LIETUVOS RESPUBLIKOS NAUJOJO KORONAviruso (Covid-19) SUKELTŲ PASEKMIŲ POVEIKIO lietuvos respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo TAIKYMUI ĮSTATYMO projekto
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtą karantiną visos Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės ir šio sprendimo įtaką juridiniams asmenims, patyrusiems tokio sprendimo poveikį savo veikloje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taikomos priemonės lemia verslo pajamų praradimą, dėl to dalis įmonių gali tapti nemokiomis. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti balansą tarp finansinių sunkumų paveiktų juridinių asmenų ir jų kreditorių, juridiniams asmenims sudarant palankesnes sąlygas išsaugoti savo verslą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento (direktorė Ingrida Muckutė, tel. (8 5) 239 0164, el. p. [email protected]) Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus (vedėja Siuzana Ščerbina-Dalibagienė, tel. (8 5) 239 0052, el. p. [email protected]) patarėja Rasa Stanislovaitienė, tel. (8 5) 219 4423, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas).
Pažymėtina, kad inicijuojamas nemokumo procesas, kuris savaime nereiškia juridinio asmens bankroto. JANĮ skatinama ieškoti finansinių problemų sprendimo ne teismo būdu, todėl pirmasis juridinio asmens nemokumo proceso etapas yra bandymas susitarti dėl pagalbos su kreditoriais, kurių reikalavimų juridinis asmuo negali vykdyti (JANĮ – 8 straipsnio 2 dalis). Susitarimui dėl pagalbos sudaryti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad, siekdamas sudaryti susitarimus dėl pagalbos, juridinio asmens vadovas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) panaikinimo, kad būtų apsaugotas juridinio asmens turtas ir veiksmingiau sprendžiamas finansinių sunkumų įveikimo klausimas (JANĮ
JANĮ, nemokumo procesą inicijuoti turi teisę juridinio asmens kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs (JANĮ – 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo atveju pirmasis nemokumo proceso etapas yra bandymas susitarti dėl pagalbos su juridinio asmens vadovu (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis).
Susitarimui dėl pagalbos sudaryti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis). JANĮ 114 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu šiuose punktuose nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 3 mėnesius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Šiuo metu dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių verslas masiškai susiduria su netikėtomis likvidumo problemomis ir verslui, kuris įprastomis rinkos sąlygomis buvo gyvybingas, šiuo metu kyla bankroto grėsmė. Pažymėtina, kad
į nemokumą. JANĮ numatoma daug lanksčių priemonių nemokumo problemoms spręsti – skatinama ieškoti sprendimų ne teismo tvarka, restruktūrizuotis. Pagal šio įstatymo nuostatas nemokumas nereiškia neišvengiamo bankroto. Vis dėlto šiandieninės aplinkybės nėra tos, kokiomis įprastai verslas veikia, todėl kartu su įvairiomis pagalbos verslui priemonėmis, šalys svarsto papildomas alternatyvas, kurios dar labiau išplėstų nemokumo problemoms spręsti taikomas priemones. Viena iš jų nemokumo procesų suspendavimo galimybė. Pastaruoju metu šis klausimas atsidūrė daugelio šalių diskusijų darbotvarkėje. Kitos Europos valstybės taip pat svarsto įvairias nemokumo procesams taikomas priemones, nors konkrečius sprendimus priėmusių valstybių nėra daug (Latvija, Vokietija, Liuksemburgas, Ispanija, Suomija, Slovėnija). Kitos valstybės svarsto įvairias galimybes arba, atsižvelgdamos į tai, kad jau priimti sprendimai dėl kitų priemonių juridinių asmenų mokumui palaikyti, kol kas neketina nustatyti papildomų priemonių nemokumo srityje.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šis įstatymas taikomas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvedus karantino režimą, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra sudariusi sąrašą įmonių, kurioms automatiškai taikomos pagalbos priemonės – atleidimas nuo delspinigių, netaikomas mokesčių išieškojimas ekstremaliosios situacijos metu, taikomas mokesčių mokėjimo nukėlimas, mokestinės paskolos sudarymas be palūkanų ir kt. Manytina, kad, remiantis šiuo sąrašu, Įstatymo projektu siūlomos priemonės galėtų būti taikomos į šį sąrašą įtrauktiems juridiniams asmenims, tačiau juo neapsiriboti ir palikti galimybę juridiniams asmeniui taikyti siūlomas priemones atsižvelgiant į konkretų atvejį. Atsižvelgiant į iškilusią grėsmę verslo likvidumui ir mokumo išsaugojimui, Įstatymo projektu siūloma laikinai – 3 mėnesius nuo karantino atšaukimo – sustabdyti JANĮ nustatytą juridinio asmens vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo, arba bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Toks sustabdymo laikotarpis suteiktų laisvės juridiniams asmenims ieškoti sprendimų nesibaiminant atsakomybės dėl JANĮ nustatytų pareigų. Kita vertus, juridiniai asmenys neturėtų piktnaudžiauti bankroto proceso inicijavimo sustabdymo laikotarpiu ir dėl to ignoruoti savo kreditorių.
Atsižvelgiant į šią priežastį ir siekiant užtikrinti sąžiningą juridinių asmenų vadovų veikimą susidūrus su finansiniais sunkumais, Įstatymo projekte siūloma palikti pareigą juridinių asmenų vadovams ieškoti susitarimų su kreditoriais ne teismo tvarka. Įvertinus visa tai, pastebėtina, kad sustabdymo laikotarpis turėtų būti pakankamas įvairioms mokumo atkūrimo alternatyvoms išnagrinėti, tačiau ne per ilgas tam, kad skatintų juridinių asmenų vadovus nedelsiant priimti tiek verslui, tiek kreditoriams naudingiausius sprendimus. Siekiant užtikrinti juridinio asmens, kuris susidūrė su finansiniais sunkumais, ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, kreditoriams teisė inicijuoti nemokumo procesą nėra sustabdoma, tačiau pratęsiamas terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti. Kreditoriui inicijuojant nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos laikotarpis būtų siejamas (ir tokiu būdu pratęsiamas) su visoje Lietuvos teritorijoje paskelbtu karantino režimu, t. y. karantino laikotarpiu susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino skaičiavimas būtų stabdomas. Tokia nuostata leis apsaugoti verslą nuo staigių nemokumo procesų inicijavimo ir kartu skatins vadovus neignoruoti kreditorių bei ieškoti susitarimų su jais ne teismo tvarka, nes, pasibaigus karantino laikotarpiui ir neradus bendro sutarimo ne teismo tvarka per JANĮ nustatytą terminą, kreditoriai išlaikys teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylų iškėlimo.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai dėl nustatytų ribojimų turės įtakos ir juridiniams asmenims iškeltoms restruktūrizavimo byloms, kartu siūloma nustatyti, kad JANĮ 114 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino (po kurio teismas gali nutraukti restruktūrizavimo bylą esant tam tikroms sąlygoms) skaičiavimas stabdomas karantino laikotarpiu ir būtų atnaujinamas po 3 mėnesių nuo karantino atšaukimo dienos. Siūlomomis nuostatomis siekiama, kad juridinio asmens vadovas ir juridinio asmens kreditoriai bendradarbiautų ir ieškotų būdų spęsti susidariusias finansines problemas. Finansinių sunkumų turinčiam juridiniam asmeniui ieškant neteisminių susitarimų su kreditoriais, įrodžius savo verslo gyvybingumą, kreditoriai nebus suinteresuoti pradėti nemokumo procesą. Kreditoriai paprastai nėra suinteresuoti inicijuoti bankroto procesų gyvybingiems partneriams, kurie susidūrė tik su laikinais finansiniais sunkumais, nes tai tiesiogiai paveikia ir gali suardyti jų pačių verslo ekosistemą. Taip pat, įvertinus neapibrėžtą ir sunkiai prognozuojamą rinkos balanso atsistatymą ir jo trukmę, šių procesų įtaką juridinių asmenų mokumui ir galimą poreikį pratęsti Įstatymo projekte nustatytus terminus, siūloma suteikti Vyriausybei teisę, įvertinus ir atsižvelgus į šalies ekonominę būklę, pratęsti juridinio asmens vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo įvykdymo terminą ir restruktūrizavimo bylos nutraukimo terminą, ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projekto nuostatų taikymo neigiamų pasekmių nenumatoma, nes jomis siekiama sudaryti sąlygas išsaugoti verslą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte siūlomas laikinas juridinio asmens vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo arba bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka sustabdymas, o kreditoriui inicijuojant nemokumo procesą nustatomas ilgesnis terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti, atsižvelgiant į visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtą karantiną, suteiks daugiau laiko ir galimybių sąžiningam verslui įveikti finansinius sunkumus ir išsaugoti juridinio asmens mokumą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Juridinio asmens nemokumas“, „susitarimas
dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi Įstatymo projekto pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi.
KORONAviruso (Covid-19) SUKELTŲ PASEKMIŲ POVEIKIO lietuvos respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys,
kad karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atvejai nėra vienkartiniai ir gali kartotis. Todėl iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais argumentais remiantis atskiru taikymo įstatymu yra siūlomas vien tik konkrečiu Naujuoju koronavirusu (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių juridinių asmenų veiklai mažinimas, o ne pats Juridinių asmenų nemokumo įstatymas pildomas atskiru straipsniu ar jo dalimi dėl procesinių terminų stabdymo ar pratęsimo ir kitais atvejais, kai kyla karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio grėsmė. Be to, pastebėtina ir tai, kad minėtos problemos reguliavimas Juridinių asmenų nemokumo įstatyme labiau atitiktų ir teisinio reguliavimo sistemiškumo ir teisinio aiškumo principus. Tuo tarpu priėmus teikiamą įstatymo projektą, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatų taikymas būtų reglamentuojamas ne viename, bet dviejuose įstatymuose t. y. tiek pačiame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (IV Dalis ,,Baigiamosios nuostatos“), tiek Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti dėstomas ne atskirame įstatyme, bet papildant Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas. 2.
pavadinimas neatitinka jo turinio, nes šio straipsnio 1 dalimi siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, o 2 dalimi - įstatymo sąvokų aiškinimą. Be to, įstatymo taikymą reglamentuojančios nuostatos paprastai dėstomos įstatymo pabaigoje, o pirmame įstatymo straipsnyje apibrėžiami įstatymo tikslai ir uždaviniai, kitos bendrosios nuostatos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje neturėtų būti dėstomi įstatymo tikslai ir uždaviniai, o nuostatos dėl įstatymo taikymo dėstomos atskirame straipsnyje įstatymo projekto pabaigoje arba perkeltos į projekto 4 straipsnį. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad “Atsižvelgiant į iškilusią grėsmę verslo likvidumui ir mokumo išsaugojimui, Įstatymo projektu siūloma laikinai – 3 mėnesius nuo karantino atšaukimo – sustabdyti JANĮ nustatytą juridinio asmens vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo, arba bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Toks sustabdymo laikotarpis suteiktų laisvės juridiniams asmenims ieškoti sprendimų nesibaiminant atsakomybės dėl JANĮ nustatytų pareigų“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas „sustabdymo laikotarpiu suteikti laisvės juridiniams asmenims ieškoti sprendimų“ neatsispindi įstatymo projekte. Pastebėtina, kad projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinio asmens vadovui nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo
restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo.
Taigi, skirtingai nei dėstoma projekto aiškinamajame rašte, karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius po jo būtų stabdomas ne Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas tarimuisi dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų), o būtų stabdoma tik pati juridinio asmens pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo po to, kai juridinis asmuo nesusitarė su kreditoriais dėl pagalbos arba nebuvo priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu juridiniams asmenims nebūtų papildomo termino deryboms su kreditoriais ir „laisvės ieškoti sprendimų nesibaiminant atsakomybės dėl JANĮ nustatytų pareigų“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nėra nustatomas konkretus terminas sprendimui dėl juridinio asmens bankroto proceso ne teismo tvarka priimti ar susitarimui dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudaryti, o nurodoma tik šio termino galima minimali ir maksimali trukmė. Be to, kreditoriaus nustatytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai kreditorius kreipėsi dėl juridinio asmens bankroto proceso ne teismo tvarka ar susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo, t. y., po pranešimo juridiniam asmeniui įteikimo, o ne nuo momento, kai kreditorius tik ketina kreiptis dėl minėtų procedūrų iniciavimo. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Kartu pastebėtina, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis reglamentuoja ne tik minimalų ir maksimalų terminą susitarimui dėl finansinių sunkumų įveikimo sudaryti ar bankroto proceso ne teismo tvarka, bet ir juridinio asmens prievolei įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas termino skaičiavimo stabdymas būtų taikomas ir juridinio asmens prievolių vykdymui. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
KORONAviruso (Covid-19) SUKELTŲ PASEKMIŲ POVEIKIO lietuvos respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
(Covid-19) SUKELTŲ PASEKMIŲ POVEIKIO lietuvos respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-4711
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas R. Sinkevičius, pirmininko pavaduotojas D. Kreivys; nariai: A. Baura, E. Gentvilas, A. Kupčinskas, B. Matelis, R.Miliūtė, V.Poderys,
J. Razma, R.Žemaitaitis. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė; Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vedėja Siuzana Ščerbina-Dalibagienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-04-15 Atkreiptinas dėmesys, kad karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atvejai nėra vienkartiniai ir gali kartotis. Todėl iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais argumentais remiantis atskiru taikymo įstatymu yra siūlomas vien tik konkrečiu Naujuoju koronavirusu (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių juridinių asmenų veiklai mažinimas, o ne pats Juridinių asmenų nemokumo įstatymas pildomas atskiru straipsniu ar jo dalimi dėl procesinių terminų stabdymo ar pratęsimo ir kitais atvejais, kai kyla karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio grėsmė.
Be to, pastebėtina ir tai, kad minėtos problemos reguliavimas Juridinių asmenų nemokumo įstatyme labiau atitiktų ir teisinio reguliavimo sistemiškumo ir teisinio aiškumo principus. Tuo tarpu priėmus teikiamą įstatymo projektą, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatų taikymas būtų reglamentuojamas ne viename, bet dviejuose įstatymuose t. y. tiek pačiame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (IV Dalis ,,Baigiamosios nuostatos“), tiek Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti dėstomas ne atskirame įstatyme, bet papildant Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas. Nepritarti. Nors karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atvejai gali būti ne vienkartiniai, tačiau tai nėra įprastos ar prognozuojamos situacijos. Kiekvienu atskiru atveju jos kyla dėl skirtingų priežasčių, todėl reikalauja ir skirtingų sprendimų. Įstatymo projekte siūlomos priemonės pritaikytos konkrečiai situacijai – dėl visame pasaulyje išplitusio COVID-19 viruso poveikio ekonomikai ir dėl to vyriausybių taikomų ribojančių veiklą priemonių, dideliam juridinių asmenų skaičiui iškilusios nemokumo grėsmės.
Todėl siūlomos priemonės nėra universalios ir tinkamos visoms ypatingoms situacijoms (ekstremaliai situacijai, karantinui, nepaprastajai padėčiai ar kt.), o yra pritaikytos konkrečiai dabartinei situacijai dėl COVID-19 viruso poveikio ekonomikai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina priimti atskirą naują įstatymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-04-151 Projekto 1 straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio, nes šio straipsnio 1 dalimi siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, o 2 dalimi - įstatymo sąvokų aiškinimą. Be to, įstatymo taikymą reglamentuojančios nuostatos paprastai dėstomos įstatymo pabaigoje, o pirmame įstatymo straipsnyje apibrėžiami įstatymo tikslai ir uždaviniai, kitos bendrosios nuostatos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje neturėtų būti dėstomi įstatymo tikslai ir uždaviniai, o nuostatos dėl įstatymo taikymo dėstomos atskirame straipsnyje įstatymo projekto pabaigoje arba perkeltos į projekto 4 straipsnį. Pritarti iš dalies. Patikslinti Įstatymo 1 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas sąvokos“. Pastebėtina, kad daugumoje įstatymų jų pirmuosiuose straipsniuose paprastai nustatoma, kokie subjektai turi vadovautis įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektas susijęs su jame nustatomų nuostatų poveikiu kitam – Juridinių asmenų nemokumo įstatymui, svarbu nurodyti, kokiomis apibrėžtomis sąvokomis jame yra vadovaujamasi. Pačiu Įstatymo projektu naujos sąvokos nėra apibrėžiamos.
Pastebėtina, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje nustatyta taikymo apimtis neatsiejama nuo Įstatymo projekto tikslo – nustatyti priemones juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad “Atsižvelgiant į iškilusią grėsmę verslo likvidumui ir mokumo išsaugojimui, Įstatymo projektu siūloma laikinai – 3 mėnesius nuo karantino atšaukimo – sustabdyti JANĮ nustatytą juridinio asmens vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo, arba bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Toks sustabdymo laikotarpis suteiktų laisvės juridiniams asmenims ieškoti sprendimų nesibaiminant atsakomybės dėl JANĮ nustatytų pareigų“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas „sustabdymo laikotarpiu suteikti laisvės juridiniams asmenims ieškoti sprendimų“ neatsispindi įstatymo projekte. Pastebėtina, kad projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinio asmens vadovui nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo
restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo.
Taigi, skirtingai nei dėstoma projekto aiškinamajame rašte, karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius po jo būtų stabdomas ne Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas tarimuisi dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip
į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo po to, kai juridinis asmuo nesusitarė su kreditoriais dėl pagalbos arba nebuvo priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu juridiniams asmenims nebūtų papildomo termino deryboms su kreditoriais ir „laisvės ieškoti sprendimų nesibaiminant atsakomybės dėl JANĮ nustatytų pareigų“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Pritarti. Patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą, nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo.“ 4.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Atkreiptinas dėmesys, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nėra nustatomas konkretus terminas sprendimui dėl juridinio asmens bankroto proceso ne teismo tvarka priimti ar susitarimui dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudaryti, o nurodoma tik šio termino galima minimali ir maksimali trukmė. Be to, kreditoriaus nustatytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai kreditorius kreipėsi dėl juridinio asmens bankroto proceso ne teismo tvarka ar susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo, t. y., po pranešimo juridiniam asmeniui įteikimo, o ne nuo momento, kai kreditorius tik ketina kreiptis dėl minėtų procedūrų iniciavimo. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Kartu pastebėtina, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis reglamentuoja ne tik minimalų ir maksimalų terminą susitarimui dėl finansinių sunkumų įveikimo sudaryti ar bankroto proceso ne teismo tvarka, bet ir juridinio asmens prievolei įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar projekto
ir juridinio asmens prievolių vykdymui. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti iš dalies. Patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Karantino laikotarpiu Kreditoriui, ketinančiam kreiptis dėl inicijavusiam juridinio asmens nemokumo procesą proceso inicijavimo, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas karantino laikotarpiu.“ Kartu pastebėtina, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos priemonės, dėl kurių turėtų būti bandoma susitarti ir rasti geriausią sprendimo būdą inicijavus nemokumo procesą. Prievolės įvykdymas nurodomas kaip vienas iš galimų sprendimo variantų, todėl nebūtų tikslinga nustatyti, kad pratęsiant susitarimo dėl pagalbos laikotarpį yra kartu pratęsiamas ir prievolės įvykdymo terminas, nes tai yra kreditoriaus ir juridinio asmens derybų, o kartu ir juridinio asmens finansinių galimybių, klausimas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2020-04-21 Argumentai: Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nustato, kokie sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais – suteiktas naujas finansavimas ir (ar) tarpinis finansavimas (64 str. 3 d.).
kuriuos juridiniai asmenys pasinaudoja valstybės teikiamomis finansinės priemonės dėl COVID-19 viruso (pvz., INVEGA priemonės, Pagalbos verslui fondas), tačiau siekiant, kad būtų išvengta skirtingo sandorių ginčijimo interpretavimo, siūloma įtvirtinti konkrečią nuostatą, kad sandoriai, kuriais juridiniai asmenys pasinaudoja valstybės finansinėmis priemonėmis, nustatytomis dėl naujojo koronaviruso (COVID-19), negali būti pripažinti negaliojančiais (išskyrus, kai tai susiję su įstatymų pažeidimais ar apgaule). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Sandorių pripažinimas negaliojančiais Sandoriams, sudarytiems pasinaudojus dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) nustatytomis valstybės finansinėmis priemonėmis, mutatis mutandis taikoma Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 64 straipsnio 3 dalis.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: 9 „už“; - „prieš“; 1
„susilaikė“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Kupčinskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo
projektas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris