Projekto lyginamasis variantas
ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 28, 29, 31, 32, 40, 41, 43, 44, 45, 46, 47,
2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
nauja 7 dalimi: „7. Vidaus saugumas – visuma veiksmų ir priemonių, kuriais siekiama užkirsti kelią išorės ir (ar) vidaus veiksniams, keliantiems grėsmę žvalgybos institucijų veiklai, jų infrastruktūrai, informacijos ar personalo saugumui, apsaugoti nuo tokių grėsmių žvalgybos institucijų personalą, jų šeimos narius ir turtą, ir kuriais siekiama tokias grėsmes pašalinti.“
dalis laikyti atitinkamai 8–16 dalimis. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Informacijos apie žvalgybos
institucijas ir jų veiklą apsauga
1Žvalgybos užduotys, žvalgybos informacija,
žvalgybos metodai, informacija apie žvalgybos institucijų veiklą, žvalgybos slaptuosius bendradarbius, žvalgybos institucijų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą įslaptinama, išslaptinama ir tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka. 2. Žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, kurių sąrašą įsakymu tvirtina žvalgybos institucijos vadovas, įskaitant jose esančius statinius, filmuoti, fotografuoti ar kitu būdu vizualizuoti, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš šių teritorijų ir 200 metrų spinduliu aplink šias teritorijas yra draudžiama, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus arba turint žvalgybos institucijos vadovo leidimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Žvalgybos institucijų teisės ir pareigos
1.
Žvalgybos institucijos teisės įgyvendinant jai pavestus uždavinius:
1) taikyti žvalgybos metodus;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus;
3) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tikslais atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimus;
4) gauti iš fizinių asmenų, institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją;
5) gauti iš juridinių asmenų informaciją apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą ir kitą žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją; 5)6) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslais bendradarbiauti su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis; 6)7) bendradarbiauti su juridiniais ir fiziniais asmenimis;
asmens tapatybę, bei kitais teisėtais būdais tikrinti asmens tapatybę; 7)10) įslaptinti žvalgybos pareigūnus, užšifruoti jų tarnybinę priklausomybę, įslaptinti ir užšifruoti žvalgybos pareigūnų bei žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę, žvalgybos institucijų patalpų, transporto, ryšio priemonių, taip pat kitų techninių priemonių tarnybinę priklausomybę; 8)11) steigti priedangos juridinius asmenis ir jais naudotis; 9)12) gaminti ir naudoti tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus, dokumentų blankus ir jų rekvizitus, kitas priemones, taip pat vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą naudoti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu pagamintus dokumentus ir priemones; 10)13) įsigyti ir naudoti technines ir kitas priemones, medžiagas, reikalingas žvalgybos institucijų veiklai, žvalgybos pareigūnų, žvalgybos slaptųjų bendradarbių ir jų šeimos narių, žvalgybos institucijų patalpų ar kito turto apsaugai;
žvalgybos institucijos vadovo nustatytą tvarką, o jei žvalgybos institucijos vadovas nėra žvalgybos institucijai skirtų asignavimų valdytojas – pagal žvalgybos institucijos vadovo nustatytą tvarką suderintą su asignavimų valdytoju; 11)15) vykdyti žvalgybos institucijų veiklai reikalingą pagalbinę veiklą – organizuoti ir vykdyti patalpų, pastatų ir teritorijų priežiūros ir tvarkymo, techninių sistemų ir transporto priežiūros, maitinimo, kitą administracinę, materialinio ir techninio aprūpinimo veiklą, naudojant vidinius žmogiškuosius išteklius ir valstybės biudžeto lėšas; 12)16) tvarkyti žvalgybos metodų taikymo, teismo sankcionuojamų ir nesankcionuojamų informacijos rinkimo veiksmų ar kriminalinės žvalgybos tyrimų atlikimo metu gautų pajamų ir materialiojo turto apskaitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka ir naudoti žvalgybos institucijų veiklai;
13) 17) pasitelkti ekspertus, specialistus; 14)18) įsigyti tarnybinius šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones; 15)19) tirti asmenis poligrafu įstatymų nustatyta tvarka; 16)20) organizuoti žvalgybos pareigūnų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą; 17)21) gauti paramą iš užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų ir institucijų; 18)22) pagal savo kompetenciją leisti teisės aktus, reglamentuojančius žvalgybos institucijos veiklą;
įstatymuose.
Žvalgybos institucijos teisės įgyvendinant jai pavestus uždavinius:
1) taikyti žvalgybos metodus;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus;
3) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tikslais atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimus;
4) gauti iš fizinių asmenų, institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją;
5) gauti iš juridinių asmenų informaciją apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą ir kitą žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją; 5)6) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslais bendradarbiauti su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis; 6)7) bendradarbiauti su juridiniais ir fiziniais asmenimis;
asmens tapatybę, bei kitais teisėtais būdais tikrinti asmens tapatybę; 7)10) įslaptinti žvalgybos pareigūnus, užšifruoti jų tarnybinę priklausomybę, įslaptinti ir užšifruoti žvalgybos pareigūnų bei žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę, žvalgybos institucijų patalpų, transporto, ryšio priemonių, taip pat kitų techninių priemonių tarnybinę priklausomybę; 8)11) steigti priedangos juridinius asmenis ir jais naudotis; 9)12) gaminti ir naudoti tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus, dokumentų blankus ir jų rekvizitus, kitas priemones, taip pat vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą naudoti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu pagamintus dokumentus ir priemones; 10)13) įsigyti ir naudoti technines ir kitas priemones, medžiagas, reikalingas žvalgybos institucijų veiklai, žvalgybos pareigūnų, žvalgybos slaptųjų bendradarbių ir jų šeimos narių, žvalgybos institucijų patalpų ar kito turto apsaugai;
žvalgybos institucijos vadovo nustatytą tvarką, o jei žvalgybos institucijos vadovas nėra žvalgybos institucijai skirtų asignavimų valdytojas – pagal žvalgybos institucijos vadovo nustatytą tvarką suderintą su asignavimų valdytoju; 11)15) vykdyti žvalgybos institucijų veiklai reikalingą pagalbinę veiklą – organizuoti ir vykdyti patalpų, pastatų ir teritorijų priežiūros ir tvarkymo, techninių sistemų ir transporto priežiūros, maitinimo, kitą administracinę, materialinio ir techninio aprūpinimo veiklą, naudojant vidinius žmogiškuosius išteklius ir valstybės biudžeto lėšas; 12)16) tvarkyti žvalgybos metodų taikymo, teismo sankcionuojamų ir nesankcionuojamų informacijos rinkimo veiksmų ar kriminalinės žvalgybos tyrimų atlikimo metu gautų pajamų ir materialiojo turto apskaitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka ir naudoti žvalgybos institucijų veiklai;
13) 17) pasitelkti ekspertus, specialistus; 14)18) įsigyti tarnybinius šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones; 15)19) tirti asmenis poligrafu įstatymų nustatyta tvarka; 16)20) organizuoti žvalgybos pareigūnų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą; 17)21) gauti paramą iš užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų ir institucijų; 18)22) pagal savo kompetenciją leisti teisės aktus, reglamentuojančius žvalgybos institucijos veiklą;
įstatymuose. 2.
institucijos, įstaigos ir įmonės Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pagalbą žvalgybos institucijoms joms įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytas teises bei žvalgybos institucijoms gamina šio straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytus dokumentus, dokumentų blankus ir jų rekvizitus, kitas priemones. 2.3. Žvalgybos institucijos pareigos:
1) teikti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms valstybės institucijoms žvalgybos informaciją, reikalingą jų funkcijoms atlikti;
2) raštu informuoti valstybės institucijas, kurioms žvalgybos institucijos yra atskaitingos, apie žvalgybos institucijų vykdomą veiklą ir bendradarbiavimą su užsienio žvalgybos, saugumo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis;
3) užtikrinti savo vidaus saugumą, rūpintis žvalgybos pareigūnų ir institucijos personalo, žvalgybos slaptųjų bendradarbių bei, rezervo žvalgybos pareigūnų ir jų šeimos narių apsauga saugumu;
4) valdyti žvalgybos informaciją;
5) tvarkyti asmens duomenis;
6) teikti visuomenei viešą informaciją apie savo veiklą.“
Papildyti įstatymą 9¹ straipsniu:
„9¹ straipsnis. Asmens iškvietimas į prevencinį
pokalbį Turint duomenų, kad asmuo gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams, žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgalioti žvalgybos pareigūnai turi teisę oficialiu rašytiniu dokumentu iškviesti asmenį į prevencinį pokalbį, kurio metu siekiama suprasti asmens veiksmų priežastis ir įspėti jį apie pasekmes, kurios galėtų kilti dalyvaujant tokioje veikloje.“
straipsnio pakeitimas
dalies 6 punktą.
6) informacijos apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų iki teikimo teismui gauti tokią informaciją pateikimo atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir
(ar) mokėjimo priemonių panaudojimą gavimas iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų. 2. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) prašomų taikyti veiksmų trukmė arba prašomos pateikti informacijos apimtis ir periodas, kai prašoma taikyti šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą veiksmą;“
3Pakeisti 13 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) leidžiamų atlikti veiksmų trukmė arba leidžiamos gauti informacijos apimtis ir periodas, kai leidžiama atlikti šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą veiksmą;“
4Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose dalyje nurodyti veiksmai negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius. Prireikus šių veiksmų atlikimas gali būti pratęstas dar iki 3 mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Apygardos teismas, kaskart dar 3 mėnesiams pratęsdamas išduotą leidimą atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus, įvertina pateikto teikimo pratęsti šių veiksmų atlikimą pagrįstumą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Privatūs juridiniai asmenys informaciją, kuri kaupiama, saugoma ir (ar) tvarkoma jų informacinėse sistemose ar duomenų bazėse, žvalgybos institucijoms teikia pagal prašymą ir (arba) atskiras sutartis. Kai būtina užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą ir tai nurodoma prašyme, asmenys teikia jų tvarkomų informacinių sistemų ar duomenų bazių nuolat atnaujinamą išrašą.“
straipsnio pakeitimas 1.
18 straipsnio pakeitimas
2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir kitoms valstybės institucijoms apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie nebuvo įtraukti į Valstybės gynimo tarybos patvirtintus žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus, tačiau gali turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai užtikrinti ir Lietuvos Respublikos užsienio politikai įgyvendinti;“
straipsnio 2 dalį 4 punktu: „4) tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms.“
3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms, jeigu tokios informacijos pateikimo galimybė numatyta tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose;“
galios 18 straipsnio 6 dalį. 6. Apie sprendimą neteikti informacijos žvalgybos institucijų vadovai turi nedelsdami informuoti valstybės institucijas, kurioms žvalgybos institucijos yra atskaitingos. 8 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žvalgybos institucijos kiekvienais metais skelbia neįslaptintas
veiklos ataskaitas ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus pagal savo veiklos sritis.“
Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybės saugumo departamento didžiausią leistiną žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Žvalgybos institucijų personalas
1Žvalgybos institucijos personalą sudaro:
1) žvalgybos pareigūnai;
2) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis darbuotojai. 2.
Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas) ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip. 3. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantys kariai turi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau
straipsnio 4 dalies, 39, 40, 41, 42, 48 ir 49 straipsnių, 50 straipsnio 6 dalies, 51 straipsnio 1 ir 2 dalių, 54 straipsnio 2 dalies, ir 57, 64 ir 64¹ straipsnio straipsnių nuostatos, o kitos šio įstatymo nuostatos profesinės karo tarnybos kariams (toliau – karys) taikomos tiek, kiek jų statuso nenustato profesinę karo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai. 4. Duomenys, atskleidžiantys asmens priklausomybę žvalgybos institucijai, į valstybės informacines sistemas ir (ar) registrus žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti neteikiami, jei tokių duomenų tvarkymas atitinkamoje informacinėje sistemoje ar registre galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Žvalgybos institucijos direktoriumi ir direktoriaus pavaduotojais skiriami ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį turintys asmenys ir atitinkantys šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 6 punktų ir 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Reikalavimas atitikti šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus netaikomas skiriant asmenis į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas.“ 2.
Pakeisti 31 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) priima į tarnybą (darbą) ir atleidžia iš
tarnybos (darbo) žvalgybos pareigūnus ir darbuotojus, sprendžia jų perkėlimo į kitas pareigas, siuntimo į tarnybinę komandiruotę, nušalinimo nuo pareigų ir kitus klausimus, susijusius su jų teisiniu statusu ir tarnybos (darbo) eiga;“
31 straipsnį 9 dalimi: „9. Pasibaigus žvalgybos institucijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo skyrimo į pareigas laikotarpiui, jie gali būti priimti į tarnybą žvalgybos institucijoje, netaikant šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų amžiaus apribojimų ir šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatytų atrankos procedūrų.“
straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) būti nepriekaištingos reputacijos ir pagal savo asmenines, dalykines savybes tinkantis žvalgybos tarnybai;“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Asmenims, priimamiems į tarnybą (darbą)
žvalgybos institucijoje, keliami šie išsilavinimo reikalavimai:
1) jaunesniesiems specialistams ir specialistams – ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas;
2) specialistams ir vyresniesiems specialistams – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas;
3) nuo vyriausiųjų specialistų iki direktoriaus – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas.“
dalies 7 punktą. 7) jo elgesys ir veikla nėra suderinama su žvalgybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimais. 13 straipsnis.
Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) gauti pajamų iš nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, pajų ir su jais susijusių sandorių, jeigu tai įgauna komercinį pobūdį atliekama versliškai;“
išdėstyti taip: „5. Žvalgybos pareigūnas pareigūnui ikiteisminiame tyrime ir (ar) teisminio nagrinėjimo procese gali dalyvauti tik kaip liudytojas, dalyvaujančiam liudytojo statusu dėl priežasčių, susijusių su žvalgybos pareigūno tarnybinių funkcijų vykdymu, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomas anonimiškumas arba dalinis anonimiškumas.“
2Papildyti 41 straipsnį 7 dalimi:
„7. Žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, jų
šeimos narių ir jų nuosavybės apsauga, kai dėl žvalgybos pareigūno tarnybos ar darbuotojo darbo kyla reali grėsmė jų turtui, gyvybei, sveikatai ar kitoms konstitucinėms teisėms, užtikrinama žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka iš žvalgybos institucijos lėšų. Žvalgybos institucijos vadovo sprendimu apsauga gali būti skiriama ir kitiems asmenims, per kuriuos tiesiogiai gali kilti grėsmė žvalgybos pareigūno ar darbuotojo saugumui.“
Pakeisti 43straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu žvalgybos pareigūnas pašalinamas iš mokslo, mokymo ar kitos įstaigos, į kurią buvo siųstas mokytis ar tobulinti kvalifikacijos, arba nutraukia tarnybos sutartį prieš įsipareigotą tarnauti terminą, arba atleidžiamas iš tarnybos šio įstatymo 53 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktuose nustatytais pagrindais, jis privalo atlyginti su jo mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias 3 paskutinių tarnybos metų išlaidas, jas lygiomis dalimis mažinant proporcingai kiekvieniems ištarnautiems žvalgybos institucijoje metams.
Išlaidos neatlyginamos, jeigu žvalgybos pareigūnas negali tęsti tarnybos dėl ligos ar netekto darbingumo arba dėl žvalgybos institucijos vadovo pripažintų svarbių ir nuo žvalgybos pareigūno valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių. Atlygintinų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų sudėtį ir jų apskaičiavimo tvarką nustato Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras bendru įsakymu.“
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų rezervas
institucijose sudaromas žvalgybos pareigūnų rezervas (toliau – rezervas). Į rezervą žvalgybos pareigūnai gali būti perkeliami jų sutikimu įtraukiami, kai jie skiriami dirbti kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat kai užsiima kita teisėta veikla ir atlieka atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis atleidžiant juos iš tarnybos žvalgybos institucijoje. 2. Į rezervą taip pat gali būti įtraukiami asmenys, anksčiau tarnavę žvalgybos institucijoje. 3. Asmenys, įtraukti į rezervą, yra laikomi rezervo žvalgybos pareigūnais. 4. Rezervo žvalgybos pareigūnams formuojamos žvalgybos institucijų tarnybinės užduotys. 5. Rezervo žvalgybos pareigūnai iš rezervo išbraukiami, kai jiems nebėra formuojamos žvalgybos institucijų tarnybinės užduotys arba kai tokie asmenys jų nevykdo. 2. 6.
pareigūnams, esantiems rezerve, Rezervo žvalgybos pareigūnams tarnybinis atlyginimas ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos nemokamos. 3.7. Žvalgybos pareigūno Asmens buvimo rezerve laikas įskaičiuojamas į tarnybos stažą, kuris yra perskaičiuojamas išbraukus asmenį iš rezervo. 4.8. Žvalgybos pareigūnai Asmenys rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 5 metus, o esant tarnybiniam būtinumui, šis terminas gali būti pratęstas, tačiau bendras buvimo rezerve laikas per visą tarnybos laiką negali viršyti 10 metų. 5. Žvalgybos pareigūnas rezerve gali būti ne ilgiau, negu jam sukaks senatvės pensijos amžius. 6.9. Rezervo sudarymo tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žvalgybos pareigūnai tarnauja žvalgybos institucijoje iki sulaukia 55 metų. Šis reikalavimas netaikomas žvalgybos institucijos direktoriui ir jo pavaduotojams.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau paprastai garantuojama įstatymų nustatyta minimali paros ir minimali savaitės nepertraukiamo poilsio vienuolikos valandų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė ir trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį trukmė, o jeigu žvalgybos pareigūno darbo dienos (pamainos) trukmė yra dvidešimt keturios valandos – dvidešimt keturių valandų nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė. Esant tarnybiniam būtinumui, kai reikia užtikrinti tarnybinių užduočių įgyvendinimą, žvalgybos pareigūnui gali būti pavesta vykdyti užduotis jam priklausančio nepertraukiamojo poilsio metu, už šį laiką kompensuojant laisvu nuo tarnybos laiku žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti: „46 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų tarnybos stažas Žvalgybos pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma žvalgybos pareigūno tarnybos žvalgybos institucijoje pradžia. Į žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą šio įstatymo 64 straipsnyje nustatytam priedui už tarnybos stažą skaičiuoti ir 65 straipsnyje nustatytai atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir nuo 1990 m. kovo 11 d. įgytas profesinės karo tarnybos ar tarnybos Lietuvos valstybei statutinėje valstybės tarnyboje stažas.“
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 47 straipsnio 2 dalį. 2. Žvalgybos institucijos vadovybės deklaracijų duomenys skelbiami viešai. 20 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, taip pat prieš bepilotį orlaivį, jeigu jo skrydis vykdomas nesilaikant šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo.“
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „50 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų perkėlimas į kitas pareigas
būti perkeliami į lygiavertes pareigas bet kuriame žvalgybos institucijos padalinyje. Tokiam perkėlimui žvalgybos pareigūno sutikimas nebūtinas, išskyrus atvejus, kai pareigoms, į kurias perkeliamas žvalgybos pareigūnas, nustatytas žemesnis pareiginės algos koeficientas. 2.
2Žvalgybos pareigūnai į aukštesnes pareigas gali būti perkeliami:
1) žvalgybos pareigūno sutikimu pačių prašymu;
2) kai žvalgybos pareigūno tarnybinė veikla įvertinta teigiamai ir esant žvalgybos pareigūno sutikimui būti perkeliamam į aukštesnes pareigas priimamas sprendimas perkelti jį į aukštesnes pareigas;
3) pasibaigus valdybos viršininko pavaduotojo skyrimo į pareigas laikotarpiui ir esant žvalgybos pareigūno sutikimui būti perkeliamam į aukštesnes pareigas. 3. Žvalgybos pareigūnai į žemesnes pareigas gali būti perkeliami:
1) pačių prašymu ar sutikimu;
2) dėl žvalgybos institucijos struktūrinių pertvarkymų, jeigu nėra galimybės perkelti į kitas pareigas ir esant žvalgybos pareigūno sutikimui būti perkeliamam į žemesnes pareigas;
3) dėl sveikatos būklės, jeigu nėra galimybės perkelti į kitas pareigas;
4) jeigu įvertinus žvalgybos pareigūno tarnybinę veiklą neigiamai, priimamas sprendimas perkelti jį į žemesnes pareigas.;
5) pasibaigus valdybos viršininko ar valdybos viršininko pavaduotojo skyrimo į pareigas laikotarpiui ir esant žvalgybos pareigūno sutikimui būti perkeliamam į žemesnes pareigas;
6) kai skiriama šio įstatymo 58 straipsnio 5 punkte nustatyta tarnybinė nuobauda. 4. Žvalgybos pareigūnai gali būti perkeliami iš vienos žvalgybos institucijos į kitą šių institucijų vadovų susitarimu. Tokiam perkėlimui būtinas žvalgybos pareigūno sutikimas. 5. Atsižvelgiant į atitinkamų specialistų poreikį, žvalgybos pareigūnai jų rašytiniu sutikimu žvalgybos institucijos vadovo įsakymu gali būti laikinai, laikotarpiui iki 3 metų, perkelti tarnauti į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų ar specialiąsias misijas, į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, taip pat į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose.
Kai yra tarnybinė būtinybė, šis terminas žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti pratęstas iki 3 metų. Tarnybos užsienyje laikotarpiu žvalgybos pareigūnai aprūpinami šio įstatymo 64¹ straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 6. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento žvalgybos pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti siunčiami į tarptautines operacijas. Žvalgybos pareigūnai, siunčiami dalyvauti tarptautinėse operacijose, pasirengti dalyvauti tarptautinėse operacijose, taip pat vykdyti tarnybinių užduočių tarptautinės operacijos vietovėje, aprūpinami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 6 7. Kai yra tarnybinė būtinybė ir kai valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, žvalgybos institucijos vadovo įsakymu žvalgybos pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas iš žvalgybos institucijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje, jeigu žvalgybos pareigūnas atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius reikalavimus ir pareigybės, į kurią jis perkeliamas, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, laikotarpiui iki 3 metų.
Kai yra tarnybinė būtinybė, šis terminas, valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovams suderinus, gali būti pratęstas iki 2 metų. Žvalgybos pareigūno perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikas įskaitomas į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą. Laikinai į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkeltam žvalgybos pareigūnui paliekamas iki perkėlimo turėtas karinis laipsnis ar tarnybinis rangas. Perkėlimo laikotarpiu valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią žvalgybos pareigūnas perkeltas, moka žvalgybos pareigūnui ne mažesnį negu šiame įstatyme nustatytą tarnybinį atlyginimą (įskaitant priedus už kario laipsnį ar tarnybinį rangą bei tarnybos stažą), skaičiuojamą pagal iki perkėlimo eitoms žvalgybos pareigūno pareigoms nustatytą pareiginės algos koeficientą, taip pat taiko visas šiame įstatyme žvalgybos pareigūnams nustatytas garantijas. Laikinai į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkeltam žvalgybos pareigūnui taikomi visi šiame įstatyme žvalgybos pareigūnams nustatyti draudimai, apribojimai, o pasibaigus jo perkėlimo laikotarpiui, garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės žvalgybos pareigūno pareigos. 8. Žvalgybos pareigūno laikino perkėlimo į šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytas pareigas ar tarnybą laikas įskaitomas į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą.
Perkėlimo laikotarpiu jam paliekamas iki perkėlimo turėtas karinis laipsnis ar tarnybinis rangas, taikomi visi šiame įstatyme žvalgybos pareigūnams nustatyti draudimai, apribojimai ir garantijos, o pasibaigus jo perkėlimo laikotarpiui, garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės žvalgybos pareigūno pareigos. Žvalgybos pareigūnui, laikinai perkeltam atlikti tarnybą užsienyje iš šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje nurodytų pareigų, pasibaigus perkėlimo laikotarpiui garantuojamos kitos lygiavertės, o jeigu nėra galimybės, kitos žemesnės žvalgybos pareigūno pareigos.“
straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) žvalgybos institucijos vadovo valia, kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau
kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, ir jeigu neatvykimas į tarnybą nedarbingumas nesusijęs su sveikatos sutrikdymu, atsiradusiu einant tarnybines pareigas ar dėl tarnybos;“
straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) kai panaikinama pareigybė dėl žvalgybos institucijos likvidavimo,
reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir nėra laisvų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti perkeltas į kitas pareigas;“
3Papildyti 53 straipsnį nauju 15 punktu:
„15) kai panaikinama pareigybė dėl žvalgybos institucijos
reorganizavimo ar dėl žvalgybos institucijos struktūrinių pertvarkymų ir nėra laisvų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti perkeltas į kitas pareigas;“
straipsnio 15, 16, 17 punktus laikyti atitinkamai 16, 17, 18 punktais. 5.
straipsnio 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17)18) pasibaigus šio įstatymo 31 straipsnio 5
dalyje nurodytam skyrimo į valdybos viršininko ar viršininko pavaduotojo pareigas laikotarpiui, ir jei atsisakė būti perkeltas į siūlomas pareigas.“
6Papildyti 53 straipsnį 19 punktu:
„19) pasibaigus šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje nurodytam skyrimo į žvalgybos institucijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo pareigas laikotarpiui.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žvalgybos pareigūnas šio įstatymo 53 straipsnio 14 ir 15 punkte nustatytu pagrindu punktuose nustatytais pagrindais iš tarnybos atleidžiamas ir tarnybos sutartis su juo nutraukiama, apie tai jį įspėjus ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai žvalgybos institucija likviduojama), moteriai ar vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Žvalgybos pareigūnas šio įstatymo 53 straipsnio 14 15 punkte nustatytu pagrindu iš tarnybos negali būti atleidžiamas jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, jeigu laikinojo nedarbingumo laikotarpis ne ilgesnis kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio įstatymo 53 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15 ir 14, 16, 17, 18 ir 19 punktuose numatytais pagrindais žvalgybos pareigūnas gali būti atleidžiamas iš tarnybos jo atostogų ar laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.“
straipsnį nauju 5 punktu: „5) perkėlimas į žemesnes pareigas;“
straipsnio 5 punktą laikyti 6 punktu. 25 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tyčinis ar neatsargus tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, jeigu nėra nusikalstamos veikos požymių (tarnybinių pareigų neatlikimas);“
dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) tyčinė ar neatsargi veika, kuria pažeidžiamos visuotinai pripažintos dorovės, moralės ir etikos normos, pažeidžiama vidaus tvarka ir naudojimosi daiktais, įrankiais ar įrenginiais taisyklės, padariusi žvalgybos institucijai turtinę žalą, jeigu joje nėra nusikalstamos veikos požymių (turtinės žalos padarymas).“
straipsnio 3 dalį nauju 3 punktu: „3) perkėlimas į žemesnes pareigas;“
straipsnio 3 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu. 5. Pakeisti 59 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kiti tarnybiniai nusižengimai – vidaus administravimo tvarkos pažeidimai pakartotiniai žvalgybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimų pažeidimai, taip pat šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytos tarnybos tvarkos pažeidimai, jeigu juose nėra šiurkščių tarnybinių nusižengimų požymių.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Tarnybinė nuobauda turi būti paskiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį žvalgybos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo arba dėl atostogų. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai.“
straipsnį nauja 12 dalimi:
„12. Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į
žemesnes pareigas – galiojimo terminui, žvalgybos pareigūnas į aukštesnes pareigas perkeliamas šio įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio 12–16 dalis laikyti atitinkamai 13–17 dalimis. 27 straipsnis.
Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„62 straipsnis. Tarnybiniai rangai ir karių
laipsniai
suteikiami tarnybiniai rangai, atitinkantys žvalgybos pareigūno einamas pareigas, kvalifikaciją ir jo profesinę patirtį. 2. Valstybės saugumo departamento direktoriui pirmą tarnybinį rangą, jo pavaduotojams antrą tarnybinį rangą, skirdamas juos į šias pareigas, suteikia Respublikos Prezidentas. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriui pirmą tarnybinį rangą, jo pavaduotojams antrą tarnybinį rangą, skirdamas juos į šias pareigas, suteikia krašto apsaugos ministras. 3. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantiems kariams laipsniai suteikiami vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme bei krašto apsaugos ministro įsakymuose nustatytais reikalavimais ir tvarka. 4. Tarnybiniai Aukštesni tarnybiniai rangai nesuteikiami žvalgybos pareigūnams, turintiems galiojančių tarnybinių nuobaudų. 5. Žvalgybos pareigūnai skiriami į jų tarnybinį rangą atitinkančias pareigas. Atskirais žvalgybos institucijos vadovo nustatytais atvejais ir sąlygomis žvalgybos pareigūnas gali būti paskirtas eiti vienu tarnybiniu rangu aukštesnes pareigas. Kai atitinkamo tarnybinio rango pareigų nėra, žvalgybos institucijos vadovas gali žvalgybos pareigūną iki vienų metų paskirti į vienu tarnybiniu rangu žemesnes pareigas. Pirmą kartą asmenį priimant į tarnybą žvalgybos institucijoje, jam suteikiamas žemiausias pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas tarnybinis rangas. 6. Žvalgybos pareigūną šio įstatymo nustatyta tvarka perkėlus į žemesnes pareigas, išskyrus atvejus, kai į žemesnes pareigas jis perkeliamas dėl neigiamo tarnybinės veiklos vertinimo, paliekamas turėtas tarnybinis rangas. 6. 7. Tarnybiniai rangai suteikiami bendra Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „63 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų pareigybių, karių laipsnių ir tarnybinių rangų derinimas Žvalgybos pareigūnams nustatomi tokie pareigybes atitinkantys karių laipsniai ir tarnybiniai rangai:
1) direktoriaus – nuo pulkininko (jūrų kapitono) iki brigados generolo (flotilės admirolo) ar pirmo rango;
2) direktoriaus pavaduotojo
3) valdybos viršininko, valdybos viršininko pavaduotojo – pulkininko leitenanto (komandoro) ar trečio rango;
4) skyriaus viršininko – nuo majoro (komandoro leitenanto) ar ketvirto rango iki pulkininko leitenanto (komandoro) ar trečio rango;
5) skyriaus viršininko pavaduotojo, poskyrio viršininko – nuo majoro (komandoro leitenanto) ar ketvirto rango iki pulkininko leitenanto (komandoro) ar ketvirto trečio rango;
6) vyriausiojo specialisto
7) vyresniojo specialisto – nuo štabo seržanto, štabo seržanto specialisto (štabo laivūno, štabo laivūno specialisto) iki seržanto majoro (vyresniojo laivūno) leitenanto ar nuo dvylikto dešimto iki aštunto septinto rango;
8) specialisto – nuo eilinio (jūreivio) iki vyresniojo seržanto, vyresniojo seržanto specialisto ar nuo penkiolikto iki trylikto vienuolikto rango;
9) jaunesniojo specialisto – jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) ar šešiolikto rango.“
Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų tarnybinis
atlyginimas ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos 1.
Žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybinį rangą ar kario laipsnį, priedas už tarnybos stažą ir priemoka už su ypatinga specifika susijusių funkcijų atlikimą. 2. Žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus ar jų intervalus nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Jeigu Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme pareigybei yra nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, konkretų pareiginės algos koeficientą pareigybei nustato žvalgybos institucijos vadovas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus: veiklos pobūdį, pavojingumą, sudėtingumą, reikalaujamą kompetenciją, įtaką institucijos sprendimų priėmimui ir atsakomybės lygį. 3. Žvalgybos pareigūnų priedas už kario laipsnį skaičiuojamas nuo pareiginės algos koeficiento, nustatyto pagal šio straipsnio 2 dalį:
1) brigados generolo, flotilės admirolo – 30 procentų dydžio;
2) pulkininko, jūrų kapitono – 30 procentų dydžio;
3) pulkininko leitenanto, komandoro – 27 procentų dydžio;
4) majoro, komandoro leitenanto – 25 procentų dydžio;
5) kapitono, kapitono leitenanto – 22 procentų dydžio;
6) vyresniojo leitenanto – 20 procentų dydžio;
7) leitenanto – 18 procentų dydžio;
8) seržanto majoro, vyresniojo laivūno – 16 procentų dydžio;
9) viršilos, laivūno – 14 procentų dydžio;
10) štabo seržanto, štabo seržanto specialisto, štabo laivūno, štabo laivūno specialisto –12 procentų dydžio;
11) vyresniojo seržanto, vyresnio seržanto specialisto
12) seržanto, seržanto specialisto – 8 procentų dydžio;
13) grandinio – 7 procentų dydžio;
14) vyresniojo eilinio, vyresniojo jūreivio – 6 procentų dydžio;
15) eilinio, jūreivio – 5 procentų dydžio;
16) jaunesniojo eilinio, jaunesniojo jūreivio – 4 procentų dydžio. 4.
skaičiuojamas nuo pareiginės algos koeficiento, nustatyto pagal šio straipsnio 2 dalį:
1) pirmą rangą – 30 procentų dydžio;
2) antrą rangą – 30 procentų dydžio;
3) trečią rangą – 27 procentų dydžio;
4) ketvirtą rangą – 25 procentų dydžio;
5) penktą rangą – 22 procentų dydžio;
6) šeštą rangą – 20 procentų dydžio;
7) septintą rangą – 18 procentų dydžio;
8) aštuntą rangą – 16 procentų dydžio;
9) devintą rangą – 14 procentų dydžio;
10) dešimtą rangą – 12 procentų dydžio;
11) vienuoliktą rangą – 10 procentų dydžio;
12) dvyliktą rangą – 8 procentų dydžio;
13) tryliktą rangą – 7 procentų dydžio;
14) keturioliktą rangą – 6 procentų dydžio;
15) penkioliktą rangą – 5 procentų dydžio;
16) šešioliktą rangą – 4 procentų dydžio. 5. Žvalgybos pareigūnų priedas už tarnybos stažą skaičiuojamas nuo pareiginės algos bazinio dydžio:
1) nuo 1 iki 2 metų – 0,3;
2) nuo 2 iki 4 metų – 0,6;
3) nuo 4 iki 6 metų – 0,9;
4) nuo 6 iki 8 metų – 1,2;
5) nuo 8 iki 10 metų – 1,5;
6) nuo 10 iki 12 metų – 1,8;
7) nuo 12 iki 14 metų – 2,1;
8) nuo 14 iki 16 metų – 2,4;
9) nuo 16 iki 18 metų – 2,7;
10) nuo 18 iki 20 metų – 3;
11) nuo 20 iki 22 metų– 3,3;
12) nuo 22 iki 24 metų – 3,6;
13) nuo 24 iki 25 metų – 3,9;
14) nuo 25 metų – 4,2. Žvalgybos pareigūnams priedą už tarnybos stažą sudaro 0,2 pareiginės algos bazinio dydžio už kiekvienus žvalgybos pareigūno tarnybos stažo metus. Šio priedo dydis negali viršyti 4,8 pareiginės algos bazinio dydžio. 6. Žvalgybos pareigūnui už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika atlikimą, mokama iki 50 procentų pareiginės algos dydžio priemoka. Funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, sąrašas ir šias funkcijas atitinkantis priemokos dydis tvirtinami bendru Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu. 7. Kasmetinių atostogų laikotarpiu žvalgybos pareigūnams mokamas vidutinis tarnybinis atlyginimas, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka. 8.
nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai asmuo tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar pakeliui į ją (iš jos), iš institucijos lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos išmokos skirtumas. 9. Žvalgybos pareigūnui, dėl tarnybinio būtinumo perkeltam į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje arba pavedus laikinai atlikti kitas pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, visą perkėlimo arba paskyrimo laikinai atlikti kitas pareigas laikotarpį kompensuojamos gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidos arba važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos asmeniniu ar keleiviniu transportu, išskyrus taksi, išlaidos. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos kompensuojamos pagal nuomos sutartimi nustatytą kainą, tačiau neviršijant maksimalaus Vyriausybės nustatyto kompensuotinų gyvenamosios nuomos išlaidų dydžio, jei perkeltas į kitas pareigas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai ir įvaikiai tos savivaldybės teritorijoje neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų. Kelionės ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras bendru įsakymu. 10. Perkeliamiems į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje žvalgybos pareigūnams bendra Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis apmokamos persikėlimo (kelionės ir turto pervežimo) išlaidos. 11.
pareigūnams, kuriuos žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo siunčia į tarnybinę komandiruotę, Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos komandiruotės išlaidos. Žvalgybos pareigūnai, siunčiami į užsienio komandiruotę, draudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui. 9. 12. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantiems kariams Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos dėl aprūpinimo maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa netaikomos, išskyrus karius, tarnaujančius tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose.“
Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų atostogos
kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą:
1) iki 10 5 metų – 30 kalendorinių dienų 22 darbo dienos;
2) nuo 5 iki 10 metų – 25 darbo dienos;
2) 3) nuo 10 iki 15 metų – 35 kalendorinės 29 darbo dienos;
3) 4) nuo 15 iki 20 metų – 40 kalendorinių dienų 33 darbo dienos;
4) 5) 20 metų ir daugiau – 45 kalendorinės 37 darbo dienos. 2. Žvalgybos pareigūnams kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos iš karto visos arba dalimis, tačiau viena nepertraukiama atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 14 10 kalendorinių darbo dienų. Kasmetinės atostogos suteikiamos už tarnybos žvalgybos institucijoje metus. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio straipsnio 10 dalyje nustatytu atveju) atsiranda, kai žvalgybos pareigūnas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. 3. Žvalgybos pareigūnui nepanaudota kasmetinių atostogų dalis už praėjusius tarnybos metus suteikiama iki einamųjų tarnybos metų pabaigos.
Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai žvalgybos pareigūnas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. 4. Esant tarnybiniam būtinumui, žvalgybos pareigūnas gali būti atšaukiamas iš kasmetinių atostogų. Tokiam atšaukimui pareigūno sutikimas nebūtinas. 5. Žvalgybos pareigūnams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:
1) nėštumo ir gimdymo;
2) tėvystės;
3) vaikui prižiūrėti;
4) mokymosi;
5) persikėlimo;
6) prevencinės reabilitacijos;
7) nemokamos. 6. Nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos žvalgybos pareigūnams suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka. 7. Atostogos vaikui prižiūrėti žvalgybos pareigūnams suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka, tačiau ne ilgiau negu sulauks šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto amžiaus ir jo tarnyba nebus pratęsta arba baigsis tarnybos pratęsimo laikas. Nesibaigus atostogoms žvalgybos pareigūnas gali grįžti į tarnybą, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų įspėjęs apie tai žvalgybos institucijos vadovą. 8.Mokymosi atostogų žvalgybos pareigūnams suteikimo ir apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas. 9. 8. Žvalgybos pareigūnui, dėl skyrimo į kitas pareigas arba pavedimo laikinai atlikti kitas pareigas keičiančiam gyvenamąją vietą, gali būti suteikiamos iki 5 kalendorinių darbo dienų persikėlimo atostogos. 10. 9. Žvalgybos pareigūnams, vykdžiusiems užduotis didesnio pavojaus sąlygomis, atsižvelgiant į jų pobūdį ir trukmę, gali būti suteikiamos iki 15 kalendorinių darbo dienų mokamos prevencinės reabilitacijos atostogos. Prevencinės reabilitacijos atostogų suteikimo tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas. 13. 10.
pareigūną iš tarnybos, nepanaudotos kasmetinės atostogos nesuteikiamos. Už nepanaudotas kasmetines atostogas jam išmokama piniginė kompensacija. Teisė gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai žvalgybos pareigūnas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. 11. Kasmetinių atostogų, mokymosi atostogų, persikėlimo atostogų ir prevencinės reabilitacijos atostogų žvalgybos pareigūnams suteikimo, apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas.“
Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žvalgybos pareigūnui, atleidžiamam iš tarnybos šio įstatymo 53 straipsnio 12, 13, 14, 15, 16, 18 ir 15 19 punktuose nustatytais pagrindais, išmokama 2 mėnesių jo vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija.“ 32 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktorius ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos direktorius iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos kasmetinės atostogos, į kurias teisė įgyta iki šio įstatymo įsigaliojimo, žvalgybos pareigūnams suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų. Perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena. 4.
turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus tarnybos metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2023 m. liepos 1 d. Atleidžiant žvalgybos pareigūną iš tarnybos iki 2023 m. liepos 1 d., piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. 5. Žvalgybos pareigūnams, kuriems pagal šio įstatymo 29 straipsniu keičiamą Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 5 dalį priedas už tarnybos stažą būtų mažesnis nei apskaičiuotas iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuotas priedas. 6. Žvalgybos pareigūnui priedas už tarnybos stažą perskaičiuojamas jam pateikus prašymą perskaičiuoti stažą ir dokumentus, patvirtinančius tarnybos Lietuvos valstybei stažą, ir skiriamas bei mokamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų, patvirtinančių tarnybos Lietuvos valstybei stažą, gavimo žvalgybos institucijoje dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
31, 32, 40, 41, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65 IR 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 9¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
efektyviai žvalgybos veiklai Vykstantys globalūs politiniai, sociokultūriniai, ekonominiai ir technologiniai pokyčiai nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms kelia naujų, dažnai sunkiai prognozuojamų iššūkių ir uždavinių. Nuolat kinta grėsmių šaltiniai ir jų pobūdis, ženkliai išaugo hibridinės grėsmės, kuriomis kėsinamasi pažeisti pamatines asmens ir visuomenės vertybes, demokratinės ir teisinės valstybės principus. Šios aplinkybės reikalauja, kad žvalgybos institucijos gebėtų greitai ir efektyviai veikti, atsižvelgdamos į kintančias grėsmes, o tam ypač svarbu turėti tinkamus teisinius įrankius ir kuo įvairesnes prevencines priemones užkirsti kelią tokioms grėsmėms. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – Žvalgybos įstatymas) 6 straipsnyje įtvirtintas žvalgybos institucijų veiklos tikslas siejamas ne tik su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo stiprinimu, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, bet ir su šių rizikos veiksnių, pavojų ar grėsmių šalinimu, t. y. prevencijos vykdymu, tačiau žvalgybos institucijos neturi pakankamų teisinių įrankių tokiai prevencijai vykdyti.
Pavyzdžiui, žvalgybos institucijos susiduria su problema, kai turima duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad paties asmens veiksmai gali kelti grėsmę arba asmuo susiduria su veiksmais, kurie gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams, tačiau neturi teisinių instrumentų, kuriuos panaudojus būtų galima laiku ir efektyviai įspėti ar kitaip paveikti tuos asmenis taip, kad jie atsisakytų tęsti minėtus veiksmus, arba būtų sudarytos kitokios kliūtys nepageidaujamiems veiksmams. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad pastaraisiais metais fiksuojamas didėjantis nacionalinio saugumo objektų stebėjimo, fotografavimo ir filmavimo, dažnai tam pasitelkiant bepiločius orlaivius, atvejų skaičius (objektų stebėjimas ir vaizdo fiksavimas atitinka užsienio valstybių žvalgybos veiklos metodus, o surinkta informacija gali būti panaudojama užsienio valstybių veiksmams, keliantiems grėsmę nacionaliniam saugumui), tačiau nėra teisinių įrankių, kurie leistų užkirsti kelią tokiai veiklai. Taigi, tokių priemonių, kaip prevencinis pokalbis, teisė patikrinti asmens dokumentus, teisė atlikti administracinį sulaikymą, draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus ir pan., įteisinimas leistų laiku užkirsti kelią asmenų veiklai, galimai keliančiai grėsmę nacionaliniam saugumui, bei padėtų užtikrinti efektyvią žvalgybos institucijų veiklą, taip sudarant prielaidas operatyviai rinkti žvalgybos informaciją.
Siekiant efektyviai įgyvendinti žvalgybos institucijoms pavestus uždavinius nuolat kintančių grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kontekste, reikalinga ne tik įteisinti naujas prevencines priemones, bet ir tobulinti esamus teisinius įrankius. Pavyzdžiui, Žvalgybos įstatyme nepakankamai reglamentuotas tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančių dokumentų ir priemonių, kaip efektyvią žvalgybos veiklą užtikrinančio įrankio, institutas – Žvalgybos įstatymas tiesiogiai nesuteikia teisės žvalgybos institucijoms gaminti dokumentus, be to, nėra įpareigojimo kitoms valstybės institucijoms teikti pagalbą žvalgybos institucijoms šioms įgyvendinant teisę užšifruoti tapatybę ar tarnybinę priklausomybę, kai, tuo tarpu, be kitų institucijų pagalbos naudojimasis šia teise kartais tampa sunkiai įgyvendinamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 straipsniu, žvalgybos institucijos, kaip kriminalinės žvalgybos subjektai, turi teisę gaminti ir naudoti dokumentus bei priemones kriminalinei žvalgybai, tačiau ši nuostata nesuteikia teisės kriminalinei žvalgybai pagamintus dokumentus ar priemones naudoti žvalgybai. Atsižvelgiant į tai, kad kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos objektai gali sutapti, tikslinga įteisinti galimybę kriminalinei žvalgybai pagamintus dokumentus, esant poreikiui, naudoti ir žvalgybai.
Žvalgybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenys iš viešąsias funkcijas atliekančių subjektų tvarkomų valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių žvalgybos institucijoms teikiami teikiant valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ar duomenų bazių nuolat atnaujinamą išrašą, jeigu tai būtina užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą. Tokia galimybė nėra nustatyta Žvalgybos įstatymo 15 straipsnyje, reglamentuojančiame duomenų gavimą iš privačių subjektų, todėl, pasirašant duomenų teikimo sutartis su privačiais juridiniais asmenimis, duomenis jie sutinka teikti tik jiems priimtinais būdais, kurie dažnai sudaro prielaidas atskleisti žvalgybos objektą. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad banko paslaptį sudarančią informaciją žvalgybos institucijoms bankas teikia, jeigu šios informacijos reikia žvalgybos funkcijoms atlikti, tačiau Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu nustatoma, kad tokia informacija gali būti teikiama tik pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį – atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnio 6 dalimi kitoms institucijoms, pavyzdžiui, atliekančioms ikiteisminio tyrimo, mokesčių administravimo funkcijas, banko paslaptį sudaranti informacija teikiama be teismo sankcijos, tikslinga suderinti šių įstatymų nuostatas ir Žvalgybos įstatyme atsisakyti nuostatos, kad banko paslaptį sudaranti informacija teikiama tik pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį.
Atsižvelgiant į tarptautines saugumo grėsmes, intensyvėja Lietuvos Respublikos žvalgybos institucijų bendradarbiavimas su užsienio valstybių partnerių žvalgybos institucijomis, tačiau Žvalgybos įstatymas nenumato žvalgybos institucijų teisės be atskiro prašymo teikti žvalgybos informaciją tarptautinėms organizacijoms, institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms, nors tai reikalinga siekiant įgyvendinti Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą žvalgybos institucijų teisę bendradarbiauti su šiomis institucijomis. 2. Priežastys, paskatinusios tobulinti personalo garantijas ir personalo administravimą Teikiamų projektų rengimą, be kita ko, paskatino poreikis peržiūrėti personalo garantijas. Atsižvelgiant į kintantį grėsmių pobūdį, didėja žvalgybos pareigūnų tarnybinė rizika ir grėsmės žvalgybos institucijose dirbantiems asmenims, todėl tarnyba ar darbas žvalgybos institucijose tampa mažiau patrauklūs.
Siekiant užtikrinti kvalifikuoto, motyvuoto ir patikimo personalo pritraukimą, taip pat ir esamo personalo saugumą, kyla poreikis numatyti garantijas, užtikrinančias žvalgybos institucijų personalo ir jų šeimos narių apsaugą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos pareigūnai gali būti perkeliami į lygiavertes pareigas kitoje vietovėje be jų sutikimo, taip sukeliant jiems nepatogumų ir papildomų finansinių išlaidų, tikslinga įteisinti galimybę tokiais atvejais kompensuoti arba kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal, arba būsto nuomos ir persikėlimo į kitą gyvenamąją vietą išlaidas. Pažymėtina, kad garantijos perkėlimo į pareigas kitoje vietovėje atveju yra nustatytos profesinės karo tarnybos kariams (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63¹ ir 64 straipsniai), specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 58 straipsnio 7 dalis ir 59 straipsnio 7 dalis), vidaus tarnybos pareigūnams (Vidaus tarnybos statuto
išryškėjo personalo administravimo problemos, susijusios su žvalgybos pareigūnų priėmimu į žvalgybos tarnybą, kvalifikuoto personalo pritraukimu (siekiant į žvalgybos tarnybą pritraukti kvalifikuotą ir patirties viešajame sektoriuje turintį personalą, tikslinga į žvalgybos tarnybos stažą įtraukti ir stažą valstybei), žvalgybos pareigūnų rezerve esančių pareigūnų statusu, tarnybinių rangų suteikimu, tarnybos laiko ypatumais ir kt.
Pavyzdžiui, Žvalgybos įstatymo
minimali paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė, tačiau dėl žvalgybos operacijų specifikos (kai žvalgybos operacijos vykdymas negali būti nei nutrauktas, nei perduotas kitam pareigūnui), ne visuomet įmanoma užtikrinti minimalaus poilsio garantiją. Taikant Žvalgybos įstatymą paaiškėjo, kad nepakankamas priėmimo į žvalgybos institucijų vadovų pareigas reguliavimas. Žvalgybos institucijos direktoriaus ar jo pavaduotojo skyrimas į pareigas yra politinis, atitinkamai Respublikos Prezidento arba krašto apsaugos ministro priimamas, sprendimas, todėl reikalavimas tokiais atvejais organizuoti atranką, kaip tai nustatyta Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnyje, ar riboti šių asmenų priėmimo į žvalgybos tarnybą amžių, kaip tai nustatyta Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nekoreliuoja su juos į pareigas skiriančių asmenų diskrecija pasirinkti, jų manymu, tinkamiausią kandidatą šioms pareigoms. Sprendžiant profesinės karo tarnybos karių personalo administravimo problemas, tikslinga nustatyti galimybę žvalgybos pareigūnų pareigybėms taikyti platesnį karinių laipsnių intervalą, nes į tarnybą Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos gali būti perkeliami profesinės karo tarnybos kariai iš visų krašto apsaugos sistemos institucijų, kurie, skirtingai nei kiti asmenys, priėmimo į žvalgybos instituciją metu jau turi karinį laipsnį.
Dėl to, siekiant užtikrinti atitinkamos srities, kvalifikacijos bei patirties karių pritraukimą į tarnybą Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos, taip pat neapriboti galimybės šioje žvalgybos institucijoje tarnaujantiems kariams suteikti aukštesnius karinius laipsnius, kai nėra galimybių perkelti juos į kitas (aukštesnes) pareigas, tikslingas pareigybei priskiriamų karinių laipsnių intervalo plėtimas. Atsižvelgiant į praktinio taikymo problemas, taip pat kyla poreikis tikslinti Žvalgybos įstatymo 53 straipsnyje nustatytus atleidimo pagrindus. Vadovaujantis šio straipsnio 13 punktu, žvalgybos pareigūnas privalo būti atleistas iš tarnybos, kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, neatsižvelgiant į tokias aplinkybes kaip galimą tolesnę jo ligos eigą, jo kompetencijas ir žvalgybos institucijos interesą. Pažymėtina, kad laikinasis nedarbingumas nėra pagrindas nutraukti darbo (tarnybos) santykių pagal Darbo kodeksą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ar Vidaus tarnybos statutą, o Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą nustatoma tik galimybė (ne imperatyvus pagrindas) asmenį atleisti iš tarnybos dėl laikinojo nedarbingumo.
Šio straipsnio 17 punkte nustatyta, kad valdybos viršininkas ir valdybos viršininko pavaduotojas atleidžiami iš tarnybos pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui. Žvalgybos įstatymas nenumato pareigos, pasibaigus skyrimo į žvalgybos institucijos valdybos viršininko ar jo pavaduotojo pareigas laikotarpiui, šiems asmenims pasiūlyti kitas pareigas ir jų neatleisti iš žvalgybos tarnybos. Tokia situacija neatitinka praktinio žvalgybos institucijų poreikio ir protingumo principo, nes aukštas kompetencijas ir patirtį turintys žvalgybos pareigūnai, pasibaigus jų skyrimo į pareigas laikotarpiui, galėtų eiti kitas pareigas, tačiau pagal Žvalgybos įstatymo nuostatas jiems neprivalo būti pasiūlytos kitos pareigos ir jie gali būti atleidžiami iš tarnybos be teisės į išeitinę išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad daugeliui iš valstybės ir savivaldybių biudžeto apmokamų asmenų kategorijų kasmetinės atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, o priedas už stažą perskaičiuojamas kasmet, tikslinga šių garantijų teikimo principą suvienodinti ir nustatyti, kad žvalgybos pareigūnų kasmetinės atostogos taip pat skaičiuojamos darbo dienomis, o priedas už stažą perskaičiuojamas ne kas dvejus metus, o kasmet. Siekiant užtikrinti personalo saugumą, būtina užtikrinti, kad jų priklausomybė žvalgybos institucijai būtų atskleidžiama tik išimtiniais atvejais, įvertinus, ar tokia informacija nepadarytų žalos žvalgybos institucijos veiklai.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai prašoma pateikti duomenis apie žvalgybos pareigūnus į viešąsias informacines sistemas ir (ar) registrus, nors tai nėra būtina įstatymuose nustatytiems tikslams pasiekti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, žvalgybos institucijos kiekybinė ir personalinė sudėtis sudaro valstybės paslaptį, tačiau net ir atskirų žvalgybos pareigūnų priklausomybės žvalgybos institucijoms atskleidimas gali kelti grėsmę jų saugumui ir trikdyti žvalgybos institucijų veiklą. Be to, Žvalgybos įstatyme įtvirtinta, kad žvalgybos institucijos vadovybės deklaracijų duomenys skelbiami viešai, tačiau tokia nuostata atskleidžia duomenis apie šiuos žvalgybos pareigūnus ir, atsižvelgiant į žvalgybos institucijų uždavinius ir veiklos specifiką, daro juos pažeidžiamus. Svarbu pažymėti ir tai, kad kitų žvalgybos pareigūnų deklaracijos nėra skelbiamos viešai, siekiant užtikrinti, kad duomenys apie jų turtą, pajamas, artimus asmenis ir pan. nebūtų panaudoti imantis veiksmų prieš juos ir (ar) kad tokios informacijos viešinimas nekeltų jiems grėsmės. Priėmus Įstatymo projektą, žvalgybos institucijos direktorius ar jo pavaduotojas, pasibaigus jo skyrimo į pareigas laikotarpiui, galės būti skiriami į kitas žvalgybos pareigūno pareigas – tokiu būdu faktas, kad jo deklaracijų duomenys yra paviešinti, be kita ko, neatitiktų žvalgybos pareigūnų saugumo užtikrinimo principo. 3. Priežastys, paskatinusios atlikti kitus Žvalgybos įstatymo patikslinimus, atsižvelgiant į praktines šio įstatymo taikymo problemas Teikiamų projektų rengimą taip pat lėmė poreikis tikslinti ir kitas Žvalgybos įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į praktines jų taikymo problemas.
Pavyzdžiui, Žvalgybos įstatyme nėra įtvirtinta „vidaus saugumo“ sąvoka, kas lemia praktines problemas aiškinant žvalgybos institucijų kompetenciją šioje srityje; nenumatyta ikiteisminiame tyrime dalyvaujančiam žvalgybos pareigūnui anonimiškumo arba dalinio anonimiškumo garantija, nors tokia garantija numatyta teisminio nagrinėjimo procese dalyvaujančiam žvalgybos pareigūnui. Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo praktika taip pat atskleidė tam tikrų Žvalgybos įstatymo reglamentavimo trūkumų. Pagal Žvalgybos įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neatsargus tarnybinių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas priskiriamas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų. Tokia įstatymo nuostata sąlygoja griežčiausių tarnybinių nuobaudų taikymą už minėtus pažeidimus, tačiau praktikoje, įvertinus visas susijusias aplinkybes, paaiškėja, kad už minėtus pažeidimus tam tikrais atvejais galėtų būti skiriamos ir švelnesnės nuobaudos, o griežčiausių tarnybinių nuobaudų taikymas nėra proporcingas. Taip pat, atsižvelgiant į kitų statutinių įstaigų patirtį, identifikuotas poreikis taikyti dar vieną tarnybinės nuobaudos rūšį – perkėlimą į žemesnes pareigas. Be to, Žvalgybos įstatyme nėra įtvirtintas terminas, per kurį nuo nusižengimo padarymo dienos turi būti paskirta tarnybinė nuobauda. Praktinių taikymo problemų kelia ir Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apie sprendimą neteikti informacijos žvalgybos institucijų vadovai turi nedelsdami informuoti valstybės institucijas, kurioms žvalgybos institucijos yra atskaitingos.
Pagal šį reglamentavimą žvalgybos institucijos jas kontroliuojančias institucijas privalo informuoti apie kiekvieną atsisakymą teikti informaciją bet kuriam subjektui, net ir tam, kuris akivaizdžiai neturi teisės gauti tokios informacijos. Atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos institucijos kasmet gauna dešimtis paklausimų pateikti informaciją, kurios šie subjektai neturi teisės gauti, toks reglamentavimas sukuria gana didelę administracinę naštą žvalgybos institucijoms, nors tokio informavimo tikslingumas, manytina, nėra pagrįstas. Teikiamo Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 28, 29, 31, 32, 40, 41, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65 ir 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – sudaryti prielaidas efektyviai žvalgybos institucijų veiklai kintančių grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kontekste. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI‑2234 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – KŽĮ pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 393, 557¹, 589 ir 597 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ANK pakeitimo projektas) tikslas – Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą.
Atsižvelgiant į išdėstytas priežastis, Įstatymo projektu siekiama:
žvalgybos institucijų teisę iškviesti asmenį į prevencinį pokalbį, patikrinti asmens dokumentus, draudimą vizualizuoti žvalgybos institucijoms priklausančius objektus (kartu teikiamu ANK pakeitimo projektu siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už šių draudimų nesilaikymą ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įgaliojimus, reikalingus administracinės atsakomybės realizavimui užtikrinti), nustatyti žvalgybos institucijų teisę gaminti asmens tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus ir priemones bei žvalgybai ir kontržvalgybai naudoti kriminalinei žvalgybai pagamintus dokumentus ir priemones (atitinkamos nuostatos įtvirtinamos ir kartu teikiamame KŽĮ pakeitimo projekte), gauti banko paslaptį sudarančią informaciją be teismo sankcijos, duomenis iš privačių subjektų gauti saugiu būdu, be atskiro prašymo teikti žvalgybos informaciją tarptautinėms ir užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms;
garantijas, užtikrinančias žvalgybos institucijų personalo ir jų šeimos narių apsaugą bei kompensacines garantijas žvalgybos pareigūno perkėlimo į pareigas kitoje vietovėje atveju; išsamiau reglamentuoti žvalgybos institucijos direktoriaus ar jo pavaduotojo skyrimą į pareigas, tarnybinių rangų suteikimą, atleidimo pagrindus, tarnybos laiko ypatumus, žvalgybos pareigūnų rezerve esančių asmenų statusą, nustatyti pareigą pasiūlyti kitas pareigas pasibaigus valdybos viršininko ar jo pavaduotojo skyrimo į pareigas laikotarpiui, nustatyti platesnį pareigybėms priskiriamų karinių laipsnių intervalą; įteisinti pagrindą komandiruotės išlaidų apmokėjimui, taip pat įteisinti galimybę atsisakyti teikti asmens priklausomybę žvalgybos institucijoms atskleidžiančius duomenis į viešąsias informacines sistemas ir registrus bei įpareigojimo viešai skelbti žvalgybos institucijos vadovybės deklaracijų duomenis; nustatyti, kad žvalgybos pareigūnų kasmetinės atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, o priedas už stažą perskaičiuojamas kasmet;
įstatymo taikymo problemas: apibrėžti „vidaus saugumo“ sąvoką, numatyti galimybę ikiteisminiame tyrime liudytojo statusu dalyvaujančiam žvalgybos pareigūnui taikyti anonimiškumą arba dalinį anonimiškumą, tikslinti tarnybinių nusižengimų skirstymo į šiurkščius ir kitus nusižengimus kriterijus, įtvirtinti tarnybinės nuobaudos paskyrimo senaties terminą bei nustatyti naują tarnybinės nuobaudos rūšį – perkėlimą į žemesnes pareigas, atsisakyti žvalgybos institucijų pareigos apie sprendimą neteikti informacijos informuoti valstybės institucijas, kurioms žvalgybos institucijos yra atskaitingos.
Atsižvelgiant į išdėstytas priežastis, Įstatymo projektu siekiama:
žvalgybos institucijų teisę iškviesti asmenį į prevencinį pokalbį, patikrinti asmens dokumentus, draudimą vizualizuoti žvalgybos institucijoms priklausančius objektus (kartu teikiamu ANK pakeitimo projektu siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už šių draudimų nesilaikymą ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įgaliojimus, reikalingus administracinės atsakomybės realizavimui užtikrinti), nustatyti žvalgybos institucijų teisę gaminti asmens tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus ir priemones bei žvalgybai ir kontržvalgybai naudoti kriminalinei žvalgybai pagamintus dokumentus ir priemones (atitinkamos nuostatos įtvirtinamos ir kartu teikiamame KŽĮ pakeitimo projekte), gauti banko paslaptį sudarančią informaciją be teismo sankcijos, duomenis iš privačių subjektų gauti saugiu būdu, be atskiro prašymo teikti žvalgybos informaciją tarptautinėms ir užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms;
garantijas, užtikrinančias žvalgybos institucijų personalo ir jų šeimos narių apsaugą bei kompensacines garantijas žvalgybos pareigūno perkėlimo į pareigas kitoje vietovėje atveju; išsamiau reglamentuoti žvalgybos institucijos direktoriaus ar jo pavaduotojo skyrimą į pareigas, tarnybinių rangų suteikimą, atleidimo pagrindus, tarnybos laiko ypatumus, žvalgybos pareigūnų rezerve esančių asmenų statusą, nustatyti pareigą pasiūlyti kitas pareigas pasibaigus valdybos viršininko ar jo pavaduotojo skyrimo į pareigas laikotarpiui, nustatyti platesnį pareigybėms priskiriamų karinių laipsnių intervalą; įteisinti pagrindą komandiruotės išlaidų apmokėjimui, taip pat įteisinti galimybę atsisakyti teikti asmens priklausomybę žvalgybos institucijoms atskleidžiančius duomenis į viešąsias informacines sistemas ir registrus bei įpareigojimo viešai skelbti žvalgybos institucijos vadovybės deklaracijų duomenis; nustatyti, kad žvalgybos pareigūnų kasmetinės atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, o priedas už stažą perskaičiuojamas kasmet;
įstatymo taikymo problemas: apibrėžti „vidaus saugumo“ sąvoką, numatyti galimybę ikiteisminiame tyrime liudytojo statusu dalyvaujančiam žvalgybos pareigūnui taikyti anonimiškumą arba dalinį anonimiškumą, tikslinti tarnybinių nusižengimų skirstymo į šiurkščius ir kitus nusižengimus kriterijus, įtvirtinti tarnybinės nuobaudos paskyrimo senaties terminą bei nustatyti naują tarnybinės nuobaudos rūšį – perkėlimą į žemesnes pareigas, atsisakyti žvalgybos institucijų pareigos apie sprendimą neteikti informacijos informuoti valstybės institucijas, kurioms žvalgybos institucijos yra atskaitingos. 2.
atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas, parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis Žvalgybos įstatymas nesuteikia teisės žvalgybos institucijai iškviesti asmens į prevencinį pokalbį; prašyti asmenų pateikti dokumentus, siekiant nustatyti asmens tapatybę, bei kitais teisėtais būdais tikrinti asmens tapatybę; pateikti aktualią ir tarptautinėms organizacijoms (institucijoms) ir užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms svarbią žvalgybos informaciją, kai nėra gautas atskiras prašymas pateikti tokią informaciją ir kai tokios informacijos pateikimo galimybės nenumato tarptautinės sutartys ar susitarimai; gauti banko paslaptį sudarančią informaciją be teismo sankcijos; taip pat nenumato draudimo filmuoti, fotografuoti ar kitokiu būdu vizualizuoti žvalgybos institucijoms priklausančias teritorijas, įskaitant jose esančius statinius, bei vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius. Žvalgybos įstatymas nenustato įpareigojimo kitoms valstybės institucijoms teikti pagalbą žvalgybos institucijoms šioms įslaptinant asmenų tapatybę ar pareigūnų tarnybinę priklausomybę, o Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos subjektai turi teisę gaminti ir naudoti dokumentus bei priemones tik kriminalinei žvalgybai. Žvalgybos įstatyme nėra apibrėžta „vidaus saugumo“ sąvoka. Žvalgybos įstatymas nenumato žvalgybos institucijų teisės be atskiro prašymo teikti žvalgybos informaciją tarptautinėms organizacijoms, institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms.
Žvalgybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenys iš viešąsias funkcijas atliekančių subjektų tvarkomų valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių žvalgybos institucijoms teikiami teikiant valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ar duomenų bazių nuolat atnaujinamą išrašą, jeigu tai būtina užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą. Tokia galimybė nėra nustatyta Žvalgybos įstatymo 15 straipsnyje, reglamentuojančiame duomenų gavimą iš privačių subjektų. Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apie sprendimą neteikti informacijos žvalgybos institucijų vadovai turi nedelsdami informuoti valstybės institucijas, kurioms žvalgybos institucijos yra atskaitingos. Žvalgybos įstatymo 31 straipsnyje reglamentuotas skyrimas į žvalgybos institucijos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareigas, o 32 straipsnyje – priėmimas į žvalgybos tarnybą, tačiau nei viename iš šių straipsnių nėra aptarti priėmimo į žvalgybos tarnybą ypatumai, kai asmuo skiriamas į žvalgybos institucijos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareigas. Žvalgybos įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žvalgybos pareigūnas teisminio nagrinėjimo procese gali dalyvauti kaip liudytojas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomas anonimiškumas arba dalinis anonimiškumas, tačiau tokia garantija nenustatyta pareigūnui dalyvaujant ikiteisminiame tyrime. Žvalgybos įstatymo 44 straipsnyje, reglamentuojančiame žvalgybos pareigūnų rezervą, nustatyta, kad į rezervą žvalgybos pareigūnai gali būti perkeliami, kai jie skiriami dirbti kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat kai užsiima kita teisėta veikla ir atlieka atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis.
Šiame straipsnyje nėra įpareigojimo skirti užduotis žvalgybos pareigūnų rezerve esantiems asmenims, paskirtiems dirbti kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose. Žvalgybos įstatymo 46 straipsnyje nustatyta, kad žvalgybos pareigūnui turi būti garantuota įstatymuose nustatyta minimali paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Žvalgybos įstatymo 46 straipsnyje nustatyta, kad į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą įskaitomas tarnybos žvalgybos institucijoje ir nuo 1990 m. kovo 11 d. įgytas profesinės karo tarnybos ar tarnybos statutinėje valstybės tarnyboje stažas. Žvalgybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žvalgybos institucijos vadovybės deklaracijų duomenys skelbiami viešai. Pagal Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 13 punktą žvalgybos pareigūnas privalo būti atleistas iš tarnybos, kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, o pagal 17 punktą valdybos viršininkas ir valdybos viršininko pavaduotojas privalo būti atleistas iš tarnybos pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui (Įstatymas nenumato pareigos pasibaigus skyrimo į žvalgybos institucijos valdybos viršininko ar jo pavaduotojo pareigas žvalgybos pareigūnui pasiūlyti kitas pareigas). Pagal Žvalgybos įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neatsargus tarnybinių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas priskiriamas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų.
Žvalgybos įstatymas nenumato tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas, taip pat nenumato tarnybinės nuobaudos paskyrimo senaties termino. Žvalgybos įstatymo 62 straipsnis reglamentuoja tarnybinių rangų suteikimą, tačiau šiame straipsnyje nėra įtvirtinta tarnybinių rangų paskirtis. Nors šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybiniai rangai suteikiami Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, iš 5 dalyje nustatyto reguliavimo darytina prielaida, kad tarnybiniai rangai ne suteikiami žvalgybos pareigūnams, o priskiriami pareigoms, todėl reguliavimas nėra pakankamai aiškus. Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad priedas už tarnybos stažą žvalgybos pareigūnui perskaičiuojamas kas dvejus metus. Žvalgybos įstatyme nenumatyta galimybė apmokėti žvalgybos pareigūnų komandiruotės išlaidas. Žvalgybos įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasmetinės atostogos žvalgybos pareigūnams skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – Kodeksas) nustatyta administracinė atsakomybė už karinių teritorijų filmavimą, fotografavimą ar vizualizavimą kitokiu būdu, taip pat už bepiločių orlaivių skrydžių vykdymą virš šių teritorijų, tačiau nėra nustatyta administracinė atsakomybė už analogiškas veikas, vykdomas žvalgybos institucijoms priklausančių teritorijų atžvilgiu. Kodeksu nėra suteikti įgaliojimai Valstybės saugumo departamentui sulaikyti administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reguliavimu siekiama išplėsti žvalgybos institucijų galimybes imtis prevencinių priemonių prieš grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui keliančius asmenis, iškviečiant juos ar kitus su grėsme galinčius susidurti asmenis į prevencinį pokalbį, taip didinant jų sąmoningą ir apsisprendimą neatlikti veiksmų, galinčių kelti grėsmę Lietuvos Respublikai. Prevencinis pokalbis su asmeniu būtų vykdomas, siekiant suprasti asmens veiksmų priežastis ir įspėti jį apie pasekmes, kurios galėtų kilti dalyvaujant toje veikloje. Įstatymo projektu taip pat siūloma įtvirtinti žvalgybos institucijų teisę patikrinti asmens dokumentus, kuri palengvintų žvalgybos pareigūnams asmenų identifikavimą ir sudarytų sąlygas tai atlikti kuo operatyviau. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą žvalgybos institucijoms turint duomenų, kad galimai priešiškai Lietuvos Respublikos atžvilgiu nusiteikę asmenys vykdo veiklą, galinčią kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams, žvalgybos pareigūnams nėra suteikta teisė paprašyti asmens pateikti asmens dokumentus. Tokia situacija apsunkina žvalgybos pareigūnams galimybes nustatyti galimai priešišką Lietuvos valstybės interesams veiklą vykdančių asmenų tapatybę, kartu reikalauja daugiau tarnybos laiko ir kitokių sąnaudų pasiekti tam pačiam rezultatui, kuris galėtų būti pasiektas daug paprastesnėmis priemonėmis, t. y. asmuo būtų identifikuotas pagal pateiktus asmens dokumentus. Šia teise būtų naudojamasi tokiais atvejais, kai įvertinus visas aplinkybes tarnybinės priklausomybės atskleidimas nepakenktų tyrimo sėkmei.
Be to, siūloma papildyti galiojančio Žvalgybos įstatymo nuostatas, aiškiai įtvirtinant žvalgybos institucijų teisę gauti iš fizinių asmenų žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją, o iš visų juridinių asmenų, įskaitant finansų ir kredito įstaigas – informaciją apie asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą ir kitą žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją (atitinkamai atsisakant nuostatos, kad tokia informacija iš finansų ir kredito įstaigų gaunama pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį), taip pat teisę ne tik naudoti, bet ir gaminti tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus ir priemones, tuo pačiu įtvirtinant ir pareigą kitoms valstybės institucijoms teikti pagalbą įgyvendinant minėtas teises. Įstatymo projektu taip pat nustatoma galimybė kriminalinei žvalgybai pagamintus dokumentus ar priemones naudoti ir žvalgybai, atitinkamas nuostatas įtvirtinant ir KŽĮ pakeitimo projekte. KŽĮ pakeitimo projekte, be kita ko, nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos subjektai Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pagalbą žvalgybos institucijoms joms įgyvendinant Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytas teises bei gamina žvalgybai ir kontržvalgybai asmens tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus, dokumentų blankus ir jų rekvizitus, kitas priemones. Įstatymo projektu siūloma žvalgybos institucijoms suteikti galimybę teikti aktualią ir tarptautinėms organizacijoms (institucijoms) ir užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms svarbią žvalgybos informaciją, ir kai tokios informacijos pateikimo galimybės nenumato tarptautinės sutartys ar susitarimai. Tokia informacija pagal siūlomą reglamentavimą būtų teikiama valstybės ar tarnybos paslaptį reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti draudimą asmenims filmuoti, fotografuoti ar kitokiu būdu vizualizuoti žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, įskaitant jose esančius statinius, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš šių teritorijų, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus arba jei turimas žvalgybos institucijos vadovo išduotas leidimas. Žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, virš kurių draudžiama vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius, įsakymu, kuris bus skelbiamas teisės aktų registre, tvirtins žvalgybos institucijos vadovas. Atsižvelgiant į tai, kad bepiločių orlaivių skrydžiai kelia grėsmę ne tik įskridę į konkrečią teritoriją, bet ir skrisdami jos prieigose, siūloma nustatyti, kad bepiločių orlaivių skrydžiai taip pat draudžiami 200 metrų spinduliu aplink žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas. Atitinkamai Žvalgybos įstatymas papildomas nuostata, suteikiančia teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš bepilotį orlaivį, jei jo skrydis vykdomas nesilaikant nustatyto draudimo, o kartu teikiamu ANK pakeitimo projektu siūloma nustatyti baudas už neteisėtą žvalgybos institucijų valdomų ir naudojamų teritorijų, įskaitant jose esančius statinius, filmavimą, fotografavimą ar kitokį vizualizavimą ir neteisėtą bepiločių orlaivių skrydžių vykdymą, taip pat galimybę konfiskuoti surinktą informaciją ir tam naudotas priemones. ANK pakeitimo projektu taip pat siūloma suteikti teisę Valstybės saugumo departamentui pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus minėtų pažeidimų atveju bei atlikti administracinį sulaikymą.
Asmens sulaikymas būtų taikomas tik kraštutiniu atveju, jeigu:
departamento saugomus objektus ir švelnesnėmis priemonėmis ar kitais būdais būtų neįmanoma užkirsti kelio jo daromam pažeidimui nesulaikius tokio asmens, ir jei tai būtina tam, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą būtų tinkamai užfiksuotas padarytas nusižengimas, ir (ar) būtina nustatyti pažeidimą darančio asmens tapatybę, arba jei nesulaikius tokio asmens pažeidimo (nusižengimo) padarymo vietoje ar tuoj po jo padarymo nebūtų įmanoma nustatyti asmens tapatybės ar toks asmens tapatybės nustatymas būtų akivaizdžiai apsunkintas;
toks asmuo galėtų būti sulaikomas, siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą, nustatyti jo tapatybę ir atitinkamai surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Žvalgybos įstatymo 15 straipsnyje siūloma nustatyti kad duomenys iš privačių asmenų tvarkomų informacinių sistemų ir duomenų bazių žvalgybos institucijoms teikiami pateikiant jų tvarkomų informacinių sistemų ar duomenų bazių nuolat atnaujinamą išrašą, jeigu tai būtina užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą. Įtvirtinus tokią nuostatą, privatūs subjektai, žvalgybos institucijai kreipimesi nurodžius, kad siekiant užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą priimtinas tik toks duomenų teikimo būdas, privalės užtikrinti, kad duomenys būtų teikiami saugiu, t. y. nesudarančiu prielaidų atskleisti žvalgybos objektą, būdu.
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti teisę žvalgybos institucijoms naudoti žvalgybai ir kontržvalgybai skirtas lėšas pagal žvalgybos institucijos vadovo nustatytą tvarką. Šį pasiūlymą nulėmė aplinkybė, kad lėšų naudojimas žvalgybai ir kontržvalgybai yra specifinis, palyginti su ūkinio pobūdžio reikmėms skirtų lėšų naudojimu. Pirmiausia, specifiškumą lemia Žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas specialusis žvalgybos institucijų veiklos principas – veiklos metodų neskelbtinumas. Žvalgybos institucijos vadovas, kaip subjektas, kuris yra atsakingas už piniginių išteklių, skirtų institucijai, efektyvų ir rezultatyvų naudojimą, įvertinęs veiklos specifiką, kompetentingai galėtų nustatyti pačias efektyviausias lėšų naudojimo taisykles, kurios užtikrintų sklandų žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymą bei tinkamą lėšų naudojimą. Įstatymo projekte nustatomos naujos žvalgybos institucijų personalo veiklos garantijos, įtvirtinant, kad žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, jų šeimos narių ir jų nuosavybės apsauga, kai dėl žvalgybos pareigūno tarnybos ar darbuotojo darbo kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka iš žvalgybos institucijos lėšų.
Įstatymo projekte taip pat nustatomos naujos kompensacinės garantijos žvalgybos pareigūno perkėlimo į pareigas kitoje vietovėje atveju – nustatoma, kad kai dėl žvalgybos pareigūno perkėlimo į kitas pareigas jo nuolatinė tarnybos vieta perkeliama į kitos savivaldybės teritoriją, taip pat žvalgybos pareigūnui laikinai pavedus atlikti kitas žvalgybos pareigūno pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, žvalgybos pareigūno prašymu atlyginamos kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal bet kokios rūšies transportu, išskyrus taksi, išlaidos. Žvalgybos pareigūnui, kuris dėl tarnybos vietos pakeitimo keistų ir gyvenamąją vietą, būtų atlyginamos persikėlimo išlaidos ir būsto nuomos išlaidos. Vyriausybė nustatytų maksimalius nuomos išlaidų dydžius, o kelionės ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį, taip pat persikėlimo išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką bendru įsakymu nustatytų Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras. Įstatymo projektu siūloma patikslinti žvalgybos pareigūnų perkėlimo į kitas pareigas žvalgybos institucijoje procedūras, nustatant prievolę, pasibaigus valdybos viršininko ar valdybos viršininko pavaduotojo skyrimo į pareigas laikotarpiui, pasiūlyti jam kitas pareigas.
Atitinkamai tikslinami žvalgybos pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai, t. y. numatoma galimybė atleisti valdybos viršininką ar jo pavaduotoją iš tarnybos žvalgybos institucijoje, kai pasibaigia jų skyrimo į pareigas laikotarpis ir jie atsisako būti perkelti į jiems siūlomas kitas pareigas žvalgybos institucijoje. Siekiant išvengti teisėtų asmens lūkesčių pažeidimo, Įstatymo projektu taip pat numatoma, kad žvalgybos pareigūno perkėlimas į lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas žemesnis pareiginės algos koeficientas, galimas tik jo sutikimu. Taip pat Įstatymo projektu numatoma galimybė išskirtiniais atvejais, esant tarnybiniam būtinumui, kai neatidėliotinai reikia užtikrinti tarnybinių užduočių įgyvendinimą, pavesti žvalgybos pareigūnui vykdyti tarnybines užduotis jam priklausančio nepertraukiamo poilsio metu. Už tarnybą nepertraukiamo poilsio metu žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka būtų atlyginama laisvu nuo tarnybos laiku. Ši nuostata užtikrintų nepertraukiamą tarnybinių užduočių atlikimą, kai dėl tam tikros užduočių specifikos pradėtos svarbios užduoties vykdymo negali perimti kitas žvalgybos pareigūnas. Be to, siūloma Žvalgybos įstatyme vietoj į kitus įstatymus nukreipiančios normos nustatyti minimalius žvalgybos pareigūnų poilsio reikalavimus: vienuolikos valandų iš eilės kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmę, trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį trukmę ir dvidešimt keturių valandų nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmę, jeigu žvalgybos pareigūno darbo dienos (pamainos) trukmė yra dvidešimt keturios valandos.
Atsižvelgiant į skirtingą Žvalgybos įstatymo taikymo praktiką, Įstatymo projektu yra aiškiau apibrėžiami reikalavimai asmeniui, skiriamam žvalgybos institucijos direktoriumi ar direktoriaus pavaduotoju, t. y. nurodomas baigtinis reikalavimų sąrašas. Įstatymo projekte numatoma, kad į minėtas pareigas skiriami ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį turintys asmenys, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra nepriekaištingos reputacijos, atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, bei turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą. Siūlomu reglamentavimu siekiama vienareikšmiškai nurodyti, kad amžiaus riba, kurią pasiekę asmenys negalėtų būti priimami į tarnybą žvalgybos institucijoje, nebūtų taikoma Lietuvos Respublikos Prezidento skiriamiems žvalgybos pareigūnams, t. y. Valstybės saugumo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams, taip pat ir krašto apsaugos ministro į pareigas skiriamiems Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovams. Manytina, kad toks teisinis reglamentavimas sudarytų galimybes asmenims, skiriantiems Valstybės saugumo departamento ar Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovus į pareigas, pasirinkti kandidatus iš platesnio asmenų rato.
Įstatymo projektu taip pat įtvirtinama galimybė pasibaigus žvalgybos institucijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojų skyrimo į pareigas laikotarpiui, sudaryti galimybę jiems toliau tarnauti žvalgybos institucijoje, t. y. priimti juos į tarnybą netaikant Žvalgybos įstatyme nustatytų amžiaus apribojimų ir neatliekant atrankos procedūrų. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, pasibaigus žvalgybos institucijos vadovų kadencijai, jie, vadovaujantis Įstatymo 53 straipsnio 17 punktu, turi būti atleisti ir tolesnei tarnybai žvalgybos institucijoje gali būti priimti tik taikant atrankos procedūras ir įvertinant, ar jie atitinka visus reikalavimus, taikomus asmenims, niekuomet netarnavusiems žvalgybos institucijoje, įskaitant ir reikalavimą dėl amžiaus, nustatytą Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies
projektu, be kita ko, tikslinami Žvalgybos įstatymo 53 straipsnyje nustatyti atleidimo pagrindai, šio straipsnio 13 punkte nustatytą atleidimo pagrindą dėl laikinojo nedarbingumo performuluojant į dispozityvią normą (žvalgybos institucijos vadovas, priimdamas sprendimą dėl žvalgybos pareigūno atleidimo, turėtų galimybę įvertinti galimą tolesnę jo ligos eigą, jo kompetencijas, žvalgybos institucijos interesą ar kitas reikšmingas aplinkybes), o šio straipsnio
valdybos viršininko pavaduotojas atleidžiami iš tarnybos, pasibaigus jų skyrimo į pareigas laikotarpiui, tik jei jie atsisakė būti perkelti į siūlomas pareigas.
Įstatymo projekte tikslinamos žvalgybos pareigūnų rezervą reglamentuojančios nuostatos –nustatoma, kad visiems rezerve esantiems pareigūnams skiriamos užduotys, numatoma galimybė perskaičiuoti jų stažą. Taip pat tikslinamos žvalgybos pareigūno tarnybos stažą reglamentuojančios nuostatos, įtvirtinant, kad į žvalgybos pareigūno stažą be tarnybos žvalgybos institucijoje, profesinėje karo tarnyboje ar tarnybos statutinėje valstybės tarnyboje stažo įskaitomas ir stažas Lietuvos valstybei. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad duomenys, atskleidžiantys asmens priklausomybę žvalgybos institucijai, į valstybės informacines sistemas ir (ar) registrus žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti neteikiami, jei tokių duomenų tvarkymas atitinkamoje informacinėje sistemoje ar registre galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai. Sprendžiant profesinės karo tarnybos karių personalo administravimo problemas, Įstatymo projekte nustatomas platesnis žvalgybos pareigūnų pareigybių ir karinių laipsnių derinimo intervalas, kartu atitinkamai, t. y. siekiant išlaikyti Žvalgybos įstatymo 64 straipsnyje įtvirtintą karinių laipsnių ir rangų derinimo sistemą, tikslinant ir rangų intervalus.
Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalį siūloma pildyti nuoroda į 57 straipsnį, nes pagal 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 2 dalies redakciją, karių, turinčių žvalgybos pareigūno statusą, skatinimą turi nustatyti Žvalgybos įstatymas. Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis taip pat pildoma nuoroda į 42 straipsnį, siekiant suvienodinti žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno sutartį ir tarnaujančių pagal profesinės karo tarnybos sutartį, tarnybos vertinimo laikotarpius ir sąlygas. Įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę ikiteisminiame tyrime liudytojo statusu dalyvaujančiam žvalgybos pareigūnui taikyti anonimiškumą arba dalinį anonimiškumą, taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo viešai skelbti žvalgybos institucijos vadovybės deklaracijų duomenis. Įstatymo projektu siūloma įvesti papildomą tarnybinės nuobaudos rūšį – perkėlimą į žemesnes pareigas, kuri galėtų būti skiriama už šiurkščius tarnybinius nusižengimus. Šią nuobaudos rūšį siūloma įtvirtinti atsižvelgiant į praktinį poreikį, nes padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą turėtų būti taikomos pakankamai griežtos tarnybinės nuobaudos. Tam tikrais atvejais, įvertinus visas faktines aplinkybes, atleidimas iš tarnybos būtų per griežta ir neproporcinga tarnybinė nuobauda, o kitų tarnybinių nuobaudų (griežto papeikimo ar tarnybinio atlyginimo sumažinimo) skyrimas ne visada atitiktų pažeidimo pobūdį ir nepasiektų norimo tikslo.
Skyrus griežtą papeikimą ar sumažinus tarnybinį atlyginimą žvalgybos pareigūnas būtų paliktas dirbti tą patį darbą ir eiti tas pačias pareigas, nors pagal padaryto pažeidimo pobūdį toks pareigūnas neturėtų būti paliktas eiti tų pačių pareigų. Kartu siūloma nustatyti, kad prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų nebūtų priskiriamas neatsargus tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, jeigu nėra nusikalstamos veikos požymių (tarnybinių pareigų neatlikimas). Neatsargiai padarytų veikų, siejamų su netinkamu tarnybinių pareigų vykdymu, priskyrimas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų yra neproporcingai griežtas, todėl tokio pobūdžio veikos turėtų būti priskiriamos prie kitų tarnybinių nusižengimų. Taip pat siūloma Įstatymo projekte numatyti poveikio priemones už Žvalgybos pareigūno etikos kodekso pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad ir kituose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme) numatytas tarnybinių nuobaudų skyrimas už etikos normų pažeidimus, Įstatymo projektu siūlome Žvalgybos pareigūnų etikos kodekso pažeidimus priskirti tarnybiniams nusižengimams ir numatyti galimybę už juos taikyti tarnybines nuobaudas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti tarnybinės nuobaudos senaties skyrimo terminą, įtvirtinant, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai.
Trejų metų terminas pasirenkamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme įtvirtintą tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą, taip pat į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatą, kad per pastaruosius trejus metus nustatytos asmens savybės ir veiklos yra aktualios vertinant jo patikimumą ir lojalumą Lietuvos valstybei. Taip pat atsižvelgiant į kitų įstatymų (Darbo kodekso, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Vidaus tarnybos statuto ir kt.) atitinkamas nuostatas, siūloma žvalgybos pareigūnų kasmetines atostogas skaičiuoti darbo dienomis, jų trukmę suvienodinant su nustatytomis vidaus tarnybos pareigūnams, nustatyti teisės į piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas apribojimą (ši teisė būtų prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos), o priedą už tarnybos stažą perskaičiuoti kasmet. Įstatymo projektu taip pat siekiama pašalinti techninio pobūdžio netikslumus, išaiškėjusius taikant Žvalgybos įstatymo nuostatas. Tikimasi, kad priėmus siūlomą Įstatymo projektą bus efektyviau ir veiksmingiau kovojama su grėsmėmis nacionalinio saugumo interesams, laiku užkertamas kelias asmenų veiklai, galinčiai kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams, o efektyvių teisinių įrankių turėjimas leis tikėtis sėkmingų rezultatų kovoje su hibridinėmis grėsmėmis.
Atkreiptinas dėmesys, kad, įtvirtinus žvalgybos institucijų papildomas teises atlikti atitinkamus veiksmus ar reikalauti iš asmenų atitinkamo elgesio, tokie žvalgybos institucijų veiksmai žmogaus teisių nesuvaržytų, tačiau tai ženkliai palengvintų žvalgybos institucijų darbą identifikuojant galimai priešišką Lietuvos Respublikos atžvilgiu veiklą vykdančius asmenis arba sudarant kliūtis priešiškoms Lietuvos Respublikai tarnyboms ar asmenims vykdyti tam tikrus nepageidaujamus veiksmus, o taikomos priemonės būtų proporcingos, lyginant su siekiamu rezultatu ir jų poveikiu nacionalinio saugumo interesams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, numatomi šie teigiami rezultatai:
priemonių prieš grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui keliančių asmenų veiklą;
potencialą, stiprinant valstybės saugumą ir ginant valstybės interesus nuo išorės ir vidaus grėsmių;
Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai poveikio neturės. 8. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti įstatymo projekto nuostatas, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti reikės priimti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, reglamentuojantį valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų pagalbos, susijusios su tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančių dokumentų ir priemonių gaminimu, teikimą žvalgybos institucijoms;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, keičiantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimą Nr.
krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, keičiantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės
išlaidų apmokėjimo“;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, nustatantį maksimalius nuomos išlaidų dydžius. Krašto apsaugos ministras kartu su Valstybės saugumo departamento direktoriumi, įgyvendindami Įstatymo projektą, turės nustatyti:
tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį;
jų apskaičiavimo tvarką.
Žvalgybos institucijų vadovai, įgyvendindami Įstatymo projektą, turės nustatyti:
1) žvalgybai ir kontržvalgybai skirtų lėšų naudojimo tvarką;
2) žvalgybos pareigūnų, jo šeimos narių ir jų nuosavybės apsaugos, kai dėl žvalgybos pareigūno tarnybos kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, tvarką;
3) tarnybinių užduočių, kai jos vykdomos neužtikrinant nustatyto nepertraukiamo poilsio laiko, kompensavimo laisvu nuo tarnybos laiku tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti lėšų poreikis nežymus, todėl papildomų biudžeto asignavimų nepareikalaus. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Prevencinis pokalbis“,
„Vidaus saugumas“, „Rezervo žvalgybos pareigūnas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
28, 29, 31, 32, 40, 41, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – ŽĮ) 5 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „įskaitant joje esančius statinius“ yra ydinga dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos išvadoje dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 393, 557¹, 589 ir 597 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4396. 2. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ŽĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos sąvokos ,,vidaus saugumas“ turinį, tikslintinas įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo ŽĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punktas (žvalgybos personalo saugumas patenka po vidaus saugumu). 3. Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio
pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo, o įstatymo projekto 4 straipsniu pildomame 9¹ straipsnyje yra numatyta tik žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgalioto žvalgybos pareigūno teisė oficialiu rašytiniu dokumentu iškviesti asmenį į prevencinį pokalbį. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų teisės ir pareigos turi būti įtvirtintos įstatyme bei siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad asmens pareiga atvykti gavus aukščiau nurodytą dokumentą turėtų būti įtvirtinta įstatyme.
Kartu svarstytina, ar, siekiant užtikrinti asmens, kuris kviečiamas atvykti į prevencinį pokalbį, teises šiame įstatyme neturėtų būti numatyta ir prevencinio pokalbio, kaip prevencinio poveikio priemonės, vedimo tvarka, pvz., numatant, ar pokalbis yra įrašomas, ar asmuo yra pasirašytinai supažindinamas su pokalbio turiniu, galimomis jo veiksmų teisinėmis pasekmėmis. 4. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo ŽĮ 15 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje prieš žodį ,,asmenys“ įrašyti žodžius ,,privatūs juridiniai“. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, pagal kuriuos teisės akto pakeitimai daromi iš eilės, siūlytina sukeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 2 ir 3 dalių dėstymą. 6. Tikslintinos įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo ŽĮ 41 straipsnio 7 dalies nuostatos, kadangi keičiamas straipsnis reglamentuoja žvalgybos pareigūnų, o ne jos darbuotojų veiklos garantijas. 7. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 26 straipsniu ŽĮ 60 straipsnis pildomas nauja 12 dalimi ir dėl to yra keičiama kitų šio straipsnio dalių numeracija, tikslintina keičiamo ŽĮ 60 straipsnio 13 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 12 dalį. 8. Siekiant suvienodinti sąvokų vartojimą visame ŽĮ tekste, siūlytina projektu keičiamuose ŽĮ 63 ir 64 straipsniuose vietoje sąvokos „rangas“ nuosekliai vartoti sąvoką „tarnybinis rangas“. 9. Iš projekto 30 straipsnyje dėstomos naujos redakcijos ŽĮ 65 straipsnio matyti, kad priėmus projektą būtų panaikintos dabar galiojančios redakcijos ŽĮ 65 straipsnio 11 ir 12 dalys, tačiau įstatymo projekto lyginamajame variante nėra nurodyta, kad šios dalys yra siūlomos išbraukti. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto lyginamojo varianto nuostatos tikslintinos. 10.
statutinių valstybės tarnautojų socialines garantijas, siūlytina patikslinti ŽĮ
numatyta Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams ar vidaus tarnybos sistemos pareigūnams (pvz. dėl garantuojamų einamų pareigų ir nustatyto darbo užmokesčio mokėjimo artimųjų giminaičių mirties atveju). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (85) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (85) 239 6850, el. p. [email protected]