valdo panaudos pagrindais Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 3. LNSS viešosios ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus steigėjui (steigėjams) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Tokį leidimą valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių švietimo ir mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtoms įstaigoms duoda Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Viešoji įstaiga, pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nereikalingą materialųjį turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose nustatyta tvarka.“
straipsnis. Viešosios įstaigos likvidavimas
1Viešosios įstaigos likvidavimo pagrindas gali būti:
įstaigos įstatų nustatyta tvarka;
pažeidimus. 2. Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos administracija ir kiti valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius. 3. Likviduojamos viešosios įstaigos dokumentai saugomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 4. Likviduojant įstaigą, jos darbuotojai atleidžiami Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka. 5. Sudarius viešosios įstaigos likvidavimo aktą, apie įstaigos likvidavimą viešai skelbiama du kartus ne mažesniu kaip vieno mėnesio intervalu. 6. Likęs turtas perduodamas steigėjams įstatuose nustatyta tvarka. 33 straipsnis. 38 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 38 straipsnį. 38 straipsnis. Viešosios įstaigos likvidatoriaus įgaliojimai 1.
Viešosios įstaigos likvidatorius turi įstaigos administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja likviduojamai įstaigai valstybės ar savivaldybių institucijose, teisme, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. 2. Viešosios įstaigos likvidatorius:
(likvidavimo balansą);
sandorius, susijusius su įstaigos likvidavimu;
kurie susidarė dėl jo kaltės. 34 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kurios yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, Sveikatos apsaugos ministro valdymo srities valstybės LNSS viešųjų įstaigų nomenklatūra:
1) ligoninės;
2) kraujo donorystės įstaigos;
3) specializuotos ligoninės, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos.“
straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytų LNSS viešųjų įstaigų nomenklatūra yra ligoninės.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja steigėjai yra valstybė Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos (ministerijos, valstybinės tarnybos);“. 2.
straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) finansuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Vidaus reikalų ministerija ar Krašto apsaugos ministerija nustatytos visuomenės sveikatos priežiūros priemonės krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro valdymo sričių Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiuose daliniuose ir įstaigose;“. 3. Pakeisti 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra savivaldybė savivaldybių taryba;“. 36 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Studentų ir gydytojų rezidentų studijų ir darbo bei sveikatos priežiūros
specialistų kvalifikacijos kėlimo LNSS įstaigose finansavimo tvarka
1LNSS įstaigų,
kuriose vyksta studentų ir rezidentų studijos ir kuriose rezidentai dirba gydytojais rezidentais, išlaidos, susijusios su studentų ir gydytojų rezidentų studijomis ir darbo užmokesčiu, kompensuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2. LNSS įstaigos turi teisę apmokėti studentų ir gydytojų rezidentų studijas, su gydytojais rezidentais ir kredito įstaigomis sudaryti paskolos sutartis rezidentų gerovei užtikrinti sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. 3. LNSS įstaigų sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimosi išlaidos apmokamos sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Įstaigų teisės Sveikatos priežiūros įstaigų Įstaigų teises nustato Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 punktą: „2) įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;“. 2.
straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;“. 3. Pakeisti 45 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) informuoti sveikatos apsaugos ministro teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją, įstaigų įstaigos savininką ar dalininką ar savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją steigėjus ar savininkus apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;“. 39 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) įstaigos administracijos, kitų pagalbinių tarnybų darbo laikas;“. 40 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pacientų apskaitos ir pacientų sveikatos priežiūros ataskaitų pateikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Paciento mirties įstaigoje patvirtinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo laikotarpiui iki vieno mėnesio nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jei buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jei sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų.
Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką nustato Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras. Nušalinimo nuo darbo laikotarpiu sveikatos priežiūros specialistui darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas;“. 2. Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įstaigos administracijos vadovui yra privalomas pareigūno reikalavimas nušalinti sveikatos priežiūros specialistą. Sveikatos priežiūros specialistas turi teisę tokį pareigūno sprendimą apskųsti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši privalo išnagrinėti skundą per septynias dienas nuo jo gavimo dienos.“
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Įstaigos vadovo valdymo organų nušalinimo ir laikinojo administratoriaus skyrimo tvarka
1.
Įstaigos vadovas valdymo organai nušalinamas nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu:
1) įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to kyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė pataisyti padėtį;
2) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų;
3) įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės;
4) siekiama objektyviai įvertinti vadovo veiklą (jeigu nepradedamas tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimas) sprendžiant šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatytą įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą. 2. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Laikinojo administratoriaus motyvuotu prašymu sveikatos apsaugos ministras gali pratęsti šį terminą iki vienų metų.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įstaigos laikinasis administratorius – tai įstaigos valdymo organų nušalinimo laikotarpiui sveikatos apsaugos ministro skiriamas sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Įstaigų laikinųjų administratorių kvalifikacinius reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos apsaugos ministras. Laikinuoju administratoriumi negali būti įstaigos, kurios valdymo organai nušalinti, darbuotojas. Darbo sutartį su įstaigos laikinuoju administratoriumi sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliotas atstovas.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Laikinajam administratoriui neprivalomi LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko sprendimai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje ir šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Laikinasis administratorius be LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko įgaliojimų ar sutikimo negali parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti turto, reorganizuoti ar likviduoti įstaigos, spręsti kitų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko išimtinei kompetencijai priklausančių klausimų.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Apie administravimo eigą ir rezultatus laikinasis administratorius privalo informuoti sveikatos apsaugos ministrą, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ar visuotinį dalininkų susirinkimą ir šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų atvejais – Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą ir įstaigos steigėją ar savininką jų nustatytais terminais ir tvarka.“
Papildyti 57 straipsnį 3 punktu: „3) išnyksta aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 47 straipsnį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ministrai pagal kompetenciją iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 47 straipsnis.
nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas. Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir
pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigų, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pavaduotojo, ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 3. Kai pasibaigia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas terminas, įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovai, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atleidžiami iš darbo. Likus trims mėnesiams iki įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) atleidimo dienos LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja viešą konkursą įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo pareigoms eiti, o LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai – LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigoms eiti. 4.
savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai ir universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai įsigaliojus šiam įstatymui toliau eina atitinkamai įstaigos vadovo, universiteto ligoninės padalinio ar filialo vadovo ar universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto pareigas iki kadencijos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos. 5. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti asmenį priėmus į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo LNSS viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, priskiriamoms universiteto ar respublikos lygmens ligoninėms, sudarytos stebėtojų tarybos įsigaliojus šiam įstatymui baigia savo veiklą. 7. Kai vyriausiasis finansininkas (buhalteris) yra LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinio vadovas, jam taikomos šio straipsnio 1–3 dalių ir šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vyriausiojo finansininko (buhalterio) priėmimą į darbą (atleidimą iš darbo) ir jo kadencijas. 8. LNSS viešųjų įstaigų valdybos šiuo įstatymu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33¹ straipsnyje nustatyta tvarka turi būti sudaromos ir pradėti veiklą ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
Vilnius
2018-06-28
Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamo projekto pirmame variante, tiek Pagrindinio komiteto išvadoje projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį ne 12¹, o 13¹ dalimi. Projekto nuostatos taisytinos. 2. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo
„dalininkas“ įrašytinas žodis „(dalininkai)“, nes viešosios įstaigos gali
turėti ne vieną dalininką. 3. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo
universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų pareigoms užimti, nes pagal siūlomas formuluotes Vyriausybės nustatyta tvarka šiems asmenims nebūtų taikoma. 4. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo
užimamos viešojo konkurso būdu, o ne asmeniniu vadovo pasirinkimu. Norime pažymėti, kad toks pareigų užėmimo būdas suponuoja tam tikrą įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas užimsiančio asmens teisėtą lūkestį, kad jis pareigas eis visą numatytą laikotarpį, t.y. kad jis, nesant jo kaltės, negalės būti atleistas iš pareigų vadovaujantis vien tik įstaigos vadovo kadencijos pasibaigimu prieš terminą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad vadovo pavaduotojų pareigų laikotarpis negali būti siejamas išimtinai su vadovo pareigų laikotarpiu, todėl vadovo darbo santykių su įstaiga pasibaigimas anksčiau jo numatytos kadencijos pabaigos negali būti pakankamu darbo santykių ir su vadovo pavaduotoju nutraukimo pagrindu.
Pažymėtina, kad Darbo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje terminuotos sutarties pasibaigimo pagrindu gali būti laikomos tokio pobūdžio aplinkybės, kurių atsiradimas ar pasibaigimas yra aiškiai žinomas ir numanomas. 5. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ir tais atvejais, kai įstaigos vadovo pareigas einančiam asmeniui pareikšti įtarimai ar kaltinimai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, jie nušalinami nuo pareigų siekiant objektyviai įvertinti vadovo veiklą sprendžiant šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatytą įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą. Vertinant tokį siūlomą reguliavimą, nėra aišku, koks objektyvus įstaigos vadovo veiklos vertinimas gali būti vykdomas, nes baudžiamąjį persekiojimą atlieka bei atitinkamus sprendimus dėl pareikštų įtratinimų ar kaltinimų priima tam įgaliotos teisėsaugos institucijos. Šiuo atveju įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar dalininkų susirinkimas, priėmęs sprendimą dėl įstaigos vadovo laikino nušalinimo, tiesiog turėtų laukti kompetentingų institucijų galutinio sprendimo dėl vykdomo baudžiamojo persekiojimo. Be to, manome, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, vien tik įtarimų ar kaltinimų pareiškimas neturėtų būti laikomas pakankamu pagrindu pradėti vykdyti atleidimo iš pareigų procedūrą. Be to, projekte turėtų būti įtvirtintas ir galimas šių darbuotojų patirtų nuostolių atlyginimo mechanizmas, jei įtarimai, kurių pagrindu asmuo buvo nušalintas nuo pareigų, nepasitvirtina.
Atkeiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio
mokėjimą vadovaujantiems darbuotojams (jiems toliau mokant pastoviąją dalį) tuo atveju, kai jiems pareikšti įtarimai ar kaltinimai dėl tam tikrų veikų, suponuoja tai, kad jie, pareiškus įtarimą ar kaltinimą, net nėra laikinai nušalinami nuo pareigų. Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 6. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio vienintelės dalies numeruoti nereikia. 7. Projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo
„būti skiriami“. 8. Projekto 47 straipsnio 6 dalyje yra
nustatyta, kad iki šio įsigaliojimo LNSS viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose, priskiriamose universiteto ar respublikos lygmens ligoninėms, sudarytos stebėtojų tarybos įsigaliojus šiam įstatymui baigia savo veiklą. Projekto 28 straipsniu keičiamoje įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad stebėtojų taryba sudaroma LNSS viešosiose įstaigose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 47 straipsnio 6 dalyje neturėtų būti nustatytas terminas, iki kurio turi būti sudarytos naujos stebėtojų tarybos. Be to, projekto
„priskiriamose“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]