Projekto lyginamasis variantas
taip: „2) Įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai, kurie nėra bet kokio kito pagaminto ar įvežto (importuoto) į Lietuvos Respublikos teritoriją gaminio sudedamoji dalis, be kurios gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį, išskyrus šios straipsnio 5 punkte numatytą išimtį;“. 2. Papildyti 3 straipsnį 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
„5) transporto priemonių padangos, esančios ar
pagal gamintojo standartus, turinčios būti transporto priemonės komplektacijoje.“. 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai, transporto priemonių importuotojai, importuojantys padangas, esančias mokesčio objektu pagal Įstatymo 3 straipsnio 5 punktą.“. 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie
pagal šį Įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą (išskyrus importuotojus, nurodytus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 7 punkte ir transporto priemonių importuotojus, importuojančius padangas, esančias mokesčio objektu, pagal Įstatymo 3 straipsnio 5 punktą jei transporto priemonės yra skirtos naudoti savo reikmėms), Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą.“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įgaliota institucija iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
Projekto lyginamasis variantas
taip: „2) Įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai, kurie nėra bet kokio kito pagaminto ar įvežto (importuoto) į Lietuvos Respublikos teritoriją gaminio sudedamoji dalis, be kurios gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį, išskyrus šios straipsnio 5 punkte numatytą išimtį;“. 2. Papildyti 3 straipsnį 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
„5) transporto priemonių padangos, esančios ar
pagal gamintojo standartus, turinčios būti transporto priemonės komplektacijoje.“. 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai, transporto priemonių importuotojai, importuojantys padangas, esančias mokesčio objektu pagal Įstatymo 3 straipsnio 5 punktą.“. 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie
pagal šį Įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą (išskyrus importuotojus, nurodytus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 7 punkte ir transporto priemonių importuotojus, importuojančius padangas, esančias mokesčio objektu, pagal Įstatymo 3 straipsnio 5 punktą jei transporto priemonės yra skirtos naudoti savo reikmėms), Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą.“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įgaliota institucija iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Virginija Vingrienė Tomas Tomilinas
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSATYMO NR. VIII-1183 3, 4 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvoje yra problema su panaudotų padangų atliekų tvarkymu. Situaciją puikiai iliustruoja gaisrai naudotų padangų sandėliavimo vietose, besimėtančios miškuose ir pakelėse naudotų padangos atliekos, nustatyti nelegalaus naudotų padangų sandėliavimo ir „tvarkymo“ atvejai. Viena iš pagrindinių problemų, susijusių su efektyviu naudotų padangų atliekų tvarkymu – nėra pakankamo finansavimo naudotų padangų atliekoms tvarkyti. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas, padangų gamintojai
Autogamintojų ir importuotojų asociacija, Gamintojų importuotojų asociacija, Padangų importuotojų asociacija finansuoja naudotų padangų atliekų tvarkymą ir minėtos organizacijos sutvarko virš 80 procentų gamintojų - importuotojų importuoto padangų atliekų kiekio. Tačiau padangų atliekos susidaro ne tik dėl tiesiogiai gamintojų – importuotų ir išleistų į rinką padangų, bet ir dėl kartu su autotransporto priemonėmis, jų priekabomis ir puspriekabėmis importuotų padangų bei per internetines parduotuves užsienio valstybėse nupirktų iš užsienio subjektų padangų. Iš viso su autotransporto priemonėmis ir nupirkus padangas internete, į Lietuvą per metus įvežama daugiau nei 5500 t padangų.
O mokestis už aplinkos teršimą padangų atliekomis, už kartu su autotransporto priemonėmis importuotas ir iš užsienio valstybių subjektų, per elektroninės prekybos sistemas, nupirktas ir į šalį įvežtas padangas, nėra numatytas. Tai sąlygoja situaciją, dėl kurios valstybėje nepakanka lėšų padangų atliekų tvarkymui ir jos nėra sutvarkomos. Be to, tokia situacija, kai vieni padangų importuotojai privalo finansuoti padangų atliekų tvarkymą, o kiti ne – iškreipia konkurenciją rinkoje. Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti padangų atliekų, kurių tvarkymo nefinansuoja padangų gamintojai – importuotojai, tvarkymo finansavimą. Įstatymų projektų uždavinys – surinkti lėšas padangų atliekų tvarkymui iš visų, padangas į Lietuvą importuojančių subjektų, tokiu būdu užtikrinant efektyvesnį susidarančių padangų atliekų tvarkymą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektą parengė seimo narė – Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymai nustato, kad mokestį už aplinkos teršimą privalo mokėti tik tie padangų importuotojai, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją įveža padangas kaip atskirą gaminį ir juos parduoda rinkoje. Tuo tarpu, pagal minėtų įstatymų nuostatas, jei padangos yra importuojamos kaip autotransporto priemonės, jos priekabos ar puspriekabės sudedamoji dalis, jas importuojantiems asmenims, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių (padangų) atliekomis mokėti nereikia.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas asmenų, individuliai, per elektronines prekybos sistemas, įsigyjančių padangas, prie mokesčio už aplinkos teršimą gaminių (padangų) atliekomis nepriskiria. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas tokie asmenys nėra priskiriami „importuotojams“. O padangų pardavėjai, esantys užsienio jurisdikcijoje negali būti įpareigojami sutvarkyti padangų atliekas Lietuvoje arba mkėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių (padangų) atliekomis. Todėl padangas užsienyje įsigyję subjektai jokių prievolių, susijusiu su padangų atliekų tvarkymu ar jo finansavimu – neturi. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų pakeitimais nustatomas mokestis už aplinkos teršimą gaminių – padangų, atliekomis, asmenims, kurie importuoja/įveža į Lietuvą autotransporto priemones bei asmenims, įsigyjantiems padangas užsienio valstybių internetinėse prekybos sistemose. Įvedus šį mokestį, atsižvelgiant į tai, kad:
1) į Lietuvą per kalendorinius metus kartu su autotransporto priemonėmis importuojama ir užsienio šalių internetinėse parduotuvėse nuperkama virš 5500 tonų padangų;
2) pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas, mokestis už aplinkos teršimą padangų atliekomis, yra vidutiniškai 95 EUR už vieną importuotą toną; į valstybės biudžeto specialiąją programą bus surenkama mažiausiai 0,5 milijono eurų papildomų pajamų. Šios lėšos galės būti panaudojamos padangų atliekų tvarkymui. Tokiu būdu bus sprendžiama naudotų padangų atliekų sutvarkymo problema. 5.
neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
neturės
Bus sudarytos prielaidos finansuoti padangų atliekų tvarkymą, ko pasekoje atliekas tvarkančios įmonės gaus didesnes pajamas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. Priėmus įstatymų projektus turėtų būti keičiamas ir papildomas Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11.
įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą turėtų būti keičiamas ir papildomas Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230. Minėto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo pakeitimus turėtų parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „atliekos“, „eksploatuoti netinkamos transporto priemonės“, „mokestis už aplinkos teršimą“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSATYMO NR. VIII-1183 3, 4 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvoje yra problema su panaudotų padangų atliekų tvarkymu. Situaciją puikiai iliustruoja gaisrai naudotų padangų sandėliavimo vietose, besimėtančios miškuose ir pakelėse naudotų padangos atliekos, nustatyti nelegalaus naudotų padangų sandėliavimo ir „tvarkymo“ atvejai. Viena iš pagrindinių problemų, susijusių su efektyviu naudotų padangų atliekų tvarkymu – nėra pakankamo finansavimo naudotų padangų atliekoms tvarkyti. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas, padangų gamintojai
Autogamintojų ir importuotojų asociacija, Gamintojų importuotojų asociacija, Padangų importuotojų asociacija finansuoja naudotų padangų atliekų tvarkymą ir minėtos organizacijos sutvarko virš 80 procentų gamintojų - importuotojų importuoto padangų atliekų kiekio. Tačiau padangų atliekos susidaro ne tik dėl tiesiogiai gamintojų – importuotų ir išleistų į rinką padangų, bet ir dėl kartu su autotransporto priemonėmis, jų priekabomis ir puspriekabėmis importuotų padangų bei per internetines parduotuves užsienio valstybėse nupirktų iš užsienio subjektų padangų. Iš viso su autotransporto priemonėmis ir nupirkus padangas internete, į Lietuvą per metus įvežama daugiau nei 5500 t padangų.
O mokestis už aplinkos teršimą padangų atliekomis, už kartu su autotransporto priemonėmis importuotas ir iš užsienio valstybių subjektų, per elektroninės prekybos sistemas, nupirktas ir į šalį įvežtas padangas, nėra numatytas. Tai sąlygoja situaciją, dėl kurios valstybėje nepakanka lėšų padangų atliekų tvarkymui ir jos nėra sutvarkomos. Be to, tokia situacija, kai vieni padangų importuotojai privalo finansuoti padangų atliekų tvarkymą, o kiti ne – iškreipia konkurenciją rinkoje. Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti padangų atliekų, kurių tvarkymo nefinansuoja padangų gamintojai – importuotojai, tvarkymo finansavimą. Įstatymų projektų uždavinys – surinkti lėšas padangų atliekų tvarkymui iš visų, padangas į Lietuvą importuojančių subjektų, tokiu būdu užtikrinant efektyvesnį susidarančių padangų atliekų tvarkymą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektą parengė seimo narė – Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymai nustato, kad mokestį už aplinkos teršimą privalo mokėti tik tie padangų importuotojai, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją įveža padangas kaip atskirą gaminį ir juos parduoda rinkoje. Tuo tarpu, pagal minėtų įstatymų nuostatas, jei padangos yra importuojamos kaip autotransporto priemonės, jos priekabos ar puspriekabės sudedamoji dalis, jas importuojantiems asmenims, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių (padangų) atliekomis mokėti nereikia.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas asmenų, individuliai, per elektronines prekybos sistemas, įsigyjančių padangas, prie mokesčio už aplinkos teršimą gaminių (padangų) atliekomis nepriskiria. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas tokie asmenys nėra priskiriami „importuotojams“. O padangų pardavėjai, esantys užsienio jurisdikcijoje negali būti įpareigojami sutvarkyti padangų atliekas Lietuvoje arba mkėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių (padangų) atliekomis. Todėl padangas užsienyje įsigyję subjektai jokių prievolių, susijusiu su padangų atliekų tvarkymu ar jo finansavimu – neturi. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų pakeitimais nustatomas mokestis už aplinkos teršimą gaminių – padangų, atliekomis, asmenims, kurie importuoja/įveža į Lietuvą autotransporto priemones bei asmenims, įsigyjantiems padangas užsienio valstybių internetinėse prekybos sistemose. Įvedus šį mokestį, atsižvelgiant į tai, kad:
1) į Lietuvą per kalendorinius metus kartu su autotransporto priemonėmis importuojama ir užsienio šalių internetinėse parduotuvėse nuperkama virš 5500 tonų padangų;
2) pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas, mokestis už aplinkos teršimą padangų atliekomis, yra vidutiniškai 95 EUR už vieną importuotą toną; į valstybės biudžeto specialiąją programą bus surenkama mažiausiai 0,5 milijono eurų papildomų pajamų. Šios lėšos galės būti panaudojamos padangų atliekų tvarkymui. Tokiu būdu bus sprendžiama naudotų padangų atliekų sutvarkymo problema. 5.
neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
neturės
Bus sudarytos prielaidos finansuoti padangų atliekų tvarkymą, ko pasekoje atliekas tvarkančios įmonės gaus didesnes pajamas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. Priėmus įstatymų projektus turėtų būti keičiamas ir papildomas Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11.
įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą turėtų būti keičiamas ir papildomas Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230. Minėto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo pakeitimus turėtų parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „atliekos“, „eksploatuoti netinkamos transporto priemonės“, „mokestis už aplinkos teršimą“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė Tomas Tomilinas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keisti galiojančią Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) redakciją. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2020 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3158 (nauja redakcija), kuris įsigalios 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomi pakeitimai įsigaliotų vėliau nei nauja keičiamo įstatymo redakcija, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai derinti su keičiamo įstatymo naujos redakcijos nuostatomis. 2. Projekto
nustatyti, kad mokesčio už aplinkos teršimą objektu būtų laikomi transporto priemonių ir jų priekabų ar puspriekabių padangos, esančios transporto priemonės, jos priekabos ar puspriekabės komplektacijoje. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos šiais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekte ir jo lyginamajame variante keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 punkto nuostatos yra išdėstytos skirtingai, todėl nėra pakankamai aišku, kokius mokesčio objektus (tik transporto priemonės padangas ar ir priekabų bei puspriekabių padangas) įstatymo projekto rengėjas turėjo omenyje. Antra, projekto nuostatose vartojamos sąvokos „transporto priemonė“ turinys šio įstatymo kontekste nėra pakankamai aiškus, nes ši sąvoka nėra apibrėžta nei keičiamame įstatyme, nei projekte.
Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „transporto priemonė“ yra apibrėžta ne viename įstatyme, kurios turinys yra suprantamas skirtingai. Pavyzdžiui, pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 74 dalį transporto priemone laikoma priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones, o pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 65 dalį transporto priemonė suprantama kaip bet kokia transporto priemonė, priskiriama M₁klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N₁ klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje nustatyta, jog kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Atliekų tvarkymo įstatyme, tačiau nei iš projekto, nei iš aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar projekto nuostatose vartojama sąvoka „transporto priemonė“ būtų suprantama taip, kaip ji apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme, ar kaip kitaip.
Trečia, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis siūloma nustatyti, kad mokesčio objektu būtų tik viena apmokestinamųjų gaminių rūšis - padangos, esančios arba turinčios būti transporto priemonės komplektacijoje, o kiti apmokestinamieji gaminiai (pavyzdžiui, akumuliatoriai, baterijos, degalų arba tepalų, oro filtrai ir kt.), esantys transporto priemonės komplektacijoje, nebūtų apmokestinami. Ketvirta, iš projekto 1 straipsnio bei kitų projekto nuostatų nėra aišku, ar projektu siūlomoms apmokestinti padangoms būtų taikomi keičiamo įstatymo 3 priedėlyje nustatyti mokesčio tarifai padangoms, ar kokie kiti tarifai. Atitinkamai neaiški būtų ir mokesčio tarifų nustatymo bei indeksavimo tvarka, mokesčio apskaičiavimas bei mokesčio už nuslėptą taršą apskaičiavimas. Penkta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar būtų apmokestinamos tik importuojamų naujų transporto priemonių, priekabų ar puspriekabių padangos, ar būtų apmokestinamos ir importuojamų naudotų transporto priemonių, priekabų ar puspriekabių padangos.
Šešta, svarstytina, ar pagal projekto nuostatas Atliekų tvarkymo įstatyme apibrėžtų transporto priemonių importuotojai nebūtų dvigubai apmokestinami: pagal projektu siūlomą reguliavimą mokesčiu už aplinkos teršimą už importuojamų transporto priemonių padangas bei pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnį, kuriame numatyta pareiga transporto priemonių importuotojams užtikrinti, kad asmeniui būtų sudarytos sąlygos nemokamai atiduoti eksploatuoti netinkamą transporto priemonę bei apmokėti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas (t. y., jei netinkamos eksploatuoti transporto priemonės komplektacijoje būtų atiduodamos ir padangos, tai transporto priemonių importuotojai privalėtų apmokėti ir už šių transporto priemonių padangų, kaip atliekų, sutvarkymą). 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmės išdėstyme brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. 4.
ir juridiniai asmenys, kurie pagal šį Įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą (išskyrus importuotojus, nurodytus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 7 punkte ir transporto priemonių importuotojus, importuojančius padangas, esančias mokesčio objektu, pagal Įstatymo 3 straipsnio 5 punktą jei transporto priemonės yra skirtos naudoti savo reikmėms), Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą.“ Šios projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
Pirma, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu projekte nurodytos grupės asmenų yra atleidžiamos nuo apmokestinamųjų gaminių (padangų) apskaitos tvarkymo, jei šie asmenys pagal projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių atliekomis. Antra, nėra aiškus projekto nuostatose vartojamos formuluotės „transporto priemonių importuotojus, importuojančius padangas, esančias mokesčio objektu, pagal Įstatymo 3 straipsnio 5 punktą jei transporto priemonės yra skirtos naudoti savo reikmėms“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nustato fizinių ir juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą Lietuvoje <...> mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką ir kontrolę“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar formuluotė „naudoti savo reikmėms“ būtų suprantama, kad apmokestinamųjų gaminių (padangų) apskaitos pagal projekto nuostatas gali netvarkyti tie transporto priemonių importuotojai, kurie transporto priemones naudoja ūkinės veiklos reikmėms, ar ši formuluotė būtų suprantama kaip nors kitaip. 5.
tobulinant teisės technikos požiūriu, projekto 4 pavadinime po žodžio
straipsnio1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 6. Atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, bei į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keisti galiojančią Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) redakciją. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2020 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3158 (nauja redakcija), kuris įsigalios 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomi pakeitimai įsigaliotų vėliau nei nauja keičiamo įstatymo redakcija, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai derinti su keičiamo įstatymo naujos redakcijos nuostatomis. 2. Projekto
nustatyti, kad mokesčio už aplinkos teršimą objektu būtų laikomi transporto priemonių ir jų priekabų ar puspriekabių padangos, esančios transporto priemonės, jos priekabos ar puspriekabės komplektacijoje. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos šiais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekte ir jo lyginamajame variante keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 punkto nuostatos yra išdėstytos skirtingai, todėl nėra pakankamai aišku, kokius mokesčio objektus (tik transporto priemonės padangas ar ir priekabų bei puspriekabių padangas) įstatymo projekto rengėjas turėjo omenyje. Antra, projekto nuostatose vartojamos sąvokos „transporto priemonė“ turinys šio įstatymo kontekste nėra pakankamai aiškus, nes ši sąvoka nėra apibrėžta nei keičiamame įstatyme, nei projekte.
Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „transporto priemonė“ yra apibrėžta ne viename įstatyme, kurios turinys yra suprantamas skirtingai. Pavyzdžiui, pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 74 dalį transporto priemone laikoma priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones, o pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 65 dalį transporto priemonė suprantama kaip bet kokia transporto priemonė, priskiriama M₁klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N₁ klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje nustatyta, jog kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Atliekų tvarkymo įstatyme, tačiau nei iš projekto, nei iš aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar projekto nuostatose vartojama sąvoka „transporto priemonė“ būtų suprantama taip, kaip ji apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme, ar kaip kitaip.
Trečia, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis siūloma nustatyti, kad mokesčio objektu būtų tik viena apmokestinamųjų gaminių rūšis - padangos, esančios arba turinčios būti transporto priemonės komplektacijoje, o kiti apmokestinamieji gaminiai (pavyzdžiui, akumuliatoriai, baterijos, degalų arba tepalų, oro filtrai ir kt.), esantys transporto priemonės komplektacijoje, nebūtų apmokestinami. Ketvirta, iš projekto 1 straipsnio bei kitų projekto nuostatų nėra aišku, ar projektu siūlomoms apmokestinti padangoms būtų taikomi keičiamo įstatymo 3 priedėlyje nustatyti mokesčio tarifai padangoms, ar kokie kiti tarifai. Atitinkamai neaiški būtų ir mokesčio tarifų nustatymo bei indeksavimo tvarka, mokesčio apskaičiavimas bei mokesčio už nuslėptą taršą apskaičiavimas. Penkta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar būtų apmokestinamos tik importuojamų naujų transporto priemonių, priekabų ar puspriekabių padangos, ar būtų apmokestinamos ir importuojamų naudotų transporto priemonių, priekabų ar puspriekabių padangos.
Šešta, svarstytina, ar pagal projekto nuostatas Atliekų tvarkymo įstatyme apibrėžtų transporto priemonių importuotojai nebūtų dvigubai apmokestinami: pagal projektu siūlomą reguliavimą mokesčiu už aplinkos teršimą už importuojamų transporto priemonių padangas bei pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnį, kuriame numatyta pareiga transporto priemonių importuotojams užtikrinti, kad asmeniui būtų sudarytos sąlygos nemokamai atiduoti eksploatuoti netinkamą transporto priemonę bei apmokėti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas (t. y., jei netinkamos eksploatuoti transporto priemonės komplektacijoje būtų atiduodamos ir padangos, tai transporto priemonių importuotojai privalėtų apmokėti ir už šių transporto priemonių padangų, kaip atliekų, sutvarkymą). 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmės išdėstyme brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. 4.
ir juridiniai asmenys, kurie pagal šį Įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą (išskyrus importuotojus, nurodytus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 7 punkte ir transporto priemonių importuotojus, importuojančius padangas, esančias mokesčio objektu, pagal Įstatymo 3 straipsnio 5 punktą jei transporto priemonės yra skirtos naudoti savo reikmėms), Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą.“ Šios projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
Pirma, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu projekte nurodytos grupės asmenų yra atleidžiamos nuo apmokestinamųjų gaminių (padangų) apskaitos tvarkymo, jei šie asmenys pagal projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių atliekomis. Antra, nėra aiškus projekto nuostatose vartojamos formuluotės „transporto priemonių importuotojus, importuojančius padangas, esančias mokesčio objektu, pagal Įstatymo 3 straipsnio 5 punktą jei transporto priemonės yra skirtos naudoti savo reikmėms“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nustato fizinių ir juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą Lietuvoje <...> mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką ir kontrolę“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar formuluotė „naudoti savo reikmėms“ būtų suprantama, kad apmokestinamųjų gaminių (padangų) apskaitos pagal projekto nuostatas gali netvarkyti tie transporto priemonių importuotojai, kurie transporto priemones naudoja ūkinės veiklos reikmėms, ar ši formuluotė būtų suprantama kaip nors kitaip. 5.
tobulinant teisės technikos požiūriu, projekto 4 pavadinime po žodžio
straipsnio1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 6. Atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, bei į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]