Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – lygių galimybių kontrolierius) bei Žmonių su negalia teisių stebėsenos komiteto prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – komitetas) veiklos teisinius pagrindus ir įgaliojimus, taip pat skundų pateikimą ir tyrimą.“
ir ją išdėstyti taip: „4. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę.“
papildymas 15¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 15¹ straipsniu:
„15¹ straipsnis. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo
įgyvendinimo stebėsena ir kontrolė
pagal lygių galimybių kontrolieriaus patvirtintus nuostatus, vykdo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę bei rengia šios konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. 2. Komitetas sudaromas lygiateisės partnerystės pagrindu iš neįgaliųjų, nevyriausybinių organizacijų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, akademinės bendruomenės bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovų komiteto nuostatuose nustatyta tvarka. 3. Komitetas sprendimus priima atviru balsavimu paprasta balsų dauguma, komiteto nuostatuose ir komiteto darbo reglamente nustatyta tvarka. 4.
Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę komitetas turi teisę:
1) nuolat tikrinti, kaip įgyvendinama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos Fakultatyvus protokolas;
2) reikalauti iš fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių pateikti visą informaciją būtiną jo funkcijoms atlikti;
3) sudaryti darbo grupes, pasitelkti ekspertus, atlikti tyrimus;
4) Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, lygių galimybių kontrolieriui bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jos padaliniams teikti rekomendacijas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo;
5) teikti išvadas dėl galiojančių teisės aktų ir teisės aktų projektų atitikties Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimui. 5. Fiziniai, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalo:
1) komiteto reikalavimu pateikti įstatymų nustatyta tvarka prašomą informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtiną jo funkcijoms atlikti, leisti susipažinti su reikalaujamais dokumentais bei kita medžiaga;
2) komiteto, komiteto sudarytų darbo grupių nariams ir komiteto pasitelktiems ekspertams sudaryti sąlygas patikrinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimą vietoje, kai šie fiziniai, juridiniai asmenys turi pareigą įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo nuostatas teisės aktų nustatyta tvarka;
3) išnagrinėti komiteto rekomendacijas, konsultuotis su komitetu dėl rekomendacijų įgyvendinimo priemonių ir informuoti komitetą apie jo pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus.“
16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos administracijos padalinių, komiteto nuostatus ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymus;“
m. sausio 1d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Justas Džiugelis
Projekto
lyginamasis variantas
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus
(toliau – lygių galimybių kontrolierius) bei Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Komisija) veiklos teisinius pagrindus ir įgaliojimus, taip pat skundų pateikimą ir tyrimą.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą,. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę.“2 straipsnis. Įstatymo papildymas 15¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 15¹ straipsniu: „15¹ straipsnis. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsena
1Komisija, veikdama pagal lygių galimybių kontrolieriaus patvirtintus nuostatus,
vykdo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną. Komisija nėra juridinis asmuo. 2. Komisiją sudaro 5 nariai, iš jų 4 yra neįgaliųjų asociacijų atstovai ir vienas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas. Per lygių galimybių kontrolieriaus nustatytą terminą ir jo nustatyta tvarka kandidatus į komisiją siūlo neįgaliųjų asociacijos bendru sutarimu. Neįgaliųjų asociacijos, teikdamos komisijos narių kandidatūras, turi užtikrinti, kad būtų proporcingai atstovaujami neįgaliųjų, atsižvelgiant į negalios pobūdį ir įvairovę, ir jų interesams atstovaujančių neįgaliųjų asociacijų, atsižvelgiant į veiklos sritį, interesai. 3. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina lygių galimybių kontrolierius. Komisija sudaroma 4 metų kadencijai. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 4.
įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. 5. Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis atsistatydina, jį atšaukia lygių galimybių kontrolierius jo kandidatūrą pasiūliusio subjekto teikimu arba jis miršta. Tokiais atvejais, kai Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus jo kadencijai, iki jos pabaigos siūloma nauja Komisijos nario kandidatūra, kuri tvirtinama šio įstatymo nustatyta tvarka. 6. Komisiją techniškai ir ūkiškai aptarnauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi Komisijos veiklos dokumentai. 7. Komisijos darbas organizuojamas bei sprendimai priimami Komisijos nuostatuose ir Komisijos darbo reglamente, kurį tvirtina komisija, nustatyta tvarka. Komisijos darbui vadovauja Komisijos pirmininkas, jei jo nėra – pirmininko pavaduotojas. Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami pirmojo Komisijos posėdžio metu iš Komisijos narių jo įgaliojimų laikotarpiui. Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami paprasta balsų dauguma, dalyvaujant visiems Komisijos nariams. 8. Vykdydama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną, Komisija vykdo šias funkcijas:
savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, lygių galimybių kontrolieriui bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams teikia rekomendacijas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo;
ataskaitas. 9.
9Vykdydama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną,
Komisija turi teisę:
informaciją būtiną jos funkcijoms atlikti;
sudaryti darbo grupes;
atitikties Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai. 10. Fiziniai, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalo išnagrinėti Komisijos pateiktas rekomendacijas ir apie nagrinėjimo rezultatus bei rekomendacijų vykdymą informuoti Komisiją. Informacija Komisijai pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijas, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos.“3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „5) tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos administracijos padalinių, Komisijos nuostatus ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymus;“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Kai lygių galimybių kontrolierius atostogauja, yra išvykęs į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau kaip vienai dienai arba yra laikinai nedarbingas ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų, tuo laiku, Seimo valdybos sprendimu jį pavaduoja vaiko teisių apsaugos kontrolierius, o kai jis negali pavaduoti, – Seimo kontrolierius.“4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Papildyti 17 straipsnį 4 dalimi: „4. Lygių galimybių kontrolierius vykdo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo kontrolę.“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m.
liepos 1d. 2.
Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. birželio 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 1 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹ STRAIPSNIU
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo bei Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau – įstatymų projektai) rengimą paskatino Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) Neįgaliųjų teisių komiteto 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvai pateiktos pastabos dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje (toliau – Pastabos). Pastabų
Neįgaliųjų teisių komitetas išreiškė susirūpinimą, kad: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsakinga už bendrą Konvencijos koordinavimą, neturi teisinių įgaliojimų, galių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad galėtų paveikti kitas ministerijas ir valstybės institucijas ir koordinuoti veiksmingą Konvencijos įgyvendinimą ir jo kontrolę, taip pat kiekvienoje ministerijoje, kuri atsakinga už Konvencijos įgyvendinimą, nėra stipraus pagrindinio centro; Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Neįgaliųjų reikalų taryba, paskirtos veikti kaip valstybės, Konvencijos šalies, nepriklausomos kontrolės mechanizmai, nevisiškai atitinka principus, susijusius su nacionalinių institucijų statusu (Paryžiaus principai), ypač dėlto, kad Neįgaliųjų reikalų taryba yra pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai; trūksta konsultacijų, neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos nepakankamai dalyvauja kontroliuojant Konvencijos įgyvendinimą.
Pastabų
neįgaliųjų teisių konvencijos Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos: paspartinti nepriklausomo stebėsenos mechanizmo, atitinkančio Paryžiaus principus, reikiamos kompetencijos ir turinčio pakankamus išteklius, steigimą, kaip nurodyta Konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje; priimti teisės aktą, kuriuo būtų užtikrintas visiškas neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimas įgyvendinant Konvenciją, koordinuojant procesą ir vykdant šio proceso stebėseną.
Įstatymų projektų tikslas – atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos Neįgaliųjų teisių komiteto Pastabas, užtikrinti Konvencijos 33 straipsnyje numatytą pareigą valstybėms – Konvencijos dalyvėms, be kita ko, sukurti nepriklausomą struktūrą, skirtą, be kita ko, stebėti ir kontroliuoti Konvencijos įgyvendinimą, visapusiškai įtraukiant pilietinę visuomenę, visų pirma neįgaliuosius ir juos atstovaujančias organizacijas, kurie dalyvautų kontrolės procese. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatoriai – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, rengėjai – Lygių galimybių kontrolieriaus sudaryta darbo grupė, kurią sudarė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos neįgaliųjų forumo, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, akademinės bendruomenės atstovai bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies
apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgaliųjų reikalų departamentas) pagal kompetenciją rengia Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas.
Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, Neįgaliųjų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsenos ataskaitų. Lygių galimybių kontrolierius Lygių galimybių įstatymo apibrėžtos kompetencijos ribose atlieka šio įstatymo vykdymo priežiūrą nediskriminavimo negalios atžvilgiu srityje. Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus nėra nepriklausomo Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ir kontrolės mechanizmo, atitinkančio Konvencijos 33 straipsnio
Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Priėmus teikiamus įstatymų projektus, būtų sukurtas naujas nepriklausomas Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ir kontrolės mechanizmas, t. y. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komitetas prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – komitetas), kuris atitiktų Konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje nustatytus įpareigojimus valstybėms
rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus teikiamus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma, teigiamos įstatymų projektų pasekmės nurodytos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymams įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės parengti ir iki įsigaliojant nurodytiems įstatymams pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 894 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymams įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų ekspertų darbui komitete apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų projektai turėtų įsigalioti nuo 2018 m. sausio 1 d. papildomų lėšų poreikis iš valstybės biudžeto preliminariai sudarys 20 tūkstančių eur per vienerius finansinius metus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai: „Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos Fakultatyvusis protokolas“, „Žmonių su negalia teisių stebėsenos komitetas“, „Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Justas Džiugelis
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-07- Nr. Į 2017-06-23 Nr. S-2017-6373 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos
PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO projekto Nr. XIIIP-941 ATITIKTIES EUROPOS
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. S-2017-6373 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1 ir
įstatymo projektą Nr. XIIIP-941, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS Respublikos LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos lygių galimybių įstatyme įtvirtinti subjektą – Žmonių su negalia teisių stebėsenos komitetą prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau –Komitetas), kuris vykdytų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) ir jos Fakultatytvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę. Siūlomas reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Visų pirma, pažymėtina, kad projektu iš esmės nėra nustatomi Komiteto veiklos teisiniai pagrindai, kaip tai nurodoma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo visiškai nėra aiškus Komiteto teisinis statusas: ar Komitetas yra juridinis asmuo (jeigu yra, tai kas yra Komiteto steigėjas, kokia jo teisinė forma), koks yra Komiteto narių skaičius, kokia jų įgaliojimų trukmė, kaip yra organizuojamas Komiteto darbas, ar jis turi aptarnaujantį personalą (administraciją), ar ne ir pan. Nors projekto aiškinamajame rašte ir nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų ekspertų darbui komitete apmokėti, iš paties projekto nuostatų Komiteto veiklos pobūdis nėra aiškus – ar Komiteto nariai savo funkcijas atliks atlygintinai, ar visuomeniniais pagrindais.
Kelia abejonių, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos 1993 metų gruodžio
Principus, susijusius su nacionalinių institucijų statusu (Paryžiaus principus), Konvencijos Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) bei Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, pagal kurią esminės subjekto veiklos sąlygos turi būti nustatytos įstatymu. Pažymėtina, kad remiantis Paryžiaus principų nuostatomis, siekiant užtikrinti nacionalinės institucijos nepriklausomumą, nacionaliniame teisės akte turi būti nustatyta nacionalinės institucijos sudarymo tvarka, nacionalinės institucijos narių įgaliojimų trukmė; nacionalinė institucija turi turėti atitinkamą infrastruktūrą ir pakankamus finansinius išteklius; neturi būti vykdoma nacionalinės institucijos finansinė kontrolė ir pan. Pažymėtina, kad nors nei Paryžiaus principuose, nei Rekomendacijose nėra nurodoma, kokio lygmens nacionalinės teisės akte tai turi būti nustatyta, atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo doktriną manome, kad pagrindinės nuostatos, apibrėžiančios Komiteto teisinį statusą ir jo veiklą, turi būti nustatytos įstatyme. Antra, kaip matyti iš Rekomendacijų 68 punkto b papunkčio nuostatų, Lietuvai, atsižvelgiant į Konvencijos 33 straipsnio 2 dalį, yra rekomenduojama sukurti nepriklausomą struktūrą, atitinkančią Paryžiaus principus, nes Neįgaliųjų reikalų taryba, paskirta vykdyti nepriklausomą Konvencijos kontrolę, yra pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (Rekomendacijų 67 punkto b papunktis).
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Komitetas veiks prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, tačiau iš siūlomo reguliavimo Komiteto ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tarpusavio santykis nėra aiškus. Trečia, iš Rekomendacijų 68 punkto b papunkčio būtų galima suprasti, kad Lietuvai yra siūloma atsisakyti Neįgaliųjų reikalų tarybos ir įsteigti naują nepriklausomą instituciją. Kaip matyti iš kartu teikiamo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-442, juo nesiūloma naikinti Neįgaliųjų reikalų tarybos, reglamentuojamos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo
Neįgaliųjų reikalų tarybos sudarymo principai bei funkcijos yra panašios, nėra aiškus šių institucijų tarpusavio santykis. Ketvirta, svarstytina, ar įstatymo projektu siūlomos nuostatos yra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad neįgaliųjų lygių teisių užtikrinimui yra priimtas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, todėl manytina, kad šiame įstatyme galėtų būti įtvirtinti subjektai, vykdantys Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę. 3. Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹straipsnio 2 dalis, kadangi neįgaliųjų organizacijos yra priskiriamos prie nevyriausybinių organizacijų. 4.
keičiamo įstatymo 15¹straipsnio 3 dalis, kadangi sprendimų priėmimo tvarka paprastai nurodoma darbo reglamente, bet ne nuostatuose. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymo projekto pavadinime žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytini atskiroje eilutėje ir centre. 6. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 7. Iš projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra aišku, kokius teisės aktus turės priimti Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lygių galimybių kontrolierius, tiek jo tarnyba yra nepriklausomi nuo Vyriausybės. 8. Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas veiks prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir įvertinus tai, kad pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos tikslus ir funkcijas nustato Seimo patvirtinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatai, kartu turėtų būti keičiami ir minėti nuostatai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS Respublikos LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 1 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO projekto NR. XIIIP-941 2018-05-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė,
A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I.Žukauskaitė; kviestieji asmenys: A. Brukštutė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja, R. Laiconienė – Vyriausybės kanceliarijos patarėja, E. Čaplikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja, A. Skardžiuvienė – Lygių galimybių kontrolierė, V. Muliuolis – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas, J. Šliužienė – Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM direktoriaus pavaduotoja, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-30 Išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-941 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatyme įtvirtinti subjektą – Žmonių su negalia teisių stebėsenos komitetą prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Komitetas), kuris vykdytų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) ir jos Fakultatytvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę. Siūlomas reguliavimas svarstytinas keliais aspektais.
Visų pirma, pažymėtina, kad projektu iš esmės nėra nustatomi Komiteto veiklos teisiniai pagrindai, kaip tai nurodoma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo visiškai nėra aiškus Komiteto teisinis statusas: ar Komitetas yra juridinis asmuo (jeigu yra, tai kas yra Komiteto steigėjas, kokia jo teisinė forma), koks yra Komiteto narių skaičius, kokia jų įgaliojimų trukmė, kaip yra organizuojamas Komiteto darbas, ar jis turi aptarnaujantį personalą (administraciją), ar ne ir pan. Nors projekto aiškinamajame rašte ir nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų ekspertų darbui komitete apmokėti, iš paties projekto nuostatų Komiteto veiklos pobūdis nėra aiškus – ar Komiteto nariai savo funkcijas atliks atlygintinai, ar visuomeniniais pagrindais. Kelia abejonių, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos 1993 metų gruodžio 20 d. rezoliucija patvirtintus ir projekto aiškinamajame rašte nurodytus Principus, susijusius su nacionalinių institucijų statusu (Paryžiaus principus), Konvencijos Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) bei Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, pagal kurią esminės subjekto veiklos sąlygos turi būti nustatytos įstatymu. Pažymėtina, kad remiantis Paryžiaus principų nuostatomis, siekiant užtikrinti nacionalinės institucijos nepriklausomumą, nacionaliniame teisės akte turi būti nustatyta nacionalinės institucijos sudarymo tvarka, nacionalinės institucijos narių įgaliojimų trukmė; nacionalinė institucija turi turėti atitinkamą infrastruktūrą ir pakankamus finansinius išteklius; neturi būti vykdoma nacionalinės institucijos finansinė kontrolė ir pan.
Pažymėtina, kad nors nei Paryžiaus principuose, nei Rekomendacijose nėra nurodoma, kokio lygmens nacionalinės teisės akte tai turi būti nustatyta, atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo doktriną manome, kad pagrindinės nuostatos, apibrėžiančios Komiteto teisinį statusą ir jo veiklą, turi būti nustatytos įstatyme. Antra, kaip matyti iš Rekomendacijų 68 punkto b papunkčio nuostatų, Lietuvai, atsižvelgiant į Konvencijos 33 straipsnio 2 dalį, yra rekomenduojama sukurti nepriklausomą struktūrą, atitinkančią Paryžiaus principus, nes Neįgaliųjų reikalų taryba, paskirta vykdyti nepriklausomą Konvencijos kontrolę, yra pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (Rekomendacijų 67 punkto b papunktis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Komitetas veiks prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, tačiau iš siūlomo reguliavimo Komiteto ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tarpusavio santykis nėra aiškus. Trečia, iš Rekomendacijų 68 punkto b papunkčio būtų galima suprasti, kad Lietuvai yra siūloma atsisakyti Neįgaliųjų reikalų tarybos ir įsteigti naują nepriklausomą instituciją. Kaip matyti iš kartu teikiamo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-442, juo nesiūloma naikinti Neįgaliųjų reikalų tarybos, reglamentuojamos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 17 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek projektu siūlomo Komiteto, tiek Neįgaliųjų reikalų tarybos sudarymo principai bei funkcijos yra panašios, nėra aiškus šių institucijų tarpusavio santykis. Ketvirta, svarstytina, ar įstatymo projektu siūlomos nuostatos yra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad neįgaliųjų lygių teisių užtikrinimui yra priimtas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, todėl manytina, kad šiame įstatyme galėtų būti įtvirtinti subjektai, vykdantys Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę. Pritarti. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-302
3Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹straipsnio 2 dalis, kadangi neįgaliųjų organizacijos yra priskiriamos
prie nevyriausybinių organizacijų. Pritarti. 4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹straipsnio 3 dalis, kadangi sprendimų priėmimo tvarka paprastai
nurodoma darbo reglamente, bet ne nuostatuose. Pritarti. 5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pavadinime žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytini atskiroje eilutėje ir centre. Pritarti. 6. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-3041
žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 7. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-3042
teisės aktus turės priimti Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lygių galimybių kontrolierius, tiek jo tarnyba yra nepriklausomi nuo Vyriausybės. Pritarti. 8. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-30 8.
Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas veiks prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir įvertinus tai, kad pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos tikslus ir funkcijas nustato Seimo patvirtinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatai, kartu turėtų būti keičiami ir minėti nuostatai. Pritarti. 9. Europos Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2017-07-12 Dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-941 atitikties Europos Sąjungos teisei Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. S-2017-6373 pateiktą derinti <...> įstatymo projektą Nr. XIIIP-941, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2017-10-26 Nr. (1,4)S-610 (2017-10-27 Nr. g-2017-117) LR Seimo Neįgaliųjų teisių komisijai, LR Seimo Žmogaus teisių komitetui Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-941 Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2017 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-22 „Dėl darbo grupės „Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo rekomendacijos tobulinimo sudarymo“ Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje (toliau Tarnyba) patvirtinta darbo grupė Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo (toliau - Konvencija) įgyvendinimo rekomendacijų tobulinimui.
Darbo grupę sudarė Agneta Skardžiuvienė, Lygių galimybių kontrolierė (darbo grupės pirmininkė); Eglė Čaplikienė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja; Audronė Daukšaitė-Timpė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus patarėja; Dovilė Juodkaitė, asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ prezidentė; Asta Kandratavičienė, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė; Dalia Mikalauskaitė, registruota lobiste; Irma Mituzienė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vyriausioji specialistė; Vytis Muliuolis, Tarnybos Teisės skyriaus vyresnysis patarėjas; prof. dr. Jonas Ruškus, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius. Darbo grupė, atsižvelgdama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvai pateiktas pastabas dėl Konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje, nutarė parengti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pakeitimus, kuriais remiantis būtų sukurtas nepriklausomas Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ir kontrolės mechanizmas, atitinkantis Konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje nustatytus įpareigojimus valstybėms - Konvencijos dalyvėms: įsteigti nepriklausomą stebėsenos mechanizmą, atitinkantį Paryžiaus principus.
Vykdant Konvencijos stebėsenos ir kontrolės funkcijas, nutarta įsteigti Tarnybos padalinį (nepriklausomą ekspertų grupę) - Žmonių su negalia teisių stebėsenos komitetą prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau - Komitetas). Darbo grupės parengtas Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas)
aktų projektų registre (reg. Nr. XIIIP-941). Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas)
Nr. IX-1826 1 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projekto“. Išnagrinėjęs šią Teisės departamento išvadą, informuoju, jog su joje išvardintomis pastabomis sutinku ir siūlau į jas atsižvelgti. Siekiant teisinio aiškumo bei operatyvumo tobulinant Įstatymo projektą, siūlytina, svarstant Įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitete, į svarstymą pakviesti 2017 m. gegužės 19 d. lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu Nr. V-22 sudarytos darbo grupės narius bei Teisės departamento atstovus ir apsvarstyti klausimus dėl Įstatymo projekto papildymo nuostatomis, apibrėžiančiomis Komiteto narių skaičių, jų delegavimo bei skyrimo tvarką.
Svarstant minėtus klausimus būtina atsižvelgti į tinkamą atstovavimą regioninėms, asmenų su negalia teises ginančioms, organizacijoms, Komiteto narių (ekspertų) darbo /teikiamų paslaugų Komitete apmokėjimo principus, Komiteto pirmininko skyrimo tvarką. Pritarti. 2. LR Seimo kontrolierių įstaiga, 2017-10-27 Nr. 1/3D-3144 (2017-10-30 Nr. g-2017-11827) LR Seimo Žmogaus teisių komitetui Dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-941 ir Nr. XIIIP-942 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2017 m. spalio 17 d. gautas Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto raštas, kuriame prašoma susipažinti su Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektais (Nr. XIIIP-941 ir XIIIP-942) ir pateikti Komitetui nuomonę dėl siūlomo teisinio reguliavimo, kuriuo siekiama įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos fakultatyviajame protokole numatytas stebėsenos ir kontrolės priemones. Susipažinę su Įstatymo projektuose siūlomais teisinio reguliavimo pakeitimais bei siekdami teisinio aiškumo siūlytume minėtus projektus tobulinti, tikslinti ir papildyti. Įstatymo projekte nėra aiškiai apibrėžtas Žmonių su negalia teisių stebėsenos komiteto prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisinis statusas, todėl siūlytume papildyti Įstatymo projektą nuostatomis, kuriose būtų apibrėžtos esminės Žmonių su negalia teisių stebėsenos komiteto veiklos sąlygos, įtvirtinta savarankiško ir nepriklausomo kontrolės ir priežiūros subjekto padėtis, nustatyta šio subjekto sudarymo tvarka, jo narių skaičius ir įgaliojimų trukmė, sprendimų priėmimo tvarka, darbo apmokėjimo pagrindai ir tvarka, finansinio savarankiškumo garantijos. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2018-03-21 Nutarimas Nr. 280 dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-941 ir <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-942 <...> Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nr. IX-1826 1 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15¹straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-941 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-941), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą Nr. XIIIP-941 tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas bei pasiūlymus:
įsteigti Žmonių su negalia teisių stebėsenos komitetą prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Komitetas), kuris vykdytų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną bei kontrolę, aiškiai neapibrėžiant šio Komiteto statuso. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė yra viena iš viešojo administravimo sričių, todėl Komitetui siūloma pavesti veikla (Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo kontrolė) patenka į viešojo administravimo sritį. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnį atlikti viešojo administravimo funkcijas gali būti pavesta tik valstybės institucijoms ar įstaigoms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, jų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, valstybės ar savivaldybės įmonėms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijoms, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti Įstatymo projektą Nr.
XIIIP‑941 ir jame nustatyti, kad Konvencijos bei jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo kontrolę vykdys Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, o šios Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną – Komitetas, ir Komiteto, Komiteto sudarytų darbo grupių nariams, Komiteto pasitelktiems ekspertams įtvirtinti teises ir pareigas, susijusias su Konvencijos bei jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsena, o Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai – su Konvencijos bei jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo kontrole. 1.2. Vertinant Komitetui priskiriamos funkcijos reikšmingumą, siūlytina Įstatymo projektą Nr. XIIIP-941 papildyti, jame nustatant esminius Komiteto veiklos teisinius pagrindus, t. y. nurodyti, kurio subjekto sprendimu bus sudaromas Komitetas, Komiteto narių delegavimo tvarką, narių skaičių ir jų įgaliojimų trukmę. 1.3. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-941 2 straipsniu keičiamo Lygių galimybių įstatymo 15¹ straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad Komitetas turi teisę teikti išvadas dėl galiojančių teisės aktų ir teisės aktų projektų atitikties Konvencijai ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo. Siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-941 2 straipsniu keičiamo Lygių galimybių įstatymo 15¹ straipsnio 4 dalies 5 punkte siūlytina nustatyti, kad Komitetas teikia pasiūlymus lygių galimybių kontrolieriui ar Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kitoms institucijoms ir įstaigoms dėl galiojančių teisės aktų, teisės aktų projektų atitikties Konvencijai ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo. 1.4. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-941 2 straipsniu keičiamo Lygių galimybių įstatymo 15¹ straipsnio 5 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad fiziniai, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalo Komiteto reikalavimu pateikti įstatymų nustatyta tvarka prašomą informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtiną jo funkcijoms atlikti, leisti susipažinti su reikalaujamais dokumentais bei kita medžiaga. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti šią dalį, konkrečiai nurodant, kokiais įstatymais tokia tvarka nustatoma. Taip pat, siekiant užtikrinti nustatytų pareigų fiziniams, juridiniams asmenims įgyvendinimą, siūlytina nustatyti atsakomybę už atitinkamų pareigų nevykdymą ir kartu su Įstatymo projektu Nr. XIIIP-941 keisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, pavyzdžiui, šio kodekso 81 straipsnį, numatant atsakomybę už siekiamų įtvirtinti pareigų nevykdymą. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-941 2 straipsniu keičiamo Lygių galimybių įstatymo 15¹ straipsnio 5 dalies 2 punkte siūloma fiziniams, juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams įtvirtinti pareigą Komiteto, Komiteto sudarytų darbo grupių nariams ir Komiteto pasitelktiems ekspertams sudaryti sąlygas patikrinti Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimą vietoje. Tai reikštų Komiteto įgaliojimus tikrinti ir privatų gyvenamąjį būstą. Tokie įgaliojimai nesuderinami su Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsena, be to, sukelia neproporcingą naštą fiziniams, juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIIIP‑9412 straipsniu keičiamo Lygių galimybių įstatymo 15¹ straipsnio 5 dalies 2 punkte siūlomo reguliavimo atsakyti. 1.5. Įstatymo projekte Nr. XIIIP-941 numatytoms veikloms įgyvendinti papildomai žmogiškųjų išteklių nereikės, tačiau reikės papildomai 20 tūkstančių eurų per vienus finansinius metus iš valstybės biudžeto ekspertų darbui Komitete apmokėti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esminės asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygos turėtų būti nustatytos Įstatymo projekte Nr. XIIIP-941. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad oficialiosios konstitucinės valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos visiems iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų atlyginimą gaunantiems asmenims, o svarbiausi iš šių lėšų finansuojamų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo elementai nustatytini įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Todėl siūlytina Įstatymo projekte Nr. XIIIP-941 nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas.
<...>
3Atsižvelgiant į siūlomo teisinio reguliavimo aktualumą ir poreikį,
kuo greičiau sukurti nepriklausomą struktūrą, skirtą stebėti ir kontroliuoti Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimą, ir, vykdant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvai pateiktų pastabų 68 punkto b papunkčio rekomendaciją (paspartinti nepriklausomo stebėsenos mechanizmo, atitinkančio Paryžiaus principus, steigimą, kaip nurodyta Konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje), siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-941 ir Įstatymo projektą Nr. XIIIP-942 skubos tvarka. Pritarti. 6.
projektui iš esmės pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Aušrinė Norkienė. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė
žmogaus teisių komitetas
Respublikos LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826
2018 m. spalio 10 d. Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Viktorija Čmilytė-Nielsen, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas Juozas Bernatavičius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė ir Teisės skyriaus vedėjas Vytis
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
lygių galimybių įstatyme įtvirtinti subjektą – Žmonių su negalia teisių stebėsenos komitetą prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau –Komitetas), kuris vykdytų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę. Siūlomas reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Visų pirma, pažymėtina, kad projektu iš esmės nėra nustatomi Komiteto veiklos teisiniai pagrindai, kaip tai nurodoma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje.
Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo visiškai nėra aiškus Komiteto teisinis statusas: ar Komitetas yra juridinis asmuo (jeigu yra, tai kas yra Komiteto steigėjas, kokia jo teisinė forma), koks yra Komiteto narių skaičius, kokia jų įgaliojimų trukmė, kaip yra organizuojamas Komiteto darbas, ar jis turi aptarnaujantį personalą (administraciją), ar ne ir pan. Nors projekto aiškinamajame rašte ir nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų ekspertų darbui komitete apmokėti, iš paties projekto nuostatų Komiteto veiklos pobūdis nėra aiškus – ar Komiteto nariai savo funkcijas atliks atlygintinai, ar visuomeniniais pagrindais. Kelia abejonių, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos 1993 metų gruodžio 20 d. rezoliucija patvirtintus ir projekto aiškinamajame rašte nurodytus Principus, susijusius su nacionalinių institucijų statusu (Paryžiaus principus), Konvencijos Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) bei Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, pagal kurią esminės subjekto veiklos sąlygos turi būti nustatytos įstatymu. Pažymėtina, kad remiantis Paryžiaus principų nuostatomis, siekiant užtikrinti nacionalinės institucijos nepriklausomumą, nacionaliniame teisės akte turi būti nustatyta nacionalinės institucijos sudarymo tvarka, nacionalinės institucijos narių įgaliojimų trukmė; nacionalinė institucija turi turėti atitinkamą infrastruktūrą ir pakankamus finansinius išteklius; neturi būti vykdoma nacionalinės institucijos finansinė kontrolė ir pan.
Pažymėtina, kad nors nei Paryžiaus principuose, nei Rekomendacijose nėra nurodoma, kokio lygmens nacionalinės teisės akte tai turi būti nustatyta, atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo doktriną manome, kad pagrindinės nuostatos, apibrėžiančios Komiteto teisinį statusą ir jo veiklą, turi būti nustatytos įstatyme. Antra, kaip matyti iš Rekomendacijų 68 punkto b papunkčio nuostatų, Lietuvai, atsižvelgiant į Konvencijos 33 straipsnio 2 dalį, yra rekomenduojama sukurti nepriklausomą struktūrą, atitinkančią Paryžiaus principus, nes Neįgaliųjų reikalų taryba, paskirta vykdyti nepriklausomą Konvencijos kontrolę, yra pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (Rekomendacijų 67 punkto b papunktis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Komitetas veiks prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, tačiau iš siūlomo reguliavimo Komiteto ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tarpusavio santykis nėra aiškus. Trečia, iš Rekomendacijų 68 punkto b papunkčio būtų galima suprasti, kad Lietuvai yra siūloma atsisakyti Neįgaliųjų reikalų tarybos ir įsteigti naują nepriklausomą instituciją. Kaip matyti iš kartu teikiamo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-442, juo nesiūloma naikinti Neįgaliųjų reikalų tarybos, reglamentuojamos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 17 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek projektu siūlomo Komiteto, tiek Neįgaliųjų reikalų tarybos sudarymo principai bei funkcijos yra panašios, nėra aiškus šių institucijų tarpusavio santykis. Ketvirta, svarstytina, ar įstatymo projektu siūlomos nuostatos yra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad neįgaliųjų lygių teisių užtikrinimui yra priimtas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, todėl manytina, kad šiame įstatyme galėtų būti įtvirtinti subjektai, vykdantys Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę. Pritarti Komitetas pritaria Seimo nario V. Simulik pasiūlymui Nr. 2, kuriuo siūloma tikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 15¹straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad LR Seime 2018-09-28 buvo pateiktas LR Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektas ir su juo susiję kiti įstatymų projektai Nr. XIIIP-2491- Nr. XIIIP-2511 kuriais, siekiama viename teisės akte nustatyti bendrą komisijų narių darbo apmokėjimo sistemą, suteikiant galimybę komisijų nariams gauti teisingą atlygį už darbą komisijose. Todėl Žmogaus teisių komitetas siūlo įstatymo projekte ,,Žmonių su negalia teisių stebėjimo komiteto“ pavadinimą keisti į ,,Žmonių su negalia teisių stebėjimo komisiją“ ir papildyti projekto 2 straipsniu keičiamą 15 ¹straipsnį nauja 4 dalimi, kurioje būtų numatyta, kad Komisijų narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į Seimo nario V. Simulik pasiūlymą Įstatymo projektas papildomas nauju Įstatymo 17 straipsnio pakeitimu. Atitinkamai tikslinamas ir Įstatymo projekto pavadinimas.
Įstatymo projekte patikslinama, kad Komitetas(Komisija) vykdys JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną (15¹ str. 1 d.) , o Lygių galimybių kontrolierius -konvencijos įgyvendinimo kontrolę (naujas projekto 4 straipsnis, papildantis Įstatymo 17 str. 4 dalimi). JT Rekomendacijų 68 punkto b papunktyje siūloma ,,pašalinti Neįgaliųjų reikalų tarybą iš nepriklausomos stebėsenos sistemos“, o ne apskritai naikinti tokią instituciją. Šiuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Neįgaliųjų reikalų taryba yra paskirtos veikti kaip valstybės nepriklausomos kontrolės mechanizmai. JT Komiteto nuomone, Neįgaliųjų reikalų taryba negali veikti kaip nepriklausomas kontrolės mechanizmas dėl to, kad ji yra pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 17 str. 2 d., Neįgaliųjų reikalų taryba (NRT) teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsenos ataskaitų. Komitetas bendradarbiavimo pagrindu dirbtų kartui su NRT, atsižvelgtų į NRT teikiamas pastabas dėl Konvencijos stebėsenos ataskaitų. 2
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹straipsnio 2 dalis, kadangi neįgaliųjų organizacijos yra priskiriamos prie nevyriausybinių organizacijų. Pritarti Siūloma įstatymo projekte vartoti sąvoką ,,neįgaliųjų asociacijos“2
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹straipsnio 3 dalis, kadangi sprendimų priėmimo tvarka paprastai nurodoma darbo reglamente, bet ne nuostatuose. Pritarti Komitetas pritarė Seimo nario V. Simulik pasiūlymui Nr. 2, kuriuo siūloma tikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 15¹ straipsnį. 5.
technikos taisykles, įstatymo projekto pavadinime žodžiai „LIETUVOS
4
dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti4
dalies nuostatos nėra aišku, kokius teisės aktus turės priimti Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lygių galimybių kontrolierius, tiek jo tarnyba yra nepriklausomi nuo Vyriausybės. Atsižvelgti Priėmus šį įstatymą reikėtų keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 1739 „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“ bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“
Komitetas veiks prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir įvertinus tai, kad pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos tikslus ir funkcijas nustato Seimo patvirtinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatai, kartu turėtų būti keičiami ir minėti nuostatai. Atsižvelgti
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. S-2017-6373 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-941, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2017-10-27 Nr. g-2017-11761 LR Seimo Neįgaliųjų teisių komisijai, LR Seimo Žmogaus teisių komitetui Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-941 Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2017 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-22 „Dėl darbo grupės „Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo rekomendacijos tobulinimo sudarymo“ Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje (toliau Tarnyba) patvirtinta darbo grupė Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo (toliau - Konvencija) įgyvendinimo rekomendacijų tobulinimui. Darbo grupę sudarė Agneta Skardžiuvienė, Lygių galimybių kontrolierė (darbo grupės pirmininkė); Eglė Čaplikienė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja; Audronė Daukšaitė-Timpė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus patarėja; Dovilė Juodkaitė, asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ prezidentė; Asta Kandratavičienė, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė; Dalia Mikalauskaitė, registruota lobiste; Irma Mituzienė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vyriausioji specialistė; Vytis Muliuolis, Tarnybos Teisės skyriaus vyresnysis patarėjas; prof. dr. Jonas Ruškus, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius. Darbo grupė, atsižvelgdama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto 2016 m. balandžio 20 d.
Lietuvai pateiktas pastabas dėl Konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje, nutarė parengti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pakeitimus, kuriais remiantis būtų sukurtas nepriklausomas Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ir kontrolės mechanizmas, atitinkantis Konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje nustatytus įpareigojimus valstybėms - Konvencijos dalyvėms: įsteigti nepriklausomą stebėsenos mechanizmą, atitinkantį Paryžiaus principus. Vykdant Konvencijos stebėsenos ir kontrolės funkcijas, nutarta įsteigti Tarnybos padalinį (nepriklausomą ekspertų grupę) - Žmonių su negalia teisių stebėsenos komitetą prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau - Komitetas). Darbo grupės parengtas Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) 2017 m. birželio 23 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų registre (reg. Nr. XIIIP-941). Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas) 2017 m. birželio 30 d. pateikė išvadą Nr. XIIIP-941 „Dėl Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projekto“. Išnagrinėjęs šią Teisės departamento išvadą, informuoju, jog su joje išvardintomis pastabomis sutinku ir siūlau į jas atsižvelgti. Siekiant teisinio aiškumo bei operatyvumo tobulinant Įstatymo projektą, siūlytina, svarstant Įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitete, į svarstymą pakviesti 2017 m. gegužės 19 d. lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu Nr. V-22 sudarytos darbo grupės narius bei Teisės departamento atstovus ir apsvarstyti klausimus dėl Įstatymo projekto papildymo nuostatomis, apibrėžiančiomis Komiteto narių skaičių, jų delegavimo bei skyrimo tvarką.
Svarstant minėtus klausimus būtina atsižvelgti į tinkamą atstovavimą regioninėms, asmenų su negalia teises ginančioms, organizacijoms, Komiteto narių (ekspertų) darbo /teikiamų paslaugų Komitete apmokėjimo principus, Komiteto pirmininko skyrimo tvarką. Atsižvelgti Komitetas teikia patikslintą įstatymo projektą. 2. LR Seimo kontrolierių įstaiga, 2017-10-30 Nr. g-2017-11827 LR Seimo Žmogaus teisių komitetui Dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-941 ir Nr. XIIIP-942 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2017 m. spalio 17 d. gautas Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto raštas, kuriame prašoma susipažinti su Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektais (Nr. XIIIP-941 ir XIIIP-942) ir pateikti Komitetui nuomonę dėl siūlomo teisinio reguliavimo, kuriuo siekiama įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos fakultatyviajame protokole numatytas stebėsenos ir kontrolės priemones. Susipažinę su Įstatymo projektuose siūlomais teisinio reguliavimo pakeitimais bei siekdami teisinio aiškumo siūlytume minėtus projektus tobulinti, tikslinti ir papildyti. Įstatymo projekte nėra aiškiai apibrėžtas Žmonių su negalia teisių stebėsenos komiteto prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisinis statusas, todėl siūlytume papildyti Įstatymo projektą nuostatomis, kuriose būtų apibrėžtos esminės Žmonių su negalia teisių stebėsenos komiteto veiklos sąlygos, įtvirtinta savarankiško ir nepriklausomo kontrolės ir priežiūros subjekto padėtis, nustatyta šio subjekto sudarymo tvarka, jo narių skaičius ir įgaliojimų trukmė, sprendimų priėmimo tvarka, darbo apmokėjimo pagrindai ir tvarka, finansinio savarankiškumo garantijos. Atsižvelgti Komitetas teikia patikslintą įstatymo projektą. 5.
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Nr. 280 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. SV-S-393 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.15 ir 1.16 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
pritarti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1 ir
įstatymo projektui Nr. XIIIP-941 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-941), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą Nr. XIIIP-941 tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas bei pasiūlymus:
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komitetą prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Komitetas), kuris vykdytų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną bei kontrolę, aiškiai neapibrėžiant šio Komiteto statuso. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies
viena iš viešojo administravimo sričių, todėl Komitetui siūloma pavesti veikla (Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo kontrolė) patenka į viešojo administravimo sritį.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnį atlikti viešojo administravimo funkcijas gali būti pavesta tik valstybės institucijoms ar įstaigoms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, jų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, valstybės ar savivaldybės įmonėms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijoms, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti Įstatymo projektą Nr. XIIIP‑941 ir jame nustatyti, kad Konvencijos bei jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo kontrolę vykdys Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, o šios Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną – Komitetas, ir Komiteto, Komiteto sudarytų darbo grupių nariams, Komiteto pasitelktiems ekspertams įtvirtinti teises ir pareigas, susijusias su Konvencijos bei jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsena, o Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai – su Konvencijos bei jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo kontrole. Pritarti Komitetas pritarė Seimo nario V. Simulik pasiūlymams, kuriais siūloma tikslinti įstatymo 15¹ straipsnį. (Žr. Seimo nario V. Simulik pasiūlymus Nr. 2 ir Nr. 4) Įstatymo projektas papildomas nauju 17 straipsnio pakeitimu, kuriame numatyta, kad ,,Lygių galimybių kontrolierius vykdo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo kontrolę“. 2
projektą Nr.
XIIIP-941 papildyti, jame nustatant esminius Komiteto veiklos teisinius pagrindus, t. y. nurodyti, kurio subjekto sprendimu bus sudaromas Komitetas, Komiteto narių delegavimo tvarką, narių skaičių ir jų įgaliojimų trukmę. Pritarti Komitetas siūlo patikslintą įstatymo 15 ¹ straipsnį. 2 1.3. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-941 2 straipsniu keičiamo Lygių galimybių įstatymo 15¹ straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad Komitetas turi teisę teikti išvadas dėl galiojančių teisės aktų ir teisės aktų projektų atitikties Konvencijai ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo. Siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-941 2 straipsniu keičiamo Lygių galimybių įstatymo 15¹ straipsnio 4 dalies 5 punkte siūlytina nustatyti, kad Komitetas teikia pasiūlymus lygių galimybių kontrolieriui ar Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kitoms institucijoms ir įstaigoms dėl galiojančių teisės aktų, teisės aktų projektų atitikties Konvencijai ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo. Pritarti Komitetas pritarė Seimo nario V. Simulik pasiūlymui, kuriuo tikslinamas įstatymo 15¹ straipsnis. Siūloma nustatyti, kad Komitetas(Komisija) turi teisę ,,teikti nuomonę bei pastabas dėl galiojančių teisės aktų ir teisės aktų projektų atitikties Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai“. 2 1.4. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-941 2 straipsniu keičiamo Lygių galimybių įstatymo 15¹ straipsnio 5 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad fiziniai, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalo Komiteto reikalavimu pateikti įstatymų nustatyta tvarka prašomą informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtiną jo funkcijoms atlikti, leisti susipažinti su reikalaujamais dokumentais bei kita medžiaga. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti šią dalį, konkrečiai nurodant, kokiais įstatymais tokia tvarka nustatoma.
Taip pat, siekiant užtikrinti nustatytų pareigų fiziniams, juridiniams asmenims įgyvendinimą, siūlytina nustatyti atsakomybę už atitinkamų pareigų nevykdymą ir kartu su Įstatymo projektu Nr. XIIIP-941 keisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, pavyzdžiui, šio kodekso 81 straipsnį, numatant atsakomybę už siekiamų įtvirtinti pareigų nevykdymą. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-941 2 straipsniu keičiamo Lygių galimybių įstatymo 15¹ straipsnio 5 dalies 2 punkte siūloma fiziniams, juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams įtvirtinti pareigą Komiteto, Komiteto sudarytų darbo grupių nariams ir Komiteto pasitelktiems ekspertams sudaryti sąlygas patikrinti Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimą vietoje. Tai reikštų Komiteto įgaliojimus tikrinti ir privatų gyvenamąjį būstą. Tokie įgaliojimai nesuderinami su Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsena, be to, sukelia neproporcingą naštą fiziniams, juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIIIP‑9412 straipsniu keičiamo Lygių galimybių įstatymo 15¹ straipsnio
Pritarti Siūloma atsisakyti įstatymo projekto 15¹str. 5 d. 1 p. nuostatos. LGĮ įtvirtinta pareiga teikti lygių galimybių kontrolieriui informaciją, būtiną jo funkcijoms atlikti, todėl tikslinga numatyti, jog informacija Komitetui(Komisijai) būtų teikiama to pareikalavus lygių galimybių kontrolieriui. Dėl tos pačios priežasties nekiltų poreikis keisti ANK, kadangi šiame kodekse jau dabar numatyta atsakomybė už kontrolieriaus reikalavimų nevykdymą arba kliudymą jam atlikti jo pareigas. Siūloma atsisakyti įstatymo projekto 15¹str. 5 d. 2 p. nuostatos. 1.5. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. XIIIP-941 numatytoms veikloms įgyvendinti papildomai žmogiškųjų išteklių nereikės, tačiau reikės papildomai 20 tūkstančių eurų per vienus finansinius metus iš valstybės biudžeto ekspertų darbui Komitete apmokėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esminės asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygos turėtų būti nustatytos Įstatymo projekte Nr. XIIIP-941. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad oficialiosios konstitucinės valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos visiems iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų atlyginimą gaunantiems asmenims, o svarbiausi iš šių lėšų finansuojamų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo elementai nustatytini įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Todėl siūlytina Įstatymo projekte Nr. XIIIP-941 nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas. Pritarti Pažymėtina, kad LR Seime 2018-09-28 buvo pateiktas LR Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektas ir su juo susiję kiti įstatymų projektai Nr. XIIIP-2491- Nr. XIIIP-2511 kuriais, siekiama viename teisės akte nustatyti bendrą komisijų narių darbo apmokėjimo sistemą, suteikiant galimybę komisijų nariams gauti teisingą atlygį už darbą komisijose.
Atsižvelgiant į tai Žmogaus teisių komitetas siūlo įstatymo projekte ,,Žmonių su negalia teisių stebėjimo komiteto“ pavadinimą keisti į ,,Žmonių su negalia teisių stebėjimo komisiją“ ir papildyti projekto 2 straipsniu keičiamą 15 ¹straipsnį nauja 4 dalimi, kurioje būtų numatyta, kad Komisijų narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. 2. Pritarti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044
projektas Nr. XIIIP-942). Atsižvelgti
greičiau sukurti nepriklausomą struktūrą, skirtą stebėti ir kontroliuoti Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimą, ir, vykdant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvai pateiktų pastabų 68 punkto b papunkčio rekomendaciją (paspartinti nepriklausomo stebėsenos mechanizmo, atitinkančio Paryžiaus principus, steigimą, kaip nurodyta Konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje), siūlyti Lietuvos
projektą Nr. XIIIP-942 skubos tvarka. Atsižvelgti
2018-09-26 1,22 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad JT Neįgaliųjų teisių konvencijos Fakultatyvaus protokolas įtvirtina Komiteto papildomas funkcijas, susijusias su individualių skundų dėl asmenų su negalia teisių pažeidimų tyrimą, todėl Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsena ir kontrolė nėra atliekama. Siūloma Įstatymo projekte atsisakyti nuorodų į Fakultatyvų protokolą ir atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir projekto 2 straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti
taip:
užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę.“
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento ir LR Vyriausybės pastabas siūloma Įstatymo projekte patikslinti, kad Komitetas vykdys JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną, o Lygių galimybių kontrolierius - konvencijos įgyvendinimo kontrolę. Taip pat siūloma Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnyje numatyti, kad Komitetas nėra juridinis asmuo, patikslinti Komiteto sudarymo tvarką, nustatyti kadencijų skaičių, komiteto narių įgaliojimų trukmę bei nustatyti, kad Komitetą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Atsižvelgiant į LR Vyriausybės pateiktą siūlymą, siūloma atsisakyti įstatymo projekto 15¹ str. 5 d. 1 p. ir 2 p. nuostatų. Pasiūlymas: ,,2 straipsnis. Įstatymo papildymas 15¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 15¹ straipsniu: „15¹ straipsnis. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos
pagal lygių galimybių kontrolieriaus patvirtintus nuostatus, vykdo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę bei rengia šios konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. Komitetas nėra juridinis asmuo. 2.
lygiateisės partnerystės pagrindu iš neįgaliųjų, nevyriausybinių organizacijų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, akademinės bendruomenės bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovų komiteto nuostatuose nustatyta tvarka. Komitetą sudaro 5 nariai, iš jų 4 yra asmenų su negalia asociacijų atstovai ir vienas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas. Per lygių galimybių kontrolieriaus nustatytą terminą ir jo nustatyta tvarka kandidatus į komitetą siūlo skėtinės neįgaliųjų asociacijos bendru sutarimu. Skėtinės neįgaliųjų asociacijos, teikdamos komiteto narių kandidatūras, turi užtikrinti, kad būtų proporcingai atstovaujami neįgaliųjų, atsižvelgiant į negalios pobūdį ir įvairovę, ir jų interesams atstovaujančių neįgaliųjų asociacijų, atsižvelgiant į veiklos sritį, interesai. 3. Komitetas sprendimus priima atviru balsavimu paprasta balsų dauguma, komiteto nuostatuose ir komiteto darbo reglamente nustatyta tvarka. Komiteto personalinę sudėtį tvirtina bei komiteto narių darbo apmokėjimo tvarką nustato lygių galimybių kontrolierius. Komitetas sudaromas 4 metų kadencijai. Tas pats asmuo komiteto nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 4. Komiteto nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis atsistatydina, jį atšaukia lygių galimybių kontrolierius jo kandidatūrą pasiūliusio subjekto teikimu arba jis miršta. Tokiais atvejais, kai Komiteto nario įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus jo kadencijai, iki jos pabaigos siūloma nauja Komiteto nario kandidatūra, kuri tvirtinama šio įstatymo nustatyta tvarka. 5. Komitetą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi komiteto veiklos dokumentai. 6. Komiteto darbas organizuojamas bei sprendimai priimami komiteto nuostatuose ir komiteto darbo reglamente, kurį tvirtina komitetas, nustatyta tvarka.
Komiteto darbui vadovauja Komiteto pirmininkas, jei jo nėra – pirmininko pavaduotojas. Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami pirmojo komiteto posėdžio metu iš komiteto narių jo įgaliojimų laikotarpiui. Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami paprasta balsų dauguma, dalyvaujant visiems komiteto nariams. 4.7. Vykdydamas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę komitetas turi teisę vykdo šias funkcijas:
1) nuolat tikrintia, kaip įgyvendinama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos Fakultatyvus protokolas;
2) reikalauti iš fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių pateikti visą informaciją būtiną jo funkcijoms atlikti;
3) sudaryti darbo grupes, pasitelkti ekspertus, atlikti tyrimus;
42) Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, lygių galimybių kontrolieriui bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jos jų padaliniams teikti teikia rekomendacijas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo;
3) rengia Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. 5) teikti išvadas dėl galiojančių teisės aktų ir teisės aktų projektų atitikties Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimui. 8.
Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną, komitetas turi teisę:
1) gauti iš fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių informaciją būtiną jo funkcijoms atlikti;
2) pasitelkti ekspertus, siūlyti lygių galimybių kontrolieriui atlikti tyrimus, sudaryti darbo grupes;
3) teikti nuomonę bei pastabas dėl galiojančių teisės aktų ir teisės aktų projektų atitikties Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai. 5. Fiziniai, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalo:
1) komiteto reikalavimu pateikti įstatymų nustatyta tvarka prašomą informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtiną jo funkcijoms atlikti, leisti susipažinti su reikalaujamais dokumentais bei kita medžiaga;
2) komiteto, komiteto sudarytų darbo grupių nariams ir komiteto pasitelktiems ekspertams sudaryti sąlygas patikrinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimą vietoje, kai šie fiziniai, juridiniai asmenys turi pareigą įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo nuostatas teisės aktų nustatyta tvarka;
3) išnagrinėti komiteto rekomendacijas, konsultuotis su komitetu dėl rekomendacijų įgyvendinimo priemonių ir informuoti komitetą apie jo pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus.“
asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalo išnagrinėti komiteto pateiktas rekomendacijas ir apie nagrinėjimo rezultatus bei rekomendacijų vykdymą informuoti komitetą. Informacija komitetui pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į komiteto rekomendacijas, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į LRS Teisės departamento (pastaba Nr. 1) ir LR Vyriausybės (pastaba Nr.
1.5) pastabą kad asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygos turėtų būti nustatytos įstatymo projekte ir įvertinant faktą, kad LR Seime 2018-09-28 buvo pateiktas LR Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektas ir su juo susiję kiti įstatymų projektai Nr. XIIIP-2491- Nr. XIIIP-2511 kuriais, siekiama viename teisės akte nustatyti bendrą komisijų narių darbo apmokėjimo sistemą, suteikiant galimybę komisijų nariams gauti teisingą atlygį už darbą komisijose, Žmogaus teisių komitetas siūlo įstatymo projekte ,,Žmonių su negalia teisių stebėjimo komiteto“ pavadinimą keisti į ,,Žmonių su negalia teisių stebėjimo komisija“, papildyti 15 ¹ straipsnį nauja 4 dalimi, kurioje būtų numatyta, kad ,,Komisijų narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka“. Atitinkamai keičiasi šio straipsnio kitų dalių numeracija. Siekiant sudaryti sąlygas visoms neįgaliųjų asociacijoms (net tik skėtinėms) teikti kandidatus į Komisiją, Komitetas siūlo 15 ¹straipsnio
N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, kad kai lygių galimybių kontrolierius atostogauja, yra išvykęs į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau kaip vienai dienai arba yra laikinai nedarbingas ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų, tuo laiku jį pavaduoja vaiko teisių apsaugos kontrolierius, o kai jis negali pavaduoti, – Seimo kontrolierius. Siūloma, kad pavadavimas būtų įforminamas Seimo valdybos sprendimu, kaip tai yra įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme. Pasiūlymas:
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Kai lygių galimybių kontrolierius atostogauja, yra išvykęs į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau kaip vienai dienai arba yra laikinai nedarbingas ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų, tuo laiku, Seimo valdybos sprendimu jį pavaduoja vaiko teisių apsaugos kontrolierius, o kai jis negali pavaduoti, – Seimo kontrolierius.“
4 N Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir LR Vyriausybės siūlymą nustatyti, kad Konvencijos įgyvendinimo kontrolę vykdys Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, o šios Konvencijos įgyvendinimo stebėseną – Komitetas, siūloma atitinkamai tikslinti įstatymo projektą ir papildyti įstatymo projektą nauju Įstatymo 17 straipsnio pakeitimu, kuriame būtų numatyta, kad Lygių galimybių kontrolierius vykdo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo kontrolę. Pasiūlymas:
pakeitimas Papildyti 17 straipsnį 4 dalimi: „4. Lygių galimybių kontrolierius vykdo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo kontrolę.“ Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektas papildomas nauju 17 straipsnio pakeitimu, todėl atitinkamai tikslinamas ir Įstatymo projekto pavadinimas. 5 Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnį ir numatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017
aktus. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo numatyti, kad šis įstatymas įsigaliotų 2019 m. liepos 1 d. kartu su Seime svarstomu LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimu.
Atitinkamai, Vyriausybei pavedama iki 2018 birželio 28 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-05-09 Įstatymo projektui iš esmės pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas. Pritarti Komitetas siūlo patobulintą projektą. 2. Neįgaliųjų teisių komisija 2018-09-19 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-941 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas Pritarti Komitetas siūlo patobulintą projektą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-941(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktorija Čmilytė-Nielsen. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: -. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-941(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė