Projekto 2 Lyginamasis variantas
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte
nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, taikomas 1 0,5 procento mokesčio tarifas.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 1 milijono 220 000 eurų litų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO
2014-12-03 Nr. XIIP – 1324(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projektą pasirašančiojo subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
BIUDŽETO ir FINANSŲ komitetas
2014 m. lapkričio 19 d. Nr. 109-P-53
komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-12-11 Įstatymo projekto rengėjų siūloma įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo data - 2014 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, jog 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1097, kuriame yra suplanuotos valstybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio, jau yra priėmimo stadijoje, manytina, kad dėl siūlomų nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos nuomonė. Pritarti. LR Vyriausybės 2014-10-22 d. nutarimas Nr. 1164 2.
1164
kanceliarijos Teisės departamentas 2013-12-11 Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2014 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Nepritarti. Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams ir teisės aktams, kuriais Lietuvos nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos teise. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pritarė iniciatorių pateiktam įstatyto projektui, siūloma įstatymo projektą Nr. XIIP-1324 svarstyti ir priimti kartu su 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-12-112 Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte esantis trumpinys „tūkst.“ keistinas žodžiu „tūkstančių“. Nesvarstyti. Pastaba neaktuali. 4.
departamentas prie TM 2013-12-11 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1324, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl jo nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2014-06-10 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau - LSA) visų savivaldybių apklausos būdu išnagrinėjo esmines nuostatas, išdėstytas Lietuvos Respublikos Seime įregistruotuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-1324 (toliau - projektas Nr. XIIP-1324), Seimo narių Valerijaus Simulik, Mečislovo Začiurinsko, Edvardo Žakario pasiūlyme Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.XIIP-1324 (toliau - Seimo narių pasiūlymas projektui Nr. XIIP-1324) ir LietuvosRespublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo
atsižvelgdama į Finansų ministerijos pateiktus derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1324“ ir „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP- 894“ projektus, paprašė savivaldybių pateikti pritarimą (ar nepritarimą, pastabas ir pasiūlymus) šioms esminėms įstatymų projektų nuostatoms:
XIIP-1324, kuriuo siūloma nustatyti mažesnį fiziniams asmenims (šeimoms) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bendros vertės neapmokestinamąją dydį (vietoj 1 milijono litų nustatyti 750 tūkst. litų) ir sumažinti šiam turtui taikomą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nuo 1 procento iki 0,5 procento;
pasiūlymui projektui Nr. XIIP-1324, kuriuo siekiama vietoj 1 milijono litų nustatyti ne 750 tūkst. litų, o 1,5 mln. Lt, t. y. didesnį fiziniams asmenims (šeimoms) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bendros vertės neapmokestinamąjį dydį. Pritarus įstatymo projektui Nr. XIIP-1324 su tokia Seimo narių pasiūlyta pataisa, nekilnojamojo turto mokesčio tarifas būtų sumažintas nuo 1 procento iki 0,5 procento, o fiziniams asmenims (šeimoms) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bendros vertės neapmokestinamasis dydis būtų padidintas nuo 1 iki 1,5 mln. Lt;
asmenims (šeimoms) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, viršijantį bendrąja verte neapmokestinamąjį dydį, būtų įskaitomas į savivaldybių biudžetus. Nuo 2012 m. įvestas 1procento nekilnojamojo turto mokestis, kai fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, viršija 1 milijoną litų, įskaitomas į valstybės biudžetą. LSA, teikdama savivaldybėms derinti minėtųjų nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų esmines nuostatas, nurodė, kad galima įžvelgti tokias įstatymo projekto Nr. XIIP- 1324 neigiamas ir įstatymo projekto Nr.
(neigiamas ar mažareikšmes) pasekmes, kurias reikėtų įvertinti prieš priimant sprendimus:
yra siūloma projekte Nr. XIIP-1324) mokesčio mokėtojais gali tapti anksčiau ar vėliau ir dalis gyventojų, įsigijusių gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą (būstą) už investicinius čekius kurorto statusą turinčiose vietovėse, didžiųjų miestų senamiesčiuose ir kitose brangiai vertinamose vietose. Tačiau valstybė kadaise skatino visus privatizuoti gyvenamuosius būstus, siekdama, be kita ko, sumažinti nacionalinio biudžeto įsipareigojimų ir išlaidų naštą, susijusią su gyvenamųjų namų ir butų remontu, priežiūra ir t. t. Pažymėtina, kad gyventojų sumokamos būsto išlaikymo išlaidos per paskutinius 10 metų padidėjo daugiau nei 2 kartus. Todėl nekilnojamojo turto mokestis taptų papildoma našta mažiau pasiturintiems gyventojams ir gali tapti net „ekonominės prievartos“ instrumentu keldintis į blogesnes gyvenimo sąlygas (pigesnį gyvenamąjį būstą). Dalis gyventojų bus priversti parduoti brangiai įvertintą gyvenamąjį būstą nes neturės pajamų sumokėti nekilnojamojo turto mokestį ir padengti kitus skolos įsipareigojimus. Gyventojų pradelsti įsiskolinimai 2014 m. I ketvirčio pabaigoje išaugo iki 3,61 mlrd. Lt ir buvo 12 kartų didesni nei 2008 m. vasarą. Mokesčio įvedimas gyventojų (šeimų) nekilnojamajam turtui, kurio bendra vertė viršytų
socialinių grupių žmones ir iššaukti didelį nepasitenkinimą. Mokestis gali tapti nepakeliama našta netekusiems darbo ar verslo pajamų bei mažas pajamas gaunantiems asmenims. Gali padidėti įsiskolinimai ar skolos įsipareigojimai bankams, lizingo, draudimo bendrovėms už būsto, vartojimo ir kitokias paskolas, kitoms bendrovėms ir komunalinių paslaugų teikėjams.
Gali sumažėti dalies gyventojų galimybės mokėti kitus mokesčius ir įmokas valstybės ir savivaldybių biudžetams, valstybiniams socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondams. Didelė dalis gyventojų įsigijo būstą už bankų suteiktas paskolas (ir sumokėjo PVM valstybei, kuri net skatino imti būsto paskolas) bei iš pajamų, nuo kurių jau buvo sumokėti valstybei mokesčiai: gyventojų pajamų mokestis ir įmoka Valstybinio socialinio draudimo fondui (o nuo 2009 m. ir mokestis Privalomojo sveikatos draudimo fondui). Vien būsto paskolas Lietuvoje yra paėmę daugiau kaip 100 tūkstančių gyventojų. Po finansų krizės keli tūkstančiai Lietuvos gyventojų jau negali mokėti bankams už paskolas. Už juos dalį skolos įsipareigojimų (palūkanas ir net įmokas bankui) dengia draudimo bendrovės. Palyginimui, 2008 metų birželį bankams, lizingo bendrovėms, vartojimo kreditų, greitųjų kreditų įmonėms ir kt. buvo skolingi tik 58 tūkst. gyventojų. O 2009 m. rugpjūčio pabaigoje daugiau nei
siekėjau 860 mln. litų. Gali gerokai sumažėti gyventojų noras dalyvauti Daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo programoje. Ar norės gyventojai dalyvauti šioje programoje, žinodami, kad iš esmės jie skolinasi atnaujinimo (renovavimo) projektų didžiajai daliai reikalingas lėšas iš bankų ir ateityje turės padengti (gal ir netiesioginiu būdu) didžiulę skolą bankui ir dar mokėti nekilnojamojo turto mokestį nuo gerokai padidėjusios (buvo įtikinėjama, kad net iki 30 procentų) atnaujinto (pagerinto) gyvenamojo būsto vertės? Lietuvos savivaldybių asociacija prašo Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsižvelgti į savivaldybių pateiktą nuomonę. Nepritarti.
Nepritarti. Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 2. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2014-11-18 LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų projektu Nr. XIIP-1324 numatyta sumažinti gyventojams priklausančio nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamo NT vertę nuo 1 milijono iki 750 tūkstančių litų, o taikytiną NT mokesčio tarifą sumažinti nuo 1% iki 0,5%. Dėl apmokestinamosios NT vertės sumažinimo Siūlome atsisakyti svarstomo apmokestinamosios NT vertės sumažinimo, nes tai didintų mokesčių naštą tiems gyventojams, kuriems atsirastų prievolė mokėti šį mokestį. Be to, šio projekto priėmimas būtų žingsnis visuotinio NT mokesčio link. Įvedant mokestį už gyventojams priklausantį NT buvo argumentuota, kad tai prabangos mokestis, kurį turtingiausi šalies gyventojai turėtų mokėti kaip “socialinio teisingumo” simbolį. Apmokestinamosios vertės sumažinimas reikštų, kad šį mokestį mokėtų ir vidurinei klasei priklausantys Lietuvos gyventojai. Svarbu tai, kad nekilnojamojo turto mokestis mokamas nuo turto vertės, o ne nuo gyventojo pajamų. Sumažinus neapmokestinamą vertę, Lietuvos didmiesčių senamiesčiuose gyvenantiems pensininkams, daugiavaikėms šeimoms, menininkams ir kitiems nedideles pajamas gaunantiems gyventojams gali atsirasti prievolė mokėti šį mokestį. Taip pat šis mokestis paliestų priemiesčiuose gyvenančias jaunas šeimas, kurios už būstą bankams tebemoka kreditų įmokas. Už 1 milijono litų vertės NT, kuris šiuo metu neapmokestinamas, atsirastų prievolė mokėti 1 250 litų mokestį. Dėl naujos mokestinės prievolės atsiradimo, gyventojai negalėtų šių lėšų skirti vartojimui ar taupymui. Turint omenyje Vyriausybės programoje įtvirtintą tikslą imtis “realių ekonomikos gaivinimo veiksmų”, manytina, kad svarstomos naujos mokestinės prievolės gyventojams prieštarautų Vyriausybės programai. Gyventojų NT mokestis ydingas tuo, kad yra mokamas iš jau apmokestintų pajamų.
Kadangi dalis gyventojų būsto įsigyta iš banko paskolų, jiems teks mokėti NT mokestį dar net negrąžinus paskolos bankui. Šiuo atveju apmokestinamosios NT vertės sumažinimas gali apsunkinti naujai apmokestinto būsto savininkų galimybę laiku mokėti būsto paskolos įmokas bankui. Būtina pabrėžti, kad būsto turėjimas nereiškia, kad gyventojas turi lėšas NT mokesčiui sumokėti. Sumažinus apmokestinamojo NT vertę, NT mokestį tektų mokėti didesniam skaičiui pensininkų, taip pat asmenų, anksčiau įsigijusių NT, tačiau šiuo metu neturinčių pakankamai pajamų šiam mokesčiui sumokėti. Turint omenyje, kad 2012 m. surinkta 3,9 milijono litų arba vos 23% planuotų gyventojų NT mokesčio pajamų, o 2013 m. – 4,9 milijono arba 29% plano, darytina išvada, kad papildomos pajamos dėl apmokestinamosios NT vertės sumažinimo gali būti nereikšmingos, tuo tarpu mokesčio administravimas, šiuo metu kainuojantis apie 0,5 milijono litų, brangtų. Tai dar labiau sumažintų šio mokesčio efektyvumą. Kiek papildomų pajamų į biudžetą atneštų šio įstatymo projekto įgyvendinimas, nenumato net projekto rengėjai. Dėl gyventojų NT mokesčio tarifo sumažinimo Pritariame siūlymui mažinti NT mokesčio tarifą. Dėl gyventojų NT mokesčio taikymo tikslingumo Planuojama, kad šiemet gyventojų NT mokesčio pajamos sudarys 0,03% valstybės biudžeto pajamų (be Europos Sąjungos lėšų). Turint omenyje itin menką šio mokesčio efektą biudžetui bei aukščiau išvardintas neigiamas šio mokesčio pasekmes, siūlome panaikinti šį mokestį. Nepritarti. Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Vyriausybė, 2014-10-22 nutarimas Nr.
11642 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-613
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 ir
Įstatymo projektas), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. sausio 1 d. įvedama bendroji Europos Sąjungos valiuta euras, siūlyti Įstatymo projekte nurodytą skaitmeninę vertę litais pakeisti į atitinkamą vertę eurais. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7, 31 ir 32 straipsnių ir Nacionalinio euro įvedimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“, nuostatomis, siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnyje nurodytą skaitmeninę vertę litais –
mokėtojų naudai ir nustatyti patogesnę naudoti vertę – 220 tūkstančių eurų. Pritarti. 2. Seimo nariai Valerijus Simulik, Mečislovas Zasčiurinskas, Edvardas Žakaris 2013-12-192 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar
jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 750 tūkst. 1, 5 milijono litų.“ Nepritarti. Pritarti iniciatorių siūlomam teisiniam reguliavimui. 3.
narys Eligijus Masiulis,
2 Argumentai: dabartinė tvarka kai mokesčiai pradedami taikyti nuo vienodo turto dydžio tiek šeimoms, tiek vienišiems asmenims diskriminuoja šeimas bei skatina mokesčių slėpimą. Šeimos formaliai išsiskiria, padalina turtą ir taip išvengia mokesčių. Šeimas sudaro keli asmenys, nepilnamečiai vaikai, todėl poreikiai yra didesni nei vienišo asmens. Pasiūlymas: nebediskriminuoti šeimų ir joms nustatyti didesnius turto dydžius, nuo kurių atsiranda prievolė mokėti mokesčius ir 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 1 milijono litų 150 tūkst. eurų arba neviršijanti 300 tūkst. eurų, kai turtas priklauso sutuoktiniams arba vienam iš tėvų, kai kartu su juo gyvena nepilnamečiai vaikai.“ Nepritarti. Pritarti iniciatorių siūlomam teisiniam reguliavimui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti jį atsižvelgiant į LR Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kurioms papildomas komitetas pritarė. Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2014-11-12
nekilnojamojo turto mokestį daugiavaikėms šeimoms. Nepritarti.
Nepritarti. Nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinamas asmeniui(ims) nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, todėl siūlomas reguliavimas diferencijuoti mokestį pagal asmenų, kurie naudojasi turtu skaičių, pareikalautų ženklių mokesčio administravimo išlaidų. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):
Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pritarė iniciatorių pateiktam įstatyto projektui, siūloma įstatymo projektą Nr. XIIP-1324 svarstyti ir priimti kartu su 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. 8. Balsavimo rezultatai: už - 8; prieš - 0; susilaikė - 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: B.Bradauskas, A.Kubilius
narių atskiroji nuomonė: nėra
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas