Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Vidaus administravimas
1Vidaus administravimo tikslas – užtikrinti,
kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. 2. Viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. 3. Viešojo administravimo įstaigos administracijos padaliniais gali būti departamentas (valdyba), grupė, skyrius (biuras, tarnyba), poskyris (grupė). 4. Departamentas (valdyba), grupė steigiamas steigiami, jeigu administruojant pavestą sritį būtina spręsti sudėtingus uždavinius, atlikti įvairias, nevienarūšes funkcijas ir dėl to atsiranda poreikis koordinuoti jų įgyvendinimą. Departamentą (valdybą) sudaro ne mažiau kaip du skyriai (biurai, tarnybos). Departamentui vadovauja direktorius (valdybai – viršininkas). Grupę sudaro ne mažiau kaip 5 pareigybės. Grupei vadovauja grupės vadovas. Direktorius (viršininkas) gali turėti pavaduotojų. Departamento (valdybos), grupės veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus ir kt.) tvirtina viešojo administravimo įstaigos vadovas. 5. Skyrius (biuras, tarnyba) paprastai yra departamento (valdybos) struktūrinė dalis. Kai administruoti pavestoje srityje yra nepakankama uždavinių ir funkcijų įvairovė arba kai to reikalauja įstatymas, skyrius (biuras, tarnyba) gali nebūti departamento (valdybos) struktūrinė dalis.
Skyrių (biurą, tarnybą), kuris yra departamento (valdybos) struktūrinė dalis, sudaro ne mažiau kaip 4
tarnybas ir centralizuotas vidaus audito tarnybas, kurias sudaro ne mažiau kaip
(biurą, tarnybą), kuris nėra departamento (valdybos) struktūrinė dalis, sudaro ne mažiau kaip 2 pareigybės. Skyriui (biurui, tarnybai) vadovauja vedėjas (viršininkas). Skyriaus (biuro, tarnybos) vedėjas (viršininkas) gali turėti pavaduotojų. Skyriaus (biuro, tarnybos) veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus ir kt.) tvirtina viešojo administravimo įstaigos vadovas. 6. Skyrių (biurą, tarnybą) gali sudaryti poskyriai (grupės). Poskyris (grupė) sudaromas iš ne mažiau kaip 3 pareigybių. Poskyriui (grupei) vadovauja vedėjas (viršininkas). Poskyrio (grupės) veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus ir kt.) tvirtina viešojo administravimo įstaigos vadovas. 7 6. Uždaviniams ir funkcijoms, kurie nepriskirti atskiriems viešojo administravimo įstaigos administracijos padaliniams, įgyvendinti gali būti steigiama pareigybė (pareigybės), nepriklausanti (nepriklausančios) skyriui (biurui, tarnybai), ar departamentui (valdybai) ar grupei. Tokios pareigybės aprašą tvirtina ir pavedamas atlikti funkcijas nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas. 8 7. Šio straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatos viešojo administravimo įstaigoms taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja statutai ar kiti įstatymai.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2.
įstaigų vadovai ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. peržiūri ir įvertina jų vadovaujamų įstaigų administracijos struktūrą ir prireikus priima atitinkamų teisės aktų, kuriais nustatoma įstaigos administracijos struktūra, pakeitimus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-627 (2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Vidaus administravimas
1Vidaus administravimo tikslas – užtikrinti,
kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. 2. Viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. 3. Viešojo administravimo įstaigos administracijos padaliniais gali būti departamentas (valdyba), grupė, skyrius (biuras, tarnyba), poskyris (grupė). 4. Departamentas (valdyba) steigiamas, jeigu administruojant pavestą sritį būtina spręsti sudėtingus uždavinius, atlikti įvairias, nevienarūšes funkcijas ir dėl to atsiranda poreikis koordinuoti jų įgyvendinimą. Departamentą (valdybą) sudaro ne mažiau kaip du skyriai (biurai, tarnybos). Departamentui vadovauja direktorius (valdybai – viršininkas). Grupė steigiama, jeigu administruojant įstaigai pavestą sritį būtina spręsti sudėtingus, paprastai laikino pobūdžio uždavinius ir tam tikslinga iš įvairių tos įstaigos struktūrinių padalinių sutelkti kompetentingus toje įstaigoje dirbančius valstybės tarnautojus. Grupė sudaroma iš ne mažiau kaip 5 valstybės tarnautojų. Grupei vadovauti skiriamas vienas iš valstybės tarnautojų. Direktorius (viršininkas) gali turėti pavaduotojų. Departamento (valdybos), grupės veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus ir kt.) tvirtina viešojo administravimo įstaigos vadovas. 5.
5Skyrius (biuras,
tarnyba) paprastai yra departamento (valdybos) struktūrinė dalis. Kai administruoti pavestoje srityje yra nepakankama uždavinių ir funkcijų įvairovė arba kai to reikalauja įstatymas, skyrius (biuras, tarnyba) gali nebūti departamento (valdybos) struktūrinė dalis. Skyrių (biurą, tarnybą), kuris yra departamento (valdybos) struktūrinė dalis, sudaro ne mažiau kaip 4 5 pareigybės, išskyrus skyrius (biurus, tarnybas) savivaldybių viešojo administravimo subjektuose, kuriuos sudaro ne mažiau kaip 4 pareigybės, taip pat vidaus audito skyrius (tarnybas) ir centralizuotus vidaus audito skyrius (tarnybas), kuriuos sudaro ne mažiau kaip
(biurą, tarnybą), kuris nėra departamento (valdybos) struktūrinė dalis, sudaro ne mažiau kaip 2 pareigybės. Skyriui (biurui, tarnybai) vadovauja vedėjas (viršininkas). Skyriaus (biuro, tarnybos) vedėjas (viršininkas) savivaldybių viešojo administravimo subjektuose gali turėti pavaduotojų. Skyriaus (biuro, tarnybos) veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus ir kt.) tvirtina viešojo administravimo įstaigos vadovas. 6. Skyrių (biurą, tarnybą) gali sudaryti poskyriai (grupės). Poskyris (grupė) sudaromas iš ne mažiau kaip 3 pareigybių. Poskyriui (grupei) vadovauja vedėjas (viršininkas). Poskyrio (grupės) veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus ir kt.) tvirtina viešojo administravimo įstaigos vadovas. 7. Uždaviniams ir funkcijoms, kurie nepriskirti atskiriems viešojo administravimo įstaigos administracijos padaliniams, įgyvendinti gali būti steigiama pareigybė (pareigybės), nepriklausanti (nepriklausančios) skyriui (biurui, tarnybai), ar departamentui (valdybai). Tokios pareigybės aprašą tvirtina ir pavedamas atlikti funkcijas nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas. 8. Šio straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatos viešojo administravimo įstaigoms taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja statutai ar kiti įstatymai.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Viešojo administravimo įstaigų vadovai ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. peržiūri ir įvertina jų vadovaujamų įstaigų administracijos struktūrą ir prireikus priima atitinkamų teisės aktų, kuriais nustatoma įstaigos administracijos struktūra, pakeitimus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
aiškinamasis raštas
projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 10, 11, 13, 14, 23, 26, 32, 33, 36, 41, 43, 44, 45, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.XIII-82, keliamus tikslus. Vienas iš Septynioliktosios Vyriausybės siekių yra darnus valstybės valdymas – tai atsakingas politikų ir valstybės tarnautojų darbas, vadovaujantis aukščiausiais etikos ir veiksmingumo standartais. Darnaus valstybės valdymo tikslas – piliečių gerovė, teisingumas, valstybės saugumas ir atstovavimas nacionaliniams interesams užsienio politikoje. Darnus valstybės valdymas reikalauja politikų ir valstybės tarnautojų – atskaitomybės už veiklos rezultatus visuomenei, visų valstybės valdymo grandžių priimamų sprendimų skaidrumo ir atvirumo, valstybės subsidiarumo ir piliečių solidarumo. Kartu su Projektu parengti jam įgyvendinti reikalingi kitų įstatymų pakeitimo projektai: Lietuvos Respublikos privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 8 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. Siekiant sudaryti sąlygas optimizuoti viešojo administravimo įstaigų administracijų struktūrą ir atsisakyti administracijos padalinių (departamentų, valdybų, skyrių ir t.t.) vadovų pavaduotojų pareigybių kartu teikiami ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr.
straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai Valstybės tarnybos santykiai reguliuojami Valstybės tarnybos įstatymu, kuris nauja redakcija išdėstytas 2002 metais. Per daugiau nei dešimtmetį šioje srityje yra įvykę nemažai esminių pokyčių reglamentuojant atranką į valstybės tarnybą, tarnautojų veiklos vertinimą, tačiau atsiskleidė ir naujų teisinio reguliavimo trūkumų kurie neleidžia užtikrinti deramo valstybės tarnybos efektyvumo. Valstybės tarnybos valdymas Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatymas detaliai nustato valstybės tarnybos valdymo mechanizmą ir konkrečiai aprašo Valstybės tarnybos departamento statusą ir funkcijas. Tai iš esmės riboja valstybės tarnybos valdymo lankstumą. Be to, pagal susiformavusią praktiką kitų Vyriausybės įstaigų statusas nėra taip detaliai aprašomas įstatymų lygmens teisės aktuose. Atostogos Galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme kasmetinių minimalių ir papildomų už tarnybos stažą atostogų trukmė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis. Tačiau už atostogas mokama pagal darbo dienas. Dėl šios priežasties tarnautojas, kuriam suteikiamos visos atostogos iškart, gali gauti mažesnį apmokėjimą nei tarnautojas, kuriam jo pageidavimu atostogos suteikiamos dalimis.
Paminėtina, kad įstaigos suteikdamos atostogas dalimis taiko skirtingą kasmetinių atostogų suteikimo tvarką, taip sudaromos nevienodos sąlygos pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Pareigų siūlymas Šiuo metu buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Kaip parodo patirtis tai yra nepasiteisinęs ir neveiksmingas institutas, kuris vilkina konkurso organizavimo procesą, bei dažnai trukdo pritraukti naujus bei inovatyvius darbuotojus į valstybės tarnybą. Darbo apmokėjimas Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą darbo užmokestį sudaro valstybės tarnautojo pareiginė alga, kuri yra tiesiogiai susijusi su pareigybės kategorija, priedas už kvalifikacinę klasę, priedas už tarnybos stažą, priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomų užduočių atlikimą, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktinį ir viršvalandinį darbą, budėjimą. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų. Priemokų suma negali viršyti 60 procentų. Priedų ir priemokų ribojimas neleidžia nustatyti didesnės kintamosios darbo užmokesčio dalies. Tokiu būdu ribojama galimybė pritraukti aukštos kompetencijos darbuotojus į valstybės tarnybą bei juos tinkamai finansiškai motyvuoti deramai jiems atlyginant už efektyvų darbą asmeninį indėlį. Esamas reguliavimas taip pat neleidžia išimtiniais atvejais lanksčiai nustatyti didesnio darbo užmokesčio ir tokiu būdu reaguoti adekvačiai į darbo rinkos pokyčius.
Kitas aspektas, kurį reikia įvertinti, tai tinkamas atlygis valstybės tarnautojams dalyvaujantiems Europos Sąjungos (toliau - ES) finansuojamuose projektuose. Valstybės įstaigų ir jų tarnautojų aktyvumas rengiant projektus, dalyvaujant juose, kuria pridėtinę vertę, suteikia milžinišką naudą šalies vystymuisi ir tiesiogiai ekonomikai. Tokiu būdu ne tik kuriama pridėtinė vertė savo šaliai, bet ir gerinamas Lietuvos valstybės ir jos institucijų įvaizdis užsienio valstybėse, o tarnautojų žinios ir įgūdžiai, atsirandantys dirbant projektuose, padeda Lietuvos valstybės tarnautojams efektyviau vykdyti tiesiogines pareigas, tobulinti viešąjį administravimą, siekti geresnių viešosios politikos rezultatų. Tai yra naudinga tiek ir visai Lietuvai, tiek ir valstybės tarnybai. Prielaidos darančios kliūtis įstaigoms ir novatoriškiems, iniciatyviems valstybės tarnautojams ir jų motyvacijai rengti ir vykdyti projektus, gali atnešti tiesioginę žalą valstybei. Dalinai tokių kliūčių sukelia esamas darbo užmokesčio reglamentavimas (priedų ir priemokų sumų nepagrįstai maži ribojimai). Valstybės įstaigoms pakankamai sudėtinga administruoti projektus, t. y. pritraukti tinkamą personalą. Pažymėtina, kad projektai dažnai yra pakankamai trumpos trukmės (pvz. nuo 0,5 iki 1 metų), todėl projektų administravime gali dirbti tik kvalifikuoti asmenys, kurie jau yra susipažinę su konkretaus projekto specifika, ir kurių nereikia apmokyti. Personalo vadyboje nurodoma, kad naujas darbuotojas paprastai pradeda kvalifikuotai vykdyti pareigas ir teikti pridėtinę vertę pilna apimtimi tik maždaug po vienerių metų, o dažnu atveju projekto trukmė yra netgi trumpesnė nei vieneri metai, todėl įstaigoms objektyviai laiko „apmokyti“ naujai priimtą į pareigas darbuotoją, tam, kad būtų sėkmingai įgyvendintas projektas, nėra.
Esamas darbo užmokesčio reglamentavimas trukdo pritraukti kvalifikuotų valstybės tarnautojų vykdyti ES projektų veiklų. Kaip pavyzdžiui valstybės tarnautojas, turintis pirmą kvalifikacinę klasę, už ypatingai atsakingą papildomą darbą administruojant net ir kelių milijonų vertės projektus, esamu metu tegali tikėtis 20 procentų pareiginės algos priemokos (t.y. pvz. 10 kategorijos tarnautojas turintis 1 kvalifikacinę klasę, daugiausiai gali tikėtis 125 Eur priemokos). Esant dabartiniam reguliavimui praktiškai labai sunku, ar netgi neįmanoma su surasti kvalifikuotus valstybės tarnautojus sudėtingoms projekto administravimo funkcijoms įgyvendinti. Įspėjimo terminai ir išeitinių išmokų dydžiai Galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme numatyti išeitinių išmokų dydžiai bei įspėjimo terminai apie pareigybės panaikinimą skiriasi nuo naujos redakcijos Darbo kodekso. Taip pat nėra numatyti jokie ribojimai dėl išmokų atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui. Šias pareigybes galima prilyginti su pagal terminuotas sutartis dirbančiais darbuotojais, todėl sąlygos turėtų būti maksimaliai prilygintos. Materialinė atsakomybė Pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybės tarnautojas atlygina savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą, kurią jis padarė vykdydamas vidaus administravimo veiklą. Tokiu būdu nėra numatoma atsakomybė už žalą padarytą vykdant viešąjį administravimą, kuri dažnai gali būti reikšmingesnė nei ta, kuri padaryta vykdant vidaus administravimą.
Taip pat galiojančiame įstatyme trūksta reguliavimo aiškumo išieškant žalą neteismine tvarka, bei sprendžiant klausimą, kam būtent priklauso teisė įgyvendinti atgręžtinį reikalavimą tuo atveju, jei žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais. Valstybės tarnautojų mokymas Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnio 2 dalis nustato, kad rengti 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programas ir pagal parengtas programas mokyti valstybės tarnautojus gali tik viešoji įstaiga Lietuvos viešojo administravimo institutas. Šis teisinis reguliavimas sukuria išskirtines sąlygas vienai kvalifikacijos tobulinimo įstaigai, o tai trukdo užtikrinti efektyvų, įvairiapusišką, aukščiausio lygio valstybės tarnautojų mokymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybės tarnybos valdymas Projektu siūloma atsisakyti perteklinių nuostatų dėl valstybės tarnybos valdymo ir supaprastinti valstybės tarnybos valdymo reguliavimą, atsisakant per detalaus valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos funkcijų vardijimo. Atostogos Valstybės tarnautojų atostogas siūloma skaičiuoti darbo dienomis atsižvelgiant naujos redakcijos Darbo kodeksą. Pareigų siūlymas Siūlome atsisakyti pareigų siūlymo buvusiems valstybės tarnautojams dėl pareigybės panaikinimo instituto. Šis valstybės tarnybos institutas galioja jau gana ilgą laikotarpį, tačiau yra neefektyvus, savo esme užkertantis kelią pritraukti naujus darbuotojus į valstybės tarnybą.
Darbo apmokėjimas Siekiant, kad valstybės tarnyba būtų patraukli, moderni ir efektyvi, taip pat siekiant į valstybės tarnybą pritraukti arba išlaikyti aukštos kvalifikacijos asmenis (profesionalus), būtina numatyti galimybes lankstesniam darbo apmokėjimui iš esmės koreguoti padidinant priedų ir priemokų maksimalias sumas. Tokiu būdu bus nustatytos platesnes galimybes motyvuoti tarnautojus, piniginį skatinimą susieti su jų veiklos rezultatais, adekvačiai ir laiku reaguoti į darbo rinkos pokyčius ir atitinkamai mokėti konkurencingesnį darbo užmokestį. Siūlomi pakeitimai taip pat prisidėtų prie efektyvesnio ES projektų rengimo bei vykdymo. Šių projektų vykdymas būtų sėkmingesnis ir efektyvesnis, nes juos turėtų galimybę vykdyti kvalifikuoti valstybės tarnyboje dirbantys specialistai; padidėtų valstybės tarnautojų motyvacija. Įspėjimo terminai ir išeitinių išmokų dydžiai Siūloma valstybės tarnautojams numatomų išeitinių išmokų dydžius artinti prie naujos redakcijos Darbo kodekse numatytų išeitinių išmokų dydžių (įvertinant valstybės tarnybos specifiką). Atsižvelgiant į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės statusą bei galimą analogiją su terminuotomis darbo sutartimis, numatyti, kad išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui mokama tik tokiu atveju, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios institucijos kadencijos trukmės. Analogiškai siūloma spręsti įspėjimo terminų klausimą.
Materialinė atsakomybė Siekiant suvienodinti valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygas nepriklausomai nuo to, kokias funkcijas jie atlieka, Projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. Projekte siūloma aiškiai reglamentuoti žalos išieškojimą ne teismine tvarka. Siekiant užtikrinti realų žalos išieškojimą, Projekte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais, regreso teisė reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio žalos atlyginimo priklauso įstaigos vadovą į pareigas priimančiam asmeniui. Valstybės tarnautojų mokymas Siekiant panaikinti išskirtines sąlygas vienai kvalifikacijos tobulinimo įstaigai, siūloma atsisakyti nuostatų, kad kvalifikacijos tobulinimo bendrąsias programas integracijos į Europos Sąjungą srityje, 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų bendrąsias mokymo programas rengia ir pagal patvirtintas bendrąsias programas valstybės tarnautojus moko Lietuvos viešojo administravimo institutas. Siekiant sudaryti sąlygas optimizuoti viešojo administravimo įstaigų administracijų struktūrą kartu teikiami ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Šiuose projektuose siūloma numatyti galimybę sudėtingų uždavinių sprendimui, įvairių, nevienarūšių funkcijų atlikimui steigti grupes, atsisakyti poskyrių, atsisakyti administracijos padalinių (departamentų, valdybų, skyrių ir t.t.) vadovų pavaduotojų pareigybių. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami Projekto rezultatai aptarti 4 punkte. Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. Atliktas Projektų antikorupcinis vertinimas. Šio vertinimo rezultatai pateikiami pridedamoje Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymoje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įsigaliojus teikiamiems įstatymams, nereikės pakeisti kitų įstatymų. 9. Ar projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11.
kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektą, ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 1 d. bus būtina atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas pakeisti įstatymo lydimuosius teisės aktus: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 966 „Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1344 „Dėl atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 967 „Dėl Karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ir įstaigos vadovui taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. 1323 „Dėl Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos statuso ir pavadinimo pakeitimo, Valstybės tarnybos departamento nuostatų, Personalo valdymo komisijos sudėties ir Personalo valdymo komisijos nuostatų patvirtinimo“ ir kitus. Priėmus Projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu turės paskirti valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks. Viešojo administravimo įstaigų struktūrų pakeitimai, gali sąlygoti tam tikrų pareigybių naikinimą ir valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų, tačiau iš anksto numatyti, kiek konkrečiai asmenų bus atleidžiami, kiek bus perkeliami į kitas pareigas, nėra įmanoma.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad išeitinės išmokos tokiems asmenims būtų mokamos dalimis Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka: išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis (priklausančiomis nuo valstybės tarnautojo gauto vidutinio darbo užmokesčio). Taigi, jei ir būtų reikalingos papildomos lėšos, jų kiekis būtų nežymus. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „valstybės tarnautojas“, „valstybės tarnyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO
2017-05-03 Nr. XIIIP-627 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, e. p. [email protected] P. Žukauskas, (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2017-07-03
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu teikiamoje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyje pateikiamas „grupės“ apibrėžimas ir reglamentavimas nedera su keičiamo straipsnio struktūra ir turiniu. Straipsnis reglamentuoja viešojo administravimo subjekto struktūros klausimus, o minėta „grupė“ apibrėžiama ir reglamentuojama kaip darbo organizavimo forma nekuriant naujo įstaigos struktūros elemento. Taip pat pažymime, kad projektu siūlomas grupės reglamentavimas iš esmės nesukuria papildomų pasekmių grupės nariams ir vadovui, nekeičia jų statuso, todėl nėra būtinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Žukauskas, (8 5)
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
627 2017-06-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento direktorė Jurgita Domeikienė, Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius, Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pavaduotojas Osvaldas Šarmavičius, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Jelena Vasiolionokienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Nacionalinio valstybės pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo prezidentas Vladimiras Banel, Valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Irena Petraitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-03) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2017-06-06) Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėti Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 10, 11, 13, 14, 23, 26, 32, 36, 41, 43, 44, 45, 48,
įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-6813 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-628 bei Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. VIIIP-627. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, jog siekiant sudaryti sąlygas optimizuoti viešojo administravimo įstaigų struktūrą, siūloma atsisakyti administracijos padalinių (departamentų, valdybų, skyrių ir t.t.) vadovų pavaduotojų pareigybių. Todėl keičiamas Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnis (projektas Nr. XIIIP-627) bei Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas (Valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-628). Padalinio vadovo pavaduotojo pareigybės panaikinimo tikslai nėra suprantami, neišdėstyti aiškūs šio siūlymo motyvai. Atkreipiame dėmesį, jog padalinio vadovo pavaduotojui pavedama ne tik pavaduoti vadovą, kai jo laikinai nėra, bet ir kuruoti bei koordinuoti tam tikrą padalinio veiklos sritį, tokiu būdu sprendžiant atsakomybės paskirstymo tarp padalinio vadovų klausimus. Esant pavaduotojo pareigybei taip sprendžiamas ir teisingo apmokėjimo už darbą, reikalaujantį aukštesnės kvalifikacijos, didesnės atsakomybės, platesnių funkcijų vykdymo (nei, pvz. vyriausiųjų specialistų) klausimas. Teikiame pavyzdį: dažnoje savivaldybėje įsteigti Teisės ir civilinės metrikacijos arba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriai.
Pagrindinės skyriaus vedėjo vykdomos funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su civilinės metrikacijos funkcijomis, todėl minėtų funkcijų vykdymo užtikrinimui yra įsteigta skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė. Vedėjo pavaduotojui suteikiama teisė pasirašyti ir antspaudu su Lietuvos Respublikos valstybės herbu patvirtinti civilinės būklės akto įrašą, vesti santuokos ceremonijas ir kt. Dažnu atveju karjeros valstybės tarnautojas buvo perkeltas į vadovo pavaduotojo pareigas įgyvendinant valstybės tarnautojo teisę į karjerą per tarnybinės veiklos vertinimą, jo skatinimą, o atsisakius šios pareigybės ši teisė būtų diskredituota ir paneigta. Be to, pastebime projekto rengėjų nenuoseklumą, kai seniūno (savivaldybės administracijos filialo vadovo) pavaduotojo pareigybę leidžiama steigti, o kitų savivaldybės administracijos padalinių vadovų pavaduotojų pareigybių – ne. Projektų rengėjai be padalinių vadovų pavaduotojų pareigybių naikinimo, numato ir kitus pakeitimus įstaigų administracijose: naikinami poskyriai, skyriaus darbuotojų skaičius didinamas nuo 4 iki 5, numatoma galimybė steigti atskirą padalinį - grupę, kurį taip pat sudarytų ne mažiau 5 darbuotojų. Manome, kad rengėjai neįvertino savivaldybių veiklos specifikos, vykdomų funkcijų įvairovės. Pažymėtina, jog siūlomi pakeitimai dėl padalinių vadovų pavaduotojų ir poskyrių naikinimo palies apie 12,5 procentų savivaldybių administracijų darbuotojų. Atskirose savivaldybėse skaičiai dar iškalbingesni: Klaipėdos miesto savivaldybėje yra 10 skyrių po 4 pareigybes,
pertvarkyti 55 proc. visų skyrių.
Kai kurie padaliniai (skyriai) administruoja plačias sritis, todėl tinkamam jų administravimui užtikrinti, būtina juos skaidyti: pvz., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje yra 53 pareigybės, skyrius atsakingas už atskiras veiklas, kurios išskirtos į 3 poskyrius: Globos ir įvaikinimo, Pagalbos vaikui organizavimo, Vaiko teisių atstovavimo. Nenustatyta aiški takoskyra tarp grupės ir skyriaus: grupę ir skyrių sudaro ne mažiau kaip 5 pareigybės, tačiau grupės vadovas suvienodintų pareigybių sąraše yra toje pačioje grupėje, kaip ir departamento direktorius; grupė yra atskiras struktūrinis padalinys, tačiau ir skyrius, tam tikrais atvejais, gali būti atskiras, neįeinantis į departamento sudėtį, padalinys. Jei įstatymų pakeitimams būtų pritarta, savivaldybėse turėtų būti keičiama administracijos struktūra, peržiūrimos padalinių funkcijos, atsisakoma dalies tarnautojų. Tai, be abejonės, atsilieps veiklos stabilumui bei pareikalaus papildomų lėšų. Siūlomiems pakeitimams nematome realaus pagrindo. Nepritariame Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui bei Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-6813 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė teismų administracija (2017-05-05) Nacionalinė teismų administracija susipažino su viešai Teisės aktų registre skelbiamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr.
juo Lietuvos Respublikos Seimui teikiamais Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 10, 11, 13, 14, 23, 26, 32, 33, 36, 41, 43, 44, 45, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau - VTĮ 3 priedo projektas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau - V A I projektas). Pritardami minėtiems įstatymų projektams pateiktoms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2017 m. balandžio 19 d. raštas Nr. (1.6) 2T-300) ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (2017 m. balandžio 19 d. raštas Nr. (1.19-0206)-5K-1708070)-6K-1702816) pastaboms, kurios apibendrintos derinimo pažymoje, papildomai teikiame šias Nacionalinės teismų administracijos pastabas:
VAI projekto: šiuo projektu numatoma atsisakyti poskyrio, kaip viešojo administravimo įstaigos administracijos padalinio, paliekant tik skyrius kaip galimą mažiausią struktūrinį padalinį su 5 pareigybėmis. Pritardami tikslui optimizuoti valstybės valdymą, manome, kad pasirinktas būdas nėra tinkamas, kadangi jis ne padeda, o trukdo centralizuoti funkcijas bei turės įtakos dirbtiniam pareigybių skaičiaus didinimui. Esant įstaigos poreikiui turėti poskyrį kaip mažą struktūrinį padalinį su bent minimaliais poskyrio vadovo vadovavimo įgalinimais ir atsakomybėmis, bus dirbtinai sukurtos kliūtys tą padaryti efektyviai.
Pavyzdžiui, po Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo nuo 2018 m. sausio 1 d., kurį įgyvendinus vietoje 49 apylinkių teismų bus 12 iš nutolusių teismo rūmų sudarytų apylinkių teismų, yra numatyta teismo raštinę kaip skyrių steigti centriniuose teismo rūmuose su 2-3 etatų poskyriais kituose teismo rūmuose. Tokiu būdu, visų pirma, būtų užtikrintas centralizuotas teismo raštinės procedūrų tvarkymas visame iš kelių rūmų sudarytame dideliame teisme, kita vertus, būtų suteikti tam tikri valdingi įgalinimai nutolusiuose rūmuose (padaliniuose) poskyrių vedėjams tvarkyti bylas ir spręsti kasdienius administracinius klausimus operatyviai vietoje. Nepaliekant jokių bent minimalius administracinius įgalinimus turinčių pareigybių nutolusiuose teismų rūmuose (kaip teismo padaliniuose), atsirastų teismo rūmų kasdienės veiklos efektyvumo problemų, kadangi sprendimai dėl visų kasdienių administracinių klausimų turėtų būti priimami (deleguoti) centrinių rūmų raštinėje. Akivaizdu, kad šiuo atveju, kaip ir kitose jstaigose, turinčiose iš atskirų padalinių, rūmų, filialų susidedančią organizacinę struktūrą, priėmus VAI pakeitimą ir atsisakius poskyrių, įstaigos bus priverstos ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti operatyvų bei efektyvų kasdienės veiklos sprendimų priėmimą. Deja, kai kuriais atvejais atsiras poreikis kurti atskirus skyrius su 5 pareigybėmis, tokiu būdu sudarant prielaidas priešingam valdymo optimizavimui rezultatui, t. y. etatų skaičių didėjimui. Taip pat pažymėtina, kad ne visų Įstaigos veiklos sričių skyriams yra būtinos 5 pareigybės (Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius, Informacinių technologijų skyrius teismuose neišvengiamai yra mažesni nei 5 pareigybės, o jų sujungimas būtų nelogiškas). 2.
VTį 3 priedo projekto: projektu numatyta panaikinti departamento direktorių pavaduotojų ir skyrių pavaduotojų pareigybes. Akivaizdu, kad tokias pareigybes šiuo metu užimantys asmenys turi teisėtus ir pagrįstus aukšta kompetencija bei patirtimi lūkesčius. Tokių žmonių teisėtų lūkesčių ignoravimas gali atnešti daug žalos profesionaliai valstybės tarnybai. Jau dabar valstybės tarnybai turint problemų konkuruoti rinkoje dėl geriausių specialistų (atitinkamų sričių profesionalų), juos pažeminus pareigose ir demotyvavus (o tai būtų akivaizdu, net jeigu būtų bandoma prarastas pareigas ir aukštesnę kategoriją kompensuoti padidintu nenuolatiniu priedu), rizika prarasti geriausius specialistus būtų didžiulė. Be to, šiuo metu steigdamos skyrių pavaduotojų pareigybes įstaigose sprendžia skyrių skaičiaus mažinimo klausimą, t. y. viename skyriuje per vedėjo pavaduotojus yra kuruojamos skirtingos įstaigos veiklos sritys. Atsisakius skyrių pavaduotojų pareigybių, atsiranda poreikis vieną skyrių skaidyti į kelis skyrius pagal kuruojamas sritis, Taigi, kaip ir poskyrių naikinimo atveju, projektu siūlomas reguliavimas gali sukelti priešingą siekiamam rezultatui efektą - įstaigos, bandydamos išlaikyti geriausius specialistus, kurs departamentus su skyriais, kad būtų sukurta papildomai vadovaujančių pozicijų (vietoj skyrių vedėjų ir pavaduotojų
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Simonas Gentvilas (2017-06-07)1 Argumentai: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-627 (toliau
Todėl Įstatymo projekte siūloma numatyti galimybę sudėtingų uždavinių sprendimui, įvairių, nevienarūšių funkcijų atlikimui steigti grupes, atsisakyti poskyrių, atsisakyti administracijos padalinių (departamentų, valdybų, skyrių ir t.t.) vadovų pavaduotojų pareigybių. O būtent, Įstatymo projekto rengėjų yra siūloma, kad skyrių sudarytu ne mažiau kaip 5 pareigybės nepriklausomai nuo to, ar skyrius yra departamento struktūrinė dalis, ar ne, bei kad viešojo administravimo įstaigos administracijos padalinį – grupę sudarytų taip pat, ne mažiau kaip 5 pareigybės. Tačiau, Įstatymo projekto rengėjai neatsižvelgė ir nevertino svarbios aplinkybės, jog kitose savivaldybėse jau yra padarytas įdirbis ir susiformavusi praktika, jog itin svarbias ir reikšmingas savivaldybei funkcijas tinkamai ir pilnutinai įgyvendina skyriai, kuriuose yra mažiau nei 5 pareigybės. Šiuose skyriuose dirba būtent tos srities profesionalai, kuriems papildomos ar jų kompetencijai nepriskirtos funkcijos, leidžia efektyviai pasiekti keliamus tikslus. Tokios nusistovėjusios sistemos keitimas, išbalansuotų teigimai vertinamą savivaldybių veiklą, nes savivaldybės būtų priverstos sujungti skirtingų kompetencijų, funkcijų ir požiūrių padalinius. Įstatymo projekte nėra numatyta galimybės savivaldybės padalinyje tvirtinti mažesnio pareigybių skaičiaus. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, siūlome palikti galioti dabartinio Viešojo administravimo įstatymo nuostatą, reglamentuojančią, jog skyrių gali sudaryti ne mažiau kaip 4 pareigybės, o tiesiogiai Savivaldybės administracijos direktoriui pavaldų skyrių – ne mažiau kaip 2 pareigybės.
Taip pat, Įstatymo projektu siekiant panaikinti departamentų direktorių ir skyrių vedėjų pavaduotojų pareigybes bei poskyrius, bus apsunkintas šių departamentų ir skyrių veiklos kontroliavimas, veiklos koordinavimas ir darbinių funkcijų tinkamas paskirstymas. Akivaizdu, jog vienasmeniui valdymo organui bus sudėtinga tinkamai ir kvalifikuotai vienu metu atlikti šias funkcijas. O Įstatymo projektu siūlomas papildomų departamentų steigimas, tik padidintų valdymo kaštus. Atsižvelgiant į tai, siūloma palikti vietos savivaldos institucijose efektyviai veikiančią tvarką, kad skyrių gali sudaryti poskyriai. Pasiūlymai:
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. 2. Viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. 3. Viešojo administravimo įstaigos administracijos padaliniais gali būti departamentas (valdyba), grupė, skyrius (biuras, tarnyba), o vietos savivaldybių institucijose gali būti poskyris. 4. Departamentas (valdyba), grupė steigiamas steigiami, jeigu administruojant pavestą sritį būtina spręsti sudėtingus uždavinius, atlikti įvairias, nevienarūšes funkcijas ir dėl to atsiranda poreikis koordinuoti jų įgyvendinimą.
Departamentą (valdybą) sudaro ne mažiau kaip du skyriai (biurai, tarnybos). Departamentui vadovauja direktorius (valdybai – viršininkas). Grupę sudaro ne mažiau kaip 5 pareigybės. Grupei vadovauja grupės vadovas. Direktorius (viršininkas) gali turėti pavaduotojų. Departamento (valdybos), grupės veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus ir kt.) tvirtina viešojo administravimo įstaigos vadovas. 5. Skyrius (biuras, tarnyba) paprastai yra departamento (valdybos) struktūrinė dalis. Kai administruoti pavestoje srityje yra nepakankama uždavinių ir funkcijų įvairovė arba kai to reikalauja įstatymas, skyrius (biuras, tarnyba) gali nebūti departamento (valdybos) struktūrinė dalis. Skyrių (biurą, tarnybą), kuris yra departamento (valdybos) struktūrinė dalis, sudaro ne mažiau kaip 4 5 pareigybės, išskyrus vidaus audito tarnybas ir centralizuotas vidaus audito tarnybas, kurias sudaro ne mažiau kaip 2 pareigybės. Savivaldybių institucijų skyrių (biurą, tarnybą), kuris yra departamento (valdybos) struktūrinė dalis, sudaro ne mažiau kaip 4 pareigybės. Savivaldybių institucijų Skyrių (biurą, tarnybą), kuris nėra departamento (valdybos) struktūrinė dalis, sudaro ne mažiau kaip 2 pareigybės. Skyriui (biurui, tarnybai) vadovauja vedėjas (viršininkas). Savivaldybių institucijų skyriaus (biuro, tarnybos) vedėjas (viršininkas) gali turėti pavaduotojų. Skyriaus (biuro, tarnybos) veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus ir kt.) tvirtina viešojo administravimo įstaigos vadovas. 6. Savivaldybių institucijų skyrių (biurą, tarnybą) gali sudaryti poskyriai (grupės). Poskyris (grupė) sudaromas iš ne mažiau kaip 3 pareigybių. Poskyriui (grupei) vadovauja vedėjas (viršininkas).
Poskyrio (grupės) veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus ir kt.) tvirtina viešojo administravimo įstaigos vadovas. 7 Uždaviniams ir funkcijoms, kurie nepriskirti atskiriems viešojo administravimo įstaigos administracijos padaliniams, įgyvendinti gali būti steigiama pareigybė (pareigybės), nepriklausanti (nepriklausančios) skyriui (biurui, tarnybai), ar departamentui (valdybai) ar grupei. Tokios pareigybės aprašą tvirtina ir pavedamas atlikti funkcijas nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas. 7. Šio straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatos viešojo administravimo įstaigoms taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja statutai ar kiti įstatymai.“ Pritarti iš dalies Komitetas parengė patobulintą Projektą Nr. XIIIP-627 (2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-627 (2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2017-06-28)1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo nario S. Gentvilo, Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl struktūrinių padalinių – grupių, poskyrių, taip pat būtinumo įvertinti savivaldybių viešojo administravimo subjektų struktūrinių padalinių steigimo ir veiklos specifiką, yra tikslintinos atitinkamos Projekto nuostatos, susijusios su šių padalinių sudarymu. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Vidaus administravimas 1.
administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. 2. Viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. 3. Viešojo administravimo įstaigos administracijos padaliniais gali būti departamentas (valdyba), grupė, skyrius (biuras, tarnyba), poskyris. 4. Departamentas (valdyba), grupė steigiami, jeigu administruojant pavestą sritį būtina spręsti sudėtingus uždavinius, atlikti įvairias, nevienarūšes funkcijas ir dėl to atsiranda poreikis koordinuoti jų įgyvendinimą. Departamentą (valdybą) sudaro ne mažiau kaip du skyriai (biurai, tarnybos). Departamentui vadovauja direktorius (valdybai – viršininkas). Grupę sudaro ne mažiau kaip 5 pareigybės. Grupei vadovauja grupės vadovas. Grupė steigiama, jeigu administruojant įstaigai pavestą sritį būtina spręsti sudėtingus, paprastai laikino pobūdžio uždavinius ir tam tikslinga iš įvairių tos įstaigos struktūrinių padalinių sutelkti kitus kompetentingus toje įstaigoje dirbančius valstybės tarnautojus. Grupė sudaroma iš ne mažiau kaip 5 valstybės tarnautojų. Grupei vadovauti skiriamas vienas iš valstybės tarnautojų. Departamento (valdybos), grupės veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus ir kt.) tvirtina viešojo administravimo įstaigos vadovas. 5. Skyrius (biuras, tarnyba) paprastai yra departamento (valdybos) struktūrinė dalis.
Kai administruoti pavestoje srityje yra nepakankama uždavinių ir funkcijų įvairovė arba kai to reikalauja įstatymas, skyrius (biuras, tarnyba) gali nebūti departamento (valdybos) struktūrinė dalis. Skyrių (biurą, tarnybą) sudaro ne mažiau kaip 5 pareigybės, išskyrus skyrius (biurus, tarnybas) savivaldybių viešojo administravimo subjektuose, kuriuos sudaro ne mažiau kaip 4 pareigybės, taip pat vidaus audito skyrius (tarnybas) ir centralizuotaus vidaus audito skyrius (tarnybas), kuriauos sudaro ne mažiau kaip 2 pareigybės. Skyriui (biurui, tarnybai) vadovauja vedėjas (viršininkas). Skyriaus (biuro, tarnybos) vedėjas (viršininkas) savivaldybių viešojo administravimo subjektuose gali turėti pavaduotojų. Skyriaus (biuro, tarnybos) veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus ir kt.) tvirtina viešojo administravimo įstaigos vadovas. 6. Skyrių (biurą, tarnybą) gali sudaryti poskyriai. Poskyris sudaromas iš ne mažiau kaip 3 pareigybių. Poskyriui vadovauja vedėjas. Poskyrio veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus ir kt.) tvirtina viešojo administravimo įstaigos vadovas. 6 7. Uždaviniams ir funkcijoms, kurie nepriskirti atskiriems viešojo administravimo įstaigos administracijos padaliniams, įgyvendinti gali būti steigiama pareigybė (pareigybės), nepriklausanti (nepriklausančios) skyriui (biurui, tarnybai), departamentui (valdybai) ar grupei. Tokios pareigybės aprašą tvirtina ir pavedamas atlikti funkcijas nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas. 7 8. Šio straipsnio 3, 4, 5, 6 dalių nuostatos viešojo administravimo įstaigoms taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja statutai ar kiti įstatymai.“
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas Įstatymo projektas Nr.
XIIIP-627 (2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas