Projekto Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso NR. IX-785 130 ir 131 straipsnių PAKEITIMO įstatymas
1Pakeisti 130 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Suimtasis arba jo gynėjas turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo bei dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Skundą dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo galima paduoti per dvidešimt dienų nuo atitinkamos nutarties priėmimo. Skundas paduodamas per suėmimą paskyrusį ar jo terminą pratęsusį teismą, o šis privalo nedelsdamas perduoti skundą aukštesniajam teismui. Aukštesniojo teismo teisėjas trijų teisėjų kolegija privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo dienos. Skundui dėl suėmimo paskyrimo nagrinėti rengiamas posėdis; į jį šaukiami suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. Prokuroras turi pateikti aukštesniajam teismui skundui nagrinėti reikalingą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Jei skundas paduotas nagrinėjant bylą teisme, teismas, kurio nutartis apskųsta, privalo aukštesniajam teismui perduoti skundui nagrinėti reikalingą bylos medžiagą.“
2Pakeisti 130 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Aukštesniojo teismo teisėjo trijų teisėjų kolegija priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.“
1Pakeisti 131 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
nagrinėjimo teisme metu ne vėliau kaip per tris dienas nuo atitinkamos nutarties priėmimo turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo nepaskyrimo arba suimtojo paleidimo į laisvę, arba suėmimo termino nepratęsimo. Skundas paduodamas per suėmimo nepaskyrusį, suimtąjį paleidusį arba suėmimo termino nepratęsusį teismą, o šis privalo nedelsdamas perduoti skundą aukštesniajam teismui.
Aukštesniojo teismo teisėjas trijų teisėjų kolegija privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo dienos. Skundui nagrinėti rengiamas posėdis; į jį šaukiami įtariamasis ar kaltinamasis ir gynėjas. Šių asmenų neatvykimas netrukdo teismui nagrinėti skundą. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. Prokuroras turi pateikti aukštesniajam teismui skundui nagrinėti reikalingą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Jei skundas paduotas nagrinėjant bylą teisme, teismas, kurio nutartis apskųsta, privalo aukštesniajam teismui perduoti skundui nagrinėti reikalingą bylos medžiagą. 2. Pakeisti 131 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Aukštesniojo teismo teisėjo trijų teisėjų kolegija priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.“
1Įstatymas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 ir 131 straipsnių
nustatyta tvarka iki šio įstatymo įsigaliojimo paduoti skundai nagrinėjami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant pagerinti ypatingą reikšmę žmogaus teisėms ir nusikalstamų veikų tyrimui turinčių, galutinių ir įstatymo nustatyta tvarka neskundžiamų aukštesniųjų teismų sprendimų, nagrinėjant proceso dalyvių skundus dėl suėmimo, kokybę. Įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti kolegialaus teismo sprendimų priėmimo principą nagrinėjant skundus dėl nutarčių, kuriomis paskirtas suėmimas arba pratęstas suėmimo terminas, taip pat skundus dėl suėmimo nepaskyrimo, suėmimo termino nepratęsimo arba suimtojo paleidimo į laisvę. Tokia skundų nagrinėjimo tvarka ne tik pakeltų atitinkamų teismo sprendimų kokybę, bet taip pat sudarytų prielaidas padidinti visuomenės pasitikėjimą ypatingą svarbą turinčiais ir didelio dėmesio susilaukiančiais teismų sprendimais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal galiojančius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 ir 131 straipsnius visus skundus dėl nutarčių, kuriomis paskirtas suėmimas arba pratęstas suėmimo terminas, taip pat skundus dėl suėmimo nepaskyrimo, suėmimo termino nepratęsimo arba suimtojo paleidimo į laisvę nagrinėja vienas teisėjas. Kolegiali skundų nagrinėjimo tvarka nustatyta tik tuo atveju, kai suėmimas paskiriamas ar jo terminas pratęsiamas nagrinėjant bylą iš esmės Lietuvos apeliaciniame teisme. 4.
rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma atsisakyti galiojančios tvarkos, kai aukštesniųjų teismų teisėjai vienasmeniškai priima galutinius ir neskundžiamus esminę reikšmę žmogaus teisėms ir nusikalstamų veikų tyrimui turinčius sprendimus nagrinėjant skundus dėl suėmimo. Lyginamoji užsienio šalių patirties analizė rodo, kad aukštesniuosiuose arba apeliacinės instancijos teismuose paprastai yra įtvirtinama kolegialaus skundų nagrinėjimo taisyklė. Kolegialumo principo išimtys gali būti pateisinamos ir numatytos mažiau svarbiais klausimais, nesudėtingose bylose ir pan. Žmogaus teisių požiūriu negali būti laikomas nereikšmingu klausimas dėl asmens laisvės suvaržymo jį suimant. Lygiai taip pat efektyvaus nusikalstamų veikų tyrimo ir kovos su ypač pavojingais nusikaltimais požiūriu negali būti laikomas nereikšmingu klausimas dėl suimto asmens paleidimo į laisvę. Atvirkščiai, tokie klausimai, ypač kai dėl jų priimami galutiniai ir neskundžiami teismų sprendimai, gali sukelti ypatingus padarinius (nepagrįstas ir neteisėtas suėmimas suvaržo svarbiausias žmogaus teisės, o neteisėtas ir nepagrįstas suimtojo paleidimas gali kainuoti kitų žmonių gyvybes ir pan.). Neatsitiktinai būtent kolegialus skundų dėl suėmimo nagrinėjimas akcentuojamas lyginamuosiuose baudžiamosios justicijos tyrimuose (pavyzdžiui, Pradel, J. Lyginamoji baudžiamoji teisė. Vilnius: Eugrimas, 2001.). Todėl skundų dėl suėmimo nagrinėjimas kolegialiai pateisinamas netgi turint omenyje tai, kad tokios procesinės taisyklės gali padidinti teisėjų darbo krūvį. Priėmus Įstatymo projektą kolegiali skundų dėl suėmimo nagrinėjimo tvarka pakeltų atitinkamų teismo sprendimų kokybę ir sudarytų prielaidas padidinti visuomenės pasitikėjimą ypatingą svarbą turinčiais ir didelio dėmesio susilaukiančiais teismų sprendimais. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektas padidintų apygardų ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų darbo krūvį, nes iki šiol skundus dėl suėmimo nagrinėtų ne vienas, o trys šio teismo teisėjai. Šias nuostatas ir su tuo susijusį darbo krūvio padidėjimą galėtų kompensuoti supaprastintų proceso formų nustatymas mažiau reikšmingais klausimais (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37, 102, 233, 240, 243, 244, 261, 273, 314, 323, 361, 362, 362(1), 364, 367, 440, 441, 442 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 242(1) straipsniu įstatymo projekto priėmimas), taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintos naujos procesinės prievartos priemonės intensyvios priežiūros kaip alternatyvos suėmimui taikymas. Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas gali veiksmingai sumažinti prielaidas korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektą įgyvendinančios nuostatos dėl baudžiamajame procese jau pateiktų, bet neišnagrinėtų skundų nagrinėjimo tvarkos aptartos Įstatymo projekto 3 straipsnyje. 13. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, tačiau kai kuriais atvejais gali tekti perskirstyti teismų žmogiškuosius išteklius. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamojo proceso kodeksas“, „suėmimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. RESPUBLIKOS
2014-02-11 Nr. XIIP-1488 Vilnius Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, išsakytinos šios pastabos:
12014 m. sausio 1 d.
įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas:
a) iš projekto pavadinimo išbrauktinas įstatymo numeris;
b) projekto 1 ir 2 straipsnių pavadinimuose nenurodytinos keičiamos kodekso straipsnių dalys;
c) projekto 2 straipsnio 1 dalimi išdėstyta nauja kodekso straipsnio dalies redakcija išdėstytina kabutėse. 2. Projekto 1 ir 2 straipsnių antrųjų dalių tekstas tobulintinas kalbos kultūros požiūriu. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2014-02- Nr. Į 2014-02-06 Nr. XIIP-1488 DĖL lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 130 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑1488 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 130 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1488 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. L. e. generalinio direktoriaus pavaduotojos pareigas Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Stasys Brundza, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento atstovai: Rasa Svetikaitė, Laimis Gelažius, Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Paulius Griciūnas, Vainius Šarmavičius, Kristina Deviatnikovaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-02-11 1, 2 Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, išsakytinos šios pastabos:
12014 m. sausio 1 d.
įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas:
a) iš projekto pavadinimo išbrauktinas įstatymo numeris;
b) projekto 1 ir 2 straipsnių pavadinimuose nenurodytinos keičiamos kodekso straipsnių dalys;
c) projekto 2 straipsnio 1 dalimi išdėstyta nauja kodekso straipsnio dalies redakcija išdėstytina kabutėse. Pritarti 2.
dalių tekstas tobulintinas kalbos kultūros požiūriu. Pritarti
Respublikos Teisingumo ministerijos 2014-02-27 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 130 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1488 pažymime, kad dėl projekto atitikties
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-05-20 nutarimas Dėl LIETUVOS
2014 m. gegužės 14 d. Nr. 426 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. SV-S-590
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 11 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 130 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1488. Pritarti
2014-05-20 Įstatymo projektas turi būti suderintas su Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7.
patobulintam įstatymo projektui XIIP-109(2) sujungtam su įstatymo projektais XIIP-1488 ir XIP-4663 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-109(2) sujungtas su įstatymo projektais XIIP-1488 ir XIP-4663 ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas