priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, darbo Nr.4.1.5 nuostatos, numatančios Energijos vartojimo efektyvumo didinimą kasmet įgyvendinant ne mažiau kaip po 500 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų. Skirtingi valstybės paramos finansavimo šaltiniai, diferencijuota valstybės parama, kurios intensyvumą ir jos teikimo terminus nustato Vyriausybė, neužtikrina stabilių ir visiems butų ir kitų patalpų savininkams teikiamos vienodos valstybės paramos, apsunkina paramos teikimo administravimą. Galiojančių įstatymo nuostatų nepakanka privačiam kapitalui pritraukti, nes investuodamos privačias lėšas finansų įstaigos negali įsipareigoti teikti kreditus įstatyme nurodytomis sąlygomis. Kita vertus galiojančios įstatymo nuostatos nesudaro galimybių pritraukti pigesnes privačias lėšas, nei nurodyta įstatyme, atsižvelgiant į šiuo metų susiklosčiusias rinkos sąlygas. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti aiškiais ir ilgalaikes valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) valstybės paramos teikimo sąlygas ir būdus, užtikrinančius sklandų ir kokybišką Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo tęstinumą bei skatinančius daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus rengti ir įgyvendinti atnaujinimo (modernizavimo) projektus.
Uždaviniai Įstatymo projekto tikslui pasiekti:
būdus;
daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams finansuoti;
teises ir pareigas, interesų apsaugą;
(modernizavimo) priėmimą;
(modernizavimo) projektų vertinimo ir įgyvendinimo priežiūrą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (Statybos ir teritorijų planavimo departamento (direktorius Marius Narmontas, tel. 8~706 63608) Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas, tel. 8~706 63574). Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakytą ES struktūrinių fondų panaudojimo būsto renovacijai vertinimą. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymas) galiojančioje redakcijoje neišsamiai apibrėžti asmenys, vykdantys projekto įgyvendinimo administravimą, nepateikta sąvoka „daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas“, netiksliai reglamentuotos kitos įstatyme vartojamos sąvokos.
Šiuo metu valstybės parama teikiama šiais būdais:
1) suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti ir (ar) statybos techninei priežiūrai vykdyti) su Vyriausybės nustatyto dydžio, tačiau ne didesnėmis kaip
2) apmokant arba kompensuojant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 procentų, išlaidų dalį atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą (toliau – investicijų planas) patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai; apmokant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 procentų, išlaidų dalį statybos techninei priežiūrai vykdyti, taip pat apmokant ne didesnę kaip Vyriausybės nustatytą atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų dalį arba šias atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimo, jo įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas kompensuojant, jeigu jas butų ir kitų patalpų savininkai apmokėjo savo ar skolintomis lėšomis, ir
3) kompensuojant
didinančioms priemonėms, ir
4) apmokant nepasiturintiems gyventojams tenkančias atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, ir
5) papildomai Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis Vyriausybės nustatytais terminais kompensuojant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne didesnę kaip 25 procentų, investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, dalį, jeigu įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, ir
6) apmokant savivaldybėms tenkančias jų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas arba šias išlaidas ir įmokas kompensuojant, jeigu jas savo lėšomis apmokėjo savivaldybė ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius.
Šiuo metu valstybės parama teikiama šiais būdais:
1) suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti ir (ar) statybos techninei priežiūrai vykdyti) su Vyriausybės nustatyto dydžio, tačiau ne didesnėmis kaip
2) apmokant arba kompensuojant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 procentų, išlaidų dalį atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą (toliau – investicijų planas) patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai; apmokant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 procentų, išlaidų dalį statybos techninei priežiūrai vykdyti, taip pat apmokant ne didesnę kaip Vyriausybės nustatytą atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų dalį arba šias atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimo, jo įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas kompensuojant, jeigu jas butų ir kitų patalpų savininkai apmokėjo savo ar skolintomis lėšomis, ir
3) kompensuojant
didinančioms priemonėms, ir
4) apmokant nepasiturintiems gyventojams tenkančias atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, ir
5) papildomai Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis Vyriausybės nustatytais terminais kompensuojant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne didesnę kaip 25 procentų, investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, dalį, jeigu įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, ir
6) apmokant savivaldybėms tenkančias jų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas arba šias išlaidas ir įmokas kompensuojant, jeigu jas savo lėšomis apmokėjo savivaldybė ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius. Įstatymo 3 str.
Įstatymo 3 str. 3 d. numatoma, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) laikomos kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ir turi būti atskirtos nuo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą administruojančio subjekto lėšų. Įstatyme nėra nustatytas lėšų, skirtų apmokėti lengvatinio kredito ir palūkanų įmokas, ir lėšų, skirtų kaupti papildomas lėšas daugiabučio namo atnaujinimui modernizavimui, išskyrimas į atskiras kaupiamąsias sąskaitas. Įstatyme nėra aiškiai reglamentuojamos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriaus veiklos, susijusios su lengvatinį kreditą teikiančiomis įstaigomis, formos. Įstatyme nepakankamai aiškiai nurodoma, kad lengvatinio kredito sutartis, skirta daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti ir (ar) statybos techninei priežiūrai vykdyti), yra sudaroma daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų vardu arba subjekto, įgyvendinančio daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administravimą, vardu veikiant daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų naudai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 str. 3 d. ir 4.84. str. 4 d. numatyta galimybė butų ir kitų patalpų savininkams (naudotojams) bendrojo naudojimo objektus valdyti įsteigus butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudarius jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkus bendrojo naudojimo objektų administratorių. Kai subjektas, kuris įgyvendina daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, sudaro lengvatinio kredito sutartį, tarp tokio subjekto (skolininko) ir kreditoriaus susiklosčiusiems santykiams taikomi, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimai, susiję su paskolos (kredito) teisiniais santykiais.
Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu reguliavimu, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, norėdami pakeisti bendrojo naudojimo objekto valdytoją ar savivaldybės administratorių, kuris įgyvendina daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administravimą ir yra sudaręs lengvatinio kredito sutartį, privalo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, įskaitant, bet neapsiribojant, 6.116 str. 1 d. nustatyta sąlyga, kad skolos perkėlimas galimas tik gavus kreditoriaus sutikimą (išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumą ir patikimumą, nustatyta kitaip). Siekiant didinti daugiabučių namų modernizavimo programos patrauklumą, Įstatyme reikalinga aiškiai nustatyti, kad iš lengvatinio kredito sutarties kylančios pareigos butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu gali būti perkeliamos kitam bendrojo naudojimo objektų valdytojui ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui tik tuo atveju, jei gaunamas kreditoriaus sutikimas. Įstatyme nėra aiškiai reglamentuoti butų ir kitų patalpų savininkų ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriaus pareigų ir atsakomybės atribojimo principai. Dėl to mažėja daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų patrauklumas. Įstatyme nėra nustatyta aiški pareiga viešinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimo faktą, kai šiam tikslui yra sudaryta ir galiojanti lengvatinio kredito sutartis. Tuo galimai gali būti pažeidžiami buto ar kitos patalpos renovuotame name įgijėjo interesai. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymą siūloma išdėstyti nauja redakcija. Įstatymo projektu siūloma pildyti Įstatymo 2 straipsnį sąvokomis: „daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriaus“ (kuri apimtų bendrojo naudojimo objekto valdytojo, įgyvendinančio daugiabučio namo atnaujinimo (modernizacijos) projektą, ir savivaldybės programos administratoriaus sąvokas. Projekto įgyvendinimo administravimas, iš skyrus lengvatinio kredito sutarties sudarymas, pavedimo sutartimi taip pat gali būti pavedimas kitam asmeniui, teikiančiam projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas. Šios sąvokos įtvirtinimas Įstatyme užtikrintų teisinį aiškumą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriaus funkcijų, jų vykdymo, atsakomybės ribų, kai daugiabučio namo atnaujinimo (modernizacijos) projektą įgyvendina kitas asmuo nei bendrojo naudojimo objekto valdytojas. Pažymėtina, kad tokia sąvoka jau yra naudojama Įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose); „daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas“ (nustatant, kad šis planas yra daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalis (etapas). Projektu taip pat tikslinamos kitos įstatyme vartojamos sąvokos.
Siekiant užtikrinti pakankamą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų imtį ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytus uždavinius – kasmet modernizuoti ne mažiau kaip po 500 daugiabučių namų, atsižvelgiant į Finansų ministerijos užsakymu atliktą Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo būsto renovacijai vertinimą, Įstatymo projekte siūlomos tokios valstybės paramos teikimo sąlygos:
1) suteiti lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti (įskaitant atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymo priežiūros ir atnaujinimo (modernizavimo) projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą) ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo už atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalies (techninio darbo projekto) parengimą ir (ar) atliktus rangos darbus dienos apmokant šio kredito bendrų metinių palūkanų dalį, viršijančią 3 procentus tuo atveju, jei kredito metinės palūkanos viršija 3 procentus – šis valstybės paramos būdas aktualus siekiant pritraukti privačias investicijas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti);
2) apmokant arba kompensuojant 100 procentu ne didesnę kaip Vyriausybės nustatyto dydžio išlaidų dalį atnaujinimo (modernizavimo) projektui ar jo daliai parengti (įskaitant atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymo priežiūros ir atnaujinimo (modernizavimo) projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą), kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą investicijų planą patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai – šis paramos būdas skatintų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus rengti atnaujinimo (modernizavimo) projektus;
3) apmokėti arba kompensuoti 100 procentu ne didesnes kaip Vyriausybės nustatyto dydžio atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas;
4) kompensuoti 30 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms;
5) teikiant papildomą valstybės paramą, kai įgyvendinant atnaujinimo (modernizavimo) projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, Vyriausybės nustatytais terminais papildomai kompensuojant ne daugiau kaip 10 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos – šios papildomos paramos teikimas siekiant paskatinti individualių šilumos apskaitos prietaisų ir daliklių sistemos diegimą, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27.
Siekiant užtikrinti pakankamą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų imtį ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytus uždavinius – kasmet modernizuoti ne mažiau kaip po 500 daugiabučių namų, atsižvelgiant į Finansų ministerijos užsakymu atliktą Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo būsto renovacijai vertinimą, Įstatymo projekte siūlomos tokios valstybės paramos teikimo sąlygos:
1) suteiti lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti (įskaitant atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymo priežiūros ir atnaujinimo (modernizavimo) projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą) ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo už atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalies (techninio darbo projekto) parengimą ir (ar) atliktus rangos darbus dienos apmokant šio kredito bendrų metinių palūkanų dalį, viršijančią 3 procentus tuo atveju, jei kredito metinės palūkanos viršija 3 procentus – šis valstybės paramos būdas aktualus siekiant pritraukti privačias investicijas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti);
2) apmokant arba kompensuojant 100 procentu ne didesnę kaip Vyriausybės nustatyto dydžio išlaidų dalį atnaujinimo (modernizavimo) projektui ar jo daliai parengti (įskaitant atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymo priežiūros ir atnaujinimo (modernizavimo) projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą), kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą investicijų planą patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai – šis paramos būdas skatintų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus rengti atnaujinimo (modernizavimo) projektus;
3) apmokėti arba kompensuoti 100 procentu ne didesnes kaip Vyriausybės nustatyto dydžio atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas;
4) kompensuoti 30 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms;
5) teikiant papildomą valstybės paramą, kai įgyvendinant atnaujinimo (modernizavimo) projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, Vyriausybės nustatytais terminais papildomai kompensuojant ne daugiau kaip 10 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos – šios papildomos paramos teikimas siekiant paskatinti individualių šilumos apskaitos prietaisų ir daliklių sistemos diegimą, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27. Taip pat sudaromos sąlygos daugiabučiams namams, kuriuos šiluma aprūpina kelis namus aptarnaujantis šilumos punktas, įsirengti individualų šilumos punktą, taip sumažinant šilumos energijos nuostolius daugiabučiam namui šildyti, o tuo pačiu ir gyventojų išlaidas už šilumos energiją.
Energetikos ministerijos duomenimis Lietuvoje yra apie 4,9 tūkst. tokių daugiabučių namų. 6) apmokėti nepasiturintiems gyventojams tenkančias atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo (įskaitant atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymo priežiūros ir atnaujinimo (modernizavimo) projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą), jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas. Projekte siūloma atsisakyti savivaldybėms tenkančių jų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų atnaujinimo (modernizavimo) išlaidų apmokant kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas (šiuo atveju valstybės parama savivaldybėms būtų teikiama vienodomis sąlygomis kaip ir kitiems butų ir kitų patalpų savininkams). Valstybės paramą, nurodytą 3 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose, teikti iš vieno šaltinio – valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai įgyvendinti, šiuo tikslu taip pat naudojant Europos Sąjungos fondų ir kitas teisėtai gautas lėšas.
Projekte siūloma patikslinti lengvatinio kredito teikimo sąlygas, nustatant, kad lengvatinis kreditas teikiamas atnaujinimo (modernizavimo) projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti (įskaitant atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymo priežiūros ir atnaujinimo (modernizavimo) projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą) ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir penkerius metus kompensuojant šio kredito metinių palūkanų dalį, viršijančią 3 procentus tuo atveju, jei kredito metinės palūkanos viršija 3 procentus Palūkanų dalis, viršijanti 3 procentų metines palūkanas, Vyriausybės nustatyta tvarka būtų kompensuojama bankams ar kitoms finansų įstaigoms, teikiančioms lengvatinius kreditus. Šią funkciją pavedama atlikti viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūrai. Įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiu galios 3 str. 3 d. ir papildoma Įstatymo 6 str. 2 d. nustatant, kad atskirose kaupiamųjų lėšų sąskaitose yra laikomos butų ir kitų patalpų savininkų lėšos skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kurios yra kaupiamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintą tvarką, ir (ii) lėšos, skirtos apmokėti kiekvieno mėnesio lengvatinio kredito ir palūkanų įmokas. Tokiu Įstatymo papildymu siekiama užtikrinti, kad kredito įmokų ir palūkanų apmokėjimui skirtos lėšos nebūtų panaudojamos kitais, nei tik kredito sutarties vykdymo, tikslais ir atvirkščiai.
Kredito sutarties vykdymui skirtų lėšų panaudojimas kitais tikslais gali sukelti riziką daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymui, nes laiku nemokant įmokų ir palūkanų bankui ar kitai kredito įstaigai, gali būti pradėtos skaičiuoti netesybos ar nutraukiamas projekto finansavimas. Dėl minėtų priežasčių gali kilti projekto įgyvendinimo rizika, o butų ir kitų patalpų savininkai patirtų žalą. Įstatymo projektu yra siūloma atisakyti Įstatymo 5 str. 3 d. ir vietoje jos siūlomas naujas Įstatymo 7 str., kuriame numatomi lengvatinio kredito sutarties sudarymo būdai. Pagal naują Įstatymo straipsnį, kaip ir pagal iki šiol galiojantį reglamentavimą, Projekto administratorius (bendrojo naudojimo objektų valdytojas ir savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius) sutartį su bankais arba kredito įstaigomis dėl kredito atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalies (techninio darbo projekto) parengimo ir (ar) įgyvendinimo sudaro savo vardu, veikdamas butų ir kitų patalpų savininkų naudai, arba butų ir kitų patalpų savininkų vardu. Minėtos nuostatos išdėstomos naujai siekiant aiškiau reglamentuoti lengvatinio kredito sudarymo tvarką, aiškiai išskiriant du anksčiau minėtus lengvatinio kredito sutarties sudarymo būdus. Taip yra didinamas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos aiškumas ir patrauklumas. Įstatymo projektu siūlomame Įstatymo 8 str. numatomos nuostatos dėl Projekto administratoriaus ir butų ir kitų patalpų savininkų pareigų ir atsakomybės pasiskirstymo grąžinant lengvatinį kreditą.
Šios nuostatos įtvirtinimu siekiama užtikrinti, kad lėšos, skirtos lengvatinio kredito ir palūkanų įmokoms padengti, nebūtų naudojamos su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu nesusijusioms prievolėms vykdyti, taip apsaugant butų ir kitų patalpų savininkų interesus. Įstatymo 9 str. siekiama aiškiai reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 str. 3 d., 4.84 str. 4 d ir 6.116 str. nuostatų įgyvendinimą keičiant Projekto administratorių. Tuo atveju, kai Projekto administratorius lengvatinio kredito sutartį sudaro savo vardu, o butų ir kitų patalpų savininkai nusprendžia pakeisti Projekto administratorių, kuris yra lengvatinio kredito sutarties šalis, būtinas banko ar kitos kredito įstaigos, suteikusios lengvatinį kreditą, sutikimas. Projekto administratoriaus gebėjimai bei reputacija administruojant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus yra svarbūs kredito įstaigai, suteikusiai kreditą, tad ji turi teisę neduoti sutikimo pakeisti Projekto administratorių. Butų ir kitų patalpų savininkų interesams užtikrinti siūlomas reglamentavimas neapriboja jų teisės pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių, o yra susijęs tik su lengvatinio kredito sutarties šalimi – Projekto administratoriumi. Dėl šios priežasties, siekiant kuo aiškiau reglamentuoti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) santykius viename teisės akte, minėtas Civilinio kodekso reglamentavimas detalizuojamas Įstatymo 9 str. Įstatymo 10 str. nustatoma, kad Projekto administratorius privalo viešinti faktą apie daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, kai jo įgyvendinimui yra suteiktas lengvatinis kreditas. Šiuo reglamentavimu siekiama atskleisti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) faktą tretiesiems asmenims.
Toks viešinimas itin svarbus kitiems civiliniams santykiams, pavyzdžiui, buto ar kitų patalpų atnaujintame (modernizuotame) name pirkimo-pardavimo santykiams – tokio objekto įgijėjas turi būti informuotas apie visus su įsigyjamu turtu susijusius juridinius faktus, taip pat susijusius būsimus mokėjimus. Be to, šiuo metu nekilnojamojo turto registre yra išviešinamas faktas apie gyventojų ir kitų patalpų savininkų vardu suteiktus lengvatinius kreditus, tačiau nėra teisinio reglamentavimo, kuris numatytų pareigą Projekto administratoriui viešinti apie jo paties vardu gautas paskolas, skirtas daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui). Todėl siūlomu reglamentavimu yra įtvirtinama vienoda viešinimo tvarka abiem lengvatinio kredito sutarčių sudarymo atvejais (kai kreditas suteikiamas Projekto administratoriui ir tiesiogiai butų ir kitų patalpų savininkams). Tikimasi, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą bus užtikrintas Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos tęstinumas ir Vyriausybės programos numatyto prioriteto įgyvendinimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakytą ES struktūrinių fondų panaudojimo būsto renovacijai vertinimą. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą reikės rengti šių teisės aktų pakeitimus:
1) Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1213 „Dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“;
2) Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 1725 „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“;
3) Aplinkos ministro įsakymą „Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo priims Vyriausybė ar jos įgaliota institucija 12.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projektų apimtis, po 500 namų kasmet, valstybės biudžeto lėšų poreikis kompensuoti
didinančioms priemonėms ir kompensuoti bankams ar kitoms finansų įstaigoms lengvatinio kredito palūkanų dalį, viršijančią Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą Vyriausybės nustatytą lengvatinio kredito palūkanų dydį, valstybės biudžeto lėšų poreikis - 77 mln. eurų ir atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano parengimo, projektų įgyvendinimo administravimo ir techninės priežiūros išlaidoms apmokėti - 8,3 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „daugiabučių modernizavimas“. 15. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – projekto) 1 straipsnyje ir toliau įstatymo tekste nuolat kartojami žodžiai „atnaujinti (modernizuoti)“. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu siūlytina šiame straipsnyje įvesti šių žodžių trumpinį
„atnaujinti“ ir vartoti jį visame įstatymo tekste, atsisakant žodžio
skliaustuose „(modernizuoti)“ vartojimo. 2. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dalis nuostatos yra dėstoma skliaustuose „(savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga arba jos kontroliuojama įmonė)“. Toks nuostatų dėstymas skliaustuose vartojamas ir toliau įstatymo projekto tekste, pavyzdžiui, 3 straipsnio 1 dalyje „(daugiabučiams namams, kuriems pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, – 25 procentais)“, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte „(įskaitant atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymo priežiūros ir atnaujinimo (modernizavimo) projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimui)“ ir kitur. Pažymėtina, jog toks savarankiškų teisės normų, ar jų sudėtinių elementų dėstymas skliaustuose neatitinka teisės technikos taisyklių ir turėtų būti pakeistas. 3. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog sąvoka
„nepasiturintys gyventojai“ turėtų būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, kartu nurodoma, jog kitos sąvokos turėtų būti suprantamos kaip jos apibrėžtos Statybos įstatyme ir Konkurencijos įstatyme. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog ši nuostata turėtų būti išdėstyta atskiromis straipsnio dalimis, atskirai aptariant konkrečios įvardintos sąvokos sampratą ir visų kitų neapibrėžtų sąvokų sampratą. Antra, kelia abejonių, jog nustatomas baigtinis įstatymų sąrašas, kuriais reikėtų vadovautis aiškinant projekte naudojamų sąvokų turinį. Atkreiptinas dėmesys, jog toks baigtinis įstatymų nurodymas gali kelti neaiškumų dėl įstatyme naudojamų sąvokų, kurios nėra apibrėžtos nei Statybos įstatyme nei Konkurencijos įstatyme, turinio. 4. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti išlaidų apmokėjimą ,,atrinktam atnaujinimo (modernizavimo) projekto jo dalies rengėjui“ (pabraukta mūsų)“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir kokia tvarka atrinktų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar jo dalies rengėją. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 5. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikiama ,,kai įgyvendinant atnaujinimo (modernizavimo) projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, Vyriausybės nustatytais terminais papildomai kompensuojant ne daugiau kaip 10 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos“ (pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad pagal projekto 4 straipsnio nuostatas vienas iš valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) lėšų šaltinių yra valstybės biudžeto lėšos. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai terminais aukščiau minėtos kompensacijos būtų mokamos. Taip pat nėra aišku, kokiais kriterijais minėtus terminus nustatytų Vyriausybė.
Manytina, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai terminus, kuriais būtų išmokamos kompensacijos, turėtų žinoti prieš priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo). Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos
disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, kad kompensacijų išmokėjimo terminai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas konkretus valstybės teikiamos paramos procentas ir kuris subjektas būtų įgaliotas tą procentą nustatyti. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 6. Projekto 4 straipsnio 1 dalies sakinys, prasidedantis žodžiais „Atnaujinimo (modernizavimo)“ turėtų būti dėstomas atskira straipsnio dalimi. 7. Projekto 6 straipsnio 2 dalis yra perkrauta savarankiškomis ir nesusijusiomis, logiškai viena iš kitos nesekančiomis, teisės normomis, todėl ši dalis turėtų būti išdėstyta atskiromis straipsnio dalimis. 8. Projekto 6 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad buto ar kitų patalpų perleidimo (paveldėjimo) metu buvę įsiskolinimai pagal atnaujinimo (modernizavimo) projektus padengiami, o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui). Siūlomos nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus. Neaišku, kurie asmenys ir iki kada turėtų padengti įsiskolinimus. Nuostata ,,buvę įsiskolinimai“ tikslintina, nes nėra aišku, kokie konkrečiai įsiskolinimai turimi omenyje. Be to, nėra aišku, kaip būtų vykdomas įsiskolinimų padengimas ,,paveldėjimo metu“.
Pastebėtina ir tai, kad nėra aiškus projekto 6 straipsnio 5 dalies santykis su Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, kurioje tie patys santykiai reglamentuojami kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 9. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius lengvatinio kredito įmokas lengvatinį kreditą suteikusiam bankui ar kitai finansų įstaigai moka tik iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skirtų apmokėti kiekvieno mėnesio lengvatinio kredito ir palūkanų įmokas. Už kitų įstatymais ar sutartimi nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrojo naudojimo objekto valdytojo ir savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus atsakomybė šia nuostata nėra ribojama. Pastarosios nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus. Taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto 8 straipsnio nuostatomis siekiama užtikrinti, kad lėšos, skirtos lengvatinio kredito ir palūkanų įmokoms padengti, nebūtų naudojamos su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu nesusijusioms prievolėms vykdyti, taip apsaugant butų ir kitų patalpų savininkų interesus. Atsižvelgus į tai, siekiant teisinio aiškumo, projekto 8 straipsnio 1 dalis tikslintina atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto nuostatas. 10. Iš projekto 9 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokiems pagrindams esant projekto administratorius galėtų būti keičiamas ir kokias teises tiek esamo, tiek naujo administratoriaus atžvilgiu turėtų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 11.
straipsnio turinį, keistinas į „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“. 12. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje žodžiai „nurodyto termino“ keistini į žodžius „nurodytos datos“. 13. Svarstytina, ar vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostata:
„Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio
subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos“, neturėtų būti pakeista įstatymo įsigaliojimo data. 14. Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 16 punktų nuostatas turėtų būti atliekamas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Privatinės teisės skyriaus vedėja, Daina Petrauskaitė pavaduojanti departamento direktorių S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] V.Vėgelis tel. (8
5) 239 6899, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – projekto) 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas žodžių
„atnaujinimas (modernizavimas)“ trumpinys „atnaujinimas“, tačiau toliau
projekto tekste (projekto 2 straipsnio 2 ir 3dalys, Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalys) jo nesilaikoma. 2. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – projekto) 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriumi gali būti savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybė, įsteigusi pelno nesiekiančią įstaigą, dalyvio teises gali perleisti kitiems subjektams. Taigi formaliai pelno nesiekiančios įstaigos steigėju būtų savivaldybė, bet daugiabučio namo atnaujinimą organizuotų pelno nesiekianti įstaiga, kurios savivaldybė nekontroliuotų. Todėl tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimą vykdytų savivaldybės kontroliuojamas juridinis, projekto nuostatas reikėtų patikslinti. 3.
3Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti,
kad jeigu atnaujinimo projekto ar jo dalies parengimą, pirkdamas paslaugas savo iniciatyva organizuoja projekto administratorius ar savivaldybė, šio atnaujinimo projekto ar jo dalies parengimo išlaidos, apmokamos pirkimo metu projekto administratoriaus ar savivaldybės atrinktam atnaujinimo projekto ar jo dalies rengėjui arba kompensuojamos projekto administratoriui ar savivaldybei, jeigu atnaujinimo projekto ar jo dalies parengimo išlaidas jis (ji) apmokėjo savo lėšomis, kai investicijų planą patvirtina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog įstatymo projekto nuostatose jokiais atvejais, išskyrus analizuojamąjį, savivaldybei nepavedama atlikti jokių tiesioginių ir konkrečių funkcijų, susijusių su konkretaus daugiabučio namo atnaujinimu. Visose kitose projekto nuostatose kalbama tik apie savivaldybių programas daugiabučiams namams atnaujinti. Šiame kontekste pastebėtina, jog savivaldybės programa ir tiesioginis dalyvavimas konkretaus daugiabučio namo atnaujinimo procese savo esme yra visiškai skirtingi procesai, be to, šie procesai yra ir turi būti vykdomi skirtingų subjektų. Pagal įstatymo projekto nuostatas, visus veiksmus, susijusius su konkretaus daugiabučio namo atnaujinimu turėtų atlikti tik įstatymo projekte įvardinti asmenys, t. y. bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu pagal pavedimo sutartį veikiantis asmuo, teikiantis atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius. Tuo tarpu savivaldybių kompetencija yra ribojama savivaldybių programų tvirtinimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teigtina, jog analizuojama nuostata, nedera su kitomis įstatymo projekto nuostatomis ir nustato savivaldybėms įgalinimą atlikti veiksmus, nederančius su jų kompetencija.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog siūlomas reguliavimas yra nesuderintas ir su projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose imperatyviai nustatoma, jog visus sprendimus, susijusius su daugiabučio namo atnaujinimu priima butų ir kitų patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Antra, pastebėtina, jog nuostatoje įtvirtinus sąlygą, jog projekto ar jo dalies parengimo paslaugos gali būti apmokamos šių paslaugų pirkimo metu, t. y. valstybės paramą suteikiant paslaugų pirkimo metu, nuostata taptų dviprasmiška ir iš dalies diskriminacinė išlaidų atlyginimo klausimu, nes tuo atveju, kai paslauga būtų apmokama prikimo metu, šio pirkimo išlaidos būtų padengiamos visuomet, neatsižvelgiant į tai, ar investicijų planą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai patvirtino, ar ne. Tuo tarpu, jeigu šios paslaugos nebūtų apmokamos pirkimo metu, jų kompensavimas ar nekompensavimas išimtinai priklausytų nuo to, ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai patvirtino investicijų planą. Teigtina, jog siūlomas nuostatos turinys pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą, nes niekuo nesiskiriantiems asmenims, vienodų teisinių santykių atveju būtų nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas. Trečia, pastebėtina, jog nuostatoje vartojamas žodžių junginys „pirkimo metu“ stokoja teisinio aiškumo, nes nėra aišku, kokį teisinį veiksmą reikėtų laikyti „pirkimo metu“. Nėra aišku ir koks laiko tarpas būtų skirtas apmokėjimui, neaišku, ar tokį pirkimą asmuo, atsakingas už išlaidų kompensavimą, galėtų kvestionuoti ir neapmokėti išlaidų, ar būtų galima tokias išlaidas išieškoti tuo atveju, jei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatvirtintų investicijų plano.
Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad stokojamas teisinis reguliavimas yra susijęs su asmenų teisėmis, todėl jo turinys negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte. 4. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad atnaujinimo projektui įgyvendinti skirta kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto ar kitos patalpos naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, turi atitikti vykdomų darbų mastą ir buto savininkų pajamas. Pažymėtina, kad daugiabutyje name, kuris yra atnaujinamas, gali būti ne tik butai, bet ir kitos patalpos. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis nustatant kaupiamojo įnašo ir kitų mėnesinių įmokų dydį nebūtų atsižvelgiama į tokių patalpų savininkų pajamas. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai patikslinti. 5. Atkreipiame dėmesį, kad buto ar kitų patalpų pirkėjais (įgijėjais) arba paveldėtojais gali būti ne vienas, bet keli asmenys. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nereikėtų patikslinti projekto 6 straipsnio 6 dalies nuostatų, kuriose siūloma reglamentuoti vykdytinų prievolių pagal daugiabučio namo atnaujinimo projektą perdavimą (perėmimą). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte siūloma imperatyviai nustatyti, kad buto ar kitų patalpų perleidimo atveju įsiskolinimus pagal atnaujinimo projektą, susidariusius iki buto ar kitos patalpos perleidimo dienos, padengia buto ar kitos patalpos pardavėjas (perleidėjas), tačiau nenustatomi jokie terminai tokiems įsiskolinimams padengti, todėl įsiskolinimai galėtų likti nepadengti neapibrėžtai ilgą laiko tarpą, arba dėl šių įsiskolinimų išieškojimo turėtų būti kreipiamasi į teismą.
Manome, jog toks reguliavimo pobūdis neatitinka normos tikslo. Todėl svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą ir nustatyti atsiskaitymo terminus, kurie galėtų būti susieti su nekilnojamojo turto sandorio notariniu tvirtinimu ir atsiskaitymu už nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, nustatant, jog tuo atveju, jei įsiskolinimai nepadengti iki sandorio sudarymo momento, dalis lėšų, pirkėjo mokėtinų už nekilnojamojo turto objektą, turėtų būti pervedamos tiesiogiai įsiskolinimams padengti. 6. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius lengvatinio kredito įmokas lengvatinį kreditą suteikusiam bankui ar kitai finansų įstaigai moka tik iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skirtų kiekvieno mėnesio lengvatinio kredito ir palūkanų įmokoms apmokėti. Bendrojo naudojimo objekto valdytojo ir savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus atsakomybė už kitų įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų, susijusių su atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimu, įmokų iš gyventojų surinkimu ir (ar) lengvatinio kredito grąžinimo administravimu, nevykdymą ar netinkamą vykdymą šia nuostata nėra ribojama“. Pastarosios nuostatos turinys nėra aiškus.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto 8 straipsnio nuostatomis siekiama užtikrinti, kad lėšos, skirtos lengvatinio kredito ir palūkanų įmokoms padengti, nebūtų naudojamos su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu nesusijusioms prievolėms vykdyti, taip apsaugant butų ir kitų patalpų savininkų interesus. Atsižvelgus į tai, siekiant teisinio aiškumo, projekto 8 straipsnio
nuostatas. Be to, nuostata ,,įmokų iš gyventojų surinkimu“ tikslintina, nes kaupiamąsias įmokas ir kitas mėnesines įmokas moka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, bet ne gyventojai. 7. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pareiga butų ir kitų patalpų savininkams mokėti įmokas lengvatiniam kreditui grąžinti kyla ,,pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka balsų dauguma priimtą sprendimą ir šį įstatymą“. Iš projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, koks daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas turimas omenyje. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projektą nereikėtų patikslinti. 8. Projekto 9 straipsnyje siūloma nustatyti, kad ,,projekto administratorius, kurio vardu gyventojų naudai sudaroma lengvatinio kredito sutartis atnaujinimo projektui parengti ir (ar) įgyvendinti, gali būti keičiamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, tai suderinus su lengvatinį kreditą suteikusiu banku ar kita finansų įstaiga šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka“. Ši nuostata tobulintina. Pirma, pagal projekto 7 straipsnio nuostatas sutartį su bankais ar kitomis finansų įstaigomis dėl lengvatinio kredito sudaro ne projekto administratorius, bet bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius, jeigu tai numatyta pavedimo sutartyje. Atsižvelgus į tai, projekto 7 ir 9 straipsnių nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
Antra, pagal projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatas bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius sutartį su bankais ar kitomis finansų įstaigomis sudaro savo vardu, veikdamas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų naudai, bet ne gyventojų naudai. Atsižvelgus į tai, projekto 9 straipsnyje vietoj žodžių ,,gyventojų naudai“ reikėtų įrašyti žodžius ,,butų ir kitų patalpų savininkų naudai“. Trečia, projekto nuostata ,,sudaroma lengvatinio kredito sutartis atnaujinimo projektui parengti ir (ar) įgyvendinti“ derintina su projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pagal kurias lengvatinis kreditas suteikiamas ne atnaujinimo projektui parengti, bet atnaujinimo projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokias teises tiek esamo, tiek naujo administratoriaus atžvilgiu turėtų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Neaišku, ar projekto administratorius turėtų pareigą reguliariai atsiskaityti butų ir kitų patalpų savininkams, juos informuoti apie projekto įgyvendinimo eigą, lėšų panaudojimą ir pan. Be to, iš projekto 9 straipsnio „Projekto administratoriaus pakeitimas“ nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu galėtų būti keičiamas projekto administratorius. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] V.Vėgelis tel. (8
5) 239 6899, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2017-06-21
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Algirdas
Butkevičius, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas, Vida Ačienė, Kęstutis Bartkevičius, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
redakcija dėstomo įstatymo (toliau – projekto) 1 straipsnyje ir toliau įstatymo tekste nuolat kartojami žodžiai „atnaujinti (modernizuoti)“. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu siūlytina šiame straipsnyje įvesti šių žodžių trumpinį „atnaujinti“ ir vartoti jį visame įstatymo tekste, atsisakant žodžio skliaustuose „(modernizuoti)“ vartojimo. Pritarti2
4 Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dalis nuostatos yra dėstoma skliaustuose „(savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga arba jos kontroliuojama įmonė)“.
