Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 11 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir šį punktą išdėstyti taip: „9) asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą ir jų vaikai, gimę 1941 m. sausio 10 d. – 1945 m. gegužės
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5(1) straipsnio 2 dalį išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens-perkeltojo pažymėjimus. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia: Seimo narys Albinas Mitrulevičius
Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą ir jų vaikai, gimę 1941 m. sausio 10 d. – 1945 m. gegužės
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5(1) straipsnio 2 dalį išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens-perkeltojo pažymėjimus. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narys Albinas Mitrulevičius
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Teikiamo Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją asmenų, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltų į Lietuvą, vaikams, gimusiems nuo 1941m. sausio 10 d. iki 1945 m. gegužės 8 d. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminiai siūlytojai suvalkiečių draugija "Suvalkija". Įstatymo projektą teikia Seimo narys Albinas Mitrulevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti
„asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d.
susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 1 punktą išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens-perkeltojo pažymėjimus“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teikiamo Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją asmenų, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltų į Lietuvą, vaikams, gimusiems nuo 1941m. sausio 10 d. iki 1945 m. gegužės 8 d. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti įstatymus įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų reikės, todėl po įstatymo projekto pateikimo tikslinga gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų dėl įstatymo projekto negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Nukentėjusių asmenų valstybinė pensija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Teikia Seimo narys Parašas Albinas Mitrulevičius
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Prievartinis gyventojų perkėlimas palietė dviejų kartų - tėvų ir vaikų, o kai kuriais atvejais net vaikaičių likimą. Suvalkiečių draugija "Suvalkija" nuo 2008 m. rinko įrodymus, kad okupacijos metais perkeltųjų asmenų šeimose gimusių vaikų gyvenimo sąlygos nebuvo palankesnės gyvybės išsaugojimui, nei kai kuriose kitose nuo kitų okupantų prievartino apgyvendinimo vietose. Nuo 2008 m. suvalkiečių draugija
"Suvalkija" siekė, kad nukentėjusiųjų nuo okupacinių režimų vaikų
teisės būtų kiek galima tiksliau įvertintos ir patirta žala kiek įmanoma teisingiau pagal valstybės galimybes atlyginta. Lietuvos Respublikos Seimo nariai 2014-07-15 priėmė Lietuvos Respublikos Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio įstatymo Nr. VIII-342 5(1) straipsnio papildymą 2 dalimi, kuri teigia, kad "perkeltiesiems prilygintais asmenimis pripažįstami pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltiems į Lietuvą asmenims 1941 m. sausio 10 d. – 1945 m. gegužės 8 d. gimę vaikai." Teikiamo Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją asmenų, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltų į Lietuvą, vaikams, gimusiems nuo 1941m. sausio 10 d. iki 1945 m. gegužės 8 d. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminiai siūlytojai suvalkiečių draugija "Suvalkija". Įstatymo projektą teikia Seimo narys Albinas Mitrulevičius. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti
„asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d.
susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 1 punktą išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens-perkeltojo pažymėjimus“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teikiamo Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją asmenų, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltų į Lietuvą, vaikams, gimusiems nuo 1941m. sausio 10 d. iki 1945 m. gegužės 8 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą teisės aktų keisti nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Projektas parengtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti įstatymus įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų reikės, todėl po įstatymo projekto pateikimo tikslinga gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų dėl įstatymo projekto negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Nukentėjusių asmenų valstybinė pensija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Teikia Seimo narys Parašas Albinas Mitrulevičius
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-09-17 Nr. XIIP-2276 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos valstybinių pensijų įstatymo nr. i-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-2276 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2276 (toliau – Projektas) pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 18 d. raštu Projektui pateiktai pastabai, jog šiuo projektu siūloma nuostata, pagal kurią būtų nustatyta teisė į valstybinę pensiją tik vienai, Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais gimusių nukentėjusiųjų asmenų vaikų, grupei, – pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltų i Lietuvą, vaikams, gimusiems nuo 1941 m. sausio 10 d. iki 1945 m. gegužės 8 d. – vertintina konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, įtvirtinto tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, tiek Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs (2003 m. liepos 4 d. nutarimas), kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais. Šis principas įpareigoja vienodas situacijas vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokias pat situacijas vertinti skirtingai.
Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu – socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį. Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nusistovėjusios praktikos taip pat matyti, kad pagal vienodo požiūrio principą, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas[1]. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinis advokatas H. Mayras byloje Sotgiu prieš Deutsche Bundespost[2] yra pažymėjęs, kad skirtingas nesulyginamų situacijų vertinimas nereiškia diskriminacijos. Kuomet situacijos objektyviai nepalyginamos, nėra galimybės nustatyti ir diskriminacijos fakto. Skirtumų pripažinimas[3] ar atskirų grupių išskyrimas nebūtinai reiškia diskriminaciją. Tačiau Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta siūlomo reguliavimo argumentų ar motyvų, todėl kyla abejonių, ar aukščiau minėta Projekto nuostata nebus pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8
[1] Žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Akzo Nobel Chemicals Ltd ir Akcros Chemicals Ltd prieš Europos Komisiją, C‑550/07 P, EU:C:2010:512 54, 55 punktus; 2011 m. liepos 21 d. sprendimo Károly Nagy prieš Mezőgazdasági és Vidékfejlesztési Hivatal, C-21/10, EU:C:2011:505 47 punktą. [2] 1974 m. Gen. Advokato Mayras išvados byloje Sotgiu prieš Deutsche Bundespost 174 punktas. [3] Higgins N. The Right to Equality and Non-Discrimination With Regard to Language // Murdoch University Electronic Journal of Law. Vol. 10, No. 1, 2003.
DĖL
2014-09-18 Nr. XIIP-2276 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos valstybių pensijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnį ir įtvirtinti teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją asmenų, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltų į Lietuvą, vaikams, gimusiems nuo 1941 m. sausio 10 d. iki 1945 m. gegužės 8 d. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Pirma, pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalį „perkeltiesiems prilygintais asmenimis pripažįstami pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltiems į Lietuvą asmenims 1941 m. sausio 10 d. – 1945 m. gegužės 8 d. gimę vaikai“, tačiau tokia teisės norma dar nesuponuoja imperatyvo įtvirtinti teisę į nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją asmenų, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltų i Lietuvą, vaikams, gimusiems nuo 1941 m. sausio 10 d. iki 1945 m. gegužės
pensija, valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, privalu paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų; valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas neturi tapti privilegija (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas).
Pastebėtina, kad Įstatymo 11 straipsnyje išvardintų asmenų, turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, sąraše nėra numatyta kitų asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, vaikų, kurie patyrė panašius nepriteklius. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu būtų nustatyta teisė į valstybinę pensiją tik vienai, Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais gimusių nukentėjusiųjų asmenų vaikų, grupei, įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip pažeidžiantis asmenų lygiateisiškumo principą. Antra, siūloma nuostata nedera su Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-1410, III skyriaus 1 punktu, kuriame numatyta neplėsti nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų gavėjų grupių. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
pavadinime brauktina formuluotė ,,1 dalies“;
vietoj žodžių „šį punktą“ įrašytinas žodis „jį“;
tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis eilutės kairėje. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu išplečiamas valstybinių pensijų gavėjų ratas, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, išvada.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Megrelishvili I.Šambaraitė
DĖL
2016-01-04 Nr. XIIP-2276(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2276(2) iš esmės nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2276. Teisės departamentas dėl įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo laikosi savo nuomonės, išdėstytos 2014 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. XIIP-2276, t.y. jog šiuo projektu siūloma nuostata, pagal kurią būtų nustatyta teisė į valstybinę pensiją tik vienai, Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais gimusių nukentėjusiųjų asmenų vaikų, grupei, galimai pažeistų konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą, todėl įstatymo projekte teikiamas teisinis reguliavimas galimai nedera su konstituciniu asmenų lygybės įstatymui principu (Konstitucinio Teismo
m. rugsėjo 26 d. nutarimai). Jeigu įstatymo projekte teikiamam reguliavimui būtų pritarta, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, teisės aktą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-01- Nr. Į 2015-12-29 Nr. S-2015-8445 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos valstybinių pensijų įstatymo nr. i-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-2276(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2276(2) (toliau – Projektas) atkreipiame dėmesį į tai, kad nors Projekto aiškinamajame rašte yra pateikti siūlomo reguliavimo motyvai, vis dėlto lieka neaišku, kodėl Projektu siūloma nustatyti teisę į valstybinę pensiją tik vienai, Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais gimusių nukentėjusiųjų asmenų vaikų, grupei, t.y. nesuteikiant teisės gauti valstybinę pensiją kitų Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnyje išvardintų asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų bei turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (pavyzdžiui, tremtinių), vaikams, kurie patyrė panašius nepriteklius. Atsižvelgiant į tai Projekto nuostatos svarstytinos jų atitikties asmenų lygiateisiškumo principo, įtvirtinto tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, tiek Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, atžvilgiu (žr. Europos teisės departamento išvadą Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2276). Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8
žmogaus teisių komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto nariai: Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Danutė Akulavičienė, skyriaus vyr. specialistė Svajūnė Gaidamavičienė, Europos teisės departamento ES teisės įgyvendinimo koordinavimo skyrius vyriausioji specialistė Vaida Čepaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-01-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2276(2) iš esmės nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2276. Teisės departamentas dėl įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo laikosi savo nuomonės, išdėstytos 2014 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr.
XIIP-2276, t.y. jog šiuo projektu siūloma nuostata, pagal kurią būtų nustatyta teisė į valstybinę pensiją tik vienai, Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais gimusių nukentėjusiųjų asmenų vaikų, grupei, galimai pažeistų konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą, todėl įstatymo projekte teikiamas teisinis reguliavimas galimai nedera su konstituciniu asmenų lygybės įstatymui principu (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai). Atsižvelgti
Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekte dėstomos keičiamo Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730
Jeigu įstatymo projekte teikiamam reguliavimui būtų pritarta, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, teisės aktą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Pritarti
departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2276(2) (toliau
Projektu siūloma nustatyti teisę į valstybinę pensiją tik vienai, Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais gimusių nukentėjusiųjų asmenų vaikų, grupei, t.y. nesuteikiant teisės gauti valstybinę pensiją kitų Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnyje išvardintų asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų bei turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (pavyzdžiui, tremtinių), vaikams, kurie patyrė panašius nepriteklius. Atsižvelgiant į tai Projekto nuostatos svarstytinos jų atitikties asmenų lygiateisiškumo principo, įtvirtinto tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, tiek Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, atžvilgiu (žr. Europos teisės departamento išvadą Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2276). Atsižvelgti
Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekte dėstomos keičiamo Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. V.Popova, E.Kločionok, A.Danilova, L.Kulagina Kreipiamės Klaipėdos miesto sentikių bendruomenės vardu, tikėdamiesi sulaukti Jūsų tarpininkavimo ir paramos sprendžiant mums labai svarbų klausimą. Mes, sentikiai, 1941 m. sausio mėn.
mainų Suvalkų krašto nuo Nikono reformos represijų, pasitraukę į Lenkijos teritoriją buvome masiškai priverstinai perkelti į Lietuvą. Lenkijoje buvo paliktas visas užgyventas turtas. 2014 metų birželio mėnesį Seimas priėmė įstatymą pagal kurį į valstybines pensijas galės pretenduoti ne tik pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos susitarimą perkelti asmenys, bet ir jų vaikai gimę 1941.01.10 - 1945.05.08. Šis įstatymas turėjo įsigalioti 2015 m. sausio mėn. 01 d. Deja, jis neįsigaliojo, nes buvo reikalinga priimti įstatymo pataisas. Šiuo įstatymo projekto pataisos buvo pateiktos Seimui, tačiau projektas nesurinko pakankamo seimo narių skaičiaus. Rudens sesijoje įstatymo projekto pataisos bus teikiamos ir svarstomos dar kartą. Maloniai Jūsų prašome, kad įstatymo projekto pataisų svarstymas būtų įtrauktas į rytinį plenarinį posėdį. Būsime labai dėkingi, jei įstatymas bus priimtas. Pritarti
Lietuvos Respublikos Seimas netrukus svarstys Seimo nario A. Mitrulevičiaus pasiūlytą įstatymo projektą XII P – 2276(2). Šiuo projektu siekiama panaikinti pagal 1941-01-10 Vokietijos ir TSRS gyventojų mainų Susitarimą (Toliau – GMS) perkeltųjų asmenų šeimose nacių okupacijos metu gimusių vaikų diskriminaciją. Būtent mūsų draugija nuodugniai susipažinusi su perkeltųjų asmenų problemomis. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 –06- 28 priimto Nr.X -
statuso įstatymo 8 straipsnio 2 dalis skelbia: ”Asmenims, kurie nukentėjo nuo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos represinių režimų, neatsižvelgiant į jų pilietybę ir gyvenamą vietą represavimo ar žalos padarymo metu, jeigu jie šiuo metu yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas”.
Kryptingai ir nuosekliai vykdydama draugijos tikslus ir uždavinius tarybos iniciatyva LR Seimas 2000-01-04 metais priėmė Asmenų, nukentėjusių nuo1939-1990 metų okupacinių režimų, teisinio statuso įstatymo pataisą 5 (1) “PERKELTIEJI ASMENYS”, o Seimo nario A. Mitrulevičiaus pasiūlymu Seimas 2014-07-15priėmė šio įstatymo pataisą, kuria remiantis pagal GMS perkeltų asmenų šeimose nacių okupacijos laikotarpiu gimusiems vaikams suteiktas prilyginto nukentėjusiam-perkeltajam asmens statusas. Draugijos taryba nuodugniai susipažinusi su Valstybinių pensijų įstatymu ryžosi dar kartą prašyti Seimo nario A.Mitrulevičiaus įregistruoti Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymo NR. I - 730 11 straipsnio 9) pataisa turi būti tokia:” asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos
į Lietuvą ir jų vaikai, gimę 1941 m.sasusio 10 d.- 1945 m. gegužės 8 d., pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 1 punktą išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens - perkeltojo pažymėjimus”. Pataisa numatyta svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Kokiais argumentais remdamiesi ryžomės dar kartą kreiptis į LR Seimą dėl Valstybinių pensijų įstatymo pataisos priėmimo. Argumentai buvo aptarti draugijos posėdžiui pirmininkės B.
Kižienės paruoštame rašte:
Prievartinis 1941 metų gyventojų perkėlimas pagal GMS palietė dviejų kartų – tėvų ir vaikų, o kai kuriais atvejais net vaikaičių, likimą. Mūsų draugijos taryba rinko įrodymus, kad okupacijos metais perkeltųjų asmenų šeimose gimusių vaikų gyvenimo sąlygos nebuvo palankesnės gyvybės išsaugojimui nei kai kuriose kitose nuo okupantų prievartinio apgyvendinimo vietose. GMS buvo ne tik gyventojų, bet ir jų turto mainai. Ir labai nelygiaverčiai. Per pusantro mėnesio 1941 metais iš Lietuvos
“repatrijavo” į Reichą apie 50 000 asmenų. Į
Lietuvą iš Suvalkų ir Klaipėdos kraštų perkelta dvigubai mažiau – tik 14 000 žmonių. O mainomo turto santykis buvo dar didesnis:1x 4. Atkeliamos šeimos neturėjo pasirinkimo teisės: į kokį vokiečio-repatrianto ūkį šeimą atvežė, ten jis ir turėjo gyventi, nors ir po kelias šeimas dideliuose ūkiuose. GMS buvo ruošiama ir vykdoma su grifu “SLAPTA”. Sovietinė spauda aiškino, kad į Lietuvą savo noru atvyksta neturtingi žmonės, pasiryžę kurti komunizmą. Bronė Sveikatienė, gimusi 1932 metais, gerai prisimena: “ Į mus vietiniai gyventojai ėjo kaip į dyvą pažiūrėti: juk jie metė viską, ką turėjo ir atvažiavo į Lietuvą komunizmo statyti!” Nereikia turėti lakią vaizduotę, kad suprastume kaip buvo sutinkami paskutiniu momentu į perkeliamų grupę “įjungti” abipus lietuviško Suvalkų trikampio nuo Nikono reformos laikų Lenkijoje gyvenę rusiškai kalbantys skirtingos išvaizdos ir skurpulingai papročių besilaikantys sentikiai. Net prievarta perkeltuosius lietuvius vietiniai lietuviai sutiko su neslepiamu priešiškumu ir vadino juos kolaborantais. Turto mainai buvo nelygiaverčiai. Tačiau svarbiausias-esminis skirtumas - Lenkijoje jie turėjo nekilnojamą ir kitokį turtą kaip nuosavybę, o Lietuvoje gavo labai ribotą žemės kiekį tik “amžinam naudojimui’”, t. y neteko paveldėjimo teisės.
Faktiškai perkeltieji žmonės buvo eksproprijuoti. Tokiomis nepalankiomis moralinėmis psichologinėmis sąlygomis Antrojo pasaulinio karo pradžioje Suvalkų krašto lietuviai ir sentikiai pateko į Lietuvą. Tai buvo ne politiniai, bet pagal t a u t i n į požymį tremiami žmonės. “Masiniai etniniai valymai – Molotovo-Ribentropo pakto padarinys – bendras nacių ir sovietų padarinys “. Trumpą pirmą sovietinę okupaciją netrukus pakeitė nacių režimas. Tarybų valdžios nacionalizuotas turtas nebuvo grąžintas. Visi Lietuvos piliečiai ir perkeltieji pagal GMS buvo paskelbti “laikinaisiais valdytojais”. Nuosavybės grąžinimas turėjo prasidėti po pergalės Rytų fronte. Jau 1941 į paliktus savo ūkius ir namus veržėsi repatrijavę vokiečiai. Būtent jų grįžimu į Lietuvą prasidėjo pakoreguoto kolonizacijos plano “OST” įgyvendinimas. Pirmiausia reikėjo iškeldinti iš vokiečių ūkių ir namų Klaipėdos ir Suvalkų kraštų “laikinuosius valdytojus”.Tuo tikslu buvo sudaryta Piliečių apgyvendinimo komisija ir komisijos apskrityse.1941metų liepos mėnesį priimta “Lietuvos piliečių apgyvendinimui vykdyti INSTRUKCIJANr.1”.Sekančiais metais priimta INSTRUKCIJA Nr.2. Perkeltieji iš Suvalkų krašto asmenys buvo suregistruoti ir kiekvienos šeimos galva buvo priversta pasirašyti SKELBIMĄ, kuris savo esme reiškė kolektyvinę spec. komendantūros įskaitą. Ir atsivežtas iš Lenkijos nuosavas turtas ir gautas mainais Lietuvoje pagal valdžios pateiktą aprašą turėjo būti saugomas iki buvusio savininko grįžimo. Atkeltųjų gyventojų sąrašai buvo perduoti prievartinio įdarbinimo inspekcijai nukreipimui į prievartinio darbo zonas. Atkeltos į Lietuvą sentikių šeimos buvo paliktos vokiečių-repatriantų ūkiuose kaip darbo jėga.
Lietuvių šeimos prievarta organizuotai perkeltos į Vilnijos krašto nacių okupacinės valdžios nacionalizuotus lenkų ūkius. Suvalkiečių šeimos pasirinkimo teisės neturėjo - “naujuoju valdytoju” tapo to aktyviojo(!) lenko ūkio, į kurį jį nuvežė policajus. Dr. K. Grinius,. kun. M. Krupavičius ir prof. J. Aleksa
apie pasibaisėtinas lietuvių šeimų perkėlimo sąlygas rašoma: “Keliamos su mažais vaikais ir ligoniais šeimos atšalusiame ir lietingame ore, pablogėjusiais keliais tenka keliauti kelias dienas; tuo iškeliamųjų gyvybė statoma į pavojų. Tokiu būdu iškeliamieji iš savo ūkių žmonės laikomi net blogesnėse sąlygose kaip rusų belaisviai ir nežino, koks likimas jų laukia rytoj”. Apie Vilniaus krašto lenkų likimą Instrukcijoje buvo tiek pasakyta: jeigu buvęs savininkas iki nustatyto laiko nesusiras sau vietos, privalo su šeima atvykti į apskrities komisijos nurodytą vietą. Iš ten darbingus vežė į Saksonija, o kitus šeimos narius – į Alytaus specialią stovyklą. Daug lenkų nelaukė tokio likimo ir tapę krajovcais pradėjo terorizuoti
„naujuosius valdytojus“. Lietuvių šeimos Vilniaus
krašte gyveno nuolatinės grėsmės gyvybei sąlygomis. Po nesėkmių Rytų fronte naciai 1943 metais leido Vilnijos krašto lenkams grįžti į anksčiau nacionalizuotus savo ūkius. Gyventojų Perkėlimo komisijos 1943 metais darbą nutraukė. Susidorojimai su buvusiais
“naujaisiais valdytojais” Vilniaus krašte
tapo kasdieniniu reiškiniu. Lietuviai tapo pabėgėliais-kiškiais be vietos“. Taip buvo lengviausia išsaugoti savo šeimos egzistavimo galimybę. Gyvenimą Vilniaus krašte nacių okupacijos metu iš 129 užpildžiusių LGGRTC paruoštas
“Bolševikų ir nacių 1939-1990m. represijų aukų
ir pasipriešinimo dalyvių Lietuvoje anketas”, 44respondentai įvardija kaip sunkiausią per visas okupacijas.
Paskui besitraukiančią Vokietijos kariuomenę perkeltos šeimos visais įmanomais būdais traukė link į Suvalkų kraštą. Tačiau perkėlimo metu jie neteko Lenkijos pilietybės, todėl atsikuriančios Lenkijos valdžios atstovai neregistravo net tų sugrįžėlių, kuriems pavyko įsikurti savo nuosavybės teise turėtuose namuose. Ten jie buvo taip pat beteisiai nelegalai. Į Lenkijos teritoriją traukėsi nuo tarybinės okupacijos krajocai. Krajovcų keršto akcijos iki mirtinų atvejų buvo tęsiamos ir gimtajame krašte. Pagaliau Lenkijos valdžia įsakė visiems perkeltiesiems 1941 metais vėl išvykti į Lietuvą. Vengdami žiaurių represijų apie 50 procentų grįžusių į savo gimtinę antrą kartą patys išvyko į Lietuvą. Vėl ne savo valia atsiradusiems Lietuvoje žmonėms jau kita okupacinė valdžia įsakė apsigyventi
ūkiuose ir namuose. Pokario laikotarpiu, kai vyko kova už žemę ir laisvę, jų situacija nebuvo lengva. Sentikių šeimos prieglaudos ieškojo didžiuosiuose miestuose. Pokario laikotarpiu -1946 ir 1948 metais – tarybinė valdžia leido išvykti lenkų tautybės asmenims į Lenkiją. Tačiau suvalkiečiai tokia teise pasinaudoti negalėjo. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ir pradėjus įgyvendinti restitucinius įstatymus 1941 metų ekspropriacija, Lenkijos pilietybės netekimas ir prievartinis Lietuvos TSR pilietybės įgijimas skaudžiai kirto ne tik perkeltiems asmenims. Daug perkeltųjų šeimų įpėdinių dėl įvairių priežasčių negalėjo pasinaudoti per vėlai priimtomis įstatymų pataisomis ir dėl to nepaveldėjo pagal Lietuvos įstatymus tėvų ir senelių nuosavybės teise Lenkijoje turėtos žemės.
Jeigu nuskriaustieji nutartų grįžti į tėvų tėviškes ir po penkerių metų natūralizacijos būdu taptų Lenkijos piliečiais, buvusios tėvų ar senelių nuosavybės negalėtų susigrąžinti, nes to nenumato Lenkijos įstatymai. Taigi, perkeltų šeimų vaikai, gimę Lietuvoje 1941-01-10-1945-05-08 laikotarpiu tapo amžinaisiais tremtiniais. Tokia trumpa, bet labai skaudi perkeltųjų šeimų ir jų įpėdinių skriaudų istorija. Drįstame prašyti Seimo Žmogaus teisių komiteto Gerbiamos Pirmininkės ir visų komiteto narių pritarti svarstomam Valstybinių pensijų įstatymo pataisos projektui XII P- 2276(2) remdamiesi šiais argumentais:
perkėlimas į Vilniaus kraštą, gyvenimas lenkų apsuptyje, nelegalus grįžimas į Suvalkų kraštą ir antras priverstinis išvykimas į Lietuvos teritoriją, vyko nuolatinės gyvybei sąlygomis; sentikių šeimos okupacijos metais vidutiniškai perkeltos keturis kartus;
nacių pasitraukimo iš Lenkijos;
ir tapę Europos piliečiais grįžti į tėvų ir senelių nuosavybes teise turėtus namus perkeltųjų šeimų vaikai ir vaikaičiai ir dabar negali, t.y. jie - amžinieji tremtiniai; 4.LR Seimo narys A. Albertynas 1996 metais P A R E I Š K I M E Seimui perkeltuosius asmenis įvardijo kaip tremtinius ir klausimas buvo perduotas svarstyti Žmogaus teisių ir Užsienio reikalų komitetams. Šie dokumentais pagrįsti faktai rodo, kad perkeltųjų pagal GMS šeimoms ir jų okupacijų metais gimusiems vaikams, Lietuva buvo tremties vieta.
Tai skamba paradoksaliai, bet šį faktą patvirtina ir Bundestago 2000-08-12 priimtu Įstatymu “ATMINTIS,ATSAKOMYBĖ IR IR ATEITIS” - nacių okupacijos metu perkeltųjų šeimose gimusiems vaikams išmokėjo kompensacijas, nors jų tėvai dirbo priverstinius darbus L i e t u v o s t e r i t o r i j o j e. Lietuvos įstatymai įtvirtina nelygybę: Valstybinę pensiją gauna asmenys, įrašyti į tremiamųjų asmenų sąrašus, nors jiems pavyko tremties išvengti, o amžinieji tremtiniai Valstybinės pensijos kol kas negauna. Patekę po GMS neišvengiamybę, tėvai patyrė nuo dviejų okupantų materialinę žalą ir sunkius moralinius pergyvenimus. Tik dėl to, kad viena įgaliota Lietuvos institucija –LGGRTC – laiku “neparuošė namų darbų”- neįsigilino į dviejų agresorių sudarytos GMS pasekmes, Seimas priėmė ne tik perkeltuosius asmenis, bet ir jų vaikus diskriminuojančius įstatymus. Šios labai painios problemos pavėluotą sprendimą būtina teisingai kuo greičiau priimti. Lietuvoje –teisinėje demokratinėje valstybėje - viena nuo Ribentropo – Molotovo pakto pasekmių nukentėjusių asmenų grupė yra diskriminuojama. Tai neturėtų ilgiau tęstis Europos Sąjungos valstybėje. Teigiamas problemos sprendimas gali būti priimtas šios Seimo kadencijos pavasario sesijoje. Tai priklauso nuo Teisės ir teisėtvarkos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Žmogaus teisės komitetų protingumo ir teisingumo principais pagrįstų išvadų. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija
pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui XIIP-2276. Pritarti
pasiūlymai:
Z. Žvikienė. Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Irena Šambaraitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-01-04 Teisės departamentas dėl įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo laikosi savo nuomonės, išdėstytos 2014 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. XIIP-2276, t.y. jog šiuo projektu siūloma nuostata, pagal kurią būtų nustatyta teisė į valstybinę pensiją tik vienai, Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais gimusių nukentėjusiųjų asmenų vaikų, grupei, galimai pažeistų konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą, todėl įstatymo projekte teikiamas teisinis reguliavimas galimai nedera su konstituciniu asmenų lygybės įstatymui principu (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai).
Nepritarti Konstitucinis Teismo nutarimuose konstatuota, kad jeigu įstatyme humanizmo siekiais bus atsižvelgta į asmenų socialinės padėties skirtumus, tai savaime dar nereikš asmenų lygybės principo pažeidimo, kad diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. (Konstitucinio teismo 1996 m. sausio 24 d., 1998 m. lapkričio 11 d., 2003 m. liepos 4 d. nutarimai). Tarybų Sąjungos ir Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimu dėl gyventojų mainų, prievarta, pagal tautinį požymį iš Vokietijos okupuoto Suvalkų krašto į Tarybų Sąjungos okupuotą Lietuvą buvo perkelta apie 14 000 žmonių (lietuvių ir sentikių). Šie asmenys ir jų vaikai, gimę įstatymo projekte nurodytame laikotarpyje patyrė ne tik Antrojo pasaulinio karto sunkmetį, bet buvo perkelti iš savo gimtųjų kraštų, t.y. turėjo palikti savo ūkius ir gimtuosius namus, be to, pavojingomis gyvybei sąlygomis privalėjo dirbti priverčiamuosius darbus ten, kur jų darbo jėga buvo reikalinga nacių karo reikmėms. Be to, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui šie asmenys ir jų vaikai patyrė sunkumų tiek atkuriant pilietybę, tiek atgaunant nuosavybę. 3.
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekte dėstomos keičiamo Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui. 4. Balsavimo rezultatai: 3
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
IR FINANSŲ komitetas
O S DĖL
dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, , Dalia Mudėnienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-01-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2276(2) iš esmės nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2276. Teisės departamentas dėl įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo laikosi savo nuomonės, išdėstytos 2014 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr.
t.y. jog šiuo projektu siūloma nuostata, pagal kurią būtų nustatyta teisė į valstybinę pensiją tik vienai, Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais gimusių nukentėjusiųjų asmenų vaikų, grupei, galimai pažeistų konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą, todėl įstatymo projekte teikiamas teisinis reguliavimas galimai nedera su konstituciniu asmenų lygybės įstatymui principu (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai). Atsižvelgti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekte dėstomos keičiamo Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui. Jeigu įstatymo projekte teikiamam reguliavimui būtų pritarta, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, teisės aktą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Nesvarstyti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 2. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2276(2) (toliau – Projektas) atkreipiame dėmesį į tai, kad nors Projekto aiškinamajame rašte yra pateikti siūlomo reguliavimo motyvai, vis dėlto lieka neaišku, kodėl Projektu siūloma nustatyti teisę į valstybinę pensiją tik vienai, Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais gimusių nukentėjusiųjų asmenų vaikų, grupei, t.y. nesuteikiant teisės gauti valstybinę pensiją kitų Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnyje išvardintų asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų bei turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (pavyzdžiui, tremtinių), vaikams, kurie patyrė panašius nepriteklius. Atsižvelgiant į tai Projekto nuostatos svarstytinos jų atitikties asmenų lygiateisiškumo principo, įtvirtinto tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, tiek Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, atžvilgiu (žr. Europos teisės departamento išvadą Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekte dėstomos keičiamo Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. V.Popova, E.Kločionok, A.Danilova, L.Kulagina Kreipiamės Klaipėdos miesto sentikių bendruomenės vardu, tikėdamiesi sulaukti Jūsų tarpininkavimo ir paramos sprendžiant mums labai svarbų klausimą. Mes, sentikiai, 1941 m. sausio mėn.
susitarimą dėl gyventojų mainų Suvalkų krašto nuo Nikono reformos represijų, pasitraukę į Lenkijos teritoriją buvome masiškai priverstinai perkelti į Lietuvą. Lenkijoje buvo paliktas visas užgyventas turtas. 2014 metų birželio mėnesį Seimas priėmė įstatymą pagal kurį į valstybines pensijas galės pretenduoti ne tik pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos susitarimą perkelti asmenys, bet ir jų vaikai gimę 1941.01.10 - 1945.05.08. Šis įstatymas turėjo įsigalioti 2015 m. sausio mėn. 01 d. Deja, jis neįsigaliojo, nes buvo reikalinga priimti įstatymo pataisas. Šiuo įstatymo projekto pataisos buvo pateiktos Seimui, tačiau projektas nesurinko pakankamo seimo narių skaičiaus. Rudens sesijoje įstatymo projekto pataisos bus teikiamos ir svarstomos dar kartą. Maloniai Jūsų prašome, kad įstatymo projekto pataisų svarstymas būtų įtrauktas į rytinį plenarinį posėdį. Būsime labai dėkingi, jei įstatymas bus priimtas. Nepritarti. 2. Suvalkiečių draugija “SUVALKIJA” Lietuvos Respublikos Seimas netrukus svarstys Seimo nario A. Mitrulevičiaus pasiūlytą įstatymo projektą XII P – 2276(2). Šiuo projektu siekiama panaikinti pagal 1941-01-10 Vokietijos ir TSRS gyventojų mainų Susitarimą (Toliau – GMS) perkeltųjų asmenų šeimose nacių okupacijos metu gimusių vaikų diskriminaciją. Būtent mūsų draugija nuodugniai susipažinusi su perkeltųjų asmenų problemomis. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 –06- 28 priimto Nr. X -
statuso įstatymo 8 straipsnio 2 dalis skelbia: ”Asmenims, kurie nukentėjo nuo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos represinių režimų, neatsižvelgiant į jų pilietybę ir gyvenamą vietą represavimo ar žalos padarymo metu, jeigu jie šiuo metu yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas”.
Kryptingai ir nuosekliai vykdydama draugijos tikslus ir uždavinius tarybos iniciatyva LR Seimas 2000-01-04 metais priėmė Asmenų, nukentėjusių nuo1939-1990 metų okupacinių režimų, teisinio statuso įstatymo pataisą 5 (1)
“PERKELTIEJI ASMENYS”, o Seimo nario A. Mitrulevičiaus
pasiūlymu Seimas 2014-07-15priėmė šio įstatymo pataisą, kuria remiantis pagal GMS perkeltų asmenų šeimose nacių okupacijos laikotarpiu gimusiems vaikams suteiktas prilyginto nukentėjusiam-perkeltajam asmens statusas. Draugijos taryba nuodugniai susipažinusi su Valstybinių pensijų įstatymu ryžosi dar kartą prašyti Seimo nario A.Mitrulevičiaus įregistruoti Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymo NR. I - 730 11 straipsnio 9) pataisa turi būti tokia:” asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą ir jų vaikai, gimę 1941 m.sasusio 10 d.- 1945 m. gegužės 8 d., pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo1939 –
dalies 1 punktą išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens
Kižienės paruoštame rašte:
IR JOS
Prievartinis 1941 metų gyventojų perkėlimas pagal GMS palietė dviejų kartų – tėvų ir vaikų, o kai kuriais atvejais net vaikaičių, likimą. Mūsų draugijos taryba rinko įrodymus, ad okupacijos metais perkeltųjų asmenų šeimose gimusių vaikų gyvenimo sąlygos nebuvo palankesnės gyvybės išsaugojimui nei kai kuriose kitose nuo okupantų prievartinio apgyvendinimo vietose. GMS buvo ne tik gyventojų, bet ir jų turto mainai. Ir labai nelygiaverčiai. Per pusantro mėnesio 1941 metais iš Lietuvos
“repatrijavo” į Reichą apie 50 000 asmenų. Į
Lietuvą iš Suvalkų ir Klaipėdos kraštų perkelta dvigubai mažiau – tik 14 000 žmonių. O mainomo turto santykis buvo dar didesnis: 1x 4. Atkeliamos šeimos neturėjo pasirinkimo teisės: į kokį vokiečio-repatrianto ūkį šeimą atvežė, ten jis ir turėjo gyventi, nors ir po kelias šeimas dideliuose ūkiuose. GMS buvo ruošiama ir vykdoma su grifu “SLAPTA”. Sovietinė spauda aiškino, kad į Lietuvą savo noru atvyksta neturtingi žmonės, pasiryžę kurti komunizmą. Bronė Sveikatienė, gimusi 1932 metais, gerai prisimena: “ Į mus vietiniai gyventojai ėjo kaip į dyvą pažiūrėti: juk jie metė viską, ką turėjo ir atvažiavo į Lietuvą komunizmo statyti!” Nereikia turėti lakią vaizduotę, kad suprastume kaip buvo sutinkami paskutiniu momentu į perkeliamų grupę “įjungti” abipus lietuviško Suvalkų trikampio nuo Nikono reformos laikų Lenkijoje gyvenę rusiškai kalbantys skirtingos išvaizdos ir skrupulingai papročių besilaikantys sentikiai. Net prievarta perkeltuosius lietuvius vietiniai lietuviai sutiko su neslepiamu priešiškumu ir vadino juos kolaborantais. Turto mainai buvo nelygiaverčiai. Tačiau svarbiausias- esminis skirtumas - Lenkijoje jie turėjo nekilnojamą ir kitokį turtą kaip nuosavybę, o Lietuvoje gavo labai ribotą žemės kiekį tik “amžinam naudojimui’”, t. y neteko paveldėjimo teisės.
Faktiškai perkeltieji žmonės buvo eksproprijuoti. Tokiomis nepalankiomis moralinėmis psichologinėmis sąlygomis Antrojo pasaulinio karo pradžioje Suvalkų krašto lietuviai ir sentikiai pateko į Lietuvą. Tai buvo ne politiniai, bet pagal t a u t i n į požymį tremiami žmonės. “Masiniai etniniai valymai – Molotovo-Ribentropo pakto padarinys – bendras nacių ir sovietų padarinys “. Trumpą pirmą sovietinę okupaciją netrukus pakeitė nacių režimas. Tarybų valdžios nacionalizuotas turtas nebuvo grąžintas. Visi Lietuvos piliečiai ir perkeltieji pagal GMS buvo paskelbti “laikinaisiais valdytojais”. Nuosavybės grąžinimas turėjo prasidėti po pergalės Rytų fronte. Jau 1941 į paliktus savo ūkius ir namus veržėsi repatrijavę vokiečiai. Būtent jų grįžimu į Lietuvą prasidėjo pakoreguoto kolonizacijos plano “OST” įgyvendinimas. Pirmiausia reikėjo iškeldinti iš vokiečių ūkių ir namų Klaipėdos ir Suvalkų kraštų “laikinuosius valdytojus”. Tuo tikslu buvo sudaryta Piliečių apgyvendinimo komisija ir komisijos apskrityse.1941metų liepos mėnesį priimta “Lietuvos piliečių apgyvendinimui vykdyti INSTRUKCIJANr.1”.Sekančiais metais priimta INSTRUKCIJA Nr.2. Perkeltieji iš Suvalkų krašto asmenys buvo suregistruoti ir kiekvienos šeimos galva buvo priversta pasirašyti SKELBIMĄ, kuris savo esme reiškė kolektyvinę spec. komendantūros įskaitą. Ir atsivežtas iš Lenkijos nuosavas turtas ir gautas mainais Lietuvoje pagal valdžios pateiktą aprašą turėjo būti saugomas iki buvusio savininko grįžimo. Atkeltųjų gyventojų sąrašai buvo perduoti prievartinio įdarbinimo inspekcijai nukreipimui į prievartinio darbo zonas. Atkeltos į Lietuvą sentikių šeimos buvo paliktos vokiečių-repatriantų ūkiuose kaip darbo jėga.
Lietuvių šeimos prievarta organizuotai perkeltos į Vilnijos krašto nacių okupacinės valdžios nacionalizuotus lenkų ūkius. Suvalkiečių šeimos pasirinkimo teisės neturėjo - “naujuoju valdytoju” tapo to aktyviojo(!) lenko ūkio, į kurį jį nuvežė policajus. Dr. K. Grinius,. kun. M. Krupavičius ir prof. J. Aleksa 1942 metais įteiktame Kauno vokiečių Generaliniam Komisarui MOMERANDUME apie pasibaisėtinas lietuvių šeimų perkėlimo sąlygas rašoma: “Keliamos su mažais vaikais ir ligoniais šeimos atšalusiame ir lietingame ore, pablogėjusiais keliais tenka keliauti kelias dienas; tuo iškeliamųjų gyvybė statoma į pavojų. Tokiu būdu iškeliamieji iš savo ūkių žmonės laikomi net blogesnėse sąlygose kaip rusų belaisviai ir nežino, koks likimas jų laukia rytoj”. Apie Vilniaus krašto lenkų likimą Instrukcijoje buvo tiek pasakyta: jeigu buvęs savininkas iki nustatyto laiko nesusiras sau vietos, privalo su šeima atvykti į apskrities komisijos nurodytą vietą. Iš ten darbingus vežė į Saksonija, o kitus šeimos narius – į Alytaus specialią stovyklą. Daug lenkų nelaukė tokio likimo ir tapę krajovcais pradėjo terorizuoti
„naujuosius valdytojus“. Lietuvių šeimos Vilniaus
krašte gyveno nuolatinės grėsmės gyvybei sąlygomis. Po nesėkmių Rytų fronte naciai 1943 metais leido Vilnijos krašto lenkams grįžti į anksčiau nacionalizuotus savo ūkius. Gyventojų Perkėlimo komisijos 1943 metais darbą nutraukė. Susidorojimai su buvusiais
“naujaisiais valdytojais” Vilniaus krašte
tapo kasdieniniu reiškiniu. Lietuviai tapo pabėgėliais-kiškiais be vietos“. Taip buvo lengviausia išsaugoti savo šeimos egzistavimo galimybę. Gyvenimą Vilniaus krašte nacių okupacijos metu iš 129 užpildžiusių LGGRTC paruoštas “Bolševikų ir nacių 1939-1990m. represijų aukų ir pasipriešinimo dalyvių Lietuvoje anketas”, 44respondentai įvardija kaip sunkiausią per visas okupacijas.
Paskui besitraukiančią Vokietijos kariuomenę perkeltos šeimos visais įmanomais būdais traukė link į Suvalkų kraštą. Tačiau perkėlimo metu jie neteko Lenkijos pilietybės, todėl atsikuriančios Lenkijos valdžios atstovai neregistravo net tų sugrįžėlių, kuriems pavyko įsikurti savo nuosavybės teise turėtuose namuose. Ten jie buvo taip pat beteisiai nelegalai. Į Lenkijos teritoriją traukėsi nuo tarybinės okupacijos krajocai. Krajovcų keršto akcijos iki mirtinų atvejų buvo tęsiamos ir gimtajame krašte. Pagaliau Lenkijos valdžia įsakė visiems perkeltiesiems 1941 metais vėl išvykti į Lietuvą. Vengdami žiaurių represijų apie 50 procentų grįžusių į savo gimtinę antrą kartą patys išvyko į Lietuvą. Vėl ne savo valia atsiradusiems Lietuvoje žmonėms jau kita okupacinė valdžia įsakė apsigyventi
ūkiuose ir namuose. Pokario laikotarpiu, kai vyko kova už žemę ir laisvę, jų situacija nebuvo lengva. Sentikių šeimos prieglaudos ieškojo didžiuosiuose miestuose. Pokario laikotarpiu -1946 ir 1948 metais – tarybinė valdžia leido išvykti lenkų tautybės asmenims į Lenkiją. Tačiau suvalkiečiai tokia teise pasinaudoti negalėjo. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ir pradėjus įgyvendinti restitucinius įstatymus 1941 metų ekspropriacija, Lenkijos pilietybės netekimas ir prievartinis Lietuvos TSR pilietybės įgijimas skaudžiai kirto ne tik perkeltiems asmenims. Daug perkeltųjų šeimų įpėdinių dėl įvairių priežasčių negalėjo pasinaudoti per vėlai priimtomis įstatymų pataisomis ir dėl to nepaveldėjo pagal Lietuvos įstatymus tėvų ir senelių nuosavybės teise Lenkijoje turėtos žemės.
Jeigu nuskriaustieji nutartų grįžti į tėvų tėviškes ir po penkerių metų natūralizacijos būdu taptų Lenkijos piliečiais, buvusios tėvų ar senelių nuosavybės negalėtų susigrąžinti, nes to nenumato Lenkijos įstatymai. Taigi, perkeltų šeimų vaikai, gimę Lietuvoje 1941-01-10-1945-05-08 laikotarpiu tapo amžinaisiais tremtiniais. Tokia trumpa, bet labai skaudi perkeltųjų šeimų ir jų įpėdinių skriaudų istorija. Drįstame prašyti Seimo Žmogaus teisių komiteto Gerbiamos Pirmininkės ir visų komiteto narių pritarti svarstomam Valstybinių pensijų įstatymo pataisos projektui XII P- 2276(2) remdamiesi šiais argumentais:
perkėlimas į Vilniaus kraštą, gyvenimas lenkų apsuptyje, nelegalus grįžimas į Suvalkų kraštą ir antras priverstinis išvykimas į Lietuvos teritoriją, vyko nuolatinės gyvybei sąlygomis; sentikių šeimos okupacijos metais vidutiniškai perkeltos keturis kartus;
nacių pasitraukimo iš Lenkijos;
namus perkeltųjų šeimų vaikai ir vaikaičiai ir dabar negali, t.y. jie - amžinieji tremtiniai; 4.LR Seimo narys A. Albertynas 1996 metais P A R E I Š K I M E Seimui perkeltuosius asmenis įvardijo kaip tremtinius ir klausimas buvo perduotas svarstyti Žmogaus teisių ir Užsienio reikalų komitetams. Šie dokumentais pagrįsti faktai rodo, kad perkeltųjų pagal GMS šeimoms ir jų okupacijų metais gimusiems vaikams, Lietuva buvo tremties vieta.
Tai skamba paradoksaliai, bet šį faktą patvirtina ir Bundestago 2000-08-12 priimtu Įstatymu
“ATMINTIS,ATSAKOMYBĖ IR IR ATEITIS” - nacių okupacijos metu perkeltųjų
šeimose gimusiems vaikams išmokėjo kompensacijas, nors jų tėvai dirbo priverstinius darbus L i e t u v o s t e r i t o r i j o j e. Lietuvos įstatymai įtvirtina nelygybę: Valstybinę pensiją gauna asmenys, įrašyti į tremiamųjų asmenų sąrašus, nors jiems pavyko tremties išvengti, o amžinieji tremtiniai Valstybinės pensijos kol kas negauna. Patekę po GMS neišvengiamybę, tėvai patyrė nuo dviejų okupantų materialinę žalą ir sunkius moralinius pergyvenimus. Tik dėl to, kad viena įgaliota Lietuvos institucija –LGGRTC – laiku “neparuošė namų darbų”- neįsigilino į dviejų agresorių sudarytos GMS pasekmes, Seimas priėmė ne tik perkeltuosius asmenis, bet ir jų vaikus diskriminuojančius įstatymus. Šios labai painios problemos pavėluotą sprendimą būtina teisingai kuo greičiau priimti. Lietuvoje –teisinėje demokratinėje valstybėje - viena nuo Ribentropo – Molotovo pakto pasekmių nukentėjusių asmenų grupė yra diskriminuojama. Tai neturėtų ilgiau tęstis Europos Sąjungos valstybėje. Teigiamas problemos sprendimas gali būti priimtas šios Seimo kadencijos pavasario sesijoje. Tai priklauso nuo Teisės ir teisėtvarkos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Žmogaus teisės komitetų protingumo ir teisingumo principais pagrįstų išvadų. Nepritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2276(2) atmesti. 1.
reguliavimu būtų nustatyta teisė į valstybinę pensiją tik vienai, Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais gimusių nukentėjusiųjų asmenų vaikų, grupei, tačiau kiti Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais gimę vaikai patyrę panašius nepriteklius nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos negautų. 2. Siūloma nuostata nedera su Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-1410, III skyriaus 1 punktu, kuriame numatyta neplėsti nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų gavėjų grupių. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7; prieš – 0; susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Kęstutis Bartkevičius, Rytas Kupčinskas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius .