Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnį 10 punktu: „10) dalyvauja socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje pagal dvišalę sutartį.“
papildymas 10¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 10¹ straipsniu: „10¹ straipsnis. Socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonė
1Socialinių,
darbo įgūdžių lavinimo priemonė skirta bedarbių, kurių nedarbo trukmė ilgesnė nei 3 metai, socialiniams ir darbo įgūdžiams atkurti ir tobulinti. 2. Socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės įgyvendinimo sąlygos, jos trukmė yra nustatomi dvišalėje sutartyje, sudaromoje tarp socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę organizuojančio pelno nesiekiančio juridinio asmens ir bedarbio, dalyvaujančio šioje priemonėje. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje sutartyje nustatoma, kad bedarbiai socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje dalyvauja ne mažiau kaip vieną valandą per savaitę. 4. Bedarbiai yra siunčiami dalyvauti socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje pas pelno nesiekiančius juridinius asmenis, su kuriais teritorinė darbo birža yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus dėl bedarbių socialinių, darbo įgūdžių lavinimo. 5. Dalyvavimo socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje sąlygas, tvarką ir šiame straipsnyje nurodytos dvišalės sutarties standartines sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 3 punktą. 3) dėl nedarbo negautų pajamų arba jų dalies kompensavimas. 2.
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) darbo rinkos paslaugų teikimo, ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės įgyvendinimo ir efektyvumo vertinimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užimtumo rėmimo politiką formuojančios, jos įgyvendinimą organizuojančios, koordinuojančios valstybės institucijos ir ją įgyvendinančios institucijos ir įstaigos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, darbo rinkos paslaugų teikimo, ir užimtumo rėmimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės įgyvendinimo efektyvumą vertina atlikdamos darbo ieškančių asmenų, darbdavių apklausas, statistinių duomenų analizę, organizuodamos mokslinius tyrimus ir šio vertinimo rezultatus skelbia viešai.“
straipsnio pakeitimas
1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) organizuoja teritorinių darbo biržų veiklą ir kontroliuoja, kaip jos teikia darbo rinkos paslaugas ir įgyvendina aktyvios darbo rinkos politikos priemones, socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę ir užimtumo didinimo programas;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nustato darbo ieškančių asmenų dalyvavimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje atrankos kriterijus ir tvarką bei darbdavių, pageidaujančių įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, atrankos kriterijus ir tvarką;“. 3. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) vykdo šalies ir atskirų teritorijų darbo rinkos ir įsitvirtinimo joje stebėseną;“. 4.
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) teikia šiame įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas, ir įgyvendina šiame įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę ir užimtumo didinimo programas;“. 6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 3 dalį. 3. Teisę į dėl nedarbo negautų pajamų arba jų dalies kompensavimą įgyja nedarbo socialiniu draudimu apdrausti asmenys Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 7 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, nesimoko pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, ar asmenis, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis, arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas;“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Darbo ieškantis asmuo, kuris neatitinka
šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų kriterijų arba kuriam bedarbio statusas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, teritorinėje darbo biržoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti registruotas vienu iš šių statusų:
1) užimto asmens;
2) pensinio amžiaus asmens;
3) nedarbingo asmens;
4) besimokančio asmens.;
5) asmens, praradusio bedarbio statusą.“
ir ją išdėstyti taip: „5.
Asmenų, kurių bedarbio statusas panaikintas, registracija teritorinėje darbo biržoje panaikinama nuo bedarbio statuso netekimo dienos, išskyrus dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytas aplinkybes nurodytų aplinkybių, kurioms atsiradus registracija teritorinėje darbo biržoje tęsiama asmens prašymu.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Asmenys Asmenims, kurių kuriems bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija teritorinėje darbo biržoje gali būti tęsiama asmens prašymu ir jiems gali būti priskiriamas šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytas statusas, o bedarbio statusas pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis jiems gali būti suteikiamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Bedarbių
darbo birža, atsižvelgdama į šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyto įsidarbinimo galimybių vertinimo rezultatus, įregistruotą bedarbį darbo ieškantį asmenį priskiria didelių, vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei. 2. Bedarbių Darbo ieškančių asmenų priskyrimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms bedarbių darbo ieškančių asmenų grupėms kriterijus ir užimtumo rėmimo priemonių jiems siūlymo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) bedarbis pradeda studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas arba mokytis pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus bedarbius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, bedarbius, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis, ar bedarbius, kurie dalyvauja paramos mokymuisi priemonėse, arba pradeda studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas;“. 10 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Papildyti 25 straipsnį 10 punktu: „10) asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Konsultavimo paslaugos teikiamos siekiant padidinti darbo ieškančių asmenų motyvaciją įsidarbinti ar mokytis, patarti dėl darbo keitimo, padėti jiems pasirinkti profesiją ar planuoti karjerą, atsižvelgiant į asmenines savybes ir darbo rinkos poreikius, padėti išlikti darbo vietoje.“
straipsnio 2 dalį 4 punktu: „4) palaikymo darbo vietoje paslauga.“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Teikiant profesinio konsultavimo paslaugą, skirtą kuria siekiama padėti darbo ieškančioam asmensiui profesiniam profesiškai apsisprendimui apsispręsti, padedama darbo ieškantiems asmenims įvertinti savo gebėjimus ir asmenines savybes renkantis tam tikrą profesiją ar persikvalifikuojant, taip pat jie motyvuojami mokytis, dirbti ar dalyvauti socialinės ir profesinės reabilitacijos priemonėse, vykdomas darbo ieškančio asmens profesinis orientavimas.“
dalimi: „7. Teikiant palaikymo darbo vietoje paslaugą, skirtą pagalbai įsidarbinusiam asmeniui teikti, sprendžiamos asmens socialinių įgūdžių trūkumo, adaptacijos darbo vietoje, motyvacijos dirbti problemos, tarpininkaujama tarp asmens ir darbdavio, sprendžiamos problemos, susijusios su darbo santykiais ar sąlygomis, ir teikiama kita pagalba, siekiant kuo efektyvesnės ir ilgalaikės integracijos į darbo rinką.“
laikyti 8 dalimi. 12 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugos
1Teritorinė darbo birža,
įregistravusi darbo ieškantį asmenį ir suteikusi jam bedarbio statusą, atlieka jo įsidarbinimo galimybių vertinimą, kurio tikslas – nustatyti ir parinkti bedarbiams darbo ieškantiems asmenims tas darbo rinkos paslaugas, ir (ar) aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kurios yra tinkamos tam bedarbiui darbo ieškančiam asmeniui atsižvelgiant į jo turimą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, darbo patirtį, nedarbo laikotarpį, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, darančias įtaką bedarbio darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybėms. Teikiant šioje dalyje nurodytas įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugas bedarbiams papildomai parenkamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir (ar) socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonė. 2.
2Teritorinė darbo birža,
atsižvelgdama į bedarbio darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybių vertinimo rezultatus, priskiria bedarbį darbo ieškantį asmenį vienai iš šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytų bedarbių darbo ieškančių asmenų grupių ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro individualų užimtumo veiklos planą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Individualios užimtumo veiklos planavimo paslaugos
teritorinėse darbo biržose, sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai. Šiuose planuose nurodomi bedarbio ir teritorinės darbo biržos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų bedarbiui teikimo, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės ir užimtumo didinimo programų įgyvendinimo bei bedarbio atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką ir šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos vykdymą tvarka. 2. Teritorinė darbo birža, prieš siūlydama bedarbiams dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar užimtumo didinimo programose, jiems gali siūlyti psichologinio konsultavimo paslaugas ar kreiptis dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo. 3. Asmenims, teritorinėje darbo biržoje registruotiems šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nurodytais statusais, jų prašymu gali būti sudaromas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas individualus užimtumo veiklos planas.“
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) darbo rinkos paslaugų teikimo, ir užimtumo rėmimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės įgyvendinimo efektyvumo vertinimo rezultatus;“. 15 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis.
Darbo rinkos paslaugų teikimo, ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės įgyvendinimo efektyvumo vertinimas
įgyvendinančios įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka darbo rinkos paslaugų teikimo, ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės įgyvendinimo efektyvumo vertinimą. 2. Darbo rinkos paslaugų teikimo, ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės įgyvendinimo efektyvumo vertinimo rezultatai skelbiami viešai.“
4 punktu: „4) neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Paramos mokymuisi tikslas – padėti bedarbiams įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, neformaliojo profesinio mokymo programas ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu programas, ar jas tobulinti arba (ir) įgyti kitų darbinių darbo gebėjimų, ar pripažinti turimas kompetencijas, jeigu to reikia norint įsidarbinti į laisvas darbo vietas ar pradėti dirbti savarankiškai.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Bedarbių formalusis profesinis mokymas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp teritorinės darbo biržos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį, ir bedarbio, kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą.
Kai bedarbiai siunčiami mokytis pagal teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos darbo biržos atliktomis darbo rinkos prognozėmis nustatytų paklausių profesijų formaliojo profesinio mokymo programas arba kai bedarbiai nori pradėti dirbti teritorinės darbo biržos pasiūlytose ar jų pačių susirastose darbo vietose ar dirbti savarankiškai, sudaroma dvišalė sutartis tarp teritorinės darbo biržos ir bedarbio.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Teritorinė darbo birža šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių pagrindu bedarbiui išduoda dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti bedarbio pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. Bedarbių profesinis mokymas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp teritorinės darbo biržos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį, ir bedarbio, kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą. Kai įgyti ar tobulinti bendrųjų ar profesinių kompetencijų siunčiami bedarbiai, kurie priskiriami didelių ar vidutinių įsidarbinimo galimybių grupei, arba bedarbiai siunčiami pagal Lietuvos darbo biržos nustatytų paklausių kompetencijų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, sudaroma dvišalė sutartis tarp teritorinės darbo biržos ir bedarbio.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Bedarbių profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis, o kai sudaryta trišalė sutartis – suderinus su darbdaviu. Teritorinė darbo birža, remdamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytomis sutartimis, išduoda bedarbiui dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti bedarbio pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą.
Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis sutartimis, sudaroma profesinio mokymo sutartis, pagal kurią. Profesinio profesinio mokymo teikėjas, su bedarbiu sudaręs šioje dalyje nurodytą sutartį, kas mėnesį teritorinei darbo biržai teikia informaciją apie bedarbio mokymo programos lankomumą.“
ir ją išdėstyti taip: „13. Teritorinei darbo biržai jos patirtų šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų neturi grąžinti be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių įsipareigojimų bedarbiai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą įgyja kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, arba bedarbiai, kurie buvo siunčiami mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas dvišalės sutarties pagrindu.“
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Stažuotė, kaip neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis, skirtas asmens darbo įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, atkurti ar tobulinti, gali būti organizuojama bedarbiams, kurie turi atitinkamą profesinę kvalifikaciją arba neformaliu neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu įgytą kompetenciją, tačiau ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedirbo pagal šią turimą profesinę kvalifikaciją ar neformaliu neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu įgytą kompetenciją.“
papildymas 39¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 39¹ straipsniu:
„39¹ straipsnis. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas
1.
Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, kuris yra reikalingas bedarbiui įsidarbinti į laisvas darbo vietas ar pradedant dirbti savarankiškai, vykdomas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo, Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas organizuojamas dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis, sudaromoje tarp teritorinės darbo biržos ir bedarbio, kurio neformaliuoju švietimo ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos bus pripažįstamos. 3. Teritorinė darbo birža, remdamasi šio straipsnio 2 dalyje nurodyta sutartimi, bedarbiui išduoda dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas (toliau – kompetencijų pripažinimą organizuojantis asmuo), nurodytą pinigų sumą už neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą. 4. Bedarbių neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas vykdomas kompetencijų pripažinimą organizuojančio asmens, kurį pasirenka pats bedarbis. 5. Bedarbiams skiriamos lėšos neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytoms kompetencijoms pripažinti negali viršyti 0,6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. 6. Bedarbių neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas pagal šio straipsnio nuostatas gali būti organizuojamas ne daugiau kaip 3 kartus per vienus metus.“
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Parama judumui 1.
kelionės išlaidas į darbo, stažuotės atlikimo vietą, ar į teritorinės darbo biržos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus bei socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę ir atgal:
1) bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;
2) bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse arba stažuotėje;
3) bedarbiui dalyvaujant jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose ar socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje.;
4) darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio, esant jo sutikimui, vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas. 2. Kelionės išlaidos kompensuojamos, kai asmuo dėl paramos judumui į teritorinę darbo biržą kreipiasi per 3 darbo dienas nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje pradžios ar po dalyvavimo konsultavimo grupėms užsiėmimuose ar socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje ir kai nustatoma nustačius, kad asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo vieta, stažuotės atlikimo ar konsultavimo grupėms užsiėmimų vykdymo ar socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės atlikimo vieta, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo įsidarbinimo ar dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje pradžios ir ne daugiau kaip 5 kartus vienos registracijos teritorinėje darbo biržoje laikotarpiu, dalyvavus bedarbio individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose ar socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje. Kelionės išlaidos darbdaviui kompensuojamos, kai jis dėl paramos judumui į teritorinę darbo biržą kreipiasi per 3 darbo dienas nuo bedarbio įdarbinimo dienos ir kai nustatoma, kad įdarbinto bedarbio gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo vieta. 3.
procentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis neviršija 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba
mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis viršija 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, bet neviršija Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Jeigu asmens darbo užmokestis viršija Lietuvos statistikos departamento paskelbtą šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, parama judumui tokiam asmeniui neskiriama. 4. Kelionės išlaidų kompensacijos bedarbiui, dalyvaujančiam jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose, socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje, stažuotėje, bei darbdaviui, patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas, dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atstumą nuo gyvenamosios vietos iki teritorinės darbo biržos ar darbo vietos ir transporto priemonės rūšį.“
Pakeisti 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte ir 10 punktuose;“. 22 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) šio įstatymo
įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti;“. 2. Pakeisti 42 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) iki 24 mėnesių, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 10 punktuose;“. 23 straipsnis.
Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytose savivaldybių (seniūnijų) teritorijose ar jų dalyse, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai šalyje, nedarbo pasekmėms švelninti.“
straipsnio pakeitimas
8 punktu: „8) turintys pabėgėlio statusą ar asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga;“. 2. Papildyti 48 straipsnio 2 dalį 9 punktu: „9) priklausantys socialinės rizikos šeimoms;“. 3. Papildyti 48 straipsnio 2 dalį 10 punktu: „10) vyresni kaip 40 metų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį
fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės darbo funkcijos, kai:
1) darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;
2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos įdarbinimo tvarkos. 2.
pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas:
1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje;
2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu;. 3) per 3 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo dienos raštu praneša Valstybinei darbo inspekcijai jos nustatyta tvarka apie trečiosios šalies piliečio darbo pradžią. 3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, kai darbdavys žinojo, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje buvo suklastoti. 4.
inspekcija, Institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:
1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, apie kad darbo sutarties sudarymąta ir darbuotojoas priėmimą priimtas į darbą;
2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas;
3) perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui duomenis, kurių reikia, kad šios apskaičiuotų ir išieškotų darbdavio ir nelegaliai dirbusio asmens nesumokėtus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo pajamų, kurias gavo arba turėjo gauti nelegaliai dirbęs asmuo;
4) 3) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 32 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. 5.
Institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio
nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:
1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;
2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas;
3) perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui duomenis, kurių reikia, kad šios apskaičiuotų ir išieškotų darbdavio ir nelegaliai dirbusio asmens nesumokėtus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo pajamų, kurias gavo arba turėjo gauti nelegaliai dirbęs asmuo, išskyrus atvejį, kai gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo sumokėti;
4) 3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas;
5) 4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 32 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį;
6) 5) perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį Migracijos departamentui. 6.
numatytų pasekmių, darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, gali būti taikomi:
1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;
2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per
ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas. 7. Jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį dirbti tam tikramo darbuio, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už šio straipsnio 5 dalies 2 ir,
įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jis raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio
kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir, 3 ir 4 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą.
Subsidiari rangovo ar kitų subrangovų atsakomybė reiškia tai, kad tiek Valstybinė darbo inspekcija institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į juos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino ne nevisiškai. Valstybinė darbo inspekcija Institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, taip pat skiria baudą rangovui nuo
pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 32 metus, užtraukia baudą rangovui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį. 8. Nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. 9. Šio straipsnio 4 dalies
darbo santykiai tęsiasi 3 mėnesius iki nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos, o darbuotojui mokama nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.
Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai Valstybinė darbo inspekcija institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, ar darbuotojas įrodo didesnio darbo užmokesčio mokėjimą arba darbdavys, pripažindamas nelegalų darbą, įrodo trumpesnį nelegalaus darbo laikotarpį. 10. Šio straipsnio 4 dalies 4
skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.“
straipsnio 1 dalies 3 punktą. 3) per 3 darbo dienas nuo darbo sutarties su trečiosios šalies piliečiu sudarymo ar nutraukimo dienos raštu nepraneša Valstybinei darbo inspekcijai jos nustatyta tvarka apie darbo pradžią ir pabaigą. 2. Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 32 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) skiria baudas darbdaviams baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimą į apskaitą neįtrauktos darbo funkcijos atlikimo atvejį.
Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 32 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 600 iki 1 200 eurų už kiekvieną pažeidimą neapskaitytą darbo funkcijos atlikimo atvejį.“
dalimi: „5. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.“
Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „60 straipsnis. Baudos skyrimas
numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. 2. Valstybinė darbo inspekcija Institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio.
Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. 3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. 4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo kliudė trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. 5. Šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo nustatymo dienos 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. 6. Baudos skyrimas gali būti ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 7. Baudos už nelegalų darbą, už nedeklaruotą darbą skyrimas ar neskyrimas, baudos panaikinimas ar sumažinimas teismo tvarka nėra pagrindas atsisakyti apskaičiuoti ar išieškoti darbdavio ir nelegaliai ar nedeklaruotą darbą dirbusio asmens nesumokėtus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo pajamų, kurias gavo arba turėjo gauti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą dirbęs asmuo.
Sprendimas dėl gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių apskaičiavimo ir išieškojimo gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 3) dėl nedarbo negautų pajamų arba jų dalies kompensavimas. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užimtumo rėmimo politiką formuojančios, jos įgyvendinimą organizuojančios, koordinuojančios valstybės institucijos ir ją įgyvendinančios institucijos ir įstaigos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumą vertina atlikdamos darbo ieškančių asmenų, darbdavių apklausas, statistinių duomenų analizę, organizuodamos mokslinius tyrimus ir šio vertinimo rezultatus skelbia viešai.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 3 dalį. 3. Teisę į dėl nedarbo negautų pajamų arba jų dalies kompensavimą įgyja nedarbo socialiniu draudimu apdrausti asmenys Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, nesimoko pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, ar asmenis, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis, arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas;“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Darbo ieškantis asmuo, kuris neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų kriterijų arba kuriam bedarbio statusas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, teritorinėje darbo biržoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti registruotas vienu iš šių statusų:
1) užimto asmens;
2) pensinio amžiaus asmens;
3) nedarbingo asmens;
4) besimokančio asmens.;
5) asmens, praradusio bedarbio statusą.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Asmenų, kurių bedarbio statusas panaikintas, registracija teritorinėje darbo biržoje panaikinama nuo bedarbio statuso netekimo dienos, išskyrus dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytas aplinkybes nurodytų aplinkybių, kurioms atsiradus registracija teritorinėje darbo biržoje tęsiama asmens prašymu.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Asmenys Asmenims, kurių kuriems bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija teritorinėje darbo biržoje gali būti tęsiama asmens prašymu ir jiems gali būti priskiriamas šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytas statusas, o bedarbio statusas pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis jiems gali būti suteikiamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Bedarbių
darbo birža, atsižvelgdama į šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyto įsidarbinimo galimybių vertinimo rezultatus, įregistruotą bedarbį darbo ieškantį asmenį priskiria didelių, vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei. 2.
Darbo ieškančių asmenų priskyrimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms bedarbių darbo ieškančių asmenų grupėms kriterijus, taip pat ir užimtumo rėmimo priemonių jiems siūlymo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) bedarbis pradeda studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas arba mokytis pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus bedarbius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, bedarbius, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis, ar bedarbius, kurie dalyvauja paramos mokymuisi priemonėse, arba pradeda studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas;“. 7 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Papildyti 25 straipsnį 10 punktu: „10) asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teritorinės darbo biržos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka registruoja darbo ieškančius asmenis, priskiria teritorinėse darbo biržose registruotus bedarbius juos atitinkamai bedarbių darbo ieškančių asmenų grupei.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugos
1.
Teritorinė darbo birža, įregistravusi darbo ieškantį asmenį ir suteikusi jam bedarbio statusą, atlieka jo įsidarbinimo galimybių vertinimą, kurio tikslas – nustatyti ir parinkti bedarbiams darbo ieškantiems asmenims tas darbo rinkos paslaugas, ir (ar) aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kurios yra tinkamos tam bedarbiui darbo ieškančiam asmeniui atsižvelgiant į jo turimą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, darbo patirtį, nedarbo laikotarpį, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, darančias įtaką bedarbio darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybėms. 2. Teritorinė darbo birža, atsižvelgdama į bedarbio darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybių vertinimo rezultatus, priskiria bedarbį darbo ieškantį asmenį vienai iš šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytų bedarbių darbo ieškančių asmenų grupių ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro individualų užimtumo veiklos planą.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 31 straipsnį 3 dalimi: „3. Asmenims, teritorinėje darbo biržoje registruotiems šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodytais statusais, jų prašymu gali būti sudaromas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas individualus užimtumo veiklos planas.“
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumo vertinimo rezultatus;“. 12 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teritorinė darbo birža, siųsdama asmenis dalyvauti konkrečiose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, jas turi parinkti ir asmenis siųsti į tai tikslinei grupei, kuriai pagal šį įstatymą yra priskirtas asmuo, taikomas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, laikydamasi aktyvios darbo rinkos politikos priemonių atitinkamai bedarbių darbo ieškančių asmenų grupei skyrimo prioritetų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.“
4 punktu: „4) neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Paramos mokymuisi tikslas – padėti bedarbiams įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, neformaliojo profesinio mokymo programas ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu programas, ar jas tobulinti arba (ir) įgyti kitų darbinių darbo gebėjimų, ar pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas, jeigu to reikia norint įsidarbinti į laisvas darbo vietas ar pradėti dirbti savarankiškai.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Bedarbių profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp teritorinės darbo biržos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį, ir bedarbio, kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą.
Kai bedarbiai siunčiami mokytis pagal teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos darbo biržos atliktomis darbo rinkos prognozėmis nustatytų paklausių profesijų formaliojo profesinio mokymo programas arba kai bedarbiai nori pradėti dirbti teritorinės darbo biržos pasiūlytose ar jų pačių susirastose darbo vietose ar dirbti savarankiškai, sudaroma dvišalė sutartis tarp teritorinės darbo biržos ir bedarbio.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Teritorinė darbo birža šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių pagrindu bedarbiui išduoda dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti bedarbio pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. Bedarbių profesinis mokymas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp teritorinės darbo biržos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį, ir bedarbio, kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą. Kai įgyti ar tobulinti bendrųjų ar profesinių kompetencijų siunčiami bedarbiai, kurie priskiriami didelių ar vidutinių įsidarbinimo galimybių grupei, arba bedarbiai siunčiami pagal Lietuvos darbo biržos nustatytų paklausių kompetencijų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, sudaroma dvišalė sutartis tarp teritorinės darbo biržos ir bedarbio.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Bedarbių profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis, o kai sudaryta trišalė sutartis – suderinus su darbdaviu. Teritorinė darbo birža, remdamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytomis sutartimis, išduoda bedarbiui dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti bedarbio pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą.
Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis sutartimis, sudaroma profesinio mokymo sutartis, pagal kurią. Profesinio profesinio mokymo teikėjas, su bedarbiu sudaręs šioje dalyje nurodytą sutartį, kas mėnesį teritorinei darbo biržai teikia informaciją apie bedarbio mokymo programos lankomumą.“
ir ją išdėstyti taip: „13. Teritorinei darbo biržai jos patirtų šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų neturi grąžinti be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių įsipareigojimų bedarbiai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą įgyja kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, arba bedarbiai, kurie buvo siunčiami mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas dvišalės sutarties pagrindu.“
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Stažuotė, kaip neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis, skirtas asmens darbo įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, atkurti ar tobulinti, gali būti organizuojama bedarbiams, kurie turi atitinkamą profesinę kvalifikaciją arba neformaliu neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu įgytą kompetenciją, tačiau ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedirbo pagal šią turimą profesinę kvalifikaciją ar neformaliu neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu įgytą kompetenciją.“
papildymas 39¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 39¹ straipsniu:
„39¹ straipsnis. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas
1.
Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas organizuojamas dvišalėje sutartyje, sudaromoje tarp teritorinės darbo biržos ir bedarbio, kurio neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos bus pripažįstamos, numatytomis sąlygomis. 2. Teritorinė darbo birža, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartimi, bedarbiui išduoda dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas (toliau – kompetencijų pripažinimą organizuojantis asmuo), nurodytą pinigų sumą už neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą. 3. Bedarbių neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas vykdomas kompetencijų pripažinimą organizuojančio asmens, kurį pasirenka pats bedarbis. 4. Bedarbiams skiriamos lėšos neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytoms kompetencijoms pripažinti negali viršyti 0,6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. 5. Bedarbių neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas pagal šio straipsnio nuostatas gali būti organizuojamas ne daugiau kaip 3 kartus per vienus metus.“
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Parama judumui 1.
kelionės išlaidas į darbo, stažuotės atlikimo vietą, ar į teritorinės darbo biržos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus ir atgal:
1) bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;
2) bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse arba stažuotėje;
3) bedarbiui dalyvaujant jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose.;
4) darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio, esant jo sutikimui, vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas. 2. Kelionės išlaidos kompensuojamos, kai asmuo dėl paramos judumui į teritorinę darbo biržą kreipiasi per 3 darbo dienas nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje pradžios ar po dalyvavimo konsultavimo grupėms užsiėmimuose ir kai nustatoma nustačius, kad asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo vieta, stažuotės atlikimo ar konsultavimo grupėms užsiėmimų vieta, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje pradžios ir ne daugiau kaip 5 kartus vienos registracijos teritorinėje darbo biržoje laikotarpiu, dalyvavus bedarbio individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose. Kelionės išlaidos darbdaviui kompensuojamos, kai jis dėl paramos judumui į teritorinę darbo biržą kreipiasi per 3 darbo dienas nuo bedarbio įdarbinimo dienos ir kai nustatoma, kad įdarbinto bedarbio gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo vieta. 3.
procentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis neviršija 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba
mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis viršija 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, bet neviršija Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio. Jeigu asmens darbo užmokestis viršija Lietuvos statistikos departamento paskelbtą šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, parama judumui tokiam asmeniui neskiriama. 4. Kelionės išlaidų kompensacijosų bedarbiui, dalyvaujančiam jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose, stažuotėje, ir darbdaviui, patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas, dydžiaiis nustatomias Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atstumą nuo tarp gyvenamosios vietos, iki teritorinės darbo biržos, darbo ar stažuotės atlikimo vietos ir transporto priemonės rūšį.“
Pakeisti 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte ir 10 punktuose;“. 19 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) šio įstatymo
įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti;“. 2. Pakeisti 42 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) iki 24 mėnesių, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 10 punktuose;“. 20 straipsnis.
Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytose savivaldybių ar seniūnijų teritorijose ar jų dalyse, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai šalyje, nedarbo pasekmėms švelninti.“
straipsnio pakeitimas
8 punktu: „8) turintys pabėgėlio statusą ar kuriems yra suteikta papildoma ar laikinoji apsauga;“. 2. Papildyti 48 straipsnio 2 dalį 9 punktu: „9) priklausantys socialinės rizikos šeimoms;“. 3. Papildyti 48 straipsnio 2 dalį 10 punktu: „10) vyresni kaip 40 metų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį
fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės darbo funkcijos, kai:
1) darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;
2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos įdarbinimo tvarkos. 2.
pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas:
1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje;
2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu;. 3) per 3 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo dienos raštu praneša Valstybinei darbo inspekcijai jos nustatyta tvarka apie trečiosios šalies piliečio darbo pradžią. 3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, kai darbdavys žinojo, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje buvo suklastoti. 4.
inspekcija, Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:
1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, apie kad darbo sutarties sudarymąta ir darbuotojoas priėmimą priimtas į darbą;
2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas;
3) perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui duomenis, kurių reikia, kad šios apskaičiuotų ir išieškotų darbdavio ir nelegaliai dirbusio asmens nesumokėtus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo pajamų, kurias gavo arba turėjo gauti nelegaliai dirbęs asmuo;
4) 3) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 32 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. 5.
įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:
1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;
2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas;
3) perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui duomenis, kurių reikia, kad šios apskaičiuotų ir išieškotų darbdavio ir nelegaliai dirbusio asmens nesumokėtus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo pajamų, kurias gavo arba turėjo gauti nelegaliai dirbęs asmuo, išskyrus atvejį, kai gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo sumokėti;
4) 3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas;
5) 4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 32 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį;
6) 5) perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį Migracijos departamentui. 6.
numatytų pasekmių, darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, gali būti taikomi:
1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;
2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per
ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas. 7. Jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį dirbti tam tikramo darbuio, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už šio straipsnio 5 dalies 2 ir,
įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jis raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio
kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir, 3 ir 4 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo ar kitų subrangovų atsakomybė reiškia tai, kad tiek Valstybinė darbo inspekcija šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į juos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino ne nevisiškai.
Valstybinė darbo inspekcija Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, taip pat skiria baudą rangovui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 32 metus, užtraukia baudą rangovui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį. 8. Nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. 9. Šio straipsnio 4 dalies
darbo santykiai tęsiasi 3 mėnesius iki nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos, o darbuotojui mokama nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai Valstybinė darbo inspekcija šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, ar darbuotojas įrodo didesnio darbo užmokesčio mokėjimą arba darbdavys, pripažindamas nelegalų darbą, įrodo trumpesnį nelegalaus darbo laikotarpį. 10.
skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.“
straipsnio 1 dalies 3 punktą. 3) per 3 darbo dienas nuo darbo sutarties su trečiosios šalies piliečiu sudarymo ar nutraukimo dienos raštu nepraneša Valstybinei darbo inspekcijai jos nustatyta tvarka apie darbo pradžią ir pabaigą. 2. Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 32 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) skiria baudas darbdaviams baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų. už kiekvieną pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 32 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 600 iki
dalimi: „5. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.“
Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „60 straipsnis. Baudos skyrimas
numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos.
Šio įstatymo 57 ir
darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. 2. Valstybinė darbo inspekcija Institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. 3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. 4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo kliudė trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. 5.
straipsniuose numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo nustatymo dienos 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. 6. Baudos skyrimas gali būti ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 7. Baudos už nelegalų darbą, už nedeklaruotą darbą skyrimas ar neskyrimas, baudos panaikinimas ar sumažinimas teismo tvarka nėra pagrindas atsisakyti apskaičiuoti ar išieškoti darbdavio ir nelegaliai ar nedeklaruotą darbą dirbusio asmens nesumokėtus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo pajamų, kurias gavo arba turėjo gauti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą dirbęs asmuo. Sprendimas dėl gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių apskaičiavimo ir išieškojimo gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkas Algirdas Sysas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 9, 12, 13, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 46, 48, 56, 57, 58, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10¹ ir 39¹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant tobulinti Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 21 d. priimtą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą (toliau – Užimtumo įstatymas), užtikrinti efektyvesnę bedarbių integraciją į darbo rinką ir suvienodinti Užimtumo įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis. Įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti naują socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo reglamentavimą, praplėsti įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugų ir paramos judumui priemonės taikymą, praplėsti institucijų, galinčių skirti baudas už nelegalų, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą, ratą ir tobulinti kitas aktyvios darbo rinkos politikos priemones bei darbo rinkos paslaugas.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) didinti bedarbių socialinius ir darbo įgūdžius, Užimtumo įstatymą papildant nauja socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemone;
2) papildyti Užimtumo įstatymą nauja aktyvios darbo rinkos politikos priemone –neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas;
3) nustatyti galimybę įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugas teikti ne tik bedarbiams, bet ir kitiems darbo ieškantiems asmenims;
4) nustatyti galimybę paramos judumui priemonėje dalyvauti ir darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą išlaidas, bei asmenims, dalyvaujantiems stažuotėje ir socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje;
5) nustatyti galimybę asmenims, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, ir asmenims, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga, priskirti papildomai remiamo darbo rinkoje asmens požymį, o siekiant užtikrinti jų integraciją į darbo rinką taikyti įdarbinimo subsidijuojant priemonę;
6) sumažinti sankcijų naštą bedarbio statusą praradusiems asmenims, paliekant juos registruotus teritorinėje darbo biržoje;
7) konsultavimo paslaugas papildyti palaikymo darbo vietoje paslauga;
8) numatyti galimybę institucijoms, vykdančioms nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, skirti baudas darbdaviams už nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos pažeidimus, taip pat atsisakyti papildomo darbdavių teikiamo pranešimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) apie darbo sutarties sudarymą ir nutraukimą su trečiosios šalies piliečiu;
9) tobulinti kitas užimtumo rėmimo priemones ir darbo rinkos paslaugas.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) didinti bedarbių socialinius ir darbo įgūdžius, Užimtumo įstatymą papildant nauja socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemone;
2) papildyti Užimtumo įstatymą nauja aktyvios darbo rinkos politikos priemone –neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas;
3) nustatyti galimybę įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugas teikti ne tik bedarbiams, bet ir kitiems darbo ieškantiems asmenims;
4) nustatyti galimybę paramos judumui priemonėje dalyvauti ir darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą išlaidas, bei asmenims, dalyvaujantiems stažuotėje ir socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje;
5) nustatyti galimybę asmenims, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, ir asmenims, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga, priskirti papildomai remiamo darbo rinkoje asmens požymį, o siekiant užtikrinti jų integraciją į darbo rinką taikyti įdarbinimo subsidijuojant priemonę;
6) sumažinti sankcijų naštą bedarbio statusą praradusiems asmenims, paliekant juos registruotus teritorinėje darbo biržoje;
7) konsultavimo paslaugas papildyti palaikymo darbo vietoje paslauga;
8) numatyti galimybę institucijoms, vykdančioms nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, skirti baudas darbdaviams už nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos pažeidimus, taip pat atsisakyti papildomo darbdavių teikiamo pranešimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) apie darbo sutarties sudarymą ir nutraukimą su trečiosios šalies piliečiu;
9) tobulinti kitas užimtumo rėmimo priemones ir darbo rinkos paslaugas. Įstatymo projektas parengtas pagal Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Darbo departamento (direktorius – Kęstutis Zaura, tel. 8 706 64278, el. p. [email protected]) Darbo rinkos skyrius (vedėja – Nijolė Dilbienė, tel. 8 706 68266, el. p. [email protected]; tiesioginė rengėja – vyriausioji specialistė Laura Audinytė, tel. 8 706 68259, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Užimtumo įstatyme yra nustatytos šios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės: parama mokymuisi, parama judumui, remiamasis įdarbinimas ir parama darbo vietoms steigti. Paramos mokymuisi priemones sudaro profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį ir stažuotė. Pagal Užimtumo įstatymą, paramos judumui priemonės tikslas – kompensuoti kelionės išlaidas į darbo vietą ar į teritorinės darbo biržos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse ir jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose.
Darbo rinkoje papildomai remiamais laikomi šie asmenys:
1) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;
2) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
3) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;
4) nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba užsienyje įgyta jų profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų nustatyta tvarka;
5) ilgalaikiai bedarbiai iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos;
6) vyresni kaip 50 metų bedarbiai;
7) asmenys, turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą;
8) bedarbiai iki 29 metų;
9) pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai. Pagal Užimtumo įstatymą, įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugos teikiamos tik bedarbiams. Šių paslaugų teikimas ir kitiems darbo ieškantiems asmenims nenumatytas.
Užimtumo įstatyme numatytas konsultavimo paslaugas sudaro profesinis konsultavimas, profesinės karjeros planavimas bei psichologinis konsultavimas. Asmenų, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl to, kad jie be svarbių priežasčių atsisakė tinkamo darbo, sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis, nutraukė dalyvavimą paramos mokymuisi ar remiamojo įdarbinimo priemonėse ir nevykdė kitų Užimtumo įstatyme nustatytų įsipareigojimų, registracija teritorinėje darbo biržoje panaikinama nuo bedarbio statuso netekimo dienos ir pakartotinai teritorinėje darbo biržoje jie gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo dienos. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, tik Valstybinė darbo inspekcija turi teisę bausti darbdavius už nelegalaus darbo ir nedeklaruoto darbo pažeidimus, nors nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal Užimtumo įstatymą yra numatyta papildoma prievolė darbdaviams per 3 darbo dienas nuo darbo sutarties su trečiosios šalies piliečiu sudarymo ar nutraukimo dienos raštu pranešti Valstybinei darbo inspekcijai jos nustatyta tvarka apie darbo pradžią ir pabaigą.
Taip pat numatyta, jog Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė nelegalaus darbo pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, turi perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui duomenis, kurių reikia, kad šios apskaičiuotų ir išieškotų darbdavio ir nelegaliai dirbusio asmens nesumokėtus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo pajamų, kurias gavo arba turėjo gauti nelegaliai dirbęs asmuo. Užimtumo įstatyme numatytos baudos už nelegalų darbą bei nedeklaruotą darbą gali būti skiriamos ne vėliau kaip per
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti naują socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę ir taip ilgai nedirbusiems bedarbiams sudaryti galimybę atkurti ar tobulinti socialinius ir darbo įgūdžius. Teritorinės darbo biržos, teikdamos darbo rinkos paslaugas bedarbiams, susiduria su bedarbių socialinių, darbo įgūdžių trūkumu, kai asmenys dėl socialinių problemų iš dalies ar visiškai yra praradę gebėjimus dalyvauti visuomenės gyvenime. Tarp visų darbo biržoje registruotų bedarbių, ilgalaikių bedarbių yra daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.). Didelė jų dalis yra nemotyvuoti darbui, praradę darbinius įgūdžius, stokojantys socialinių įgūdžių asmenys (apie 20 procentų nuo visų bedarbių).
Todėl ši priemonė organizuojama bedarbiams, kurių nedarbo trukmė ilgesnė nei 3 metai. Ši priemonė kartu su kitomis Užimtumo įstatyme numatytomis bedarbio integravimui skirtomis priemonėmis turėtų būti vertinama kompleksiškai, kaip priemonė, padedanti bedarbiui grįžti į darbo rinką. Paramos mokymuisi priemones siūloma papildyti nauja priemone – neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas. Įtvirtinus šią priemonę, teritorinės darbo biržos įgyvendins bedarbių neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą, kurios yra reikalingos bedarbiui įsidarbinti laisvose darbo vietose ar pradėti dirbti savarankiškai. Įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę paramos judumui priemonėje dalyvauti ir darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą išlaidas, bei asmenims, dalyvaujantiems stažuotėje ir socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje. Įstatymo projektu taip pat siūloma papildyti papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų sąrašą ir nustatyti galimybę asmenims, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, ir asmenims, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga, priskirti papildomai remiamo darbo rinkoje asmens požymį, o siekiant užtikrinti jų integraciją į darbo rinką taikyti įdarbinimo subsidijuojant priemonę. Siūloma Užimtumo įstatyme nustatyti, kad įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugos teikiamos ne tik bedarbiams, bet ir kitiems darbo ieškantiems asmenims. Konsultavimo paslaugas siūloma papildyti nauja palaikymo darbo vietoje paslauga.
Teikiant palaikymo darbo vietoje paslaugą, skirtą pagalbai įsidarbinusiam asmeniui teikti, bus sprendžiamos asmens socialinių įgūdžių trūkumo, adaptacijos darbo vietoje, motyvacijos dirbti problemos, tarpininkaujama tarp asmens ir darbdavio, sprendžiamos problemos, susijusios su darbo santykiais ar sąlygomis, bei teikiama kita pagalba, siekiant kuo efektyvesnės ir ilgalaikės integracijos į darbo rinką. Siūloma sumažinti sankcijų naštą bedarbio statusą praradusiems asmenims, nepanaikinant jų registracijos teritorinėje darbo biržoje. Taigi asmenys, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl to, kad jie be svarbių priežasčių atsisakė tinkamo darbo, sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis, nutraukė dalyvavimą paramos mokymuisi ar remiamojo įdarbinimo priemonėse ir nevykdė kitų Užimtumo įstatyme nustatytų įsipareigojimų, lieka registruoti teritorinėje darbo biržoje ir jiems teikiamos darbo rinkos paslaugos. Pakartotinai šiems asmenims bedarbio statusas galės būti suteiktas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka ne tik Valstybinė darbo inspekcija, tačiau ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos bei policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnį ne tik Valstybinės darbo inspekcijos, bet visų aukščiau nurodytų institucijų pareigūnai pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 95 str. numatyto administracinio nusižengimo – nelegalaus darbo, Įstatymo projekto nuostatose, reglamentuojančiose nelegalų darbą, siūloma vietoj „Valstybinė darbo inspekcija“ nurodyti „Institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę“. Taip pat Įstatymo projektu siūloma atsisakyti papildomo darbdavių teikiamo pranešimo Valstybinei darbo inspekcijai apie darbo sutarties sudarymą ir nutraukimą su trečiosios šalies piliečiu. Pažymėtina, kad, pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr.
V-243 „Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų arba prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“, 16.18 papunktį, 1-SD ir (ar) 2-SD pranešimai pateikiami, kai užsienietis, turintis nacionalinę vizą, į darbą priimamas arba atleidžiamas pagal darbo sutartį (priežasties kodas – 19), t. y. darbdavys pateikia tokią informaciją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, su kuria Valstybinė darbo inspekcija yra sudariusi duomenų teikimo sutartį, ir visus duomenis gali gauti per informacines sistemas. Taip pat pažymėtina, kad pareigą darbdaviams pranešti apie trečiųjų šalių piliečių darbo pradžią užtikrins Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti prievolės Valstybinei darbo inspekcijai perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui duomenis, kurių reikia, kad šios apskaičiuotų ir išieškotų darbdavio ir nelegaliai dirbusio asmens nesumokėtus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo pajamų, kurias gavo arba turėjo gauti nelegaliai dirbęs asmuo.
Pažymėtina, kad darbdaviui, įpareigojus jį sumokėti atlyginimą, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatas, atsiranda pareiga pačiam išskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Todėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalių 3 punktų nuostatos, jog duomenys mokesčių administratoriui perduodami, kad šis apskaičiuotų ir išieškotų darbdavio nesumokėtą mokestį (t. y. įpareigojimas tai padaryti Valstybinę mokesčių inspekciją), prieštarauja GPMĮ
darbdavio pareigai išskaičiuoti pajamų mokestį išmokant atlyginimą ir pervesti jį į biudžetą nustatytu terminu. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą. To paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta draudėjo pareiga teisingai ir laiku apskaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.
Taigi, įpareigojus darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, pagal GPMĮ, kaip ir pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, jam taip pat kyla pareiga pačiam apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį bei socialinio draudimo įmokas. Paminėtina, jog draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, šių įmokų sumokėjimą, kiek tai susiję su tikrinamais draudėjais, tikrina ir baudas už tikrinant nustatytus pažeidimus skiria Valstybinė mokesčių inspekcija. Be to, ji teikia Fondo administravimo įstaigoms informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti, nagrinėja mokestinius ginčus dėl tikrinant naujai apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad išieškojimo procesą reglamentuoja atskiri įstatymai ir darbdaviui pačiam nesumokėjus nurodytų mokesčių ir įmokų, būtų pradedamas išieškojimo procesas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas), vertinamos nuostatos atsisakymas nesukeltų papildomų problemų dėl atitinkamų sumų išieškojimo. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnį numatyta, kad minėtame įstatyme numatyti pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Tačiau nuobaudų skyrimo terminai Užimtumo įstatyme yra kitokie nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma suvienodinti nuobaudų skyrimo terminus ir numatyti, kad numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio
santykius, susijusius su subsidijų, dotacijų, kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės biudžeto. Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizikos nenustatyta. Kriminogeninei situacijai priimtas Įstatymo projektas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte nėra vartojama naujai apibrėžtų sąvokų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus Įstatymo projektą turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 979 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnyje siūloma nustatyti, kad asmuo yra laikomas užimtu, jeigu vykdo neatlygintiną veiklą, t.y. ,,dalyvauja socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje pagal dvišalę sutartį“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, kad socialinių įgūdžių lavinimas atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ,,užimtumo“ sąvoką negali būti laikomas užimtumu. Antra, svarstytinas tokio užimtumo išskyrimo tikslingumas, kadangi socialiniai ar darbo įgūdžiai gali būti lavinami atliekant visuomenei naudingą veiklą, vykdant savanorišką veiklą ar atliekant praktiką, sudarant savanoriškos praktikos sutartį ar kitą neatlygintiną veiklą, nurodytą keičiamo įstatymo 9 straipsnyje. Juolab, kad jokie valstybės papildomi resursai šiems įgūdžiams lavinti nebus skiriami – teritorinės darbo biržos tik pagal bendradarbiavimo sutartis tokiems įgūdžiams įgyti siųs pas pelno nesiekiančius juridinius asmenis. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimas kaip socialinė paslauga asmenims, kurie nesugeba savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, numatyta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme. Už tokių paslaugų teikimą savo teritorijos gyventojams atsako savivaldybės (minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomą teisinį reguliavimą galima įgyvendinti ir vadovaujantis šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis. Kartu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą teisėkūros tikslingumo principą, inter alia reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. 2. Jeigu būtų nuspręsta įtvirtinti įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomą socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę, keičiamo įstatymo 10¹ straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Keičiamo įstatymo 10¹ straipsnyje įstatymu siūloma nustatyti pareigą pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui įgyvendinti tam tikras socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemones. Nepaisant to, kad jos būtų įgyvendinamos vadovaujantis bendradarbiavimo susitarimu, svarstytina, ar įstatymu tokia pareiga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui gali būti nustatyta, neaišku, kaip būtų įgyvendintos socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės, jeigu tokios pareigos pelno nesiekiantys juridiniai asmenys neprisiimtų. Keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad bedarbiai bus siunčiami dalyvauti socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje pas pelno nesiekiančius juridinius asmenis, su kuriais teritorinės darbo biržos yra sudariusios bendradarbiavimo sutartis. Iš siūlomo reguliavimo, neaišku, kokiais atrankos kriterijais remiantis darbo birža nuspręs su kokiais pelno nesiekiančiais juridiniais asmenims sudarys bendradarbiavimo sutartis.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo antrajame skirsnyje nustatytus užimtumo rėmimo politiką organizuojančius ir įgyvendinančius subjektus, keičiamo įstatymo 10¹ straipsnyje vartojamą sąvoką ,,pelno nesiekiantis juridinis asmuo“ reikėtų pakeisti sąvoka ,,nevyriausybinės organizacijos“, kurios samprata jau yra atskleista Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. 3. Siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimo, kadangi socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonė nėra nei darbo rinkos paslauga, nei užimtumo rėmimo priemonė, todėl neturėtų būti reguliuojama šiame straipsnyje. Analogiška pastaba teiktina keičiamo įstatymo13 straipsnio 4 dalyje siūlomam reguliavimui. 4. Siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kadangi socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę numatoma skirti ne visiems darbo ieškantiems asmenims, bet tik bedarbiams. 5. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos, kuriomis siūloma Lietuvos darbo biržai vykdyti atskirų teritorijų darbo rinkos ir įsitvirtinimo joje stebėseną, dubliuoja keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punkte teritorinei darbo biržai pavestą funkciją. 6. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnyje yra keičiamos bedarbių grupės į darbo ieškančių asmenų grupes, reikėtų atitinkamai pakeisti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį bei 35 straipsnio 2 dalį. 7. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, konsultavimo paslaugos teikiamos darbo ieškantiems asmenims siekiant jų užimtumo, svarstytinas siūlymas papildyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytą konsultavimo paslaugų tikslą – padėti išlikti darbo vietoje, nes tokia formuluotė leidžia daryti išvadą, kad asmuo dirba.
Svarstytina, ar pagalba išlikti darbo vietoje yra darbo biržos funkcija ir kaip darbo birža ją įgyvendintų. Dėl analogiškų motyvų svarstytinas keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 7 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas. 8. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme apibrėžtą profesinio orientavimo sąvoką, kuri apima tiek profesinį informavimą (sistemingas informacijos teikimas profesinio mokymo, kvalifikacijų paklausos darbo rinkoje ir profesijos pasirinkimo klausimais), tiek profesinį konsultavimą, siūlymas papildyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalį žodžiais ,,vykdomas darbo ieškančio asmens profesinis orientavimas“ yra perteklinis. 9. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose siūloma numatyti, kad bedarbiams papildomai parenkamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, brauktinos kaip perteklinės, nes aktyvi darbo rinkos politikos priemonė yra viena iš užimtumo rėmimo priemonių, kurios pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas siūlomos visiems darbo ieškantiems asmenims. Jeigu siekiama, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės būtų siūlomos tik bedarbiams, tada atitinkamai reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį. 10. Svarstytinas siūlymas keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinti nuostatą, kad padėties darbo rinkoje vertinimas ir jos pokyčių prognozavimas atliekami atsižvelgiant ir į socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės įgyvendinimo efektyvumo vertinimą.
Neaišku, kaip ir kokia tvarka bus įvertintas efektyvumas, juo labiau, kad, kaip numatyta keičiamo įstatymo 10¹ straipsnyje, šią priemonę organizuoja pelno nesiekiantis juridinis asmuo, o ne pati teritorinė darbo birža. 11. Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio ,,turimas“ reikėtų įrašyti žodžius ,,neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas“. 12. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,bedarbių“ reikėtų išbraukti žodį ,,formalusis“, o po žodžio „mokymas“ įrašyti žodžius ,,pagal formaliojo profesinio mokymo programas“. 13. Atsižvelgiant į tai, jog keičiamo įstatymo 36 straipsnyje siūloma nustatyti, kad paramos mokymuisi priemonė yra neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, bei į keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalį, siūlytina keičiamo įstatymo 39¹ straipsnio 1 dalį braukti kaip perteklinę. 14. Siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, kadangi neaišku, kaip (tam tikru laikotarpiu ar apsilankymų skaičiumi) bus kompensuojamos kelionės išlaidos asmenims, dalyvavusiems socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje. 15. Atsižvelgiant į tai, kad išplečiami kelionės išlaidų kompensavimo atvejai, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 4 dalį, numatant, kad kelionės išlaidų kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant ir į atstumą tarp gyvenamosios vietos, stažuotės bei socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės atlikimo vietos. 16. Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje žodis „seniūnijų“ rašytinas ne skliausteliuose, jeigu seniūnijos čia nurodomos kaip savarankiški subjektai, nes paprastai skliausteliuose rašomi paaiškinantys tekstai. 17.
17Keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 9 punkte siūloma nustatyti,
kad užimtumo didinimo programos gali būti rengiamos asmenims, kurie priklauso socialinės rizikos šeimoms. Pažymėtina, kad ,,socialinės rizikos šeimos“ sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnyje, tačiau ji neapima socialinės rizikos suaugusio asmens, ši sąvoka yra apibrėžiama atskirai. Todėl siekiant teisinio reguliavimo tikslumo bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme apibrėžtą sąvoką ,,socialinė rizika“, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir vietoj žodžių ,,priklausantys socialinės rizikos šeimoms“ įrašyti žodžius ,,asmenys, patyrę socialinę riziką“. 18. Keičiamo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė darbo inspekcija skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų už ,,kiekvieną į apskaitą neįtrauktos darbo funkcijos atlikimo atvejį“. Siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje teikiama nuoroda į šio straipsnio 1 dalį suponuoja pareigą šias nuostatas tarpusavyje susieti, tačiau 3 dalies 2 punkto formuluotė neišplaukia iš keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies turinio, kurioje apibėžtas nedeklaruotas darbas (nedeklaruoto darbo atvejai). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekto 21 straipsniu 2 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio
rengiamos asmenims, kurie priklauso socialinės rizikos šeimoms. Pažymėtina, kad ,,socialinės rizikos šeimos“ sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnyje, tačiau ji neapima socialinės rizikos suaugusio asmens, ši sąvoka yra apibrėžiama atskirai. Todėl siekiant, kad ir ši asmenų grupė būtų integruojama į darbo rinką, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir vietoj žodžių ,,priklausantys socialinės rizikos šeimoms“ įrašyti žodžius ,,asmenys, patiriantys socialinę riziką“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 9, 12, 13, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37, 39, 40,
2017-05-18
dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė. Kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, L. Savickas – Ministro Pirmininko patarėjas, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, L. Audinytė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus patarėja, D. Čeponas – Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, G. Noreika – Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas, S. Bružaitė – Lietuvos verslo konfederacijos teisininkė, A. Černiauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, G. Gruzdienė – Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė, J. Čyžiūtė – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė, M. Pilka – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas, N. Kasiliauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas, A. Romanovskis – Lietuvos verslo konfederacijos narys, R.
Telinskytė – Jungtinės komunalinio ūkio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, A. Zvicevičius – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos konsultantas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-28 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau
socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje pagal dvišalę sutartį“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, kad socialinių įgūdžių lavinimas atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ,,užimtumo“ sąvoką negali būti laikomas užimtumu. Antra, svarstytinas tokio užimtumo išskyrimo tikslingumas, kadangi socialiniai ar darbo įgūdžiai gali būti lavinami atliekant visuomenei naudingą veiklą, vykdant savanorišką veiklą ar atliekant praktiką, sudarant savanoriškos praktikos sutartį ar kitą neatlygintiną veiklą, nurodytą keičiamo įstatymo 9 straipsnyje. Juolab, kad jokie valstybės papildomi resursai šiems įgūdžiams lavinti nebus skiriami – teritorinės darbo biržos tik pagal bendradarbiavimo sutartis tokiems įgūdžiams įgyti siųs pas pelno nesiekiančius juridinius asmenis.
Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimas kaip socialinė paslauga asmenims, kurie nesugeba savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, numatyta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme. Už tokių paslaugų teikimą savo teritorijos gyventojams atsako savivaldybės (minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomą teisinį reguliavimą galima įgyvendinti ir vadovaujantis šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis. Kartu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą teisėkūros tikslingumo principą, inter alia reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pritarti. Komitete pritarus šiai Teisės departamento pastabai, atitinkamai patikslintas įstatymo projektas. Įstatymo projekte atsisakyta keičiamo įstatymo 9, 16, 28, 33 straipsnių pakeitimo bei papildymo 10¹ straipsniu. Atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 12, 13, 29, 31, 32, 40 straipsniai. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūlomą socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę, keičiamo įstatymo 10¹ straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Keičiamo įstatymo 10¹ straipsnyje įstatymu siūloma nustatyti pareigą pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui įgyvendinti tam tikras socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemones.
Nepaisant to, kad jos būtų įgyvendinamos vadovaujantis bendradarbiavimo susitarimu, svarstytina, ar įstatymu tokia pareiga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui gali būti nustatyta, neaišku, kaip būtų įgyvendintos socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės, jeigu tokios pareigos pelno nesiekiantys juridiniai asmenys neprisiimtų. Keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad bedarbiai bus siunčiami dalyvauti socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje pas pelno nesiekiančius juridinius asmenis, su kuriais teritorinės darbo biržos yra sudariusios bendradarbiavimo sutartis. Iš siūlomo reguliavimo, neaišku, kokiais atrankos kriterijais remiantis darbo birža nuspręs su kokiais pelno nesiekiančiais juridiniais asmenims sudarys bendradarbiavimo sutartis. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo antrajame skirsnyje nustatytus užimtumo rėmimo politiką organizuojančius ir įgyvendinančius subjektus, keičiamo įstatymo 10¹ straipsnyje vartojamą sąvoką ,,pelno nesiekiantis juridinis asmuo“ reikėtų pakeisti sąvoka ,,nevyriausybinės organizacijos“, kurios samprata jau yra atskleista Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Įvertinta. Pastaba yra neaktuali, nes pritarta Teisės departamento 1 pastabai. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
punkto pakeitimo, kadangi socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonė nėra nei darbo rinkos paslauga, nei užimtumo rėmimo priemonė, todėl neturėtų būti reguliuojama šiame straipsnyje. Analogiška pastaba teiktina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje siūlomam reguliavimui. Pritarti. Įstatymo projekte patikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punktas bei 13 straipsnio 4 dalis. 1.4.
kanceliarijos Teisės departamentas
punktą, kadangi socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę numatoma skirti ne visiems darbo ieškantiems asmenims, bet tik bedarbiams. Įvertinta. Įstatymo projekte atsisakyta keičiamo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo. 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos,
kuriomis siūloma Lietuvos darbo biržai vykdyti atskirų teritorijų darbo rinkos ir įsitvirtinimo joje stebėseną, dubliuoja keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punkte teritorinei darbo biržai pavestą funkciją. Pritarti. 1.6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamos bedarbių grupės į darbo ieškančių asmenų grupes, reikėtų atitinkamai pakeisti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį bei 35 straipsnio
projektas papildytas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies pakeitimu:
„2. Teritorinės darbo biržos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka registruoja darbo ieškančius asmenis, priskiria teritorinėse darbo biržose registruotus bedarbius juos atitinkamai bedarbių darbo ieškančių asmenų grupei.“ Įstatymo projektas papildytas keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies pakeitimu:
„2. Teritorinė darbo birža, siųsdama asmenis
dalyvauti konkrečiose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, jas turi parinkti ir asmenis siųsti į tai tikslinei grupei, kuriai pagal šį įstatymą yra priskirtas asmuo, taikomas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, laikydamasi aktyvios darbo rinkos politikos priemonių atitinkamai bedarbių darbo ieškančių asmenų grupei skyrimo prioritetų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-28 7.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, konsultavimo paslaugos teikiamos darbo ieškantiems asmenims siekiant jų užimtumo, svarstytinas siūlymas papildyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytą konsultavimo paslaugų tikslą – padėti išlikti darbo vietoje, nes tokia formuluotė leidžia daryti išvadą, kad asmuo dirba. Svarstytina, ar pagalba išlikti darbo vietoje yra darbo biržos funkcija ir kaip darbo birža ją įgyvendintų. Dėl analogiškų motyvų svarstytinas keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 7 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas. Pritarti. Įstatymo projekte atsisakyta keičiamo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo. 1.8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatyme apibrėžtą profesinio orientavimo sąvoką, kuri apima tiek profesinį informavimą (sistemingas informacijos teikimas profesinio mokymo, kvalifikacijų paklausos darbo rinkoje ir profesijos pasirinkimo klausimais), tiek profesinį konsultavimą, siūlymas papildyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalį žodžiais ,,vykdomas darbo ieškančio asmens profesinis orientavimas“ yra perteklinis. Pritarti. 1.9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma numatyti, kad bedarbiams papildomai parenkamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, brauktinos kaip perteklinės, nes aktyvi darbo rinkos politikos priemonė yra viena iš užimtumo rėmimo priemonių, kurios pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas siūlomos visiems darbo ieškantiems asmenims. Jeigu siekiama, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės būtų siūlomos tik bedarbiams, tada atitinkamai reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį. Pritarti. 1.10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-28 10.
Svarstytinas siūlymas keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinti nuostatą, kad padėties darbo rinkoje vertinimas ir jos pokyčių prognozavimas atliekami atsižvelgiant ir į socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės įgyvendinimo efektyvumo vertinimą. Neaišku, kaip ir kokia tvarka bus įvertintas efektyvumas, juo labiau, kad, kaip numatyta keičiamo įstatymo 10¹ straipsnyje, šią priemonę organizuoja pelno nesiekiantis juridinis asmuo, o ne pati teritorinė darbo birža. Pritarti. Įstatymo projekte patikslintas keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas. 1.11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio ,,turimas“ reikėtų įrašyti žodžius ,,neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas“. Pritarti. 1.12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
reikėtų išbraukti žodį ,,formalusis“, o po žodžio „mokymas“ įrašyti žodžius ,,pagal formaliojo profesinio mokymo programas“. Pritarti. 1.13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti, kad paramos mokymuisi priemonė yra neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, bei į keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalį, siūlytina keičiamo įstatymo 39¹ straipsnio 1 dalį braukti kaip perteklinę. Pritarti. 1.14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14Siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį,
kadangi neaišku, kaip (tam tikru laikotarpiu ar apsilankymų skaičiumi) bus kompensuojamos kelionės išlaidos asmenims, dalyvavusiems socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje. Pritarti. Įstatymo projekte patikslintas keičiamo įstatymo 40 straipsnis. 1.15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-28 15.
Atsižvelgiant į tai, kad išplečiami kelionės išlaidų kompensavimo atvejai, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 4 dalį, numatant, kad kelionės išlaidų kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant ir į atstumą tarp gyvenamosios vietos, stažuotės bei socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės atlikimo vietos. Pritarti. Įstatymo projekte patikslintas keičiamo įstatymo 40 straipsnis. 1.16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
rašytinas ne skliausteliuose, jeigu seniūnijos čia nurodomos kaip savarankiški subjektai, nes paprastai skliausteliuose rašomi paaiškinantys tekstai. Pritarti. 1.17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti, kad užimtumo didinimo programos gali būti rengiamos asmenims, kurie priklauso socialinės rizikos šeimoms. Pažymėtina, kad ,,socialinės rizikos šeimos“ sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnyje, tačiau ji neapima socialinės rizikos suaugusio asmens, ši sąvoka yra apibrėžiama atskirai. Todėl siekiant teisinio reguliavimo tikslumo bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme apibrėžtą sąvoką ,,socialinė rizika“, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir vietoj žodžių ,,priklausantys socialinės rizikos šeimoms“ įrašyti žodžius ,,asmenys, patyrę socialinę riziką“. Nepritarti. Komitete pritarta projekto iniciatorių pateiktai formuluotei. 1.18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė darbo inspekcija skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų už ,,kiekvieną į apskaitą neįtrauktos darbo funkcijos atlikimo atvejį“. Siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo.
Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje teikiama nuoroda į šio straipsnio 1 dalį suponuoja pareigą šias nuostatas tarpusavyje susieti, tačiau 3 dalies 2 punkto formuluotė neišplaukia iš keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies turinio, kurioje apibėžtas nedeklaruotas darbas (nedeklaruoto darbo atvejai). Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nepateikta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-05-18 Argumentai: įstatymo projekto iniciatorių naujai siūloma įtvirtinti socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonė iš esmės yra perteklinė, nesukurianti naujo teisinio reguliavimo. Socialiniai bei darbo įgūdžiai gali būti lavinami jau per esamas priemones kaip visuomenei naudingos veiklos atlikimas, savanoriškos veiklos vykdymas bei savanoriškos praktikos atlikimas, taip pat kita neatlygintina veikla, nurodyta Užimtumo įstatymo 9 straipsnyje. Abejones dėl šios naujai siūlomos priemonės tikslingumo taip pat išreiškė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (komiteto išvados 2 dalis,
įstatymo projekto 2 straipsnį, kuriuo siūloma keičiamą įstatymą papildyti nauju 10¹ straipsniu dėl socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės, atitinkamai patikslinant straipsnių numeraciją: ,,2 straipsnis. Įstatymo papildymas 10¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 10¹ straipsniu: „10¹ straipsnis.
trukmė ilgesnė nei 3 metai, socialiniams ir darbo įgūdžiams atkurti ir tobulinti. 2. Socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės įgyvendinimo sąlygos, jos trukmė yra nustatomi dvišalėje sutartyje, sudaromoje tarp socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę organizuojančio pelno nesiekiančio juridinio asmens ir bedarbio, dalyvaujančio šioje priemonėje. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje sutartyje nustatoma, kad bedarbiai socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje dalyvauja ne mažiau kaip vieną valandą per savaitę. 4. Bedarbiai yra siunčiami dalyvauti socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje pas pelno nesiekiančius juridinius asmenis, su kuriais teritorinė darbo birža yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus dėl bedarbių socialinių, darbo įgūdžių lavinimo. 5. Dalyvavimo socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje sąlygas, tvarką ir šiame straipsnyje nurodytos dvišalės sutarties standartines sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Atsisakius šios priemonės, atitinkamai patikslintas įstatymo projektas. Siūloma išbraukti keičiamo įstatymo 9, 16, 28, 33 straipsnių pakeitimus, taip pat patikslinti keičiamo įstatymo 12, 13, 29, 31, 32, 40 straipsniai. Šių straipsnių pakeitimai susiję su siūlyta naujai įtvirtinti socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemone, kuriai komitetas siūlo nepritarti. Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-05-18 Argumentai: siūloma keičiamą įstatymą papildyti nauja darbo biržai nebūdinga funkcija – įsidarbinusiems asmenims teikti konsultavimo paslaugas (t.y., palaikymo darbo vietoje paslauga), siekiant padėti jiems išlikti darbo vietoje.
Tokiam siūlymui komitetas siūlo nepritarti, nes nėra aiškus tokios paslaugos įgyvendinimo mechanizmas bei ar tai nedubliuos kitų jau veikiančių įstaigų darbo (pvz., Valstybinės darbo inspekcijos). Abejones dėl šios naujai siūlomos priemonės tikslingumo taip pat išreiškė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (komiteto išvados 2 dalis, 1.7. pastaba, kuriai komitete pritarta). Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 11 straipsnį, kuriuo siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 28 straipsnį, atitinkamai siūlant patikslinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją:
28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Konsultavimo paslaugos teikiamos siekiant padidinti darbo ieškančių asmenų
motyvaciją įsidarbinti ar mokytis, patarti dėl darbo keitimo, padėti jiems pasirinkti profesiją ar planuoti karjerą, atsižvelgiant į asmenines savybes ir darbo rinkos poreikius, padėti išlikti darbo vietoje.“
2Papildyti 28 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„4) palaikymo darbo vietoje paslauga.“
28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teikiant profesinio konsultavimo paslaugą, kuria siekiama padėti darbo
ieškančiam asmeniui profesiškai apsispręsti, padedama darbo ieškantiems asmenims įvertinti savo gebėjimus ir asmenines savybes renkantis tam tikrą profesiją ar persikvalifikuojant, taip pat jie motyvuojami mokytis, dirbti ar dalyvauti socialinės ir profesinės reabilitacijos priemonėse, vykdomas darbo ieškančio asmens profesinis orientavimas.“
4Papildyti 28 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7.
Teikiant palaikymo darbo vietoje paslaugą, skirtą pagalbai įsidarbinusiam asmeniui teikti, sprendžiamos asmens socialinių įgūdžių trūkumo, adaptacijos darbo vietoje, motyvacijos dirbti problemos, tarpininkaujama tarp asmens ir darbdavio, sprendžiamos problemos, susijusios su darbo santykiais ar sąlygomis, ir teikiama kita pagalba, siekiant kuo efektyvesnės ir ilgalaikės integracijos į darbo rinką.“
Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Gediminas Vasiliauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Algirdas Sysas Komiteto biuro vedėja Evelina Bulotaitė