712 Įstatymo projektas Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 25(1), 39(1), 48(1), 64(1), 65(1) straipsniais ir 8

Lietuva · XIIP-1410 · 2014-07-16 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2014-07-16
  2. Teisės departamento išvada · 2014-07-16
  3. Komiteto išvada · 2014-07-16

Lyginamasis variantas

2014-07-16 · oficialus registras ↗

Projektas Projekto XIIP-1410 (2) lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOs

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO Nr. I-796 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13,

14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27,28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, įstatymo PAPILDYMO 25¹, 39¹, 48¹ 64¹, 65¹ straipsniais ir 8 ir 11

STRAIPSNIų PRIPAŽINIMO NETEKUSIais GALIOS

Įstatymas 2014 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį nauja 8

dalimi: „8. Pagrindinis pajaus vardinis dokumentas (toliau – pagrindinis pajus) – kredito unijos nario įsigytas pajaus vardinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kredito unijos visuotiniame narių susirinkime turėti vieno balso teisę sprendžiant šio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus ir gauti dividendus, taip pat kitos šiame įstatyme nustatytos teisės, išskyrus asocijuoto nario neturtines teises, apribotas pagal šį įstatymą.“

2. Buvusias 2 straipsnio 8, 9 ir

10 dalis laikyti atitinkamai 9, 10 ir 11 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 11 dalimi:

„11. Papildomas pajus – kredito unijos nario,

turinčio pagrindinį pajų, įsigytas pajus, kuriuo suteikiama teisė gauti dividendus, taip pat kitos šiame įstatyme nustatytos teisės, tačiau nesuteikiama balso teisė kredito unijos visuotiniame narių susirinkime.“

4. Buvusią 2 straipsnio 11 dalį

laikyti 12 dalimi. 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 4 straipsnio 4 dalį

5 punktu:

„5) asmenims, kurių reikalavimai ir (arba)

įsipareigojimai perėjo kredito unijai pagal šio įstatymo 65¹ straipsnį arba po reorganizavimo jungimo būdu, tačiau ne ilgiau kaip iki šių asmenų sudarytų sutarčių su kita kredito unija dėl tokių reikalavimų ir (arba) įsipareigojimų galiojimo pabaigos.“

2. Papildyti 4 straipsnį nauja 5

dalimi:

„5. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose ir 3 dalies

3, 6, 7, 8 punktuose nurodytas finansines paslaugas kredito unija turi teisę teikti visiems asmenims.“ 3.

Buvusias 4 straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10 ,11, 12 ir 13 dalis laikyti atitinkamai 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalimis. 4. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„56. Be šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, indėlius ir kitas grąžintinas lėšas

kredito unija turi teisę priimti ir iš Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, tarp jų iš viešųjų įstaigų, kurių dalininkės yra valstybės ar savivaldybių institucijos, jeigu tai numatyta kredito unijų steigimo dokumentuose, Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, kredito unijos narių steigiamų juridinių asmenų, kurie gali būti kredito unijos asocijuotais nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš kredito unijos narių nepilnamečių vaikų (įvaikių) ar globojamų vaikų, jeigu bent vienas iš tėvų ar globėjų (rūpintojų) yra kredito unijos narys. Kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas.“

5. Pripažinti 4 straipsnio 7 dalį

netekusia galios. „6.7. Kredito unijai išduota licencija suteikia teisę teikti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas, išskyrus Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas:

1) netiesiogiai per Centrinę kredito uniją, jeigu kredito unija yra jos narė;

2) netiesiogiai per pasirinktą banką, jeigu kredito unija nėra Centrinės kredito unijos narė. 6. Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „78.

Kredito unija turi teisę įsigyti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau

  • Europos Sąjungos valstybių narių) ne nuosavybės vyriausybių vertybinius popierius pagal priežiūros institucijos nustatytas investavimo taisykles.“

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį

ir ją išdėstyti taip: „3. Kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą įsteigti kredito uniją priežiūros institucijai išdavus licenciją.“

2. Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį

ir ją išdėstyti taip: „4. Steigiamos kredito unijos įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ir kredito unija turi būti įsteigta per 9 mėnesius per 18 mėnesių nuo įstatų pasirašymo, o to per šį terminą neatlikus, kredito unijos įstatai netenka galios ir sumokėti pajiniai įnašai bei stojamieji mokesčiai grąžinami.“

3. Pakeisti 5 straipsnio 7 dalį

ir ją išdėstyti taip: „7. Steigiamos kredito unijos pajus gali įsigyti jos steigėjai, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie gali būti steigiamos kredito unijos nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnį ir laikantis šio įstatymo 13 straipsnio 6 10 dalyje nustatyto apribojimo. Kiekvienas kredito unijos steigėjas privalo įsigyti kredito unijos pagrindinį pajų ir nustatyta tvarka įmokėti nustatyto dydžio pajinį įnašą.“

4. Pakeisti 5 straipsnio 13 dalį

ir ją išdėstyti taip: „13. Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti ne mažiau kaip 50 150 asmenų pagrindiniai pajai.“

4 straipsnis. 8 straipsnio pripažinimas netekusiu

galios

Pripažinti 8 straipsnį netekusiu

galios. 8 straipsnis. Leidimas įsteigti kredito uniją

1. Leidimą

įsteigti kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 2.

2. Kredito

unijos steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei informaciją, įskaitant:

1) kredito unijos steigimo sutartį;

2) kredito unijos įstatus;

3) steigiamojo susirinkimo protokolą;

4) kredito unijos vienų metų veiklos metmenis;

5) steigėjų sąrašą, dokumentus ir informaciją apie kredito unijos steigėjų tapatybę, taip pat kiekvieno iš jų pajinio įnašo dydį, dokumentus ir informaciją, įrodančius, kad lėšos, panaudotos pajiniams įnašams, yra gautos teisėtai;

6) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos pajiniai įnašai yra įmokėti visi;

7) steigiamojo susirinkimo išrinktų kredito unijos vadovų, kuriems rinkti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą. 3. Priežiūros institucija privalo pateiktus dokumentus išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. 4. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą įsteigti kredito uniją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta ar papildomai pareikalauta informacija arba ji neteisinga;

2) kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams;

3) steigiama kredito unija neatitinka įstatymų nustatytų teisinės formos reikalavimų ir reikalavimų steigėjams, mažiausiam kredito unijos kapitalui, kredito unijos vadovams, mažiausiam kredito unijos narių skaičiui. 5. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui. 6.

6. Po leidimo

įsteigti kredito uniją išdavimo tol, kol kredito unijai neišduota licencija, kredito unijos steigėjui draudžiama parduoti ar kitaip perleisti jo įsigytą pajų, o kredito unijai draudžiama išleisti naujus pajus ar kitaip keisti steigimo sutartyje nustatytą mažiausio pajinio įnašo ir didžiausio pajinio įnašo dydžius ar steigėjų, dalyvaujančių kredito unijos kapitale, sudėtį. 7. Priežiūros institucija iki kredito unijos įsteigimo turi teisę atšaukti leidimą įsteigti kredito uniją, jeigu:

1) leidimas buvo gautas apgaule ar kitaip pažeidus įstatymus;

2) kredito unija nebuvo įsteigta per šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. 8. Apie priimtą sprendimą atšaukti leidimą įsteigti kredito uniją priežiūros institucija raštu praneša kredito unijos steigėjams ir juridinių asmenų registro tvarkytojui. 5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Licencija

1. Priežiūros

institucija, išduodama kredito unijai licenciją, gali apriboti jos teisę teikti valiutos keitimo (grynaisiais pinigais) licencinę finansinę paslaugą, jeigu to prašo steigiama kredito unija ar ji nėra pasirengusi šios paslaugos teikti. Apribojimas teikti valiutos keitimo (grynaisiais pinigais) licencinę finansinę paslaugą panaikinamas, jeigu kredito unija pateikia prašymą, dokumentus ir informaciją, įrodančius, kad kredito unija yra pasirengusi teikti šią paslaugą. 2. Licencija išduodama neterminuotam laikui. 3. Licenciją juridinių asmenų registre įregistruotai kredito unijai išduoda priežiūros institucija išduoda įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 4.

priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir informaciją, įskaitant:

1) juridinių asmenų registre įregistruotus kredito unijos įstatus;

1) kredito unijos steigimo sutartį;

2) kredito unijos įstatus;

3) steigiamojo susirinkimo protokolą;

4) steigėjų sąrašą, dokumentus ir informaciją apie kredito unijos steigėjų tapatybę, kiekvieno iš jų įsigytus pagrindinius ir papildomus pajus ir pajinių įnašų dydžius, taip pat dokumentus ir informaciją, įrodančius, kad lėšos, panaudotos pajiniams įnašams, yra gautos teisėtai;

5) dokumentus, patvirtinančius, kad visi kredito unijos pajiniai įnašai yra įmokėti;

6) steigiamojo susirinkimo išrinktų kredito unijos vadovų, kuriems eiti pareigas turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą;

27) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne mažesnis kaip šio įstatymo nustatytas mažiausias kredito unijos kapitalo dydis;

3) kredito unijos narių sąrašą, nurodant kiekvieno iš jų įmokėtą pajinio įnašo dydį;

4) po kredito unijos įsteigimo išrinktų kredito unijos vadovų, kuriems rinkti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą;

58) kredito unijos veiklos planą vieneriems trejiems metams. Veiklos plano sudarymo reikalavimus nustato priežiūros institucija;

69) valdymo ir organizacinės struktūros aprašymą; 710) apskaitos politikos projektą ir detalų apskaitos sistemos aprašymą; 811) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad kredito unija turi tinkamus vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus, technines, informacines, technologines apsaugos užtikrinimo priemones, patalpas ir turto draudimą.

9) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad yra pasirengta teikti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas, išskyrus Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas, netiesiogiai per Centrinę kredito uniją, jeigu kredito unija yra jos narė;

10) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad yra pasirengta teikti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas, išskyrus Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas, netiesiogiai per pasirinktą banką, jeigu kredito unija nėra Centrinės kredito unijos narė. 5. Priežiūros institucija jos nustatyta tvarka turi teisę atlikti steigiamos kredito unijos, prašančios išduoti licenciją, pasirengimo teikti finansines paslaugas patikrinimą vietoje. 6. Priežiūros institucijos prašymu valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat kiti asmenys privalo nedelsdami priežiūros institucijai pateikti jų turimą informaciją apie steigiamos kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo. 7. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus bei informaciją ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos, sprendimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir informacijos gavimo dienos. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos. 8. Licencijos prašančios steigiamos kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė struktūra, rizikos valdymo sistema, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, techninės, informacinės, technologinės apsaugos užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą kredito unijos veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus, taip pat steigiama kredito unija turi atitikti kitus šio įstatymo nustatytus reikalavimus, įskaitant reikalavimus mažiausiam kredito unijos kapitalui, buveinei, kredito unijos nariams, kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas. 9. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta ar papildomai pareikalauta informacija arba ji neteisinga;

2) steigiama kredito unija neatitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų;

10. Apie priimtą

sprendimą dėl licencijos išdavimo pranešama juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka ir paskelbiama leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ priežiūros institucijos interneto svetainėje. 11. Kredito unija turi teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi priežiūros institucijos išduotą licenciją ir įregistruota juridinių asmenų registre. 12.

12. Licenciją

turinti kredito unija visada privalo atitikti reikalavimus, kurie nustatyti leidimo įsteigti kredito uniją išdavimui ir licencijos išdavimui. Kredito unija šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie informacijos, kuri buvo pateikta licencijai gauti, pasikeitimus. 13. Kredito unijai draudžiama perleisti licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines finansines paslaugas ne kredito unijos vardu ir jos naudai.“

6 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 ir

5 dalių pakeitimas

1. 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte

išbraukti žodžius „leidimo įsteigti kredito uniją ar“ ir šį punktą išdėstyti taip: „1) kredito unija neatitinka reikalavimų, kurie nustatyti leidimo įsteigti kredito uniją ar licencijos išdavimui;“. 2. 10 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ įrašyti žodžius „priežiūros institucijos interneto svetainėje“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Apie licencijos atšaukimą ar jos galiojimo sustabdymą pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka ir paskelbiama leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ priežiūros institucijos interneto svetainėje“. 3. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.

Atšaukus licenciją, kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai būtina, atsiskaityti su kredito unijos kreditoriais, o jeigu kredito unijos turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai perduodami pagal šio įstatymo 65¹straipsnį, – kiek tai būtina, kad kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusi kredito įstaiga galėtų tinkamai teikti su perimtu turtu, teisėmis, sandoriais ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas, ir šio įstatymo devintajame ir dešimtajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo.“

7 straipsnis. 11 straipsnio pripažinimas netekusiu

galios

Pripažinti 11 straipsnį

netekusiu galios. 11 straipsnis. Kredito unijos įstatų pakeitimas

1. Kredito

unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jeigu keičiamos įstatų nuostatos dėl:

1) kredito unijos pavadinimo;

2) mažiausio ir didžiausio pajinio įnašo dydžių, pajaus suteikiamų teisių;

3) kredito unijos organų kompetencijos, jų skyrimo ir atšaukimo tvarkos;

4) atvejų, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu, kredito unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo ir kada toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto pritarimo. 2. Leidimą įregistruoti kredito unijos įstatų pakeitimus išduoda priežiūros institucija šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Kredito unija, norėdama gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir informaciją. 4. Priežiūros institucija privalo pateiktus dokumentus ir informaciją išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti kredito unijos įstatų pakeitimus išdavimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos. 5.

5. Priežiūros

institucija gali atsisakyti išduoti leidimą įregistruoti kredito unijos įstatų pakeitimus, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta ar papildomai pareikalauta informacija arba ji neteisinga;

2) po atliktų pakeitimų kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams. 8 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pripažinti 12 straipsnio 5 dalį netekusia galios. „5. Kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą struktūrinį padalinį, kuriame teikiamos finansinės paslaugos, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai, kredito unija privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą informaciją ir dokumentus.“

9 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Kredito unijos nariai

„1. Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai

asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariu fizinis asmuo gali būti, jeigu jis gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. 1.

1. Kredito unijos nariais gali būti

veiksnūs fiziniai asmenys, kurie atitinka vieną iš šių kredito unijos pasirinktų narystės kriterijų ir kurie:

1) gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose, arba;

2) dirba įmonėse, įstaigose, kurias vienija ta pati ekonominės veiklos rūšis, arba;

3) priklauso atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesiniai sąjungai arba jų susivienijimui. 2. Kredito unijos nariais gali būti kredito unijos nario sutuoktinis (sugyventinis), kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai), neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. 3. Konkretus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas narystės kriterijus turi būti nurodytas kredito unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis kredito unijos įstatuose nustatytą kriterijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. 24.

24. Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti šie Lietuvos Respublikoje

įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose buveinę turintys juridiniai asmenys:

1) asociacijos, profesinės sąjungos, profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės ir bendrijos, advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkės nėra valstybės institucijos ar savivaldybė, šeimynos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;

2) kredito unijos narių - fizinių asmenų individualios įmonės, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, kuriose kredito unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir

(arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti kredito unijos asocijuotais nariais, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų vidutinių, mažų ir labai mažų įmonių apibrėžimą sąvokų apibrėžtį. 35. Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyta ir papildomų kredito unijos narių priėmimo į kredito uniją kriterijų. 6. Jeigu reorganizavime jungimo būdu dalyvauja kredito unijos, veikiančios vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje, kurių narystės kriterijai atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, po reorganizavimo veiklą tęsiančios kredito unijos narystės kriterijus gali apimti reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios vienos ar kelių kredito unijų narystės kriterijus.

Jeigu reorganizavime jungimo būdu dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos skirtingose apskrityse esančiose savivaldybėse, tokiu atveju po reorganizavimo veiklą tęsiančios kredito unijos nariais gali būti fiziniai asmenys, jeigu jie gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota po reorganizavimo veiklą tęsiančios kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia apskritimi besiribojančių kitų po reorganizavimo veikiančios kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir po reorganizavimo veiklą tęsiančios kredito unijos asocijuotiems nariams. 47. Kredito unijos asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas ir gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas. Kredito unijos įstatuose gali būti numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas didžiausias indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajinio įnašo ir (ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio ir (ar) pajinio įnašo už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus sugrąžinimo tvarka ir kita. 58. Mažiausiai kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 50 150. 69. Asocijuotų narių kredito unijoje negali būti daugiau ar arba tiek pat, kaip kiek yra šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančių narių. 710.

710. Kredito unijos nariais negali

būti:

1) asmenys, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai nepateikę duomenų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, dalyvius, veiklą, finansinę būklę, juridinio asmens vadovus (juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, narius);

2) asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie juos, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą. 811. Kredito unija privalo Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tvarkyti kredito unijos narių registrą, kuriame nurodomi kredito unijos nariai ir asocijuoti nariai. Kredito unijos narių registro duomenis kredito unija privalo pateikti priežiūros institucijai per 10 dienų po eilinio kredito unijos visuotinio narių susirinkimo arba priežiūros institucijos reikalavimu - kitais atvejais. 912. Kredito unijos nariai privalo narių teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai. 1013. Asmuo kredito unijos nariu gali būti priimtas, jeigu jis atitinka visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir kredito unijos įstatuose.“

10 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 8 punktą

ir jį išdėstyti taip:

„8) palikti testamentu savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajųus vienam ar

keliems asmenims;“. 2. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) kredito unijos valdybos sutikimu perleisti savo pajų pagrindinį ir (ar) papildomus pajus kitų asmenų nuosavybėn. Valdyba gali neleisti Valdyba neduoda sutikimo perleisti pajų, jei jeigu jį įgyjantis asmuo pagal šį įstatymą negali būti kredito unijos nariu ar neatitinka narystės kriterijų kriterijaus (jei tokie yra nustatyti kredito unijos įstatuose);“. 3.

3. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti

taip: „10) reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje 18 straipsnyje ir 48¹ straipsniuose nustatytų apribojimų nustatytos tvarkos.“

4. Pakeisti 14 straipsnio 4 dalies

1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) turėti kredito unijoje ne mažesnio, negu šio įstatymo ir įstatų nuostatos reikalauja, dydžio pagrindinį pajų;“. 11 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) kredito unijos narys perleidžia pagrindinį

pajų kitam asmeniui;“. 12 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pripažinti 16 straipsnio 2 dalį netekusia galios. „2. Išstoti galima tik pasibaigus finansiniams metams. Kredito unijos valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki finansinių metų pabaigos, jei galima atsiskaityti su išstojančiuoju nepadarant žalos kredito unijos interesams.“

13 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Atsiskaitymai su buvusiais kredito unijos nariais

1. Pajinis įnašas už pagrindinį

pajų grąžinamas tik finansiniams metams pasibaigus, kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priėmus nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos. Kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, pajinius įnašus, jo pajinį įnašą už pagrindinį pajų, privalo juos jį proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti. 2. Su asmeniu, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu kredito unijos pajiniame kapitale, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo narystės kredito unijoje pasibaigimo dienos.

Pajinis įnašas už papildomus pajus turi būti grąžinamas vadovaujantis kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ir nėra mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į kredito unijos praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas. 3. Jeigu, atsiskaičius su asmeniu, nebus vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai, pajinių įnašų už pagrindinį ir papildomus pajus grąžinimas turi būti sustabdomas tol, kol bus užtikrinta, kad yra vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai. 34. Pašalintas arba išstojęs iš kredito unijos asmuo nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda teisę naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis. 45. Mirusiam nariui priklausančios lėšos išmokamos jo įpėdiniams tokia pat pačia tvarka kaip ir išstojimo ar pašalinimo atvejais, jeigu mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos nariai ir neįstoja į ją šio šiame įstatymoe ir įstatų kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka. 56. Pripažintam neveiksniu nariui priklausančios lėšos išmokamos per jo teisėtą atstovą, kai šis pateikia reikiamus dokumentus.“

14 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 3

punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų

komiteto narius ir revizijos komisijos narius (revizorių) ir iš jų atitinkamai

  • stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos pirmininkus, atestuotą auditorių ar audito įmonę;“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) nustatyti revizijos komisijos narių (revizoriaus) atlyginimo dydį ir metines išmokas (tantjemas) kredito unijos vadovams ir paskolų komiteto nariams;“. 3.

3. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 6

punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) nustatyti lėšų, kurias galima skirti finansinių

ataskaitų eksperto ar nepriklausomo auditoriaus ar audito įmonės darbui apmokėti, limitą;“. 4. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į kredito unijų asociaciją ir išstojimo iš jos asociacijas ir išstojimo iš jų;“. 15 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti

taip:

„2) kredito unijos nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip

1/2 pajinio kapitalo nuosavo kapitalo nepakanka saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai užtikrinti;“

16 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas

1. Visuotinis narių susirinkimas gali

priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jeigu kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir be kvorumo kuriam kvorumo reikalavimas netaikomas. 2. Visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami pasirašytinai dalyvių sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise gali ir administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito unijos narys, nedalyvaujantis visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs su darbotvarke ir nutarimo projektu, gali ne vėliau kaip iki susirinkimo pradžios raštu pranešti visuotiniam narių susirinkimui, ar jis yra už ar prieš dėl kiekvieno klausimo atskirai. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus.

Kredito unijos narys gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Jeigu narys pasinaudoja savo teise balsuoti raštu, jis, susipažinęs su visuotinio narių susirinkimo darbotvarke bei sprendimų projektais, užpildo ir pateikia kredito unijai bendrąjį balsavimo biuletenį – jame jis praneša visuotiniam narių susirinkimui savo valią už ar prieš atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Raštu iš anksto balsavę nariai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame narių susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo bendrieji balsavimo biuleteniai. Narys neturi teisės balsuoti visuotiniame narių susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią raštu. 3. Jeigu šio įstatymo nustatytais atvejais kredito unijos narys negali balsuoti priimant sprendimus atskirais klausimais, balsavimo rezultatai šiais atskirais klausimais nustatomi pagal susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą narių balsų skaičių. 3.4. Balsavimas visuotiniame narių susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 susirinkime dalyvaujančių kredito unijos narių. 45. Visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimami kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio

2 dalies 1, 4, 5, 10 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Šiais atvejais

sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma. 56. Visuotinio narių susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas kredito unijos narys. Jeigu visi dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) susirinkime balsavo raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo ir pasirašo administracijos vadovas.

Prie protokolo turi būti pridedamas: susirinkimo dalyvių registravimo sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; iš anksto raštu balsavusių kredito unijos narių bendrieji ir, jeigu buvo balsuojama raštu, balsavimo biuleteniai.“

17 straipsnis. Įstatymo papildymas 25¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 25¹ straipsniu: „25¹ straipsnis. Bendrasis balsavimo biuletenis

1. Jeigu balsavimo teisę turintys

nariai raštu pareikalauja, kredito unija turi parengti ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio narių susirinkimo išsiųsti bendrąjį balsavimo biuletenį to pareikalavusiems nariams registruotu laišku, elektroninių ryšių priemonėmis ar įteikti juos asmeniškai pasirašytinai. 2. Bendrajame balsavimo biuletenyje turi būti nurodyta:

1) visų iki bendrojo balsavimo biuletenio išsiuntimo dienos pasiūlytų sprendimų projektai. Jie turi būti suformuluoti taip, kad narys galėtų balsuoti už ar prieš sprendimo projektą;

2) kandidatai į visuotinio narių susirinkimo renkamų kredito unijos organų narius, kitas pareigybes, įmonės kandidatės į renkamą audito įmonę. Kandidatai turi būti nurodyti taip, kad narys galėtų pažymėti, už kurį kandidatą balsuoja. 3. Užpildytame bendrajame balsavimo biuletenyje turi būti nurodyta nario vardas, pavardė ir gimimo data. 4. Užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį turi pasirašyti narys arba nario įgaliotas fizinis asmuo. Jeigu užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra narys, prie užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas. 5. Bendrasis balsavimo biuletenis laikomas galiojančiu ir negali būti atšauktas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus ir kredito unija jį gavo iki visuotinio narių susirinkimo. 6.

6. Jeigu bendrasis balsavimo

biuletenis neatitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, laikoma, kad narys iš anksto nebalsavo. 7. Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis užpildytas taip, kad atskiru klausimu neįmanoma nustatyti nario valios, laikoma, kad narys šiuo klausimu iš anksto nebalsavo.“

18 straipsnis. 26 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti

taip:

1. Stebėtojų taryba yra kolegialus kredito unijos

priežiūros organas. Stebėtojų tarybos veiklai vadovauja pirmininkas. 2. Stebėtojų tarybos narių skaičiųus - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 - nustatomas kredito unijos įstataiuose. Turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariais gali būti renkami tik kredito unijos nariai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesneiiam kaip 4 metų kadencijai laikotarpiui. Stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba iki tol, kol naujai išrinkta stebėtojų taryba pradės eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų kadencijai. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.“

3. Stebėtojų

tarybos nariu negali būti kredito unijos administracijos vadovas, valdybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys ar kitas kredito unijos darbuotojas. 4. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne anksčiau nei priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.“ 5.

Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl stebėtojų tarybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti stebėtojų tarybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito unijos įstatų įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų pakeitimo priėmimas ir naujų stebėtojų tarybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.“

apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. 5.7. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.“

19 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Stebėtojų taryba turi teisę pasikviesti ekspertą arba

nepriklausomą auditorių ar audito įmonę patikrinti ir įvertinti kredito unijos finansines ataskaitas ir buhalterinę apskaitą.“

20 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 28 straipsnį ir jį

išdėstyti taip: „28 straipsnis. Kredito unijos valdyba „1. Kredito unijos valdybos nariais gali būti renkami tik kredito unijos nariai. Kredito unijos valdyboje turi būti ne mažiau kaip 3 nariai. Kredito unijos valdyba yra kolegialus kredito unijos valdymo organas. Valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Valdybos narių skaičius nustatomas kredito unijos įstatuose, tačiau valdybos narių skaičius negali būti mažesnis kaip 3. Valdybos nariais gali būti renkami tik kredito unijos nariai.“ 2.

Valdybos narius ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesneiiam kaip 4 metų kadencijai laikotarpiui. Valdyba savo funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba iki tol, kol naujai išrinkta valdyba pradės eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti Vvaldybos narysį, valdybos pirmininkasą arba visaą valdybaą gali būti atšaukti arba ir nepasibaigus jų išrinkimo laikotarpiui. Valdybos pirmininkas, ar valdybos narys gali atsistatydinti įstatuose nustatyta tvarka iš pareigų kadencijai išrinkimo laikotarpiui nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Valdybos nario kadencijų išrinkimo laikotarpių skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos išrinkimo laikotarpio pabaigos. 3. Kredito unijos valdyba:

1) priima naujus narius į kredito uniją, sprendžia narystės kredito unijoje pasibaigimo klausimus, išskyrus klausimus dėl nario pašalinimo;

2) renka ir atšaukia administracijos vadovą, tvirtina administracijos darbo reglamentą;

3) organizuoja ir šaukia kredito unijos visuotinius narių susirinkimus;

4) rengia ir teikia kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui tvirtinti skaičiavimais pagrįstą metinę kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatą;

5) tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant indėlius, ir skolinimo taisykles;

6) priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.

Be atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo, kredito unijos valdyba gali priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu bei ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė yra numatyta kredito unijos įstatuose;

7) rengia kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos projektus;

8) tvirtina kredito unijos turto investavimo taisykles;

9) nustato įkainius už kredito unijos teikiamas paslaugas;

10) nustato stojamojo mokesčio dydį;

11) priima sprendimus dėl filialų steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ar keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų vadovų skyrimo ir atšaukimo, taip pat dėl struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo ir veiklos nutraukimo;

12) svarsto ir sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi svarstyti ar spręsti kredito unijos valdyba.

4. Kredito unijos

valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. 5. Kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis. 6. Valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje valdybos narių negu prieš.

Valdybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas valdybos narys turi po vieną balsą. Jeigu valdybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs, ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios gali pranešti raštu. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvavusiais posėdyje. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. 7. Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas. 8. Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito unijos įstatų įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų pakeitimo priėmimas ir naujų valdybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje. 69. Kredito unijos valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas. 710. Valdybos posėdžiai, be valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu. 811. Valdybos nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys. 912. Valdyba už savo veiklą atsiskaito stebėtojų tarybai ir visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus. 21 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Kredito unijos administracijos vadovą renka ir atšaukia

valdyba.

Darbo sutartį su administracijos vadovu sudaro valdybos pirmininkas, o jeigu valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas yra tas pats asmuo, darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašo kitas valdybos įgaliotas valdybos narys. Administracijos vadovas pradeda eiti pareigas nuo darbo sutarties sudarymo dienos, jeigu joje nenustatyta kitaip, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas.“

22 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti

taip:

„30 straipsnis. Kredito unijos vadovai ir darbuotojai

1. Kredito

unijos vadovai yra:

1) stebėtojų tarybos nariai;

2) valdybos nariai;

3) administracijos vadovas;

4) vidaus audito tarnybos vadovas;

5) paskolų komiteto pirmininkas;

6) revizijos komisijos pirmininkas (revizorius). 2. Kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Kredito unijos vadovu negali būti asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą. 3.

3. Asmuo negali būti laikomas

nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko;

2) buvo nubaustas administracinėmis, drausminėmis nuobaudomis arba jam buvo taikytos kitos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės), kai šios nuobaudos ar poveikio priemonės buvo skirtos už įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip vieną kartą per metus;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. 4. Priežiūros institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos ir atsižvelgdama į tai, ar:

1) jis buvo nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, arba juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių įstatymus;

2) juridiniam asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;

3) jam turint finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;

4) nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga. 5.

5. Kredito unijos vadovais gali tapti tik tie

asmenys, kurie turi pradėti eiti pareigas tik gavę priežiūros institucijos leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks priežiūros institucijos leidimas nereikalingas. išankstinio leidimo nereikia šiais atvejais:

1) asmuo pakartotinai išrenkamas kredito unijos vadovu į tas pačias pareigas toje pačioje kredito unijoje, kurioje jam jau buvo išduotas leidimas ir aplinkybės dėl šio asmens nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties nepasikeitusios;

2) asmuo renkamas kredito unijos vadovu į naujas pareigas toje pačioje kredito unijoje, kurioje jam jau buvo išduotas leidimas ir šis asmuo rinkimo į naujas pareigas metu atitinka naujų pareigų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, o aplinkybės dėl nepriekaištingos reputacijos nepasikeitusios;

3) saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai užtikrinti būtina nedelsiant išrinkti kredito unijos vadovą ir dėl to kredito unija negali gauti išankstinio leidimo. Šis asmuo rinkimo į naujas pareigas metu privalo atitikti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Šiuo atveju kartu su kitais priežiūros institucijai pateikiamais nustatytais duomenimis ir informacija turi būti nurodyti faktai ir aplinkybės, kėlusios grėsmę saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai. 6. Jeigu kredito unija pagrįstai mano, kad kredito unijos vadovu gali būti renkamas ar skiriamas ir asmuo, neatitinkantis nustatytų kvalifikacijos ir patirties reikalavimų, ji, be kitų priežiūros institucijos nustatytų dokumentų, papildomai pateikia argumentuotą paaiškinimą, patvirtinantį, kad numatomo rinkti kredito unijos vadovu asmens kvalifikacijos ir patirties pakanka, kad renkamas asmuo galėtų tinkamai eiti šias pareigas, ir sprendimą šį asmenį rinkti kredito unijos vadovu pagrindžiančius motyvus.

Priežiūros institucija išduoda leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas tik tam asmeniui, kuris išlaikė vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą. Vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminavimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai. 7. Be šio straipsnio 6 dalyje nustatyto atvejo, priežiūros institucija įpareigoja asmenį laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą arba imasi įstatymuose nustatytų kitų priemonių, jeigu priežiūros institucijos turimi duomenys kelia abejonių dėl kredito unijos vadovo kvalifikacijos arba patirties:

1) kai kredito unijos vadovo vadovavimo laikotarpiu kredito unijai buvo skirta daugiau negu viena poveikio priemonė;

2) kai kredito unijos inspektavimo rezultatai rodo, kad kredito unijos vadovo vadovavimo laikotarpiu kredito unija nesilaiko teisės aktų reikalavimų. „68. Kredito unija, išrinkusi kredito unijos vadovus, bent prieš 30 dienų iki asmens rinkimo ar skyrimo kredito unijos vadovu privalo per 10 dienų apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktųuose nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės aktųuose nustatytus reikalavimus. „7. Jeigu per 30 dienų nuo dienos, kai priežiūros institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, kredito unija negauna priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar sprendimo neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti kredito unijos vadovą yra išduotas.

Jei paprašoma papildomos informacijos, 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos. 9. Priežiūros institucija atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl leidimo eiti kredito unijos vadovo pareigas išdavimo ar neišdavimo per 30 darbo dienų nuo visos informacijos, reikalingos sprendimui priimti, gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija kreipėsi dėl papildomos informacijos pateikimo į kredito uniją ar kitus asmenis, 30 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucijai per nurodytą terminą nepriima sprendimo, laikoma, kad leidimas eiti kredito unijos vadovo pareigas yra išduotas. Tais atvejais, kai asmuo laiko kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties egzaminą, 30 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo egzamino laikymo dienos. „810. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą rinkti kredito unijos vadovus eiti kredito unijos vadovo pareigas, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie neteisingi;

2) kredito unijos vadovai neatitinka šio straipsnio 2 3 ir 4 dalysje nustatytų reikalavimų;

3) asmuo, kuriam eiti pareigas prašoma išduoti leidimą, neišlaiko arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko vadovo kvalifikacijos ir patirties egzamino, kai teisės aktuose numatyta juos laikyti;

34) asmeniui, kurį rinkti prašoma išduoti leidimą, kuriam eiti pareigas prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal šį ar kitus įstatymus. „911.

„911. Priežiūros institucija panaikina leidimą rinkti kredito unijos vadovą eiti kredito unijos vadovo pareigas, jeigu:

1) leidimas buvo gautas apgaule ar kitaip pažeidus įstatymus;

2) asmuo, kuriam rinkti eiti pareigas buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šio įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų reikalavimų leidimui išduoti.;

3) asmuo, kurį priežiūros institucija įpareigojo laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, neišlaiko arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko vadovo kvalifikacijos ir patirties egzamino. 1012. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo panaikinimo pranešama kredito unijai. Kai priežiūros institucija priima sprendimą dėl leidimo panaikinimo, kredito unija priežiūros institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį. 1113. Kredito unijos darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti priežiūros institucijos teisės aktai.“

23 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją

išdėstyti taip:

„1. Kai kredito unijos turtas yra mažesnis negu 10 milijonų litų, kredito

unijoje privalo būti renkama (renkamas) revizijos komisija (revizorius). Kai kredito unijos turtas pasiekia 10 milijonų litų arba daugiau, kredito unijoje turi būti atliekamas nepriklausomas auditas šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka. Revizijos komisiją (revizorių) renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos įstatuose nustatytam, ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui. Revizijos komisija (revizorius) kredito unijoje gali būti nerenkama (nerenkamas), jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą, kad kredito unijos auditą atliks atestuotas auditorius ar audito įmonė, arba jeigu pagal šį įstatymą kredito unijos auditas yra privalomas.“

2. Papildyti 32 straipsnį nauja

4 dalimi: „4.

Kai kredito unijos turtas pasiekia 50 milijonų litų arba daugiau, kredito unija privalo turėti bent vieną rizikos vertinimo specialistą, kurio kompetenciją ir funkcijas nustato kredito unijos įstatai ir (arba) kiti kredito unijos visuotinio narių susirinkimo patvirtinti dokumentai.“

2. Buvusias 32 straipsnio 4 ir 5

dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis. 24 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį

ir ją išdėstyti taip:

„1. Paskolų komiteto narių skaičius negali būti

mažesnis kaip 3. Paskolų komiteto narius ir pirmininką iš ne mažiau kaip 3 kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesneiam kaip 4 metų kadencijai laikotarpiui. Paskolų komitetas savo funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba iki tol, kol naujai išrinktas paskolų komitetas pradės eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti visą paskolų komitetą ar pavienius jo narius ir nepasibaigus jų kadencijai. Paskolų komiteto pirmininkas ar narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs paskolų komitetą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Jeigu renkami pavieniai paskolų komiteto nariai, jie renkami tik iki veikiančio paskolų komiteto kadencijos pabaigos. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, administracijos vadovas, vidaus audito tarnybos narys, revizijos komisijos narys (revizorius).“

2. Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį

ir ją išdėstyti taip: „2. Paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų. Jis numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui. Paskolų komitetas taip pat svarsto laiku negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir (ar) administracijos vadovui.

Negalima sudaryti paskolos sutarties ar keisti sudarytos paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos suteikimui ar paskolos sutarties pakeitimui nepritarė paskolų komitetas.“

3. Papildyti 33 straipsnį 6 dalimi ir

ją išdėstyti taip: „6. Paskolų komitetas ar jo nariai savo veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.“

„7. Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl paskolų komiteto

sudarymo ar jo narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti paskolų komiteto nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito unijos įstatų įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų pakeitimo priėmimas ir naujų paskolų komiteto narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.“

25 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Revizijos komisija (revizorius) privalo

patikrinti kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tuo remdamasi pateikti revizijos komisijos (revizoriaus) išvadą dėl šio ataskaitų rinkinio. Kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio patikrinimą revizijos komisija (revizorius) turi atlikti ir pateikti išvadą dėl šio ataskaitų rinkinio tik tada, kai atestuotas auditorius ar audito įmonė neatlieka kredito unijos audito.“

26 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Kredito unijos kapitalas Kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.

Kredito unijos kapitalo formavimo reikalavimus gali nustatyti priežiūros institucijos teisės aktai.“

27 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 36 straipsnį nauja

2 dalimi:

„2. Jeigu kredito unijos nuosavas kapitalas tapo

mažesnis kaip 1/2 pajinio kapitalo, kredito unijos administracijos vadovas nedelsdamas informuoja valdybą, o valdyba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimo, nurodyto šio įstatymo 42 straipsnio 7 dalies 2 punkte, priėmimo. Tokia susidariusi padėtis kredito unijoje turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.“

2. Buvusią 36 straipsnio 2 dalį

laikyti 3 dalimi. 28 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos,

kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius iš kredito unijos narių, kredito unijų arba Centrinės kredito unijos išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni kaip 5 metai.“ 29straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) 15 500 tūkstančių litų, jeigu kredito unija neketina teikti šio

įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos licencinės finansinės paslaugos;“. 30 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį

ir ją išdėstyti taip: „1. Kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos.“ 2.

Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Mažiausias pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydis negali būti mažesnis kaip 100 litų. Narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų.“

31 straipsnis. Įstatymo papildymas 39¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 39¹ straipsniu:

„39¹ straipsnis. Paprastieji ir privilegijuotieji pajai

1. Papildomi pajai gali būti

paprastieji arba privilegijuotieji. Privilegijuotieji pajai gali sudaryti ne didesnę kaip 1/3 pajinio kapitalo dalį. 2. Paprastųjų pajų savininkų teisė į dividendą įgyvendinama tik po to, kai yra įgyvendintos atitinkamos privilegijuotųjų pajų savininkų turtinės teisės. 3. Kredito unijos paprastieji pajai negali būti konvertuojami į privilegijuotuosius pajus. Kredito unijai neleidžiama kredito unijos įstatuose ar pajų pasirašymo sutartyje nustatyti dividendo dydį paprastųjų pajų savininkams. 4. Kredito unijos privilegijuotieji pajai negali būti konvertuojami į paprastuosius pajus. 5. Kredito unijos, kuri išleidžia privilegijuotuosius pajus, įstatuose turi būti nustatytas konkretus (nekintamas) privilegijuotųjų pajų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo papildomo pajaus nominaliosios vertės. 6. Privilegijuotieji pajai gali būti su kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu. Tai nustatoma kredito unijos įstatuose nurodant pajų klases. 7. Jeigu dividendams skirtos paskirstytinojo pelno dalies nepakanka visam nustatytam dividendui privilegijuotųjų pajų savininkams išmokėti, jiems išmokama proporcingai sumažinta suma. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma, neviršijanti per 3 finansinius metus iš eilės viso nustatyto dividendo, perkeliama į kitus finansinius metus.

Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma, viršijanti per 3 finansinius metus iš eilės visą nustatytą dividendą, taip pat privilegijuotųjų pajų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama.“

32 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 42 straipsnio 7 dalį

ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu iš rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliams padengti:

1) likę nepaskirstyti nuostoliai gali būti dengiami kredito unijos narių pajiniais papildomais įnašais arba perkeliami į kitų finansinių metų pradžią, jeigu dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas netampa mažesnis už nustatytą mažiausią kredito unijos kapitalą 1/2 kredito unijos pajinio kapitalo;

2) likę nepaskirstyti nuostoliai privalo būti dengiami kredito unijos narių pajiniais papildomais įnašais, jeigu dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą kredito unijos mažiausią kapitalą 1/2 kredito unijos pajinio kapitalo.“

2. Pripažinti 42 straipsnio 8 dalį

netekusia galios. „8. Jeigu atlikus kredito unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl kredito unijoje susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą kredito unijos mažiausią kapitalą, kredito unijos nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į kredito unijos privalomąjį rezervą ar rezervinį kapitalą arba atlikti papildomus pajinius įnašus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti kredito unijos nuosavą kapitalą iki mažiausio kapitalo dydžio.“

33 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį

ir ją išdėstyti taip: „1.

Kredito unija gali investuoti į nekilnojamąjį turtą, jeigu jis būtinas tiesioginei kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir pan.). Šios investicijos negali viršyti 100 70 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.“

2. Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį

ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu nekilnojamąjį turtą kredito unija nuosavybės teise įsigijo siekdama sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl klientui suteiktos finansinės paslaugos, ir jį nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus trejus metus nuo jo įsigijimo dienos.“

34 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Skolinimo apribojimai

1. Vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne daugiau

kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma bei 10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu. 2. Kredito unijos nariui gali būti skolinama neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, jeigu per visą skolinimo laiką skolinama suma, viršijanti dešimteriopą pajinio įnašo dydį, yra užtikrinta ne mažesnės terminuoto indėlio, esančio šioje kredito unijoje, sumos įkeitimu. 31. Kredito unija savo nariui iki 1vienų metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, jeigu nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo už pagrindinį pajų kredito unijoje dydžio.

Šiuo atveju kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose ir kituose kredito unijos organų priimtuose dokumentuose nustatyta tvarka apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis. 42. Skolinimo kredito unijos vadovui ir su kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti kredito unijos stebėtojų taryba. Bendra tokio skolinimo suma vienam kredito unijos vadovui ir su juo artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims negali viršyti 10 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Su kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi kredito unijos vadovo sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir juridiniai asmenys, jeigu kredito unijos vadovas valdo jų kvalifikuotą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį. Sprendimus dėl tokio skolinimo turi priimti kredito unijos valdyba, o su tokiu skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti priimant sprendimą. Skolinimo sąlygos šioje dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės negu kitiems kredito unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos. 53. Kredito unija lėšas skolinti gali tik skolinimą užtikrinant bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone, išskyrus šio straipsnio 31 dalyje nustatytą atvejį. 64.

64. Jei skolinimo laikas viršija 5 metus, toks

skolinimas turi būti užtikrintas hipoteka bent viena iš šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių:

1) hipoteka;

2) valstybių centrinių bankų ir vyriausybių vertybinių popierių įkeitimu priežiūros institucijos nustatyta tvarka;

3) indėlio, esančio toje kredito unijoje, įkeitimu, jei prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija indėlio su palūkanomis sumos;

4) valstybės garantuojamos garantijų institucijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, garantija.“

35 straipsnis. Įstatymo papildymas 48¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 48¹ straipsniu: „48¹ straipsnis. Apribojimai disponuoti kredito unijos pajiniais įnašais Kredito unijos nariui apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis.“

36 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 52 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.

Pasibaigus finansiniams metams, kredito unija privalo:

1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki eilinio kredito unijos visuotinio narių susirinkimo pateikti priežiūros institucijai revizijos komisijos (revizoriaus) ar audito įmonės patikrintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektą ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus išvadą;

21) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas kredito unijos nariams susipažinti su revizijos komisijos (revizoriaus), atestuoto auditoriaus ar audito įmonės patikrintu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus išvada;

32) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;

43) per 35 darbo dienas po kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo priėmimo dienos pateikti priežiūros institucijai revizijos komisijos (revizoriaus) ar atestuoto auditoriaus, ar audito įmonės patikrintą ir šio susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir sprendimą dėl pelno paskirstymo.;

4) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos priežiūros institucijos nustatyta tvarka paskelbti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus išvadą ir kitą priežiūros institucijos nurodytą informaciją visuomenei.“

37 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

„53 straipsnis. Auditas 1.

Auditas

1. Atestuotas auditorius ar audito įmonė turi atlikti kredito

unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą ir tuo remdamasi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų rinkinių ir audito ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar kredito unija:

1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus;

2) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus;

3) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;

4) laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kapitalo reikalavimų;

5) atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus veiksmingo ir patikimo nuosavybės valdymo bei saugios ir patikimos veiklos reikalavimus;

6) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas. 2. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas renka atestuotą auditorių ar audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip dvejų ateinančių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniams patikrinti. 3. Kredito unija iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su kredito unijos visuotinio narių susirinkimo išrinktau atestuotu auditoriumi ar audito įmone sudaryti sutartį dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinių audito.“

38 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 58 straipsnio 1

dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) sudaryti sutartis su atestuotais auditoriais ar audito įmonėmis, turto vertintojais ar

kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl kredito unijos patikrinimo atlikimo, kad būtų nustatyta kredito unijos turto vertė, kredito unijos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrinti kiti kredito unijos veiklos klausimai. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad kredito unija priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijos patirtas patikrinimo organizavimo išlaidas atlygina kredito unija.

Kai pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys atlieka kredito unijos patikrinimą, šiems asmenims taikomos šio įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos;“. 2. Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) reikalauti, kad būtų pakeistas atestuotas

auditorius ar audito įmonė, atliekanti kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinių patikrinimą, jei audito įmonė ar atestuotas auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų;“. 39 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 61 straipsnio 1

dalį 9 punktu:

„9) paskirti laikinąjį atstovą kredito unijos veiklos

priežiūrai.“

2. Papildyti 61 straipsnį nauja

6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„6. Bylose, kuriose nagrinėjami skundai (prašymai) dėl priežiūros

institucijos sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose nustatytas poveikio priemones, negali būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose.“

3. Papildyti 61 straipsnį nauja

7 dalimi:

„7. Teismas, išnagrinėjęs skundą (prašymą) dėl priežiūros

institucijos sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose nustatytas poveikio priemones, turi teisę esant šiame įstatyme nustatytoms sąlygoms priteisti atlyginti žalą, tačiau neturi teisės tenkindamas skundą (prašymą) panaikinti skundžiamą sprendimą, įpareigoti priežiūros instituciją pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą arba išspręsti ginčą bet kokiu kitu būdu, dėl kurio būtų sustabdomas ar panaikinamas skundžiamo sprendimo galiojimas arba kitaip atkuriama buvusi iki sprendimo priėmimo padėtis.“ 4.

Buvusią 61 straipsnio 6 dalį laikyti 8 dalimi. 40 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nebetenkinami reikalavimai, nustatyti leidimo įsteigti kredito uniją ar licencijos išdavimui;“. 41 straipsnis. 64 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Apie priežiūros institucijos sprendimą nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą nuo pareigų pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui bei ir paskelbiama leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ priežiūros institucijos interneto svetainėje. Apie priežiūros institucijos sprendimą nušalinti kredito unijos paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų pranešama kredito unijai.“

42 straipsnis. Įstatymo papildymas 64¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 64¹ straipsniu:

„64¹ straipsnis. Laikinasis atstovas kredito

unijos veiklos priežiūrai

1. Laikinuoju atstovu kredito unijos veiklos

priežiūrai (toliau – laikinasis atstovas veiklos priežiūrai) gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo.

Laikinuoju atstovu veiklos priežiūrai skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai. Jeigu laikinuoju atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas laikinojo atstovo veiklos priežiūrai padėjėjas. Atlyginimus laikinajam atstovui veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai šiems asmenims išmokami iš kredito unijos lėšų. 2. Kai yra paskirtas laikinasis atstovas veiklos priežiūrai, kredito unijos valdyba ir vadovai turi gauti laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su kredito unijos veikla susijusio sprendimo. Visi be laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimo kredito unijos valdybos ir vadovų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys. 3. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai nesutinka su kredito unijos valdybos ir vadovų sprendimais, jeigu jie, jo manymu, prieštarauja saugią ir patikimą kredito unijų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Laikinajam atstovui veiklos priežiūrai, atliekančiam savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai privalo teikti priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją. 4. Apie priimtą sprendimą paskirti laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai ar jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos priežiūros institucija raštu praneša kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui. 5.

5. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai

atšaukiamas, kai:

1) nustatoma, kad kredito unija gali saugiai ir patikimai veikti, ar tokios priemonės taikymas, priežiūros institucijos nuomone, nebetikslingas dėl kitų priežasčių;

2) atšaukiama kredito unijai išduota licencija.“

43 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 65 straipsnio 3 dalį

ir ją išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Kredito unijos veiklos apribojimas

(moratoriumas)

„1. Kredito unijos veiklos apribojimas (moratoriumas) –

kredito unijos veiklos laikinas dalinis apribojimas. Kredito unijos veiklos apribojimus nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas dėl kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo. 2. Be kitų šio įstatymo 62 straipsnyje nustatytų pagrindų, priežiūros institucija turi teisę paskelbti kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą), jei kredito unija per 5 darbo dienas negali įvykdyti bent vieno kreditoriaus pagrįsto finansinio reikalavimo (dėl lėšų kredito unijos sąskaitose trūkumo negali atlikti kliento mokėjimo pavedimo, grąžinti indėlių ar kitų pasiskolintų lėšų arba vykdyti kitų finansinių įsipareigojimų ir pan.) ar yra pagrįstas pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu. 3. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą skelbti kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą), paskiria kredito unijos laikinąjį administratorių. Laikinojo administratoriaus veiklos sąlygos nustatomos laikinojo administravimo sutartyje, sudarytoje tarp priežiūros institucijos ir laikinojo administratoriaus. Tokia sutartis gali numatyti priežiūros institucijos įsipareigojimus, susijusius su laikinojo administratoriaus veiksmais tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimu, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui. Laikinasis administratorius, apie tai prieš 7 dienas raštu įspėjęs priežiūros instituciją, turi teisę atsistatydinti.

Jeigu laikinasis administratorius atsistatydina, priežiūros institucija privalo nedelsdama priimti sprendimą dėl naujo laikinojo administratoriaus paskyrimo. 4. Laikinuoju administratoriumi gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Jeigu laikinuoju administratoriumi skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirti vienas ar keli laikinojo administratoriaus padėjėjai. Laikinasis administratorius savo nuožiūra turi teisę pasitelkti paslaugų tiekėjus (įskaitant teisės, apskaitos, audito, valdymo konsultantus), reikalingus tam, kad būtų galima tinkamai atlikti savo funkcijas. Atlyginimus Atlyginimas ir kitos išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) laikinajam administratoriui ir jo padėjėjams, atsižvelgdama atsižvelgiant į laikinojo administratoriaus veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija nustatomi sutartyje, sudaromoje tarp priežiūros institucijos ir laikinojo administratoriaus. Atlyginimai Atlyginimas ir kitos išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) išmokami iš kredito unijos lėšų prieš bet kokius kitus kredito unijos mokėjimus. Tuo atveju, jeigu administruojamai kredito unijai iškeliama bankroto byla, mokėjimai laikinajam administratoriui išmokami prieš bet kokius kitus kredito unijos mokėjimus. Tuo atveju, jeigu kredito unija nesumoka laikinajam administratoriui laiku, laikinajam administratoriui privalo sumokėti priežiūros institucija, kuri tada turi teisę reikalauti sumokėtų sumų iš kredito unijos. Kredito unijos laikinuoju administratoriumi negali būti paskirtas priežiūros institucijos darbuotojas. Laikinasis administratorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip nurodyta šio įstatymo 30 straipsnio 3 ir 4 dalyse. 5. Kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai.

Jeigu priežiūros institucija pritaria laikinojo administratoriaus pateiktoms išvadoms ir pasiūlymams dėl kredito unijos veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo, kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) terminas priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas dar iki 6 mėnesių. 6. Apie priimtą sprendimą skelbti, pratęsti ar atšaukti kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti kredito unijos laikinąjį administratorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat paskelbiama leidinio

„Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. 7. Nuo sprendimo paskelbti

kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti kredito unijos laikinąjį administratorių pateikimo kredito unijai dienos:

1) sustabdomi kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai. Jie pereina kredito unijos laikinajam administratoriui. Laikinasis administratorius, tiek, kiek būtina, turi teisę įgyvendinti kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimus. Visi šiame punkte nurodytų kredito unijos organų sprendimai, priimti po sprendimo paskelbti kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti laikinąjį administratorių įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys ir nevykdytini;

2) kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimai įsigalioja tik juos suderinus su kredito unijos laikinuoju administratoriumi ir priežiūros institucija.

Jie savo nuomonę dėl pateikto derinti visuotinio narių susirinkimo sprendimo privalo pateikti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo visuotinio narių susirinkimo sprendimo gavimo dienos;

3) kredito unijai draudžiama vykdyti įsipareigojimus mokėti ar perleisti kredito unijos turtą, jeigu šie įsipareigojimai atsiranda iš sandorių ar kitų juridinių faktų, buvusių iki kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo dienos, išskyrus mokėjimus, būtinus apribotai kredito unijos veiklai apribojimo (moratoriumo) metu užtikrinti. Kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) metu netesybos už kredito unijos prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą neskaičiuojamos ir nemokamos. Palūkanos pagal kredito unijos prievoles skaičiuojamos, tačiau išmokamos tik pasibaigus kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) terminui;

4) draudžiama įskaityti bet kokius kredito unijos ir jos klientų reikalavimus;

5) sustabdomos teisme nagrinėjamos bylos, kuriose kredito unijai pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, kai skolininkė yra kredito unija. 8. Šio straipsnio

7 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyti draudimai netaikomi, jeigu Lietuvos

Respublikos įstatymai, reglamentuojantys mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kiti įstatymai nustato, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles ir jos veiklą apribojus. 9. Kredito unijos laikinasis administratorius veikia pagal šį įstatymą ir priežiūros institucijos nurodymus.

Kredito unijos laikinasis administratorius, be kita ko:

1) atlikdamas kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo funkcijas vadovauja kredito unijai pagal priežiūros institucijos nurodymus ir siekia užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito unijos valdymą, privalo siekti, kad kredito unija vėl taptų stabili ir patikima, arba siūlyti prisidėti prie kredito unijos problemų sprendimo pats spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus arba siūlydamas kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui priimti tam reikalingus sprendimus;

2) per priežiūros institucijos nustatytą terminą privalo išnagrinėti ir įvertinti kredito unijos finansinę būklę, galimus kredito unijos veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo bei kitus kredito unijos problemų sprendimo būdus ir pateikti priežiūros institucijai išvadą bei pasiūlymus kartu su atlikto finansinės būklės įvertinimo pagrindu sudarytomis tarpinėmis finansinėmis ataskaitomis bei kitais priežiūros institucijos nurodytais duomenimis. Laikinojo administratoriaus išvadoje ir pasiūlymuose, be kita ko, turi būti numatyta galimų kredito unijos veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo bei kitų kredito unijos problemų sprendimo būdų sėkmingo įgyvendinimo lyginamoji tikimybė, jų įgyvendinimo terminai, galimos išlaidos ir nauda, kiekvienam galimam būdui įgyvendinti reikalingos išlaidos, terminai ir jų įvertinimas bei galimi rezultatai, taip pat poreikis pratęsti kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) terminą ir (ar) priimti kitus sprendimus, leidžiančius įgyvendinti kredito unijos veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo ar kitus kredito unijos problemų sprendimo būdus.

Jeigu nėra realių galimybių atkurti kredito unijos veiklos stabilumą ir patikimumą, taikyti šio įstatymo 65¹straipsnyje nustatytą arba kitus kredito unijos problemų sprendimo būdus, laikinojo administratoriaus išvadoje ir pasiūlymuose gali būti siūloma spręsti klausimus dėl kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo;

3) turi teisę be įspėjimo nutraukti sutartis su kredito unijos valdybos nariais ir administracijos vadovu. Šiems asmenims išeitinė išmoka nemokama;

4) apie administravimo eigą privalo teikti informaciją priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui jo nustatyta tvarka;

5) veikia pagal kitus priežiūros institucijos nurodymus. 10. Kredito unijos laikinasis administratorius be kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sutikimo neturi teisės parduoti ar kitaip perleisti, taip pat įkeisti kredito unijos nekilnojamąjį turtą. Kredito unijos laikinasis administratorius turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu pateikti nurodymus tam tikrais klausimais, susijusius su kredito unija ir laikinojo administratoriaus veikla. Priežiūros institucija privalo nedelsdama pateikti tokius nurodymus. Laikinasis administratorius turi teisę sustabdyti savo veiklą, susijusią su iškeltais klausimais, iki bus pateikti aiškūs priežiūros institucijos nurodymai. 11.

11. Kredito unijos laikinasis administratorius privalo savo

funkcijas atlikti apdairiai ir, sąžiningai ir atsižvelgdamas į kredito unijos ir visų kredito unijos kreditorių interesus. Kredito unijos laikinasis administratorius negali jam suteiktų teisų panaudoti savo asmeniniams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Tai neriboja laikinojo administratoriaus teisių pagal šio straipsnio 9 dalį. Laikinasis administratorius už padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka, nebent sutartyje, sudarytoje tarp priežiūros institucijos ir laikinojo administratoriaus, nustatyta kitaip. Bet kuriuo atveju laikinasis administratorius neatsako už žalą, atsiradusią dėl veiksmų, atliktų vadovaujantis priežiūros institucijos duotais nurodymais. 12. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į kredito unijos laikinojo administratoriaus pasiūlymus, iki kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) termino pabaigos priima vieną iš šių sprendimų:

1) atšaukti kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą), jeigu kredito unija, nesibaigus kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) terminui, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir gali stabiliai bei patikimai veikti;

2) pratęsti kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) terminą ar atšaukti kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą), jeigu priežiūros institucija pritaria laikinojo administratoriaus pateiktoms išvadoms ir pasiūlymams dėl kredito unijos veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo ar kitų kredito unijos problemų sprendimo būdų taikymo;

3) atšaukti licenciją, jeigu nėra realių galimybių atkurti kredito unijos veiklos stabilumo ir patikimumo, taikyti šio įstatymo 65¹ straipsnyje numatytus ar kitus kredito unijos problemų sprendimo būdus, arba yra užbaigtas pagal šio įstatymo 65¹straipsnio nuostatas vykdytas kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas.“

44 straipsnis. Įstatymo papildymas 65¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 65¹ straipsniu: „65¹ straipsnis.

Kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas

1. Kredito unijos, kuriai pagal šio įstatymo 65

straipsnį paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas) ir paskirtas laikinasis administratorius (toliau šiame straipsnyje – administruojama kredito unija), turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai gali būti perduodami kitai kredito įstaigai, jeigu:

1) yra reali grėsmė, kad administruojamos kredito unijos turto grynoji vertė taps mažesnė negu kredito unijos įsipareigojimai ar kredito unija atitiks kitas pagal šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalį priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytas sąlygas, kuriomis kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, arba nustatoma, kad kredito unija jau atitinka sąlygas, kuriomis kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir

2) administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas kitai kredito įstaigai leistų išlaikyti indėlininkų pasitikėjimą kredito unijų sistemos stabilumu bei patikimumu ir kitaip apsaugoti viešuosius interesus, o administruojamos kredito unijos likvidavimas dėl bankroto tokiu pačiu mastu neapsaugotų šių interesų. 2. Administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą priežiūros institucijos pritarimu ir atsižvelgdamas į jos duotus nurodymus organizuoja ir vykdo laikinasis administratorius. 3. Jeigu priežiūros institucija pritaria administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimui, laikinasis administratorius, atsižvelgdamas į priežiūros institucijos nurodymus, organizuoja ir vykdo derybas dėl administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perėmimo su kredito įstaigomis, kurios turi teisę teikti su administruojamos kredito unijos turtu, teisėmis, sandoriais ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas.

Derybose dalyvaujančios kredito įstaigos turi teisę susipažinti su informacija apie administruojamos kredito unijos finansinę būklę, kuri, laikinojo administratoriaus manymu, reikalinga sprendimui dėl administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perėmimo priimti. Tokios informacijos apsaugai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 49 straipsnio nuostatos. 4. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į būtinumą ypač greitai ir veiksmingai spręsti klausimą dėl administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo, taip pat į sprendimo priėmimo metu priežiūros institucijos turimą informaciją apie Lietuvos Respublikoje finansines paslaugas turinčių teisę teikti kredito įstaigų pajėgumą perimti administruojamos kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus arba dėl kitų priežasčių manydama, kad derybų organizavimas ir vykdymas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nebūtų tinkamas, turi teisę laikinajam administratoriui nurodyti derybas organizuoti ir vykdyti tik su kai kuriomis su administruojamos kredito unijos turtu, teisėmis, sandoriais ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas turinčias teisę teikti kredito įstaigomis, su viena iš jų arba nurodyti iš viso neorganizuoti ir nevykdyti derybų, o administruojamos kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus pasirengti perduoti kitai kredito įstaigai. 5.

5. Administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių

ir įsipareigojimų perdavimo metu gali būti perduodamas visas arba dalis administruojamos kredito unijos turto, teisių (turtinių ir neturtinių) ir sandorių bei visi arba dalis administruojamos kredito unijos įsipareigojimų, tačiau:

1) visais atvejais turi būti perduodami administruojamos kredito unijos įsipareigojimai Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytiems indėlininkams, kuriems, esant draudžiamajam įvykiui, būtų mokamos draudimo išmokos, neviršijančios sumos, kurią jiems privalėtų išmokėti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, ir kredito unijos įsipareigojimai valstybės institucijoms ir įstaigoms, atsirandantys iš sandorių, sudarytų po kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo dienos;

2) neperduodami administruojamos kredito unijos įsipareigojimai kreditoriams, kurių reikalavimai kredito unijos bankroto atveju pagal šio įstatymo 76 straipsnio nuostatas tenkinami penktąja ir šeštąja eile;

3) turi būti laikomasi principo, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodyti administruojamos kredito unijos kreditoriai, kurių reikalavimai kredito unijos bankroto atveju būtų tenkinami ta pačia šio įstatymo

76 straipsnyje nustatyta eile, traktuojami vienodai ir neturi patirti daugiau

nuostolių, negu jų būtų patyrę tuo atveju, jeigu vietoj administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo kitai kredito įstaigai administruojamai kredito unijai tuo pačiu metu būtų buvusi iškelta bankroto byla. 6. Administruojamos kredito unijos turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai gali būti perduodami tik po to, kai jų vertinimą atlieka laikinojo administratoriaus pasitelkta audito įmonė ir (ar) turtą vertinanti įmonė. Vertinimo išlaidas apmoka administruojama kredito unija.

Prireikus ypač greitai spręsti klausimą dėl administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo, administruojamos kredito unijos turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai gali būti perduodami tik po to, kai laikinasis administratorius atlieka preliminarų jų vertinimą ir jo išvadas patvirtina priežiūros institucija, o audito įmonė ir (ar) turtą vertinanti įmonė vertinimą atlieka jau po turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo. Nustatant administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų vertę, turi būti atsižvelgiama į priežiūros institucijos pateiktą išvadą dėl to, ar yra pagrindai administruojamos kredito unijos licencijai atšaukti, ir į šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytas licencijos atšaukimo pasekmes. 7. Jeigu perduodamų administruojamos kredito unijos įsipareigojimų vertė yra didesnė negu kartu perduodamo administruojamos kredito unijos turto, teisių ir sandorių vertė, tai administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 12¹ straipsnio nuostatas ar iš kitų šaltinių padengiant verčių skirtumo sumą. Jeigu po audito įmonės ir (ar) turtą vertinančios įmonės pagal šio straipsnio 6 dalį atlikto vertinimo paaiškėja, kad administruojamos kredito unijos perduodamų įsipareigojimų vertė yra mažesnė negu kartu perduodamo administruojamos kredito unijos turto, teisių ir sandorių vertė, kredito įstaiga, kuriai perduodami administruojamos kredito unijos turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai, sumoka administruojamai kredito unijai verčių skirtumo piniginę kompensaciją. 8.

teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą kitai kredito įstaigai:

1) gali būti perduodamas iš karto visas numatytas perduoti turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai arba perdavimas gali būti vykdomas dalimis;

2) jau perduotas turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo dokumentuose numatytomis sąlygomis ir terminais gali būti grąžinami, prireikus atitinkamai tikslinant pagal šio straipsnio 7 dalį sumokėtą verčių skirtumo padengimo sumą, administruojamai kredito unijai, jeigu tokia galimybė aiškiai numatyta tokiuose dokumentuose arba paaiškėja aplinkybės, kad yra perduotas turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai, kurių nebuvo numatyta perduoti;

3) tuo atveju, jeigu yra perduodamas turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai, kuriems taikoma užsienio teisė, ir toks perdavimas nėra pripažįstamas pagal užsienio jurisdikciją, administruojama kredito unija privalo perduoti tokį turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus patikėjimo teise kredito įstaigai, kuri perima turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus. Administruojama kredito unija ir turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perimanti kredito įstaiga turi imtis visų veiksmų, siekiant teisiškai įgyvendinti tokį turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą. 9.

9. Vykdant administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir

įsipareigojimų perdavimą:

1) netaikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų ar kredito unijos sudarytų sandorių nuostatos, numatančios reikalavimus iš anksto kreditoriams, skolininkams ar kitiems asmenims pranešti apie tokius veiksmus, kurie atliekami vykdant turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą, numatančios reikalavimus tokiems veiksmams atlikti gauti kitų asmenų leidimus ar sutikimus, įskaitant kreditoriaus sutikimą perkelti skolą kitam asmeniui, arba kitaip ribojančios turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo vykdymą;

2) turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas nelaikomas sandorio pažeidimu ir (arba) teisėta priežastimi kreditoriams, skolininkams ar kitiems asmenims nutraukti sandorį, sudarytą su administruojama kredito unija. Tuo atveju, jeigu kreditoriai, skolininkai ar kiti asmenys, nesilaikydami šios nuostatos, nutraukia sandorį, toks sandoris gali būti grąžinamas atgal į administruojamą kredito uniją. 10. Apie turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą laikinasis administratorius nedelsdamas paskelbia administruojamos kredito unijos interneto svetainėje ir ne vėliau kai per 5 darbo dienas nuo turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo – bent dviejuose nacionaliniuose Lietuvos Respublikos laikraščiuose. 11. Įvykdžius turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą, priežiūros institucija tuo atveju, jeigu yra duomenų, kad administruojama kredito unija yra nemoki, kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos administruojamai kredito unijai iškėlimo. Laikinojo administratoriaus įgaliojimai baigiasi, kai teismas priima nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo administruojamai kredito unijai ir paskiria administratorių. Teismas kredito unijos administratoriumi turi teisę skirti ir laikinąjį administratorių.

Kai teismas kredito unijos administratoriumi skiria kredito unijos laikinąjį administratorių, netaikomi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyti reikalavimai dėl būtinumo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir su jo įgyvendinimu susijusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka būti įgijus teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. 12. Vykdant administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą ir jam pasibaigus, administruojama kredito unija net ir tuo atveju, jeigu jai iškeliama bankroto byla, privalo bendradarbiauti su jo turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusia kredito įstaiga ir jai laikinai ir už įprastas rinkos sąlygas atitinkantį atlyginimą leisti naudotis savo informacinėmis, apskaitos sistemomis, dokumentais, teikti informaciją ir paslaugas, kurios turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusiai kredito įstaigai reikalingos tinkamai teikti su perimtu turtu, teisėmis, sandoriais ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas. 13. Šio straipsnio 12 dalyje nustatyta pareiga bendradarbiauti ir teikti paslaugas administruojamos kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusiai kredito įstaigai taip pat taikoma asmenims, kurie veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo metu teikia paslaugas administruojamai kredito unijai. 14. Teismuose nagrinėjant ieškinius ar skundus (prašymus) dėl priežiūros institucijos, laikinojo administratoriaus, kitų subjektų veiksmų (aktų), susijusių su kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo (grąžinimo) organizavimu ir vykdymu, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 13¹ straipsnio nuostatos. 15.

15. Kredito įstaiga, perėmusi administruojamos kredito

unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus, neatsako už administruojamos kredito unijos įsipareigojimus kreditoriams, kurių reikalavimai jai nebuvo perduoti.“

Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje, kurių narystės kriterijai atitinka šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos narystės kriterijus gali apimti administruojamos kredito unijos ir turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos narystės kriterijus. Jeigu perduodant turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos skirtingose apskrityse esančiose savivaldybėse, tokiu atveju turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos nariais gali būti fiziniai asmenys, jeigu jie gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia apskritimi besiribojančių kitų turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos asocijuotiems nariams.“

45 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti 70 straipsnio 3 dalies 5 punktą netekusiu

galios. „5) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus leidimo steigti kredito uniją išdavimui, jei reorganizavimo metu steigiama nauja kredito unija;“. 2. Pripažinti 70 straipsnio 5 dalies 2 punktą netekusiu galios. „2) yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje, jei reorganizavimo metu steigiama nauja kredito unija;“. 46 straipsnis.

46 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas

Papildyti 74 straipsnį 9 dalimi:

„9. Iškėlus bankroto bylą kredito unijai, kurios turtas,

teisės, sandoriai ir įsipareigojimai pagal šio įstatymo 65¹ straipsnio nuostatas yra perduoti kitai kredito įstaigai, kredito unijos administratorius neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų pagal šio įstatymo 65¹straipsnio nuostatas vykdant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą, ir reikšti ieškinių teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.“

47 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Iki šio įstatymo įsigaliojimo veikiančių kredito unijų mažiausio

kredito unijos kapitalo dydis, jeigu kredito unija neketina teikti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos licencinės finansinės paslaugos, privalo atitikti:

1) 300 tūkstančių litų – nuo 2016 m. sausio 1 d.;

2) 500 tūkstančių litų – nuo 2018 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo veikiančios kredito unijos šio įstatymo 33 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kreditu unijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytų apribojimų investicijoms į nekilnojamąjį turtą privalo laikytis nuo 2017 m. sausio 1 d. 3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo steigiama kredito unija priežiūros institucijai yra padavusi prašymą dėl leidimo išdavimo, priežiūros institucija nutraukia leidimo išdavimo procedūrą ir apie tai informuoja kredito unijos steigėjus, pateikusius prašymą dėl leidimo išdavimo. 4. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priežiūros institucija yra išdavusi leidimą įsteigti kredito uniją, kredito unija turi per 6 mėnesius nuo leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo dienos kreiptis dėl licencijos išdavimo, o to per šį terminą neatlikus, priežiūros institucija atšaukia leidimą įsteigti kredito uniją, apie tai raštu praneša kredito unijos steigėjams ir juridinių asmenų registro tvarkytojui. 5.

5. Juridinių asmenų registre

įregistruota ir prašymą dėl licencijos išdavimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikusi kredito unija privalo per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti priežiūros institucijai trūkstamą informaciją ir dokumentus, reikalingus įvertinti, kaip kredito unija laikosi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų. Jeigu kredito unija šios pareigos neįvykdo, priežiūros institucija priima sprendimą dėl licencijos išdavimo įvertinusi turimą informaciją ir dokumentus. 6. Įsigaliojus šiam įstatymui priežiūros institucija nedelsdama priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Teisės departamento išvada

2014-07-16 · oficialus registras ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15,

16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45,

47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO

25¹, 39¹, 48¹, 64¹, 65¹

STRAIPSNIAIS IR 8 IR 11 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO

PROJEKTO

2014-07-17 Nr. XIIP-1410(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje ir 7 dalyje kartojama analogiška nuostata „Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos“. Siūlytina vienos jų atsisakyti kaip perteklinės. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė

Komiteto išvada

2014-07-16 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26,

28, 29, 30, 32, 33, 35, 36, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 61, 62, 64, 65, 70, 74

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 8 IR 11 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS

GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 25¹, 39¹, 64¹, 65¹

STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO

(XIIP-1410)

2014 m. liepos

16 d. Nr.109-P-36

Vilnius

Narkevičius, Irena Degutienė, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas,

2014-01-10 išvada Nr. XIIP-1410

1. Atkreipiame

dėmesį, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298.

1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams, pvz., įstatymo pavadinime nurodomas įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris (numeris nenurodomas keičiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos kodeksus); nereikalaujama nurodyti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių; nepriklausomai nuo straipsnio dalių ar punktų keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“, keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi. Be to, turėtų būti tikslinama ir įstatymo priėmimo data. Atsižvelgti

1) Redaguotina. 2) Siūlytina įstatymo įsigaliojimo data – nuo paskelbimo. 2. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141021

2. Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles, įstatymo projekto 2 straipsnio

1 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis papildoma 5 punktu, todėl

keičiamo įstatymo tekste po skaičiaus „5“ rašytinas skliaustelis. Atsižvelgti Argumentai pateikti Teisės departamento pastaboje. 3. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141026

3. Siūlytina įstatymo

projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies formuluotėje esančius žodžius „priežiūros institucijos nustatyta tvarka“ keisti žodžiais „pagal priežiūros institucijos nustatytas investavimo taisykles“. Atsižvelgti Redaguotina. 4. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas,

2014-01-10 išvada Nr. XIIP-14103

1

4. Įstatymo

projekto

3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma

nustatyti, kad kredito unija gali būti įsteigta tik priežiūros institucijai išdavus licenciją. Taigi, pagal projekto nuostatas licencija būtų išduodama steigiamai kredito unijai (steigiamam juridiniam asmeniui).

Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso (CK) 2.77 straipsnio nuostatas, licencijos išduodamos jau įsteigtiems ir nustatyta tvarka įregistruotiems juridiniams asmenims, siekiantiems verstis tam tikros rūšies licencijuojama veikla. Steigiama kredito unija dar neturi juridinio asmens teisių, todėl jai negali būti išduota veiklos licencija. Nepritarti Pastebėtina, kad CK 2.77 straipsnio normų esmė yra ta, kad juridiniams asmenims draudžiama užsiimti licencijuojama veikla be licencijos, be kita ko, už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 str. Įstatymo projekto nuostatos minėtoms CK nuostatoms neprieštarauja – keičiamo įstatymo 9 str. 11 d. siūloma įtvirtinti, kad kredito unija turi teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją. Be to, pažymėtina, kad vienos pakopos licencijavimas, kada sprendimas dėl licencijos išdavimo priimamas steigiamo asmens atžvilgiu, jau yra įtvirtintas Draudimo įstatyme, Mokėjimo įstaigų įstatyme, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme. Apskųsti sprendimą neišduoti licencijos turėtų teisę steigėjai. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai kad, Civilinio kodekso 2.64 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad juridiniam asmeniui įregistruoti Juridinių asmenų registre turi būti pateikta licencija, jei pagal įstatymus licencija turi būti išduota iki juridinio asmens įsteigimo. 5. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-14105

5. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 8

punkte esantis žodis „reikalavimus“ (kontekste su žodžiais „veiklos planui“) keistinas į žodį „metmenis“, „aprašą“ ar pan. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 8 punktą išdėstyti taip: „8) kredito unijos veiklos planą trejiems metams. Veiklos plano sudarymo reikalavimus nustato priežiūros institucija;“. 6.

2014-01-10 išvada Nr. XIIP-14109

6. Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje

teigiama, kad kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, atitinkantys vieną iš šios dalies 1-3 punktuose nurodytų kredito unijos pasirinktų narystės kriterijų. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad dabar galiojančioje keičiamo įstatymo 13 straipsnio

1 dalies redakcijoje nurodoma, kad kredito unijos nariais gali būti nuolatinę

gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje turintys asmenys. Svarstytina, ar analogiškai nereikėtų papildyti ir įstatymo projekto nuostatų. Antra, tokia formuluotė leidžia manyti, kad čia pateikiamas išsamus narystės kriterijų sąrašas. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 13 straipsnio

4 dalyje teigiama, kad kredito

unijos įstatuose gali būti nustatyti ir papildomi kredito unijos narių priėmimo į kredito uniją kriterijai. Prieštaringos skirtingų keičiamo įstatymo 13 straipsnio dalių nuostatos turėtų būti tarpusavyje suderintos. Trečia, įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte vienu iš kredito unijos pasirenkamų narystės kriterijų nurodomas priklausymas tai pačiai profesinei sąjungai. Pastebėtina, kad pagal Profesinių sąjungų įstatymo 7 straipsnį profesinės sąjungos turi teisę jungtis į įvairius susivienijimus. Iš pateikiamos projekte 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijos neaišku, ar įvardytas kriterijus apimtų ir profesinių sąjungų susivienijimus. Pritarti iš dalies Pirma, įstatymo projekto nuostatomis siekiama leisti tapti kredito unijos nariais ir fiziniams asmenims, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, bet atitinkantiems įstatyme nustatytus kriterijus. Antra, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje siūlomi nustatyti kriterijai nėra papildomi ir išplečiantys 13 straipsnio 1 dalies kriterijus.

Siūlomi 13 straipsnio 4 dalies kriterijai yra siaurinantys 13 straipsnio 1 dalies kriterijus, tai yra kredito unija steigimo dokumente (įstatuose) turės galimybę dar labiau susiaurinti narystės kriterijų ir pasirinkti tik vieną iš alternatyvių kriterijų, nurodytų keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Trečia, atsižvelgti į pastabą dėl įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies. 3 punkto ir šį punktą išdėstyti taip: „3) priklausantys tai pačiai profesinei sąjungai arba jų susivienijimui“. Pagal pastarąjį kredito unijų narystės kriterijų asmenys galės būti KU nariais, net jei priklausys skirtingoms profsąjungoms, bet šios profsąjungos turės priklausyti tam pačiam profsąjungų susivienijimui. 7. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141010

7. Įstatymo

projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodoma, kad kredito unijos narys turi teisę kredito unijos valdybos sutikimu perleisti savo „pagrindinį ir (ar) papildomus pajus“ kitų asmenų nuosavybėn. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nurodoma, kad kredito unijos narys turi teisę „palikti testamentu savo pajų vienam ar keliems asmenims“. Svarstytina, ar šios formuluotės nereikėtų analogiškai papildyti. Be to, įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodoma, kad valdyba neduoda sutikimo perleisti pajų, jei „jį įgyjantis asmuo <...> neatitinka narystės kriterijaus. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad kredito unijos įstatuose gali būti nustatyti ir papildomi kredito unijos narių priėmimo į kredito uniją kriterijai. Todėl šios nuostatos derintinos tarpusavyje.

Pritarti iš dalies Atsižvelgti į pirmoje pastraipoje pateiktą pastabą įstatymo projekto 10 straipsnio pavadinime po žodžių „1 dalies“ įrašyti skaičių „8“ ir papildyti šį straipsnį tokia nauja 1 dalimi: „ 1. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) palikti testamentu savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajus vienam ar keliems asmenims;“.“ ir įstatymo projekto 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 2, 3, ir

4 dalimis. Į antroje pastraipoje pateiktą

pastabą neatsižvelgti, nes ir be papildomo reglamentavimo turėtų būti aišku, kad kalbama ir apie papildomus kriterijus. 8. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141012

8. Įstatymo

projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, kurioje yra numatyta, kad išstoti iš kredito unijos iki finansinių metų pabaigos gali leisti kredito unijos valdyba, pripažįstama netekusia galios. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio

1 dalyje nurodoma, kad „pajinis įnašas už pagrindinį pajų grąžinamas tik

finansiniams metams pasibaigus <...>“. Atsižvelgiant į tai, koreguotina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, nes kredito unijos valdybai nebereikės priimti sprendimo dėl atsiskaitymo su išstojančiuoju. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valdybai priimti sprendimą dėl atsiskaitymo su išstojančiuoju reikės, kadangi šis atsiskaitymas nėra tik pajinio įnašo už pagrindinį pajų grąžinimas, numatytas keičiamo įstatymo 18 str. 1 dalyje, bet ir galimų skolų kredito unijai grąžinimas. 9. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas,

2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141013

9. Įstatymo

projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos diskutuotinos keletu aspektų. Pirma, šioje dalyje nurodoma, kad „pajinis įnašas už papildomus pajus turi būti grąžinamas vadovaujantis kredito unijos nustatyta tvarka <...>“.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „pajinis įnašas už pagrindinį pajų grąžinamas tik finansiniams metams pasibaigus <...>“. Siūlytina šias dvi nuostatas derinti tarpusavyje ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad ir pajinis įnašas už papildomus pajus grąžinamas tik finansiniams metams pasibaigus. Antra, dabar galiojančioje keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcijoje yra nustatytas maksimalus 12 mėnesių terminas, per kurį turi būti atsiskaitoma su asmeniu, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė. Įstatymo projektu siūloma šios nuostatos atsisakyti. Svarstytina, ar atsisakius maksimalaus atsiskaitymo termino nebus pažeidžiamos išstojančiųjų iš kredito unijos teisės, nes jiems gali tekti laukti atsiskaitymo neprotingai ilgą laiką. Nepritarti Pirma, pažymėtina, kad įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis siūloma skirtingai reglamentuoti atsiskaitymą už pagrindinį ir papildomus pajus – grąžinant pajinį įnašą už pagrindinį pajų, jis proporcingai, atsižvelgiant į praėjusių metų nuostolius, yra sumažinamas, tuo tarpu pajinis įnašas už papildomus pajus analogiškai nėra mažinamas. Todėl Teisės departamento nurodytosios nuostatos tarpusavyje neturi būti derinamos.. Antra, atsiskaitant su nariais būtų vadovaujamasi Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų ) įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatytas vienerių metų atsiskaitymo terminas. 10. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas,

2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141015

10. Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles, vienintelė straipsnio dalis

numeriu nežymima, todėl įstatymo projekto 15 straipsnio vienintelės dalies numeriu žymėti nereikia. Atsižvelgti Redaguotina. 11. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141016 11.

XIIP-141016

11. Kadangi įstatymo projekto 16 straipsniu keičiama daugiau negu pusė keičiamo

įstatymo 24 straipsnio dalių, siūlytina jį dėstyti nauja redakcija. Atsižvelgti

Redaguotina. 12. Seimo kancelia-rijos Teisės

departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141017

12. Įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1

dalyje siūloma nustatyti, kad balsavimo teisę turintiems kredito unijos nariams raštu pareikalavus, kredito unija turi parengti ir ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki visuotinio narių susirinkimo išsiųsti to pareikalavusiems nariams bendruosius balsavimo biuletenius registruotu laišku, elektroninėmis ryšių priemonėmis ar įteikiant juos asmeniškai. Svarstytina, ar aukščiau nurodyto 5 dienų termino nereikėtų prailginti. Kitu atveju būtų apsunkinta kredito unijos nario teisė iš anksto balsuoti paštu, nes, kredito unijai išsiuntus bendrąjį balsavimo biuletenį registruotu laišku likus 5 dienoms iki susirinkimo pradžios, abejotina, ar nario užpildytą ir atgal unijai išsiųstą biuletenį kredito unija gautų iki susirinkimo pradžios. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projektu siūlomas keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 5 dalies nuostatas bendrasis balsavimo biuletenis laikomas galiojančiu tik tuo atveju, jeigu kredito unija jį gavo iki narių susirinkimo. Atsižvelgti Pažymėtina, kad galiojančio KU įstatymo 52 str. 4 d. 2 p. nustatyta, kad kredito unija privalo sudaryti sąlygas kredito unijos nariams susipažinti su atitinkamai patikrintu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir kt. ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio kredito unijos visuotinio susirinkimo. Atsižvelgiant į šias nuostatas, taip pat į tai, kad analogiškas 10 dienų terminas nustatytas ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies terminą „ne vėliau kaip likus 5 dienoms“ pakeisti į terminą „ ne vėliau kaip likus 10 dienų“. 13.

13. Seimo kancelia-rijos Teisės

departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141017

13. Siūlytina įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹

straipsnio 2 dalies 1 punkte esantį žodį „sprendimą“ keisti žodžių junginiu „sprendimo projektą“. Atsižvelgti

Redaguotina. 14. Seimo kancelia-rijos Teisės

departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141017

14. Siūlytina įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹

straipsnio 3 dalyje esančius žodžius „fizinio asmens“ braukti kaip perteklinius. Atsižvelgti

Redaguotina. 15. Seimo kancelia-rijos Teisės

departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141017

15. Siūlytina įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹

straipsnio 4 dalyje esantį žodį „tinkamai“ braukti kaip perteklinį, o formuluotę „asmuo, kuris nėra narys“ keisti formuluote „įgaliotas fizinis asmuo“. Atsižvelgti iš dalies Redaguotina išbraukiant žodį

„tinkamai“. Dėl formuluotės „asmuo, kuris nėra

narys“ reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad ši formuluotė yra pakankamai teisiškai aiški. Be to, analogiška teisės norma jau galioja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje. 16. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141018

16. Kadangi įstatymo projekto 18 straipsniu keičiama daugiau negu pusė keičiamo

įstatymo 26 straipsnio dalių, siūlytina jį dėstyti nauja redakcija. Atsižvelgti

Redaguotina. 17. Seimo kancelia-rijos Teisės

departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-1410181923121

17. Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2

dalyje siūloma žodį „kadencijai“ keisti žodžiu „laikotarpiui“. Atkreiptinas dėmesys, kad tolimesniame šios dalies tekste vartojamas žodis „kadencija“. Siūlytina šias sąvokas suvienodinti. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 19 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 daliai, įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 daliai.

Atsižvelgti Redaguotina keičiant sąvoką „kadencija“ į sąvoką „išrinkimo laikotarpis“

18. Seimo kancelia-rijos Teisės

departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141018

18. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo

26 straipsnio 2 dalyje ir 7 dalyje kartojama analogiška nuostata „Jeigu

renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos“. Siūlytina vienos jų atsisakyti kaip perteklinės. Atsižvelgti Redaguotina. Išbraukti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalį. 19. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141019

19. Kadangi įstatymo projekto 19 straipsniu keičiama daugiau negu pusė keičiamo

įstatymo 28 straipsnio dalių, siūlytina jį dėstyti nauja redakcija. Atsižvelgti

Redaguotina. 20. Seimo kancelia-rijos Teisės

departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141021

20. Kadangi įstatymo projekto 21 straipsniu keičiama daugiau negu pusė keičiamo

įstatymo 30 straipsnio dalių, siūlytina jį dėstyti nauja redakcija. Atsižvelgti

Redaguotina. 21. Seimo kancelia-rijos Teisės

departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-1410211

21. Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5

dalies nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, šioje dalyje siūloma įtvirtinti bendrą taisyklę, kad kredito unijos vadovai gali pradėti eiti pareigas tik gavę priežiūros institucijos leidimą. Šios dalies 1 – 3 punktuose siūloma nustatyti atvejus, kai priežiūros institucijos išankstinis leidimas nereikalingas.

Pažymėtina, kad vertinamojoje įstatymo projekto nuostatoje įtvirtinant, kad tam tikrais atvejais ,,išankstinis leidimas“ nereikalingas, tampa neaišku, ar eiti vadovo pareigas iš viso nereikalingas priežiūros institucijos leidimas, ar šio leidimo nereikia gauti iš anksto, t.y. prieš pradedant eiti pareigas, o leidimas išduodamas vėliau. Projekto nuostatos tobulintinos pašalinant šį neaiškumą. Tuo atveju, jeigu priežiūros institucijos leidimas būtų išduodamas po to, kai kredito unijos vadovai keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje siūlomais nustatytais atvejais jau būtų pradėję eiti pareigas, lieka neaišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jeigu priežiūros institucija vėliau šio leidimo neišduotų. Antra, įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai užtikrinti būtina nedelsiant išrinkti kredito unijos vadovą ir dėl to kredito unija negali gauti išankstinio leidimo, kredito unijos vadovas gali pradėti eiti pareigas be priežiūros institucijos išankstinio leidimo. Šiuo atveju priežiūros institucijai kartu su kitais dokumentais ir informacija turi būti nurodyti faktai ir aplinkybės, kėlusios grėsmę saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai. Pažymėtina, kad iš įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu priežiūros institucija iš kredito unijos jai pateiktos informacijos padarytų išvadą, kad faktai ir aplinkybės yra nereikšmingi ir kredito unijos vadovas be išankstinio priežiūros institucijos leidimo buvo paskirtas nepagrįstai. Įstatymo projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti iš dalies Pirma, įstatymo nuostata, kad nereikalingas išankstinis leidimas neturėtų reikšti, kad leidimo iš viso nereikia gauti. Siekiant aiškumo, 30 str.

Siekiant aiškumo, 30 str. 5 d. tikslintina aiškiai nustatant, kad, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, būtų laikoma, kad priežiūros institucijos leidimas yra išduotas asmeniui pradėjus eiti kredito unijos vadovo pareigas ir išankstinis leidimas nereikalingas. Jei tokiu atveju priežiūros institucija jau asmeniui pradėjus eiti kredito unijos vadovo pareigas nustatytų, kad jis neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų – būtų taikomos įstatymo 30 str. 11 d. nustatytos pasekmės, t.y. leidimas būtų panaikintas. Siūlytina įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:. „5. Kredito unijos vadovais gali pradėti eiti pareigas tik gavę priežiūros institucijos leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas. Laikoma, kad priežiūros institucijos leidimas eiti kredito unijos vadovo pareigas yra išduotas t. y. priežiūros institucijos išankstinio leidimo nereikia šiais atvejais:

  • 1) asmuo pakartotinai išrenkamas kredito unijos vadovu į tas pačias pareigas

toje pačioje kredito unijoje, kurioje jam jau buvo išduotas leidimas ir aplinkybės dėl šio asmens nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties nepasikeitusios;

  • 2) asmuo renkamas kredito unijos vadovu į naujas pareigas toje pačioje kredito

unijoje, kurioje jam jau buvo išduotas leidimas ir šis asmuo rinkimo į naujas pareigas metu atitinka naujų pareigų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, o aplinkybės dėl nepriekaištingos reputacijos nepasikeitusios;

  • 3) saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai užtikrinti būtina nedelsiant

išrinkti kredito unijos vadovą ir dėl to kredito unija negali gauti išankstinio leidimo. Šis asmuo rinkimo į naujas pareigas metu privalo atitikti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus.

Šiuo atveju kartu su kitais priežiūros institucijai pateikiamais nustatytais duomenimis ir informacija turi būti nurodyti faktai ir aplinkybės, kėlusios grėsmę saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai.“ Antra, neatsižvelgti į Teise departamento pastabų antroje pastraipoje pateiktą pastabą, kadangi ir be papildomo reglamentavimo turėtų būti aišku, kad tokiu atveju, jeigu priežiūros institucija iš kredito unijos jai pateiktos informacijos padarytų išvadą, kad faktai ir aplinkybės yra nereikšmingi ir kredito unijos vadovas be priežiūros institucijos leidimo buvo paskirtas nepagrįstai, tokia išvada būtų pagrindas priežiūros institucijai duoti nurodymą kredito unijai pašalinti pažeidimą ar taikyti poveikio priemonę. 22. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-1410212

22. Įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6

dalyje teigiama, kad kredito unijos vadovu išimtiniais atvejais gali būti renkamas ar skiriamas ir asmuo, neatitinkantis nustatytų kvalifikacijos ir patirties reikalavimų. Tokia formuluotė sąlygoja teisinį neapibrėžtumą, nes lieka neaiškūs išimtinių atvejų kriterijai. Pritarti Siūloma 30 str. 6 d. išdėstyti taip: „6. Jei kredito unija pagrįstai mano, kad kredito unijos vadovu gali būti renkamas ar skiriamas ir asmuo, neatitinkantis nustatytų kvalifikacijos ir patirties reikalavimų, ji be kitų priežiūros institucijos nustatytų dokumentų papildomai pateikia argumentuotą paaiškinimą, patvirtinantį, kad numatomo rinkti kredito unijos vadovu asmens kvalifikacijos ir patirties pakanka, kad renkamas asmuo galėtų tinkamai eiti šias pareigas, ir sprendimą šį asmenį rinkti kredito unijos vadovu pagrindžiančius motyvus. Priežiūros institucija išduoda leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas tik tam asmeniui, kuris išlaikė vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą.

Vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminavimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.“

23. Seimo kancelia-rijos Teisės

departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-1410212138

23. Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7

dalyje nurodoma, kad priežiūros institucija gali įpareigoti asmenį laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą, jei jos turimi duomenys kelia abejonių dėl kredito unijos vadovo kvalifikacijos arba patirties. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte nėra įtvirtinamos nuostatos, kuriose būtų apibrėžtos sankcijos šio egzamino neišlaikiusiems kredito unijos vadovams, todėl siūlytina atitinkamai papildyti įstatymo projekto 21 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 11 dalį. Pritarti Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 11 dalį nauju 3 punktu: „3) asmuo, kurį priežiūros institucija įpareigojo laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, neišlaiko arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko vadovo kvalifikacijos ir patirties egzamino.“

24. Seimo kancelia-rijos Teisės

departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-1410217

24. Įstatymo projekto 21 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10

dalies 3 punkte esanti sąvoka „ne dėl svarbių priežasčių“ yra neaiški, todėl siekiant išvengti praktinių įstatymo nuostatų taikymo problemų bei siekiant teisinio aiškumo užtikrinimo siūlytina ją apibrėžti arba patikslinti. Nepritarti Įstatymas neturėtų būti tas teisės aktas, kuriame smulkiai būtų aprašytos visos priežastys, nes jos bus nurodytos priežiūros institucijos teisės akte (keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminavimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai). 25.

25. Seimo kancelia-rijos Teisės

departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141024

25. Įstatymo

projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio antrojo sakinio formuluotė „Kredito unijos kapitalo formavimo reikalavimus gali nustatyti priežiūros institucijos teisės aktai“ stokoja teisinio aiškumo. Nepritarti Įstatymo projekte kredito unijai yra palikta teisė nustatyti savo kapitalo formavimo reikalavimus nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Be to, priežiūros institucija taip pat turės galimybę savo teisės aktais nustatyti kapitalo formavimo reikalavimus, jeigu manys, kad kredito unija netinkamai yra nustačiusi savo kapitalo formavimo reikalavimus. 26. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-1410272712

26. Įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1

dalyje nurodoma, kad kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodomas mažiausias pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydis bei nurodoma, kad kiek pagrindinių pajų narys gali turėti. Svarstytina, ar šio straipsnio nereikėtų papildyti analogiškomis nuostatomis ir apie papildomą pajų. Nepritarti Pagal Įstatymo projekto pagrindinio ir papildomo pajaus koncepciją kredito unijos narys privalėtų turėti pagrindinį pajų ir galėtų turėti papildomą pajų. Už pagrindinį pajų (kuris yra privalomas kaip narystės kredito unijoje pagrindas) turėtų būti nustatytas mažiausias pajinis įnašas, tačiau neturėtų būti ribojamas papildomo pajaus dydis. Gali būti skirtingas pajinio įnašo už papildomą pajų dydis, bet ne papildomų pajų skaičius. Kredito unijos narys turės teisę turėti bet kokio dydžio papildomą pajų. Priešingu atveju būtų nepagrįstai ribojamas kredito unijų kapitalo augimas ir jo formavimo galimybės. 27. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141033 27.

XIIP-141033

27. Įstatymo projekto 33 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 3 dalyje

siūloma nustatyti, kad kredito unija iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su kredito unijos narių susirinkimo išrinkta audito įmone sudaryti sutartį dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito. Pažymėtina, kad pagal Audito įstatymo 27, 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, auditą gali atlikti ne tik audito įmonės, bet ir atestuoti auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai ar dirba audito įmonėje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad kredito unijos narių susirinkimas kredito unijos auditui atlikti gali rinkti ne tik audito įmonę, bet ir atestuotą auditorių. Pritarti

Redaguotina pagal Seimo Audito

komiteto toliau pateiktoje išvadoje teikiamą 9 pasiūlymą

28. Seimo kancelia-rijos Teisės

departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141037

28. Įstatymo projekto 37 straipsniu keičiamo įstatymo 64¹straipsnio 1

dalyje nurodoma, kad „Išlaidas atlygina kredito unija“. Iš pateikiamos nuostatos nėra aišku, kokias konkrečiai išlaidas turėtų atlyginti kredito unija, todėl siūlytina šias nuostatas papildyti. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 37 straipsniu keičiamo įstatymo 64¹straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip: „<...> Išlaidas atlygina kredito unija. Atlyginimai šiems asmenims išmokami iš kredito unijos lėšų.“

29. Seimo kancelia-rijos Teisės

departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141037

29. Įstatymo projekto 37 straipsniu keičiamo įstatymo 64¹straipsnio 3

dalyje esanti formuluotė „jo manymu“ brauktina kaip perteklinė. Šioje dalyje esanti formuluotė „dėl kitų priežasčių kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui“ tikslintina, apibrėžiant kokios gali būti tos kitos priežastys.

Nepritarti Žodžiai

„jo manymu“ reikalingi dėl to, kad laikinojo atstovo sprendimai dėl kredito

unijos valdybos ir vadovų sprendimų turi būti priimami kuo skubiau, kad nebūtų suponuojama nuomonė, jog kiekvienu atveju laikinasis atstovas turi kreiptis į kurį nors subjektą atitinkamai išvadai gauti. Sudėtinga įstatyme nustatyti baigtinį sąrašą priežasčių; laikytina, jog svarbu laiku užkirsti kelia valdybos ir vadovų sprendimams, keliantiems grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. 30. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141037

30. Siūlytina įstatymo projekto 37 straipsniu keičiamo įstatymo 64¹straipsnio

4 dalyje prieš žodį „praneša“ įrašyti žodį „raštu“. Atsižvelgti

Redaguotina. 31. Seimo kancelia-rijos Teisės

departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141037

priežastys“ dėl kurių galima atšaukti laikinąjį atstovą. Nepritarti Laikytina visiškai pakankamu, jei nurodoma, kad priežiūros institucija, įvertinusi visas aplinkybes, tai spręstų kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdama į laikinojo atstovo paskyrimo priežastis (žr. keičiamo įstatymo 62 straipsnyje nurodytus poveikio priemonės taikymo pagrindus). 32. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141038

32. Kadangi įstatymo projekto 38 straipsniu keičiama daugiau negu pusė keičiamo

įstatymo 65 straipsnio dalių, siūlytina jį dėstyti nauja redakcija. Atsižvelgti

Redaguotina. 33. Seimo kancelia-rijos Teisės

departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-1410383 33.

XIIP-141038

3

33. Svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekto 38 straipsnio 3 dalimi keičiamo

įstatymo 65 straipsnio 5 dalies papildyti nuostata, kad „apie priimtą sprendimą skelbti, pratęsti ar atšaukti kredito unijos veiklos apribojimą <...>“ būtų skelbiama ir priežiūros institucijos interneto svetainėje. Atsižvelgti Redaguotina. Įstatymo projekto 38 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 65 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių

„leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ įrašyti

žodžius „priežiūros institucijos interneto svetainėje“. 34. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-141039

34. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 39 straipsniu keičiamo

įstatymo 65¹straipsnio 7 dalyje esančia formuluotę „iš kitų šaltinių“ patikslinti. Neatsižvelgti Perduodamų administruojamos kredito unijos įsipareigojimų ir turto verčių skirtumui padengti gali būti naudojami įvairūs šaltiniai. Be to, analogiška teisės norma galioja Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 76¹ straipsnio 7 dalyje. 35. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-1410421

35. Įstatymo projekto

42 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog šis įstatymas įsigalioja 2014

m. sausio 1 d. Taigi priėmus įstatymą būtų sukurta teisinė situacija, kai įstatymas galiotų atgal. Pažymėtina, jog teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė, kad teisės norma atgal negalioja, norminiai aktai paprastai netaikomi faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms iki šių norminių aktų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti teisės aktai galiotų į ateitį - esminis teisinės valstybės principo elementas, svarbi teisinio tikrumo prielaida (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 15 d., 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimai). Siūlytina koreguoti įstatymo įsigaliojimo datą (papildomai nurodant, jog šio straipsnio 8 dalies nuostatos įsigalioja anksčiau) bei įstatymo projekto 42 straipsnio 8 dalyje nustatytą datą.

Atsižvelgti Atitinkamai redaguotini įstatymo projekto 42 straipsnio 1, 3 ir 8 dalyse nustatyti terminai atsižvelgiant į numatomą įstatymo projekto priėmimo datą

36. Seimo kancelia-rijos Teisės

departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-1410422

36. Įstatymo projekto 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „jeigu šis įstatymas

nustato griežtesnius ar papildomus reikalavimus iki šio įstatymo įsigaliojimo veikiančioms kredito unijoms, negu nustatė Lietuvos Respublikos teisės aktai iki šio įstatymo įsigaliojimo <...>“. Siūloma nuostata koreguotina, aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinant konkrečius įstatymo projekto straipsnius, kuriuose yra nustatyti tokie griežtesni ar papildomi reikalavimai kredito unijoms. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos įgyvendinimas turi būti siejamas su keičiamo įstatymo, o ne su visų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis. Pritarti Išbraukti įstatymo projekto 42 straipsnio 2 dalį, kadangi nuostatos, kurioms būtų taikomas pereinamasis laikotarpis, nurodytos 3 ir 4 dalyse. 37. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-01-10 išvada Nr. XIIP-1410

37. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Kredito unijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalį

kredito unijų priežiūrą vykdo Lietuvos bankas, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Lietuvos banko nuomonės. Neatsižvelgti Lietuvos banko atstovai dalyvavo rengiant įstatymo projektą ir jį svarstant Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, taip pat svarstant Seimo Biudžeto ir finansų komitete . 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kreditavi-mo santykių tyrimo institutas, 2014-02-26 1.

Kreditavimas yra tapęs neatsiejama smulkaus ir vidutinio verslo vystymosi bei vartotojų gerovės diskurso dalimi. Skolinimasis yra laikomas normalia elgsena, neišvengiama daugeliui verslo subjektų ar vartotojų. Atsižvelgiant į šią kreditavimo svarbą bendrai tautos gerovei, vienas iš pagrindinių nepriklausomo Kreditavimo santykių tyrimo instituto (toliau – Institutas) veiklos tikslų yra siekti efektyvių, tad ir teisingų, reguliavimo sprendimų visose kredito rūšių rinkose. 2. Dėl to Institutas įvertino Kredito unijų įstatymo 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 32, 33, 35, 36, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 61, 62, 64, 65, 70, 74 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 8 ir 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 25¹, 39¹, 64¹, 65¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-1410 (toliau – KUĮ Projektą) dėl jo atitikties Konstitucijos 46 straipsnyje nustatytam reguliavimo tikslui – bendrai tautos gerovei. 3. Instituto nuomone, ketinamas priimti KUĮ Projektas, ypač juo siūlomi 4 str. 7 ir 9 d., 13 str. 1 ir 2 d., ir 37 str. 1 d. pakeitimai, neužtikrina darnaus kredito unijų veiklos vystymo bei galimai pažeidžia LR Konstitucijos 35 ir 46 str. nuostatas. Dėl to šie (ir kai kurie kiti) pasiūlyti pakeitimai gali sumažinti kredito prieinamumą ir sukelti neigiamų padarinių Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui, vartotojams bei bendrai tautos gerovei. 4. Atitinkamai, pateikus kredito unijų veiklos reikšmingumo santrauką (I dalis), palyginus su situacija Lietuvoje (II dalis). Institutas toliau pateikia išsamius motyvus, dėl kurių esamas ir siūlomas reguliavimas yra ydingas, o KUĮ Projektu siūlomos 4 str. 8 ir 10 d., 13 str. 1 ir 2 d., ir 37 str. 1 d. redakcijos negali būti priimtos (III dalis). 5.

5. Tuo pačiu pateikiami pasiūlymai su

alternatyviomis nuostatomis kurios, Instituto nuomone, užtikrintų saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, nustatant tinkamą pusiausvyrą tarp kredito unijų plėtros ir jų galimybių amortizuoti su rizikos prisiėmimu susijusius nuostolius. 6. Prašome atsižvelgti į šiuose pasiūlymuose pateikiamus argumentus parlamentinėje diskusijoje bei balsuojant dėl KUĮ Projekto, o ypač juo siūlomų 4 str. 7 ir 9 d., 13 str. 1 ir 2 d., ir 37 str. 1 d. pakeitimų. I. Kredito unijų veiklos reikšmingumo ekonomikai bei smulkaus ir vidutinio verslo vystymui sutrumpinta apžvalga. 7. Kredito unijų veikla, prasidėjusi 1848-1850 metais Vokietijoje, netruko išpopuliarėti visame Pasaulyje. Didelį kooperatinio finansavimo populiarumą ir svarbą finansų sistemoje lėmė tai, kad būtent kredito unijų pagalba buvo išspręstos smulkaus ir vidutinio verslo bei eilinių žmonių, kurie susidurdavo su įvairiomis kliūtimis siekiant gauti banko kreditą, problemos. 8. Kredito unijos yra globaliai pripažįstamos kaip mikro-finansavimo institucijos, kurių pagalba žmonėms suteikiama galimybė gauti finansines paslaugas, įskaitant mikro-taupymą, mikro-paskolas bei draudimą. Tokiu būdu būtent kredito unijos padeda nariams, kurie gauna žemas, vidutines ar nepastovias pajamas, dėl ko dažnai negali gauti jokio finansavimo iš komercinių bankų. Europinio kredito unijų tinklo duomenimis[1] vidutinis kredito unijų teikiamų paskolų dydis Europoje sudaro nuo 700 eurų iki 8.150 eurų. Tokios paskolos paprastai naudojamos įvairiems tikslams, įskaitant ne tik kasdienių poreikių tenkinimą, bet ir smulkaus bei vidutinio verslo pradėjimą bei vystymą, ar finansuojant universitetinį išsilavinimą ar kitokias studijas. 9. Kredito unijų svarbą tiek šalies finansiniam stabilumui, tiek gyventojų socialinei bei materialinei gerovei puikiai atspinti Tarptautinės kredito unijų tarybos 2012 metų suvestinė ataskaita[2].

Ataskaitos duomenimis 2012 metais pasaulyje iš viso veikė net 56.000 kredito unijų, kurios vienijo per 200 milijonų žmonių iš 101 pasaulio valstybės. Lyginant

2012 metų ataskaitos duomenis su ankstesniųjų duomenimis matyti, kad su

kiekvienais metais daugėja ne tik pačių kredito unijų, bet ir vienijamų žmonių skaičius (pavyzdžiui, 2011 metais veikė 51.000 kredito unijų, vienijančių 196 milijonus žmonių iš 100 valstybių[3]). Sukūrusios prieinamą ir lanksčią alternatyvą bankų sektoriui, kai kuriais atvejais kredito unijos yra tapusios dominuojančiomis mažmeninės prekybos sektoriuje nei komerciniai bankai. Pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo 2007 metų duomenimis[4], Prancūzijoje kooperatiniai bankai ir kredito unijos kontroliuoja beveik 60 procentų bankininkystės filialų ir 25 procentus bankinės sistemos turto. Austrijoje priskaičiuojama beveik 53 procentai filialų ir apie 35 procentus turto, Vokietijoje – apie 40 procentų filialų bei 10 procentų turto. Pagal konsoliduotą maržą, penki iš 25 didžiausių bankų Europoje yra būtent kooperatyviniai bankai. 10. Kredito unijų svarba ekonomikai bei smulkiam ir vidutiniam verslui yra akcentuojama ir Europos Sąjungos programiniuose dokumentuose. Europos Komisija 2012 metų kovo mėnesį pateikė ataskaitą dėl Kredito unijų[5]. Ataskaitoje, be kita ko, nurodoma, jog tinkamas kredito unijų teisinis reguliavimas gali prisidėti prie šalies finansinio peizažo gerinimo (1.1.1. p.). Komisijos nuomone, įstatymų leidėjas turėtų remti tolimesnį šios sektoriaus vystymąsi (10.1.2. p.).

Ataskaitoje pabrėžiama socialinių bei ekonominių interesų tenkinimo funkcija kaip vienas svarbiausių kooperatyvinės bankininkystės uždavinių: Komisija skatina kredito unijų aktyvią rolę vystant ir aprūpinant socialinės įtraukos skolinant schemas, taip pat kredito unijos skatinamos užimti pagrindinį vaidmenį padedant vystyti socialinių finansų sistemą (7.13.13. p.). 11. 2011-12-07 Europos Komisijos komunikate KOM(2011)

870 „Dėl geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ preambulės

1 dalyje nurodyta, kad Europos ekonominė sėkmė labai priklauso nuo savo

potencialą išnaudojančių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) augimo. MVĮ sukuria daugiau nei pusę pridėtinės vertės ne finansų sektoriuje ir per penkerius pastaruosius metus Europoje sukūrė 80 procentų visų naujų darbo vietų. Tačiau MVĮ dažnai kyla didelių sunkumų gauti finansavimo, kurio reikia jų augimui ir inovacijų diegimui. 12. Tokia pati problema nurodyta ir 2008-06-25 Europos Komisijos komunikate „Think Small First“ A „Small Business Act“ for Europe (COM (2008) 394 final). Komunikate nurodoma, kad tiek ES tiek valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas SVV įmonėms gauti finansavimą – visų pirma, rizikos kapitalą, mikro kreditus bei tarpinį finansavimą. Sunkumai gauti tinkamą finansavimą dažnai tampa didele problema verslininkams ir SVV įmonėms. Komunikate akcentuojamos SVV įmonių problemos gaunant finansavimą kūrimosi stadijoje, kadangi tiek investuotojai, tiek komerciniai bankai nėra linkę rizikuoti. Todėl turi būti ieškoma alternatyvių SVV įmonių finansavimo galimybių, padedančių gauti mikro kreditus, plėtojant naujos produkcijos ir paslaugų pateikimą į rinką. 13. Atitinkamai, Europos Komisija Komunikate nurodo, kad nebankinė finansinė parama ar finansinių paslaugų teikimas, yra sveikintinas reiškinys.

Komisija pritaria Europos investicijų banko grupės (EIB ir EIF) vertinimui, kad būtina toliau gerinti SVV įmonių galimybes gauti finansavimą, ir todėl ragina grupę imtis pastangų modernizuoti turimus produktus, supaprastinti juos ir pradėti juos naudoti dar plačiau. 14. 2013-05-02 buvo paskelbtas jungtinis Europos Komisijos bei Europos Investicinio Banko grupės pranešimas[6] dėl veiksmų, kurie palengvintų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms gauti finansavimą. Pranešime nurodyta, kad SVV įmonės sukuria daugiau nei 85 % naujų darbo vietų Europos Sąjungoje, tačiau dauguma SVV įmonių yra priklausomos nuo išorinio finansavimo šaltinio. Europos Komisijos atlikta apklausė parodė, kad sudėtingumas gauti kreditą yra viena didžiausių SVV įmonių rūpesčių – net vienam trečdaliui apklausoje dalyvavusių SVV įmonių nepavyko gauti planuoto finansavimo. 15. Šiame kontekste pažymėtina, kad ekonominio nuosmukio metu, bankai tapo atsargesni, todėl bet kokiam finansavimui gauti nustatomos vis reiklesnės sąlygos, kurių dažnai dar tik besikuriantys SVV įmonių atstovai negali išpildyti. To pasekoje naujos įmonės žlunga ir stabdomas ne tik inovacijų, bet ir naujų darbų vietų kūrimo procesas. Todėl tiek Europos Sąjungos Komisijos ir Europos Investicinio banko siekiamybė įvairinti bei palengvinti SVV galimybę gauti finansavimą suponuoja, kad bet kokie neproporcingi apribojimai SVV įmonėms gauti finansavimą – yra nepagrįsti ir negali būti laikomi suderinamais su Europos Sąjungos vykdoma politika bei reikalavimais. 16. Mikro kreditų svarba buvo akcentuota Europos Komisijos ekspertų grupės 2007 metais paskelbtoje ataskaitoje dėl mikro kreditų reguliavimo Europos Sąjungos valstybėse[7].

Ataskaitoje pabrėžiama, kad SVV įmonėms gauti paskolas iki 25.000 eur sumos yra labai sudėtinga, nors tokio dydžio paskolos yra itin svarbūs tiek įmonių augimui, įmonių kūrimuisi bei darbo vietų kūrimui. 17. Minėtoje ataskaitoje ekspertų grupė pateikė rekomendacijas, kuriomis būtų skatinamas ir palengvinamas mikro kreditų suteikimas SVV įmonėms, t.y.:

a) leisti skolinti bei teikti kreditus ne tik bankams, bet ir kitoms institucijoms;

b) nustatyti minimalius teisinius standartus ne bankinėms institucijoms, teikiančioms finansines paslaugas;

c) sukurti palankią bendrąją aplinką mažoms įmonėms. 18. Tai yra, ataskaitoje pabrėžiama, jog atsižvelgiant į mikro kreditų svarbą plėtojant SVV įmones, turi būti sukurtas reguliavimas, kuris skatintų ir užtikrintų galimybę gauti mikro finansavimą ne tik iš komercinių bankų, bet ir kitų finansines paslaugas teikiančių institucijų. 19. Iš esmės analogiškos išvados yra padarytos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos užsakymu dar 2004 m. atlikto tyrimo

„Smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo galimybių gerinimo priemonės“

ataskaitoje[8]. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau kaip 35 proc. dėl finansavimo į finansų įstaigas besikreipusių įmonių (ir daugiau kaip 22 proc. ketinančių kreiptis ateityje) kreipėsi būtent dėl paskolų iki 25 tūkst. eurų, t.y. mikro kreditų. Tačiau tyrime nurodyta, kad komerciniai bankai nelinkę teikti paskolų mažomis sumomis, ir tai sąlygoja aiškios ekonominės priežastys. Bankams mikro kreditų administravimo kaštai yra santykinai dideli, tuo tarpu pajamos iš mikro kreditų yra santykinai mažesnės nei paprastai iš kreditavimo veiklos. 20.

20. Atitinkamai, tyrime daroma išvada, jog valstybė

turėtų skatinti mikro kreditų teikimą SVV įmonėms, ypač atitinkančioms mikro įmonių statusą, nes sudarius joms sąlygas prieiti prie finansavimo šaltinių, skatinamas verslumas ir ekonominis mikro įmonių vystymasis, kartu sprendžiamos jautrių socialinių grupių užimtumo didinimo problemos (ilgalaikių bedarbių, verslu ketinančių užsiimti moterų). Atsižvelgiant į šiuos faktus, vienareikšmiškai galime teigti, kad mikro kreditų paklausa yra didelė, ir šioje vietoje yra tikslingas ir reikalingas valstybės įsikišimas idant skatinti ir plėsti kredito prieinamumą visų pirma tiems, kurie neturi galimybių pasinaudoti tradicinės bankininkystės teikiamomis paslaugomis. 21. Pažymėtina ir tai, kad kredito prieinamumo ir bendros gerovės ryšys yra vienareikšmiai įrodytas bei pripažintas ir moksliniuose tyrimuose. Teigiamą kredito prieinamumo įtaką verslumui ir bendrai tautos gerovei yra neabejotinai įrodęs Muhammad Yunus, kuris už tyrimus ir darbus mikro kreditavimo srityje buvo pagerbtas Nobelio premija[9]. 22. M. Yunus, o taip pat ir kitų žinomų tyrėjų[10] nuomone, teisės į kreditą pripažinimas yra būtinas siekiant užtikrinti prigimtines žmogaus teises, tokias kaip teisę į pakankamą gyvenimo lygį, taip pat į nuolatinį gyvenimo sąlygų gerinimą. 23. Dar daugiau, moksliniais tyrimais yra vienareikšmiai įrodyta, jog likvidumo suvaržymai, perteklinio įsiskolinimo problemos ir kiti neigiami finansiniai padariniai yra labiau paplitę aplinkoje, kurioje kreditas yra sunkiau prieinamas[11]. Kredito prieinamumo ryšį su priverstinio išieškojimo procedūromis, pradelstais mokėjimais ir kitais neigiamais socialiniais reiškiniais tyrę mokslininkai[12] taip pat yra nustatę, kad kredito prieinamumo ribojimai didina priverstinio išieškojimo atvejų skaičių, bei gali turėti neigiamos įtakos kreditingumui ar priversti juos ieškoti brangesnių, įskaitant ir šešėlinių, alternatyvų[13]. 24.

24. Kituose moksliniuose tyrimuose, kuriais buvo

nustatytas teigiamas ryšys tarp kredito prieinamumo ir gerovės taip pat yra nustatyta, kad:

  • a) likvidumo

problemos, sunkesnis ir labiau paplitęs prasiskolinimo lygis yra tose rinkose, kur yra labiau ribojamas kredito prieinamumas[14];

  • b) kreditų

prieinamumo apribojimai gali labai pakenkti tam tikriems jų vartotojams[15];

  • c) problemos,

susijusios su skolos valdymu ir jos sąnaudų padengimu padidėja, o ne sumažėja, kuomet yra apribojamos galimybės gauti kreditą[16];

d) kredito prieinamumas turi didelį teigiamą poveikį įsidarbinamumui ar darbo išsaugojimui[17];

  • e) ir

kt. 25. Šiuo metu kreditavimo institutas yra tapęs neatsiejama ir vartotojų gerovės diskurso dalimi. Vartojimo kreditas yra tapęs įprastu namų ūkių poreikių finansavimo šaltinis[18]. Atitinkamai, skolinimasis yra laikoma normalia vartotojų elgsena, neišvengiama daugeliui namų ūkių[19]. Atsižvelgdamas į kredito prieinamumo būtinybę ne tik SVV subjektams, bet ir vartotojams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 2010-04-24 pateikė nuomonę[20], kurioje prieita prie išvados, jog strategiškai svarbu sukurti bendrą, skaidrią ir išsamią kreditų prieinamumo reguliavimo sistemą. Vartotojams ir namų ūkiams kreditas yra svarbi priemonė, leidžianti pirkti prekes, būtinas normaliam ir darniam gyvenimui. Šiuo požiūriu prieinamas kreditas yra svarbi socialinės įtraukties priemonė (2.5. p.). II. Kredito unijų padėties Lietuvoje sutrumpinta apžvalga. 26. Iš pirmame skyriuje pateiktos apžvalgos akivaizdu, jog kredito unijos yra itin svarbi finansų sistemos, ekonomikos ir bendros gerovės dalis. Šiandien tiek pasauliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu yra visapusiškai skatinamas kredito unijų veiklos vystymas. Pastaruoju metu kredito unijų svarba ypač išskiriama smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo srityje bei įvairių kreditavimo produktų prieinamumo ir konkurencijos skatinimo finansų sferose.

Tačiau nepaisant to, Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas kredito unijų veiklos klausimais yra priešingas tiek Europos Sąjungos, tiek pačios Lietuvos Respublikos teisinės bazės prigimčiai bei tikslams. Lietuvoje teisinis reguliavimas kredito unijų srityje yra nuolatos griežtinamas, o kredito prieinamumas vartotojams tampa vis sudėtingesnis. Tikėtina, kad tokiu kryptingu reguliavimu apskritai siekiama kredito unijas – kaip finansinių paslaugų teikėjus – eliminuoti iš rinkos taip sumažinant konkurenciją finansų sferoje bankų naudai. 27. Šiame kontekste pirmiausiai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1 ir 2 d. yra aiškiai numatyta, kad valstybė privalo reguliuoti ūkinę laisvę taip, kad būtų užtikrinta asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva bei kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Tai reiškia, kad teisėkūros procese valstybės valdžios funkcijas įgyvendinančios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios verslo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis[21]. Taigi, visų valstybės valdžios institucijų konstitucinė priedermė yra saugoti šią santvarką, tai yra neleisti, kad būtų kėsinamasi į Konstitucijoje nustatytus, inter alia, ekonominius santykius, sudarančius asmens, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindus[22]. Dėl to valstybės pareiga disciplinuoti kredito unijas turi būti nuolat derinama su valstybės priederme sudaryti palankias sąlygas verslumui ir be objektyvaus pagrindo netrukdyti plėtojamoms ūkinėms iniciatyvoms. Teisinis reguliavimas turi didinti bendrą tautos gerovę, tai yra būti ekonomiškai efektyvus[23]. 28.

28. Be to, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo II bei

III skyriuose įtvirtintos vienos svarbiausių pamatinių Europos Sąjungos idėjų

  • įsisteigimo laisvės bei laisvo paslaugų teikimo principai. ES Teisingumo

Teismas 2002-01-15 sprendimu byloje C-439/99 yra pažymėjęs, kad laisvės teikti paslaugas apribojimus sudaro priemonės, kurios šių laisvių įgyvendinimą draudžia, riboja arba daro jį mažiau patrauklų. Valstybių narių nustatyti apribojimai turi atitikti atitinkamas proporcingumo ir nediskriminavimo principų sąlygas, nustatytas Teisingumo Teismo praktikoje. Taigi nacionalinės teisės aktai yra tinkami tik jeigu jais iš tikrųjų nuosekliai ir sistemingai siekiama nurodyto tikslo[24], o bet koks perteklinis reguliavimas, kuris riboja konkurenciją ar skatina rinkos monopolizavimą – yra nesuderinamas su Europos Sąjungos tikslais bei prigimtimi. 29. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtinta viešojo administravimo subjektų, įgyvendinančių pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu valstybėje, prievolė užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tačiau nepaisant nei pamatinių Konstitucijos vertybių, nei pasaulinės doktrinos, Lietuvos įstatymų leidėjas nuolat griežtina kredito unijų bei su jų veikla susijusio teisinio reguliavimo nuostatas. 30. Pažymėtina, kad kredito unijos šiandien Lietuvos Respublikoje užima tik apie 2 proc. rinkos ir neturi realių galimybių lygiaverčiai konkuruoti su bankais. Tuo tarpu, vietoje to, kad skatintų konkurenciją ir tokiu būdu didintų kredito prieinamumą, Lietuvos įstatymų leidėjas siūlomos vis griežtesnius suvaržymus kredito unijoms, kas dar labiau riboja konkurencinę aplinką bankų naudai. 31. Tokia Lietuvos įstatymų leidėjo pozicija atsispindi ir vertinant bankams bei kredito unijoms taikomus riziką ribojančius normatyvus. Lietuvos bankas 2012-12-21 nutarimu Nr. 03-284 „Dėl Lietuvos banko valdybos 1995 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr.

105 „Dėl Kredito unijų

veiklos riziką ribojančių normatyvų“ pakeitimo“ (Valstybės žinios, 2013, Nr. 1-30) ženkliai padidino kredito unijų veiklos riziką ribojančius normatyvus (kai kurie jų – daug didesni nei taikomi bankams), o 2012-12-21 nutarimu Nr. 03-286 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 202

„Dėl Kredito unijų didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių

paskolų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Valstybės žinios, 2013, Nr. 1-32) ženkliai apribojo didžiausias paskolų sumas vienam subjektui. Pagal šias taisykles, pavyzdžiui, kapitalo pakankamumas komerciniams bankams turi būti ne mažesnis nei 8 procentai, tuo tarpu kredito unijų – ne mažesnis nei 13 procentų, t.y. kredito unijoms taikomi net 1,6 didesni reikalavimai. 32. Tai reiškia, kad nuo 2013-12-21 kredito unijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai buvo ženkliai sugriežtinti. Tokia valstybės politika kredito unijų atžvilgiu yra priešinga Europos Sąjungos pozicijai, nes ja siekiama sumažinti kredito unijų įtaką bei apriboti jų veiklos galimybes, ko pasekoje SVV įmonėms apsunkinamos galimybės gauti finansavimą. 33. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos finansų sektorius yra labai koncentruotas, čia dominuoja stambių skandinaviškų bankų filialai arba dukteriniai bankai. Konkurencijos finansų rinkoje, kurios reikia Lietuvos gyventojams, verslui ir ekonomikai, nėra. Kredito unijų veiklos plėtra yra vienas iš realių priemonių einant konkurencijos stiprinimo finansų sektoriuje keliu. Dėmesys ir pokyčiai kredito unijų teisinės bazės kokybės srityje sudaro sąlygas vystyti šalies regionus, plėsti smulkųjį verslą, ugdyti gyventojų bendruomeniškumo jausmą. Deja, tačiau esamas ir planuojamas teisinis kredito unijų reguliavimas sudaro prielaidas manyti, kad akivaizdžiai siekiama eliminuoti kredito unijas iš finansų rinkos. 34.

34. Tačiau tokia pozicija visiškai nepagrįsta, nes, kaip

jau buvo nurodyta anksčiau, kredito unijų sistema gali įnešti didelį indėlį siekiant maksimizuoti bendrąją socialinę gerovę bei stabilizuoti finansų rinką. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo projekto nuostatos, ribojančios kredito unijų plėtrą bei kredito SVV įmonėms prieinamumą, negali būti laikomos teisėtomis, nes jų tikslai prieštarauja Konstitucijos 46 str. 3 d., Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo II bei III skyrių nuostatoms, bei Europos Sąjungos institucijų politikos tikslams. 35. Dėl visų šių priežasčių Institutas mano, jog KUĮ Projekto poveikis ekonomikai nėra pilnai ištirtas ir išdiskutuotas, o dalis siūlomų pakeitimų yra akivaizdžiai neproporcingi, nepagrįsti ir užkertantys kelią darniai kredito unijų plėtrai. Atitinkamai, toliau yra pateikiami išsamūs motyvai ir argumentai dėl dalies KUĮ Projekto nuostatų, kurios, Instituto nuomone, labiausiai neatitinka šiai teisėkūrai keliamų tikslų. III. Dėl kai kurių KUĮ Projekto nuostatų, mažinančių kredito prieinamumą ir tvarios kredito unijų plėtros galimybes, bei prieštaraujančių Konstitucijos 35 ir 46 str. nuostatoms. 36. Esminius motyvus, dėl kurių Institutas mano, kad KUĮ Projektu siūlomi pakeisti KUĮ 4 str. 8 ir 10 d., 13 str. 1-3 d., ir

37 str. 1 d. redakcijos yra neteisėtos ir nepagrįstos, santykinai galima

suskirstyti į tokias grupes:

  • a) KUĮ Projektu siūloma 4

str. 7 d. redakcija prieštarauja Konstitucijos 46 str. reikalavimams ir nepagrįstai apriboja unijų galimybes investuoti į saugius privataus sektoriaus vertybinius popierius ir finansinio stabilumo fondus;

  • b) KUĮ Projektu siūloma 4

str. 9 d. redakcija prieštarauja Konstitucijos 35 ir 46 str. reikalavimams ir nepagrįstai monopolizuoja kredito unijų asociacijų veiklą bei riboja kredito unijų asociacijos laisvę;

  • c) KUĮ Projektu siūloma 13

str.

1 ir 2 d. redakcija prieštarauja Konstitucijos 35 ir 46 str. reikalavimams ir nepagrįstai apriboja laisvės kooperuotis ūkinių ir socialinių interesų pagrindu;

  • d) KUĮ Projektu siūloma 37

str. 1 d. redakcija prieštarauja Konstitucijos 46 str. reikalavimams ir nepagrįstai apriboja unijų galimybes stiprinti kapitalo bazę ir užtikrinti finansinį stabilumą. 37. Atitinkamai, Institutas toliau pateikia išsamius motyvus, dėl kurių esamas ir siūlomas reguliavimas yra ydingas, o KUĮ Projektu siūlomos 4 str. 7 ir 9 d., 13 str. 1 ir 2 d., ir 37 str. 1 d. redakcijos negali būti priimtos. Tuo pačiu pateikiami pasiūlymai su alternatyviomis nuostatomis kurios, Instituto nuomone, užtikrintų saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, nustatant tinkamą pusiausvyrą tarp kredito unijų plėtros ir jų galimybių amortizuoti su rizikos prisiėmimu susijusius nuostolius. 38. KUĮ Projektu siūloma 4 str. 7 d. redakcija turi būti redaguojama taip, kad atitiktų Konstitucijos 46 str. reikalavimus ir nepagrįstai neapribotų unijų galimybės investuoti į saugius privataus sektoriaus vertybinius popierius ir finansinio stabilumo fondus. 39. Šiuo metu KUĮ Projektu siūloma KUĮ 4 str. 7 d. nustato, kad kredito unija turi teisę įsigyti tik valstybių centrinių bankų ir vyriausybių vertybinius popierius priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Tai yra, sutinkamai su KUĮ Projektu siūloma KUĮ 4 str. 7 d. nuostata, kredito unijoms bus draudžiama investuoti ne tik į didžiausio saugumo kriterijus atitinkančius privataus sektoriaus vertybinius popierius, tačiau ir į kredito unijų stabilumo fondus, skirtus finansinės rizikos įvykiams amortizuoti. 40. Instituto įsitikinimu, siekiant užtikrinti stabilią kredito unijų veiklą, KUĮ Projektu siūlomi KUĮ 4 str.

7 d. įtvirtinti

apribojimai turi būti peržiūrėti taip, kad priežiūros institucijai nustačius saugaus investavimo ir investicijų diversifikavimo principus, būtų sumažinta valstybių narių centrinių bankų ir vyriausybių keliama rizika, o kredito unijoms būtų leista investuoti į specialius stabilumo fondus, skirtus finansinės rizikos įvykiams amortizuoti. 41. Pažymėtina, jog centrinių bankų ar valstybių narių vyriausybių vertybiniai popieriai nėra pati saugiausia investicijų sritis pasaulinėje rinkoje. Priešingai, dėl finansinio tvarumo problemų dauguma valstybių ir vyriausybių šiuo metu yra vienos iš rizikingiausių rinkų investicijoms į vertybinius popierius. Be to, privataus sektoriaus vertybiniai popieriai dažnai yra analogiško ar net didesnio saugumo lygio nei centrinių bankų ar valstybių narių vyriausybių vertybiniai popieriai. Dėl to nėra suprantama, kodėl siekiant saugaus investavimo, įstatyminiai investavimo ribojimai nėra tiesiogiai siejami su investicijų saugumu, o yra orientuoti į savininko asmenį. Diskriminacinis viešojo sektoriaus monopolizavimas privataus sektoriaus atžvilgiu, neatsižvelgiant į privačiojo sektoriaus vertybinių popierių saugumą, ne tik yra nepagrįstas, bet ir prieštarauja Konstitucijos 46 str. įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui bei draudimui monopolizuoti rinką. 42. Stabilumo fondų atžvilgiu pažymėtina, jog šiai dienai prie Lietuvos centrinės kredito unijos esami stabilumo fondai formuojami kredito unijų sąnaudų lėšomis, kurios apskaitoje nėra pripažįstamos investicijomis. Tai sąlygoja apskaitos ir mokestinių pasekmių netikslumus bei nepilnai atspindi tikrąją kredito unijų padėtį. Be to, kredito unijų asociacijos ir jų nariai nori aktyviai dalyvauti kredito unijų veiklos stabilizavimo prevencinėse priemonėse, tačiau KUĮ 4 str. 7 d. nuostata tam užkerta kelią. 43.

43. Atitinkamai, Instituto nuomone, siekiant užtikrinti

tinkamą KUĮ Projektu siūlomos KUĮ 4 str. 7 d. įtaką pusiausvyrai tarp kredito unijų plėtros ir jų galimybių amortizuoti su rizikos prisiėmimu susijusius nuostolius, yra suteikti galimybę kredito unijoms investuoti į visus priežiūros institucijos nustatytus saugumo kriterijus atitinkančius vertybinius popierius, bei specialiuosius stabilumo fondus. 44. Dėl visų šių priežasčių Institutas siūlo suteikti galimybę kreditų unijoms diversifikuoti riziką investuojant ne tik į centrinių bankų ar vyriausybių vertybinius popierius, tačiau ir į privataus sektoriaus vertybinius popierius, bei specialius kredito unijų asociacijų sukurtus stabilumo fondus, suteikiant priežiūros institucijai diskrecijos teisę nustatyti saugaus investavimo principus. Tai yra, Institutas siūlo pakeisti KUĮ 4 str. 7 d. ir jį išdėstyti taip:

„78. Kredito unija turi teisę įsigyti tik valstybių

centrinių bankų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – Europos Sąjungos valstybių narių) vyriausybių kitus vertybinius popierius, taip pat investuoti į kredito unijų finansinio stabilumą palaikančių bendrovių turtą, priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 45. KUĮ Projektu siūloma 4 str. 9 d. redakcija turi būti redaguojama taip, kad atitiktų Konstitucijos 35 ir 46 str. reikalavimus ir nepagrįstai nebūtų monopolizuojama kredito unijų asociacijų veikla ir ribojama kredito unijų asociacijos laisvė. 46. Šiuo metu KUĮ Projektu siūloma KUĮ 4 str. 9 d. yra numatytas tik numeracijos pakeitimas, nekeičiant iki šiol buvusios monopolinio pobūdžio nuostatos, draudžiančios kredito unijai steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos dalyve. 47. Šiame kontekste primintina, kad Konstitucijos 46 str. 4 d. numato draudimą įstatymu monopolizuoti rinką ir saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad reguliuodama ūkinę veiklą valstybė negali pažeisti sąžiningos konkurencijos, ūkio subjektų lygiateisiškumo, kitų Konstitucijoje įtvirtintų principų. Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė bei numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti [25]. 48. Taigi, šios nuostatos draudžia įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris teikia privilegijų arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurio atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. 49. Dar daugiau, Konstitucijos 35 straipsnyje yra įtvirtintas laisvos asociacijos principas, užtikrinantis laisvą apsisprendimą dėl vienijimosi su viena ar kita asociacija, bei draudžiantis versti priklausyti kokiai nors asociacijai. Tai - konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Asmens laisva valia - pamatinis narystės įvairiose asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia[26]. 50. Tačiau KUĮ Projektu siūloma KUĮ 4 str. 9 d. atlieka būtent tai, kam užkirsti kelią yra skirtos Konstitucijos 46 str. 4 d. ir 35 str. Pagal esamą (ir būsimą) reguliavimą, jo nepakeitus, kredito unijų asociacijų galimybės yra apribotos iš esmės tik vienos (monopolinės) įstaigos atžvilgiu. T.y., šiuo metu kredito unijos gali būti tik Centrinės kredito unijos dalyve.

Taip be jokio teisinio pagrindo apribojama ūkio subjektų galimybė burtis į asociacijas ir laisva valia pasirinkti, kaip stiprinti finansinį stabilumą. Galimybė dalyvauti tik Centrinės kredito unijos veikloje – pakankamo finansinio stabilumo užtikrinti negali. 51. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Instituto siūlomas KUĮ 4 str. 9 d. pakeitimas bei papildymas padėtų spręsti ne tik kredito unijų stabilumo klausimą, bet ir kredito unijų veiklos sąlygų suvienodinimo klausimą. Šiandien tik dalis kredito unijų turi sąlygas dalyvauti Lietuvos Centrinės kredito unijos veikloje, o kita dalis – tokių galimybių neturi. Tokie apribojimai stipriai pažeidžia asociacijos laisvės bei sąžiningos konkurencijos principus, monopolizuojama kredito unijų asociacijų rinka. 52. Dėl šių priežasčių, Institutas siūlo pakeisti KUĮ 4 str. 9 d. ir jį išdėstyti taip: „910. Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos, kredito unijų asociacijų ir jų įsteigtų bendrovių, dalyve.“

53. KUĮ Projektu siūloma 13

str. 1 ir 2 d. redakcija turi būti redaguojama taip, kad atitiktų Konstitucijos 35 ir 46 str. reikalavimus ir nepagrįstai neapribotų laisvės kooperuotis ūkinių ir socialinių interesų pagrindu. 54. KUĮ Projektu siūloma KUĮ 13 str. 1 d nustato, kad kredito unijos nariu fizinis asmuo gali būti, jeigu jis gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose, dirbantis toje pačioje įmonėje ar įstaigoje, ar priklausantis tai pačiai profesinei sąjungai. Tas pats teritorinis apribojimas juridiniams asmenims yra nustatytas KUĮ Projektu siūlomoje KUĮ 13 str. 3 d. 55. Instituto įsitikinimu, KUĮ 13 str.

1 ir 2 d. įtvirtinti apribojimai turi būti peržiūrėti taip, kad

kredito unijų savivalda būtų ribojama ne žemių, bet ūkinių ir socialinių interesų kooperacijos principu, atsisakant išimtinai teritorinio rinkos paskirstymo. 56. Pirmiausia primintina, kad kredito unijos vertybinis pradas yra kooperacijos principas ir bendruomeniškumo idėja. Užsienio teisės doktrinoje pripažįstama, kad kooperaciniais pagrindais įsteigti subjektai sukuria ekonominį saugumą pagrinde per jų ekonominį stabilumą, socialinį teisingumą, politinį stabilumą[27]. 57. Pripažįstama, kad bendruomeniškumas yra geriausias kanalas, siekiant išlaikyti demokratijos dvasią, o kooperatyvinių junginių egzistavimas gelbėja socialinio kapitalo generaciją bei utilitarizmą, todėl būtent kooperatyviniais principais kuriami bei egzistuojantys junginiai turi ypatingą reikšmę socialinės gerovės bei finansinio stabilumo kūrimui[28]. Pavyzdžiui, Švedijos instituto pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad būtent kooperatyvinių junginių judėjimas Švedijoje buvo tas faktorius, kuris padėjo valstybei evoliucionuoti iš agrarinės tautos į stipriai industrializuotą bei perspektyvią valstybę[29]. 58. Iš išdėstyto darytina išvada, jog būtent bendruomeniškumo – kooperatyvinės sistemos pagrindu egzistuojantys junginiai prisideda prie bendrojo valstybės gėrio sukūrimo. Tik skaidrios ir išsamios galimybės gauti įvairių kreditavimo produktų sukūrimas gali sukurti konkurencingą ir stabilų finansų sektorių. Todėl kredito unijų, kaip kooperatiniu pagrindu sukurtų junginių, svarba yra nekvestionuojama nei tarptautiniu, nei Europos Sąjungos lygmeniu. 59. KUĮ 2 str. 4 d. taip pat yra įtvirtinta, kad kredito unija yra kredito įstaiga, kuri tenkina savo narių ūkinius ir socialinius poreikius. Taigi, kredito unijos yra viena iš Konstitucijos 35 str. nurodytų laisvo vienijimosi formų. Atitinkamai, KUĮ 13 str.

Atitinkamai, KUĮ 13 str. 1 ir 2 d. įtvirtinti laisvo vienijimosi pagal ūkinius ir socialinius principus apribojimai yra aiškintini atsižvelgiant ir į Konstitucijos 35 str. įtvirtintą asociacijų laisvę – vieną pagrindinių demokratinės valstybės piliečio teisių. 60. Kredito unijų nariai, įsteigdami ir valdydami kredito uniją bendrajai dalinei nuosavybei valdyti ir naudoti, realizuoja konstitucinę teisę vienytis siekiant tam tikro bendro ūkinio ir socialinio tikslo. Ši konstitucinė teisė gali būti įgyvendinama tik asmens laisva valia. Asmens laisva valia, kaip jau minėta, pamatinis narystės įvairiose bendrijose principas, kurio turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia. 61. Taigi, įstatyme reguliuojant kredito unijų steigimą, veiklą, narystės santykius būtina kaip ir bet kurio kito susivienijimo atveju paisyti Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies reikalavimo. KUĮ Projektu siūlomo KUĮ 13 str. 1 ir 2 d. kontekste tai reiškia, kad joks fizinis asmuo, taip pat fizinių asmenų junginys, realizuojantis asociacijos laisvę, negali būti verčiamas vienytis a priori ne pagal ūkinius, socialinius ar kitus interesus, o atitikimą su šiais poreikiais nesusijusius formaliuosius reikalavimus[30]. Priešingas teisės taikymas ir aiškinimas lemtų ir tokias grėsmes:

  • a) esant kelioms

konkuruojančioms kredito unijoms skirtingose teritorijose, realizuojantis asociacijos laisvę asmuo būtų priverstas rinktis uniją ne pagal vertybinius, ekonominius, vadybinius, vertybinius, technologinius, teisinius, hedonistinius ir/ar kitus kriterijus, o pagal adresą.

Pavyzdžiui, esant vienarūšius interesus vienijančiom kredito unijom Klaipėdoje ir Vilniuje, tarkim Klaipėdoje gyvenantis asmuo neturėtų teisės vienytis su Vilniuje veikiančia unija, kad ir kiek kartų ši būtų saugesnė, pelningesnė ar kitaip patrauklesnė, negu Klaipėdoje veikianti unija.

  • b) esant tik vienai

konkrečius ūkinius ir socialinius interesus vienijančiai unijai, asmens asociacijos laisvė iš viso būtų paneigta. Pavyzdžiui, esant tik vienai rašytojų kredito unijai Vilniuje, tarkim Nidoje kuriantis Nobelio premijos laureatas iš viso neturėtų teisės vienytis su vienintele jo ūkinius ir socialinius poreikius tenkinančia kredito unija. 62. Abiem atvejais, nesant objektyviai pagrįstų teisės ribojimus pateisinančių aplinkybių, prigimtinė asmens asociacijos laisvė yra ribojama nepagrįstai ir neteisėtai. Pirmuoju atveju asmuo yra verčiamas vienytis ne su ta organizacija, su kuria nori, o antruoju ši teisė iš viso yra paneigiama. Be to, abiem atvejais nepagrįstai ribojama konkurencija, ūkinės veiklos laisvė, lygiateisiškumo ir kiti konstituciniai imperatyvai. 63. Antra, teritorinio apribojimo įtvirtinimas sudaro prielaidas ne tik pačių kredito unijų, bet ir vartotojų teisių pažeidimui. Konstitucijos 46 str. 4 d. įtvirtintas vartotojų teisių gynimo principas reiškia ir tai, kad vartotojams turi būti sudaromos sąlygos pasirinkti paslaugų teikėją iš maksimaliai plataus jų rato, nenustatant nepagrįstų apribojimų ir suvaržymų. Tuo tarpu teritorinis apribojimas iš esmės apsunkina vartotojo teisę pasirinkti finansinių paslaugų teikėją.

Vartotojai, nesant įstatyme įtvirtinto minėto apribojimo be Lietuvoje veikiančių komercinių bankų papildomai galėtų pasirinkti gauti finansines paslaugas iš 73 licenciją turinčių ir Lietuvos banko prižiūrimų kredito įstaigų. Tačiau šiuo metu vartotojas, ieškodamas geriausiai jo interesus atitinkančio kredito davėjo, dažniausiai gali naudotis tik kelių jo buveinės savivaldybėje veikiančių (jei tokių iš viso yra) kredito unijų paslaugomis. 64. Šiame kontekste pažymėtina, kad teritorinis kredito unijų veiklos ribojimas neatitinka nei Lietuvos ūkio specifikos, nei intensyvių globalizacijos procesų. Primintina, kad kredito unijų veikla prasidėjo 1848-1850 metais Vokietijoje, kur tuo laikmečiu (o ir dabar) yra itin stiprus teritorinis – žemių pasidalinimas. Tačiau tai, kas istoriškai pateisinama ir yra (buvo) kultūros dalis Vokietijoje, negali būti automatiškai diegiama Lietuvoje. Teisinis reguliavimas turi atitikti ne tik Konstitucijos nuostatas, tačiau ir užtikrinti bendrą tautos gerovę, skatinti verslumą ir iniciatyvą, atsižvelgiant į esamą teritorijos svarbą. Santykinai nedidelėje valstybėje riboti laisvą kapitalo judėjimą ir veiklos laisvę išimtinai teritoriniu principu visiškai neatitinka nei kooperacijos principo, nei bendruomeniškumo idėjos. Nepagrįstai ribojant asmens asociacijos laisvę, kartu be jokio objektyvaus pagrindo apribojamas ir kredito prieinamumas fiziniams ar juridiniams asmenims (kurių daugiausia yra SVV subjektai). 65. Trečia, remiantis Statistikos departamento duomenimis, gyventojų skaičius skirtingose Lietuvos savivaldybėse svyruoja nuo maždaug 3000 iki 550 000 gyventojų.

Toks potencialių kredito unijos narių skaičiaus skirtumas pirmiausiai sąlygoja mažesnėje savivaldybėje veikiančios kredito unijos finansinį silpnumą, kadangi pagrindinė kredito unijos geros finansinės būklės prielaida – pajinio kapitalo, kurį įsigyja kredito unijos nariai, dydis. Finansinis silpnumas savo ruožtu nulemia mažas plėtros galimybes, mažesnį teikiamų paslaugų spektrą ir bendrą nekonkurencingumą ir nepatrauklumą klientams. 66. Be to, įstatyme įtvirtinta galimybė kredito unijai veikti kaimyninėse savivaldybėse ne tik kad neprisideda prie kredito unijų stiprinimo, tačiau priešingai – dar labiau stiprina atotrūkį nuo geografiškai palankiai ir nepalankiai įsisteigusių kredito unijų, kadangi su atskiromis Lietuvos savivaldybėmis ribojasi nuo 1 iki 9 savivaldybių, kas gali kelis kartus padidinti ar sumažinti atskiros kredito unijos veiklos teritoriją. 67. Pažymėtina, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikiančios kredito unijos šiuo aspektu atsiduria nepalankiausioje padėtyje, kadangi pagal esamą administracinį valstybės teritorijos suskirstymą didžiųjų miestų savivaldybės iš esmės ribojasi tik su to paties rajono savivaldybėmis. 68. Išimtinai teritorinis Lietuvos kredito unijų rinkos paskirstymas lemia nepagrįstą konkurencijos apribojimą mažoje teritorijoje ir iš dalies dirbtinį pasiūlos bei paklausos koncentravimą didžiųjų savivaldybių teritorijose. Dėl didesnių apyvartų sparčiau besivystančios kredito unijos neturi galimybių siūlyti savo paslaugų nutolusių savivaldybių gyventojams, o mažųjų savivaldų unijos netenka galimybės konkuruoti koncentruotose rinkose. Tai lemia ir ženklius kredito kainos skirtumus, rinkų monopolizavimą ir kitas neigiamas konkurencijos apribojimų pasekmes. 69.

69. Esamu teisiniu reguliavimu varžoma finansinių

paslaugų rinkos plėtra, iš aktyvios veiklos šioje srityje faktiškai eliminuojant nedidelius ir neturinčius realių galimybių plėsti veiklą ūkio subjektus. Šis reguliavimas sudaro kliūčių finansinių paslaugų sistemos tvarumo ir konkurencingumo stiprinimui, gali turėti neigiamų pasekmių kredito unijų finansinei būklei bei apriboti finansinių paslaugų sektoriaus plėtrą ir šių paslaugų prieinamumą visuomenei. 70. Ketvirta, šių teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Tik būdami autonomiški valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atžvilgiu susivienijimai gali veiksmingai veikti kaip svarbus pilietinės visuomenės elementas, būti demokratinės valstybės piliečių saviraiškos forma ir visuomeninio aktyvumo garantas (Konstitucinio Teismo 2004-07-01, 2005-07-08 nutarimai). 71. Pripažintina ir tai, kad ūkinių ar socialinių poreikių bendrumas suponuoja atitinkamus interesus turinčių ūkio subjektų savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri maksimaliai užtikrina inter alia specializuoto kredito unijų narių poreikių tenkinimo sąlygų tobulinimą, specializuotą atstovavimą bendrus interesus turintiems asmenims esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu, taip pat kitokią įstatymų reikalaujamą tos interesų grupės veiklos kontrolę. 72.

72. Atitinkamai, Instituto nuomone, tik maksimaliai

laisvas ir savivalda grįstas asmenų jungimasis į unijas pagal ūkinius ir socialinius poreikius, o ne adresą, gali:

  • a) sumažinti sandorių

sąnaudas;

  • b) užtikrinti kredito

prieinamumą;

  • c) užtikrinti saugią,

patikimą ir specializuotą kredito unijų veiklą;

  • d) paskatinti kredito unijų

plėtrą ir jos narių gerovę; ir

  • e) padidinti galimybes

amortizuoti su rizikos prisiėmimu susijusius nuostolius. 73. Penkta, KUĮ Projektu siūloma KUĮ 13 str. 2 p. yra ydingas dar ir tuo, jog čia nenumatyta galimybė fiziniams asmenims dalyvauti kredito unijų veikloje, kaip asocijuotiems nariams, t.y. be teisės balsuoti, bet tuo pačiu sudarant galimybę dalyvauti

(likti) kredito unijoje. Tai labai aktualu išvykstantiems į kitas ES šalis, bei kai pakeičiama gyvenamoji vieta. Toks reguliavimas, be aukščiau nurodyto prieštaravimo asociacijos laisvei, dar ir diskriminuoja fizinius asmenis juridinių asmenų atžvilgiu. Be to, KUĮ Projektu siūloma KUĮ 13 str. 2 p. nenumato galimybės kredito unijai bendradarbiauti su kredito unijų asociacijos įsteigtomis įmonėmis, kas yra itin svarbu užtikrinant finansinį veiklos stabilumą. a. Dėl visų šių priežasčių Institutas siūlo riboti kredito unijų savivaldą tik ūkinių ir socialinių interesų kooperacijos principu, atsisakant išimtinai teritorinio rinkos paskirstymo. Tai yra, Institutas siūlo pakeisti KUĮ 13 str. 1 ir 2 d. ir jį išdėstyti taip: „1. Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariu fizinis asmuo gali būti, jeigu jis gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose ir atitinkantys kredito unijos įstatuose nustatytus narystės kriterijus. 2.

2. Kredito unijos asocijuotais

nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys ir šie kredito unijos įstatuose nustatytus narystės kriterijus atitinkantys Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose buveinę turintys juridiniai asmenys:

  • 1) asociacijos, profesinės sąjungos, profesinių sąjungų susivienijimai,

religinės bendruomenės ir bendrijos, advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkės nėra valstybės institucijos, šeimynos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;

  • 2) kredito unijos narių - fizinių asmenų individualios įmonės, taip pat

tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, kuriose kredito unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti kredito unijos asocijuotais nariais, jei jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų vidutinių, mažų ir labai mažų įmonių apibrėžimą.;

3) kredito unijų asociacijų įsteigtos įmonės.“

74. KUĮ Projektu siūloma 37 str. 1

d. redakcija turi būti redaguojama taip, kad atitiktų Konstitucijos 46 str. reikalavimus ir nepagrįstai neapribotų unijų galimybė stiprinti kapitalo bazę ir užtikrinti finansinį stabilumą. 75. Šiuo metu galiojančio KUĮ 37 str. 1 d. įtvirtinta, kad kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius iš kredito unijos narių, kredito unijų arba Centrinės kredito unijos išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis.

Siūlomame KUĮ Projekte šis straipsnis yra paliekamas nepakeistu. 76. Kaip jau minėta, toks reguliavimas atima iš kredito unijų galimybes sustiprinti savo kapitalo bazę iš diversifikuotų ir saugių instrumentų ir yra priverstos rinktis apribotus ir ne visada pasiteisinančius šaltinius. Tai yra, pagal šiuo metu galiojantį KUĮ

37 straipsnį

kredito unijos negali priimti investicijų iš galinčių ir sutinkančių tai padaryti. Šis apribojimas neleidžia valdyti sklandaus jų vystymosi, spręsti laikinai iškylančias problemas. Leidžiant kapitalą stiprinti pasitelkiant pagalbą iš trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, asociacijai ar jos įsteigtam kredito unijų finansinio stabilumo fondui), kredito unijų finansinis kapitalas būtų stipresnis ir būtų galimybę vykdyti efektyvesnę veiklą. 77. Atsižvelgiant į šias, bei ankstesnėse šio prašymo dalyje, nurodytas aplinkybes, Instituto siūlomi KUĮ

37 str. 1 d. pakeitimai bei papildymai padėtų spręsti ne tik kredito unijų

stabilumo klausimą, bet ir kredito unijų veiklos sąlygų suvienodinimo klausimą. Šiandien tik dalis kredito unijų turi sąlygas dalyvauti Lietuvos Centrinės kredito unijos veikloje, o kita dalis – tokių galimybių neturi. Kaip jau minėta, tokie apribojimai stipriai pažeidžia asociacijos laisvės bei sąžiningos konkurencijos principus, nes analogišką veiklą vykdantiems subjektams sudaromos skirtingos sąlygos. Tik suvienodinus sąlygas visoms kredito unijoms būtų išpildyti asociacijos laisvės principo reikalavimai bei ženkliai prisidėta prie kredito unijų finansinio stabilumo didinimo. 78. Dėl visų šių priežasčių Institutas siūlo pakeisti KUĮ 37 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1.

Kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius iš kredito unijos narių, kredito unijų arba Centrinės kredito unijos išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo terminas ir

(ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni kaip 5 metai.“ IV.Taigi, atsižvelgiant į tai, kad:

  • 1) Kredito unijų veikla

Pasaulyje, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje yra pripažįstama esanti reikšminga smulkaus ir vidutinio verslo ir vartojimo finansavimui, o Lietuvoje esantis griežtas reguliavimas užkerta kelią kredito unijų vystymuisi;

  • 2) KUĮ Projektu siūloma

KUĮ 4 str. 7 d. redakcija yra apribojamos kredito unijų galimybės investuoti į specialius kredito unijų asociacijų įkurtus finansinio stabilumo fondus, dėl ko bus sumažinta galimybė išvengti ar sušvelninti neigiamą finansinės rizikos poveikį;

  • 3) KUĮ Projektu siūloma

KUĮ 4 str. 9 d. redakcija yra monopolizuojama kredito unijų asociacijų veikla, apribojamos kredito unijų galimybės pasirinkti jų interesus vienijančią instituciją, kuri prisidėtų prie kredito unijų finansinio stabilumo užtikrinimo;

  • 4) KUĮ Projektu siūloma

KUĮ 13 str. 1 d. ir 2 d. redakcija nepagrįstai riboja kredito prieinamumą, pažeidžia Konstitucijos 35 ir 46 str. nuostatas ir yra visiškai nesuderinamas su kooperacijos laisvės principu;

  • 5) KUĮ Projektu siūloma

37 str. 1 d. redakcija apriboja kredito unijų galimybę stiprinti kapitalo

bazę bei apskritai užtikrinti kredito unijų finansinį stabilumą; p r a š o m e atsižvelgti į šiame rašte išdėstytus pasiūlymus dėl KUĮ Projektu siūlomų KUĮ 4 str. 7 ir 9 d., 13 str. 1 ir 2 d., ir 37 str. 1 d. tobulinimo ir:

  • 1) pakeisti KUĮ 4 str. 7 d. ir

jį išdėstyti taip:: „78.

Kredito unija turi teisę įsigyti tik valstybių centrinių bankų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – Europos Sąjungos valstybių narių) vyriausybių kitus vertybinius popierius, taip pat investuoti į kredito unijų finansinio stabilumą palaikančių bendrovių turtą, priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 2) pakeisti KUĮ 4 str. 9 d. ir jį išdėstyti taip: „910. Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos, kredito unijų asociacijų ir jų įsteigtų bendrovių, dalyve.“

  • 3) pakeisti KUĮ 13 str. 1 ir 2 d. ir jį išdėstyti taip:
„1. Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs

fiziniai asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariu fizinis asmuo gali būti, jeigu jis gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose ir atitinkantys kredito unijos įstatuose nustatytus narystės kriterijus. 2.

2. Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys ir šie kredito

unijos įstatuose nustatytus narystės kriterijus atitinkantys Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose buveinę turintys juridiniai asmenys:

1) asociacijos, profesinės sąjungos, profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės ir bendrijos, advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkės nėra valstybės institucijos, šeimynos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;

2) kredito unijos narių - fizinių asmenų individualios įmonės, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, kuriose kredito unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir

(arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti kredito unijos asocijuotais nariais, jei jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų vidutinių, mažų ir labai mažų įmonių apibrėžimą.;

3) kredito unijų asociacijų įsteigtos įmonės.“

  • 4) pakeisti KUĮ 37 str. 1 d. ir ją

išdėstyti taip:

„1. Kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo

nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius iš kredito unijos narių, kredito unijų arba Centrinės kredito unijos išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni kaip 5 metai.“ Nesvarstyti Keliamos problemos ir teikiami siūlymai yra ne šio įstatymo klausimai.

Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnį šie klausimai priskirtini prie iš esmės keičiančių esamą teisinį reguliavimą ir jiems spręsti turėtų būti parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija. Pirmiau paminėti klausimai galėtų būti svarstomi Lietuvos Respublikos Simo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. SV-S-634 sudarytoje darbo grupėje Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos projektui parengti. Be to, kai kurie ne konceptualūs Kreditavimo santykių tyrimo instituto keliami klausimai yra perkelti į Asociacijos Lietuvos kredito unijos, Lietuvos kredito unijų narių asociacijos, Asociacijos „Lietuvos kreditas“ ir Lietuvos centrinė kredito unijos toliau pateiktus konsoliduotus pasiūlymus, kuriems Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė. . 3. Kredito unijų asociacija Lietuvos kreditas, 2014-02-24, Nr. 140220-18 Kredito unijų asociacija Lietuvos kreditas (toliau – asociacija) įvertinusi Kredito unijų įstatymo (toliau - KUĮ ) projektą XIIP-1410 (toliau – projektą) dėl jo atitikties Lietuvos respublikos Konstitucijai, įstatymams ir esamai situacijai finansų rinkoje, teikiame šiuos pasiūlymus ir jų pagrindimą:

  • e) Projekto 2 straipsnyje pateikiamą KUĮ 4 str. 8

d. redakciją siūlome redaguoti taip, kad atitiktų Konstitucijos 46 str. reikalavimus ir nepagrįstai neapribotų unijų galimybės investuoti į saugius vertybinius popierius ir finansinio stabilumo fondus. Šiuo metu projekte siūloma KUĮ 4 str. 8 d. nustato, kad kredito unija turi teisę įsigyti tik valstybių centrinių bankų ir vyriausybių vertybinius popierius priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Tai yra, kredito unijoms yra draudžiama investuoti ne tik į didžiausio saugumo kriterijus atitinkančius vertybinius popierius, tačiau ir į kredito unijų stabilumo fondus, skirtus finansinės rizikos įvykiams amortizuoti. Centrinių bankų ar valstybių narių vyriausybių vertybiniai popieriai nėra pati saugiausia investicijų sritis pasaulinėje rinkoje. Priešingai, dėl finansinio tvarumo problemų dauguma valstybių ir vyriausybių šiuo metu yra vienos iš rizikingiausių rinkų investicijoms į vertybinius popierius. Be to, privataus sektoriaus vertybiniai popieriai dažnai yra analogiško ar net didesnio saugumo lygio nei centrinių bankų ar valstybių narių vyriausybių vertybiniai popieriai. Dėl to nėra suprantama, kodėl siekiant saugaus investavimo, įstatyminiai investavimo ribojimai nėra tiesiogiai siejami su investicijų saugumu, o yra orientuoti į savininko asmenį. Diskriminacinis viešojo sektoriaus monopolizavimas privataus sektoriaus atžvilgiu, neatsižvelgiant į privačiojo sektoriaus vertybinių popierių saugumą, ne tik yra nepagrįstas, bet ir prieštarauja Konstitucijos 46 str. įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui bei draudimui monopolizuoti rinką. Stabilumo fondų atžvilgiu pažymėtina, jog šiai dienai kredito unijų stabilumo fondai formuojami kredito unijų sąnaudų lėšomis, kurios apskaitoje nėra pripažįstamos investicijomis. Pažymėtina, kad kredito unijų asociacijos ir jų nariai nori aktyviai dalyvauti kredito unijų veiklos stabilizavimo prevencinėse priemonėse, tačiau KUĮ Projekto 4 str. 8 d. nuostata tam užkerta kelią.

Dėl visų šių priežasčių Asociacija siūlo suteikti galimybę kreditų unijoms diversifikuoti riziką investuojant ne tik į centrinių bankų ar vyriausybių vertybinius popierius, tačiau ir į vertybinius popierius, bei specialius kredito unijų asociacijų sukurtus stabilumo fondus, suteikiant priežiūros institucijai diskrecijos teisę nustatyti saugaus investavimo principus. Tai yra, Asociacija siūlo pakeisti KUĮ Projekto 4 str. 8 d. ir ją išdėstyti taip:

„78. Kredito unija turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – Europos Sąjungos valstybių narių) vyriausybių vertybinius popierius ir investuoti į kredito unijų finansinį stabilumą palaikančių bendrovių turtą, priežiūros institucijos nustatyta tvarka. KUĮ Pro ektu siūloma 4 str. 8 d. edakcija:

Asociacijos siūloma 4 str. 8 d. re akcija (lyginamasis variantas): „8. Kredito unija turi teisę įsigyti tik valstybių centrinių bankų ir vyriausybių vertybinius popierius priežiūros institucijos nustatyta tvarka.“ „8. Kredito unija turi teisę įsigyti vyriausybių vertybinius popierius ir investuoti į kredito unijų finansinį stabilumą palaikančių bendrovių turtą, priežiūros institucijos nustatyta tvarka.“

  • f) Projekto 2 straipsnyje pateikimą KUĮ 4 str. 10 d.

redakciją siūlome redaguoti taip, kad atitiktų Konstitucijos 35 ir 46 str. reikalavimus ir nepagrįstai nebūtų monopolizuojama kredito unijų asociacijų veikla ir ribojama kredito unijų asociacijų laisvė. Šiuo metu siūlomo Projekto KUĮ 4 str. 10 d. yra numatytas tik numeracijos pakeitimas, nekeičiant iki šiol buvusios KUĮ 4 str. 9 d. nuostatos, draudžiančios kredito unijai steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos dalyve. Esama KUĮ 4 str. 10 d. nuostata galimai prieštarauja Konstitucijos 35 str. ir 46 str.

4 d. nuostatoms, nes kredito unijų asociacijos laisvė be jokių priežasčių yra

apribota iš esmės tik vienos (monopolinės) įstaigos atžvilgiu. T.y., šiuo metu kredito unijos gali būti tik Centrinės kredito unijos dalyve. Dėl visų šių priežasčių asociacija siūlo pakeisti esamą reguliavimą praplečiant subjektų, kurių veikloje gali dalyvauti kredito unijos, ratą. Toks papildymas padėtų spręsti ne tik kredito unijų veiklos stabilumo, bet ir jų veiklos sąlygų suvienodinimo klausimus. Tai yra, asociacija siūlo pakeisti KUĮ 4 str. 9 d. ir jį išdėstyti taip: „910. Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos, kredito unijų asociacijų ir jų įsteigtų bendrovių, dalyve.“ KUĮ Projektu siūloma 4 str. 10 d. redakcija:

Asociacijos siūloma 4 str. 10 d. redakcija (lyginamasis variantas): „10. Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos dalyve.“ „10. Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos, kredito unijų asociacijų ir jų įsteigtų bendrovių, dalyve.“

  • g) Projekto 9 straipsnyje pateikiamą KUĮ 13 str. 1

ir 3 d. redakciją siūlome redaguoti taip, kad atitiktų Konstitucijos 35 ir

46 str. reikalavimus ir nepagrįstai neapribotų fizinių ir juridinių asmenų

teisių. Siūlomi Projekte KUĮ 13 str. pakeitimai palieka teritorija grįstą kredito unijos narystės apribojimą bei įtvirtina visišką draudimą fiziniam asmeniui tapti asocijuotu kredito unijos nariu. Asociacijos įsitikinimu, Projekto KUĮ 13 str. 1 ir 3 d. įtvirtinti apribojimai turi būti peržiūrėti taip, kad kredito unijų savivalda būtų ribojama ne išimtinai smulkaus (savivaldybių) teritorinio rinkos paskirstymo.

Pirma, įstatyme reguliuojant kredito unijų steigimą, veiklą, narystės santykius būtina kaip ir bet kurio kito susivienijimo atveju paisyti Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies reikalavimo. Projekto KUĮ 13 str. 1ir 3dalių kontekste tai reiškia, kad joks fizinis asmuo, taip pat fizinių asmenų junginys, realizuojantis asociacijos laisvę, negali būti verčiamas vienytis a priori ne pagal ūkinius, socialinius ar kitus interesus, o atitikimą su šiais poreikiais nesusijusius formaliuosius reikalavimus[31]. Priešingas teisės taikymas ir aiškinimas lemtų ir tokias grėsmes:

  • c) esant kelioms konkuruojančioms kredito unijoms

skirtingose teritorijose, realizuojantis asociacijos laisvę asmuo būtų priverstas rinktis uniją ne pagal vertybinius, ekonominius, vadybinius, technologinius, teisinius ir/ar kitus kriterijus, o pagal adresą.

  • d) esant tik vienai konkrečius ūkinius

ir socialinius interesus vienijančiai unijai, asmens asociacijos laisvė iš viso būtų paneigta. Abiem atvejais, nesant objektyviai pagrįstų teisės ribojimus pateisinančių aplinkybių, prigimtinė asmens asociacijos laisvė yra ribojama nepagrįstai ir neteisėtai. Pirmuoju atveju asmuo yra verčiamas vienytis ne su ta organizacija, su kuria nori, o antruoju ši teisė iš viso yra paneigiama. Be to, abiem atvejais nepagrįstai ribojama konkurencija, ūkinės veiklos laisvė, lygiateisiškumo ir kiti konstituciniai imperatyvai. Antra, teritorinio apribojimo įtvirtinimas sudaro prielaidas ne tik pačių kredito unijų, bet ir vartotojų teisių pažeidimui. Konstitucijos 46 str. 4 d. įtvirtintas vartotojų teisių gynimo principas reiškia ir tai, kad vartotojams turi būti sudaromos sąlygos pasirinkti paslaugų teikėją iš maksimaliai plataus jų rato, nenustatant nepagrįstų apribojimų ir suvaržymų.

Tuo tarpu teritorinis apribojimas iš esmės apsunkina vartotojo teisę pasirinkti finansinių paslaugų teikėją. Santykinai nedidelėje valstybėje riboti laisvą kapitalo judėjimą ir veiklos laisvę išimtinai teritoriniu principu visiškai neatitinka nei kooperacijos principo, nei bendruomeniškumo idėjos. Nepagrįstai ribojant asmens asociacijos laisvę, kartu be jokio objektyvaus pagrindo apribojamas ir kredito prieinamumas fiziniams ar juridiniams asmenims (kurių daugiausia yra smulkaus ir vidutinio verslo subjektai). Trečia, remiantis Statistikos departamento duomenimis, gyventojų skaičius skirtingose Lietuvos savivaldybėse svyruoja nuo maždaug 3000 iki 550 000 gyventojų. Toks potencialių kredito unijos narių skaičiaus skirtumas pirmiausiai sąlygoja mažesnėje savivaldybėje veikiančios kredito unijos finansinį silpnumą, kadangi pagrindinė kredito unijos geros finansinės būklės prielaida – pajinio kapitalo, kurį įsigyja kredito unijos nariai, dydis. Finansinis silpnumas savo ruožtu nulemia mažas plėtros galimybes, mažesnį teikiamų paslaugų spektrą ir bendrą nekonkurencingumą ir nepatrauklumą klientams. Be to, įstatyme įtvirtinta galimybė kredito unijai veikti kaimyninėse savivaldybėse ne tik kad neprisideda prie kredito unijų stiprinimo, tačiau priešingai – dar labiau stiprina atotrūkį nuo geografiškai palankiai ir nepalankiai įsisteigusių kredito unijų, kadangi su atskiromis Lietuvos savivaldybėmis ribojasi nuo 1 iki 9 savivaldybių, kas gali kelis kartus padidinti ar sumažinti atskiros kredito unijos veiklos teritoriją.

Pažymėtina, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikiančios kredito unijos šiuo aspektu atsiduria nepalankiausioje padėtyje, kadangi pagal esamą administracinį valstybės teritorijos suskirstymą didžiųjų miestų savivaldybės iš esmės ribojasi tik su to paties rajono savivaldybėmis. Esamu teisiniu reguliavimu varžoma finansinių paslaugų rinkos plėtra, iš aktyvios veiklos šioje srityje faktiškai eliminuojant nedidelius ir neturinčius realių galimybių plėsti veiklą ūkio subjektus. Šis reguliavimas sudaro kliūčių finansinių paslaugų sistemos tvarumo ir konkurencingumo stiprinimui, gali turėti neigiamų pasekmių kredito unijų finansinei būklei bei apriboti finansinių paslaugų sektoriaus plėtrą ir šių paslaugų prieinamumą visuomenei. Ketvirta, Projekto KUĮ 13 str. 2 p. yra ydingas dar ir tuo, jog čia nenumatyta galimybė fiziniams asmenims dalyvauti kredito unijų veikloje, kaip asocijuotiems nariams, t.y. be teisės balsuoti, bet tuo pačiu sudarant galimybę dalyvauti

(likti) kredito unijoje. Tai labai aktualu išvykstantiems į kitas ES šalis, bei kai pakeičiama gyvenamoji vieta. Toks reguliavimas, be aukščiau nurodyto prieštaravimo asociacijos laisvei, dar ir diskriminuoja fizinius asmenis juridinių asmenų atžvilgiu. Asociacija, remdamasi pateiktu pagrindimu, siūlo pakeisti projekte teikiamo 13 straipsnio 1 ir 3 dalis , paliekant nepakeistomis projekto 13 str. 2;4-12 dalis ir straipsnį išdėstyti taip : „13 straipsnis. Kredito unijos nariai

13 straipsnis. Kredito unijos nariai

1.

Kredito unijos nariai

1. Kredito unijos

nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariu fizinis asmuo gali būti, jeigu jis gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje, arba su šia apskritimi besiribuojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų apskričių teritorijose. 2. Konkretus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas narystės kriterijus turi būti nurodytas kredito unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis įstatuose nustatytą kriterijų. 3. Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys ir Lietuvos piliečiai. 4-12 dalys kaip projekte.“

  • h) Įstatymo

projektą papildyti 26‘ straipsniu ir pakeisti įstatymo 37 straipsnio 1 dalies redakciją taip, kad atitiktų Konstitucijos 46 str. reikalavimus ir nepagrįstai neapribotų unijų galimybė stiprinti kapitalo bazę ir užtikrinti finansinį stabilumą. Šiuo metu siūlomas Projektas nenumato KUĮ 37 str. 1 d. keitimo, kuriuo yra ribojamas asmenų, iš kurių kredito unija gali skolintis lėšas, ratas. Tai yra, pagal šiuo metu galiojantį KUĮ 37 straipsnį kredito unijos negali priimti investicijų iš galinčių ir sutinkančių tai padaryti. Asociacijos nuomone, toks reguliavimas atima iš kredito unijų galimybes sustiprinti savo kapitalo bazę iš diversifikuotų ir saugių instrumentų. Dėl to kredito unijos yra priverstos rinktis apribotus ir ne visada pasiteisinančius šaltinius. Šis apribojimas neleidžia valdyti sklandaus kredito unijų vystymosi, spręsti laikinai iškylančias problemas. Leidžiant kapitalą stiprinti pasitelkiant pagalbą iš trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, asociacijos ar jos įsteigto kredito unijų finansinio stabilumo fondo), kredito unijų finansinis kapitalas būtų stabilesnis ir efektyviau valdomas. Įstatymo 37 str. 1 d. yra glaudžiai susijusi ir su KUĮ 4 str.

8 d. tuo, kad abi nuostatos nepagrįstai riboja

kredito unijų ūkinės veiklos laisvę. Ribojimas, šiuo atveju, pasireiškia kredito unijų galimybių skolintis iš išorinių šaltinių suvaržymu, kas tuo pačiu pažeidžia ir Konstitucijos 46 str. numatytos ūkinės veiklos laisvės suvaržymą. Dėl visų šių priežasčių Asociacija siūlo Projektą papildyti 25‘ straipsniu ir pakeisti KUĮ 37 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:

„1. Kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo

nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius, išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni kaip 5 metai.“ KUĮ Projektu siūloma 37 str. 1 d. redakcija:

Asociacijos siūloma 3 str. 1 d. redakcija (lyginama is variantas : „37 straipsnis. Skolintas kapitalas

1. Kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito

unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius iš kredito unijos narių, kredito unijų arba Centrinės kredito unijos, išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni kaip 5 me ai.“ „37 straipsnis. Skolintas kapitalas

1. Kredito unijos skolintą

kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius iš kredito unijos narių, kredito unijų kredito unijos išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni kaip 5 metai.“

  • i) Projekto 29 straipsnyje pateikiamą KUĮ 42 str.

7 d. redakciją siūlome redaguoti taip, kad atitiktų Konstitucijos 35 str. reikalavimus ir nepagrįstai neapribotų unijų, kaip finansų rinkos dalyvio teisių. Projekte siūlomas pakeitimas (KUĮ 42 str. 7 d. 1 ir 2 p. ) susieja tiesioginę finansinę prievolę pajininkams su dinaminiu pagrindu – nuolatos kintančiu pajinio kapitalo dydžiu, o ne su minimaliu kapitalo dydžiu, kaip ir yra galiojančiame KUĮ ir Bankų įstatyme. Siūlomas reikalavimas yra ne tik sunkiai įgyvendinamas (dėl pajinio kapitalo dinamiškumo), bet ir perteklinis. Pagal siūlomą KUĮ 38 str. 1 p. minimalus kredito unijos kapitalo dydis yra didinamas net 33 kartus. Be to, Lietuvos bankas 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-284 ženkliai padidino kredito unijų veiklos riziką ribojančius normatyvus. Kai kurie jų yra daug didesni nei taikomi bankams, pvz. kapitalo pakankamumo, kuris yra net 3 kartus didesnis nei taikytinas bankų sektoriui. Dar daugiau, Lietuvos banko 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-286 buvo ženkliai apribotos didžiausios paskolų sumos vienam subjektui. Taigi, nuo 2012-12-21 kredito unijų rizikos ribojimai buvo peržiūrėti ir ženkliai sugriežtinti. Jei kredito unija vykdo visus riziką ribojančius normatyvus (kurie yra ženkliai padidinti), o kredito unijos minimalus kapitalas nėra mažesnis nei nustatyta KUĮ 38 str., kredito unijos pajininkams neturėtų atsirasti prievolės įnešinėti papildomus įnašus. Jei pagal visus rizikos rodiklius kredito unija yra nerizikinga ir nekelia grėsmės, privalomas papildomų rezervų formavimas yra aiškiai perteklinis. Siūlomi projekte pakeitimai (KUĮ

42 str. 7 d.) pažeidžia: Konstitucijos 35 straipsnį; esamų pajininkų teises

ir teisėtus lūkesčius, kadangi jie pajus įsigijo neturėdami ir negalėdami numatyti tokio reguliavimo pasikeitimo.

Naujasis reguliavimas gali sukelti didelio mąsto pasitraukimus iš kredito unijų veiklos, taip sukeliant rimtą kapitalo krizę. Asociacija siūlo pakeisti projekte pateiktą KUĮ 42 straipsnio 7 dalyje esamus žodžius „1/2 kredito unijos pajinio kapitalo“ žodžiais „ nustatytą kredito unijos mažiausią kapitalą“ ir šią dalį , bei projekto straipsnį išdėstyti taip: „29 straipsnis. 42 straipsnio 7 dalies pakeitimas ir 8 dalies pripažinimas netekusia galios. 7. Jeigu iš rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliams padengti:

1) likę nepaskirstyti nuostoliai gali būti dengiami kredito unijos narių papildomais įnašais arba perkeliami į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas netampa mažesnis už nustatytą kredito unijos mažiausią kapitalą;

2) likę nepaskirstyti nuostoliai privalo būti dengiami kredito unijos narių papildomais įnašais, jei dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą kredito unijos mažiausią kapitalą. 2. 42 straipsnio 8 dalį pripažinti netekusia galios.“

  • j) Projekto 22 straipsnyje pateikiamas KUĮ 32

str. papildymas 4 dalimi yra perteklinis ir siūlome naikinti projekto 22 straipsnį ir KUĮ 32 straipsnio papildymą. Projekto 22 straipsnyje siūloma papildyti KUĮ 32 straipsnį, numatant įvesti kredito unijose papildomą pareigybę: rizikos vertintojo. Asociacijos nuomone šis siūlymas yra perteklinis, nes (pirma) siūloma pareigybė nepapildo kredito unijos vadovų sąrašo ir todėl nėra esminė, o taip pat (antra) siūloma pareigybė nekonkreti ir neaiški dėl neaprašytos jos kompetencijos ir atsakomybės. Asociacija mano, kad kredito unijų įstatymas neturi detalizuoti visos kredito unijų veiklos, ypač personalo, kuris nepriskiriamas prie rizikos valdymo vadovų sąrašo.

Asociacija siūlo naikinti Projekto 22 straipsnį ir KUĮ 32 straipsnio papildymą.

  • k) Projekto 5 straipsnyje siūlomas KUĮ 9 straipsnio

pakeitimas kardinaliai keistų kredito unijų steigimo tvarką ir sudarytų sąlygas, kad naujų kredito unijų registravimas būtų praktiškai sustabdytas. Projekto 5 straipsnis susijęs su projekto 4;6 ir 7 straipsniais. Projektu siūlomi KUĮ 8 ir 9 straipsnio pakeitimai, pagal kuriuos licenciją turėtų gauti dar neįsteigti juridiniai asmenys, iš esmės sudaro sąlygas nekontroliuojamai sustabdyti (apriboti) kredito unijų steigimą. Pagal Civilinio kodekso 2.77 straipsnio nuostatas, licencijos išduodamos jau įsteigtiems ir nustatyta tvarka įregistruotiems juridiniams asmenims, siekiantiems verstis tam tikros rūšies licencijuojama veikla. Steigiama kredito unija dar neturi juridinio asmens teisių, todėl jai negali būti išduota veiklos licencija. Be to, juridiniai asmenys įgyja civilinį procesinį teisnumą tik po to, kai jie įsteigiami ir įregistruojami juridinių asmenų registre, todėl atsisakymas steigiamam juridiniam asmeniui išduoti licenciją negalėtų būti skundžiamas teismui. Tokiu būdu iš esmės būtų paneigta Konstitucijos 30 str. numatyta juridinio asmens teisė kreiptis į teismą, o Lietuvos Banko diskrecijos teisė taptų nekvestionuojama ir absoliuti, pažeidžiant ir valdžių padalinimo principą. Asociacija siūlo naikinti projekto 4;5;6;7 straipsnius ir atitinkamai KUĮ 8;9;10;11 straipsnių pakeitimus, paliekant galioti esamas galiojančio įstatymo straipsnių redakcijas.

  • l) Projekto 34 straipsnyje (KUĮ 61straipsnio 1

dalis 9 punktas) siūloma įvesti „laikinojo atstovo“ pareigybė, o 37 straipsnyje (KUĮ 64‘ straipsnis) detalizuota ši priemonė.

Siūlomas naujadaras

„laikinasis atstovas“, kurį skiria Priežiūros tarnyba, o visus kaštus

įpareigojama dengti kredito unija, neturi aiškaus kontrolės ir atsakomybės mechanizmo. Pataisoje nenumatyta nei laiko, nei lėšų apribojimų „laikinajam atstovui“, nei galimybės kontroliuoti šią priemonę iš kredito unijų narių pusės. Šios pataisos įvedimas mažina priežiūros tarnybos atsakomybę, lėtina problemų sprendimo procesą ir sudaro sąlygas tretiesiems asmenims veikti be visų suinteresuotų šalių kontrolės. Asociacija siūlo naikinti projekto 37 straipsnį ir jame numatytą KUĮ papildymą 64‘ straipsniu, bei atsisakyti KUĮ 61 straipsnio 1 dalies papildymo 9 punktu.

  • m) Projekto 38;39 ir 41 straipsniuose teikiami

KUĮ 65;65‘;74 straipsnių papildymai nukreipti detalizuoti „laikinojo administratoriaus“ teises ir santykius su Priežiūros tarnyba, bei apriboti kontrolę iš kredito unijų pusės. Siūlomi 65 str. 4 d. pakeitimai, vertinant kartu su papildomu 65¹straipsniu, siaurina priežiūros tarnybos atsakomybę ir sutelkia iš esmės nekontroliuojamą galią sutarties pagrindu veikiančiam laikinam administratoriui. Siūlomas 74 straipsnio papildymas iš esmės uždraudžia kreditoriams, veikiantiems per juos atstovaujantį administratorių, kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių laikinam administratoriui sudarant sandorius ( „neturi teisės tikrinti sandorių“ - 74 str. 9 dalis). Teisė kreiptis į teismą yra garantuota Konstitucijos 30 str. Ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti. Todėl siūlomas KUĮ 74 str. papildymas prieštarauja Konstitucijos 30 str.

Pažymėtina, kad administratoriumi gali būti skiriamas ne valstybei prisiekęs jos pareigūnas, todėl civilinės atsakomybės imunitetas, nenumatant civilinės atsakomybės perėmėjo, nėra pateisinamas. Asociacija siūlo naikinti projekto 38;39 ir 41 straipsnius.

  • n) Projekto 4;5;6;7 ir 34; 37; 38;39;41

straipsniuose siūlomi pakeitimai, remiantis LR Konstitucijos 35 ir 46 straipsniais, negali būti siūlomi taikyti tik kredito unijoms (siūlymų objektu turi būti ne KUĮ , o LR finansų įstaigų įstatymas), o remiantis įstatymų leidybą reguliuojančiais dokumentais, pateikti siūlymai turėjo praeiti ir galimų pasekmių analizės etapą. Asociacija siūlo naikinti projekto 4;5;6;7 ir 37;38;39;41 straipsnius.

  • o) Kredito unijų įstatymo projektas pateikiamas ir

svarstomas neįvertinus kredito unijų ir kooperatinių įstaigų svarbos Lietuvos finansų sektoriui , o taip pat neturint aiškių gairių , kaip bus realizuojamas šalies savarankiškumas finansų srityje. Asociacija siūlo, prieš pradedant svarstyti projektą prie LRS sudaryti komisiją Kredito unijų strategijos gairėms parengti. DĖL KREDITO UNIJŲ IR KREDITO

UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMŲ PROJEKTO

Kooperatinės finansų įstaigos pasaulyje užima ženklą vietą : Jungtinėse Amerikos valstijose -10 %, Europos Sąjungos šalyse - 20,5 %, Prancūzijoje – 40% finansų rinkos. Eilėje išsivysčiusių šalių : Airijoje, Kanadoje beveik visi gyventojai yra ir kredito unijų ar kooperatinių bankų klientai. Lietuvoje kooperatinės finansų įstaigos vėl pradėjo veikti, tik atkūrus nepriklausomybę.

Šiandien turime vieną kooperatinį banką ir 76 kredito unijas, kurios užima tik apie 2,5% finansų rinkos: · Kredito unijų kooperatinis bankas (LCKU ) – 1 (įstatymu nustatytas skaičius); · Kredito unijos, kurios išnaudodamos LCKU teikiamas paslaugas, įsitvirtino rinkoje, kaip regioninės kredito įstaigos – LCKU narės – 63 kredito unijos; · Kredito unijos, kurios pasirinko savarankišką veiklą rinkoje ir orientuojasi į bendruomenių formavimą siekiant tenkinti smulkaus verslo ir gyventojų interesus – 13 kredito unijų. Kooperatinių finansų sektorius kaimyninėje Lenkijoje per paskutinius dešimt metų pasikeitė, šiandien sudaro 7,9% rinkos ir toliau plečiasi. Lietuvoje easma koncervatyvią poziciją dėl kooperatinių finansų plėtros nulėmė:

Skandinavijos šalių įtaka; ten dominuoja komerciniai bankai; Lietuvos veikiančių bankų baimė dėl augančios kredito unijų įtakos sektoriuje; Lietuvos banko autoritetas. Lietuvos bankas turi didžiuli autoritetą finansų, ūkio ministerijoms ir net Vyriausybei. Lietuvos bankas siekia stabilumo finansų rinkoje, o paprasčiausias kelias tai padaryti – mažinti konkurenciją finansų rinkoje. Sprendimas labai protingas, bet nenaudingas verslui ir šalies ekonomikai. Lietuvos banko priežiūros tarnybos naturalus noras finansų rinkoje, kad būtų mažiau smulkių ir daugiau konservatyvių –stambių dalyvių. Lietuva neturi šalies vystymo (tame tarpe ir finansų sektoriaus) ilgalaikės (2020 ir 2030) strategijos. Tarptautinio valiutos fondo eksperto nuomone, jei šalis siekia išsivaduoti nuo bankų diktato, privalo konstitucijoje užtvirtinti kooperatinių finansų įstaigų veikimo būtinybę. Tam pavyzdys - Brazilija, kuri savo pažangos pakilimą sieja su konstitucijos įpareigojimu Vyriausybei plėsti kooperatinių įstaigų dalį finansų sektoriuje. Minimalia dalimi numatydami 6% su tolimesniu augimu iki 10% finansų rinkos.

Kredito unijos yra elementariausias, pirminis kooperatinių finansų atstovas. Europos centrinio banko pozicija (CON/2013/63) – ES šalių įstatymuose numatyti kredito unijų perėjimo (išaugimo) į kooperatinį banką kelią. Lietuvoje kooperatinių finansų klausimą būtina peržiūrėti. Esama padėtis: neturime kooperatinio banko įstatymo, galiojančiame finansinio tvarumo įstatyme neužsimenama apie kredito unijas, finansinių įstaigų įstatyme (48 straipsnis) komisijoje finansų rinkos klausimu nenumatyta Ūkio ministerijos ir verslo atstovų dalyvavimas, kredito unijų ir centrinės kredito unijos įstatymai neatitinka šiandienos reikalavimų ir stabdo kooperatinių finansų plėtrą it kt. Kredito unijos, kaip parodė 2008-2012 metai, yra patikimas gyventojų ir smulkaus verslo finansų partneris. Kredito unijų pajinio kapitalo augimas sunkmečio metu ir jo formavimo principai leido kredito unijoms augti ir kredituoti narius. Tuo pačiu metu bankai, dėl kapitalo bazės trūkumo, sustabdė paslaugų teikimą. Praktika parodė, kad kredito unijos būtinos, jei valstybė siekia įgyvendinti Lisabonos susitarimą: plėsti smulkųjį verslą ir skatinti iniciatyvas, didinti darbo vietų skaičių. Lietuvos bankas 2012 metų pabaigoje (2012-12-21) patvirtino naujus riziką ribojančius normatyvus kredito unijoms, paruošta nauja paskolų vertinimo, rizikos valdymo ir kontrolės tvarkos. Priimti sprendimai padidino normatyvus iki dviejų kartų. Laiko, kredito unijoms pasirengti ir prisitaikyti nebuvo suteikta (pakeitimai įsigaliojo po 2-4 mėnesių). Kredito unijos buvo priverstos sustabdyti smulkaus verslo kreditavimą, nes kapitalo pakankamumo rodiklis nuo 13 (bankams buvo ir lieka 8%) buvo padidintas iki 20, o nuo 2014-01-01 dienos iki 25 procentų! Kredito unijoms padidintas likvidumo rodiklis iki 60 procentų, bei minėtas kapitalo pakankamumo rodiklio padidinimas sustabdė kredito unijų veiklą.

Šiandien daugumas kredito unijų dar laikosi tik dėl aukštų kai kurių Europos sąjungos šalių valstybių vertybinių popierių palūkanų. Lietuvos banko priemonės sustabdė kredito unijų augimą ir bendradarbiavimo plėtrą su smulkiuoju ir vidutiniu verslu. Įvestas Lietuvos banko 500 tūkstančių litų maksimalios paskolos normatyvas kredito unijoms grąžino vidutinį verslininką bankams. Tačiau šios priemonės nesumažino, o gal tik padidino kredito unijų riziką (priversdamos atsisakyti bendradarbiavimo su verslu, palikdamos vienintelią galimybę laikyti turimas lėšas bankuose – pas konkurentą, arba įsigyti tik valstybių vertybinius popierius). Lietuvos bankas, tuo pačiu metu, pakeitė lito valiutinių atsargų investavimo politiką, bet kredito unijoms investavimo lauko neperžiūrėjo. Galiojančio Kredito unijų įstatymo trūkumai:

1. Nenumato kredito unijoms teisės turėti

savarankišką sąskaitą mokėjimų sistemoje. 2. Apribotas paslaugų teikimas ne kredito unijų nariams (pažeidžiamas lygiateisiškumo principas). 3. Apribojimai investicijoms (padidinus likvidumo rodiklio normatyvą iki 40-60 procentų, didelė dalis aktyvų negali būti paskolose , tai sukelia papildomą kredito unijų veiklos riziką, nes nėra išplėstas investicijų laukas). 4. Apribojimai kredito unijų narystėje (nariams ir asocijuotiems nariams) prieštarauja ES žmogaus teisių deklaracijai ir direktyvoms. 5. Nenumato teisių kredito unijoms savarankiškai steigti ar dalyvauti kredito unijų stabilumo fonduose. Siekiant užtikrinti saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, nustatant tinkamą pusiausvyrą tarp kredito unijų veiklos plėtros ir jų galimybių amortizuoti su rizikos prisiėmimu susijusius nuostolius, būtina pašalinti minėtus įstatymo trūkumus. Finansų ministerija 2013 metų balandyje įsijungė į kredito unijų įstatymo pertvarką.

Nors, kredito unijos ir pasiūlė, kad kredito unijų klausimas turi būti išnagrinėtas kompleksiškai, į pastabas ir siūlymus nebuvo sureaguota (pagrindiniai kredito unijų siūlymai: nustatyti kredito unijų vystymo strategines gaires; peržiūrėti LCKU įstatymą ir tik vėliau imtis kredito unijų įstatymo pertvarkos). Kredito unijų įstatymo pakeitimų ir papildymų projekto (XIIP-1410) ir kredito unijų asociacijos Lietuvos kredito siūlymų (dataliai pateikta 1 priede) apibendrinimas:

1 lentelė

Nr. Pavadinimas

Straipsniai

1. Kredito

unijų įstatyme (galiojančiame) straipsnių skaičius76

2. Projekte

XIIP-1410 keičiamų ir papildomų straipsnių skaičius

41

3. Pritarti

kredito unijų įstatymo straipsnių (2;5;12;14;15;16;18;22;23;24;25’;26; 28;29;30;33;35;36;38;39;39’;45;47;52;53;62;64;70) pakeitimams ir papildymams28

4. Papildyti

projekte siūlomo Kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 7 ir 9 dalis. (2 priedas), t.y. išplėčiant investavimo galimybes ir suteikiant teisę kredito unijoms investuoti į kredito unijų stabilumo fondus prie kredito unijų asociacijų. 1

5. Pakeisti

projekte siūlomo kredito unijų įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių (projekte XIIP-1410 – 13 str.1 ir 3 dalių) redakciją (3 ir 6 priedai)1

6. Papildyti

projektą Kredito unijų įstatymo 37 straipsnio pakeitimais (4 priedas), t.y. išplėsti kredito unijų teises pritraukiant investuotoją (subordinuotą paskolą). 1

7. Nepritarti

kredito unijų įstatymo 32 straipsnio pakeitimo ir papildymo projektui, kaip pertekliniam ir nepagrįstam. 1

8. Pakeisti

(5 priedas) kredito unijų įstatymo 42 straipsnio projektą (vietoje žodžių

“1/2 kredito unijų pajinio kapitalo” atstatant į “nustatytą kredito unijų

mažiausią kapitalą” )1

9. Nepritarti

Finansų ministerijos kredito unijų projekto (8; 9; 10; 11) straipsnių pakeitimams ir papildymams. Naujų kredito unijų steigimas būtų sustabdytas. 4 10.

4

10. Nepritarti

Finansų ministerijos kredito unijų įstatymo projekto (61;64’; 65; 65’;

74) straipsnių pakeitimams ir papildymams , paliekant galiojančio įstatymo straipsnių redakcijas. 4 Parengtas Kredito unijų įstatymo pakeitimų ir papildymų projektas (XIIP-1410) negali būti teisingai vertinamas, kai nėra valstybinės pozicijos dėl kredito unijų svarbos finansų rinkai. Finansų ministerijos pateiktame kredito unijų įstatymo pakeitimų ir papildymų projekte siūloma keisti, papildyti daugiau kaip pusę (41 staripsnis iš esamų 76) galiojančio įstatymo straipsnių. Daugelio straipsnių (28) pakeitimai atitinka projekto inciatorių minimą, kaip kredito unijų įstatymo pakeitimų pagrindinį tikslą – sumažinti kredito unijų riziką. Projekte siūlomas KUĮ 32 straipsnio papildymas nėra įstatymui priskiriamų klausimų lygio ir todėl negali būti svarstomas. Projekte pateikti KUĮ 4 ir

13 straipsnių pakeitimai nėra pakankami. Siekiant stiprinti kredito unijas ir

pašalinti esamo įstatymo straipsnių neatitikimą LR Konstitucijos 35 ir 46 straipsniams siūlome papildyti 4 ir 13 ir 42 KUĮ straipsnius. Įsigilinus į projekte siūlomas ginčitinas pataisas, pastebime kitas dvi projekto dedamąsias dalis. Pirmoji - projekto 9 straipsnis (susiję straipsniai: 8; 10; 11), kuriuos galima pavadinti, kaip straipsniai, kurie suteikia teises neleisti kurtis naujoms kredito unijoms. Antra dalis siūlymų – straipsniai 64’ ir 74 (susiję straipsniai 61;65;65’), kurie sudaro sąlygas, naudojant kredito unijų narių turtą, tretiesiems asmenims veikti be atsakomybės ir kredito unijų narių kontrolės. APIBENDRINIMAI DĖL FINANSŲ MINISTERIJOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTO. Kredito unijų asociacija Lietuvos kreditas siūlo:

  • 1. nepritarti projekto XIIP-1410 kredito unijų

įstatymo straipsnio 42 pakeitimams ir papildymams, paliekant galiojančiame įstatyme esamas redakcijas, arba priimti su LK pateikiamais straipsnio pakeitimais (5 priedas).

  • 2. pakeisti projekto

XIIP-1410 kredito unijų įstatymo 13 straipsnio redakciją (3 priedas). Šio straipsnio pakeitimas leis sustiprinti Lietuvos kredito unijas, išspręs Lietuvos piliečių, išvykstančių iš Lietuvos, suvaržymo klausimus ir, kas ypač svarbu – padidins konkurenciją tarp kredito unijų, o verslui galimybę rinktis. Asociacijos atlikta studija (6 priedas) patvirtina siūlomo 13 straipsnio pakeitimo pagrįstumą ir būtinybę. 3. papildyti Kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 7 ir 9 dalis. (2 priedas), t.y. išplečiant investavimo teises ir suteikiant teisę kredito unijoms investuoti į kredito unijų stabilumo fondus prie kredito unijų asociacijų. 4. papildyti projektą XIIP-1410 dar vienu straipsniu, kuriame pakeisti Kredito unijų įstatymo 37 straipsnį (4 priedas), t.y. nuimti suvaržymus kredito unijų teisei gauti subordinuotą paskolą. 5. pritarti 28-iems XIIP-1410 Vyriausybės pateikto projekto kredito unijų įstatymo (2;5;12;14;15;16;18;22;23 ;24;25’;26;28;29;30;33;35;38;39;39’;45;47;52;53;62;64;70) straipsnių pakeitimams ir papildymams. 6. nepritaria ir prašo LRS narių nepritarti 10-iai XIIP-1410 projekto kredito unijų įstatymo straipsnių (8; 9; 10; 11; 32;61; 64’;65; 65’; 74) pakeitimams ir papildymams. Jei šie pakeitimai tikrai būtini, tai jie turi būti taikomi visiems ir turi įsigalioti visiems finansų rinkos dalyviams vienu metu (LR Konstitucijos 35 ir 46 str. reikalavimas). Tokio tipo pakeitimai turi būti realizuojami atlikus atitinkamus pakeitimus Finansinių įstaigų įstatyme. PASTABA. Lietuvos kreditas asociacijos nuomone kredito unijų judėjimas susiduria su dideliais išbandymais.

LR Vyriausybės pateikto LR Seimui kredito unijų įstatymo projekto (XIIP-1410) kokybei neigiamos įtakos turėjo eilė faktorių. Tarp objektyvių galima paminėti tik tai, kad projektas buvo rengiamas, kai Lietuva pirmininkavo Europos sąjungai, ir kad Lietuva neturi finansų sektoriaus, tame tarpe ir kredito unijų vystymo strategijos. ASOCIACIJOS NUOMONĖ DĖL KREDITO UNIJŲ

STRATEGIJOS

1. Sudaryti komisiją prie LR Seimo kredito unijų

koncepcijai parengti. 2. Sudaryti teisines sąlygas, lygiateisei konkurencijai finansų sektoriuje, bei užtikrinti Lietuvos respublikos Konstitucijos 46 straipsnio reikalavimus: Konstitucijos 46 str. 1 ir 2 d. įpareigojimų įgyvendinimas. Sutinkamai su šiomis normomis, valstybė privalo reguliuoti ūkinę laisvę taip, kad būtų užtikrinta asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva bei kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Tai reiškia, kad teisėkūros procese valstybės valdžios funkcijas įgyvendinančios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios verslo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis (Konstitucinio Teismo 2006-05-31 nutarimas Nr. 42/03). Kredito unijoms suteikti teises augti ir vystytis, t.y. pagrindinių kredito unijų ir bankų teisių finansų rinkoje suvienodinimas (Kredito unijų įstatymo 4 straipsnio , 37 straipsnio papildymas; pagrindinių reikalavimų perkėlimas į Finansinių įstaigų įstatymą, Finansinio tvarumo įstatymo papildymas kredito unijų klausimu). Kredito unijų veiklos teritorijos išplėtimas (Kredito unijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimas). Konkurencijos sąlygų tarp kredito unijų sudarymas ( LCKU įstatymo pertvarka, Kredito unijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pakeitimas). Lietuvos vystymo

2020 ir 2030 programose numatyti kooperatinių finansų įstaigų

plėtros užduotis (10-20 % finansų rinkos) Vyriausybei.

Prašome ir tikimės Lietuvos respublikos Seimo narių išskirtinio dėmesio kredito unijų klausimui. Pridedama: 1 priedas . LR kredito unijų įstatymo straipsnių pastabos. 2 priedas. Kredito unijų įstatymo 4 straipsnis ir siūlomas papildymas. 3 priedas. Kredito unijų įstatymo 13 straipsnis ir siūlomas pakeitimas. 4 priedas. Kredito unijų įstatymo 37 straipsnis ir siūlomas pakeitimas. 5 priedas. Kredito unijų įstatymo 42 straipsnis ir siūlomas pakeitimas. 6 priedas. Kredito unijų minimalus skaičiuotinas dydis įvertinus lietuvos banko reikalavimus personalui. Pagarbiai, Valdybos pirmininkas Kęstutis Olšauskas 2014-02-101 priedas LR KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO STRAIPSNIŲ PASTABOS Projekto XIIP-1410 straipsnis KUĮ straipsnis KUĮ straipsnio svarba (reitingas) Projekte XIIP-1410 pakeitimai Siūlomi LK papildomi KUĮ pakeitimai Būtina panaikinti XIIP-1410 pakeitimą Galutinis KUĮ

1 A

1

2 BB

22

3 BB

2

4 AAA

4 4 str.7 ir 9 dalys (2 priedas) 4++

3
5 BB
5
5
6 BB
7 BB
4
8 BB 8 naikinimas
8 Palikti
5
9 BB
9
9 galiojančią
6
10 BBB
10
10 str.redakciją*
7
11 BB 11 naikinimas
11
* (PGSR)
8
12 BB
12
12
9
13 AAA
13
13 (3 priedas) 13++
10
14 BB
14
14
11
15 BB
15
15
12
16 BB
16
16
17 BB
13
18 A
18
18
19 BB
20 BB
21 BB
14
22 A
22
22
15
23 A
23
23
16
24 BB
24
24
25 BB
17 25‘ 25‘
18
26 A
26
26
27 BB
19
28 BB
28
28
20
29 BB
29
29
21
30 BB
30
30
31 AA
22
32 AA
32 32 str.4 d.
*PGSR
23
33 AA
33
33
34 BB
24
35 AAA
35
35
25
36 AAA
36
36 Siūlome 25‘
37 AAA
37 (4 priedas) 37++
26
38 AA
38
38
27
39 AA
39

39 Projekto XIIP-1410 straipsnis KUĮ straipsnis KUĮ straipsnio svarba (reitingas) FM KUĮ pakeitimai Siūlomi LK papildomi KUĮ pakeitimai Būtina panaikinti FM KUĮ pakeitimą Galutinis KUĮ

28 AAA 39‘ 39‘

40 AA

41 A

29

42 AAA

42 42 str.

7 d. (5 priedas) 42++

43 AA

44 AAA

30

45 AA

4545

46 A

31

47 AA

4747

48 A

49 BB

50 BB

51 BB

32

52 BB

525233

53 BB

5353

54 A

55 A

56 BB

57 BB

58 BB

59 BB

60 BBB

34

61 AA

616135

62 AAA

6262

63 BB

36

64 AA

6464

37 AAA 64‘ 64‘

*PGSR

38

65 AAA

6565

*PGSR

39 65‘ 65‘

*PGSR

66 AA

67 BB

68 BB

69 BB

40

70 A

7070

71 BB

72 A

73 A

41

74 AAA

7474

*PGSR

75 BB

76 BB

42 AAA Įsigaliojimo terminai 2 priedas

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIS IR SIŪLOMAS PAPILDYMAS Galiojanti redakcija: 4 straipsnis. Kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla 7.

Kredito unija turi teisę įsigyti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – Europos Sąjungos valstybių narių) vyriausybių vertybinius popierius. 9. Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos dalyve. Siūloma redakcija (papildymas - išskirtas):

4 straipsnis. Kredito unijos teikiamos finansinės

paslaugos ir kita veikla

7. Kredito unija turi teisę

įsigyti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – Europos Sąjungos valstybių narių) vertybinius popierius. Kredito unija turi teisę investuoti į kredito unijų finansinio stabilumą palaikančių bendrovių turtą. 9. Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus: teisę būti Centrinės kredito unijos dalyve ir kredito unijų asociacijų ir jos įsteigtų bendrovių dalyve. 3 priedas

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO

13 STRAIPSNIS IR SIŪLOMAS PAKEITIMAS

Galiojanti redakcija:13 straipsnis. Kredito unijos nariai

1. Kredito unijos nariais

gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariu fizinis asmuo gali būti, jeigu jis gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. 2.

2. Kredito unijos

asocijuotais nariais gali būti šie Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose buveinę turintys juridiniai asmenys:

1) asociacijos, profesinės sąjungos, religinės bendruomenės ir bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkės nėra valstybės institucijos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;

2) kredito unijos narių - fizinių asmenų individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės, kuriose kredito unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti kredito unijos asocijuotais nariais, jei jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų mažų ir labai mažų įmonių apibrėžimą. Siūloma redakcija (papildymas - išskirtas):

13 str. 1 dalis: 1. Kredito unijos nariais gali būti

veiksnūs fiziniai asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariu fizinis asmuo gali būti, jeigu jis gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje, arba su šia apskrytimi besiribuojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų apskričių teritorijose

13 str. 2 dalis: 2. Kredito unijos

asocijuotais nariais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys ir Lietuvos piliečiai. 4 priedas

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO

37 STRAIPSNIS IR SIŪLOMAS PAKEITIMAS

Galiojanti redakcija:

37 straipsnis. Skolintas kapitalas

1.

Skolintas kapitalas

kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius iš kredito unijos narių, kredito unijų arba Centrinės kredito unijos išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo terminas ir

(ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni kaip 5 metai. Siūloma redakcija (papildymas - išskirtas):

37 straipsnis. Skolintas kapitalas

1. Kredito unijos skolintą kapitalą sudaro

lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni kaip 5 metai. 5 priedas

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO

42 STRAIPSNI0 7 DALIES SIŪLOMAS PAKEITIMAS

Galiojanti redakcija:

42 straipsnis. Pelno paskirstymas

7. Jeigu iš rezervų pervedamų sumų nepakanka

nuostoliams padengti:

1) likę nepaskirstyti nuostoliai gali būti dengiami kredito unijos narių pajiniais įnašais arba perkeliami į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas netampa mažesnis už nustatytą mažiausią kredito unijos kapitalą;

2) likę nepaskirstyti nuostoliai privalo būti dengiami kredito unijos narių pajiniais įnašais, jei dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą kredito unijos mažiausią kapitalą. Siūloma redakcija (papildymas - išskirtas):

42 straipsnis. Pelno paskirstymas

1. 42 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių

„pajiniais“ įrašyti žodžius „papildomais“, palikti žodžius „nustatytą

mažiausią kredito unijos kapitalą“ “ ir šią dalį išdėstyti taip: „7.

Jeigu iš rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliams padengti:

1) likę nepaskirstyti nuostoliai gali būti dengiami kredito unijos narių papildomais įnašais arba perkeliami į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas netampa mažesnis už nustatytą kredito unijos mažiausią kapitalą;

2) likę nepaskirstyti nuostoliai privalo būti dengiami kredito unijos narių papildomais įnašais, jei dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą kredito unijos mažiausią kapitalą .“

2. 42 straipsnio 8 dalį pripažinti netekusia

galios. 6 priedas

KREDITO UNIJŲ MINIMALUS

SKAIČIUOTINAS DYDIS ĮVERTINUS LIETUVOS BANKO REIKALAVIMUS PERSONALUI

Lietuvos banko keliami reikalavimai kredito unijų personalui remiasi LR įstatymais ir LB Nutarimais. Šios studijos tikslas: nustatyti, kokio dydžio turi būti kredito unija (kredito unijų aktyvai), kad kredito unijos galėtų išlaikyti tinkamą, kompetentingą specialistą, užtikrinti ne nuostolingą kredito unijos veiklą, kaupti kapitalo atsargas (formuoti rezervus ir išmokėti palūkanas už pajus kredito unijų nariams). 1 lentelė Pareigybė Vidutinis atlyginimas, LTL Maža KU, darb.sk. Mažos KU metinės išlaidos, tūkst.LTL Vidutinė KU, darb.sk.

Vidutinės KU metinės išlaidos, tūkst.LTL Administracijos vadovas 3000-50001 50,41 84,0 Vyr.finansininkas 2000-30001 33,61 50,4 Vidaus audito tarnybos vadovas 2000-30001 33,61 50,4 Aptarnavimo specialistas 1500-20001 25,22 33,6 Paskolų administratorius 2000-30001 33,62 50,4 Rizikos specialistas 300000

1 50,4 Iždo administratorius 30000

0

1 50,4 Teisininkas 30000

0

1 50,4 Apskaitos specialistas 20000

0

1 33,6 Pagalbinis darbuotojas 10000

0 1 16,8 Išlaidos atlyginimui - - 176,4 - 470,4 Personalo kaštų dalis operacinėse išlaidose - 20-25 % - 40-50% - Aktyvų pajamingumas 5% 2% Minimali suma aktyvų >16 miln.Lt >53 miln.Lt

KREDITO UNIJŲ DARBUOTOJAI 1 pav. KREDITO UNIJŲ DALIS PAGAL VALDOMO TURTO DYDĮ

2 lentelė

KREDITO UNIJŲ AKTYVŲ PAJAMINGUMAS Aktyvai Dalis aktyvuose, % Pajamingumas,% *A Pajamingumas,%*B Pajamingumas,%*C Dalis aktyvuose, % Pajamingumas,%*A Pajamingumas,%*B Pajamingumas,%*C Paskolos (įvertinant spec. atidėjinius)30108650108

6 Neterminuoti indėliai bankuose

10
0
0
0
5
0
0
0 Terminuoti indėliai bankuose
10
2
2
2
10
2
2
2 VVP
40 4,5 3,5⟮3⟯
25 4,5 3,5⟮3⟯ Kasoje
1
0
0
0
1
0
0
0 Materialus turtas

4 -1 -1 -14 -1 -1 -1 Perimtas turtas

5 -1 -1 -15 -1 -1 -1 Vidutinis išsvertas pajamingumas (suma)

100 4,91 3,91 3,11

100 6,235 4,985 3,86 3 lentelė

KREDITO UNIJŲ MINMALUS AKTYVŲ DYDIS, UŽTIKRINANTIS MINIMALIŲ REIKLAVIMŲ TENKINIMĄ KREDITO UNIJŲ SKAIČIUOTINAS MINIMALUS AKTYVŲ DYDIS, (milijonai litų).

MAŽOS KREDITO UNIJOS Aktyvų pajamingumo koeficientas (RA) 0,3% 0,5% 1% 2,0% 3,0% 4% 5% Minimalūs skaičiuotini aktyvai (tik personalui išlaikyti) 58,741 35,28 17,64 8,82 5,87 4,41 3,53 Minimalūs skaičiuotini aktyvai (operacinėms išlaidoms padengti) 264,34 158,76 79,38 39,69 26,43 19,84 15,88 Minimalūs skaičiuotini aktyvai (užtikrinant 3% ROE)* 396,5 206,4 91,3 42,7 27,8 20,6 16,4 4 lentelė KREDITO UNIJŲ MINMALUS AKTYVŲ DYDIS, UŽTIKRINANTIS MINIMALIŲ REIKLAVIMŲ TENKINIMĄ VIDUTINIO DYDŽIO KREDITO UNIJOS Aktyvų pajamingumo koeficientas (RA) 0,3% 0,5% 1% 2,0% 3,0% 4% 5% Minimalūs skaičiuotini aktyvai (tik personalui išlaikyti) 156,64 94,08 47,04 23,52 15,66 11,76 9,41 Minimalūs skaičiuotini aktyvai (operacinėms išlaidoms padengti) 352,45 211,68 105,84 52,92 35,24 26,46 21,17 Minimalūs skaičiuotini aktyvai (užtikrinant 3% ROE)* 528,68 275,18 121,72 56,89 37,00 27,45 21,81 5 lentelė KREDITO UNIJŲ ĮSISPAREIGOJIMŲ (PASYVO) PALŪKANOS (KAŠTAI) Įsipareigojimai Kaštai,% Kaštai,% Kaštai,% Kaštai,% Kaštai,% Kaštai,% Pajai (5% pasyvų)

0 3,0 3,00

3

5 Neterminuoti indėliai (5%)

0 0,0 0,00

0

0 Terminuoti indėliai (90%) 4,45 4,0 3,5 3,0 2,5 2,0 Vidutinė išsverta pinigų kaina (suma)

4 3,75 3,3 2,7 2,4 2,05 6 lentelė

KREDITO UNIJŲ GRYNUOJI MARŽA PRIKLAUSOMAI NUO PINIGŲ KAINOS IR VIDINĖS AKTYVŲ SUDĖTIES, IR JŲ PAJAMINGUMO Vidutinė išsverta pinigų kaina (suma) 4 3,75 3,3 2,7 2,4 2,05 aktyvų 30 % paskolose (*A) 0,91 1,16 1,61 2,21 2,51 2,86 aktyvų 30 % paskolose (*B) -0,09 0,16 0,61 1,21 1,51 1,86 aktyvų 30 % paskolose (*C) -0,89 -0,64 -0,19 0,41 0,71 1,06 aktyvų 50 % paskolose (*A) 2,235 2,485 2,935 3,535 3,835 4,185 aktyvų 50 % paskolose (*B) 0,985 1,235 1,685 2,285 2,585 2,935 aktyvų 50 % paskolose (*C) -1,05 0,11 0,56 1,16 1,46 1,81

IŠVADOS:

Kredito unijų minmalus aktyvų dydis, užtikrinantis minimalių reikalavimų tenkinimą (kredito unijų skaičiuotinas minimalus aktyvų dydis, milijonai litų).

MAŽOS KREDITO UNIJOS Aktyvų pajamingumo koeficientas (RA) 0,3% 0,5% 1% 2,0% 3,0% 4% 5% Minimalūs skaičiuotini aktyvai (tik personalui išlaikyti) 58,741 35,28 17,64 8,82 5,87 4,41 3,53 Minimalūs skaičiuotini aktyvai (operacinėms išlaidoms padengti) 264,34 158,76 79,38 39,69 26,43 19,84 15,88 Minimalūs skaičiuotini aktyvai (užtikrinant 3% ROE)* 396,5 206,4 91,3 42,7 27,8 20,6 16,4 4 lentelė KREDITO UNIJŲ MINMALUS AKTYVŲ DYDIS, UŽTIKRINANTIS MINIMALIŲ REIKLAVIMŲ TENKINIMĄ VIDUTINIO DYDŽIO KREDITO UNIJOS Aktyvų pajamingumo koeficientas (RA) 0,3% 0,5% 1% 2,0% 3,0% 4% 5% Minimalūs skaičiuotini aktyvai (tik personalui išlaikyti) 156,64 94,08 47,04 23,52 15,66 11,76 9,41 Minimalūs skaičiuotini aktyvai (operacinėms išlaidoms padengti) 352,45 211,68 105,84 52,92 35,24 26,46 21,17 Minimalūs skaičiuotini aktyvai (užtikrinant 3% ROE)* 528,68 275,18 121,72 56,89 37,00 27,45 21,81 5 lentelė KREDITO UNIJŲ ĮSISPAREIGOJIMŲ (PASYVO) PALŪKANOS (KAŠTAI) Įsipareigojimai Kaštai,% Kaštai,% Kaštai,% Kaštai,% Kaštai,% Kaštai,% Pajai (5% pasyvų)

0 3,0 3,00

3

5 Neterminuoti indėliai (5%)

0 0,0 0,00

0

0 Terminuoti indėliai (90%) 4,45 4,0 3,5 3,0 2,5 2,0 Vidutinė išsverta pinigų kaina (suma)

4 3,75 3,3 2,7 2,4 2,05 6 lentelė

KREDITO UNIJŲ GRYNUOJI MARŽA PRIKLAUSOMAI NUO PINIGŲ KAINOS IR VIDINĖS AKTYVŲ SUDĖTIES, IR JŲ PAJAMINGUMO Vidutinė išsverta pinigų kaina (suma) 4 3,75 3,3 2,7 2,4 2,05 aktyvų 30 % paskolose (*A) 0,91 1,16 1,61 2,21 2,51 2,86 aktyvų 30 % paskolose (*B) -0,09 0,16 0,61 1,21 1,51 1,86 aktyvų 30 % paskolose (*C) -0,89 -0,64 -0,19 0,41 0,71 1,06 aktyvų 50 % paskolose (*A) 2,235 2,485 2,935 3,535 3,835 4,185 aktyvų 50 % paskolose (*B) 0,985 1,235 1,685 2,285 2,585 2,935 aktyvų 50 % paskolose (*C) -1,05 0,11 0,56 1,16 1,46 1,81

IŠVADOS:

Kredito unijų minmalus aktyvų dydis, užtikrinantis minimalių reikalavimų tenkinimą (kredito unijų skaičiuotinas minimalus aktyvų dydis, milijonai litų). MAŽOS KREDITO UNIJOS Minimalūs skaičiuotini aktyvai (tik personalui išlaikyti) 5,87 - 8,82 MLt.

Minimalūs skaičiuotini aktyvai (operacinėms išlaidoms padengti) 26,43–39,69

  • MLt. ·

Minimalūs skaičiuotini aktyvai (užtikrinant 3% ROE)* 27,8

  • 42,7 MLt.

b. VIDUTINIO DYDŽIO KREDITO UNIJOS

· Minimalūs skaičiuotini aktyvai (tik personalui išlaikyti) 15,66-23,52

  • MLt. ·

Minimalūs skaičiuotini aktyvai (operacinėms išlaidoms padengti) 35,24– 52,92 MLt. · Minimalūs skaičiuotini aktyvai (užtikrinant 3% ROE)* 37,00– 56,89 MLt. 4. Lietuvoje kredito unijų, kurių aktyvai mažesni nei 27 milijonai litų – 51 (6+45) , t.y. 68 % visų kredito unijų. 5. Lietuvoje kredito unijų, kurių aktyvai didesni nei 27 milijonai litų – 24 (7+17) , t.y. 32 % visų kredito unijų. 6. Lietuvoje kredito unijų, kuriuos mažesnės už vidutinio dydžio kredito uniją (turi mažiau nei 10 darbuotojų ir kurių aktyvai mažesni nei 37 milijonai litų)

  • 61 ( 8+53), t.y. virš 81 % visų kredito unijų ir tik 14 (5+9) kredito unijų aktyvai (neskaitant KU VTK) yra didesni nei 37 milijonai litų. 7. Tarp strateginių kredito unijų vystymo krypčių turi būti numatytos priemonės kredito unijų teisėms atstatyti: a. Sudaryti sąlygas kredito unijoms vystytis, kad galėtų peržengti rizikos ribą susijusia su jos būtinu minimaliu aktyvų dydžiu (šiandien 80 % krdito unijų susiduria su šia problema). b. Konstitucijos 46 str. 1 ir 2 d. įpareigojimų įgyvendinimas. Sutinkamai su šiomis normomis, valstybė privalo reguliuoti ūkinę laisvę taip, kad būtų užtikrinta asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva bei kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Tai reiškia, kad teisėkūros procese valstybės valdžios funkcijas įgyvendinančios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios verslo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis (Konstitucinio Teismo 2006-05-31 nutarimas Nr. 42/03). c.

42/03). c. Kredito unijoms suteikti teises augti ir vystytis, t.y. pagrindinių kredito unijų ir bankų teisių finansų rinkoje suvienodinimas (Kredito unijų įstatymo 4 straipsnio , 37 straipsnio papildymas; pagrindinių reikalavimų perkėlimas į Finansinių įstaigų įstatymą, Finansinio tvarumo įstatymo papildymas). d. Kredito unijų veiklos teritorijos išplėtimas (Kredito unijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimas). e. Konkurencijos sąlygų tarp kredito unijų sudarymas ( LCKU įstatymo pertvarka, Kredito unijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pakeitimas). 8. Lietuvos vystymo 2020 ir 2030 programose numatyti kooperatinių finansų įstaigų plėtros užduotis (10-20 % finansų rinkos) Vyriausybei. Keliamos problemos ir teikiami siūlymai yra ne šio įstatymo klausimai. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnį šie klausimai priskirtini prie iš esmės keičiančių esamą teisinį reguliavimą ir jiems spręsti turėtų būti parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija. Pirmiau paminėti klausimai galėtų būti svarstomi Lietuvos Respublikos Simo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. SV-S-634 sudarytoje darbo grupėje Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos projektui parengti. Be to, kai kurie ne konceptualūs Kreditavimo santykių tyrimo instituto keliami klausimai yra perkelti į Asociacijos Lietuvos kredito unijos, Lietuvos kredito unijų narių asociacijos, Asociacijos „Lietuvos kreditas“ ir Lietuvos centrinė kredito unijos toliau pateiktus konsoliduotus pasiūlymus, kuriems Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė. 4 Kredito unijų asociacija Lietuvos kreditas, 2014-02-24, Nr. 140220-01 Kredito unijų asociacija Lietuvos kreditas (toliau – asociacija) įvertinusi Kredito unijų įstatymo (toliau - KUĮ ) projektą XIIP-1410 (toliau – projektą) dėl jo atitikties Lietuvos respublikos Konstitucijai, įstatymams ir esamai situacijai finansų rinkoje, teikiame šiuos pasiūlymus ir jų pagrindimą:

  • p) Projekto 2 straipsnyje pateikiamą KUĮ 4 str.

8 d. redakciją siūlome redaguoti taip, kad atitiktų Konstitucijos 46 str. reikalavimus ir nepagrįstai neapribotų unijų galimybės investuoti į saugius vertybinius popierius ir finansinio stabilumo fondus. Šiuo metu projekte siūloma KUĮ 4 str. 8 d. nustato, kad kredito unija turi teisę įsigyti tik valstybių centrinių bankų ir vyriausybių vertybinius popierius priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Tai yra, kredito unijoms yra draudžiama investuoti ne tik į didžiausio saugumo kriterijus atitinkančius vertybinius popierius, tačiau ir į kredito unijų stabilumo fondus, skirtus finansinės rizikos įvykiams amortizuoti. Centrinių bankų ar valstybių narių vyriausybių vertybiniai popieriai nėra pati saugiausia investicijų sritis pasaulinėje rinkoje. Priešingai, dėl finansinio tvarumo problemų dauguma valstybių ir vyriausybių šiuo metu yra vienos iš rizikingiausių rinkų investicijoms į vertybinius popierius. Be to, privataus sektoriaus vertybiniai popieriai dažnai yra analogiško ar net didesnio saugumo lygio nei centrinių bankų ar valstybių narių vyriausybių vertybiniai popieriai. Dėl to nėra suprantama, kodėl siekiant saugaus investavimo, įstatyminiai investavimo ribojimai nėra tiesiogiai siejami su investicijų saugumu, o yra orientuoti į savininko asmenį. Diskriminacinis viešojo sektoriaus monopolizavimas privataus sektoriaus atžvilgiu, neatsižvelgiant į privačiojo sektoriaus vertybinių popierių saugumą, ne tik yra nepagrįstas, bet ir prieštarauja Konstitucijos 46 str. įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui bei draudimui monopolizuoti rinką.

Stabilumo fondų atžvilgiu pažymėtina, jog šiai dienai kredito unijų stabilumo fondai formuojami kredito unijų sąnaudų lėšomis, kurios apskaitoje nėra pripažįstamos investicijomis. Pažymėtina, kad kredito unijų asociacijos ir jų nariai nori aktyviai dalyvauti kredito unijų veiklos stabilizavimo prevencinėse priemonėse, tačiau KUĮ Projekto 4 str. 8 d. nuostata tam užkerta kelią. Dėl visų šių priežasčių Asociacija siūlo suteikti galimybę kreditų unijoms diversifikuoti riziką investuojant ne tik į centrinių bankų ar vyriausybių vertybinius popierius, tačiau ir į vertybinius popierius, bei specialius kredito unijų asociacijų sukurtus stabilumo fondus, suteikiant priežiūros institucijai diskrecijos teisę nustatyti saugaus investavimo principus. Tai yra, Asociacija siūlo pakeisti KUĮ Projekto 4 str. 8 d. ir ją išdėstyti taip:

„78. Kredito unija turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – Europos Sąjungos valstybių narių) vyriausybių vertybinius popierius ir investuoti į kredito unijų finansinį stabilumą palaikančių bendrovių turtą, priežiūros institucijos nustatyta tvarka. KUĮ Projektu siūloma 4 str. 8 d. redakcija:

Asociacijos siūloma 4 str. 8 d. redakcija (lyginamasis variantas): „8. Kredito unija turi teisę įsigyti tik valstybių centrinių bankų ir vyriausybių vertybinius popierius priežiūros institucijos nustatyta tvarka.“ „8.

Kredito unija turi teisę įsigyti vyriausybių vertybinius popierius ir investuoti į kredito unijų finansinį stabilumą palaikančių bendrovių turtą, priežiūros institucijos nustatyta tvarka.“

  • q) Projekto 2 straipsnyje pateikimą KUĮ 4 str. 10 d.

redakciją siūlome redaguoti taip, kad atitiktų Konstitucijos 35 ir 46 str. reikalavimus ir nepagrįstai nebūtų monopolizuojama kredito unijų asociacijų veikla ir ribojama kredito unijų asociacijų laisvė. Šiuo metu siūlomo Projekto KUĮ 4 str. 10 d. yra numatytas tik numeracijos pakeitimas, nekeičiant iki šiol buvusios KUĮ 4 str. 9 d. nuostatos, draudžiančios kredito unijai steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos dalyve. Esama KUĮ 4 str. 10 d. nuostata galimai prieštarauja Konstitucijos 35 str. ir 46 str. 4 d. nuostatoms, nes kredito unijų asociacijos laisvė be jokių priežasčių yra apribota iš esmės tik vienos (monopolinės) įstaigos atžvilgiu. T.y., šiuo metu kredito unijos gali būti tik Centrinės kredito unijos dalyve. Dėl visų šių priežasčių asociacija siūlo pakeisti esamą reguliavimą praplečiant subjektų, kurių veikloje gali dalyvauti kredito unijos, ratą. Toks papildymas padėtų spręsti ne tik kredito unijų veiklos stabilumo, bet ir jų veiklos sąlygų suvienodinimo klausimus. Tai yra, asociacija siūlo pakeisti KUĮ 4 str. 9 d. ir jį išdėstyti taip: „910. Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos, kredito unijų asociacijų ir jų įsteigtų bendrovių, dalyve.“ KUĮ Projektu siūloma 4 str. 10 d. redakcija:

Asociacijos siūloma 4 str. 10 d. redakcija (lyginamasis variantas): „10. Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos dalyve.“ „10.

Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos, kredito unijų asociacijų ir jų įsteigtų bendrovių, dalyve.“

  • r) Projekto 9 straipsnyje pateikiamą KUĮ 13 str. 1

ir 3 d. redakciją siūlome redaguoti taip, kad atitiktų Konstitucijos 35 ir

46 str. reikalavimus ir nepagrįstai neapribotų fizinių ir juridinių asmenų

teisių. Siūlomi Projekte KUĮ 13 str. pakeitimai palieka teritorija grįstą kredito unijos narystės apribojimą bei įtvirtina visišką draudimą fiziniam asmeniui tapti asocijuotu kredito unijos nariu. Asociacijos įsitikinimu, Projekto KUĮ 13 str. 1 ir 3 d. įtvirtinti apribojimai turi būti peržiūrėti taip, kad kredito unijų savivalda būtų ribojama ne išimtinai smulkaus (savivaldybių) teritorinio rinkos paskirstymo. Pirma, įstatyme reguliuojant kredito unijų steigimą, veiklą, narystės santykius būtina kaip ir bet kurio kito susivienijimo atveju paisyti Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies reikalavimo. Projekto KUĮ 13 str. 1ir 3dalių kontekste tai reiškia, kad joks fizinis asmuo, taip pat fizinių asmenų junginys, realizuojantis asociacijos laisvę, negali būti verčiamas vienytis a priori ne pagal ūkinius, socialinius ar kitus interesus, o atitikimą su šiais poreikiais nesusijusius formaliuosius reikalavimus[32]. Priešingas teisės taikymas ir aiškinimas lemtų ir tokias grėsmes:

  • e) esant kelioms konkuruojančioms kredito unijoms

skirtingose teritorijose, realizuojantis asociacijos laisvę asmuo būtų priverstas rinktis uniją ne pagal vertybinius, ekonominius, vadybinius, technologinius, teisinius ir/ar kitus kriterijus, o pagal adresą.

  • f) esant tik vienai konkrečius ūkinius

ir socialinius interesus vienijančiai unijai, asmens asociacijos laisvė iš viso būtų paneigta.

Abiem atvejais, nesant objektyviai pagrįstų teisės ribojimus pateisinančių aplinkybių, prigimtinė asmens asociacijos laisvė yra ribojama nepagrįstai ir neteisėtai. Pirmuoju atveju asmuo yra verčiamas vienytis ne su ta organizacija, su kuria nori, o antruoju ši teisė iš viso yra paneigiama. Be to, abiem atvejais nepagrįstai ribojama konkurencija, ūkinės veiklos laisvė, lygiateisiškumo ir kiti konstituciniai imperatyvai. Antra, teritorinio apribojimo įtvirtinimas sudaro prielaidas ne tik pačių kredito unijų, bet ir vartotojų teisių pažeidimui. Konstitucijos 46 str. 4 d. įtvirtintas vartotojų teisių gynimo principas reiškia ir tai, kad vartotojams turi būti sudaromos sąlygos pasirinkti paslaugų teikėją iš maksimaliai plataus jų rato, nenustatant nepagrįstų apribojimų ir suvaržymų. Tuo tarpu teritorinis apribojimas iš esmės apsunkina vartotojo teisę pasirinkti finansinių paslaugų teikėją. Santykinai nedidelėje valstybėje riboti laisvą kapitalo judėjimą ir veiklos laisvę išimtinai teritoriniu principu visiškai neatitinka nei kooperacijos principo, nei bendruomeniškumo idėjos. Nepagrįstai ribojant asmens asociacijos laisvę, kartu be jokio objektyvaus pagrindo apribojamas ir kredito prieinamumas fiziniams ar juridiniams asmenims (kurių daugiausia yra smulkaus ir vidutinio verslo subjektai). Trečia, remiantis Statistikos departamento duomenimis, gyventojų skaičius skirtingose Lietuvos savivaldybėse svyruoja nuo maždaug 3000 iki 550 000 gyventojų.

Toks potencialių kredito unijos narių skaičiaus skirtumas pirmiausiai sąlygoja mažesnėje savivaldybėje veikiančios kredito unijos finansinį silpnumą, kadangi pagrindinė kredito unijos geros finansinės būklės prielaida – pajinio kapitalo, kurį įsigyja kredito unijos nariai, dydis. Finansinis silpnumas savo ruožtu nulemia mažas plėtros galimybes, mažesnį teikiamų paslaugų spektrą ir bendrą nekonkurencingumą ir nepatrauklumą klientams. Be to, įstatyme įtvirtinta galimybė kredito unijai veikti kaimyninėse savivaldybėse ne tik kad neprisideda prie kredito unijų stiprinimo, tačiau priešingai – dar labiau stiprina atotrūkį nuo geografiškai palankiai ir nepalankiai įsisteigusių kredito unijų, kadangi su atskiromis Lietuvos savivaldybėmis ribojasi nuo 1 iki 9 savivaldybių, kas gali kelis kartus padidinti ar sumažinti atskiros kredito unijos veiklos teritoriją. Pažymėtina, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikiančios kredito unijos šiuo aspektu atsiduria nepalankiausioje padėtyje, kadangi pagal esamą administracinį valstybės teritorijos suskirstymą didžiųjų miestų savivaldybės iš esmės ribojasi tik su to paties rajono savivaldybėmis. Esamu teisiniu reguliavimu varžoma finansinių paslaugų rinkos plėtra, iš aktyvios veiklos šioje srityje faktiškai eliminuojant nedidelius ir neturinčius realių galimybių plėsti veiklą ūkio subjektus. Šis reguliavimas sudaro kliūčių finansinių paslaugų sistemos tvarumo ir konkurencingumo stiprinimui, gali turėti neigiamų pasekmių kredito unijų finansinei būklei bei apriboti finansinių paslaugų sektoriaus plėtrą ir šių paslaugų prieinamumą visuomenei. Ketvirta, Projekto KUĮ 13 str.

2 p. yra ydingas dar ir tuo, jog čia nenumatyta galimybė

fiziniams asmenims dalyvauti kredito unijų veikloje, kaip asocijuotiems nariams, t.y. be teisės balsuoti, bet tuo pačiu sudarant galimybę dalyvauti

(likti) kredito unijoje. Tai labai aktualu išvykstantiems į kitas ES šalis, bei kai pakeičiama gyvenamoji vieta. Toks reguliavimas, be aukščiau nurodyto prieštaravimo asociacijos laisvei, dar ir diskriminuoja fizinius asmenis juridinių asmenų atžvilgiu. Asociacija, remdamasi pateiktu pagrindimu, siūlo pakeisti projekte teikiamo 13 straipsnio 1 ir 3 dalis , paliekant nepakeistomis projekto 13 str. 2;4-12 dalis ir straipsnį išdėstyti taip : „13 straipsnis. Kredito unijos nariai

13 straipsnis. Kredito unijos nariai

1. Kredito unijos

nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariu fizinis asmuo gali būti, jeigu jis gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje, arba su šia apskritimi besiribuojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų apskričių teritorijose. 2. Konkretus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas narystės kriterijus turi būti nurodytas kredito unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis įstatuose nustatytą kriterijų. 3. Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys ir Lietuvos piliečiai. 4-12 dalys kaip projekte.“

  • s) Įstatymo

projektą papildyti 26‘ straipsniu ir pakeisti įstatymo 37 straipsnio 1 dalies redakciją taip, kad atitiktų Konstitucijos 46 str. reikalavimus ir nepagrįstai neapribotų unijų galimybė stiprinti kapitalo bazę ir užtikrinti finansinį stabilumą. Šiuo metu siūlomas Projektas nenumato KUĮ 37 str. 1 d. keitimo, kuriuo yra ribojamas asmenų, iš kurių kredito unija gali skolintis lėšas, ratas.

Tai yra, pagal šiuo metu galiojantį KUĮ 37 straipsnį kredito unijos negali priimti investicijų iš galinčių ir sutinkančių tai padaryti. Asociacijos nuomone, toks reguliavimas atima iš kredito unijų galimybes sustiprinti savo kapitalo bazę iš diversifikuotų ir saugių instrumentų. Dėl to kredito unijos yra priverstos rinktis apribotus ir ne visada pasiteisinančius šaltinius. Šis apribojimas neleidžia valdyti sklandaus kredito unijų vystymosi, spręsti laikinai iškylančias problemas. Leidžiant kapitalą stiprinti pasitelkiant pagalbą iš trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, asociacijos ar jos įsteigto kredito unijų finansinio stabilumo fondo), kredito unijų finansinis kapitalas būtų stabilesnis ir efektyviau valdomas. Įstatymo 37 str. 1 d. yra glaudžiai susijusi ir su KUĮ 4 str. 8 d. tuo, kad abi nuostatos nepagrįstai riboja kredito unijų ūkinės veiklos laisvę. Ribojimas, šiuo atveju, pasireiškia kredito unijų galimybi skolintis iš išorinių šaltinių suvaržymu, kas tuo pačiu pažeidžia ir Konstitucijos 46 str. numatytos ūkinės veiklos laisvės suvaržymą. Dėl visų šių priežasčių Asociacija siūlo Projektą papildyti 25‘ straipsniu ir pakeisti KUĮ 37 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:

„1. Kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo

nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius, išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni kaip 5 metai.“ KUĮ Projektu siūloma 37 str. 1 d. redakcija:

Asociacijos siūloma 37 str. 1 d. redakcija (lyginamasis variantas): „37 straipsnis. Skolintas kapitalas 1.

Skolintas kapitalas

1. Kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito

unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius iš kredito unijos narių, kredito unijų arba Centrinės kredito unijos, išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni kaip 5 metai.“ „37 straipsnis. Skolintas kapitalas

1. Kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo

nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius iš kredito unijos narių, kredito unijų kredito unijos išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni kaip 5 metai.“

  • t) Projekto 29 straipsnyje pateikiamą KUĮ 42 str. 7 d. redakciją siūlome redaguoti taip, kad atitiktų Konstitucijos 35 str.

reikalavimus ir nepagrįstai neapribotų unijų, kaip finansų rinkos dalyvio teisių. Projekte siūlomas pakeitimas (KUĮ 42 str. 7 d. 1 ir 2 p. ) susieja tiesioginę finansinę prievolę pajininkams su dinaminiu pagrindu – nuolatos kintančiu pajinio kapitalo dydžiu, o ne su minimaliu kapitalo dydžiu, kaip ir yra galiojančiame KUĮ ir Bankų įstatyme. Siūlomas reikalavimas yra ne tik sunkiai įgyvendinamas (dėl pajinio kapitalo dinamiškumo), bet ir perteklinis. Pagal siūlomą KUĮ 38 str. 1 p. minimalus kredito unijos kapitalo dydis yra didinamas net 33 kartus. Be to, Lietuvos bankas 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-284 ženkliai padidino kredito unijų veiklos riziką ribojančius normatyvus. Kai kurie jų yra daug didesni nei taikomi bankams, pvz. kapitalo pakankamumo, kuris yra net 3 kartus didesnis nei taikytinas bankų sektoriui. Dar daugiau, Lietuvos banko 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr.

03-286 buvo ženkliai apribotos didžiausios paskolų sumos vienam subjektui. Taigi, nuo 2012-12-21 kredito unijų rizikos ribojimai buvo peržiūrėti ir ženkliai sugriežtinti. Jei kredito unija vykdo visus riziką ribojančius normatyvus (kurie yra ženkliai padidinti), o kredito unijos minimalus kapitalas nėra mažesnis nei nustatyta KUĮ 38 str., kredito unijos pajininkams neturėtų atsirasti prievolės įnešinėti papildomus įnašus. Jei pagal visus rizikos rodiklius kredito unija yra nerizikinga ir nekelia grėsmės, privalomas papildomų rezervų formavimas yra aiškiai perteklinis. Siūlomi projekte pakeitimai (KUĮ

42 str. 7 d.) pažeidžia: Konstitucijos 35 straipsnį; esamų pajininkų teises

ir teisėtus lūkesčius, kadangi jie pajus įsigijo neturėdami ir negalėdami numatyti tokio reguliavimo pasikeitimo. Naujasis reguliavimas gali sukelti didelio mąsto pasitraukimus iš kredito unijų veiklos, taip sukeliant rimtą kapitalo krizę. Asociacija siūlo pakeisti projekte pateiktą KUĮ 42 straipsnio 7 dalyje esamus žodžius „1/2 kredito unijos pajinio kapitalo“ žodžiais „ nustatytą kredito unijos mažiausią kapitalą“ ir šią dalį , bei projekto straipsnį išdėstyti taip: „29 straipsnis. 42 straipsnio 7 dalies pakeitimas ir 8 dalies pripažinimas netekusia galios. 7. Jeigu iš rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliams padengti:

1) likę nepaskirstyti nuostoliai gali būti dengiami kredito unijos narių papildomais įnašais arba perkeliami į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas netampa mažesnis už nustatytą kredito unijos mažiausią kapitalą;

2) likę nepaskirstyti nuostoliai privalo būti dengiami kredito unijos narių papildomais įnašais, jei dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą kredito unijos mažiausią kapitalą. 2.

2. 42 straipsnio 8 dalį pripažinti netekusia

galios.“

  • u) Projekto 22 straipsnyje pateikiamas KUĮ 32

str. papildymas 4 dalimi yra perteklinis ir siūlome naikinti projekto 22 straipsnį ir KUĮ 32 straipsnio papildymą. Projekto 22 straipsnyje siūloma papildyti KUĮ 32 straipsnį, numatant įvesti kredito unijose papildomą pareigybę: rizikos vertintojo. Asociacijos nuomone šis siūlymas yra perteklinis, nes (pirma) siūloma pareigybė nepapildo kredito unijos vadovų sąrašo ir todėl nėra esminė, o taip pat (antra) siūloma pareigybė nekonkreti ir neaiški dėl neaprašytos jos kompetencijos ir atsakomybės. Asociacija mano, kad kredito unijų įstatymas neturi detalizuoti visos kredito unijų veiklos, ypač personalo, kuris nepriskiriamas prie rizikos valdymo vadovų sąrašo. Asociacija siūlo naikinti Projekto 22 straipsnį ir KUĮ 32 straipsnio papildymą.

  • v) Projekto 5 straipsnyje siūlomas KUĮ 9 straipsnio

pakeitimas kardinaliai keistų kredito unijų steigimo tvarką ir sudarytų sąlygas, kad naujų kredito unijų registravimas būtų praktiškai sustabdytas. Projekto 5 straipsnis susijęs su projekto 4;6 ir 7 straipsniais. Projektu siūlomi KUĮ 8 ir 9 straipsnio pakeitimai, pagal kuriuos licenciją turėtų gauti dar neįsteigti juridiniai asmenys, iš esmės sudaro sąlygas nekontroliuojamai sustabdyti (apriboti) kredito unijų steigimą. Pagal Civilinio kodekso 2.77 straipsnio nuostatas, licencijos išduodamos jau įsteigtiems ir nustatyta tvarka įregistruotiems juridiniams asmenims, siekiantiems verstis tam tikros rūšies licencijuojama veikla. Steigiama kredito unija dar neturi juridinio asmens teisių, todėl jai negali būti išduota veiklos licencija. Be to, juridiniai asmenys įgyja civilinį procesinį teisnumą tik po to, kai jie įsteigiami ir įregistruojami juridinių asmenų registre, todėl atsisakymas steigiamam juridiniam asmeniui išduoti licenciją negalėtų būti skundžiamas teismui.

Tokiu būdu iš esmės būtų paneigta Konstitucijos 30 str. numatyta juridinio asmens teisė kreiptis į teismą, o Lietuvos Banko diskrecijos teisė taptų nekvestionuojama ir absoliuti, pažeidžiant ir valdžių padalinimo principą. Asociacija siūlo naikinti projekto 4;5;6;7 straipsnius ir atitinkamai KUĮ 8;9;10;11 straipsnių pakeitimus, paliekant galioti esamas galiojančio įstatymo straipsnių redakcijas.

  • w) Projekto 34 straipsnyje (KUĮ 61straipsnio 1

dalis 9 punktas) siūloma įvesti „laikinojo atstovo“ pareigybė, o 37 straipsnyje (KUĮ 64‘ straipsnis) detalizuota ši priemonė. Siūlomas naujadaras

„laikinasis atstovas“, kurį skiria Priežiūros tarnyba, o visus kaštus

įpareigojama dengti kredito unija, neturi aiškaus kontrolės ir atsakomybės mechanizmo. Pataisoje nenumatyta nei laiko, nei lėšų apribojimų „laikinajam atstovui“, nei galimybės kontroliuoti šią priemonę iš kredito unijų narių pusės. Šios pataisos įvedimas mažina priežiūros tarnybos atsakomybę, lėtina problemų sprendimo procesą ir sudaro sąlygas tretiesiems asmenims veikti be visų suinteresuotų šalių kontrolės. Asociacija siūlo naikinti projekto 37 straipsnį ir jame numatytą KUĮ papildymą 64‘ straipsniu, bei atsisakyti KUĮ 61 straipsnio 1 dalies papildymo 9 punktu.

  • x) Projekto 38;39 ir 41 straipsniuose teikiami

KUĮ 65;65‘;74 straipsnių papildymai nukreipti detalizuoti „laikinojo administratoriaus“ teises ir santykius su Priežiūros tarnyba, bei apriboti kontrolę iš kredito unijų pusės. Siūlomi 65 str. 4 d. pakeitimai, vertinant kartu su papildomu 65¹straipsniu, siaurina priežiūros tarnybos atsakomybę ir sutelkia iš esmės nekontroliuojamą galią sutarties pagrindu veikiančiam laikinam administratoriui.

Siūlomas 74 straipsnio papildymas iš esmės uždraudžia kreditoriams, veikiantiems per juos atstovaujantį administratorių, kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių laikinam administratoriui sudarant sandorius ( „neturi teisės tikrinti sandorių“ - 74 str. 9 dalis). Teisė kreiptis į teismą yra garantuota Konstitucijos 30 str. Ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti. Todėl siūlomas KUĮ 74 str. papildymas prieštarauja Konstitucijos 30 str. Pažymėtina, kad administratoriumi gali būti skiriamas ne valstybei prisiekęs jos pareigūnas, todėl civilinės atsakomybės imunitetas, nenumatant civilinės atsakomybės perėmėjo, nėra pateisinamas. Asociacija siūlo naikinti projekto 38;39 ir 41 straipsnius.

  • y) Projekto 4;5;6;7 ir 34; 37; 38;39;41

straipsniuose siūlomi pakeitimai, remiantis LR Konstitucijos 35 ir 46 straipsniais, negali būti siūlomi taikyti tik kredito unijoms siūlymų objektu turi būti ne KUĮ , o LR finansų įstaigų įstatymas), o remiantis įstatymų leidybą reguliuojančiais dokumentais, pateikti siūlymai turėjo praeiti ir galimų pasekmių analizės etapą. Asociacija siūlo naikinti projekto 4;5;6;7 ir 37;38;39;41 straipsnius.

  • z) Kredito unijų įstatymo projektas pateikiamas ir

svarstomas neįvertinus kredito unijų ir kooperatinių įstaigų svarbos Lietuvos finansų sektoriui , o taip pat neturint aiškių gairių , kaip bus realizuojamas šalies savarankiškumas finansų srityje. Asociacija siūlo, prieš pradedant svarstyti projektą prie LRS sudaryti komisiją Kredito unijų strategijos gairėms parengti. 5. Nacionali-nis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-04-28, Nr. NP17-41(14) „1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

13 straipsnis.

Kredito unijos nariai „1. Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariu fizinis asmuo gali būti, jeigu jis gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. 1. Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, atitinkantys vieną iš šių kredito unijos pasirinktų narystės kriterijų:

1) gyvenantys, dirbantys arba besimokantys Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose, arba;

2) dirbantys įmonėse, įstaigose, kurias vienija ta pati ekonominės veiklos rūšis;

3) priklausantys atitinkamos ekonominės šakos profesinei sąjungai arba jų susivienijimui. 2. Kredito unijos nario sutuoktinis (sugyventinis), kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai) gali būti priimti kredito unijos nariais neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. 3. Konkretus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas narystės kriterijus turi būti nurodytas kredito unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis įstatuose nustatytą kriterijų.” Pritarti Žr. Asociacija Lietuvos kredito unijos, Lietuvos kredito unijų narių asociacijos, Asociacija „Lietuvos kreditas“ ir Lietuvos centrinė kredito unija toliau pateiktą 2-rą pasiūlymą šiuo klausimu, kuriam Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. 1.

Lietuvos kredito unijų narių asociacija, Asociacija „Lietuvos kreditas“ ir Lietuvos centrinė kredito unija, bendras jų visų 2014-06-23 d. raštas, kuriame pateikti pasiūlymai buvo derinti su Lietuvos banku ir Finansų ministerija26 Teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 32, 33, 35, 36, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 61, 62, 64, 65, 70, 74 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 8 ir 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 25(1), 39(1), 64(1), 65(1) straipsniais Įstatymo projekto Nr. XIIP-1410 (toliau - projektas). Iš esmės projektui pritariame, tačiau teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl šių straipsnių: 2, 9, 10, 22 taip pat siūlymą dėl projekto papildymo naujais 25¹ ir 31¹ straipsniais. Siūlomi pakeitimai iš esmės buvo suderinti ir su Finansų ministerijos bei Lietuvos banko atstovais. 1. Dėl projekto 2 straipsniu keičiamos įstatymo 4 straipsnio 8 dalies pakeitimo. Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu dėl valstybių skolų krizės kai kurių Europos Sąjungos valstybių vyriausybių vertybinių popierių vertė reikšmingai svyruoja. Finansų ministerija (kartu su prie jos dirbusia iš Finansų ministerijos, Lietuvos banko, kredito unijų atstovų sudaryta darbo grupe) siūlo pakeisti Kredito unijų įstatymo (toliau - įstatymo) 4 straipsnio 7 dalį ir joje nustatyti, kad kredito unijų investavimo į vertybinius popierius tvarką nustato priežiūros institucija, kuri turi didesnį rizikos vertinimo potencialą ir gali lanksčiau reaguoti į rizikos pokyčius, nustatydama investavimo taisykles. Tačiau, nepaisant to, šiuo metu galiojančios įstatymo nuostatos iš esmės nėra keičiamos, rizika dėl valstybių vyriausybių vertybinių popierių vertės reikšmingų svyravimų nėra iš esmės diversifikuojama.

Siekiant sumažinti investicijų koncentraciją, riziką ir siekiant padidinti investicijų pelningumą bei kredito unijos nuosavą kapitalą, reikėtų sudaryti sąlygas didesniam rizikos diversifikavimui ir atsisakyti apribojimų investicijoms tik į valstybių vyriausybių ir centrinių bankų vertybinius popierius. Praktika rodo, kad bankai ir kitos kredito įstaigos turi platesnes galimybes rizikai diversifikuoti investuojant į su žaliavomis, tauriaisiais metalais, obligacijomis susietus fondus, kurie geriau leidžia diversifikuoti riziką dėl ekonomikos cikliškumo. Atsižvelgiant į tai, siūlome priežiūros institucijai suteikti platesnę diskrecijos teisę nustatyti saugaus investavimo taisykles, neribojant investicijų tik į vienos rūšies vertybinius popierius, bet sudarant galimybę pasirinkti įvairių rūšių vertybinius popierius ir geriau subalansuoti investicijų portfelį. Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Kredito unija turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos-Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir- Europos ekonominės erdvės valstybių-(-toliau— Europos Sąjungos valstybių narių) vyriausybių vertybinius popierius pagal priežiūros institucijos nustatytas investavimo taisykles.“ Pritarti iš dalies Pritarta Finansų ministerijos 2014 m. liepos 1 d. rašte Nr. ((7.59-02)-5K-1414170)-6K-1405158 šiuo klausimu pateiktam pasiūlymui, kuriam taip pat pritarė Audito komitetas ir visą įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį siūloma išdėstyti taip: „8.

Kredito unija turi teisę įsigyti tik valstybių centrinių bankų ir vyriausybių ne nuosavybės vertybinius popierius pagal priežiūros institucijos nustatytas tvarka investavimo taisykles.“

Lietuvos kredito unijų narių asociacija, Asociacija „Lietuvos kreditas“ ir Lietuvos centrinė kredito unija, bendras jų visų 2014-06-23 raštas, kuriame pateikti pasiūlymai buvo derinti su Lietuvos banku ir Finansų ministerija9

2. Dėl

projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo. Argumentai: projekte Finansų ministerija siūlo grąžinti kai kuriuos iki 2008 m. gruodžio 31d. galiojusius kredito unijų narystės kriterijus, kurie buvo grindžiami asmenų profesiniu bendrumu, kredito unijų nariais leidžiant tapti toje pačioje įmonėje ar įstaigoje dirbantiems asmenims, arba tai pačiai profesinei sąjungai dirbantiems asmenims. Sveikiname siekį įstatyme grąžinti profesinio bendrumo narystės kriterijus, kurie sėkmingai veikia Australijoje, Kanadoje, JAV. Tačiau to nepakanka, nes Lietuvoje nėra didelių įmonių ar įstaigų, kuriose galėtų įsikurti ir tvariai veikti kredito unijos, o priklausymas profesinėms sąjungoms nėra populiarus visuomenėje.

Todėl būtina numatyti kitus kriterijus, kurie leistų efektyviai plėtoti kredito unijų veiklą bei klasikinių kooperacijos principų įgyvendinimą Lietuvos kredito unijų veikloje. Kanados, JAV, Australijos, pavyzdžiu būtina sudaryti sąlygas atsirasti kredito unijoms, veikiančioms pagal profesinių interesų kriterijų. Tai padidintų kredito unijų patikimumą, konkurenciją tarp finansų įstaigų, finansinių paslaugų prieinamumą žmonėms. Teisės aktuose būtina įtvirtinti sąlygas atsirasti ir veikti kredito unijoms, kurios vienytų asmenis, priklausančius atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, taip pat dirbančius atitinkamoje ekonominės veiklos šakoje (pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių). Atsižvelgdami į tai, siūlome naujas kredito unijų įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių redakcijas, kurios sukurtų sąlygas Lietuvoje atsirasti ir efektyviai veikti kredito unijoms, veikiančioms ne tik pagal teritorinį, bet ir pagal profesinių interesų kriterijų. Taip pat siūlome įstatyme nustatyti, kad kredito unijos nario sutuoktiniui (sugyventiniui), kartu gyvenantiems vaikams (įvaikiams) ir tėvams (Įtėviams) būtų sudarytos sąlygos tapti unijų nariais nepriklausomai nuo jų atitikimo bendriesiems narystės unijoje kriterijams. Tai padidintų kredito unijų paslaugų prieinamumą kredito unijų narių šeimos nariams. 1) Pasiūlymas: Pakeisti projekto 9 straipsniu keičiamus įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus ir juos išdėstyti taip: “2) dirbantys toje pačioje įmonėje ar įstaigoje įmonėse, įstaigose, kurias vienija ta pati ekonominės veiklos rūšis, arba;

  • 3) priklausantys tai pačiai atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei

sąjungai arba jų susivienijimui.” Papildyti projekto 9 straipsniu keičiamą įstatymo 13 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: “2.

Kredito unijos nariais gali būti kredito unijos nario sutuoktinis (sugyventinis), kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai), neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.”

  • 2) Pasiūlymas: Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo

buvusią 13 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi, ją papildyti žodžiais

“išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį” ir išdėstyti taip:

”3. Konkretus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas narystės kriterijus turi būti nurodytas kredito unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis įstatuose nustatytą kriterijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį.”

  • 3) Pasiūlymas: Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo

buvusias 13 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12. 13 dalimis. Pritarti

Lietuvos kredito unijų narių asociacija, Asociacija „Lietuvos kreditas“ ir Lietuvos centrinė kredito unija, bendras jų visų 2014-06-23 raštas, kuriame pateikti pasiūlymai buvo derinti su Lietuvos banku ir Finansų ministerija24

3. Dėl

projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies pakeitimo. Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad papildžius įstatymo 13 straipsnį nauja 3 dalimi pasikeitė kitų straipsnio dalių numeracija, todėl, siekiant suderinti įstatymo straipsnius tarpusavyje, reikia pakeisti projekto

2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje esančią nuorodą į

įstatymo 13 straipsnio dalį.

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Be šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, indėlius ir kitas grąžintinas lėšas kredito unija turi teisę priimti ir iš Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, tarp jų iš viešųjų įstaigų, kurių dalininkės yra valstybės ar savivaldybių institucijos, jeigu tai numatyta kredito unijų steigimo dokumentuose, Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, kredito unijos narių steigiamų juridinių asmenų, kurie gali būti kredito unijos asocijuotais nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnio 3 4 dalyje nurodytus reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš kredito unijos narių nepilnamečių vaikų (įvaikių) ar globojamų vaikų, jeigu bent vienas iš tėvų ar globėjų (rūpintojų) yra kredito unijos narys. Kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas.“

Pritarti

Lietuvos kredito unijų narių asociacija, Asociacija „Lietuvos kreditas“ ir Lietuvos centrinė kredito unija, bendras jų visų 2014-06-23 raštas, kuriame pateikti pasiūlymai buvo derinti su Lietuvos banku ir Finansų ministerija33

4. Dėl

projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies pakeitimo.

Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad papildžius įstatymo 13 straipsnį nauja 3 dalimi pasikeitė kitų straipsnio dalių numeracija, todėl, siekiant suderinti įstatymo straipsnius tarpusavyje, reikia pakeisti projekto

3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje esančią nuorodą į

įstatymo 13 straipsnio dalį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Steigiamos kredito unijos pajus gali įsigyti jo s steigėjai, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie gali būti steigiamos kredito unijos nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnį ir laikantis šio įstatymo 13 straipsnio 8 9 dalyje nustatyto apribojimo. Kiekvienas kredito unijos steigėjas privalo įsigyti kredito unijos pagrindinį pajų ir nustatyta tvarka įmokėti nustatyto dydžio pajinį įnašą.“

Pritarti

Lietuvos kredito unijų narių asociacija, Asociacija „Lietuvos kreditas“ ir Lietuvos centrinė kredito unija, bendras jų visų 2014-06-23 raštas, kuriame pateikti pasiūlymai buvo derinti su Lietuvos banku ir Finansų ministerija102

5. Dėl

projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punkto pakeitimo. Argumentai: Finansų ministerija įstatymo 18 straipsnio 1 ir

3 dalyje siūlo nustatyti, kad pajinis įnašas už pagrindinį pajų gali būti

grąžinamas tik finansiniams metams pasibaigus ir kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui priėmus nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos. Siekiant užtikrinti saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, projekte siūloma nustatyti, kad iškilus grėsmei, jog atsiskaičius su asmeniu nebus vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai, pajinių įnašų grąžinimas sustabdomas kol bus užtikrintas minėtų normatyvų vykdymas.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šio rašto 8 punkte siūlome taikyti ir kitas priemones pajinio kapitalo tvarumui užtikrinti, t.y. taikyti apribojimus disponuoti pajiniais įnašais paskolas turintiems kredito unijų nariams, todėl siūlome šį straipsnį suderinti ne tiktai su įstatymo 18 straipsnio, bet ir su įstatymo 481 straipsnio nuostatomis. Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje 18 ir 48¹ straipsniuose nustatytų apribojimų nustatytos tvarkos.“

Pritarti

Lietuvos kredito unijų narių asociacija, Asociacija „Lietuvos kreditas“ ir Lietuvos centrinė kredito unija, bendras jų visų 2014-06-23 raštas, kuriame pateikti pasiūlymai buvo derinti su Lietuvos banku ir Finansų ministerija221

6. Dėl

projekto 22 straipsniu papildomos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies pakeitimo. Argumentai: Siekiant riboti kredito unijų rizikos prisiėmimą, Finansų ministerija siūlo įstatymo 32 straipsnį papildyti reikalavimu, kad stambios kredito unijos, t. y., kai kredito unijos turtas pasiekia 50 mln. litų, privalo turėti bent vieną rizikų vertinimo specialistą, kuris teiktų išvadas valdybai dėl rizikingų sandorių, viršijančių 100 000 litų.

Pritariame siūlymui stambioms kredito unijoms nustatyti privalomą rizikų vertinimo specialisto pareigybę, tačiau manome, kad įstatyme neturėtų būti konkrečiai detalizuojamos tokio specialisto funkcijos, kadangi tai nėra kredito unijos valdymo ar priežiūros organas, o taikant analogiją su kitais įstatymo straipsniais, įstatymo 32 straipsnyje nėra detalizuojamos vidaus audito tarnybos, ar 34 straipsnyje nėra detalizuojamos revizijos komisijos (revizoriaus) funkcijos. Todėl siūlome konkrečiai rizikų vertinimo specialisto kompetenciją ir funkcijas leisti nustatyti kredito unijos įstatuose ir kredito unijos visuotinio narių susirinkimo patvirtintuose dokumentuose. Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 22 straipsniu papildomą įstatymo 32 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kai kredito unijos turtas pasiekia 50 milijonų litų arba daugiau, kredito unija privalo turėti bent vieną rizikos vertinimo specialistą, kuris kredito unijos valdybai teikia išvadas dėl sandorių, turinčių galimos rizikos požymių ir viršijančių 100 000 litų, sudarymo kurio kompetenciją ir funkcijas nustato kredito unijos įstatai ir kiti kredito unijos visuotinio narių susirinkimo patvirtinti dokumentai.“ Pritarti Įstatymo projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalį suredaguoti taip: „4.

Kai kredito unijos turtas pasiekia 50 milijonų litų arba daugiau, kredito unija privalo turėti bent vieną rizikos vertinimo specialistą, kuris kredito unijos valdybai teikia išvadas dėl sandorių, turinčių galimos rizikos požymių ir viršijančių 100 000 litų, sudarymo kurio kompetenciją ir funkcijas nustato kredito unijos įstatai ir (arba) kiti kredito unijos visuotinio narių susirinkimo patvirtinti dokumentai.“

Lietuvos kredito unijų narių asociacija, Asociacija „Lietuvos kreditas“ ir Lietuvos centrinė kredito unija, bendras jų visų 2014-06-23 raštas, kuriame pateikti pasiūlymai buvo derinti su Lietuvos banku ir Finansų ministerija

7. Dėl

projekto papildymo nauju 25l straipsniu. Argumentai: Siekiant užtikrinti kredito unijų veiklos stabilumą ir galimybę amortizuoti galimus nuostolius, susijusius su sparčia kredito unijų veiklos plėtra ir naujų rizikų atsiradimu, Finansų ministerija siūlo pakeisti įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jame nustatyti kad mažiausias kredito unijos nuosavo kapitalo dydis turėtų būti ne mažesnis kaip

500 tūkstančių litų, taip pat siūlo taikyti kitas kredito unijų kapitalą

stiprinančias priemones. Kredito unijų kapitalo padidinimas turėtų padėti užtikrinti kredito unijų stabilumą, galimybes amortizuoti nuostolius ir siekiant užtikrinti Lietuvos banko padidintų veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą.

Todėl, siekiant stiprinti kredito unijų kapitalą, siūlome atsisakyti perteklinių apribojimų formuoti kredito unijų skolintą kapitalą tik iš kredito unijos narių, kredito unijų ir Centrinės kredito unijos skolintų lėšų, nes visais atvejais reikalingas priežiūros institucijos leidimas norint gautas lėšas įskaityti į kredito unijos skolintą kapitalą. Pasiūlymas:

Projektą papildyti nauju 25¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: 25¹ straipsnis. 37 straipsnio 1 dalies pakeitimas

37 straipsnio 1

dalyje išbraukti žodžius „iš kredito unijos narių, kredito unijų arba Centrinės kredito unijos“ ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius iš kredito unijos narių, kredito unijų arba Centrinės kredito unijos išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni kaip 5 metai.“

Pritarti

Lietuvos kredito unijų narių asociacija, Asociacija „Lietuvos kreditas“ ir Lietuvos centrinė kredito unija, bendras jų visų 2014-06-23 raštas, kuriame pateikti pasiūlymai buvo derinti su Lietuvos banku ir Finansų ministerija

31¹

8. Dėl

projekto papildymo nauju 31¹ straipsniu. Argumentai: Siekiant užtikrinti saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, projekte siūloma nustatyti, kad iškilus grėsmei, jog atsiskaičius su asmeniu nebus vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai, pajinių įnašų grąžinimas sustabdomas kol bus užtikrintas minėtų normatyvų vykdymas.

Taip pat, siekiant užtikrinti pajinio kapitalo stabilumą ir tvarumą, Finansų ministerija siūlo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinti pagrindinio ir papildomo pajaus sąvokas ir pan. Tačiau projekto 31 straipsniu išbraukiamos įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios apribojimus disponuoti pajiniu įnašu, nors tai nėra suderinama su siekiu užtikrinti kapitalo stabilumą ir tvarumą, nėra suderinama su įstatymo 39 straipsnio 3 dalimi ir nėra suderinama su teismų praktika, kuri gindama kredito unijų kapitalo tvarumą, rėmėsi būtent įstatymo

47 straipsnio 3 dalimi (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-04-16

nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2009, 2011 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1266-368/2011 ir kt.). Todėl siūlome įstatyme palikti nuostatą dėl apribojimų disponuoti kredito unijos pajiniais įnašais ir, pagal kontekstą, buvusią įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatą perkelti į atskirą naują įstatymo 48¹straipsnį. Pasiūlymas:

Projektą papildyti nauju 31¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: 31l straipsnis. Įstatymo papildymas 48¹ straipsniu Papildyti įstatymą 48¹ straipsniu: „48¹ straipsnis. Apribojimai disponuoti kredito unijos pajiniais įnašais Kredito unijos nariui apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis.“

Pritarti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.

1. Lietuvos Respubli-

kos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau–

STT), 2014-03-10 raštas Nr. 4-01-148519

1

1. Projekto

Nr. XIIP-1410 19 straipsnio 1 dalimi keičiamo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valdybos narių skaičius nustatomas įstatuose, tačiau jis negali būti mažesnis kaip 3. Siekdami kredito unijos valdybos veiksmingumo ir skaidrumo priimant sprendimus dėl kredito unijos veiklos, manome, kad minimalus kredito unijos valdybos narių skaičius turėtų būti didesnis, negu nustatytas projekte Nr. XIIP-1410. Projekto Nr. XIIP-1410 19 straipsnio 3 dalimi papildomo 28 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių, tai reiškia, kad 2 nariai, vienas iš kurių yra valdybos pirmininkas, o kitas – valdybos narys. Pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 29 straipsnio 2 dalį kredito unijos valdyba renka ir atšaukia kredito unijos administracijos vadovą, kuris gali būti kredito unijos valdybos pirmininku. Atsižvelgiant į tai, kad valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas, tai reiškia, kad administracijos vadovas išrenkamas vieno valdybos nario, kuris vienasmeniškai priima sprendimą tam tikru klausimu. Siekdami kredito unijos valdybos priimamų sprendimų skaidrumo, siūlome projekte nustatyti minimalų penkių kredito unijos valdybos narių skaičių ir kas lemia nutarimo priėmimą tuo atveju, kai dalyvaujančių posėdyje valdybos narių balsai pasiskirsto po lygiai (ar balsuos pakartotinai, ar nutarimo priėmimą lems valdybos pirmininko balsas). Neatsižvelgti Didžioji dauguma kredito unijų yra palyginti smulkios. Valdybos narių minimalaus skaičiaus padidinimas padidintų kredito unijų administravimo kaštus, o tai pablogintų jų konkurencines sąlygas net lyginant su bankais.

Taip pat pažymėtina, kad bakų minimalų valdybos narių skaičių nustato Akcinių bendrovių įstatymas (AB įstatymas), pagal kurį šis kaičius yra ne mažiau kaip 3. Be to, įstatymo projekte nustatyta valdybos balsavimo tvarka analogiška nustatytajai AB įstatyme. 2. STT, 2014-03-10 raštas Nr. 4-01-14852121212383

2. STT pritaria Lietuvos

Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2014-01-10 išvados Nr. XIIP-1410 21-24 punktuose nurodytoms pastaboms dėl 21 straipsniu keičiamo 30 straipsnio dalių įtvirtintų nuostatų, kuriose nustatytas neaiškus teisinis reguliavimas dėl:

2.1. dėl neaiškių išimtinių atvejų, kai kredito

unijos vadovas gali būti renkamas ar skiriamas neatitikęs nustatytų kvalifikacijos ir patirties reikalavimų (projekto Nr. XIIP-1410 21 straipsniu papildomo 30 straipsnio 6 dalis);

2.2. dėl teisinių pasekmių nebuvimo egzamino

neišlaikiusiems kredito unijos vadovams (projekto Nr. XIIP-1410 21 straipsniu papildomo 30 straipsnio 7 dalis). Manome, kad teisinio reguliavimo neaiškumas yra ydingas antikorupciniu požiūriu ir sudaro sąlygas piktnaudžiauti, todėl pritariame Teisės departamento siūlymui tikslinti šio projekto XIIP-1410 21 straipsniu keičiamo 30 straipsnio nuostatas. Pritarti Dėl 2.1. pastabos Įstatymo projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalį siūloma išdėstyti taip: „6.

Jei kredito unija pagrįstai mano, kad kredito unijos vadovu gali būti renkamas ar skiriamas ir asmuo, neatitinkantis nustatytų kvalifikacijos ir patirties reikalavimų, ji be kitų priežiūros institucijos nustatytų dokumentų papildomai pateikia argumentuotą paaiškinimą, patvirtinantį, kad numatomo rinkti kredito unijos vadovu asmens kvalifikacijos ir patirties pakanka, kad renkamas asmuo galėtų tinkamai eiti šias pareigas, ir sprendimą šį asmenį rinkti kredito unijos vadovu pagrindžiančius motyvus. Priežiūros institucija išduoda leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas tik tam asmeniui, kuris išlaikė vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą. Vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminavimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.“ Dėl

2.2. pastabos

Atsižvelgti ir pritarti pasiūlymui. Papildyti įstatymo projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 11 dalį nauju 3 punktu: „3) asmuo, kurį priežiūros institucija įpareigojo laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, neišlaiko arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko vadovo kvalifikacijos ir patirties egzamino.“

3. STT, 2014-03-10 raštas Nr. 4-01-148521

3

3. STT papildo Teisės departamento 23 punkte

nurodytą pastabą dėl projekto Nr. XIIP-1410 21 straipsnio 3 dalimi papildomo

30 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos, kurioje nurodyta, kad

<...> priežiūros institucija gali įpareigoti asmenį laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą, jeigu priežiūros institucijos turimi duomenys kelia abejonių dėl kredito unijos vadovo kvalifikacijos arba patirties<...>. Šioje nuostatoje nenustatyta, kokiais atvejais priežiūros institucija neįpareigoja asmens laikyti vadovo egzaminą, kai asmuo atitiko šioje dalyje nurodytus vieną ar abu atvejus.

Manome, kad nustatytas teisinis reglamentavimas sudaro nepagrįstą diskrecijos teisę priežiūros institucijai nuspręsti, ar įpareigoti asmenį laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą, ar neįpareigoti, to nemotyvuojant ir nesivadovaujant nustatytais kriterijais. Siekdami išvengti sąlygų antikorupciniu požiūriu ydingai interpretuoti nuostatas ir galimybių tuo piktnaudžiauti, siūlome patikslinti teisinį reguliavimą ir išdėstyti projekto Nr. XIIP-1410 21 straipsnio 3 dalimi papildomo 30 straipsnio 7 dalį taip: ,,<...> priežiūros institucija gali įpareigoti įpareigoja asmenį laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą, jeigu priežiūros institucijos turimi duomenys kelia abejonių dėl kredito unijos vadovo kvalifikacijos arba patirties <...>“. Pritarti STT siūlymui pritarė ir Seimo Audito komitetas. Siūloma patikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Papildyti 30 straipsnį nauja 7 dalimi:

„7. Be šio straipsnio 6 dalyje nustatyto atvejo, priežiūros institucija gali įpareigotija asmenį laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą, arba imasi įstatymuose nustatytų kitų priemonių, jeigu priežiūros institucijos turimi duomenys kelia abejonių dėl kredito unijos vadovo kvalifikacijos arba patirties:

1) kai kredito unijos vadovo vadovavimo laikotarpiu kredito unijai buvo skirta daugiau nei viena poveikio priemonė;

2) kai kredito unijos inspektavimo rezultatai rodo, kad kredito unijos vadovo vadovavimo laikotarpiu kredito unija nesilaiko teisės aktų reikalavimų.“ 4. STT,

2014-03-10 raštas Nr. 4-01-148523

1

Projekto Nr. XIIP-1410 23 straipsnio 1 dalimi keičiamo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolų komiteto narius ir pirmininką iš ne mažiau kaip 3 kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Iš nustatyto teisinio reguliavimo neaišku, koks turi būti mažiausias kredito unijos paskolų komiteto narių skaičius (2, 3 ar daugiau), kurį renka visuotinis narių susirinkimas. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, skaidrumo ir kredito unijos paskolų komiteto veiklos veiksmingumo, siūlome tikslinti šią projekto nuostatą ir nustatyti mažiausią kredito unijos paskolų komiteto penkių narių skaičių. Pritarti iš dalies

1) Įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pradžią papildyti tokiu nauju sakiniu: „ Paskolų komiteto narių skaičius negali būti mažesnis kaip 3. >...“

2) Pažymėtina, kad šio klausimo derinimo metu nei įstatymo projekto iniciatoriai, nei suinteresuoti asmenys nesiūlė didinti paskolų komiteto narių skaičiaus, nes tokia korekcija padidintų kredito unijų administravimo kaštus ir pablogintų konkurencines sąlygas. Be to, didžioji dauguma kredito unijų yra palyginti smulkios ir tokia korekcija joms būtų sunkiai įgyvendinama užduotis. 5. STT, 2014-03-10 raštas Nr. 4-01-148537

5. STT pritaria

Teisės departamento 28–29, 31 punktuose nurodytoms pastaboms dėl projekto Nr. XIIP-1410 37 straipsniu papildomo įstatymo 64¹ straipsnio 1, 3, 5 dalyse įtvirtintų nuostatų, kuriose nustatytas neaiškus teisinis reguliavimas dėl išlaidų, kurias turi atlyginti kredito unija, neapibrėžtumo (projekto Nr. XIIP-1410 37 straipsniu papildomo įstatymo 64¹ straipsnio 1 dalis). Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 37 straipsniu keičiamo įstatymo 64¹straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip: „<...> Išlaidas atlygina kredito unija. Atlyginimai šiems asmenims išmokami iš kredito unijos lėšų.“

6. STT, 2014-03-10 raštas Nr. 4-01-148537

1 6.

4-01-148537

1

6. STT

papildo Teisės departamento 28 punkte nurodytą pastabą dėl projekto Nr. XIIP-1410 37 straipsniu įstatymo papildomo 64¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kurioje nurodyta, kad laikinuoju atstovu veiklos priežiūrai skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai. Jei laikinu atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas laikino atstovo veiklos priežiūrai padėjėjas. Atlyginimus laikinajam atstovui veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Priežiūros institucija, nustatydama laikinajam atstovui veiklos priežiūrai ir laikinojo atstovo veiklos priežiūrai padėjėjui atlyginimus, atsižvelgia į abiejų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nors kvalifikacijos reikalavimai keliami tik laikinajam atstovui veiklos priežiūrai. Iš nustatyto teisinio reguliavimo nėra aišku, ar padėjėjui keliami kokie nors kvalifikacijos reikalavimai, kokias svarbias ir atsakingas funkcijas atlieka padėjėjas, kai jo kvalifikacija turi įtakos nustatant atlyginimo dydį, tuo tarpu laikinojo administratoriaus padėjėjui atlygis, nustatomas priežiūros institucijos ir laikinojo administratoriaus sutartyje, priklauso tik nuo laikinojo administratoriaus veiklos masto, kvalifikacijos, veiklos terminų. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir išvengti galimybių tuo piktnaudžiauti, siūlome tikslinti šią projekto nuostatą (nustatyti padėjėjui reikalavimus, jeigu jie yra būtini, ar pavyzdžiui, kaip nustatyta projekto Nr. XIIP-1410 38 straipsniu keičiamo 65 straipsnio 4 dalyje.

Nepritarti Laikinuoju atstovu veiklos priežiūrai skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui taikomi nustatyti tokie patys nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai, kaip ir kredito unijos vadovams, tačiau laikinojo atstovo veiklos priežiūrai padėjėjui, kaip ir kredito unijų vadovų pavaduotojams minėti atitinkami reikalavimai nėra (ir neturėtų būti) taikomi. Tuo tarpu įstatymo projekte nustatoma, kad atlyginimai laikinajam atstovui veiklos priežiūrai ir jo pavaduotojui nustatomi atsižvelgiant į jų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, t. y. pagal bendrus ir visiškai suprantamus atlyginimo už darbą principus. 7. STT, 2014-03-10 raštas Nr. 4-01-1485382

7. Projekto

Nr. XIIP-1410 38 straipsnio 2 dalimi keičiamo 65 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laikinasis administratorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip nurodyta šio įstatymo 30 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Projekto Nr. XIIP-1410 aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomos nustatytos normos dėl laikinojo administratoriaus ir laikinojo atstovo veiklos priežiūrai yra svarbios efektyviai kredito unijų veiklos priežiūrai vykdyti, kredito unijų sistemos stabilumui išlaikyti ir stiprinti. Pažymime, kad projekte Nr. XIIP-1410 kredito unijos vadovams ir laikinajam atstovui veiklos priežiūrai nustatomi didesni reikalavimai (būti nepriekaištingos reputacijos, turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas) negu laikinajam administratoriui (būti tik nepriekaištingos reputacijos), nors nuo jo priklauso ne tik kredito unijos tinkamas kredito unijos vadovų funkcijų atlikimas, bet ir, be kitų jam pavestų funkcijų, veiksmingas ir operatyvus kredito unijos stabilumo ir patikimumo atkūrimas. Lietuvos banko valdybos 2013 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 03-168 (toliau – Lietuvos banko nutarimas) 9 punkte laikinajam administratoriui nustatyti didesni reikalavimai negu pateiktame projekte Nr.

XIIP-1410, tai prieštarautų keliamiems reikalavimams rengiant teisės akto projektą. Manome, kad laikinajam administratoriui Lietuvos banko nutarime nustatytus didesnius, negu nustatyta projekte Nr. XIIP-1410, keliamus reikalavimus, būtina perkelti į aukštesnio lygio teisės aktą. Nustačius aukštesnio lygio teisės akte laikinajam administratoriui didesnius reikalavimus bus užtikrinta, kad šias funkcijas atliks iš tikrųjų kvalifikuotas ir kompetentingas asmuo, nuo kurio priklauso kredito unijos ir visų kredito unijos kreditorių interesai ir nebus pažeisti teisės akto projekto rengimui keliami reikalavimai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami laikinojo administratoriaus, nuo kurio priklauso kredito unijos stabilumas ir patikimumas, funkcijų veiksmingo atlikimo, siūlome projekte Nr. XIIP-1410 nustatyti didesnius reikalavimus laikinajam administratoriui atliekant įstatyme nustatytas funkcijas. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 65 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip: „<...> Laikinasis administratorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip nurodyta šio įstatymo 30 straipsnio

3 ir 4 dalyse, ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai

eiti pareigas.“

5. Subjektų, turinčių

įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.

2014-03-2026 Argumentai: Siekiant užtikrinti kredito unijų veiklos stabilumą ir galimybę amortizuoti galimus nuostolius, susijusius su sparčia kredito unijų veiklos plėtra ir naujų rizikų atsiradimu, Finansų ministerija siūlo pakeisti KUĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jame nustatyti, kad mažiausias kredito unijos nuosavo kapitalo dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 500 tūkstančių litų. Nekvestionuojant, kad toks minimalaus kapitalo padidinimas turėtų padėti užtikrinti kredito unijų stabilumą, siūlau detalizuoti šį projekto straipsnį. Praktika rodo, kad kredito unijos, įsteigusios daugiau teritorinių skyrių, išduoda atitinkamai daugiau paskolų ir turi didesnius finansinius įsipareigojimus bei rizikas, todėl, tokios kredito unijos privalo turėti didesnį įstatinį kapitalą galimiems nuostoliams amortizuoti. Atsižvelgiant į tai, siūlau nustatyti, kad minimalus kreditinės unijos nuosavo kapitalo dydis būtų ne mažesnis kaip 500 tūkstančiai litų, bet ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų kiekvienam kreditinės unijos teritoriniam skyriui. Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 26 straipsniu keičiamą įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti tai:

„1) 500 tūkstančių litų, jeigu kredito unija

neketina teikti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos licencinės finansinės paslaugo, bet ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų kiekvienam kreditinės unijos teritoriniam skyriui;“ Nepritarti Argumentai: Siūlymas nėra aiškiai suformuluotas, kad būtų galima jam pritarti. Jeigu siūlymo iniciatorius siekia, kad būtų nustatytas kapitalo dydis kiekvienam kreditinės unijos teritoriniam skyriui, tai šis siūlymo neįmanoma įgyvendinti nei teisiškai, nei praktiškai, nes kreditinės unijos teritorinis skyrius nėra savarankiškas juridinis asmuo, kuris galėtų formuoti savo kapitalą ir disponuoti juo. Pasiūlymas:

Nepritarti pasiūlymui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr.

Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas

2014-07-093

5 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą bei į tai, kad pagal Civilinio kodekso 2.77 straipsnio nuostatas, licencijos išduodamos jau įsteigtiems ir nustatyta tvarka įregistruotiems juridiniams asmenims, siekiantiems verstis tam tikros rūšies licencijuojama veikla, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalį. Pasiūlymai:

1. Išbraukti

Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį:

„3. Kredito unija gali būti įsteigta tik priežiūros institucijai išdavus licenciją.“

2. Patikslinti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo

įstatymo 9 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Kredito unija turi teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi priežiūros institucijos išduotą licenciją ir įregistruota juridinių asmenų registre.“

Pritarti

2. Audito komitetas

2014-07-095 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabą, patikslinti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 8 punktą. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) kredito unijos veiklos planą trejiems metams. Veiklos

plano sudarymo Rreikalavimus veiklos planui nustato priežiūros institucija;“

Pritarti

3. Audito komitetas

2014-07-095 Argumentai: Siekiant, kad Įstatymo projekto nuostatos būtų aiškios, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.

Priežiūros institucijosa jos nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę atlikti steigiamos kredito unijos, prašančios išduoti licenciją, pasirengimo teikti finansines paslaugas patikrinimą vietoje.“

Pritarti

4. Audito komitetas

2014-07-099 Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, kurios nustato, kad viešosios įstaigos dalininkė gali būti valstybė ir savivaldybė, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) asociacijos, profesinės sąjungos, profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės ir bendrijos, advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė, šeimynos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;“

Pritarti

5. Audito komitetas

2014-07-0910 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabą, patikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) palikti testamentu savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajus pajų vienam ar keliems asmenims;“

Pritarti

6. Audito komitetas

2014-07-0917 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabą, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Jei balsavimo teisę turintys nariai raštu pareikalauja, kredito unija turi parengti ir ne vėliau kaip likus 5 10 dienomsų iki visuotinio narių susirinkimo išsiųsti bendruosius balsavimo biuletenius to pareikalavusiems nariams registruotu laišku, elektroninėmis ryšių priemonėmis ar įteikti juos asmeniškai pasirašytinai.“

Pritarti

7. Audito komitetas

2014-07-0919

3 Argumentai: Siekiant, kad Įstatymo projekto nuostatos būtų aiškios bei atsižvelgiant į galiojančio Kredito unijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad „kredito unijos narys neturi teisės balsuoti visuotiniame narių susirinkime, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės kredito unijoje klausimą, taip pat kitais kredito unijos įstatuose numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas“, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalies paskutinį sakinį. Pasiūlymas:

Patikslinti Įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip: „<...> Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas ar valdybos narys yra kitaip tiesiogiai suinteresuotas.“

Pritarti

8. Audito komitetas

2014-07-0921

8 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23 pastabą, siūloma papildyti Įstatymo projekto 21 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 11 dalį nauju punktu ir nustatyti papildomą kriterijų, kada priežiūros institucija panaikina leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas.

Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 21 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 11 dalį nauju punktu ir jį išdėstyti taip: „3) asmuo, kurį priežiūros institucija įpareigojo laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, neišlaiko arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko vadovo kvalifikacijos ir patirties egzamino.“

Pritarti

9. Audito komitetas

2014-07-09 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 27 pastabą ir į tai, kad, vadovaujantis Audito įstatymo 27, 30 straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu, auditą gali atlikti ne tik audito įmonės, bet ir atestuoti auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai ar dirba audito įmonėje, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus, 27 straipsnio 7 dalį, 32 straipsnio 1 dalį. 34 straipsnio 3 dalį, 52 straipsnio 4 dalį, 53 straipsnį, 58 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus. Pasiūlymai:

1. Patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį

išdėstyti taip: „3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir revizijos komisijos narius (revizorių) ir iš jų atitinkamai - stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos pirmininkus, atestuotą auditorių ar audito įmonę;“

2. Patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį

išdėstyti taip: „6) nustatyti lėšų, kurias galima skirti finansinių ataskaitų eksperto ar nepriklausomo auditoriaus ar audito įmonės darbui apmokėti, limitą;“

3. Patikslinti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti

taip: „7.

Stebėtojų taryba turi teisę pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių ar audito įmonę patikrinti ir įvertinti kredito unijos finansines ataskaitas ir buhalterinę apskaitą.“

4. Patikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti

taip: „1. Kai kredito unijos turtas yra mažesnis negu 10 milijonų litų, kredito unijoje privalo būti renkama revizijos komisija (revizorius). Kai kredito unijos turtas pasiekia 10 milijonų litų arba daugiau, kredito unijoje turi būti atliekamas nepriklausomas auditas šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka. Revizijos komisiją (revizorių) renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos įstatuose nustatytam, ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui. Revizijos komisija (revizorius) kredito unijoje gali būti nerenkama (nerenkamas), jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą, kad kredito unijos auditą atliks atestuotas auditorius ar audito įmonė, arba jeigu pagal šį įstatymą kredito unijos auditas yra privalomas.“

5. Patikslinti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti

taip: „3. Revizijos komisija (revizorius) privalo patikrinti kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tuo remdamasi pateikti revizijos komisijos (revizoriaus) išvadą dėl šio ataskaitų rinkinio. Kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio patikrinimą revizijos komisija (revizorius) turi atlikti ir pateikti išvadą dėl šio ataskaitų rinkinio tik tada, kai atestuotas auditorius ar audito įmonė neatlieka kredito unijos audito.“

6. Patikslinti keičiamo įstatymo 52 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti

taip: „4.

Pasibaigus finansiniams metams, kredito unija privalo:

1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki eilinio kredito unijos visuotinio narių susirinkimo pateikti priežiūros institucijai revizijos komisijos (revizoriaus) ar audito įmonės patikrintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektą ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus išvadą;

21) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas kredito unijos nariams susipažinti su revizijos komisijos (revizoriaus), atestuoto auditoriaus ar audito įmonės patikrintu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus išvada;

32) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;

43) per 35 darbo dienas po kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo priėmimo dienos pateikti priežiūros institucijai revizijos komisijos (revizoriaus) ar atestuoto auditoriaus, ar audito įmonės patikrintą ir šio susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir sprendimą dėl pelno paskirstymo.;

4) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos priežiūros institucijos nustatyta tvarka paskelbti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus išvadą ir kitą priežiūros institucijos nurodytą informaciją visuomenei.“

„53 straipsnis. Auditas 1.

Auditas

1. Atestuotas

auditorius ar Aaudito įmonė turi atlikti kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą ir tuo remdamasi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų rinkinių ir audito ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar kredito unija:

1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus;

2) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus;

3) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;

4) laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kapitalo reikalavimų;

5) atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus veiksmingo ir patikimo nuosavybės valdymo bei saugios ir patikimos veiklos reikalavimus;

6) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas. 2. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas renka atestuotą auditorių ar audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip dvejų ateinančių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniams patikrinti. 3. Kredito unija iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su kredito unijos visuotinio narių susirinkimo išrinktau atestuotu auditoriumi ar audito įmone sudaryti sutartį dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinių audito ir pateikti ją priežiūros institucijai.“

8. Patikslinti keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus ir juos

išdėstyti taip: „3) sudaryti sutartis su atestuotais auditoriais ar audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl kredito unijos patikrinimo atlikimo, kad būtų nustatyta kredito unijos turto vertė, kredito unijos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrinti kiti kredito unijos veiklos klausimai.

Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad kredito unija priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijos patirtas patikrinimo organizavimo išlaidas atlygina kredito unija. Kai pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys atlieka kredito unijos patikrinimą, šiems asmenims taikomos šio įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos;

4) reikalauti, kad būtų pakeistas atestuotas auditorius ar audito įmonė, atliekanti kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinių patikrinimą, jei audito įmonė ar atestuotas auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų;“

Pritarti

10. Audito komitetas

2014-07-0937 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 28 pastabą ir siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 37 straipsniu keičiamo įstatymo 64¹straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 37 straipsniu keičiamo įstatymo 64¹straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip:

„<...> Išlaidas atlygina kredito unija. Atlyginimai šiems asmenims išmokami iš kredito

unijos lėšų.“

Pritarti

11. Audito komitetas

2014-07-0938

2 Argumentai: Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos 7 pastabą, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį.

Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip: „<...> Laikinasis administratorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip nurodyta šio įstatymo 30 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas.“

Pritarti

12. Audito komitetas

2014-07-0938

3 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 33 pastabą, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 38 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 65 straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad „apie priimtą sprendimą skelbti, pratęsti ar atšaukti kredito unijos veiklos apribojimą <...>“ būtų skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje. Pasiūlymas:

Patikslinti Įstatymo projekto 38 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 65 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Apie priimtą sprendimą skelbti, pratęsti ar atšaukti kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti kredito unijos laikinąjį administratorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.“

Pritarti

13. Audito komitetas

2014-07-092

6 Argumentai: Atsižvelgiant į asociacijos „Lietuvos kreditas“ 1 pasiūlymą, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Kredito unija turi teisę įsigyti tik valstybių centrinių bankų ir vyriausybių ne nuosavybės vertybinius popierius pagal priežiūros institucijos nustatytas tvarka investavimo taisykles.“ Pritarti 14.

Audito komitetas

2014-07-0921

3 Argumentai: Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos 3 pastabą, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Papildyti 30 straipsnį nauja 7 dalimi:

„7. Be šio straipsnio 6 dalyje nustatyto atvejo, priežiūros institucija gali įpareigotija asmenį laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą, arba imasi įstatymuose nustatytų kitų priemonių, jeigu priežiūros institucijos turimi duomenys kelia abejonių dėl kredito unijos vadovo kvalifikacijos arba patirties:

1) kai kredito unijos vadovo vadovavimo laikotarpiu kredito unijai buvo skirta daugiau nei viena poveikio priemonė;

2) kai kredito unijos inspektavimo rezultatai rodo, kad kredito unijos vadovo vadovavimo laikotarpiu kredito unija nesilaiko teisės aktų reikalavimų.“

Pritarti

15. Seimo

Kaimo reikalų komitetas, 2014-04-23 d. išvada Nr. 110-P-16 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-1410 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą Atsižvelgti iš dalies Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė 4, 8, 24, 25, 29, 31, ir 34 Seimo Teisės departamento (TD) išvadoje pateiktiems pasiūlymams, kuriems Kaimo reikalų komitetas (KRK) pritarė. Be to, Biudžeto ir finansų komitetas tik iš dalies pritarė 5, 7, ir 15 TD išvadoje pateiktiems pasiūlymas, kuriems KRK pritarė be išlygų. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį.

Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto

150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti

komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:

nuomonė: negauta

PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas [1] European Network of Credit Unions, internetinė prieiga: http://www.creditunionnetwork.eu/eu_and_cus [žiūrėta 2014-02-03]. [2] World Council of Credit Unions, 2012 Statistical Report. [3] Ten pat. [4] Martin Cihak, Wim Fonteyne, IMF European Department. Cooperative Banking: Flying Under the Radar, 2007. Internetinė prieiga: http://www.imf.org/external/pubs/ft/survey/so/2007/RES0925B.htm [žiūrėta 2014-02-04]. [5] 2012-03-30 Report of The Commission on Credit Unions. [6] European Commission - MEMO/13/393 02/05/2013. [7] European Commission Expert Group Report The Regulation of Microcredit in Europe, 2007. [8] Vilniaus kooperacijos kolegija UAB „Kompetencijos gildija“ taikomasis mokslinis tyrimas Smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo galimybių gerinimo priemonės, Ataskaita, Vilnius, 2004. [9] Muhammad Yunus, Nobel Lecture. http://www.nobelprize.org/nobel_prizes/peace/laureates/2006/yunus-lecture.html [aplankyta 2013-05-29] [10]Apibendrinimui žr.pvz.: Hudon, M. (2009). Should access to credit be a right? Journal of business ethics, 32(0), 0–23. [11] Betti, G., Dourmashkin, N., Rossi, M., & Yin, Y. P. (2007). Consumer over-indebtedness in the EU: measurement and characteristics. Journal of Economic Studies, 34(2), 136–156. [12] Morgan, D., & Strain, M. (2008). Payday holiday: How households fare after payday credit bans. FRB of New York Staff Report, (February). [13] Mann, R., & Hawkins, J. (2007). Just until payday.

Just until payday. UCLA Law Review, 54(4). [14] Žr. išnašą 10: Betti et.al (2007). [15] Europos Komisija (2001). Study of the problem of Consumer Indebtedness: Statistical Aspects. Prieiga internete: <http://ec.europa.eu/consumers/cons_int/fina_serv/cons_directive/>, [aplankyta 2013-05-29] [16] Europos Komisija (2010). Over-indebtedness. New evidence from the EU-SILC special module. Prieiga internete: <http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=6708&langId=en>, [aplankyta 2013-05-29]. [17] Karlan, D., Zinman, J. (2010). Expanding Credit Access: Using Randomized Supply Decisions to Estimate the Impacts // Review of financial studies. Vol. 23, No. (1), pp. 1-45 [18] Žr. išnašą 10: Betti et.al (2007). [19] Žr. išnašą 14 ir 15, Europos Komisija (2001 ir 2010), o taip pat European Commission (2008). Towards a Common Operational European Definition of Over-Indebtedness. Prieiga internete: <http://www.oee.fr/files/study_overindebtedness_en.pdf>, [aplankyta 2013-05-29]. [20] Opinion of the European Economic and Social Committee on „Accessing consumer and household credit: abusive practices“ )own – initiative opinio), 2011/C 18/05, 2010-04-30. [21]Konstitucinio Teismo 2006-05-31 nutarimas Nr. 42/03 ir kt. [22] Konstitucinio Teismo 1999 11 23 nutarimas Nr. 17/98. [23] Remigijus Šimašius, Teisinis pliuralizmas (daktaro disertacija, Vilnius, Lietuvos teisės universitetas, 2002). [24] 2009-09-08 ES Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nr. C-42/07. Taip pat žr.: pvz. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus bylose Nr. C-360/04, C-359/04, C-338/04 ir kt. [25] Konstitucinio Teismo 2002-04-09, 2003-03-17, 2004-01-26 ir kt. nutarimai. [26]Konstitucinio teismo 2000-12-21, 2005-07-08, 2008-01-07 nutarimai ir kt. [27] Expert Group Meeting organized by the Department of Economic and Social Affairs (DESA) of the United Nations (2009). Cooperatives, Crisis, Cooperative Law, New York. [28] R. Sudharson.

Sudharson. Perceptual Views On Co-operative: Towards The Societies – A Theoretical Analysis, 2013, Madurai. [29] The Sweden Institute. Fact Sheets on Sweeden, 1983, Sweden. [30] Pažymėtina, kad fizinio adreso kriterijus globalizacijos, laisvo darbo jėgos ir kapitalo judėjimo kontekste iš viso yra praradęs reikšmingumą [31] Pažymėtina, kad fizinio adreso kriterijus globalizacijos, laisvo darbo jėgos ir kapitalo judėjimo kontekste iš viso yra praradęs reikšmingumą [32] Pažymėtina, kad fizinio adreso kriterijus globalizacijos, laisvo darbo jėgos ir kapitalo judėjimo kontekste iš viso yra praradęs reikšmingumą