Projekto lyginamasis variantas Lietuvos respublikos
įstatymas 2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 5 dalimi: „5. Gyvasis muziejus
papildymas 6¹ straipsniu Papildyti įstatymą 6¹ straipsniu:
„6¹ straipsnis. Gyvieji muziejai. 1. Gyvieji muziejai, taip kaip jie apibrėžti šio Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, nepriklausomai
nuo jų teisinės formos, gali būti įvairių rūšių. Gyvojo muziejaus vardą suteikia muziejaus steigėjas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2. Gyvuosiuose muziejuose gali gyventi jų kūrėjai ir (ar) prižiūrėtojai. Jei muziejaus kūrėjai ir (ar) prižiūrėtojai gyvena muziejui priskirtose patalpose, jiems turi būti skirtos į muziejaus ekspoziciją nepatenkančios gyvenamosios patalpos. Už šių patalpų komunalines paslaugas atsiskaitoma pagal sutartis, sudarytas tarp muziejaus steigėjo ir tose patalpose gyvenančių muziejaus kūrėjų ir (ar) prižiūrėtojų. Ši nuostata netaikoma gyviesiems muziejams, kurių steigėjai yra privatūs asmenys.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. birželio
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Robertas Šarknickas
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos respublikos
įstatymas 2022 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 5 dalimi: „5. Gyvasis muziejus - muziejus, kuriame gyvai atkuriamos tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygos.“
papildymas 6¹ straipsniu Papildyti įstatymą 6¹ straipsniu:
„6¹ straipsnis. Gyvieji muziejai. 1. Gyvieji muziejai, taip kaip jie apibrėžti šio Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, nepriklausomai
nuo jų teisinės formos, gali būti įvairių rūšių. Gyvojo muziejaus vardą suteikia muziejų veiklą prižiūrintis bei atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintis subjektas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2. Gyvuosiuose muziejuose gali gyventi jų kūrėjai ir (ar) prižiūrėtojai. Jei muziejaus kūrėjai ir (ar) prižiūrėtojai gyvena muziejui priskirtose patalpose, jiems turi būti skirtos į muziejaus ekspoziciją nepatenkančios gyvenamosios patalpos. 3. Už šio straipsnio 2 dalyje nurodytų patalpų komunalines paslaugas atsiskaitoma pagal sutartis, sudarytas tarp muziejaus savininko (arba dalininko) teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ir tose patalpose gyvenančių muziejaus kūrėjų ir (ar) prižiūrėtojų. Ši nuostata netaikoma gyviesiems muziejams, kurių steigėjai yra privatūs asmenys.“
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Robertas Šarknickas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino tai, kad galiojantis Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas (toliau – Įstatymas) nereglamentuoja nei gyvojo muziejaus statuso, nei tokio muziejaus vardo suteikimo. Be to, nemažoje dalyje gyvųjų muziejų dėl pačios muziejų specifikos gyvena jų steigėjai ir (ar) prižiūrėtojai, tačiau gyvenimas muziejaus patalpose iki šiol nereglamentuotas. „Gyvojo muziejaus“ terminas jau daugelį metų gyvuoja užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Amerikoje dar 1970 m. buvo įsteigta tarptautinė organizacija „The Association for Living History, Farm and Agricultural Museums“ (ALHFAM), jungianti įvairius gyvuosius muziejus – gyvosios istorijos, fermų ir agrokultūrinius muziejus. Australijoje 1980 m. atskiru Naujojo Pietų Velso įstatymu įteisinta Sidnėjaus gyvuosius muziejus jungianti organizacija „Historic Houses Trust“, į kurią įtraukti įvairūs žymių asmenų ar šeimų memorialiniai namai, fermos, istorinės vietos visoje šalyje, įskaitant sodus, parkus ir miesto erdves. Tarptautinėse muziejų tipologijose gyvieji muziejai dažniausiai siejami su gyvosios istorijos muziejais, kuriuose atkuriama praeitis pasitelkiant istorikus ir atitinkamo istorinio laikotarpio kostiumais apsirengusius atlikėjus. Tačiau gali būti ir kitokių gyvųjų muziejų – memorialiniai, šeimyninės fermos, etnografiniai kaimai, tradicinės žemdirbystės, kulinarinio paveldo, senosios technikos, gamtos (ekologiniai, zoologijos sodai ir pan.) bei kitų rūšių muziejų. Visi gyvieji muziejai turi bendrą požymį – juose gyvai atkuriamos tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygos.
Neretai tokiuose muziejuose gyvena jų kūrėjai ar prižiūrėtojai, o tai muziejui suteikia ypač gyvą namų aplinkos įvaizdį. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje apie 350 „National Trust“ darbuotojų gyvena muziejuose. Dėl šios priežasties tokie muziejai susilaukia išskirtinio lankytojų dėmesio: pavyzdžiui, Londone S. Froido muziejus (https://www.tripadvisor.com/Attraction_Review-g186338-d194138-Reviews-Freud_Museum-London_England.html), Australijoje – „Susannah Place Museum“ (žr. https://www.youtube.com/watch?v=VLwF3F3u2KU),
„Elisabeth Farm“ (žr. https://sydneylivingmuseums.com.au/elizabeth-farm)
ir kt. Lietuvoje taip pat yra nemažai gyvųjų muziejų, kuriuose gyvena jų kūrėjai ar prižiūrėtojai, pavyzdžiui: Vaclovo Into akmenų muziejus Mosėdyje, Skuodo r.; Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose, Kretingos r.; V. Mykolaičio-Putino gimtoji sodyba–muziejus Pilotiškėse, Prienų r.; A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus Vilkijoje, Kauno r.; tautodailininko K. Striaupos klėtelė Dovainiuose, Plungės r.; Senosios technikos muziejus Smalininkuose Jurbarko r.; Upynos liaudies amatų muziejus Šilalės r.; Reginos ir Justino Jonušų tautodailės ir etnografijos muziejus Godeliuose, Plungės r.; Klemenso Sakalausko senienų muziejus Piniavoje, Panevėžio r.; „Anūkis“ Šeiminyškiuose Anykščių r. (ūkio gyventojai kasdien gyvena įprastą gyvenimą ir priima svečius, norinčius pamatyti tradicinius ūkio naminius gyvūnus); „Jotvingių kiemas“ Kybartuose Lazdijų r. (Pietų Lietuvos istorijos, buities ir akmenų muziejus) ir kt. Dalies šių muziejų steigėjai – savivaldybės, kai kurie yra respublikiniai, dar kiti – privatūs muziejai. Taigi gyvieji muziejai gali būti ne tik įvairių rūšių, bet ir skirtingos teisinės formos.
Siūloma gyvųjų muziejų reglamentavimą įteisinti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Antrajame skirsnyje „Muziejų sistema, klasifikacija ir rūšys, steigimas, pabaiga ir pertvarkymas, veiklos teisinio reguliavimo pagrindai“ atskiru straipsniu, kurį sudaro dvi dalys: pirmoji apibrėžia gyvųjų muziejų išskirtines ypatybes, o antroji – asmenų gyvenimo muziejaus patalpose reglamentavimo principus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Atsižvelgdamas į Etninės kultūros globos tarybos siūlymą, Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Robertas Šarknickas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Muziejų įstatymas nenumato teisinės galimybės Lietuvoje suteikti muziejams „gyvojo muziejaus“ vardą, nors tokie muziejai mūsų šalyje egzistuoja, sėkmingai vykdo veiklą bei yra gausiai lankomi ir mėgiami lankytojų. Be to, Muziejų įstatymas nereglamentuoja šių muziejų kūrėjų ir prižiūrėtojų gyvenimo muziejų patalpose, nors nemažoje dalyje gyvųjų muziejų gyvena jų kūrėjai ir (ar) prižiūrėtojai, kurdami šiuose muziejuose gyvų namų įvaizdį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma įteisinti gyvojo muziejaus statusą ir vardo suteikimą, taip pat tokių muziejų kūrėjų ir (ar) prižiūrėtojų gyvenimą muziejaus patalpose. Priėmus siūlomą Įstatymo projektą bus teisiškai reglamentuoti de facto susiklostę visuomeniniai teisiniai santykiai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teikiamo Įstatymo projekto nuostatos nesukels neigiamų pasekmių. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų įstatymų priimti, galiojančių keisti ar pripažinti juos netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte naudojamos naujos sąvokos jau yra aprobuotos Terminų banke Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (tikėtina, Kultūros ministerija) iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti poįstatyminius teisės aktus, susijusius su gyvojo muziejaus statuso suteikimo muziejui reikalavimais ir tvarka. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai ,,muziejus“; ,,gyvasis muziejus“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Robertas Šarknickas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino tai, kad galiojantis Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas (toliau – Įstatymas) nereglamentuoja nei gyvojo muziejaus statuso, nei tokio muziejaus vardo suteikimo. Be to, nemažoje dalyje gyvųjų muziejų dėl pačios muziejų specifikos gyvena jų steigėjai ir (ar) prižiūrėtojai, tačiau gyvenimas muziejaus patalpose iki šiol nereglamentuotas. „Gyvojo muziejaus“ terminas jau daugelį metų gyvuoja užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Amerikoje dar 1970 m. buvo įsteigta tarptautinė organizacija „The Association for Living History, Farm and Agricultural Museums“ (ALHFAM), jungianti įvairius gyvuosius muziejus – gyvosios istorijos, fermų ir agrokultūrinius muziejus. Australijoje 1980 m. atskiru Naujojo Pietų Velso įstatymu įteisinta Sidnėjaus gyvuosius muziejus jungianti organizacija „Historic Houses Trust“, į kurią įtraukti įvairūs žymių asmenų ar šeimų memorialiniai namai, fermos, istorinės vietos visoje šalyje, įskaitant sodus, parkus ir miesto erdves. Tarptautinėse muziejų tipologijose gyvieji muziejai dažniausiai siejami su gyvosios istorijos muziejais, kuriuose atkuriama praeitis pasitelkiant istorikus ir atitinkamo istorinio laikotarpio kostiumais apsirengusius atlikėjus. Tačiau gali būti ir kitokių gyvųjų muziejų – memorialiniai, šeimyninės fermos, etnografiniai kaimai, tradicinės žemdirbystės, kulinarinio paveldo, senosios technikos, gamtos (ekologiniai, zoologijos sodai ir pan.) bei kitų rūšių muziejų. Visi gyvieji muziejai turi bendrą požymį – juose gyvai atkuriamos tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygos.
Neretai tokiuose muziejuose gyvena jų kūrėjai ar prižiūrėtojai, o tai muziejui suteikia ypač gyvą namų aplinkos įvaizdį. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje apie 350 „National Trust“ darbuotojų gyvena muziejuose. Dėl šios priežasties tokie muziejai susilaukia išskirtinio lankytojų dėmesio: pavyzdžiui, Londone S. Froido muziejus (https://www.tripadvisor.com/Attraction_Review-g186338-d194138-Reviews-Freud_Museum-London_England.html), Australijoje
Skuodo r.; Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose, Kretingos r.; V. Mykolaičio-Putino gimtoji sodyba–muziejus Pilotiškėse, Prienų r.; A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus Vilkijoje, Kauno r.; tautodailininko K. Striaupos klėtelė Dovainiuose, Plungės r.; Senosios technikos muziejus Smalininkuose Jurbarko r.; Upynos liaudies amatų muziejus Šilalės r.; Reginos ir Justino Jonušų tautodailės ir etnografijos muziejus Godeliuose, Plungės r.; Klemenso Sakalausko senienų muziejus Piniavoje, Panevėžio r.; „Anūkis“ Šeiminyškiuose Anykščių r. (ūkio gyventojai kasdien gyvena įprastą gyvenimą ir priima svečius, norinčius pamatyti tradicinius ūkio naminius gyvūnus); „Jotvingių kiemas“ Kybartuose Lazdijų r. (Pietų Lietuvos istorijos, buities ir akmenų muziejus) ir kt. Dalies šių muziejų steigėjai – savivaldybės, kai kurie yra respublikiniai, dar kiti – privatūs muziejai. Taigi gyvieji muziejai gali būti ne tik įvairių rūšių, bet ir skirtingos teisinės formos.
Siūloma gyvųjų muziejų reglamentavimą įteisinti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Antrajame skirsnyje „Muziejų sistema, klasifikacija ir rūšys, steigimas, pabaiga ir pertvarkymas, veiklos teisinio reguliavimo pagrindai“ atskiru straipsniu, kurį sudaro trys dalys: pirmoji apibrėžia gyvųjų muziejų išskirtines ypatybes, o antroji ir trečioji – asmenų gyvenimo muziejaus patalpose reglamentavimo principus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Atsižvelgdamas į praėjusios kadencijos Etninės kultūros globos tarybos siūlymą, Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Robertas Šarknickas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Muziejų įstatymas nenumato teisinės galimybės Lietuvoje suteikti muziejams „gyvojo muziejaus“ vardą, nors tokie muziejai mūsų šalyje egzistuoja, sėkmingai vykdo veiklą bei yra gausiai lankomi ir mėgiami lankytojų. Be to, Muziejų įstatymas nereglamentuoja šių muziejų kūrėjų ir prižiūrėtojų gyvenimo muziejų patalpose, nors nemažoje dalyje gyvųjų muziejų gyvena jų kūrėjai ir (ar) prižiūrėtojai, kurdami šiuose muziejuose gyvų namų įvaizdį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma įteisinti gyvojo muziejaus statusą ir vardo suteikimą, taip pat tokių muziejų kūrėjų ir (ar) prižiūrėtojų gyvenimą muziejaus patalpose. Priėmus siūlomą Įstatymo projektą bus teisiškai reglamentuoti de facto susiklostę visuomeniniai teisiniai santykiai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teikiamo Įstatymo projekto nuostatos nesukels neigiamų pasekmių. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų įstatymų priimti, galiojančių keisti ar pripažinti juos netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte naudojamos naujos sąvokos jau yra aprobuotos Terminų banke Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (tikėtina, Kultūros ministerija) iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti poįstatyminius teisės aktus, susijusius su gyvojo muziejaus statuso suteikimo muziejui reikalavimais ir tvarka. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai ,,muziejus“; ,,gyvasis muziejus“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Robertas Šarknickas
2020-01-16
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma įteisinti gyvojo muziejaus statusą ir vardo suteikimą, taip pat tokių muziejų kūrėjų ir (ar) prižiūrėtojų gyvenimą muziejaus patalpose. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Muziejų įstatymas nenumato teisinės galimybės Lietuvoje suteikti muziejams „gyvojo muziejaus“ vardą, nors tokie muziejai mūsų šalyje egzistuoja. Siūlomas reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, įvertinę projektu siūlomą naują reglamentavimą bei jo motyvus, pažymime, kad nėra aiškūs nei siūlomų nuostatų tikslas, nei turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal esamą įstatyminį reguliavimą muziejai klasifikuojami tik pagal juose kaupiamų ir saugomų kultūrinių vertybių pobūdį ir skirstomi atitinkami į nacionalinius, respublikinius, savivaldybių, žinybinius ir kitus. Šis skirstymas lemia tai, kokia tvarka muziejus steigiamas, kokias funkcijas vykdo bei kokias kultūrines vertybes kaupia. Kitoks muziejų klasifikavimas įstatyme nėra įtvirtintas, o tai iš esmės ir netikslinga, nes aukščiau pateiktas klasifikavimas parodo esminius muziejų statuso skirtumus bei atspindi muziejų veiklos specifiką. Tuo tarpu „gyvojo muziejaus“ statuso įvedimas, sistemiškai vertinant siūlomo reguliavimo santykį su esamu muziejų veiklos reguliavimu, jokių teisinių pasekmių (ir praktinės naudos) nesukurtų, nes „gyvojo muziejaus“ statusas visiškai neįtakotų esamo muziejų steigimo, jų vykdomų funkcijų bei finansavimo reglamentavimo. Antra, pats sąvokos „gyvasis muziejus“ turinio bei tokio vardo suteikimo neapibrėžtumas gali apsunkinti tinkamą įstatymo taikymą.
Pažymėtina, kad formuluotės, numatančios, kad gyvasis muziejus yra muziejus, kuriame „gyvai atkuriamos“ tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygos, turinys neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti kriterijaus, lemiančio „gyvojo muziejaus“ vardo suteikimo galimybę. Jokie kriterijai nenustatomi ir Vyriausybei, įgaliotai nustatyti „gyvojo muziejaus“ vardo suteikimo tvarką. Todėl ydingu laikome tokį reguliavimą, pagal kurį įstatyme vartojamos sąvokos turinys iš esmės būtų apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) ne įstatymu, o žemesnės galios teisės aktu. Taip pat diskutuotinas siūlomas reguliavimas, pagal kurį „gyvojo muziejaus“ vardą suteiktų (kas, savo ruožtu, sukurtų suponuojamas teisines pasekmes susijusiems visuomeninių santykių subjektams) pats muziejaus steigėjas, o ne muziejų veiklą prižiūrintis bei atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintis subjektas. Trečia, iš projekto turėtų būti braukiamos visos nuostatos, susijusios su galimybe muziejų kūrėjams ir (ar) prižiūrėtojams gyventi muziejų patalpose, nes pastatų priskyrimo gyvenamosioms ar negyvenamosioms patalpoms ir atitinkamai leidimo ar draudimo tokiose patalpose gyventi klausimas yra ne šio įstatymo, o Statybų įstatymo bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų (Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, Statybos techninio reglamento ir kt.) reguliavimo dalykas. Atitinkami brauktinos nuostatos ir dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas, nes tai yra ne įstatymo, o civilinių paslaugų sutarčių reguliavimo dalykas.
Ketvirta, muziejų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga ar viešoji įstaiga, steigėjas (arba vienas iš steigėjų) yra valstybė arba savivaldybė, todėl atitinkamos teisės ir pareigos bei atliekami teisiniai veiksmai turėtų būti siejami ne su steigėju, o su valstybės ar savivaldybės kaip savininko (arba dalininko) teises ir pareigas įgyvendinančia institucija. Penkta, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos kelios nuostatos – teisė tam tikriems asmenims gyventi gyvuosiuose muziejuose, reikalavimas, kad šie asmenys gyventų į muziejaus ekspoziciją nepatenkančiose gyvenamosiose patalpose, ir atsiskaitymo už šių patalpų komunalines paslaugas tvarka. Nėra aišku, kuriai iš šių nuostatų (ar visoms šioms nuostatoms) yra taikomas paskutinis 6¹ straipsnio 2 dalies sakinys. 2. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2022-02-25
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma įteisinti gyvojo muziejaus statusą ir vardo suteikimą, taip pat tokių muziejų kūrėjų ir (ar) prižiūrėtojų gyvenimą muziejaus patalpose. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Muziejų įstatymas nenumato teisinės galimybės Lietuvoje suteikti muziejams „gyvojo muziejaus“ vardą, nors tokie muziejai mūsų šalyje egzistuoja. Siūlomas reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, įvertinę projektu siūlomą naują reglamentavimą bei jo motyvus, pažymime, kad nėra aiškūs nei siūlomų nuostatų tikslas, nei turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal esamą įstatyminį reguliavimą muziejai klasifikuojami tik pagal juose kaupiamų ir saugomų kultūrinių vertybių pobūdį ir skirstomi atitinkami į nacionalinius, respublikinius, savivaldybių, žinybinius ir kitus. Šis skirstymas lemia tai, kokia tvarka muziejus steigiamas, kokias funkcijas vykdo bei kokias kultūrines vertybes kaupia. Kitoks muziejų klasifikavimas įstatyme nėra įtvirtintas, o tai iš esmės ir netikslinga, nes aukščiau pateiktas klasifikavimas parodo esminius muziejų statuso skirtumus bei atspindi muziejų veiklos specifiką. Tuo tarpu „gyvojo muziejaus“ statuso įvedimas, sistemiškai vertinant siūlomo reguliavimo santykį su esamu muziejų veiklos reguliavimu, jokių teisinių pasekmių (ir praktinės naudos) nesukurtų, nes „gyvojo muziejaus“ statusas visiškai neįtakotų esamo muziejų steigimo, jų vykdomų funkcijų bei finansavimo reglamentavimo. Antra, pats sąvokos „gyvasis muziejus“ turinio bei tokio vardo suteikimo neapibrėžtumas gali apsunkinti tinkamą įstatymo taikymą.
Pažymėtina, kad formuluotės, numatančios, kad gyvasis muziejus yra muziejus, kuriame „gyvai atkuriamos“ tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygos, turinys neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti kriterijaus, lemiančio „gyvojo muziejaus“ vardo suteikimo galimybę. Jokie kriterijai nenustatomi ir Vyriausybei, įgaliotai nustatyti „gyvojo muziejaus“ vardo suteikimo tvarką. Todėl ydingu laikome tokį reguliavimą, pagal kurį įstatyme vartojamos sąvokos turinys iš esmės būtų apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) ne įstatymu, o žemesnės galios teisės aktu. Taip pat reikėtų aiškiai nurodyti muziejų veiklą prižiūrintį bei atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintį subjektą, kuris turės įgaliojimus muziejui suteikti gyvojo muziejaus vardą. Trečia, iš projekto turėtų būti braukiamos visos nuostatos, susijusios su galimybe muziejų kūrėjams ir (ar) prižiūrėtojams gyventi muziejų patalpose, nes pastatų priskyrimo gyvenamosioms ar negyvenamosioms patalpoms ir atitinkamai leidimo ar draudimo tokiose patalpose gyventi klausimas yra ne šio įstatymo, o Statybų įstatymo bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų (Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, Statybos techninio reglamento ir kt.) reguliavimo dalykas. Atitinkami brauktinos nuostatos ir dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas, nes tai yra ne įstatymo, o civilinių paslaugų sutarčių reguliavimo dalykas. Ketvirta, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos kelios nuostatos dėl patalpų – dėl apskritai muziejui priskirtų patalpų, bei reikalavimas dėl asmenų gyvenimo į muziejaus ekspoziciją nepatenkančiose gyvenamosiose patalpose. Nėra aišku, kuriai iš šių nuostatų yra taikoma 6¹ straipsnio 3 dalis. 2.
prieš žodį „papildymo“ įrašytinas žodis „Įstatymo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MUZIEJŲ ĮSTATYMO NR. I-930 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 6¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO
nR. xiiip-4429 2021-04-14
pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius, Petras Gražulis, Vytautas Kernagis, Arminas Lydeka, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Giedrė Lukošiūnienė, Deimantė Pukytė, komiteto biuro padėjėja Vijolė Mereckienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vadovė Rūta Pileckaitė-Vasilienė, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras, Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Visockas, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė, Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus direktorius Antanas Sniečkus, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais Jonas Mickus, Lietuvos Respublikos Seimo narys Justinas Urbanavičius, Kauno rajono Vilkijos bendruomenės atstovas Kęstutis Markevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-01-16 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įteisinti gyvojo muziejaus statusą ir vardo suteikimą, taip pat tokių muziejų kūrėjų ir (ar) prižiūrėtojų gyvenimą muziejaus patalpose. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Muziejų įstatymas nenumato teisinės galimybės Lietuvoje suteikti muziejams „gyvojo muziejaus“ vardą, nors tokie muziejai mūsų šalyje egzistuoja. Siūlomas reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, įvertinę projektu siūlomą naują reglamentavimą bei jo motyvus, pažymime, kad nėra aiškūs nei siūlomų nuostatų tikslas, nei turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal esamą įstatyminį reguliavimą muziejai klasifikuojami tik pagal juose kaupiamų ir saugomų kultūrinių vertybių pobūdį ir skirstomi atitinkami į nacionalinius, respublikinius, savivaldybių, žinybinius ir kitus. Šis skirstymas lemia tai, kokia tvarka muziejus steigiamas, kokias funkcijas vykdo bei kokias kultūrines vertybes kaupia. Kitoks muziejų klasifikavimas įstatyme nėra įtvirtintas, o tai iš esmės ir netikslinga, nes aukščiau pateiktas klasifikavimas parodo esminius muziejų statuso skirtumus bei atspindi muziejų veiklos specifiką. Tuo tarpu „gyvojo muziejaus“ statuso įvedimas, sistemiškai vertinant siūlomo reguliavimo santykį su esamu muziejų veiklos reguliavimu, jokių teisinių pasekmių (ir praktinės naudos) nesukurtų, nes „gyvojo muziejaus“ statusas visiškai neįtakotų esamo muziejų steigimo, jų vykdomų funkcijų bei finansavimo reglamentavimo. Pritarti iš dalies Įstatymo projektu siekiama įteisinti „gyvojo muziejaus“ statusą, kurio įvedimas sudarytų galimybę reglamentuoti muziejininkų gyvenimo muziejui priskirtose gyvenamosios paskirties patalpose klausimus. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Antra, pats sąvokos „gyvasis muziejus“ turinio bei tokio vardo suteikimo neapibrėžtumas gali apsunkinti tinkamą įstatymo taikymą. Pažymėtina, kad formuluotės, numatančios, kad gyvasis muziejus yra muziejus, kuriame „gyvai atkuriamos“ tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygos, turinys neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti kriterijaus, lemiančio „gyvojo muziejaus“ vardo suteikimo galimybę. Jokie kriterijai nenustatomi ir Vyriausybei, įgaliotai nustatyti „gyvojo muziejaus“ vardo suteikimo tvarką. Todėl ydingu laikome tokį reguliavimą, pagal kurį įstatyme vartojamos sąvokos turinys iš esmės būtų apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) ne įstatymu, o žemesnės galios teisės aktu. Taip pat diskutuotinas siūlomas reguliavimas, pagal kurį „gyvojo muziejaus“ vardą suteiktų (kas, savo ruožtu, sukurtų suponuojamas teisines pasekmes susijusiems visuomeninių santykių subjektams) pats muziejaus steigėjas, o ne muziejų veiklą prižiūrintis bei atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintis subjektas. Pritarti iš dalies Terminas
„gyvasis muziejus“ yra aprobuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir
įtrauktas į Lietuvos Respublikos terminų banką. Sutiktina su pastaba, kad „gyvojo muziejaus“ statusą turi teisę suteikti ne muziejaus steigėjas, o muziejų veiklą prižiūrintis bei atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintis subjektas. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-01-162 Trečia, iš projekto turėtų būti braukiamos visos nuostatos, susijusios su galimybe muziejų kūrėjams ir (ar) prižiūrėtojams gyventi muziejų patalpose, nes pastatų priskyrimo gyvenamosioms ar negyvenamosioms patalpoms ir atitinkamai leidimo ar draudimo tokiose patalpose gyventi klausimas yra ne šio įstatymo, o Statybų įstatymo bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų (Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, Statybos techninio reglamento ir kt.) reguliavimo dalykas. Atitinkamai brauktinos nuostatos ir dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas, nes tai yra ne įstatymo, o civilinių paslaugų sutarčių reguliavimo dalykas. Pritarti iš dalies Sutiktina su pastaba dėl nuostatų, susijusių su atsiskaitymu už komunalines paslaugas, išbraukimo. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-01-162 Ketvirta, muziejų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga ar viešoji įstaiga, steigėjas (arba vienas iš steigėjų) yra valstybė arba savivaldybė, todėl atitinkamos teisės ir pareigos bei atliekami teisiniai veiksmai turėtų būti siejami ne su steigėju, o su valstybės ar savivaldybės kaip savininko (arba dalininko) teises ir pareigas įgyvendinančia institucija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-01-162 Penkta, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos kelios nuostatos – teisė tam tikriems asmenims gyventi gyvuosiuose muziejuose, reikalavimas, kad šie asmenys gyventų į muziejaus ekspoziciją nepatenkančiose gyvenamosiose patalpose, ir atsiskaitymo už šių patalpų komunalines paslaugas tvarka. Nėra aišku, kuriai iš šių nuostatų (ar visoms šioms nuostatoms) yra taikomas paskutinis 6¹ straipsnio 2 dalies sakinys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
„įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
7.
ministerijos Europos teisės departamentas 2020-02-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo
atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija
2 Siunčiame Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonę dėl Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projekto. Susipažinę su projektu manome, jog tikslinga įteisinti tokios rūšies muziejų. Tačiau tikslintina ne tik pati sąvoka „Gyvasis muziejus“, bet ir 6¹ straipsnio 1 dalis, nes vartojama sąvoka
„steigėjas“, tačiau kituose teisės aktuose jau keletą metų įteisinta sąvoka
„savininkas“, o 2 dalies nuostatos galėtų būti
išdėstytos poįstatyminiame teisės akte. Siūlome tobulinti Įstatymo projektą ir jį aptarti su muziejų bendruomene. Pritarti iš dalies Terminas
„gyvasis muziejus“ yra aprobuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir
įtrauktas į Lietuvos Respublikos terminų banką. Sutiktina su pasiūlymu dėl sąvokos „steigėjas“ nevartojimo. 2. Lietuvos muziejų asociacija 2020-04-28 Informuojame, kad Lietuvos muziejų asociacijos (toliau - LMA) valdyba nepritaria Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4429, nes mano, kad ne kiekviena privati ar visuomeninė kolekcija turi būti įvardijama kaip muziejus vien dėlto, kad skamba rimčiau ar solidžiau, o juo labiau, kai bandoma juridiškai įteisinti įvairius, nebūtinai muziejinius darinius ar veiksmus.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros ministerija 2020-04-22 Kultūros ministerija (toliau – Ministerija) pagal kompetenciją išnagrinėjo Muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektą (toliau – projektas) ir teikia šias pastabas. Ministerija iš esmės pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 m. sausio 16 d. Nr. XIIIP-4429 išvadoje pateiktam teisiniam vertinimui, jog nėra aiškūs siūlomo projekto nuostatų tikslai ir turinys, nes pastatų priskyrimas gyvenamosioms ar negyvenamosioms patalpoms ir atitinkamai leidimas ar draudimas tokiose patalpose gyventi yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. Pritarti iš dalies Įstatymo projektu nesiekiama konkrečių muziejų pastatų priskirti gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties patalpoms. 2. Kultūros ministerija 2020-04-221 Muziejų įstatyme šiuo metu muziejai klasifikuojami pagal juose kaupiamų ir saugomų kultūrinių vertybių svarbą nacionaliniu, valstybiniu ar regioniniu lygiu, atitinkamai muziejus skirstant į nacionalinius, respublikinius, savivaldybių, žinybinius ir kitus. Kitoks muziejų klasifikavimo pobūdis („gyvasis“ ar pan.) įstatyme nėra tikslingas, nes:
parodo esminius muziejų statuso skirtumus bei veiklos specifiką;
forma, o ne muziejaus rūšis.
Muziejų veiklos formos gali būti pačios įvairiausios, vienos iš jų apibrėžimas įstatymo lygmeniu reikalautų apibrėžti ir kitas galimas muziejaus veiklos formas, o tai nėra tikslinga, nes veiklos formos yra nuolat kintančios („virtualūs“, interaktyvūs ir panašūs muziejai, kurie kuriami bet kurio muziejaus turimų rinkinių pagrindu su šiuolaikinių technologijų pagalba). Esamas teisinis reglamentavimas ir dabar netrukdo muziejams organizuoti veiklą „gyvojo“ muziejaus principu, t. y. „gyvai atkurti tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygas“ vykdant „gyvosios istorijos“ principu organizuojamus renginius ar edukacinius užsiėmimus kaip tai ir vyksta (pavyzdžiui, „gyvosios archeologijos“ dienos Kernavėje, Senųjų amatų dienos Trakų Salos pilyje, Viduramžių šventė Medininkų pilyje, kalendorinės šventės Lietuvos liaudies buities muziejuje, tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“, organizuojamas Lietuvos jūrų muziejaus ir kt.). Pritarti iš dalies Įstatymo projektu siekiama įteisinti „gyvojo muziejaus“ statusą, kurio įvedimas sudarytų galimybę reglamentuoti muziejininkų gyvenimo muziejui priskirtose gyvenamosios paskirties patalpose klausimus. 3. Kultūros ministerija 2020-04-22 Projekto aiškinamajame rašte išvardinti
„gyvojo“ muziejaus pavyzdžiai Lietuvoje yra savivaldybių muziejų padaliniai
arba privatūs muziejai. Atkreiptinas dėmesys, kad Muziejų įstatymo 2 str. 1 dalis nustato, kad muziejus yra „juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė, viešoji įstaiga ar kitos teisinės formos juridinis asmuo, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka, kurio svarbiausia veikla yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus.“ „Gyvojo“ muziejaus statusas negali būti suteikiamas įstaigos padaliniui, o ne visam muziejui.
Tuo tarpu privatūs muziejai jau dabar gali veikti tokiu statusu, kurį apsprendžia pats muziejaus steigėjas ir kuris nereikalauja papildomo teisinio reglamentavimo. Pritarti
2020-04-222 Pažymėtina, kad valstybės ar savivaldybių įsteigtuose muziejuose priežiūros funkcijas, net ir tais išskirtiniais atvejais, kur jos yra būtinos visą parą dėl muziejų rinkinių specifikos (pvz. Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus, Žemaičių muziejus
„Alka“) atlieka tam reikalingas kompetencijas turintys muziejaus
specialistai. Patikėti muziejų priežiūrą muziejų įkūrėjams, kurie dažnu atveju yra vyresnio amžiaus asmenys, būtų ne tik neatsakinga, bet ir pavojinga, be to, tada šiame įstatyme turėtų būti apibrėžtos papildomos naujos sąvokos tokios kaip „muziejaus įkūrėjas“, „muziejaus prižiūrėtojas“ bei nustatytos tokių asmenų funkcijos bei teisinė atsakomybė. Pritarti iš dalies Sutiktina su pastaba, jog būtina apibrėžti įstatymo projekte vartojamas naujas sąvokas
„muziejaus kūrėjas“, „muziejaus prižiūrėtojas“. 5. Kultūros ministerija
2020-04-222 Atkreiptinas dėmesys, kad nacionaliniuose, respublikiniuose ir savivaldybių muziejuose yra saugomos kilnojamosios kultūros vertybės, kurios yra valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas, ir kurio apsaugą Muziejų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo užtikrinti muziejai.
Fizinių asmenų gyvenimas muziejuje reikalautų papildomų sprendimų dėl muziejinių vertybių saugumo užtikrinimo (reiktų atskirti muziejų saugyklų, ekspozicijų zonas nuo gyvenamųjų, užtikrinant jose skirtingus mikroklimato ir saugumo režimus). Nacionalinio, respublikinio ar savivaldybės muziejaus steigėjui tam būtų reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos. Pastebėtina, kad „gyvojo“ muziejaus principu organizuoti veiklą galima privačių fizinių asmenų įkurtuose muziejuose, kai tose pačiose patalpose, kur yra saugomos ir eksponuojamos vertybės, ir gyvenama, nes pats muziejaus įkūrėjas atsako už savo turto apsaugą, tačiau tam nereikalingas Muziejų įstatymo nuostatų keitimas. Leidimo gyventi muziejuose siekis yra socialinis klausimas, kuris neatitinka Muziejų įstatymo 1 straipsnyje nustatytos šio įstatymo paskirties. Pritarti iš dalies Įstatymo projekte numatyta, kad „Jei muziejaus kūrėjai ir (ar) prižiūrėtojai gyvena muziejui priskirtose patalpose, jiems turi būti skirtos į muziejaus ekspoziciją nepatenkančios gyvenamosios patalpos“. 6. Etninės kultūros globos taryba
2 Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas 2020 m. gegužės 6 d. posėdyje nuotoliniu būdu planuoja svarstyti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4429 (toliau – Muziejų įstatymo keitimo projektas). Etninės kultūros globos taryba (toliau
sukauptais duomenimis Lietuvoje yra nemažai muziejų, kuriuose gyvena jų kūrėjai ar prižiūrėtojai (ypač memorialiniuose muziejuose, taip pat etnografiniuose, amatų ir gamtiniuose muziejuose), kaip ir užsienio šalyse (pvz., Jungtinėje Karalystėje apie 350 „National Trust“ darbuotojų gyvena muziejuose). Užsienyje neretai tokie muziejai vadinami „gyvaisiais muziejais“, jiems būdingas bendras požymis – juose gyvai atkuriamos tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygos. EKGT 2019 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. S-234 „Dėl termino „Gyvasis muziejus““ kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (toliau – VLKK), prašydama pateikti išvadą dėl sąvokos „gyvasis muziejus“ įtraukimo į Terminų banką vadovaujantis Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Gruodžio 18 d. EKGT pirmininkė dalyvavo VLKK Terminų pakomisės posėdyje, kuriame buvo pritarta pasiūlytai sąvokos „gyvasis muziejus“ apibrėžčiai. EKGT nariams kelia nerimą, kad Muziejų įstatymo keitimo projektui iš esmės nepritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ir Kultūros ministerijos vardu nuomonę pareiškusi viceministrė Ingrida Veliutė. Išnagrinėję jų pareikštas pastabas, siūlome į daugumą šių pastabų neatsižvelgti ir pateikiame priede savo argumentaciją. Siūlome Kultūros komitetui pritarti projektui Nr. XIIIP-4429 atsižvelgiant į EKGT pastabas. 1. Projektu nesiūloma keisti Muziejų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos muziejų klasifikacijos į nacionalinius, respublikinius, savivaldybių, žinybinius ir kitus muziejus.
Klaidingai tvirtinama, kad ši klasifikacija grindžiama pagal muziejuose kaupiamų ir saugomų kultūrinių vertybių pobūdį, nes skirstymas pagal muziejuose esančių rinkinių rūšį sietinas su Muziejų įstatymo 6 straipsniu „Muziejų rūšys“, kur įvardijami archeologijos, etnografijos, gamtos, istorijos, literatūros, meno, mokslo, technikos, kraštotyros, memorialiniai ir kitokie muziejai. Pasaulyje vyrauja būtent pastaroji muziejų klasifikacija į tipus pagal juose kaupiamų vertybių pobūdį, tarp kurių neretai nurodomi ir gyvieji muziejai (žr. http://www.historyofmuseums.com/museum-facts/types-of-museum/), bet daug rečiau muziejai klasifikuojami pagal jų finansavimo ir steigimo pobūdį (žr. https://www.britannica.com/topic/museum-cultural-institution/Types-of-museums). 2. Projektas siūlo apibrėžti sąvokos „gyvasis muziejus“ turinį ne žemesnės galios aktu, o pačiame Muziejų įstatyme – papildant jo 2 straipsnį nauja sąvoka „Gyvasis muziejus“. Šiai sąvokai jau pritarta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminų pakomisės 2019 m. gruodžio 18 d. posėdyje ir ši sąvoka įtraukta į Terminų banką vadovaujantis Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Pasiūlyta sąvokos „gyvasis muziejus“ apibrėžtis iš esmės atitinka pasaulyje paplitusią šios sąvokos apibrėžtį, žr. https://en.wikipedia.org/wiki/Living_museum. 3. Nuostatos, susijusios su galimybe muziejų kūrėjams ir (ar) prižiūrėtojams gyventi muziejų patalpose, nėra pastatų priskyrimo gyvenamosioms ar negyvenamosioms patalpoms klausimas. Nemažai Lietuvos muziejų, kuriuose dabar gyvena jų įkūrėjai ar prižiūrėtojai, turi gyvenamosios patalpos statusą (pvz., A. ir J.
Juškų etninės kultūros muziejus), o gyvenamosios paskirties patalpose muziejų veikla gali būti vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 85 redakcija) patvirtinto „Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo“ 3.19 punktu. Abejotina, ar dėl muziejininkų gyvenimo muziejuose pagrįstai siūloma vadovautis Statybų įstatymu, kadangi šis įstatymas nustato tik esminius statybos reikalavimus, o jo 1 straipsnio 2 dalies 3 punktas nurodo, kad šis įstatymas netaikomas „nustatant naudojamame statinyje vykdomos ūkinės komercinės ar kitos veiklos reikalavimus“. 4. Atsižvelgiant į šią pastabą, siūlome koreguoti paskutinį 6¹ straipsnio 2 dalies sakinį: „Ši nuostata Nuostatos dėl patalpų atskyrimo ir atsiskaitymo už komunalines paslaugas netaikoma gyviesiems muziejams, kurių steigėjai yra privatūs asmenys.“
daugeliui sričių. Teisinį statusą nustato taisyklės ir nuostatai, tačiau yra daugybė teisinių statusų, nebūtinai vien juridinio asmens statusas. Projektas nesiūlo suteikti atskiro juridinio asmens statuso „gyviesiems muziejams“, tik vardą. Kita vertus, muziejaus vardas neretai suteikiamas stambesnių muziejų padaliniams: pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniai yra Vinco Kudirkos muziejus, Kazio Varnelio namai–muziejus; Kauno rajono muziejaus padaliniai yra A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus, Babtų kraštotyros muziejus ir t.t. Taigi padaliniams gali būti suteiktas ir „gyvojo muziejaus“ statusas. 6. Projektas nesiūlo patikėti muziejaus priežiūros jo įkūrėjams, kurie nėra muziejininkai.
Muziejaus darbuotojų, susijusių su rinkinių apsauga, apskaita ir saugojimu, kompetenciją nustato iki šiol galiojanti Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu 2005 m. gruodžio 16 d. Nr. ĮV-716 „Dėl Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcijos patvirtinimo“. Šioje instrukcijoje yra apibrėžtos sąvokos „muziejininkas“, „rinkinių saugotojas“, „vyriausiasis fondų saugotojas“. Atsižvelgiant į tai galima būtų tikslinti projektu siūlomos Muziejaus įstatymo papildomo 6¹ straipsnio 2 dalies pirmuosius tris sakinius: “Gyvuosiuose muziejuose gali gyventi muziejininkai – jų tų muziejų kūrėjai ir (ar) prižiūrėtojai. Jei muziejaus kūrėjai ir (ar) prižiūrėtojai jie gyvena muziejui priskirtose patalpose, jiems turi būti skirtos į muziejaus ekspoziciją nepatenkančios gyvenamosios patalpos. Už šių patalpų komunalines paslaugas atsiskaitoma pagal sutartis, sudarytas tarp muziejaus steigėjo ir tose patalpose gyvenančių muziejaus kūrėjų ir (ar) prižiūrėtojų muziejininkų.”
esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcija nustato muziejinių vertybių ir eksponatų apsaugos, apskaitos, saugojimo, restauravimo ir naudojimo, vertybių komplektavimo ir jų priskyrimo pagrindiniam, pagalbiniam ir mainų fondams tvarką bei sąlygas muziejuose. Nei šioje instrukcijoje, nei Muziejų įstatyme nėra draudimo fiziniams asmenims gyventi muziejaus patalpose. Kita vertus, nuolatinis gyvenimas muziejaus patalpose geriau už bet kokią kitą apsaugos sistemą užtikrina apsaugą nuo įsilaužimų ir kitų pavojų. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2020-04-08 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, įstatymo projektą grąžinti iniciatoriui tobulinti. Pritarti
2Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija 2020-04-22 Siūlyti apsispręsti pagrindiniame komitete dėl įstatymo projekto XIIIP-4429, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-01-16 ir Kultūros ministerijos 2020-04-22 pateiktas pastabas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4429 grąžinti iniciatoriui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arminas Lydeka. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Pukytė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2020-04-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Ingrida Veliutė, Kultūros viceministrė; Rūta Pileckaitė-Vasilienė, Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos darbo grupės vadovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-161 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įteisinti gyvojo muziejaus statusą ir vardo suteikimą, taip pat tokių muziejų kūrėjų ir (ar) prižiūrėtojų gyvenimą muziejaus patalpose. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Muziejų įstatymas nenumato teisinės galimybės Lietuvoje suteikti muziejams „gyvojo muziejaus“ vardą, nors tokie muziejai mūsų šalyje egzistuoja. Siūlomas reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, įvertinę projektu siūlomą naują reglamentavimą bei jo motyvus, pažymime, kad nėra aiškūs nei siūlomų nuostatų tikslas, nei turinys.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal esamą įstatyminį reguliavimą muziejai klasifikuojami tik pagal juose kaupiamų ir saugomų kultūrinių vertybių pobūdį ir skirstomi atitinkami į nacionalinius, respublikinius, savivaldybių, žinybinius ir kitus. Šis skirstymas lemia tai, kokia tvarka muziejus steigiamas, kokias funkcijas vykdo bei kokias kultūrines vertybes kaupia. Kitoks muziejų klasifikavimas įstatyme nėra įtvirtintas, o tai iš esmės ir netikslinga, nes aukščiau pateiktas klasifikavimas parodo esminius muziejų statuso skirtumus bei atspindi muziejų veiklos specifiką. Tuo tarpu „gyvojo muziejaus“ statuso įvedimas, sistemiškai vertinant siūlomo reguliavimo santykį su esamu muziejų veiklos reguliavimu, jokių teisinių pasekmių (ir praktinės naudos) nesukurtų, nes „gyvojo muziejaus“ statusas visiškai neįtakotų esamo muziejų steigimo, jų vykdomų funkcijų bei finansavimo reglamentavimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-161 Antra, pats sąvokos „gyvasis muziejus“ turinio bei tokio vardo suteikimo neapibrėžtumas gali apsunkinti tinkamą įstatymo taikymą. Pažymėtina, kad formuluotės, numatančios, kad gyvasis muziejus yra muziejus, kuriame „gyvai atkuriamos“ tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygos, turinys neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti kriterijaus, lemiančio „gyvojo muziejaus“ vardo suteikimo galimybę. Jokie kriterijai nenustatomi ir Vyriausybei, įgaliotai nustatyti „gyvojo muziejaus“ vardo suteikimo tvarką. Todėl ydingu laikome tokį reguliavimą, pagal kurį įstatyme vartojamos sąvokos turinys iš esmės būtų apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) ne įstatymu, o žemesnės galios teisės aktu.
Taip pat diskutuotinas siūlomas reguliavimas, pagal kurį „gyvojo muziejaus“ vardą suteiktų (kas, savo ruožtu, sukurtų suponuojamas teisines pasekmes susijusiems visuomeninių santykių subjektams) pats muziejaus steigėjas, o ne muziejų veiklą prižiūrintis bei atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintis subjektas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-162 Trečia, iš projekto turėtų būti braukiamos visos nuostatos, susijusios su galimybe muziejų kūrėjams ir (ar) prižiūrėtojams gyventi muziejų patalpose, nes pastatų priskyrimo gyvenamosioms ar negyvenamosioms patalpoms ir atitinkamai leidimo ar draudimo tokiose patalpose gyventi klausimas yra ne šio įstatymo, o Statybų įstatymo bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų (Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, Statybos techninio reglamento ir kt.) reguliavimo dalykas. Atitinkami brauktinos nuostatos ir dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas, nes tai yra ne įstatymo, o civilinių paslaugų sutarčių reguliavimo dalykas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-162 Ketvirta, muziejų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga ar viešoji įstaiga, steigėjas (arba vienas iš steigėjų) yra valstybė arba savivaldybė, todėl atitinkamos teisės ir pareigos bei atliekami teisiniai veiksmai turėtų būti siejami ne su steigėju, o su valstybės ar savivaldybės kaip savininko (arba dalininko) teises ir pareigas įgyvendinančia institucija. Pritarti 5.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-162 Penkta, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos kelios nuostatos – teisė tam tikriems asmenims gyventi gyvuosiuose muziejuose, reikalavimas, kad šie asmenys gyventų į muziejaus ekspoziciją nepatenkančiose gyvenamosiose patalpose, ir atsiskaitymo už šių patalpų komunalines paslaugas tvarka. Nėra aišku, kuriai iš šių nuostatų (ar visoms šioms nuostatoms) yra taikomas paskutinis 6¹ straipsnio 2 dalies sakinys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
ministerija, 2020-02-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4429 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-04-07 Siunčiame Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonę Dėl Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6¹straipsniu įstatymo projekto. Susipažinę su projektu manome, jog tikslinga įteisinti tokios rūšies muziejų. Tačiau tikslintina ne tik pati sąvoka
“Gyvasis muziejus“, bet ir 6¹straipsnio 1 dalis, nes vartojama
sąvoka „steigėjas“, tačiau kitose teisės aktuose jau keletą metų įteisinta sąvoka „savininkas“, o 2 dalies nuostatos galėtų būti išdėstytos poįstatyminiame teisės akte. Siūlome tobulinti Įstatymo projektą ir jį aptarti su muziejų bendruomene. Atsižvelgti
pasiūlymai: nėra. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
departamento pastabas, įstatymo projektą grąžinti iniciatoriui tobulinti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Povilas Urbšys. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė, tel. 239 6363
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MUZIEJŲ ĮSTATYMO NR. I-930 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 6¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4429(2)
dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Mykolas Majauskas, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Vaida Patiejūnienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vadovė Rūta Pileckaitė-Vasilienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės patarėja Vaiva Lankelienė, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Mindaugas Bundza, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Marius Pečiulis, asociacijos
„Savivaldybių muziejų bendrija“ pirmininkas Zigmas Kalesinskas, Lietuvos
savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais Jonas Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-25 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu siūloma įteisinti gyvojo muziejaus statusą ir vardo suteikimą, taip pat tokių muziejų kūrėjų ir (ar) prižiūrėtojų gyvenimą muziejaus patalpose. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Muziejų įstatymas nenumato teisinės galimybės Lietuvoje suteikti muziejams „gyvojo muziejaus“ vardą, nors tokie muziejai mūsų šalyje egzistuoja. Siūlomas reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, įvertinę projektu siūlomą naują reglamentavimą bei jo motyvus, pažymime, kad nėra aiškūs nei siūlomų nuostatų tikslas, nei turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal esamą įstatyminį reguliavimą muziejai klasifikuojami tik pagal juose kaupiamų ir saugomų kultūrinių vertybių pobūdį ir skirstomi atitinkami į nacionalinius, respublikinius, savivaldybių, žinybinius ir kitus. Šis skirstymas lemia tai, kokia tvarka muziejus steigiamas, kokias funkcijas vykdo bei kokias kultūrines vertybes kaupia. Kitoks muziejų klasifikavimas įstatyme nėra įtvirtintas, o tai iš esmės ir netikslinga, nes aukščiau pateiktas klasifikavimas parodo esminius muziejų statuso skirtumus bei atspindi muziejų veiklos specifiką. Tuo tarpu „gyvojo muziejaus“ statuso įvedimas, sistemiškai vertinant siūlomo reguliavimo santykį su esamu muziejų veiklos reguliavimu, jokių teisinių pasekmių (ir praktinės naudos) nesukurtų, nes „gyvojo muziejaus“ statusas visiškai neįtakotų esamo muziejų steigimo, jų vykdomų funkcijų bei finansavimo reglamentavimo. Pritarti (Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-251 Antra, pats sąvokos „gyvasis muziejus“ turinio bei tokio vardo suteikimo neapibrėžtumas gali apsunkinti tinkamą įstatymo taikymą.
Pažymėtina, kad formuluotės, numatančios, kad gyvasis muziejus yra muziejus, kuriame „gyvai atkuriamos“ tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygos, turinys neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti kriterijaus, lemiančio „gyvojo muziejaus“ vardo suteikimo galimybę. Jokie kriterijai nenustatomi ir Vyriausybei, įgaliotai nustatyti „gyvojo muziejaus“ vardo suteikimo tvarką. Todėl ydingu laikome tokį reguliavimą, pagal kurį įstatyme vartojamos sąvokos turinys iš esmės būtų apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) ne įstatymu, o žemesnės galios teisės aktu. Taip pat reikėtų aiškiai nurodyti muziejų veiklą prižiūrintį bei atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintį subjektą, kuris turės įgaliojimus muziejui suteikti gyvojo muziejaus vardą. Pritarti (Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-252 Trečia, iš projekto turėtų būti braukiamos visos nuostatos, susijusios su galimybe muziejų kūrėjams ir (ar) prižiūrėtojams gyventi muziejų patalpose, nes pastatų priskyrimo gyvenamosioms ar negyvenamosioms patalpoms ir atitinkamai leidimo ar draudimo tokiose patalpose gyventi klausimas yra ne šio įstatymo, o Statybų įstatymo bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų (Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, Statybos techninio reglamento ir kt.) reguliavimo dalykas. Atitinkamai brauktinos nuostatos ir dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas, nes tai yra ne įstatymo, o civilinių paslaugų sutarčių reguliavimo dalykas. Pritarti (Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-252 Ketvirta, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos kelios nuostatos dėl patalpų – dėl apskritai muziejui priskirtų patalpų, bei reikalavimas dėl asmenų gyvenimo į muziejaus ekspoziciją nepatenkančiose gyvenamosiose patalpose. Nėra aišku, kuriai iš šių nuostatų yra taikoma 6¹ straipsnio 3 dalis. Nepritarti (Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė
Manytina, kad keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalyje yra suprantamai ir aiškiai reglamentuota, kad muziejaus kūrėjai ir (ar) prižiūrėtojai gali gyventi tik į muziejaus ekspoziciją nepatenkančiose gyvenamosiose patalpose. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles,
projekto pavadinime prieš žodį „papildymo“ įrašytinas žodis „Įstatymo“. Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-03-14 Įvertinę Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4429(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Etninės kultūros globos taryba 2023-01-05 Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) Nr. XIVP-2312 ir Seimo nario Roberto Šarknicko pateiktą Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4429(2).
XIIIP-4429(2). Siekdama pateikti išvadas atsižvelgiant į muziejinės veiklos tendencijas įvairiose pasaulio šalyse, Taryba taip pat išanalizavo UNESCO
kolekcijų įgyvendinimo“ (angl. Report on the implementation of the UNESCO
ataskaita), kuri buvo parengta įvertinus 56 pasaulio šalių atsakymus. Taryba siūlo tobulinti Muziejų įstatymo Nr. I-930 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) Nr. XIVP-2312 įterpiant į jį Seimo nario R. Šarknicko pateikto Muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4429(2) svarbiausias nuostatas. Siūlome tobulinant projektą Nr. XIVP-2312 atsižvelgti į UNESCO Ataskaitoje įvardytą daugeliui pasaulio šalių būdingą muziejų dvejopą skirstymą – ne tik pagal muziejų administracinę priklausomybę, bet ir pagal muziejų tematiką (pridedame ištrauką tuo klausimu iš UNESCO Ataskaitos). Svarstyti su įstatymo projektu Nr. XIVP-2312
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kuriomis pažymima, kad nėra aiškus nei įstatymo projektu siūlomų nuostatų tikslas, nei turinys, taip pat atkreipiamas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu iš esmės nesukuriamos jokios teisinės pasekmės, siūlyti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4429(2) atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: įvyko alternatyvus balsavimas:
1) už siūlymą grąžinti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4429(2) iniciatoriams patobulinti – 4;
I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4429(2) atmesti – 4 (lėmė komiteto pirmininko balsas). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kristijonas Bartoševičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Pukytė