Toks nuostatų dėstymas skliaustuose vartojamas ir toliau įstatymo projekto tekste, pavyzdžiui, 3 straipsnio 1 dalyje „(daugiabučiams namams, kuriems pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, – 25 procentais)“, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte „(įskaitant atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymo priežiūros ir atnaujinimo (modernizavimo) projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimui)“ ir kitur. Pažymėtina, jog toks savarankiškų teisės normų, ar jų sudėtinių elementų dėstymas skliaustuose neatitinka teisės technikos taisyklių ir turėtų būti pakeistas. Pritarti3
6 Projekto 2 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog sąvoka „nepasiturintys gyventojai“ turėtų būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, kartu nurodoma, jog kitos sąvokos turėtų būti suprantamos kaip jos apibrėžtos Statybos įstatyme ir Konkurencijos įstatyme. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog ši nuostata turėtų būti išdėstyta atskiromis straipsnio dalimis, atskirai aptariant konkrečios įvardintos sąvokos sampratą ir visų kitų neapibrėžtų sąvokų sampratą. Antra, kelia abejonių, jog nustatomas baigtinis įstatymų sąrašas, kuriais reikėtų vadovautis aiškinant projekte naudojamų sąvokų turinį. Atkreiptinas dėmesys, jog toks baigtinis įstatymų nurodymas gali kelti neaiškumų dėl įstatyme naudojamų sąvokų, kurios nėra apibrėžtos nei Statybos įstatyme nei Konkurencijos įstatyme, turinio. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-12 Nr.
2 Projekto
atnaujinimo (modernizavimo) projekto jo dalies rengėjui“ (pabraukta mūsų)“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir kokia tvarka atrinktų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar jo dalies rengėją. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti5
15 Projekto
daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikiama ,,kai įgyvendinant atnaujinimo (modernizavimo) projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, Vyriausybės nustatytais terminais papildomai kompensuojant ne daugiau kaip 10 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos“ (pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad pagal projekto 4 straipsnio nuostatas vienas iš valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) lėšų šaltinių yra valstybės biudžeto lėšos. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai terminais aukščiau minėtos kompensacijos būtų mokamos. Taip pat nėra aišku, kokiais kriterijais minėtus terminus nustatytų Vyriausybė. Manytina, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai terminus, kuriais būtų išmokamos kompensacijos, turėtų žinoti prieš priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo).
Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, kad kompensacijų išmokėjimo terminai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas konkretus valstybės teikiamos paramos procentas ir kuris subjektas būtų įgaliotas tą procentą nustatyti. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti6
1 Projekto 4 straipsnio 1 dalies sakinys, prasidedantis žodžiais „Atnaujinimo (modernizavimo)“ turėtų būti dėstomas atskira straipsnio dalimi. Pritarti7
2 Projekto 6 straipsnio 2 dalis yra perkrauta savarankiškomis ir nesusijusiomis, logiškai viena iš kitos nesekančiomis, teisės normomis, todėl ši dalis turėtų būti išdėstyta atskiromis straipsnio dalimis. Pritarti8
5 Projekto 6 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad buto ar kitų patalpų perleidimo (paveldėjimo) metu buvę įsiskolinimai pagal atnaujinimo (modernizavimo) projektus padengiami, o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui). Siūlomos nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus. Neaišku, kurie asmenys ir iki kada turėtų padengti įsiskolinimus.
Nuostata ,,buvę įsiskolinimai“ tikslintina, nes nėra aišku, kokie konkrečiai įsiskolinimai turimi omenyje. Be to, nėra aišku, kaip būtų vykdomas įsiskolinimų padengimas ,,paveldėjimo metu“. Pastebėtina ir tai, kad nėra aiškus projekto 6 straipsnio 5 dalies santykis su Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, kurioje tie patys santykiai reglamentuojami kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti9
1 Projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius lengvatinio kredito įmokas lengvatinį kreditą suteikusiam bankui ar kitai finansų įstaigai moka tik iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skirtų apmokėti kiekvieno mėnesio lengvatinio kredito ir palūkanų įmokas. Už kitų įstatymais ar sutartimi nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrojo naudojimo objekto valdytojo ir savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus atsakomybė šia nuostata nėra ribojama. Pastarosios nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus. Taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto
kredito ir palūkanų įmokoms padengti, nebūtų naudojamos su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu nesusijusioms prievolėms vykdyti, taip apsaugant butų ir kitų patalpų savininkų interesus. Atsižvelgus į tai, siekiant teisinio aiškumo, projekto 8 straipsnio 1 dalis tikslintina atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto nuostatas. Svarstyti pagrindiniame komitete10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-12 Nr.
Iš projekto 9 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokiems pagrindams esant projekto administratorius galėtų būti keičiamas ir kokias teises tiek esamo, tiek naujo administratoriaus atžvilgiu turėtų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Projekto 2 straipsnio pavadinimas, atsižvelgiant į straipsnio turinį, keistinas į „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“. Pritarti12
4
žodžiai „nurodyto termino“ keistini į žodžius „nurodytos datos“. Pritarti13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Svarstytina, ar vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostata: „Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos“, neturėtų būti pakeista įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 16 punktų nuostatas turėtų būti atliekamas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Svarstyti pagrindiniame komitete
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1 Lietuvos savivaldybių asociacija 2017-06-14 Nr. (21)-SD-518 Lietuvos savivaldybių asociacija teikia pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-833 (toliau – Projektas):
galiojančio Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto panaikinimui, nes daugeliu atvejų savivaldybės bus finansiškai nepajėgios pačios savo lėšomis padengti jų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidų, kredito draudimo įmokos, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokų. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajono savivaldybė nurodo, kad ketinama atnaujinti (modernizuoti) 35 butų daugiabutį namą, kuriame 11 butų – savivaldybės nuosavybės teise valdomų. Tokiu atveju savivaldybei tektų prisidėti 100-120 tūkst. eurų, o tai per didelė finansinė našta savivaldybei, todėl tikėtina, kad panaikinus minėtą Įstatymo nuostatą, sulėtės arba apskritai bus atsisakoma tokių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybėje 2017 m. vasario mėn. socialinio būsto laukė 1837 asmenys ir šeimos. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 1-704 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašų tvirtinimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą“ patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašu, socialinio būsto fondą sudaro 1227 būstai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Sąrašuose įrašytiems asmenims ar šeimoms išnuomojamas tik tas socialinis būstas, kuris atlaisvinamas nutraukus Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto nuomos sutartis arba nuomininkams mirus, jeigu nelieka kitų nuomininko šeimos narių. Atsižvelgiant į tai, socialinį būstą kasmet gauna tik apie 3 proc. asmenų ir šeimų, laukiančių socialinio būsto. Dėl socialinių būstų trūkumo Vilniaus miesto savivaldybėje asmenims ir šeimoms jų tenka laukti net iki 30 metų. Pažymėtina, kad asmenų ir šeimų, laukiančių socialinio būsto Vilniaus miesto savivaldybės eilėje, skaičiaus augimas vyksta sparčiau nei vykdoma socialinio būsto fondo plėtra, todėl savivaldybės būsto nuomos mokestį skiriant ne socialinio būsto plėtrai, o renovacijai, esama aprūpinimo būstu problema tik gilėtų. 2. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatyti galimi papildomi finansiniai įsipareigojimai savivaldybėms, todėl siūlytina šį punktą patikslinti, konkrečiai nurodant, kokie finansiniai įpareigojimai daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procese tenka savivaldybėms. Nepritarti Komitetas pritarė Seimo nario Juozo Baublio pasiūlymui. (žr. išvadą ,,5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai“)2 Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2017-06-16 Nr. 1279-17-0403 2, 3, 4 I. Vykdant Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) (toliau – Renovacija) projektą, neretai iškyla poreikis lygiagrečiai su Renovacijos projektu įgyvendinti kai kurias namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo, kapitalinio remonto priemones (toliau – rekonstravimo darbai).
Pvz., įrengiant pagal Renovacijos projektą šlaitinį stogą, tikslinga tuo pačiu sumontuoti ir laiptų maršą į statomą po šlaitiniu stogu pastogę, kad pastogėje galima būtų vėliau įrengti patalpas. Tokius darbus Renovacijos metu labai patogu atlikti. Ir priešingai, jeigu laiptų maršą į pastogę bandytume sumontuoti po šlaitinio stogo įrengimo (t. y. po Renovacijos), reiktų išardyti ką tik sumontuotą šlaitinį stogą ir tik taip galima prieiti prie perdengimo plokščių, kurias reikia nuimti, norint padaryti laiptų maršą į pastogę. Tokių pavyzdžių rastume ir daugiau. Daugiabučių namų gyventojams būtų labai naudinga įteisinti tokių Sutapdintų projektų įgyvendinimą. Siūlome Projekto 3 straipsnį papildyti nauja 2A dalimi, koreguoti šio str. 3 dalį ir papildyti šio str. 4 dalį nauju 8) papunkčiu sekančiai:
„2A. Jeigu kartu su atnaujinimo (modernizavimo) projektu daugiabučiame
name yra įgyvendinamos priemonės, kurios pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą nėra Valstybės remiamos priemonės (pvz., papildomų aukštų pristatymas, patalpų po šlaitinio stogo pastoge įrengimas, kiti statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai) (toliau Pastato rekonstravimo projektas), turi būti atliktas šių dviejų projektų (Atnaujinimo (modernizavimo) projekto ir Pastato rekonstravimo projekto) sąnaudų atskyrimas, ir parama teikiama tik Atnaujinimo (modernizavimo) projekto priemonėms.“ „3.
Šio straipsnio 1, ir 2 ir 2A dalyse nurodytos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles tvirtina Vyriausybė.“ „8) (Agentūra) Atlieka Sutapdintų projektų (Atnaujinimo (modernizavimo) projekto ir Pastato rekonstravimo projekto) dalių sąnaudų atskyrimo vertinimą.“
pagrindiniame komitete3 Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2017-06-16 Nr. 1279-17-040 II. Renovuotinų namų Lietuvoje yra apie 30.000. Vyriausybės siūlomu tempu (po 500 DN per metus) tai užtruktų 50÷60 metų. Akivaizdu, kad reiktų ieškoti priemonių, leisiančių paspartinti Renovacijos procesą. Vieną iš tokių priemonių siūlo Seimo narys Linas Balsys (Projektas XIIP-2766: žr. 2016-10-29 L.Balsio pasiūlymą tobulinti šį projektą). L.Balsio Projektas orientuotas į Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų iniciatyvos renovuoti savo namą skatinimą. Patalpų savininkai atliktų Renovacijos darbus savo ar skolintomis lėšomis ir savo rizika. Ir tik pasiekus reikšmingus Renovacijos rezultatus (pasiekus C, B, ar A energinio naudingumo klasę) Patalpų savininkams būtų suteikiama valstybės parama. Tai būtų rėmimas ne pagal įdėtas sąnaudas, bet pagal pasiektą rezultatą.
Tie procesai Lietuvoje (Renovacijos procesas vertinamas pagal sąnaudas ir Renovacijos procesas vertinamas pagal rezultatą) galėtų vykti lygiagrečiai. Siūlome L. Balsio Projekto XIIP-2766 nuostatas implementuoti į rengiamą Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimo įstatymo Projektą Nr. 17-5917. Nepritarti Pažymėtina, kad išvada dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 1 ir 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2766 pateikta Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarime Nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 1 ir 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2766“. Seimo nario L. Balsio siūlymai, pagal kuriuos paramos dydis siejamas su MMA, kuris be kita ko kasmet didėja, pareikalautų ženkliai daugiau valstybės biudžeto lėšų. BFK 2015 m. rugsėjo 26 d. posėdyje pasiūlė įstatymo projektą Nr. XIIP-2766 grąžinti iniciatoriams tobulinti, o pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas nusprendė minėtą įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-26 nutarime Nr. 921 išdėstytus argumentus. 4
priežiūros rūmai 2017-06-16 Nr. 1279-17-04062 III. Projekto Aiškinamojo rašte ir Projekto 6 str. 2 dalyje pateikti aiškinimai apie kaupiamųjų lėšų sąskaitas skiriasi. Manome, kad reiktų patikslinti Projekto 6 str. 2 dalį, kad išvengtume Aiškinamajame rašte nurodytų blogų pasekmių Kredito ir palūkanų mokėjimui skirtų lėšų sąskaitai ir kad ši nuostata atitiktų Projekto 8 str. nuostatas.
Atkreipiame dėmesį, kad sąvokų straipsnyje yra trys Renovacijos projekto administratoriaus atvejai, o Įstatymo projekto tekste daugumoje atvejų naudojai tik du; siūlome atlikti redakcinius pataisymus Projekto tekste. Siūlome Projekto 6 str. 2 dalį patikslinti ir išdėstyti taip:
„2. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų
savininkų lėšos, skirtos daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), taip pat lėšos skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kurios yra kaupiamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintą tvarką, ir (ar) lėšos renkamos iš patalpų savininkų tiksline paskirtimi kiekvieno mėnesio lengvatinio kredito ir palūkanų įmokoms apmokėti, laikomos atskiroje atskirose kaupiamųjų lėšų sąskaitoje sąskaitose, turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo ar savivaldybės programos įgyvendinimo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriaus lėšų ir į apskaitą įtraukiamos atskirai. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą sąskaitas draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojo, savivaldybės programos įgyvendinimo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų prievoles. Atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirta kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto naudingojo ploto ar kitos patalpos bendrojo ploto vienam kvadratiniam metrui, neturi būti didesnė už Vyriausybės nustatytąją (išskyrus atvejus, kai didesniam įmokos dydžiui raštu pritaria daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas). Kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) dydį, vadovaudamasis šioje dalyje nurodyta metodika, apskaičiuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas ir patvirtina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, priimdami sprendimą balsų dauguma Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.“
pagrindiniame komitete5
priežiūros rūmai 2017-06-16 Nr. 1279-17-04081 IV. Mūsų vertinimu Projekto 8 str. 1 dalies antrasis sakinys prieštarauja pirmajam (arba bent jau jis gali būti suprantamas nevienareikšmiai). Svarstytina ar nebūtų aiškiau, jeigu jį pašalintume iš Projekto: „1. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriaus lengvatinio kredito įmokas lengvatinį kreditą suteikusiam bankui ar kitai finansų įstaigai moka tik iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skirtų apmokėti kiekvieno mėnesio lengvatinio kredito ir palūkanų įmokas. Už kitų įstatymais ar sutartimi nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrojo naudojimo objekto valdytojo ir savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus atsakomybė šia nuostata nėra ribojama.“
pagrindiniame komitete6 Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2017-06-16 Nr. 1279-17-04010 V. Galimi atvejai, kai, parduodant butą Renovuojamame name, nebus pareikalauta pateikti notarui pažymą apie buto savininko įsiskolinimą pagal jo prievoles BNO valdytojui ir Renovacijos projekto administratoriui. Problema yra išspręsta dėl namų, kur valdytojas yra bendrija, tačiau dėl administruojamų namų – reikalavimo parduodant butą pateikti pažymą Teisės aktuose nėra. Šis Įstatymas būtų tinkama vieta tokią nuostatą numatyti dėl visų Daugiabučių namų.
Taip būtų suvienodintas reglamentavimas dėl bendrijų ir ne bendrijų namų, ir išvengta pardavimo buto su įsiskolinimais projekto įgyvendinimo administratoriui. Siūlytina tikslinti Projekto 10 str. ir jį išdėstyti taip: „Kai daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui parengti ir (ar) įgyvendinti suteiktas lengvatinis kreditas, bendrojo naudojimo objektų valdytojas ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius įregistruoja daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimo faktą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka pateikdamas lengvatinio kredito sutarties kopiją. Bet kuriuo atveju, parduodant (dovanojant, paveldint) butą daugiabučiame name, butų ir kitų patalpų savininkas privalo pateikti pažymą apie įsiskolinimus BNO valdytojui ir (jeigu aktualu) Renovacijos projekto administratoriui.“
pagrindiniame komitete7
priežiūros rūmai 2017-06-16 Nr. 1279-17-04032 VI. Kai kurios formuluotės Projekto tekste neatitinka veiksmų chronologijos. Kai yra patvirtinamas Investicijų planas (IP), dar nebūna parengtas visas Projektas, todėl netikslu rašyti, kad kai patvirtinamas IP, apmokamos Projekto parengimo išlaidos. Tokiose Projekto nuostatose reiktų akcentuoti ne laiko aplinkybę (kai Investicijų planą patvirtina savininkai), o priežastingumo ryšį (jeigu IP patvirtina savininkai). Visas tokias nuostatas tekste reiktų redaguoti pagal mūsų čia siūlomą pataisą
redaguoti Projekto 3 str. 2 dalį taip: „2.
2 dalį taip:
„2. Jeigu atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar jo dalies
parengimą, pirkdamas paslaugas savo iniciatyva organizuoja projekto administratorius, šio atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar jo dalies parengimo išlaidos, neviršijant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos paramos dydžio, apmokamos atrinktam atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar jo dalies rengėjui arba kompensuojamos projekto administratoriui, jeigu atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar jo dalies parengimo išlaidas jis apmokėjo savo lėšomis, kai su sąlyga, kad (arba galima būtų rašyti „jeigu“) investicijų planą patvirtina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai.“
pagrindiniame komitete8
priežiūros rūmai 2017-06-16 Nr. 1279-17-040312 VII. Projekto 3 str. 1 dalies 2 punkte „pasimetė“ labai svarbi Projekto dalis – Investicijų planas. Siūlome šią nuostatą redaguoti taip: „2) apmokant arba kompensuojant 100 procentu ne didesnę kaip Vyriausybės nustatyto dydžio išlaidų dalį atnaujinimo (modernizavimo) projektui ar jo daliai parengti (įskaitant investicijų planą, atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymo priežiūros ir atnaujinimo (modernizavimo) projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą), kai jeigu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą investicijų planą patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai, ir“
pagrindiniame komitete9 Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2017-06-16 Nr. 1279-17-040 VIII. Svarbiausias sprendimas, kurį renovacijos eigoje priima patalpų savininkai yra Investicijų plano su visais jo atributais (žr. IP sąvokos apibrėžimą) patvirtinimas. Tolimesnis projekto rengimas yra IP nuostatų įgyvendinimas. Manytume, kad atskaitos tašku naujos šio Įstatymo redakcijos taikymui turėtų būti ne Projekto pilnoje apimtyje parengimas, o IP patvirtinimas. Tai turėtų atsispindėti šio Įstatymo įsigaliojimo ir taikymo straipsnyje.
Siūlome Įstatymo įsigaliojimo ir taikymo straipsnio 2 ir 3 dalis pakeisti ir išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektams (Investicijų planams), Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtiems nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektai (patalpų savininkų patvirtinti Investicijų planai) vykdomi ir valstybės parama šiuos projektus įgyvendinantiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams teikiama pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakciją, galiojusią iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus šio Įstatymo 1 straipsniu dėstomo Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą valstybės paramą, kuri 100 procentu teikiama ir iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus (Investicijų planus) įgyvendinantiems butų ir kitų patalpų savininkams.“
pagrindiniame komitete
pasiūlymai: Negauta
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1
17 Argumentai: Įstatymo projekte siūloma atsisakyti savivaldybėms tenkančių jų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų atnaujinimo (modernizavimo) išlaidų apmokant kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas.
Šiuo atveju valstybės parama savivaldybėms būtų teikiama vienodomis sąlygomis kaip ir kitiems butų ir kitų patalpų savininkams. Tai būtų didelė našta mažoms savivaldybėms, nes socialinis būstas yra nuomojamas už nedidelius nuompinigius. Savivaldybės disponuoja dideliu kiekiu blogos būklės socialinių būstų kaimiškose vietovėse. Surinktų lėšų už nuomą nepakanka net minimaliam remontui atlikti. Jeigu savivaldybės surinktas lėšas naudos investicijų, susijusių su atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu, daliai apmokėti, tai tuomet visai neliks lėšų nemodernizuojamų socialinių būstų remontui. Ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2017-05-18 raštu Nr. (32.2-31)SD-2894 nepritarė siūlymui atsisakyti su daugiabučių namų atnaujinimu (modernizavimu) susijusių išlaidų, tenkančių savivaldybių gyvenamosioms patalpoms, apmokėjimo, nes toks siūlymas gali ženkliai sumažinti savivaldybių galimybes atnaujinti (modernizuoti) daugiabučiuose namuose esančius socialinius būstus. Pasiūlymas:
Papildyti nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „7) apmokant savivaldybėms tenkančias jų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas arba šias išlaidas ir įmokas kompensuojant, jeigu jas savo lėšomis apmokėjo savivaldybė ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius.“
7.
Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo nario bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. (Žr. išvadą)
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Bartkevičius. Komiteto
pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė
APLINKOS APSAUGOS komitetas
DĖL
2017-06-21
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos: Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius, Marius Narmontas, AM STPD Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas, VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta, Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantė aplinkos ir energetikos klausimais Gabriela Kuštan, Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų teisininkas Algirdas Glodenis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto) 1 straipsnyje ir toliau įstatymo tekste nuolat kartojami žodžiai
„atnaujinti (modernizuoti)“. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu
siūlytina šiame straipsnyje įvesti šių žodžių trumpinį „atnaujinti“ ir vartoti jį visame įstatymo tekste, atsisakant žodžio skliaustuose „(modernizuoti)“ vartojimo.
Pritarti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžti sutrumpinimą „toliau – atnaujinimas“ ir visame Įstatymo projekto tekste išbraukti žodį (modernizuoti). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dalis nuostatos yra dėstoma skliaustuose „(savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga arba jos kontroliuojama įmonė)“. Toks nuostatų dėstymas skliaustuose vartojamas ir toliau įstatymo projekto tekste, pavyzdžiui, 3 straipsnio 1 dalyje „(daugiabučiams namams, kuriems pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, – 25 procentais)“, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte „(įskaitant atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymo priežiūros ir atnaujinimo (modernizavimo) projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimui)“ ir kitur. Pažymėtina, jog toks savarankiškų teisės normų, ar jų sudėtinių elementų dėstymas skliaustuose neatitinka teisės technikos taisyklių ir turėtų būti pakeistas. Pritarti Tikslinti Įstatymo projekto tekstą, atsisakant savarankiškų teisės normų dėstymo skliausteliuose. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 Projekto 2 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog sąvoka „nepasiturintys gyventojai“ turėtų būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, kartu nurodoma, jog kitos sąvokos turėtų būti suprantamos kaip jos apibrėžtos Statybos įstatyme ir Konkurencijos įstatyme. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog ši nuostata turėtų būti išdėstyta atskiromis straipsnio dalimis, atskirai aptariant konkrečios įvardintos sąvokos sampratą ir visų kitų neapibrėžtų sąvokų sampratą.
Antra, kelia abejonių, jog nustatomas baigtinis įstatymų sąrašas, kuriais reikėtų vadovautis aiškinant projekte naudojamų sąvokų turinį. Atkreiptinas dėmesys, jog toks baigtinis įstatymų nurodymas gali kelti neaiškumų dėl įstatyme naudojamų sąvokų, kurios nėra apibrėžtos nei Statybos įstatyme nei Konkurencijos įstatyme, turinio. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Kitos šiame įstatyme vartojamas sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau - Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas), Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ir kituose įstatymuose.“
2 Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti išlaidų apmokėjimą ,,atrinktam atnaujinimo (modernizavimo) projekto jo dalies rengėjui“ (pabraukta mūsų)“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir kokia tvarka atrinktų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar jo dalies rengėją. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Projekto 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Jeigu atnaujinimo projekto ar jo dalies parengimą, pirkdamas paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka savo iniciatyva organizuoja projekto administratorius ar savivaldybė, šio atnaujinimo projekto ar jo dalies parengimo išlaidos, neviršijant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos paramos dydžio, apmokamos pirkimo metu projekto administratoriaus ar savivaldybės atrinktam atnaujinimo projekto ar jo dalies rengėjui arba kompensuojamos projekto administratoriui ar savivaldybei, jeigu atnaujinimo projekto ar jo dalies parengimo išlaidas jis (ji) apmokėjo savo lėšomis, kai investicijų planą patvirtina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai.“
15 Projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikiama ,,kai įgyvendinant atnaujinimo (modernizavimo) projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir
(ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir
(ar) termostatinius ventilius, Vyriausybės nustatytais terminais papildomai kompensuojant ne daugiau kaip 10 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos“ (pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad pagal projekto 4 straipsnio nuostatas vienas iš valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) lėšų šaltinių yra valstybės biudžeto lėšos. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai terminais aukščiau minėtos kompensacijos būtų mokamos. Taip pat nėra aišku, kokiais kriterijais minėtus terminus nustatytų Vyriausybė.
Manytina, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai terminus, kuriais būtų išmokamos kompensacijos, turėtų žinoti prieš priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo). Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, kad kompensacijų išmokėjimo terminai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas konkretus valstybės teikiamos paramos procentas ir kuris subjektas būtų įgaliotas tą procentą nustatyti. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) teikiant papildomą valstybės paramą, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir
(ar) termostatinius ventilius, Vyriausybės nustatytais terminais papildomai kompensuojant ne daugiau kaip 10 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos;“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 4 straipsnio 1 dalies sakinys, prasidedantis žodžiais
„Atnaujinimo (modernizavimo)“ turėtų būti dėstomas atskira straipsnio dalimi.
Pritarti Projekto 4 straipsnio 1 dalies antrą sakinį išdėstyti nauja 2 dalimi, likusią straipsnio
2 Projekto 6 straipsnio 2 dalis yra perkrauta savarankiškomis ir nesusijusiomis, logiškai viena iš kitos nesekančiomis, teisės normomis, todėl ši dalis turėtų būti išdėstyta atskiromis straipsnio dalimis. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymai:
taip: „2. Atnaujinimo projektui įgyvendinti skirta kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto ar kitos patalpos naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, neturi būti didesnė už Vyriausybės nustatytąją (išskyrus atvejus, kai didesniam įmokos dydžiui raštu pritaria daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas). Kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti dydį, vadovaudamasis šioje dalyje nurodyta metodika, apskaičiuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas ir patvirtina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, priimdami sprendimą balsų dauguma Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. 3. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos daugiabučiam namui atnaujinti ir (ar) kiekvieno mėnesio lengvatinio kredito ir palūkanų įmokoms apmokėti, laikomos atskirose kaupiamųjų lėšų sąskaitose, turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus lėšų ir į apskaitą įtraukiamos atskirai.
Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojo, savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų prievoles.“
dalimis. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 Projekto 6 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad buto ar kitų patalpų perleidimo (paveldėjimo) metu buvę įsiskolinimai pagal atnaujinimo (modernizavimo) projektus padengiami, o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui). Siūlomos nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus. Neaišku, kurie asmenys ir iki kada turėtų padengti įsiskolinimus. Nuostata ,,buvę įsiskolinimai“ tikslintina, nes nėra aišku, kokie konkrečiai įsiskolinimai turimi omenyje. Be to, nėra aišku, kaip būtų vykdomas įsiskolinimų padengimas ,,paveldėjimo metu“. Pastebėtina ir tai, kad nėra aiškus projekto 6 straipsnio 5 dalies santykis su Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, kurioje tie patys santykiai reglamentuojami kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymai:
Projekto 6 straipsnio 6 dalį (buvusi 5 dalis) išdėstyti taip: „56.
Buto ar kitų patalpų perleidimo (paveldėjimo) metu atveju, išskyrus paveldėjimo atvejus, buvę įsiskolinimai įsiskolinimus pagal atnaujinimo projektus projektą, susidariusius iki buto ar kitos patalpos perleidimo dienos, padengia padengiami buto ar kitos patalpos pardavėjas (perleidėjas), o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui). Paveldėjimo atveju įsiskolinimus, susidariusius iki buto ar kitos patalpos paveldėjimo momento, apmoka ir vykdytinas prievoles pagal atnaujinimo projektą perima paveldėtojas.“
1 Projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius lengvatinio kredito įmokas lengvatinį kreditą suteikusiam bankui ar kitai finansų įstaigai moka tik iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skirtų apmokėti kiekvieno mėnesio lengvatinio kredito ir palūkanų įmokas. Už kitų įstatymais ar sutartimi nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrojo naudojimo objekto valdytojo ir savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus atsakomybė šia nuostata nėra ribojama. Pastarosios nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus. Taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto 8 straipsnio nuostatomis siekiama užtikrinti, kad lėšos, skirtos lengvatinio kredito ir palūkanų įmokoms padengti, nebūtų naudojamos su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu nesusijusioms prievolėms vykdyti, taip apsaugant butų ir kitų patalpų savininkų interesus. Atsižvelgus į tai, siekiant teisinio aiškumo, projekto 8 straipsnio 1 dalis tikslintina atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto nuostatas.
Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymai: Projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 sakinį išdėstyti taip:
„Už kitų įstatymais ar sutartimi nustatytų pareigų, susijusių
su atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimu, įmokų iš gyventojų surinkimu ir (ar) lengvatinio kredito grąžinimo administravimu, nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrojo naudojimo objekto valdytojo ir savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus atsakomybė šia nuostata nėra ribojama.“
9 2, Iš projekto 9 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokiems pagrindams esant projekto administratorius galėtų būti keičiamas ir kokias teises tiek esamo, tiek naujo administratoriaus atžvilgiu turėtų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymai:
1Papildyti 8 straipsnio 2 dalį,
siejant pareigą apmokėti kredito ir palūkanų įmokas ir projekto administratoriaus keitimo atveju, ir visą 8 str. 2 dalį išdėstyti taip: „2. Kai bendrojo naudojimo objektų valdytojas ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius lengvatinio kredito sutartį su bankais ar kitomis kredito įstaigomis sudaro savo vardu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų naudai, pareiga butų ir kitų patalpų savininkams mokėti įmokas lengvatiniam kreditui grąžinti, įskaitant šio Įstatymo 9 straipsnyje numatytą atvejį, kyla pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka balsų dauguma priimtą sprendimą ir šį įstatymą, o lengvatinio kredito įmokos mokamos iki visiško daugiabučio namo butui ar kitai patalpai tenkančių investicijų padengimo.“ 2.
Papildyti 9 straipsnį, numatant, kad projekto administratorius keičiamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, suderinus tai su finansų įstaiga: „Projekto administratorius, kurio vardu gyventojų naudai sudaroma lengvatinio kredito sutartis atnaujinimo (modernizavimo) projektui parengti ir (ar) įgyvendinti, gali būti keičiamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu suderinus tai su lengvatinį kreditą suteikusiu banku ar kita finansų įstaiga šio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka.“
2017-06-13 2P Projekto 2 straipsnio pavadinimas, atsižvelgiant į straipsnio turinį, keistinas į „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas. Pritarti
4
„nurodyto termino“ keistini į žodžius „nurodytos datos“. Pritarti
1 Svarstytina, ar vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio
nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio
oficialaus paskelbimo dienos“, neturėtų būti pakeista įstatymo įsigaliojimo data.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Nustatyti, kad įstatymo įsigaliojimo data yra 2017-11-01. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-13 Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 16 punktų nuostatas turėtų būti atliekamas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma nustatyti aiškias, ilgalaikes ir visiems daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams vienodas valstybės paramos teikimo sąlygas ir būdus bei patikslinti keičiamą įstatymą, atsižvelgus į jo įgyvendinimo metu pastebėtus trūkumus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija
1 Lietuvos savivaldybių asociacija teikia pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-833 (toliau – Projektas): 1.
Savivaldybės nepritaria šiuo metu galiojančio Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto panaikinimui, nes daugeliu atvejų savivaldybės bus finansiškai nepajėgios pačios savo lėšomis padengti jų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidų, kredito draudimo įmokos, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokų. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajono savivaldybė nurodo, kad ketinama atnaujinti (modernizuoti) 35 butų daugiabutį namą, kuriame 11 butų – savivaldybės nuosavybės teise valdomų. Tokiu atveju savivaldybei tektų prisidėti 100-120 tūkst. eurų, o tai per didelė finansinė našta savivaldybei, todėl tikėtina, kad panaikinus minėtą Įstatymo nuostatą, sulėtės arba apskritai bus atsisakoma tokių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybėje 2017 m. vasario mėn. socialinio būsto laukė 1837 asmenys ir šeimos. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio
Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašų tvirtinimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą“ patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašu, socialinio būsto fondą sudaro 1227 būstai. Atkreiptinas dėmesys, kad Sąrašuose įrašytiems asmenims ar šeimoms išnuomojamas tik tas socialinis būstas, kuris atlaisvinamas nutraukus Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto nuomos sutartis arba nuomininkams mirus, jeigu nelieka kitų nuomininko šeimos narių. Atsižvelgiant į tai, socialinį būstą kasmet gauna tik apie 3 proc. asmenų ir šeimų, laukiančių socialinio būsto.
Dėl socialinių būstų trūkumo Vilniaus miesto savivaldybėje asmenims ir šeimoms jų tenka laukti net iki 30 metų. Pažymėtina, kad asmenų ir šeimų, laukiančių socialinio būsto Vilniaus miesto savivaldybės eilėje, skaičiaus augimas vyksta sparčiau nei vykdoma socialinio būsto fondo plėtra, todėl savivaldybės būsto nuomos mokestį skiriant ne socialinio būsto plėtrai, o renovacijai, esama aprūpinimo būstu problema tik gilėtų. Analizuojant nuomos mokesčio didinimo galimybę, manytina, kad būtų socialiai neteisinga asmenims, kurie naudojasi parama būstui išsinuomoti, jį didinti. Toks sprendimas tik didintų paramą gaunančių asmenų socialinę atskirtį, galimai nulemtų nuomojamų socialinių būstų netekimą dėl sutartinių įsipareigojimų (nuomos mokesčio mokėjimo) nevykdymo. Taip pat pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinta metodika, kuri nustato bendrą visų valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, bei savivaldybės tarybos patvirtintu savivaldybės ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu. Pažymėtina, kad socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo formulę, jos tarifų bei mokesčio apskaičiavimo tvarką išsamiai detalizuoja minėti metodika ir aprašas, todėl nėra galimybės taikyti skirtingą socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką socialinio būsto nuomininkams renovuojamuose ir nerenovuojamuose namuose.
Nepritarti Įstatymo projektu siūloma nustatyti visiems butų ir kitų patalpų savininkams vienodas valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo sąlygas, išskiriant tik socialiai pažeidžiamų butų savininkų grupę, kuriems pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą teikiama piniginė socialinė parama kompensuojant būsto šildymo išlaidas, apmokant šiems asmenims tenkančias atnaujinimo (modernizavimo) išlaidas, kol asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Taigi, savivaldybėms, kaip ir kitiems butų ir kitų savininkams, būtų teikiama valstybės parama: sutiekiant lengvatinį kreditą; apmokant investicijų planą; apmokant projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas; kompensuojant 30 procentų investicijų. Pažymėtina, kad savivaldybės nuomodamos socialinius būstus, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.583 straipsniu gauna nuomos mokestį, kurios dydžio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. Todėl šias lėšas savivaldybės galėtų naudoti likusiai investicijų, susijusių su atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu, daliai apmokėti. Be to, vadovaujantis Civilinio kodekso
užtikrinti bendro turto ir įrangos, esančios daugiabučiame name, remontą.
Be to, savivaldybės, vykdydamos savarankišką funkciją piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams srityje, per pastaruosius kelerius metus yra sutaupiusios apie 140 mln. eurų šiai funkcijai vykdyti skirtų valstybės biudžeto lėšų, kurios galėtų būti tikslingai naudojamos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatytais atvejais. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija
1
finansiniai įsipareigojimai savivaldybėms, todėl siūlytina šį punktą patikslinti, konkrečiai nurodant, kokie finansiniai įpareigojimai daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procese tenka savivaldybėms <...>. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę savivaldybėms teikti papildomą paramą atnaujinimo projektus įgyvendinantiems butų ir kitų patalpų savininkams. Tokią papildomos paramos teikimo tvarką nustatytų savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į finansines galimybes. Pažymėtina, kad ir šiuo metu kai kurios savivaldybės skiria savivaldybių biudžeto lėšas, teikiant paramą gyventojams. 3. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2017-06-16 Nr. 1279-17-040333 2N 3,48 N I. Vykdant Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) (toliau – Renovacija) projektą, neretai iškyla poreikis lygiagrečiai su Renovacijos projektu įgyvendinti kai kurias namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo, kapitalinio remonto priemones (toliau – rekonstravimo darbai). Pvz., įrengiant pagal Renovacijos projektą šlaitinį stogą, tikslinga tuo pačiu sumontuoti ir laiptų maršą į statomą po šlaitiniu stogu pastogę, kad pastogėje galima būtų vėliau įrengti patalpas. Tokius darbus Renovacijos metu labai patogu atlikti.
Ir priešingai, jeigu laiptų maršą į pastogę bandytume sumontuoti po šlaitinio stogo įrengimo (t. y. po Renovacijos), reiktų išardyti ką tik sumontuotą šlaitinį stogą ir tik taip galima prieiti prie perdengimo plokščių, kurias reikia nuimti, norint padaryti laiptų maršą į pastogę. Tokių pavyzdžių rastume ir daugiau. Daugiabučių namų gyventojams būtų labai naudinga įteisinti tokių Sutapdintų projektų įgyvendinimą. Siūlome Projekto 3 straipsnį papildyti nauja 2A dalimi, koreguoti šio str. 3 dalį ir papildyti šio str. 4 dalį nauju 8) papunkčiu sekančiai:
„2A. Jeigu kartu su atnaujinimo (modernizavimo) projektu
daugiabučiame name yra įgyvendinamos priemonės, kurios pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą nėra Valstybės remiamos priemonės (pvz., papildomų aukštų pristatymas, patalpų po šlaitinio stogo pastoge įrengimas, kiti statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai) (toliau Pastato rekonstravimo projektas), turi būti atliktas šių dviejų projektų (Atnaujinimo (modernizavimo) projekto ir Pastato rekonstravimo projekto) sąnaudų atskyrimas, ir parama teikiama tik Atnaujinimo (modernizavimo) projekto priemonėms.“
„3. Šio straipsnio 1, ir 2 ir 2A dalyse nurodytos
valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles tvirtina Vyriausybė.“
„8) (Agentūra) Atlieka Sutapdintų projektų (Atnaujinimo
(modernizavimo) projekto ir Pastato rekonstravimo projekto) dalių sąnaudų atskyrimo vertinimą.“ Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo paskirtis – reglamentuoti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesą, nustatant valstybės paramos sąlygas, būdus ir tvarką.
Tiek galiojančio įstatymo, tiek įstatymo projekto nuostatose aiškiai įtvirtinta, kad valstybės parama teikiama, jeigu daugiabutis namas atnaujinamas pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir įgyvendinamos šioje programoje nurodytos finansuojamos priemonės. Jeigu atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo metu butų ir kitų patalpų savininkai nusprendžia atlikti kitus su bendrąją daline nuosavybe susijusius remonto ar atnaujinimo darbus, kurie nepatenka į minėtos programos priede nurodytą darbų sąrašą, šiems darbams atlikti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka turi būti rengiamas atitinkamas projektas, kuris įgyvendinamas gavus statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) ir užsitikrinus finansavimą statybos darbams apmokėti. Be to, pažymėtina, kad naujo šlaitinio stogo įrengimas yra viena iš valstybės remiamų energinį efektyvumą didinančių priemonių, kuriai įgyvendinti teikiama valstybės parama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vyriausybės patvirtinta Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa finansuojama naudojant Europos Sąjungos skiriamą paramą, kurios panaudojimas siejamas su daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimu.
Kitų, energinį efektyvumą didinančių priemonių finansavimas yra ribojamas, todėl minėtos programos priede nurodyta, kad energinį efektyvumą didinančių priemonių investicijų dalis neturi viršyti 20 procentų bendros projekto vertės. Pažymėtina, kad šios programos tikslas siejamas su pastatų energinio naudingumo didinimu ir nesiejami su naujų objektų ar patalpų sukūrimu. Atsižvelgiant į tai, siūlymai papildyti įstatymo projektą yra nepriimtini. 4. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2017-06-16 Nr. 1279-17-040 II. Renovuotinų namų Lietuvoje yra apie
metų. Akivaizdu, kad reiktų ieškoti priemonių, leisiančių paspartinti Renovacijos procesą. Vieną iš tokių priemonių siūlo Seimo narys Linas Balsys (Projektas XIIP-2766: žr. 2016-10-29 L.Balsio pasiūlymą tobulinti šį projektą). L.Balsio Projektas orientuotas į Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų iniciatyvos renovuoti savo namą skatinimą. Patalpų savininkai atliktų Renovacijos darbus savo ar skolintomis lėšomis ir savo rizika. Ir tik pasiekus reikšmingus Renovacijos rezultatus (pasiekus C, B, ar A energinio naudingumo klasę) Patalpų savininkams būtų suteikiama valstybės parama. Tai būtų rėmimas ne pagal įdėtas sąnaudas, bet pagal pasiektą rezultatą. Tie procesai Lietuvoje (Renovacijos procesas vertinamas pagal sąnaudas ir Renovacijos procesas vertinamas pagal rezultatą) galėtų vykti lygiagrečiai. Siūlome L. Balsio Projekto XIIP-2766 nuostatas implementuoti į rengiamą Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimo įstatymo Projektą Nr. 17-5917.
17-5917. Nepritarti Pažymėtina, kad išvada dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 1 ir 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2766 pateikta Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarime Nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 1 ir 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2766“. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo nario L. Balsio siūlymai, pagal kuriuos paramos dydis siejamas su MMA, kuris be kita ko kasmet didėja, pareikalautų ženkliai daugiau valstybės biudžeto lėšų. 5. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2017-06-16 Nr. 1279-17-04062 III. Projekto Aiškinamojo rašte ir Projekto 6 str. 2 dalyje pateikti aiškinimai apie kaupiamųjų lėšų sąskaitas skiriasi. Manome, kad reiktų patikslinti Projekto 6 str. 2 dalį, kad išvengtume Aiškinamajame rašte nurodytų blogų pasekmių Kredito ir palūkanų mokėjimui skirtų lėšų sąskaitai ir kad ši nuostata atitiktų Projekto 8 str. nuostatas. Atkreipiame dėmesį, kad sąvokų straipsnyje yra trys Renovacijos projekto administratoriaus atvejai, o Įstatymo projekto tekste daugumoje atvejų naudojai tik du; siūlome atlikti redakcinius pataisymus Projekto tekste. Siūlome Projekto 6 str. 2 dalį patikslinti ir išdėstyti taip:
„2. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos
daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), taip pat lėšos skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kurios yra kaupiamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.
390 patvirtintą tvarką, ir (ar) lėšos renkamos iš patalpų savininkų tiksline paskirtimi kiekvieno mėnesio lengvatinio kredito ir palūkanų įmokoms apmokėti, laikomos atskiroje atskirose kaupiamųjų lėšų sąskaitoje sąskaitose, turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo ar savivaldybės programos įgyvendinimo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriaus lėšų ir į apskaitą įtraukiamos atskirai. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą sąskaitas draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojo, savivaldybės programos įgyvendinimo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų prievoles. Atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirta kaupiamojo įnašo ir
(ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto naudingojo ploto ar kitos patalpos bendrojo ploto vienam kvadratiniam metrui, neturi būti didesnė už Vyriausybės nustatytąją (išskyrus atvejus, kai didesniam įmokos dydžiui raštu pritaria daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas). Kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) dydį, vadovaudamasis šioje dalyje nurodyta metodika, apskaičiuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas ir patvirtina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, priimdami sprendimą balsų dauguma Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.“ Nepritarti Projekto 6 straipsnio 2 dalis patikslinta pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 5 dalį lėšų, skirtų pastatų atnaujinimui (modernizavimui), kaupimą reglamentuoja įstatymai. Įstatymo projektu, atsižvelgiant į šią Civilinio kodekso nuostatą, reglamentuojama daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaita, kurioje kaupiamos lėšos daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), todėl siūlymas įstatymo projektą papildyti lėšų kaupimu kitiems tikslams įgyvendinti yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. Taip pat pažymėtina, kad lėšų kaupimas, susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, reglamentuotas Civilinio kodekso 4.82 straipsnio
„Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas. Be to, žodžiai „lėšos, renkamos iš patalpų savininkų tiksline paskirtimi“ yra pertekliniai, nes kitokie lėšų kaupimo būdai teisės aktais nereglamentuoti. 6. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2017-06-16 Nr. 1279-17-04081 IV. Mūsų vertinimu Projekto 8 str.
antrasis sakinys prieštarauja pirmajam (arba bent jau jis gali būti suprantamas nevienareikšmiai). Svarstytina ar nebūtų aiškiau, jeigu jį pašalintume iš Projekto:
„1. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės programos
įgyvendinimo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriaus lengvatinio kredito įmokas lengvatinį kreditą suteikusiam bankui ar kitai finansų įstaigai moka tik iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skirtų apmokėti kiekvieno mėnesio lengvatinio kredito ir palūkanų įmokas. Už kitų įstatymais ar sutartimi nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrojo naudojimo objekto valdytojo ir savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus atsakomybė šia nuostata nėra ribojama.“ Nepritarti Įstatymo projekto nuostatos patikslintos pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. 7. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2017-06-16 Nr. 1279-17-04010 V. Galimi atvejai, kai, parduodant butą Renovuojamame name, nebus pareikalauta pateikti notarui pažymą apie buto savininko įsiskolinimą pagal jo prievoles BNO valdytojui ir Renovacijos projekto administratoriui. Problema yra išspręsta dėl namų, kur valdytojas yra bendrija, tačiau dėl administruojamų namų – reikalavimo parduodant butą pateikti pažymą Teisės aktuose nėra. Šis Įstatymas būtų tinkama vieta tokią nuostatą numatyti dėl visų Daugiabučių namų. Taip būtų suvienodintas reglamentavimas dėl bendrijų ir ne bendrijų namų, ir išvengta pardavimo buto su įsiskolinimais projekto įgyvendinimo administratoriui.
Siūlytina tikslinti Projekto 10 str. ir jį išdėstyti taip:
„Kai daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui parengti
ir (ar) įgyvendinti suteiktas lengvatinis kreditas, bendrojo naudojimo objektų valdytojas ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius įregistruoja daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimo faktą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka pateikdamas lengvatinio kredito sutarties kopiją. Bet kuriuo atveju, parduodant (dovanojant, paveldint) butą daugiabučiame name, butų ir kitų patalpų savininkas privalo pateikti pažymą apie įsiskolinimus BNO valdytojui ir (jeigu aktualu) Renovacijos projekto administratoriui.“ Nepritarti Siūlymas papildyti įstatymo projekto 10 straipsnį nustatant papildomas pareigas butų ir kitų patalpų savininkams buto ar kitos patalpos perleidimo atveju, nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Be to, manytina, kad Įstatymo projekto 10 straipsnio nuostatos, kuriomis nustatoma pareiga Nekilnojamojo turto registre registruoti lengvatinio kredito daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) suteikimo faktą, yra pakankama priemonė siekiant informuoti pirkėją ar įgijėją apie su įgyjamu butu ar kitomis patalpomis susijusius įsipareigojimus apmokant likusias daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) išlaidas ir esant poreikiui iš bendrojo naudojimo objektų valdyto gauti visą reikiamą informaciją. 8. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2017-06-16 Nr. 1279-17-04032 VI. Kai kurios formuluotės Projekto tekste neatitinka veiksmų chronologijos. Kai yra patvirtinamas Investicijų planas (IP), dar nebūna parengtas visas Projektas, todėl netikslu rašyti, kad kai patvirtinamas IP, apmokamos Projekto parengimo išlaidos.
Tokiose Projekto nuostatose reiktų akcentuoti ne laiko aplinkybę (kai Investicijų planą patvirtina savininkai), o priežastingumo ryšį (jeigu IP patvirtina savininkai). Visas tokias nuostatas tekste reiktų redaguoti pagal mūsų čia siūlomą pataisą 3 str. 2 daliai. Siūlome redaguoti Projekto 3 str. 2 dalį taip:
„2. Jeigu atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar jo dalies
parengimą, pirkdamas paslaugas savo iniciatyva organizuoja projekto administratorius, šio atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar jo dalies parengimo išlaidos, neviršijant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos paramos dydžio, apmokamos atrinktam atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar jo dalies rengėjui arba kompensuojamos projekto administratoriui, jeigu atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar jo dalies parengimo išlaidas jis apmokėjo savo lėšomis, kai su sąlyga, kad (arba galima būtų rašyti
„jeigu“) investicijų planą patvirtina daugiabučio namo butų ir kitų
patalpų savininkai.“ Nepritarti Laiko aplinkybę žymintis žodis „kai“, siejamas su žodžiu „apmokamos“, t. y., valstybės parama bus suteikta, kai butų ir kitų patalpų savininkai patvirtins investicijų planą ir projekto administratorius nustatyta tvarka pateiks prašymą dėl valstybės paramos suteikimo. 9. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2017-06-16 Nr. 1279-17-040312 VII. Projekto 3 str. 1 dalies 2 punkte
„pasimetė“ labai svarbi Projekto dalis – Investicijų planas.
Siūlome šią nuostatą redaguoti taip:
„2) apmokant arba kompensuojant 100 procentu ne didesnę kaip
Vyriausybės nustatyto dydžio išlaidų dalį atnaujinimo (modernizavimo) projektui ar jo daliai parengti (įskaitant investicijų planą, atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymo priežiūros ir atnaujinimo (modernizavimo) projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą), kai jeigu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą investicijų planą patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai, ir“ Nepritarti Pagal Statybos įstatymą ir jį įgyvendinančiuosius statybos techninius reglamentus atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas (projektas) suprantamas kaip atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalis (etapas). 10. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2017-06-16 Nr. 1279-17-040 2P 2P 2,3 VIII. Svarbiausias sprendimas, kurį renovacijos eigoje priima patalpų savininkai yra Investicijų plano su visais jo atributais (žr. IP sąvokos apibrėžimą) patvirtinimas. Tolimesnis projekto rengimas yra IP nuostatų įgyvendinimas. Manytume, kad atskaitos tašku naujos šio Įstatymo redakcijos taikymui turėtų būti ne Projekto pilnoje apimtyje parengimas, o IP patvirtinimas. Tai turėtų atsispindėti šio Įstatymo įsigaliojimo ir taikymo straipsnyje. Siūlome Įstatymo įsigaliojimo ir taikymo straipsnio 2 ir 3 dalis pakeisti ir išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas daugiabučio namo atnaujinimo
(modernizavimo) projektams (Investicijų planams), Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtiems nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3.
institucijos nustatyta tvarka parengti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektai (patalpų savininkų patvirtinti Investicijų planai) vykdomi ir valstybės parama šiuos projektus įgyvendinantiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams teikiama pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakciją, galiojusią iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus šio Įstatymo 1 straipsniu dėstomo Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą valstybės paramą, kuri 100 procentu teikiama ir iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus (Investicijų planus) įgyvendinantiems butų ir kitų patalpų savininkams.“ Nepritarti Teisinis lūkestis, šiuo atveju susijęs su valstybės paramos sąlygomis ir jos gavimu, siejamas su butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu rengti projektą, pagal sprendimo priėmimo metu galiojančias teisės aktų nuostatas. Tad patikslinus projektą pagal siūlomas nuostatas, gali susidaryti situaciją, kad gyventojai, kurie iki įstatymo įsigaliojimo dienos nebus patvirtinę investicijų plano bus nelygiavertėje situacijoje. Pažymėtina, kad šiuo metu yra aprengta apie 500 projektų. šie projektai yra suderinti su VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra ir svarstomi butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 7N Argumentai: Įstatymo projekte siūloma atsisakyti savivaldybėms tenkančių jų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų atnaujinimo (modernizavimo) išlaidų apmokant kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas. Šiuo atveju valstybės parama savivaldybėms būtų teikiama vienodomis sąlygomis kaip ir kitiems butų ir kitų patalpų savininkams. Tai būtų didelė našta mažoms savivaldybėms, nes socialinis būstas yra nuomojamas už nedidelius nuompinigius. Savivaldybės disponuoja dideliu kiekiu blogos būklės socialinių būstų kaimiškose vietovėse. Surinktų lėšų už nuomą nepakanka net minimaliam remontui atlikti. Jeigu savivaldybės surinktas lėšas naudos investicijų, susijusių su atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu, daliai apmokėti, tai tuomet visai neliks lėšų nemodernizuojamų socialinių būstų remontui. Ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2017-05-18 raštu Nr. (32.2-31)SD-2894 nepritarė siūlymui atsisakyti su daugiabučių namų atnaujinimu (modernizavimu) susijusių išlaidų, tenkančių savivaldybių gyvenamosioms patalpoms, apmokėjimo, nes toks siūlymas gali ženkliai sumažinti savivaldybių galimybes atnaujinti (modernizuoti) daugiabučiuose namuose esančius socialinius būstus. Pasiūlymas:
Papildyti nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip:
„7) apmokant savivaldybėms tenkančias jų nuosavybės teise valdomų
gyvenamųjų patalpų atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas arba šias išlaidas ir įmokas kompensuojant, jeigu jas savo lėšomis apmokėjo savivaldybė ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius.“ Nepritarti Argumentai tie patys, kaip ir dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pateikto 1-ojo pasiūlymo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų (komisijų) nuomonė:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-06-21 Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo nario bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Atsižvelgti
siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: 9 – „už“, 1 – „susilaikė“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas (nauja redakcija). Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė