Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 32 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau – ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui ir interesams, o padariusieji žalos aplinkai privalo kuo skubiau imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo. Padariusieji žalos aplinkai asmenys taip pat privalo, aplinkos ministro nustatytais atvejais atkurti aplinkos būklę, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. o Tuo atveju, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (išskyrus reikšmingą neigiamą poveikį žemei), padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį žemei, padariusieji žalą žemei asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki būklės, kai pašalinama didelė grėsmė, kad žemės užteršimas neigiamai paveiks žmonių sveikatą, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę, buvusią žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta.“ 2.
Pakeisti 32 straipsnio penktąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Žala natūralioms buveinėms ir saugomoms rūšims nelaikomas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio 10 ir 11 dalyse, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 14, 16 straipsnių ir 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pagal teisės aktų, reglamentuojančių natūralių buveinių ir saugomų rūšių apsaugą, reikalavimus iki veiklos vykdymo pradžios nustatytas ir įvertintas neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, atsiradęs dėl neigiamo ūkinės veiklos poveikio, kuriam esant atsakinga institucija leido vykdyti šią ūkinę veiklą. Taip pat žala saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms nelaikomas neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, atsiradęs dėl ūkinės veiklos, kurią ūkio subjektui leidžiama vykdyti pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl leidimo netaikyti draudimų ūkinei veiklai, susijusiai su Europos Sąjungos svarbos gyvūnų ir augalų rūšimis, kurioms reikalinga griežta apsauga ar kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl leidimo netaikyti draudimų su laukiniais paukščiais susijusiai ūkinei veiklai, taip pat pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl išimčių taikymo negalimam poveikiui Lietuvos Respublikos saugomoms rūšims.“
3.
Pakeisti 32 straipsnio šeštąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Tais atvejais, kai žala aplinkai pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, padaręs žalą aplinkai asmuo privalo savo išlaidomis imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių aplinkos ministro nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, kad žalą aplinkai sukėlė teršimas, kuris buvo leidžiamas ir atitiko leidimo sąlygas ir teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, taikytus teršimo metu.
Jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip Tais atvejais, kai žala aplinkai nėra pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, žalos aplinkai atlyginimo dydis neskaičiuojamas ir nereikalaujama jos atlyginti, nereikalaujama imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių, kai žala aplinkai atsirado dėl ūkinės veiklos, kurią įstatymų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (įskaitant leidimo sąlygas) jei žalą aplinkai sukėlė teršimas, kuris buvo aiškiai leidžiamas ir visiškai atitiko leidimo sąlygas ir teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, taikytus teršimo metu.“
33 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kada šios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba kitas asmuo, arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės, veiksmai, užtikrinantys teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, arba aplinkos atkūrimo priemonės, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau.
Žalos aplinkai dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o kitų nuostolių dydis apskaičiuojamas įvertinus žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo, žalos aplinkai ar neišvengiamos (realios) žalos aplinkai grėsmės, taikytinų aplinkos atkūrimo priemonių alternatyvų įvertinimo, taip pat administracinių, teisinių, vykdymo išlaidų, duomenų surinkimo, stebėsenos ir priežiūros išlaidas.“
ir įgyvendinimas
1Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus
iki 2017 m. gruodžio 31 d. 3.
keičiamos Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio antrosios dalies įsigaliojimo, aplinkos atkūrimo priemonių taikymo procedūros baigiamos vykdyti pagal teisės aktus, galiojusius iki šiuo įstatymu keičiamos Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio antrosios dalies įsigaliojimo. 4. Žalos aplinkai atvejais, nustatytais iki šiuo įstatymu keičiamos Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio šeštosios dalies įsigaliojimo, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių taikymo procedūros baigiamos vykdyti pagal teisės aktus, galiojusius iki šiuo įstatymu keičiamos Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio šeštosios dalies įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Seimui teikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi
Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato prašymą pateikti papildomą informaciją dėl paklausimo Nr. 6532/14/ENVI dėl tinkamo 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau – Direktyva) perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje, įsipareigojo Europos Komisijos Aplinkos generaliniam direktoratui skubiai teikti Vyriausybei ir Seimui Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kad būtų užtikrintas šių nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę. Neįvykdžius šio įsipareigojimo Europos Komisija pradės pažeidimo procedūrą dėl to, kad Direktyvos perkėlimas ir įgyvendinimas nacionalinėje teisėje nebuvo užtikrintas.
Įstatymo projektu siekiama tiksliau perkelti:
1) Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punkto 2 pastraipos nuostatas („Į žalą saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms neįeina prieš tai nustatytas neigiamas poveikis dėl subjekto veiklos, kurią aiškiai leido vykdyti atitinkamos institucijos pagal nuostatas, įgyvendinančias Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalis arba 16 straipsnį arba Direktyvos 79/409/EEB 9 straipsnį, arba, jei tai yra Bendrijos teisės aktais nereglamentuotos buveinės ir rūšys, pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių nacionalinės teisės aktų atitinkamas nuostatas“);
2) Direktyvos 8 straipsnio 4 dalies a punkto nuostatas („Valstybės narės gali leisti subjektui nepadengti pagal šią direktyvą vykdomų žalos jos ištaisymo veiksmų išlaidų, jei jis įrodo, kad jis nekaltas arba nebuvo aplaidus ir, kad žalą aplinkai sukėlė: a) emisija arba įvykis, kuris yra aiškiai leidžiamas ir atitinka visas sąlygas leidimo, suteikto pagal taikomus nacionalinės teisės aktus ir reglamentus, įgyvendinančius III priede nurodytas Bendrijos priimtas įstatymines priemones, taikomas emisijos arba įvykio metu <...>“). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr.
I-2223 1, 6, 32, 32¹, 32², 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 32³ straipsniu įstatyme buvo suformuluota Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punkto 2 pastraipos nuostatas perkelianti nuostata („Žala natūralioms buveinėms ir saugomoms rūšims nelaikomas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka pagal teisės aktų, reglamentuojančių natūralių buveinių ir saugomų rūšių apsaugą, reikalavimus iki veiklos vykdymo pradžios nustatytas ir įvertintas neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, atsiradęs dėl neigiamo ūkinės veiklos poveikio, kuriam esant atsakinga institucija leido vykdyti šią ūkinę veiklą. Taip pat žala saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms nelaikomas neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, atsiradęs dėl ūkinės veiklos, kurią ūkio subjektui leidžiama vykdyti pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl leidimo netaikyti draudimų ūkinei veiklai, susijusiai su Europos Sąjungos svarbos gyvūnų ir augalų rūšimis, kurioms reikalinga griežta apsauga ar kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl leidimo netaikyti draudimų su laukiniais paukščiais susijusiai ūkinei veiklai, taip pat pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl išimčių taikymo negalimam poveikiui Lietuvos Respublikos saugomoms rūšims“). Pažymėtina, kad pagal įprastinę teisėkūros praktiką įstatyme formuluojant nuorodą į kitą įstatymą dažniausiai nėra nurodomi konkretūs įstatymo straipsniai, tiek atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose formuluojamos teisės normos yra bendresnio pobūdžio, tiek ir į tai, kad būtina užtikrinti teisinio reguliavimo lankstumą.
Atitinkamai buvo pasirinkta Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje pateikti nuorodas į įstatymų nuostatas, reglamentuojančias leidimų vykdyti ūkinę veiklą suteikimo tvarką, nurodant atitinkamuose įstatymuose vartojamas procedūrų apibrėžtis, o ne nurodant konkrečius įstatymų straipsnius ar straipsnių dalis. Tačiau, Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato nuomone, minėta Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 5 dalies formuluotė neužtikrina pakankamo teisinio aiškumo laipsnio. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 32, 32¹, 32², 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 32³ straipsniu įstatymu buvo patikslinta šio įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje dėstoma nuostata („Jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, žalos aplinkai atlyginimo dydis neskaičiuojamas ir nereikalaujama jos atlyginti, kai žala aplinkai atsirado dėl ūkinės veiklos, kurią įstatymų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (įskaitant leidimo sąlygas)“). Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato nuomone, minėta Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 6 dalies formuluotė nėra pakankamai detali. Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktoratas atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje nėra aiškiai nurodyta subjekto pareiga aktyviai įrodinėti egzistavimą sąlygų, kurioms esant galimas atsakomybės už žalą aplinkai išimties taikymas pagal Direktyvos 8 straipsnio 4 dalies a punktą.
Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktoratas atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad nėra aiškaus reikalavimo įrodyti, jog subjektas neveikė nei tyčia, nei neatsargiai. Be to, Europos Komisijos Aplinkos generaliniam direktoratui neaišku, ar tinkamai perkeliama Direktyvos 8 straipsnio 4 dalies a punkto nuostata, kad subjektas bet kuriuo atveju privalo pritaikyti aplinkos atkūrimo priemones, ir tik įrodęs Direktyvos 8 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytos išimties taikymo sąlygų egzistavimą gali susigrąžinti išlaidas, patirtas aplinkos atkūrimo priemonių taikymui. Europos Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas atkreipė dėmesį, kad visos galimos atsakomybės už žalą aplinkai taikymo išimtys yra nurodytos Direktyvoje. Šios išimtys gali būti taikomos griežtai tik ta apimtimi, kiek leidžia Direktyva. Tuo tarpu Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 6 dalies formuluotė išplečia Direktyvos 8 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytos išimties taikymo apimtį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorė – Aplinkos ministerija. Įstatymo projekto tiesioginė rengėja – Aplinkos ministerijos Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento (direktorius – Egidijus Anulis, tel. 8~706 63655) Teisėkūros skyriaus (vedėja – Irena Sabaliūtė, tel. 8~706 63603) vyriausioji specialistė Neringa Mažeikė (tel. 8~706 63607). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr.
I-2223 1, 6, 32, 32¹, 32², 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 32³ straipsniu įstatymu buvo įtvirtinta tokia 32 straipsnio 5 dalies formuluotė: „Žala natūralioms buveinėms ir saugomoms rūšims nelaikomas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka pagal teisės aktų, reglamentuojančių natūralių buveinių ir saugomų rūšių apsaugą, reikalavimus iki veiklos vykdymo pradžios nustatytas ir įvertintas neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, atsiradęs dėl neigiamo ūkinės veiklos poveikio, kuriam esant atsakinga institucija leido vykdyti šią ūkinę veiklą. Taip pat žala saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms nelaikomas neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, atsiradęs dėl ūkinės veiklos, kurią ūkio subjektui leidžiama vykdyti pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl leidimo netaikyti draudimų ūkinei veiklai, susijusiai su Europos Sąjungos svarbos gyvūnų ir augalų rūšimis, kurioms reikalinga griežta apsauga ar kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl leidimo netaikyti draudimų su laukiniais paukščiais susijusiai ūkinei veiklai, taip pat pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl išimčių taikymo negalimam poveikiui Lietuvos Respublikos saugomoms rūšims“. Taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr.
I-2223 1, 6, 32, 32¹, 32², 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 32³ straipsniu įstatymu buvo įtvirtinta tokia 32 straipsnio 6 dalies formuluotė: „Jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, žalos aplinkai atlyginimo dydis neskaičiuojamas ir nereikalaujama jos atlyginti, kai žala aplinkai atsirado dėl ūkinės veiklos, kurią įstatymų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (įskaitant leidimo sąlygas)“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Aplinkos apsaugos įstatymo projektu numatoma tikslinti 32 straipsnio 5 dalį („Žala natūralioms buveinėms ir saugomoms rūšims nelaikomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio 10 ir 11 dalyse, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 14, 16 straipsnių ir 17 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka iki veiklos vykdymo pradžios nustatytas ir įvertintas neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, atsiradęs dėl neigiamo ūkinės veiklos poveikio, kuriam esant atsakinga institucija leido vykdyti šią ūkinę veiklą“). Siūloma Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 5 dalies formuluotė užtikrins didesnį teisinio aiškumo laipsnį, nes joje pateikiamos nuorodos į konkrečius įstatymų straipsnius ar straipsnių dalis. Be to, siūloma Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 5 dalies formuluotė užtikrins Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punkto 2 pastraipos tikslesnį perkėlimą, nes nuoroda į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą pakeičiama nuoroda į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą.
Saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio 10 dalyje yra nurodytas ne tik planų ir projektų vertinimas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, bet ir planų ir projektų vertinimas pagal Vyriausybės patvirtintą Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą. Toks reguliavimas tiksliau perkels Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punkto 2 pastraipos nuostatą, nukreipiančią į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 3 dalį, kurioje aptariami „bet koki planai ir projektai <...>“ („3. Bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas“). Įstatymo projektu numatoma tikslinti 32 straipsnio 6 dalį taip: „Tais atvejais, kai žala aplinkai pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, padaręs žalą aplinkai asmuo privalo savo išlaidomis imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių nepriklausomai nuo to, kad žalą aplinkai sukėlė teršimas, kuris buvo leidžiamas ir atitiko leidimo sąlygas ir teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, taikytus teršimo metu.
Tais atvejais, kai žala aplinkai nėra pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, žalos aplinkai atlyginimo dydis neskaičiuojamas ir nereikalaujama jos atlyginti, nereikalaujama imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių, jei žalą aplinkai sukėlė teršimas, kuris buvo aiškiai leidžiamas ir visiškai atitiko leidimo sąlygas ir teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, taikytus teršimo metu“. Taigi, siūloma Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje netaikyti Direktyvos 8 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyto atleidimo nuo atsakomybės imtis aplinkos atkūrimo priemonių pagrindo asmenims, padariusiems žalą aplinkai, kuri pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (pažymėtina, kad Direktyvos 8 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta valstybių narių teisė pasirinkti, ar taikyti Direktyvos 8 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytą atleidimo nuo atsakomybės imtis aplinkos atkūrimo priemonių pagrindą).
Tuo tarpu žalos aplinkai atvejais, kurie nepatenka į Direktyvos reguliavimo sritį, siūloma ir toliau taikyti esamą reguliavimą dėl atleidimo nuo atsakomybės atlyginti žalą aplinkai ar taikyti aplinkos atkūrimo priemones, jei teršimas buvo aiškiai leidžiamas ir visiškai atitiko leidimo sąlygas ir teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. Taip pat Įstatymo projektu numatoma tikslinti 32 straipsnio 2 dalį. 32 straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti pareigą ūkio subjektams į Direktyvos reguliavimo sritį nepatenkančiais žalos aplinkai atvejais (t.y. kai žala aplinkai nėra pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai) atkurti aplinkos būklę aplinkos ministro nustatytais atvejais, aplinkos atkūrimą vykdant aplinkos ministro nustatyta tvarka. Šia nuostata siekiama užtikrinti objektyvų, operatyvų ir protingomis išlaidomis pagrįstą žalos aplinkai kaštų padengimą, pirmenybę teikiant faktiniam aplinkos atkūrimui ir atsakomybę organizuoti aplinkos atkūrimą nustatant už žalą aplinkai atsakingam subjektui.
Atsižvelgiant į Direktyvos 2 straipsnio 15 dalyje nurodytas „atstatymo“ ir „natūralaus atstatymo“ sąvokas („vandens, saugomų rūšių ir natūralių buveinių atveju, – tai pažeistų gamtos išteklių ir (arba) pablogėjusių savybių (funkcijų) sugrąžinimas į pirminę būklę arba, žalos žemei atveju, – tai didelio pavojaus, kad gali būti neigiamas poveikis žmonių sveikatai, panaikinimas“), siūloma 32 straipsnio 2 dalyje prie nuostatos apie aplinkos būklės atkūrimą iki pirminės būklės reikšmingos žalos aplinkai atvejais kartu nurodyti ir išimtį dėl žalos žemei. Siūloma nustatyti, kad žalos žemei atveju žalą aplinkai padarę asmenys atkurtų aplinkos būklę panaikinant didelį neigiamo poveikio žmonių sveikatai pavojų, taikant aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Įstatymo projektu tikslinama 33 straipsnio 2 dalis, aiškiau reglamentuojant senaties termino pareikšti ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo pradžios momentą. Vietoj „šios priemonės“, pateikiamas išsamus priemonių ir kitų išlaidų, kurios gali būti įtraukiamos į nuostolius, sąrašas, atsižvelgiant į 33 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje pateiktą sąrašą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas; poveikis ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymas prisidės prie skaidresnės verslo aplinkos kūrimo. Efektyviau įgyvendinant Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos teisės aktuose įtvirtintą principą
„atlygina teršėjas“ bus užtikrintos palankesnės sąlygos sąžiningai
konkurencijai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektu nėra nustatoma naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja. Įstatymo projekto nuostatos įgyvendina Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, kuris įtvirtina principą „atlygina teršėjas“. Šis principas yra nustatytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio (EB sutarties ex 174 straipsnio) 2 dalyje: „2. Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio atsižvelgiant į skirtingų Sąjungos regionų būklės įvairovę.
Ši politika yra grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas“. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau – Direktyva) detalizuoja principo „atlygina teršėjas“ teisinį reguliavimą. Šios Direktyvos nuostatų perkėlimas yra pagrindinis šio Įstatymo projekto tikslas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymą, aplinkos ministras priims Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. D1-228 „Dėl Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimus. Šiais pakeitimais bus nustatyta, kokios aplinkos atkūrimo priemonės turės būti taikomos tuo atveju, kai žala aplinkai pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį žemei, užtikrinant, kad aplinkos būklė būtų atkurta iki būklės, kai pašalinama didelė grėsmė, kad žemės užteršimas neigiamai paveiks žmonių sveikatą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte numatomas įstatymo 1 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo terminas – 2018 m. sausio 1 d. Kitų straipsnio dalių įsigaliojimas Įstatymo projekte nėra atidedamas, atsižvelgiant į tai, kad būtina skubiai vykdyti Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektai teikiami derinti Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos ir Teisingumo ministerijai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Žala aplinkai“, „aplinkos atkūrimo priemonės“, „žalos aplinkai ir kitų nuostolių atlyginimas“.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 32 straipsnio antrojoje dalyje aptartas trumpinio „ūkio subjektai“ vartojimas, o kitose keičiamo įstatymo 32 straipsnio struktūrinėse dalyse vartojama formuluotė „padariusieji žalos aplinkai ūkio subjektai“ (pavyzdžiui, šio straipsnio antroji dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio pirmojoje dalyje bei projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio šeštojoje dalyje vartojamos formuluotės „padariusieji žalos aplinkai asmenys“, „padaręs žalą aplinkai asmuo“ turinys. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, projekto nuostatos tikslintinos. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio antrojoje dalyje siūloma nustatyti, kad „padariusieji žalos aplinkai asmenys taip pat privalo, aplinkos ministro nustatytais atvejais atkurti aplinkos būklę, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją galima tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją teisinis reguliavimas, kuriuo apibrėžiamas asmenų teisių ir pareigų turinys, įtvirtinamos jų įgyvendinimo garantijos, turėtų būti nustatytas įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, turėtų būti nustatyti atvejai, kada padariusieji žalos aplinkai asmenys privalėtų atkurti aplinkos būklę, arba bent nustatyti kriterijai, į kuriuos turėtų atsižvelgti aplinkos ministras nustatydamas tokius atvejus. 3. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio šeštoji dalis įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Vadovaujantis projektu siūlomomis nuostatomis, žalą aplinkai, darančią reikšmingą neigiamą poveikį, padaręs asmuo be kitų numatytų priemonių privalėtų imtis ir aplinkos atkūrimo priemonių aplinkos ministro nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, kad žalą aplinkai sukėlė teršimas, kuris buvo leidžiamas ir atitiko leidimo sąlygas ir teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, taikytus teršimo metu. Manytina, kad įsigaliojus šiems projektu siūlomiems pakeitimams turės būti keičiami ir poįstatyminiai teisės aktai. Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su tuo teisės aktu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti atitinkamai koreguojama projekto 3 straipsnio
straipsnio šeštosios dalies įsigaliojimo datą. 4. Projekto 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse vietoj formuluočių
„iki šiuo įstatymu keičiamos“ siūlytina įrašyti 3 dalyje formuluotes „iki šio
įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytos“, o 4 dalyje - „iki šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išdėstytos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos viceministras Mindaugas Gudas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2017-07-031
dalimi keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 32 straipsnio antrojoje dalyje aptartas trumpinio „ūkio subjektai“ vartojimas, o kitose keičiamo įstatymo 32 straipsnio struktūrinėse dalyse vartojama formuluotė „padariusieji žalos aplinkai ūkio subjektai“ (pavyzdžiui, šio straipsnio antroji dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio pirmojoje dalyje bei projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio šeštojoje dalyje vartojamos formuluotės „padariusieji žalos aplinkai asmenys“, „padaręs žalą aplinkai asmuo“ turinys. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Siūloma patikslinti 32 str., vartojant vieningą sąvoką „ūkio subjektai“. Taip pat siūloma tikslinti įstatymo 32 str.
atlyginti žalą ir susijusius nuostolius kitiems asmenims, kurių neapima sąvoka „ūkio subjektas“ (pvz. asmenims, kurie nėra gamtos išteklių naudotojai ir išmetantys į aplinką atliekas). 32 str. 3 dalį siūloma išdėstyti ją taip: „Padariusieji žalos aplinkai asmenys ūkio subjektai privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų ūkio subjektų, padariusių žalą aplinkai, savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu.“ Kadangi patobulintu projektu keičiasi daugiau kaip pusė 32 straipsnio dalių, straipsnis išdėstomas nauja redakcija. 1
straipsnio antrojoje dalyje siūloma nustatyti, kad „padariusieji žalos aplinkai asmenys taip pat privalo, aplinkos ministro nustatytais atvejais atkurti aplinkos būklę, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją galima tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją teisinis reguliavimas, kuriuo apibrėžiamas asmenų teisių ir pareigų turinys, įtvirtinamos jų įgyvendinimo garantijos, turėtų būti nustatytas įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, turėtų būti nustatyti atvejai, kada padariusieji žalos aplinkai asmenys privalėtų atkurti aplinkos būklę, arba bent nustatyti kriterijai, į kuriuos turėtų atsižvelgti aplinkos ministras nustatydamas tokius atvejus. Nepritarti Komiteto nuomonė: Įstatyme jau yra nustatoma, kada žala aplinkai yra reikšminga, nereikšminga ar mažareikšmė, todėl manytina, kad poįstatyminiame teisės akte bus reglamentuojama procedūra, kaip ir kokiu būdu ji turi būti atlyginta. 1
straipsnio šeštoji dalis įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Vadovaujantis projektu siūlomomis nuostatomis, žalą aplinkai, darančią reikšmingą neigiamą poveikį, padaręs asmuo be kitų numatytų priemonių privalėtų imtis ir aplinkos atkūrimo priemonių aplinkos ministro nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, kad žalą aplinkai sukėlė teršimas, kuris buvo leidžiamas ir atitiko leidimo sąlygas ir teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, taikytus teršimo metu. Manytina, kad įsigaliojus šiems projektu siūlomiems pakeitimams turės būti keičiami ir poįstatyminiai teisės aktai. Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su tuo teisės aktu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti atitinkamai koreguojama projekto 3 straipsnio 1 dalis, nustatant vėlesnę projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio šeštosios dalies įsigaliojimo datą.
Nepritarti Komiteto nuomonė: Poįstatyminiai teisės aktai pradėti rengti ir turės įsigalioti vienu metu su įstatymo nuostatomis. 3
„iki šiuo įstatymu keičiamos“ siūlytina įrašyti 3 dalyje formuluotes „iki šio
įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytos“, o 4 dalyje - „iki šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išdėstytos“. Pritarti Šios formuluotės keičiamos. Atsižvelgiant ir į 1 straipsnio išdėstymą nauja redakcija. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas : Pritarti Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-970 ES, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-970(2) ES ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė