Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio ir 1, 2 priedėlių pakeitimo įstatymas Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 pakeitimo įstatymo nr. XIII-3158 1 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 priedo II skyriaus pakeitimas Pakeisti 1 priedo II skyrių ir jį išdėstyti taip: ,,II
500
600
135
30 2,8 Teršalų grupės I 3 814 146 2 920 479 II 347 511 266 088 III 56 661 43 385 IV 12 839 9 831 V 1 258 963 *Išskyrus kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas, ir asbesto turinčias kietąsias daleles.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Stasys Tumėnas Rima Baškienė Arūnas Gumuliauskas Juozas Rimkus Valerijus Simulik
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183
pakeitimo įstatymo
ir uždaviniai: 2020 m. birželio 25 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-3158, kuris turi įsigalioti
mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, kuriuos buvo nuspręsta didinti 2020 m. sausio 28 d. priimtu Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio ir 1, 2 priedėlių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2796[1]. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3158 numatyta nuo 2021 m. sausio 1 d. padidinti mokestį už teršalus, išmetamus į vandenį nuo 1,3 karto (suspenduotos medžiagos ir I-V teršalų grupėms priskirtos medžiagos) iki 26 kartų (sulfatai). Tokiu būdu mokesčio už aplinkos teršimą sąnaudos išaugs daugiau kaip 2 kartus. Mokesčiai už aplinkos teršimą sudaro viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų būtinąsias sąnaudas, kurios įskaičiuojamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92, 13.6 punktas). Tokiu būdu padidėjus mokesčio už aplinkos teršimą sąnaudoms, augs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos vartotojams.
Po 2020 m. sausio 28 d., kada buvo priimtas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio ir 1, 2 priedėlių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2796, dėl COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) pablogėjus šalies ekonominei situacijai ir laukiant galimai antros COVID-19 bangos, tikslinga atsisakyti didinti mokesčius už teršalus, išmetamus į vandenį, siekiant sudaryti sąlygas nedidinti vartotojams ir abonentams teikiamų paslaugų kainų. Kartu būtų stabilizuota viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų padėtis, kadangi šios įmonės patiria apyvartinių lėšų trūkumą dėl vartotojų ir abonentų neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas (neatsiskaitoma vartotojams netekus darbo, abonentams – veiklos pajamų, taip pat nesant lėšų, į kurias antstoliai galėtų nukreipti skolų išieškojimą, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 4 dalį išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino). Pažymėtina, kad negaunančio apmokėjimo už paslaugas tiekėjo galimybės nutraukti šių gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą yra ribotos (pavyzdžiui, už skolas daugiabučio namo atskiriems butams ar kitoms patalpoms sustabdyti galima tik geriamojo vandens tiekimą ir tik tada, jeigu tai nesutrukdys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas gauti kitų to namo butų gyventojams ar kitų patalpų naudotojams).
Viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams negaunant apmokėjimo už paslaugas, kurių kaina grindžiama būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, iškyla grėsmė veiklos tęstinumui (reikalingos lėšos atsiskaitymui už elektros ir šilumos energiją, technologines medžiagas, kurą, atsargines dalis, su darbo santykiais susijusioms išlaidoms ir kt.). Be to, dauguma viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų įgyvendina vandentvarkos ūkio rekonstrukcijos ir plėtros projektus, dalinai finansuojamus Europos Sąjungos lėšomis. Dėl to reikalingos lėšos įsipareigojimų pagal kredito sutartis vykdymui. Pažymėtina, kad įstatymo projektas neturės įtakos aplinkos apsaugai ar aplinkos kokybės gerinimui, kadangi įstatymo projekto reguliavimo dalykas yra mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių leidžiamos taršos tarifai. Taigi viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, nepriklausomai nuo taikomo mokesčio tarifo, nuotekas išvalys iki Taršos leidimuose nustatytų normatyvų. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijančios taršos tarifai įstatymo projektu nekeičiami. Įstatymo projekto rengimo tikslas ir uždaviniai:
nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų didėjimui;
2) padidinti Lietuvos vandentvarkos ūkio stabilumą. 2.
atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai bendradarbiaudami su Lietuvos savivaldybių asociacija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu taikomi Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 1 priedėlio II dalyje numatyti mokesčių už teršalus, išmetamus į vandenį, tarifai, kurie pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3158 galios iki 2020 m. gruodžio 31 d. Minėta, kad šiuo metu taikomi tarifai yra 1,3 – 26 kartų mažesni, negu numatyti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatyme Nr. XIII-3158, įsigaliosiančiame 2021 m. sausio 1 d. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatyme Nr. XIII-3158 numatyto mokesčių už teršalus, išmetamus į vandenį, tarifų didinimo nuo 2021 m. sausio 1 d., paliekant galioti tuos pačius šiuo metu galiojančius tarifus, numatytus šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183
įstatymo projektą, laukiama nauda:
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų didėjimui dėl išaugusių mokesčių už aplinkos teršimą;
vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų finansinė padėtis. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos, todėl įstatymo projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11.
juos turėtų priimti: Įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: aplinkosauginiai mokesčiai, finansinės priemonės. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo nariai: Stasys Tumėnas Rima Baškienė Arūnas Gumuliauskas Juozas Rimkus Valerijus Simulik [1] Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio ir 1, 2 priedėlių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2796 turėjo įsigalioti 2021 m. sausio 1 d., tačiau, jo nuostatas inkorporavus į Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3158, pastaruoju įstatymu įstatymas Nr. XIII-2796 buvo pripažintas netekusiu galios.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į teisės technikos taisyklių reikalavimus, projekto 1 straipsnis tikslintinas:
išdėstyti taip: „1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedo pakeitimas“;
įstatymo 1 priedo II skyrių ir jį išdėstyti taip:“. 2. Siūloma nustatyti, kad projekto nuostatos įsigaliotų nuo oficialaus jų paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> naują mokesčio tarifą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 3. Atkreipiame dėmesį, kad 2021 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, kuriame valstybės biudžeto pajamos iš mokesčio už aplinkos teršimą jau yra planuojamos, bus pateiktas Seimui svarstyti 2020 metų spalio mėnesį, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected]