Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 78,5 113,2 euro už kilogramą tabako akcizų tarifas.“
2Pripažinti netekusia galios 8 straipsnio 2 dalį. 2. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 90 eurų už
kilogramą tabako akcizų tarifas.“
taip:
„2. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalys, 5
straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis straipsnis įsigalioja
taip: „3. Šio įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalys ir, 5 straipsnio 3 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2021 m. kovo 1 d.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti
taip: „1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 78,5 113,2 euro už kilogramą tabako akcizų tarifas.“
2Pakeisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 90 eurų už
kilogramą tabako akcizų tarifas.“
taip:
„2. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalys, 5
straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis straipsnis įsigalioja
taip: „3. Šio įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalys ir, 5 straipsnio 3 dalis ir 8 straipsnio
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 37¹, 38, 44, 61 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 30, 31
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Projektai parengti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
įgyvendinimo plano patvirtinimo“, nuostatas dėl mokesčių sistemos struktūros tobulinimo ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimo. Rengiant Projektus taip pat įvertintos Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijos Lietuvai plėsti ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazę. Projektų tikslas – didinant akcizų tarifus plėsti ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazę, kartu mokestinėmis priemonėmis labiau prisidedant prie aplinkosauginių ir sveikatinimo tikslų įgyvendinimo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151, el. p. [email protected]) Netiesioginių mokesčių skyriaus (vedėja Asta Zelo, tel. 219 9383, el. p. [email protected]) vyr. specialistė Jolanta Poškevičienė (tel. 239 0166, el. p. [email protected]). 3.
teisiniai santykiai Akcizų įstatyme nustatyti akcizų tarifai:
alkoholiui – 1 832 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą;
benzinui – 434,43 euro už 1000 litrų produkto;
skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai – 56 eurų už 1000 litrų produkto;
skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojamiems energiniams produktams (tepalinėms alyvoms) ir skystajam kurui (mazutams) – 21,14 euro už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas;
tabako produktams nuo 2019 m. kovo 1 d. – 68,6 euro, nuo 2020 m. kovo 1 d. – 78,5 euro, o nuo 2021 m. kovo 1 d. – 90 eurų už kilogramą tabako. Be to, šiuo metu tais atvejais, kai padidinami akcizų tarifai cigaretėms, didmenine prekyba cigaretėmis užsiimantiems ūkio subjektams nustatyta prievolė inventorizuoti cigarečių likučius ir sumokėti susidariusį akcizų skirtumą. Tačiau tokios prievolės nėra nustatyta už nuosavybės teise priklausantį kitą, nei cigaretės, apdorotą tabaką, etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus bei kaitinamojo tabako produktus. 4. Įstatymų projektuose siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma padidinti akcizų tarifus šiems produktams: · Etilo alkoholiui nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2 025 eurų (nuo 1 832 eurų, t. y. 10,5 proc.) už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Pažymėtina, kad, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis apie alkoholinių gėrimų pardavimus, per penkerius metus (2018 m., palyginti su 2013 m.) etilo alkoholio rinka susitraukė 7,2 proc., o vyno ir kitų fermentuotų gėrimų traukėsi apie 37,5 proc., tarpinių produktų – 83,8 proc., alaus – 23,6 proc.
Padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui, dėl mokestinių veiksnių 0,5 l stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro. · Degalams nuo 2020 m. sausio 1 d.:
Padidinus akcizų tarifą bešviniam benzinui, dėl mokestinių veiksnių jo kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro už litrą, gazoliams ir žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams – apie 0,03 euro už litrą, tačiau galutinė kaina vartotojui priklausys nuo kitų, nemokestinių veiksnių naftos ir degalų rinkose. · Kaitinamojo tabako produktams nuo 2020 m. kovo 1 d. nuo 68,6 iki 113,2 euro, t. y. 65 proc. (vietoj numatyto 78,5 euro, arba 14,4 proc.) už kilogramą produkto. Padidinus akcizų tarifą kaitinamojo tabako produktams, dėl mokestinių veiksnių 20 vienetų kaitinamojo tabako produktų galėtų pabrangti apie 0,33 euro. Taip pat siūloma nuo 2020 m. sausio 1 d. panaikinti akcizų lengvatą šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojamiems energiniams produktams (tepalinėms alyvoms) ir skystajam kurui (mazutams), kuriems būtų taikomas standartinis akcizų tarifas
Panaikinus akcizų lengvatą šildymui skirtiems gazoliams, dėl mokestinių veiksnių 1 litras šildymui skirtų gazolių vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,40 euro. Be to, siūloma nustatyti analogišką cigaretėms taikomą tvarką naujo akcizų tarifo įsigaliojimo dieną perskaičiuoti akcizus už didmeninėje prekyboje turimų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų bei kaitinamojo tabako produktų likučius, nustatant prievolę juos inventorizuoti ir sumokėti akcizų skirtumą. Pažymėtina, kad pastaraisiais metais stebimas reiškinys, kad, prieš padidinant akcizų tarifus etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, jų gamintojai ir asmenys, vykdantys didmeninę prekybą šiais produktais, išleisdavo iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo neįprastai didesnius etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų kiekius. Dėl tokio produktų atsargų kaupimo valstybės biudžetas kasmet negaudavo dalies įplaukų (pvz., 2017 m., kai akcizų tarifai buvo gerokai padidinti visų grupių alkoholiniams gėrimams, dėl atsargų kaupimo valstybės biudžetas negavo apie 25 mln. eurų pajamų). Šiomis mokestinėmis priemonėmis būtų prisidėta prie ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazės plėtojimo. Be to, padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui dėl išaugsiančio apmokestinimo skirtumo, palyginti su kitais alkoholiniais gėrimais, būtų dar labiau prisidėta prie šio produkto prieinamumo mažinimo, o tai atitiktų Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas mažinti alkoholinių gėrimų patrauklumą ir prieinamumą didinant akcizų tarifus.
Padidinus akcizų tarifus bešviniam benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazolinams bei panaikinus lengvatą šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), tepalinėms alyvoms ir skystajam kurui (mazutams), būtų skatinamas švaresnio ir mažesnį poveikį klimato kaitai turinčio kuro (pvz., pagamintų iš atsinaujinančių energijos šaltinių, gamtinių ar suskystintų naftos dujų) naudojimas, taip mažinant išmetamų teršalų kiekį ir prisidedant prie pasaulinių pastangų kovojant su klimato kaita. Kadangi alternatyvūs degalai galėtų būti gaminami iš vietinių žaliavų, tokiu būdu būtų skatinamas naujų verslų, o kartu ir naujų darbo vietų kūrimas. Padidinus akcizų tarifus kaitinamojo tabako produktams, būtų sumažinamas cigarečių pakeičiamumo efektas (parduoto kaitinamojo tabako rinkos dalis visoje tabako produktų rinkoje išaugo nuo 0,4 proc. (2017 m.) iki 6,5 proc. (2019 m.), o cigarečių vartojimas tuo laikotarpiu atitinkamai mažėjo), taip pat būtų prisidedama prie sveikatos gerinimo tikslų įgyvendinimo. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Pažymėtina, kad remiantis Europos Sąjungos rekomendacijomis dalį patiriamų kaštų keičiant kuro rūšį galima kompensuoti, taip palengvinant perėjimą prie mažiau taršių technologijų. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Siūlomas akcizų tarifų padidinimas etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, bešviniam benzinui, gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams galėtų turėti įtakos asmenų paskatoms bandyti šiuos produktus įvežti nelegaliai iš trečiųjų šalių, kuriose jų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje.
Tačiau ir toliau bus aktyviai taikomos bendros koordinuotos kontroliuojančiųjų valstybės institucijų priemonės, skirtos kovai su nelegaliu prekių įvežimu. Be to, Projektų priėmimas, tikėtina, sumažins valstybės biudžeto išlaidas, patiriamas dėl stipraus alkoholio vartojimo sukeltų pasekmių. Projektai nėra skirti korupcijos mažinimo priemonėms įgyvendinti. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtų Projektų įgyvendinimas galėtų padidinti ūkio subjektų, savo veikloje naudojančių bešvinį benziną, gazolius, tepalines alyvas ar skystąjį kurą (mazutus), veiklos kaštus. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektus, pakeisti ar priimti naujų teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektuose nėra naujai apibrėžiamos sąvokos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 11.
ir kada juos turėtų priimti Projektų nuostatoms įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 667 „Dėl Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. 104 „Dėl Gazolių, skirtų naudoti akvakultūros ir verslinę žvejybą vidaus vandenyse vykdančioms įmonėms, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. 1-253/1V-884 „Dėl Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 1-239 „Dėl Kietojo ir skystojo kuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 1-279 „Dėl Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. VA-16 „Dėl Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių patvirtinimo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. VA-14 „Dėl Cigarečių inventorizavimo taisyklių“. Taip pat turėtų būti pripažintas netekusiu galios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. 246 „Dėl Prekybos šildymo kuru taisyklių“. 12.
prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Dėl padidintų akcizų tarifų ir akcizų skirtumo sumokėjimo prievolės naujo akcizų tarifo įsigaliojimo dieną nustatymo valstybės biudžetas 2020 metais papildomai galėtų gauti apie 68,3 mln. eurų pajamų, iš kurių:
benzinui;
24 mln. eurų pajamų dėl akcizų padidinimo gazoliams;
6,5 mln. eurų pajamų dėl akcizų padidinimo gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai;
14,8 mln. eurų pajamų dėl akcizų lengvatos panaikinimo šildymui skirtiems gazoliams;
10 mln. eurų pajamų dėl akcizų padidinimo etilo alkoholiui;
produktams. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Projektų žodžiai (pagal Europos žodyną Eurovoc) yra šie: etilo alkoholis, akcizų tarifas, akcizai, bešvinis benzinas, gazoliai, šildymui skirti gazoliai, skystasis kuras, mazutai, kaitinamojo tabako produktai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 30, 31 STRAIPSNIŲ, II IR III SKYRIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1327 8 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-10-21 Nr. XIIIP-4019 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 30, 31 STRAIPSNIŲ, II IR III SKYRIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1327 8 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-11-27 Nr. XIIIP-4019(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
Nr. XIIIP-4019 (patikslinta)
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Glaveckas, Vida Ačienė, Rasa Budbergytė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-10-21) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos verslo konfederacija 2019-10-23 LVK iš esmės negali sutikti su siūlomu įstatymo projektu, kuriuo siekiama pakeisti galiojantį Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą, kuriuo kaitinamojo tabako produktams yra nustatytas laipsniškas akcizų tarifo didinimas iki 2021 metų. Tai akivaizdaus akibrokšto verslo atžvilgiu pavyzdys, darantis didžiulę žalą verslo - valstybės pasitikėjimo santykiui.
Verslo bendruomenė labai teigiamai vertino įstatymo leidėjo norą suteikti verslui mokestinės aplinkos nuoseklumą, prognozuojamumą, tikrumą ir galėjimą planuotis. Tai ir buvo padaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. priėmus Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30, 31 straipsnių, II ir III skyrių pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo nustatytas laipsniškas akcizų tarifo didinimas visoms tabako gaminių kategorijoms iki 2021 metų. Be to, Finansų ministerijos 2018 m. gegužės mėn. kartu su Akcizų įstatymo pakeitimais teiktame aiškinamajame rašte teigiama: „Be to, laikantis nuoseklios mokestinės politikos, Įstatymo projektu siūloma laikotarpiu iki 2021 m. akcizų tarifus cigaretėms, cigarams, cigarilėms, rūkomajam ir kaitinamajam tabakui didinti o „Laipsniškas nurodytų tabako gaminių apmokestinimo lygio didėjimas vietoj vienkartinio itin ženklaus padidinimo leis išvengti staigaus neigiamo poveikio ūkio subjektams" 1 . Nesuprantame argumentų įstatymo projekto aiškinamajame rašte dėl kurių buvo nuspręsta taip kardinaliai pakeisti poziciją. Šiame kontekste taip pat paminėtinas tikėtinas, bet Įstatymo projekto siūlytojų ir rengėjų neįvertintas negatyvus šalutinis efektas - šešėlinės ekonomikos augimas, iš esmės reikšiantis, kad padidinus akcizų tarifą siūlomu drastišku dydžiu biudžeto pajamos nepadidėtų. Būtina, kad įstatymo projekto rengėjai įvertintų taikomus akcizų kaitinamiems tabako produktams dydžius kaimyninėse valstybėse ir to poveikį vartotojų pasirinkimui ir veiksmams. Taip pat ir nelegalioje rinkoje, ypač internetinėje erdvėje, esančias galimybes vartotojams įsigyti nelegalius, kontrabandinius kaitinamo tabako produktus, atkeliaujančius iš Ukrainos ir Rusijos. Rinkos tyrimų bendrovės Nielsen atliekamo tuščių pakelių tyrimo duomenys rodo, kad 2019 m.
I ketvirtį nelegali tabako produktų rinka sudarė 19,3% ir iš esmės lyginant ją su 2018 m. I ketvirčio duomenimis yra paaugusi 1,6% (2018m. I ketv. buvo 17,7%). KPMG atliekamo tyrimo duomenimis, negautos dėl kontrabandos ir nelegalios prekybos tabako gaminiais pajamos Lietuvoje
vien PVM nesurenkama daugiau nei milijardo eurų per metus. Į tai dėmesį atkreipia net Europos Komisija. Todėl siūlytume visų pirma siekti didinti mokestines pajamas kovojant su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad LVK žiniomis Europos Komisijoje vyksta parengiamieji Tabako akcizų direktyvos peržiūros darbai. 2018 m. sausio 12 d. Komisijos ataskaitoje Tarybai dėl Direktyvos 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir ta rifų 3 sakoma, kad egzistuojanti skirtinga kaitinamo tabako apmokestinimo tvarka valstybėse narėse gali iškreipti vidaus rinkos veikimą. Komisijos nuomone, šiuos gaminius būtų galima apmokestinti tokiu pat tarifu, koks pagal šią direktyvą taikomas rūkomajam tabakui.4 Ir šiuo atveju Komisija nusprendė šį klausimą iš naujo apsvarstyti atlikdama kitą vertinimą pagal programą REFIT ir pagal Direktyvos 2011/64/ES 19 straipsnį rengdama tabako gaminių apmokestinimo ataskaitą. Todėl LVK kyla pagrįstas klausimas ir abejonė, ar nėra tikslinga įvertinti Įstatymo projektu teikiamo siūlymo ir ES bei minėtos direktyvos būsimos peržiūros kontekste.
LVK nemato pagrįstų priežasčių, kodėl galiojančios Akcizų įstatymo nuostatos ir numatytas akcizų tarifo kaitinamiems tabako gaminiams palaipsninis didinimas turi būti panaikinamas ir keičiamas, todėl dėl šios ir visų kitų išvardintų priežasčių siūlome iš naujo įvertinti šio pasiūlymo tikslingumą, žalingumą ir veiksmingumą; siekti didinti mokestines pajamas kovojant su šešėline ekonomika, įskaitant nelegalia veikla, susijusia su tabako produktais ir mokesčių vengimu. Taip pat siūlome prieš imantis esminių, nenuoseklių tabako gaminių apmokestinimo akcizais keitimų, sulaukti ES Direktyvos 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų peržiūros rezultatų. Nepritarti Pastaraisiais metais buvo pastebėta tabako rinkos tendencija, kuomet kaitinamojo tabako produktai sparčiai populiarėja (rinkos dalis visoje tabako rinkoje nuo 0,4 proc. (2016 m.) išaugo iki 6,5 proc. (2019 m.)), iš esmės cigarečių vartojimo mažėjimo sąskaita (cigarečių pardavimai legalioje rinkoje nuo 2017 m. mažėja kasmet vidutiniškai po 6 proc.). Viena iš kaitinamojo tabako produktų populiarumo augimo priežasčių – patraukli kaina, kurioje akcizas yra apie 5 kartus mažesnis nei cigarečių. Atsižvelgiant į tai, akcizų tarifą kaitinamojo tabako produktams pasiūlyta didinti sparčiau 65 proc., siekiant sumažinti cigarečių pakeičiamumo efektą ir plėsti ekonomikai mažiau žalingų mokesčių bazę, tokiu būdu prisidėti ne tik prie fiskalinių, bet ir sveikatos politikos tikslų įgyvendinimo. Tačiau net ir sparčiau padidinus akcizų tarifą kaitinamojo tabako produktams, jų kaina vis dar išliktų konkurencinga vidutinio cigarečių segmento atžvilgiu, o akcizas kainoje būtų 3,1 karto mažesnis nei pigiausioms cigaretėms taikomas minimalus akcizas. 2.
2019-11-07 LR Vyriausybė šių metų spalio 22 dieną pateikė Seimui Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30, 31 straipsnių, II ir III skyrių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1327 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-4019)[¹], kuriuo siūlo keisti galiojantį akcizų didinimą ir nesilaikyti Seime priimto akcizų didinimo numatyto iki 2021 metų, ir siūlo tik vienai kategorijai - kaitinamajam tabakui (šiuo metu Lietuvoje parduodamiems HEETS) vietoje planuojamo akcizo numatyto 2020 metams - 78,5 Eurų už 1 kg tabako, taikyti naują dar didesnį akcizo tarifą - 113,2 eur., kas sudaro daugiau negu 65 procentų didėjimą per vienerius metus. Toks mokesčių plano pakeitimas, įtakojant tik vieną produktų kategoriją ir tik vieną gamintoją, neatspindi apmokestinimo sistemos
„sąžiningumo“ principų ir drastiškai sugriauna deklaruotą vienodą visų esamo
patvirtinto mokesčių plano kategorijų traktavimą. Kaitinamojo tabako kategorija pirmą kartą buvo patvirtina ir įvesta tik 2019 metais, ir galioja tik vienerius metus, todėl Aiškinamajame rašte pateikti argumentai dėl kategorijos augimo turi būti vertinami kritiškai. Dar daugiau, šiuo metu jau 15 ES valstybių taiko analogišką kaitinamojo tabako apmokestinimo sistemą pagal tabako svorį ir šiose valstybėse akcizo tarifo dydis mažesnis negu cigarečių. Šiame kontekste nėra nurodomos neigiamos pasekmės dėl šešėlinės ekonomikos augimo, iš esmės reiškiančios, kad padidinus akcizo tarifą siūlomu drastišku dydžiu, biudžeto pajamos nepadidėtų. Taip pat vartotojai, kaip rodo policijos tyrimai, jau dabar perka kaitinamojo tabako gaminius nelegalioje rinkoje, atvežtus iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos, ypač internetinėje erdvėje. Rinkos tyrimų bendrovės Nielsen atliekamo tuščių pakelių tyrimo duomenys rodo, kad 2019 m. I ketvirtį nelegali tabako produktų rinka Lietuvoje sudarė 19,3% ir, iš esmės lyginant ją su 2018 m. I ketvirčio duomenimis, yra paaugusi 1,6% (2018 m. I ketv. buvo 17,7%).
I ketv. buvo 17,7%). KPMG atliekamo tyrimo duomenimis, negautos dėl kontrabandos ir nelegalios prekybos tabako gaminiais pajamos Lietuvoje 2018 m. siekė 66 milijonus EUR[¹]. Kai kuriuose Lietuvos regionuose pvz. Visagine, nelegali apyvarta sudaro daugiau nei 45 procentus. Vadinasi, jeigu būtų imtasi kryptingų ir bendrų Vyriausybės ir teisėsaugos institucijų veiksmų ir bent 1 procentu sumažintas kontrabandos lygis Lietuvoje, papildomai į valstybės biudžetą būtų surenkama 3 mln. eurų. Tuomet nereikėtų keisti akcizų dydžių, kurie ir taip šiuo metu lyginant su kaimyninėmis šalimis yra pakankami dideli. Kaip rodo pateikti duomenys, jau šiuo metu kontrabandos lygis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, tuo tarpu Latvijoje nelegalios rinkos dalis yra apie 16,2 procentų, o Lenkijoje dar mažesnis - 9,4 procentai. Svarbu pažymėti, kad pastaraisiais metais įvyko reikšmingas inovatyvių bedūmių tabako produktų, galinčių kelti potencialiai mažesnę žalą tiems žmonėms, kurie dabar rūko, lyginant ją su cigarečių rūkymo daroma žala, technologinis ir mokslinis vystymasis bei plėtra. Faktas, kad egzistuoja skirtingos rizikos tabako produktai, buvo pripažintas ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2018 m. leidinyje[²]:
„Tabako produktai gali iš esmės skirtis vertinant juos pagal jų
patrauklumą, toksiškumą ir priklausomybę nuo jų. Šie produktų skirtumai gali vesti prie didesnės ar mažesnės jų rizikos, kuri gali turėti reikšmės (implikacijų) žmonių sveikatai, apibūdinimo. Pavyzdžiui, tabako produktai su mažiau kenksmingų medžiagų gali vesti prie mažesnio ligų ir mirčių rodiklio tarp individualių naudotojų (...)“. Neginčijant, kad geriausias rūkančio asmens sprendimas yra mesti rūkyti, faktas, kad daug rūkančių asmenų to nepadarys. Todėl proporcingas reguliavimas galėtų būti naudingas tokių asmenų rizikai mažinti.
Bedūmius ir kaitinamojo tabako produktus apmokestinant skirtingu rizika paremtu tarifu negu cigaretes ir kitus tabako produktus, kurie rūkomi juos deginant, galima greičiau diferencijuoti vartotojų įpročius ir mažinti žalą, tuo artėjant prie bedūmės ateities. Skirtingu apmokestinimu būtų sudaromos sąlygos suaugusiems rūkantiesiems asmenims, kurie kitu atveju ir toliau rūkytų, pereiti prie potencialiai mažiau žalingų produktų vartojimo, būtų ženkliai prisidėta prie visuomenės sveikatos gerinimo. Reguliavimas turi būti pakankamai griežtas, kad apsaugotų visuomenės sveikatą, tuo pačiu ir pakankamai lankstus, kad padrąsintų suaugusius rūkančius asmenis pereiti prie bedūmių tabako produktų vartojimo, o gamintojus - investuoti į mažiau žalingų alternatyvų plėtrą, vertinimą ir pristatymą rinkai. Bedūmiai tabako gaminiai yra besiformuojanti tabako gaminių kategorija, kuri yra plačiai pripažinta daugelyje ES narių ir iš esmės skiriasi nuo tradicinių degiųjų tabako gaminių, įskaitant cigaretes. Štai kodėl diferencijuotas ir skirtingas šių naujoviškų bedūmių produktų apmokestinimas yra būtinas ir logiškas fiskalinės ir bendrosios politikos požiūriu. 2018 m. sausio 12 d. Komisijos ataskaitoje Tarybai dėl Direktyvos 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų sakoma, kad šiuos gaminius būtų galima apmokestinti tokiu pat tarifu, koks pagal šią direktyvą taikomas rūkomajam tabakui.⁴ Mes suprantame, kad komitetas daugiausia dėmesio skiria fiskaliniams aspektams, tačiau visapusiškas poveikio vertinimas turėtų apimti visus aspektus, įskaitant mokslinius tyrimus produktų, kurie kelia mažesnę žalos riziką rūkantiesiems, perėjusiems prie šių produktų, palyginus su tolesniu įprastų cigarečių rūkymu, taip pat nelegalios rinkos grėsmę bei ES reguliavimo praktiką.
Pagal atliktą preliminarų projekto poveikio vertinimą, manome, kad akcizų surinkimo sistema bus išbalansuota, kadangi per vienerius metus padidinus akcizo tarifą daugiau kaip 65 procentais reikštų, kad tabako produktas ženkliai pabrangs ir vartotojai pirks kaimyninėse valstybėse arba nelegalioje rinkoje, taip pat bus nesilaikoma Europos Komisijos rekomendacijų dėl kaitinamojo tabako apmokestinimo. Manome, kad tikslingų kovos su neteisėta prekyba veiksmų ir iš anksto suplanuoto nuoseklaus mokesčių didinimo visoms tabako kategorijoms derinys yra pats geriausias sprendimas šioje situacijoje. Tai padėtų išlaikyti nuolatines įplaukas į valstybės biudžetą ir paskatintų visuomenę nepradėti rūkyti ar vartoti tabako gaminių arba mesti rūkyti, o negalint mesti, pereiti prie mažiau žalingų alternatyvų. Nepritarti
2019-10-11 Akivaizdų netinkamos akcizų politikos pavyzdį rasime kaitinamojo tabako kategorijoje. Dabar galiojančioje Akcizų įstatymo redakcijoje nustatytas trejų metų laikotarpis, kuriuo laipsniškai didinami akcizai kaitinamajam tabakui. Nuo 2019 m. kovo 1 d. – 68,6 euro, nuo 2020 m. kovo 1 d. – 78,5 euro, o nuo 2021 m. kovo 1 d. – 90 eurų už kilogramą tabako. Tuo tarpu projektu numatoma iš karto dar daugiau padidinti akcizą šiai tabako kategorijai, nuo 2020 m. kovo 1 d. nuo 68,6 iki 113,2 euro, t. y.
65 proc. padidinimas. Viena vertus, tokia teisėkūros praktika yra ydinga. Antra, verslas planuoja veiklą keliems metams į priekį. Trečia, akcizų surinkimas būna geresnis, kai didėjimas laipsniškas, o ne drastiškas. Ketvirta, Lenkijoje ši tabako kategorija neapmokestinama akcizais, o Latvijoje akcizas daug mažesnis (70 eurų už kg tabako), negu siūlomas projekte. Koks būtų rezultatas, nesunku nuspėti – kaitinamojo tabako kapsulės būtų perkamos Lenkijoje ir perpardavinėjamos Lietuvoje, o akcizo surinkimas ne padidėtų, bet sumažėtų. Todėl siūlome atlikti Lenkijos ir Latvijos visų akcizų analizę ir tik tada priimti galutinę projekto redakciją. Nepritarti Žr. aukščiau išdėstytus argumentus. 4. UAB „Ernst & Young Baltic“ Akcizų įstatyme buvo įtvirtintas trimetis visų tabako produktų kategorijų akcizų didinimo planas, kuriuo buvo numatyta nuosekliai didinti akcizus, tame tarpe ir kaitinamojo tabako produktams, t.y. 2019 m. iki 68,6 eur/kg, 2020 m. iki 78,5 eur/kg, 2021 m. – iki 90 eur/kg. Tuo tarpu nauju įstatymo projektu ketinama drastiškai padidinti akcizus kaitinamojo tabako produktams iki 113 eur/kg (65 proc.), o cigaretėms paliekamas tas pats akcizas, kas akivaizdžiai parodo akcizų politikos nenuoseklumą. Toks nenuoseklumas sukelia sunkumų verslams, kurie planuoja veiklą kelis metus į priekį. Tai suponuoja, kad sprendimas dėl akcizo padidinimo kaitinamojo tabako kategorijai buvo priimtas skubotai ir neįsigilinus, kitaip tariant panašu, kad siekiama padaryti paslaugą apdoroto tabako verslams, kurių produktams bus taikomi mažesni akcizai nei kaitinamojo tabako produktams.
Kaitinamojo tabako produktų augimas rinkoje tuo pat metu mažėjant cigarečių pardavimams parodo, kad Lietuvos vartotojai kaitinamąjį tabaką renkasi kaip pakaitalą apdorotam tabakui (cigaretėms), tuo tarpu padidinus akcizus kaitinamajam tabakui, kuris yra mažiau žalingas nei apdorotas, paskatins vartotojus vėl grįžti prie pigesnio, žalingesnio produkto, t. y. cigarečių. Jei siekis yra surinkti kuo daugiau pajamų į biudžetą, tuomet akcizai turėtų būti laipsniškai didinami visoms tabako kategorijoms proporcingai , o ne vienai kategorijai išskirtinai. Daugelio valstybių (įskaitant Lietuvą) praktika rodo, kad į biudžetą surenkama daugiau pajamų, kai akcizų tarifų didinimas yra nuoseklus ir proporcingas, o ne drastiškas. Be viso to, dėl tokio akcizų pokyčio, vartotojai ir toliau bus skatinami kaimyninėse valstybėse pirkti ne tik alkoholį, bet ir kaitinamojo tabako produktus, nes Lenkijoje akcizas bus 33 eur/kg, Estijoje 82,99 eur/kg, o Latvijoje nuo 2020 m. numatoma didinti iki 75 eur/kg. Akcizų kaitinamojo tabako produktams skatins šiuos produktus įvežti nelegaliai ne tik iš kaimyninių šalių, o ir kitų, tokių kaip Ukraina, kurioje šių produktų kainos ženkliai mažesnės nei Lietuvoje. Apibendrinant, dėl tokios tabako ir alkoholio akcizų politikos galimas ne teigiamas poveikis valstybės biudžetui, bet neigiamas. Todėl siūlome akcizo tarifą didinti visoms tabako produktų kategorijoms proporcingai, kai didinimas turi būti įgyvendinamas taikant tuos pačius principus ir pagal tą pačią logiką visoms tabako produktų kategorijoms, kuri jau buvo įtvirtinta akcizo įstatymu 2018 m., tvirtinant trimetį planą. Nepritarti Žr. aukščiau išdėstytus argumentus 5.
Visuomeninė iniciatyva „Lietuva be šešėlio“
kainų skirtumo didinimo Pastebime, kad tarp visų tabako gaminių kategorijų ir netgi tarp visų akcizinių prekių kaitinamojo tabako produktams gali būti taikomas ypatingai didelis akcizo tarifo šuolis, todėl esame susirūpinę, kad toks veiksmas, jei jam pritars Jūsų vadovaujamas Komitetas ir vėliau – Lietuvos Respublikos Seimas, gali neabejotinai atverti dar vieną „perspektyvų“ „rinkos segmentą“ kontrabandininkams. Šalia nelegalios kuro bei nelegalios alkoholio prekybos, tabako gaminiai jau ir taip išsiskiria ypatingu patrauklumu kontrabandininkams. Tuščių pakelių tyrimai rodo, kad maždaug kas penktas pakelis, surūkomas Lietuvoje – kontrabandinis. Pinigai iš šios veiklos patenka į nusikalstamų organizuotų grupuočių rankas, ir kiekvienas akcizo padidinimas legaliai parduodamam produktui automatiškai padidina nusikalstamo „verslo“ pelno maržą. Jums bei Biudžeto ir finansų komiteto nariams tikriausiai nebus naujiena, kad po kiekvieno akcizo pakėlimo Lietuvoje kontrabandos keliu įvežamų cigarečių pakelis pabrangdavo atitinkama suma, išlaikant maždaug 60 proc. kainos lygį palyginti su vidutinio kainų segmento legaliai parduodamo pakelio kaina. Tai yra, jei kaina prekybos tinkle siekdavo 2,5 euro už pakelį, nelegalios cigaretės šešėlinėje rinkoje, kiek žinoma iš mums prieinamų (anoniminių, per šešėlio žemėlapį gyventojų pateikiamų) duomenų, būdavo parduodamos už maždaug 1,5 euro; padidėjus legalios prekės kainai iki 3,2 euro, atitinkamai savo „produkciją“ brangina ir kontrabandininkai: dabar tam tikrų „populiarių“ prekės ženklų baltarusiškos nelegaliai įvežtos į Lietuvą cigaretės parduodamos po 1,8 euro. Šis pavyzdys parodo, kad numatytas kaitinamojo tabako produktų akcizo kėlimas gali iš esmės atverti dar vieną „verslo“ nišą kontrabandininkams.
Kainų skirtumas tarp kaitinamojo tabako kapsulių Lietuvoje ir kai kuriose netoli esančiose šalyse (pvz., Ukrainoje) yra pakankamai ženklus kontrabandos organizatoriams, kad šie pradėtų užsiimti ir šių „prekių“ nelegaliu įvežimu. Kol kas žinomi tik tampantys įprastais atvejai, kai atvykstantys užsidirbti į Lietuvą Ukrainos piliečiai asmeniniame bagaže įsiveža nedidelius kiekius kaitinamojo tabako gaminių. Tačiau situacija pasikeistų sukūrus prielaidas didesniam kainų skirtumui. 2. Dėl specifinį skonį turinčių kaitinamojo tabako produktų Dar vienas pavojus susijęs su tuo, kad Lietuvoje neprekiaujama „skoniniais“ kaitinamojo tabako produktais. Tačiau pastebimas jų nežymus įvežimas iš trečiųjų šalių, kur tokie produktai nedraudžiami, siekiant nelegaliai realizuoti tokius
„skoninius“ variantus internetinėje erdvėje. Draudimas parduoti „skoninius“
gaminius yra siejamas su ketinimais užkirsti kelią prie panašių produktų priprasti paaugliams ir jaunimui. Deja, planuojamas akcizo šuolis ir galimas nelegalios pasiūlos didėjimas tiesiogiai prieštarautų minėtam geram ketinimui
Dar viena grėsmė, galinti sumažinti šansą pasiekti numatomą didesnį akcizo surinkimą papildomai apmokestinus kaitinamojo tabako produktus – tai vešintis pasienio su Latvija ir Lenkija regionuose „tabako turizmas“. Negalime užmerkti akių į tai, kad bendra rinka suteikia Lietuvos piliečiams atviras galimybes apsipirkti kitose ES šalyse, todėl bet koks kainų skirtumo su kaimyninėmis ES šalimis didinimas akivaizdžiai turės tam tikrą teigiamą efektą užsienio šalių biudžetams, bet ne Lietuvos biudžetui.
Aukšto kainų skirtumo tarp išorės rinkos ir vidinės rinkos palaikymas automatiškai sukuria paskatas daliai asmenų „verstis“ nelegalia kontrabandine veikla. Siūlome nesukurti papildomų prielaidų, kad kontrabandos mastai plėstųsi, apimdami vis naujas „nuodėmės“ prekėmis vadinamų produktų kategorijas. Galima alternatyva – nuoseklus, bet lėtesnis akcizų didinimo politikos vykdymas, atsižvelgiant dar į 2018 metais siūlytą Finansų ministerijos akcizų didinimo planą. Nepritarti
64. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys R. Žemaitaitis 2019-10-241 Argumentai: Registruotas Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30, 31 straipsnių, II ir III skyrių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1327 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4019, kuriuo siūloma ženkliai padidinti akcizų tarifus kaitinamojo tabako produktams nėra proporcingas ir neatitinka realijų. Įstatymo projektu siūloma didinti akcizą net 44 proc., o tai išaugintų kaitinamojo tabako kainą ženklia suma. Pažymėtina, kad kaimyninės valstybės minėtam produktui akcizo nedidina, todėl šis padidinimas gali turėti įtakos kontrabandos augimui ar įvairiems bandymams atsigabenti pigesnių produktų iš kaimyninių šalių. Siūloma kaitinamojo tabako produktų akcizą didinti 15 proc., taip išvengiant staigaus kainų šuolio. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
ją išdėstyti taip: „Pakeisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kaitinamojo tabako produktams taikomas 113,2 90,3 euro už kilogramą tabako akcizų tarifas.“
straipsnio 2 dalį. Nepritarti
pritaria Projekto Iniciatorių pasiūlytam akcizo tarifui
2Seimo nariai:
S. Gentvilas, K. Glaveckas 2019-11-051 Argumentai: Lietuvoje akcizinių prekių įperkamumas yra vienas mažiausių ES (mažesnis tik Bulgarijoje), to pasekmė auganti nelegalių tabako gaminių paplitimo tendencija – šiais metais kontrabandinių rūkalų Lietuvoje aptikta triskart daugiau nei tuo pat metu praėjusiais metais (vertė siekia 11 mln. eurų). Mažas akcizinių prekių įperkamumas lemia tai, jog Lietuva yra kontrabandos lyderė tarp Baltijos valstybių. Pagal Nielsen rinkos tyrimų agentūros duomenimis 2019 m. 19,3% tabako gaminių yra perkama šešėlinėje rinkoje, taip nesumokant akcizų ir pridėtinės vertės mokesčių bei neužtikrinama produkcijos kokybė. Pasyvaus rūkymo atžvilgiu kaitinamojo tabako rūkalai yra geresnė alternatyva negu įprastinės cigaretės ir sukelia mažesnę žalą rūkančiųjų aplinkiniams. Siūlome suvienodinti kaitinamojo tabako ir rūkomojo tabako akcizų tarifus. Pasiūlymas:
Pakeisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 113,2 68,6 euro už
kilogramą tabako akcizų tarifas.“ Nepritarti
pritaria Projekto Iniciatorių pasiūlytam akcizo tarifui
pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 6. Balsavimo rezultatai: už - 5 ; prieš – 0; susilaikė – 5. Komiteto pirmininko žodis lemiamas. 7. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas. 8. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. ir PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-4019(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Glaveckas, Vida Ačienė, Rasa Budbergytė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-10-21) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos verslo konfederacija 2019-10-23 LVK iš esmės negali sutikti su siūlomu įstatymo projektu, kuriuo siekiama pakeisti galiojantį Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą, kuriuo kaitinamojo tabako produktams yra nustatytas laipsniškas akcizų tarifo didinimas iki 2021 metų. Tai akivaizdaus akibrokšto verslo atžvilgiu pavyzdys, darantis didžiulę žalą verslo - valstybės pasitikėjimo santykiui.
Verslo bendruomenė labai teigiamai vertino įstatymo leidėjo norą suteikti verslui mokestinės aplinkos nuoseklumą, prognozuojamumą, tikrumą ir galėjimą planuotis. Tai ir buvo padaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. priėmus Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30, 31 straipsnių, II ir III skyrių pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo nustatytas laipsniškas akcizų tarifo didinimas visoms tabako gaminių kategorijoms iki 2021 metų. Be to, Finansų ministerijos 2018 m. gegužės mėn. kartu su Akcizų įstatymo pakeitimais teiktame aiškinamajame rašte teigiama: „Be to, laikantis nuoseklios mokestinės politikos, Įstatymo projektu siūloma laikotarpiu iki 2021 m. akcizų tarifus cigaretėms, cigarams, cigarilėms, rūkomajam ir kaitinamajam tabakui didinti o „Laipsniškas nurodytų tabako gaminių apmokestinimo lygio didėjimas vietoj vienkartinio itin ženklaus padidinimo leis išvengti staigaus neigiamo poveikio ūkio subjektams" 1 . Nesuprantame argumentų įstatymo projekto aiškinamajame rašte dėl kurių buvo nuspręsta taip kardinaliai pakeisti poziciją. Šiame kontekste taip pat paminėtinas tikėtinas, bet Įstatymo projekto siūlytojų ir rengėjų neįvertintas negatyvus šalutinis efektas - šešėlinės ekonomikos augimas, iš esmės reikšiantis, kad padidinus akcizų tarifą siūlomu drastišku dydžiu biudžeto pajamos nepadidėtų. Būtina, kad įstatymo projekto rengėjai įvertintų taikomus akcizų kaitinamiems tabako produktams dydžius kaimyninėse valstybėse ir to poveikį vartotojų pasirinkimui ir veiksmams. Taip pat ir nelegalioje rinkoje, ypač internetinėje erdvėje, esančias galimybes vartotojams įsigyti nelegalius, kontrabandinius kaitinamo tabako produktus, atkeliaujančius iš Ukrainos ir Rusijos. Rinkos tyrimų bendrovės Nielsen atliekamo tuščių pakelių tyrimo duomenys rodo, kad 2019 m.
I ketvirtį nelegali tabako produktų rinka sudarė 19,3% ir iš esmės lyginant ją su 2018 m. I ketvirčio duomenimis yra paaugusi 1,6% (2018m. I ketv. buvo 17,7%). KPMG atliekamo tyrimo duomenimis, negautos dėl kontrabandos ir nelegalios prekybos tabako gaminiais pajamos Lietuvoje
vien PVM nesurenkama daugiau nei milijardo eurų per metus. Į tai dėmesį atkreipia net Europos Komisija. Todėl siūlytume visų pirma siekti didinti mokestines pajamas kovojant su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad LVK žiniomis Europos Komisijoje vyksta parengiamieji Tabako akcizų direktyvos peržiūros darbai. 2018 m. sausio 12 d. Komisijos ataskaitoje Tarybai dėl Direktyvos 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir ta rifų 3 sakoma, kad egzistuojanti skirtinga kaitinamo tabako apmokestinimo tvarka valstybėse narėse gali iškreipti vidaus rinkos veikimą. Komisijos nuomone, šiuos gaminius būtų galima apmokestinti tokiu pat tarifu, koks pagal šią direktyvą taikomas rūkomajam tabakui.4 Ir šiuo atveju Komisija nusprendė šį klausimą iš naujo apsvarstyti atlikdama kitą vertinimą pagal programą REFIT ir pagal Direktyvos 2011/64/ES 19 straipsnį rengdama tabako gaminių apmokestinimo ataskaitą. Todėl LVK kyla pagrįstas klausimas ir abejonė, ar nėra tikslinga įvertinti Įstatymo projektu teikiamo siūlymo ir ES bei minėtos direktyvos būsimos peržiūros kontekste.
LVK nemato pagrįstų priežasčių, kodėl galiojančios Akcizų įstatymo nuostatos ir numatytas akcizų tarifo kaitinamiems tabako gaminiams palaipsninis didinimas turi būti panaikinamas ir keičiamas, todėl dėl šios ir visų kitų išvardintų priežasčių siūlome iš naujo įvertinti šio pasiūlymo tikslingumą, žalingumą ir veiksmingumą; siekti didinti mokestines pajamas kovojant su šešėline ekonomika, įskaitant nelegalia veikla, susijusia su tabako produktais ir mokesčių vengimu. Taip pat siūlome prieš imantis esminių, nenuoseklių tabako gaminių apmokestinimo akcizais keitimų, sulaukti ES Direktyvos 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų peržiūros rezultatų. Nepritarti Pastaraisiais metais buvo pastebėta tabako rinkos tendencija, kuomet kaitinamojo tabako produktai sparčiai populiarėja (rinkos dalis visoje tabako rinkoje nuo 0,4 proc. (2016 m.) išaugo iki 6,5 proc. (2019 m.)), iš esmės cigarečių vartojimo mažėjimo sąskaita (cigarečių pardavimai legalioje rinkoje nuo 2017 m. mažėja kasmet vidutiniškai po 6 proc.). Viena iš kaitinamojo tabako produktų populiarumo augimo priežasčių – patraukli kaina, kurioje akcizas yra apie 5 kartus mažesnis nei cigarečių. Atsižvelgiant į tai, akcizų tarifą kaitinamojo tabako produktams pasiūlyta didinti sparčiau 65 proc., siekiant sumažinti cigarečių pakeičiamumo efektą ir plėsti ekonomikai mažiau žalingų mokesčių bazę, tokiu būdu prisidėti ne tik prie fiskalinių, bet ir sveikatos politikos tikslų įgyvendinimo. Tačiau net ir sparčiau padidinus akcizų tarifą kaitinamojo tabako produktams, jų kaina vis dar išliktų konkurencinga vidutinio cigarečių segmento atžvilgiu, o akcizas kainoje būtų 3,1 karto mažesnis nei pigiausioms cigaretėms taikomas minimalus akcizas. 2.
2019-11-07 LR Vyriausybė šių metų spalio 22 dieną pateikė Seimui Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30, 31 straipsnių, II ir III skyrių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1327 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-4019)[¹], kuriuo siūlo keisti galiojantį akcizų didinimą ir nesilaikyti Seime priimto akcizų didinimo numatyto iki 2021 metų, ir siūlo tik vienai kategorijai - kaitinamajam tabakui (šiuo metu Lietuvoje parduodamiems HEETS) vietoje planuojamo akcizo numatyto 2020 metams - 78,5 Eurų už 1 kg tabako, taikyti naują dar didesnį akcizo tarifą - 113,2 eur., kas sudaro daugiau negu 65 procentų didėjimą per vienerius metus. Toks mokesčių plano pakeitimas, įtakojant tik vieną produktų kategoriją ir tik vieną gamintoją, neatspindi apmokestinimo sistemos
„sąžiningumo“ principų ir drastiškai sugriauna deklaruotą vienodą visų esamo
patvirtinto mokesčių plano kategorijų traktavimą. Kaitinamojo tabako kategorija pirmą kartą buvo patvirtina ir įvesta tik 2019 metais, ir galioja tik vienerius metus, todėl Aiškinamajame rašte pateikti argumentai dėl kategorijos augimo turi būti vertinami kritiškai. Dar daugiau, šiuo metu jau 15 ES valstybių taiko analogišką kaitinamojo tabako apmokestinimo sistemą pagal tabako svorį ir šiose valstybėse akcizo tarifo dydis mažesnis negu cigarečių. Šiame kontekste nėra nurodomos neigiamos pasekmės dėl šešėlinės ekonomikos augimo, iš esmės reiškiančios, kad padidinus akcizo tarifą siūlomu drastišku dydžiu, biudžeto pajamos nepadidėtų. Taip pat vartotojai, kaip rodo policijos tyrimai, jau dabar perka kaitinamojo tabako gaminius nelegalioje rinkoje, atvežtus iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos, ypač internetinėje erdvėje. Rinkos tyrimų bendrovės Nielsen atliekamo tuščių pakelių tyrimo duomenys rodo, kad 2019 m. I ketvirtį nelegali tabako produktų rinka Lietuvoje sudarė 19,3% ir, iš esmės lyginant ją su 2018 m. I ketvirčio duomenimis, yra paaugusi 1,6% (2018 m. I ketv. buvo 17,7%).
I ketv. buvo 17,7%). KPMG atliekamo tyrimo duomenimis, negautos dėl kontrabandos ir nelegalios prekybos tabako gaminiais pajamos Lietuvoje 2018 m. siekė 66 milijonus EUR[¹]. Kai kuriuose Lietuvos regionuose pvz. Visagine, nelegali apyvarta sudaro daugiau nei 45 procentus. Vadinasi, jeigu būtų imtasi kryptingų ir bendrų Vyriausybės ir teisėsaugos institucijų veiksmų ir bent 1 procentu sumažintas kontrabandos lygis Lietuvoje, papildomai į valstybės biudžetą būtų surenkama 3 mln. eurų. Tuomet nereikėtų keisti akcizų dydžių, kurie ir taip šiuo metu lyginant su kaimyninėmis šalimis yra pakankami dideli. Kaip rodo pateikti duomenys, jau šiuo metu kontrabandos lygis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, tuo tarpu Latvijoje nelegalios rinkos dalis yra apie 16,2 procentų, o Lenkijoje dar mažesnis - 9,4 procentai. Svarbu pažymėti, kad pastaraisiais metais įvyko reikšmingas inovatyvių bedūmių tabako produktų, galinčių kelti potencialiai mažesnę žalą tiems žmonėms, kurie dabar rūko, lyginant ją su cigarečių rūkymo daroma žala, technologinis ir mokslinis vystymasis bei plėtra. Faktas, kad egzistuoja skirtingos rizikos tabako produktai, buvo pripažintas ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2018 m. leidinyje[²]:
„Tabako produktai gali iš esmės skirtis vertinant juos pagal jų patrauklumą,
toksiškumą ir priklausomybę nuo jų. Šie produktų skirtumai gali vesti prie didesnės ar mažesnės jų rizikos, kuri gali turėti reikšmės (implikacijų) žmonių sveikatai, apibūdinimo. Pavyzdžiui, tabako produktai su mažiau kenksmingų medžiagų gali vesti prie mažesnio ligų ir mirčių rodiklio tarp individualių naudotojų (...)“. Neginčijant, kad geriausias rūkančio asmens sprendimas yra mesti rūkyti, faktas, kad daug rūkančių asmenų to nepadarys. Todėl proporcingas reguliavimas galėtų būti naudingas tokių asmenų rizikai mažinti.
Bedūmius ir kaitinamojo tabako produktus apmokestinant skirtingu rizika paremtu tarifu negu cigaretes ir kitus tabako produktus, kurie rūkomi juos deginant, galima greičiau diferencijuoti vartotojų įpročius ir mažinti žalą, tuo artėjant prie bedūmės ateities. Skirtingu apmokestinimu būtų sudaromos sąlygos suaugusiems rūkantiesiems asmenims, kurie kitu atveju ir toliau rūkytų, pereiti prie potencialiai mažiau žalingų produktų vartojimo, būtų ženkliai prisidėta prie visuomenės sveikatos gerinimo. Reguliavimas turi būti pakankamai griežtas, kad apsaugotų visuomenės sveikatą, tuo pačiu ir pakankamai lankstus, kad padrąsintų suaugusius rūkančius asmenis pereiti prie bedūmių tabako produktų vartojimo, o gamintojus - investuoti į mažiau žalingų alternatyvų plėtrą, vertinimą ir pristatymą rinkai. Bedūmiai tabako gaminiai yra besiformuojanti tabako gaminių kategorija, kuri yra plačiai pripažinta daugelyje ES narių ir iš esmės skiriasi nuo tradicinių degiųjų tabako gaminių, įskaitant cigaretes. Štai kodėl diferencijuotas ir skirtingas šių naujoviškų bedūmių produktų apmokestinimas yra būtinas ir logiškas fiskalinės ir bendrosios politikos požiūriu. 2018 m. sausio 12 d. Komisijos ataskaitoje Tarybai dėl Direktyvos 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų sakoma, kad šiuos gaminius būtų galima apmokestinti tokiu pat tarifu, koks pagal šią direktyvą taikomas rūkomajam tabakui.⁴ Mes suprantame, kad komitetas daugiausia dėmesio skiria fiskaliniams aspektams, tačiau visapusiškas poveikio vertinimas turėtų apimti visus aspektus, įskaitant mokslinius tyrimus produktų, kurie kelia mažesnę žalos riziką rūkantiesiems, perėjusiems prie šių produktų, palyginus su tolesniu įprastų cigarečių rūkymu, taip pat nelegalios rinkos grėsmę bei ES reguliavimo praktiką.
Pagal atliktą preliminarų projekto poveikio vertinimą, manome, kad akcizų surinkimo sistema bus išbalansuota, kadangi per vienerius metus padidinus akcizo tarifą daugiau kaip 65 procentais reikštų, kad tabako produktas ženkliai pabrangs ir vartotojai pirks kaimyninėse valstybėse arba nelegalioje rinkoje, taip pat bus nesilaikoma Europos Komisijos rekomendacijų dėl kaitinamojo tabako apmokestinimo. Manome, kad tikslingų kovos su neteisėta prekyba veiksmų ir iš anksto suplanuoto nuoseklaus mokesčių didinimo visoms tabako kategorijoms derinys yra pats geriausias sprendimas šioje situacijoje. Tai padėtų išlaikyti nuolatines įplaukas į valstybės biudžetą ir paskatintų visuomenę nepradėti rūkyti ar vartoti tabako gaminių arba mesti rūkyti, o negalint mesti, pereiti prie mažiau žalingų alternatyvų. Nepritarti
2019-10-11 Akivaizdų netinkamos akcizų politikos pavyzdį rasime kaitinamojo tabako kategorijoje. Dabar galiojančioje Akcizų įstatymo redakcijoje nustatytas trejų metų laikotarpis, kuriuo laipsniškai didinami akcizai kaitinamajam tabakui. Nuo 2019 m. kovo 1 d. – 68,6 euro, nuo 2020 m. kovo 1 d. – 78,5 euro, o nuo 2021 m. kovo 1 d. – 90 eurų už kilogramą tabako. Tuo tarpu projektu numatoma iš karto dar daugiau padidinti akcizą šiai tabako kategorijai, nuo 2020 m. kovo 1 d. nuo 68,6 iki 113,2 euro, t. y.
65 proc. padidinimas. Viena vertus, tokia teisėkūros praktika yra ydinga. Antra, verslas planuoja veiklą keliems metams į priekį. Trečia, akcizų surinkimas būna geresnis, kai didėjimas laipsniškas, o ne drastiškas. Ketvirta, Lenkijoje ši tabako kategorija neapmokestinama akcizais, o Latvijoje akcizas daug mažesnis (70 eurų už kg tabako), negu siūlomas projekte. Koks būtų rezultatas, nesunku nuspėti – kaitinamojo tabako kapsulės būtų perkamos Lenkijoje ir perpardavinėjamos Lietuvoje, o akcizo surinkimas ne padidėtų, bet sumažėtų. Todėl siūlome atlikti Lenkijos ir Latvijos visų akcizų analizę ir tik tada priimti galutinę projekto redakciją. Nepritarti Žr. aukščiau išdėstytus argumentus. 4. UAB „Ernst & Young Baltic“ Akcizų įstatyme buvo įtvirtintas trimetis visų tabako produktų kategorijų akcizų didinimo planas, kuriuo buvo numatyta nuosekliai didinti akcizus, tame tarpe ir kaitinamojo tabako produktams, t.y. 2019 m. iki 68,6 eur/kg, 2020 m. iki 78,5 eur/kg, 2021 m. – iki 90 eur/kg. Tuo tarpu nauju įstatymo projektu ketinama drastiškai padidinti akcizus kaitinamojo tabako produktams iki 113 eur/kg (65 proc.), o cigaretėms paliekamas tas pats akcizas, kas akivaizdžiai parodo akcizų politikos nenuoseklumą. Toks nenuoseklumas sukelia sunkumų verslams, kurie planuoja veiklą kelis metus į priekį. Tai suponuoja, kad sprendimas dėl akcizo padidinimo kaitinamojo tabako kategorijai buvo priimtas skubotai ir neįsigilinus, kitaip tariant panašu, kad siekiama padaryti paslaugą apdoroto tabako verslams, kurių produktams bus taikomi mažesni akcizai nei kaitinamojo tabako produktams.
Kaitinamojo tabako produktų augimas rinkoje tuo pat metu mažėjant cigarečių pardavimams parodo, kad Lietuvos vartotojai kaitinamąjį tabaką renkasi kaip pakaitalą apdorotam tabakui (cigaretėms), tuo tarpu padidinus akcizus kaitinamajam tabakui, kuris yra mažiau žalingas nei apdorotas, paskatins vartotojus vėl grįžti prie pigesnio, žalingesnio produkto, t. y. cigarečių. Jei siekis yra surinkti kuo daugiau pajamų į biudžetą, tuomet akcizai turėtų būti laipsniškai didinami visoms tabako kategorijoms proporcingai , o ne vienai kategorijai išskirtinai. Daugelio valstybių (įskaitant Lietuvą) praktika rodo, kad į biudžetą surenkama daugiau pajamų, kai akcizų tarifų didinimas yra nuoseklus ir proporcingas, o ne drastiškas. Be viso to, dėl tokio akcizų pokyčio, vartotojai ir toliau bus skatinami kaimyninėse valstybėse pirkti ne tik alkoholį, bet ir kaitinamojo tabako produktus, nes Lenkijoje akcizas bus 33 eur/kg, Estijoje 82,99 eur/kg, o Latvijoje nuo 2020 m. numatoma didinti iki 75 eur/kg. Akcizų kaitinamojo tabako produktams skatins šiuos produktus įvežti nelegaliai ne tik iš kaimyninių šalių, o ir kitų, tokių kaip Ukraina, kurioje šių produktų kainos ženkliai mažesnės nei Lietuvoje. Apibendrinant, dėl tokios tabako ir alkoholio akcizų politikos galimas ne teigiamas poveikis valstybės biudžetui, bet neigiamas. Todėl siūlome akcizo tarifą didinti visoms tabako produktų kategorijoms proporcingai, kai didinimas turi būti įgyvendinamas taikant tuos pačius principus ir pagal tą pačią logiką visoms tabako produktų kategorijoms, kuri jau buvo įtvirtinta akcizo įstatymu 2018 m., tvirtinant trimetį planą. Nepritarti Žr. aukščiau išdėstytus argumentus 5.
Visuomeninė iniciatyva „Lietuva be šešėlio“
kainų skirtumo didinimo Pastebime, kad tarp visų tabako gaminių kategorijų ir netgi tarp visų akcizinių prekių kaitinamojo tabako produktams gali būti taikomas ypatingai didelis akcizo tarifo šuolis, todėl esame susirūpinę, kad toks veiksmas, jei jam pritars Jūsų vadovaujamas Komitetas ir vėliau – Lietuvos Respublikos Seimas, gali neabejotinai atverti dar vieną „perspektyvų“ „rinkos segmentą“ kontrabandininkams. Šalia nelegalios kuro bei nelegalios alkoholio prekybos, tabako gaminiai jau ir taip išsiskiria ypatingu patrauklumu kontrabandininkams. Tuščių pakelių tyrimai rodo, kad maždaug kas penktas pakelis, surūkomas Lietuvoje – kontrabandinis. Pinigai iš šios veiklos patenka į nusikalstamų organizuotų grupuočių rankas, ir kiekvienas akcizo padidinimas legaliai parduodamam produktui automatiškai padidina nusikalstamo „verslo“ pelno maržą. Jums bei Biudžeto ir finansų komiteto nariams tikriausiai nebus naujiena, kad po kiekvieno akcizo pakėlimo Lietuvoje kontrabandos keliu įvežamų cigarečių pakelis pabrangdavo atitinkama suma, išlaikant maždaug 60 proc. kainos lygį palyginti su vidutinio kainų segmento legaliai parduodamo pakelio kaina. Tai yra, jei kaina prekybos tinkle siekdavo 2,5 euro už pakelį, nelegalios cigaretės šešėlinėje rinkoje, kiek žinoma iš mums prieinamų (anoniminių, per šešėlio žemėlapį gyventojų pateikiamų) duomenų, būdavo parduodamos už maždaug 1,5 euro; padidėjus legalios prekės kainai iki 3,2 euro, atitinkamai savo „produkciją“ brangina ir kontrabandininkai: dabar tam tikrų „populiarių“ prekės ženklų baltarusiškos nelegaliai įvežtos į Lietuvą cigaretės parduodamos po 1,8 euro. Šis pavyzdys parodo, kad numatytas kaitinamojo tabako produktų akcizo kėlimas gali iš esmės atverti dar vieną „verslo“ nišą kontrabandininkams.
Kainų skirtumas tarp kaitinamojo tabako kapsulių Lietuvoje ir kai kuriose netoli esančiose šalyse (pvz., Ukrainoje) yra pakankamai ženklus kontrabandos organizatoriams, kad šie pradėtų užsiimti ir šių „prekių“ nelegaliu įvežimu. Kol kas žinomi tik tampantys įprastais atvejai, kai atvykstantys užsidirbti į Lietuvą Ukrainos piliečiai asmeniniame bagaže įsiveža nedidelius kiekius kaitinamojo tabako gaminių. Tačiau situacija pasikeistų sukūrus prielaidas didesniam kainų skirtumui. 2. Dėl specifinį skonį turinčių kaitinamojo tabako produktų Dar vienas pavojus susijęs su tuo, kad Lietuvoje neprekiaujama „skoniniais“ kaitinamojo tabako produktais. Tačiau pastebimas jų nežymus įvežimas iš trečiųjų šalių, kur tokie produktai nedraudžiami, siekiant nelegaliai realizuoti tokius
„skoninius“ variantus internetinėje erdvėje. Draudimas parduoti „skoninius“
gaminius yra siejamas su ketinimais užkirsti kelią prie panašių produktų priprasti paaugliams ir jaunimui. Deja, planuojamas akcizo šuolis ir galimas nelegalios pasiūlos didėjimas tiesiogiai prieštarautų minėtam geram ketinimui
Dar viena grėsmė, galinti sumažinti šansą pasiekti numatomą didesnį akcizo surinkimą papildomai apmokestinus kaitinamojo tabako produktus – tai vešintis pasienio su Latvija ir Lenkija regionuose „tabako turizmas“. Negalime užmerkti akių į tai, kad bendra rinka suteikia Lietuvos piliečiams atviras galimybes apsipirkti kitose ES šalyse, todėl bet koks kainų skirtumo su kaimyninėmis ES šalimis didinimas akivaizdžiai turės tam tikrą teigiamą efektą užsienio šalių biudžetams, bet ne Lietuvos biudžetui.
Aukšto kainų skirtumo tarp išorės rinkos ir vidinės rinkos palaikymas automatiškai sukuria paskatas daliai asmenų „verstis“ nelegalia kontrabandine veikla. Siūlome nesukurti papildomų prielaidų, kad kontrabandos mastai plėstųsi, apimdami vis naujas „nuodėmės“ prekėmis vadinamų produktų kategorijas. Galima alternatyva – nuoseklus, bet lėtesnis akcizų didinimo politikos vykdymas, atsižvelgiant dar į 2018 metais siūlytą Finansų ministerijos akcizų didinimo planą. Nepritarti
64. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys R. Žemaitaitis 2019-10-241 Argumentai: Registruotas Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30, 31 straipsnių, II ir III skyrių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1327 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4019, kuriuo siūloma ženkliai padidinti akcizų tarifus kaitinamojo tabako produktams nėra proporcingas ir neatitinka realijų. Įstatymo projektu siūloma didinti akcizą net 44 proc., o tai išaugintų kaitinamojo tabako kainą ženklia suma. Pažymėtina, kad kaimyninės valstybės minėtam produktui akcizo nedidina, todėl šis padidinimas gali turėti įtakos kontrabandos augimui ar įvairiems bandymams atsigabenti pigesnių produktų iš kaimyninių šalių. Siūloma kaitinamojo tabako produktų akcizą didinti 15 proc., taip išvengiant staigaus kainų šuolio. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
ją išdėstyti taip: „Pakeisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kaitinamojo tabako produktams taikomas 113,2 90,3 euro už kilogramą tabako akcizų tarifas.“
straipsnio 2 dalį. Nepritarti
pritaria Projekto Iniciatorių pasiūlytam akcizo tarifui
2Seimo nariai:
S. Gentvilas, K. Glaveckas 2019-11-051 Argumentai: Lietuvoje akcizinių prekių įperkamumas yra vienas mažiausių ES (mažesnis tik Bulgarijoje), to pasekmė auganti nelegalių tabako gaminių paplitimo tendencija – šiais metais kontrabandinių rūkalų Lietuvoje aptikta triskart daugiau nei tuo pat metu praėjusiais metais (vertė siekia 11 mln. eurų). Mažas akcizinių prekių įperkamumas lemia tai, jog Lietuva yra kontrabandos lyderė tarp Baltijos valstybių. Pagal Nielsen rinkos tyrimų agentūros duomenimis 2019 m. 19,3% tabako gaminių yra perkama šešėlinėje rinkoje, taip nesumokant akcizų ir pridėtinės vertės mokesčių bei neužtikrinama produkcijos kokybė. Pasyvaus rūkymo atžvilgiu kaitinamojo tabako rūkalai yra geresnė alternatyva negu įprastinės cigaretės ir sukelia mažesnę žalą rūkančiųjų aplinkiniams. Siūlome suvienodinti kaitinamojo tabako ir rūkomojo tabako akcizų tarifus. Pasiūlymas:
Pakeisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 113,2 68,6 euro už
kilogramą tabako akcizų tarifas.“ Nepritarti
pritaria Projekto Iniciatorių pasiūlytam akcizo tarifui
pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 6. Balsavimo rezultatai: už - 6 ; prieš – 0; susilaikė – 4. 7. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas. 8. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. ir PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-4019(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė