Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems asmenims iki aštuoniolikos metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims darbuotojoms, neįgaliesiems;“. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Darbdavys – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau
išdėstyti taip:
„9. Darbuotojas – kaip nustatyta Darbo kodekso15 straipsnyje 20
straipsnio 2 dalyje. taip pat asmuo, įgijęs įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir dirbantis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiame Įstatyme darbuotoju taip pat yra laikomas asmuo, dirbantis kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, ir asmuo, kuris vykdo neatlygintiną veiklą pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį.“
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Darbuotojų atstovai – kaip nustatyta Darbo kodekso 19 179 straipsnyje.“
4Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai – pagal Darbo kodekso 167 straipsnį sudaromos darbo tarybos narys arba įmonės ar laivo darbuotojų kolektyvo susirinkime išrinktas darbuotojas, kuriam suteikiami įgaliojimai atstovauti įmonės ar laivo, padalinio, pamainos darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje.“
5Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14.
Incidentas – su darbu susijęs įvykis, dėl kurio darbuotojas nepatiria žalos sveikatai arba dėl patirtos žalos sveikatai nepraranda darbingumo.“
galios 2 straipsnio 17 dalį. „17. Jaunas asmuo – asmuo iki 18 metų.“
7Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Krūtimi maitinanti moteris darbuotoja
galios 2 straipsnio 20 dalį. „20. Lengvas ir saugus darbas vaikui – saugus, vaiko fizines galimybes atitinkantis darbas.“
9Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir gyvenamosios vietos ar kitos darbovietės, kai vykstama organizuotai darbdavio transportu
1) gyvenamosios vietos;
2) vietos ne įmonės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu;
3) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;
4) kitos darbovietės. Šiuo atveju nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą tiria darbdavio, pas kurį vykstama, sudaryta komisija.“
10Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Neseniai pagimdžiusi moteris darbuotoja – motina darbuotoja, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros
įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti vaiką, kol jam sukaks vieni metai.“
11Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Nėščia moteris darbuotoja – darbuotoja, pateikusi darbdaviui
sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą.“
12Pakeisti 2 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:
„30.
Profesinė rizika (rizika) – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio pavojų ir rizikos veiksnių galimai sukeltos žalos sveikatai sunkumo ir žalos pasireiškimo tikimybės santykis.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbuotojų saugos ir sveikatos moksliniai tyrimai finansuojami iš valstybės biudžete mokslui ir studijoms numatomų asignavimų, taip pat nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo lėšomis.“
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Profesinės sąjungos Darbuotojų atstovas atstovauja darbuotojų interesams sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, vadovaudamasis Darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais. Jeigu įmonėje nėra profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojų interesams sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas atstovauja darbo taryba.“
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, darbdavio paskirtų asmenų funkcijas, teises, pareigas nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai. Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.
Šiuose nuostatuose, atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, nustatoma, kiek privalo būti darbdavio paskirtų asmenų, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir (ar) fizinių asmenų, atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, ir ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas gali atlikti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris yra apmokytas ir kurio žinios patikrintos Valstybinės darbo inspekcijos, vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) įmonėje komitetas steigiamas, kai joje dirba 50 ar daugiau darbuotojų vidutinis darbuotojų skaičius, nustatomas pagal Darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalį, yra 50 darbuotojų ir daugiau. Jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų vidutinis darbuotojų skaičius yra mažesnis negu 50, komitetas gali būti steigiamas darbdavio ar darbuotojų atstovų atstovo iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų kolektyvo siūlymu. Ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse yra didesnė profesinė rizika ir kurių įmonėse rekomenduojama steigti komitetą, jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų vidutinis darbuotojų skaičius yra mažesnis negu 50, nustatomos Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendruosiuose nuostatuose;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Vadovaudamasi įmonės komiteto nuostatais, įmonės profesinė sąjunga, o jeigu profesinės sąjungos nėra, – kiti darbuotojų atstovai darbo taryba pusę komiteto narių paskiria iš darbo tarybos narių, o dėl kitų komiteto narių organizuoja rinkimus įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime organizuoja darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus ir iš jų išrenka komiteto narius darbuotojų. Jeigu įmonėje darbo taryba nesudaryta – visi komiteto nariai renkami darbdavio organizuojamame įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime. Įmonės padalinių ir darbuotojų, kuriems atstovauja darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, skaičių nustato darbuotojų atstovai darbo taryba, o jeigu jos nėra – įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas. Jeigu įmonėje yra daugiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, vienas iš jų renkamas vyresniuoju darbuotojų atstovu ir koordinuoja visų įmonės darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai veiklą. Jeigu įmonėje vidutinis darbuotojų skaičius yra mažesnis negu 50 ir neįsteigtas komitetas, darbo taryba paskiria darbuotojų atstovu (atstovais) saugai ir sveikatai darbo tarybos narį (narius), o jeigu įmonėje nėra darbo tarybos – jis (jie) išrenkamas (išrenkami) darbdavio organizuojamame darbuotojų kolektyvo susirinkime. Kiekvienoje darbo pamainoje privalo būti ne mažiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai. Laive, vadovaujantis laivo komiteto nuostatais, darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai ir laivo komiteto narys (nariai) renkamas (renkami) laivo darbuotojų susirinkime. Duomenys apie darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narius turi būti paskelbti viešai visiems įmonės darbuotojams ar laivo darbuotojams.“
3Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai
taikomos Darbo kodekso 134 183 straipsnio 3–5 ir 7 dalyse nustatytos garantijos.
Darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai įgaliojimus gali sustabdyti ar atšaukti jį išrinkę darbuotojų atstovai paskyrusi darbo taryba ar jį išrinkęs darbuotojų kolektyvo susirinkimas.“
Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Potencialiai pavojingus darbo įrenginius remontuoja, pertvarko, jų techninę būklę prižiūri ir tikrina tik tie darbuotojai,
kurie yra specialiai paskirti atlikti tokius darbus. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarką nustato Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas ir Energetikos įstatymas.“
pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Privalomi sveikatos patikrinimai
darbuotojams, nurodytiems Darbo kodekso 265 straipsnyje. Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir darbuotojų sveikatos tikrinimo patikrinimo grafiką, su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus ir kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko. Tuo atveju, kai darbuotojo sveikata nepatikrinama grafike nustatytu laiku dėl ne nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti dėl galimo pavojaus savo sveikatai. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, darbdavys moka darbuotojui darbo užmokestį.
Privalomai sveikata tikrinama:
1) darbuotojų iki aštuoniolikos metų jiems įsidarbinant ir periodiškai kiekvienais metais, kol sukaks aštuoniolika metų;
2) darbuotojų, kurių darbo vietos profesinės rizikos įvertinimo rezultatai rodo, kad kyla ar gali kilti rizika darbuotojų saugai ir sveikatai, jiems įsidarbinant ir periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimų grafiką;
3) darbuotojų, dirbančių naktimis ir pamainomis, jiems įsidarbinant ir periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimų grafiką;
4) neįgaliųjų jiems įsidarbinant ir pasikeitus jų darbo sąlygoms. 2. Darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą, o darbdavys, įtaręs, kad darbuotojo sveikatos būklė gali kelti grėsmę darbuotojo ar kitų darbuotojų saugai ir sveikatai, turi teisę siųsti darbuotoją pasitikrinti sveikatą, kitu laiku, negu nustatytas privalomo darbuotojų sveikatos tikrinimo patikrinimo grafike. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą. Vidutinį Darbo užmokestį darbuotojui už laiką, kurio metu jis tikrinosi sveikatą savo iniciatyva, moka darbdavys Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai, darbdavys moka darbuotojui darbo užmokestį už laiką, kurio metu jis tikrinosi sveikatą savo iniciatyva. 3. Darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimų prieš jiems išvykstant į reisą tvarką nustato darbdavys. 4. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, Darbo kodekso nustatyta tvarka nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis. Toks atsisakymas laikomas šiurkščiu darbuotojo pareigų pažeidimu. 5.
5Privalomo įsidarbinančių asmenų, darbuotojų ir asmenų, kurių darbas buvo susijęs su profesine rizika dėl
kancerogeninių, mutageninių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų naudojimo darbo procese, sveikatos patikrinimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kaip galima greičiau informuoja visus darbuotojus ir asmenis, kuriems kyla arba gali kilti pavojus, apie riziką ir apie tai, kokių kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių reikia imtis arba jau buvo imtasi;“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Darbuotojai, esant galimybei, turi nedelsdami pranešti
darbdaviui arba padalinio vadovui apie sugedusias darbo priemones ar susidariusią avarinę situaciją – pavojų. Darbuotojai pavojaus atveju turi teisę nutraukti darbą, išeiti iš darbo patalpos, palikti darbo vietas. Darbuotojų veiksmai pavojaus atvejais negali turėti jiems nepalankių pasekmių. Dėl darbuotojų veiksmų Darbuotojų veiksmai pavojaus atveju negali būti laikomi darbo pareigų pažeidimu, jiems negali būti skiriamos drausminės administracinės nuobaudos, ar taikoma materialinė ar kitokia atsakomybė, jeigu jie siekė apsaugoti save ar kitus darbuotojus apsaugoti nuo pavojaus.“
ir ją išdėstyti taip: „9.
Darbuotojas (Darbuotojai) turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat privalo būti sustabdyti, jeigu padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo, darbdaviui atstovaujantis asmuo nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją (darbuotojus) nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai šiais atvejais: kai darbuotojas (darbuotojai) neapmokytas neapmokyti saugiai dirbti; sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai – pavojui; kai dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus; kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių ir (ar) kai darbuotojas (darbuotojai) neaprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai ar gyvybei. Už laiką, kurį darbai sustabdomi šiais nurodytais atvejais, darbuotojams darbdavys moka darbo užmokestį.
Darbų sustabdymo procedūra atliekama tokia tvarka:
1) darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, darbuotojų atstovai turi teisę pareikalauti, kad padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo, ar darbdaviui atstovaujantis asmuo sustabdytų darbus;
2) jei padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo, ar darbdaviui atstovaujantis asmuo atsisako vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai reikalavimą, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas arba darbuotojų atstovas apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai;
3) darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą sustabdyti darbus ir surašyti reikalavimą darbdaviui atstovaujančiam asmeniui;
4) jei padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo atsisako vykdyti darbo inspektoriaus reikalavimą, darbo inspektorius turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad būtų įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus ir iš pavojingų darbo vietų ar zonų būtų išvesti darbuotojai;
5) kol bus įvykdytas darbuotojų atstovo, darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar darbo inspektoriaus reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo atveju darbdaviui atstovaujantis asmuo negali skirti drausminių nuobaudų ar taikyti kitokios atsakomybės.“
4Pakeisti 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Darbai taip pat privalo būti sustabdyti, ir kitais atvejais, numatytais
Darbo kodekso 266 straipsnio 9 dalyje kai gamtinės sąlygos kliudo saugiai juos atlikti.
Pavojaus dėl gamtinių sąlygų atvejais darbdavys, siekdamas užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe, vadovaudamasis įstatymais, turi teisę perkelti darbuotojus į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje arba į kitą toje pačioje vietovėje esančią įmonę. Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl sveikatos būklės. Nesant darbo kitose darbo vietose, kur darbuotojai gali saugiai dirbti, Darbo kodekso nustatyta tvarka skelbiama prastova. Sustabdžius darbus pavojaus dėl gamtinių sąlygų atveju, darbuotojams mokama kaip už prastovą.“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas
pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais:
1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus;
2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose.
Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;
3) pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;
4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų išsamią visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, apie paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus;
5) tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;
6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus.
Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;
3) pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;
4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų išsamią visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, apie paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus;
5) tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;
6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką;
7) sudaro sąlygas šio Įstatymo 12 ir 13 straipsniuose numatytų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veiklai;
8) užtikrina Darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų nustatytą darbuotojų darbo ir poilsio laiką, organizuoja darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;
9) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus.
Sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku;
10) perkelia darbuotojus (jų sutikimu) į kitą jų sveikatą ir, esant galimybei, kvalifikaciją atitinkantį darbą, atsižvelgdamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą;
11) užtikrina, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, darbdavio įgaliotas asmuo, atliekantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, fiziniai ar juridiniai asmenys, atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, gautų informaciją apie darbuotojų priėmimą dirbti, kuri reikalinga tinkamai organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones, skirtas visiems darbuotojams;
12) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, pats praneša arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas;
13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;
14) Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų registravimą;
15) sudaro arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui sudaryti nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis, dėl kurių darbuotojas neteko darbingumo ilgiau kaip 3 darbo dienoms, sąrašus, registruoja incidentus;
16) atlieka kitas pareigas ir įgyvendina reikiamas priemones, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.
Sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku;
10) perkelia darbuotojus (jų sutikimu) į kitą jų sveikatą ir, esant galimybei, kvalifikaciją atitinkantį darbą, atsižvelgdamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą;
11) užtikrina, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, darbdavio įgaliotas asmuo, atliekantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, fiziniai ar juridiniai asmenys, atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, gautų informaciją apie darbuotojų priėmimą dirbti, kuri reikalinga tinkamai organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones, skirtas visiems darbuotojams;
12) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, pats praneša arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas;
13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;
14) Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų registravimą;
15) sudaro arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui sudaryti nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis, dėl kurių darbuotojas neteko darbingumo ilgiau kaip 3 darbo dienoms, sąrašus, registruoja incidentus;
16) atlieka kitas pareigas ir įgyvendina reikiamas priemones, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. 2.
nurodytu atveju, jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į siūlomą darbą arba įmonėje nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys pagal Darbo kodekso 59 straipsnio nustatytą tvarką atleidžia darbuotoją iš darbo. 3. Jeigu darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos, profesinės ligos) ir jis yra perkeliamas į kitą, mažiau apmokamą darbą, jam paliekamas darbo sutartyje nustatytas ir mokėtas iki perkėlimo darbo užmokestis, kol bus gauta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl darbuotojo darbingumo.“11 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdaviui atstovaujančio asmens žinios žinias
iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos, kaip nustatyta Darbo kodekso 268 straipsnyje tikrina Valstybinė darbo inspekcija Vyriausybės nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas. Darbdaviui atstovaujančio asmens, kuris pats atlieka įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, ir darbdavio įgalioto asmens, kuriam pavesta atlikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka.“12 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbuotojai, remontuojantys, pertvarkantys, prižiūrintys techninę būklę ir tikrinantys potencialiai pavojingus įrenginius, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turi turėti tinkamą kvalifikaciją arba būti įgiję specialių žinių, kurios turi būti patikrintos valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatyta tvarka.
Darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, kuriems nenustatyti privalomi įgaliotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės įstaigų tikrinimai, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys.“13 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, įmonių darbo medicinos punktai atlieka sveikatos priežiūros funkcijas, numatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose. Darbdavio lygio kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta teikti įmonės darbuotojams ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas.“14 straipsnis. Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Darbuotojo teisės
1Darbuotojas turi teisę:
1) reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kai kolektyvinės priemonės neapsaugo nuo rizikos veiksnių poveikio;
2) sužinoti iš darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai, padalinio vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens ar darbdaviui atstovaujančio asmens apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;
3) susipažinti su išankstinių ir periodinių privalomų sveikatos tikrinimų rezultatais, nesutikęs su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai.
Reikalauti perkelti į kitą darbą, jeigu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo ar eiti pareigų;
4) pats tartis su padalinio vadovu, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, darbuotojų atstovą;
5) atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, atvejais, numatytais šio Įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais. Jeigu darbdavys pažeidžia įstatymų nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, Darbo kodekso nustatyta tvarka nutraukti neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį;
6) įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų;
kreiptis į darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, padalinio vadovą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, darbuotojų atstovus, darbdaviui atstovaujantį asmenį, Valstybinę darbo inspekciją, kitas valstybės institucijas ir įstaigas. 2.
straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais atvejais darbuotojas nutraukia darbą ir nedelsdamas raštu praneša darbdaviui atsisakymo dirbti priežastis. Jei darbdavys nesutinka su darbuotojo pateiktais darbuotojų saugos ir sveikatos neužtikrinimo motyvais, ginčai dėl darbuotojo atsisakymo dirbti nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Už laiką, kurį darbuotojas pagrįstai atsisakė dirbti, darbuotojui mokamas darbo užmokestis. Nepagrįstas atsisakymas dirbti yra darbuotojo pareigų pažeidimas ir už nedirbtą laiką nemokama.“15 straipsnis. V skyriaus pakeitimas Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip: „V
iki aštuoniolikos metų darbas
fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio vaiko saugai, sveikatai, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai ir laikantis Vyriausybės nustatytų įdarbinimo sąlygų. 2. Darbdaviai privalo užtikrinti jauno asmens amžių atitinkančias darbo sąlygas. Jaunam asmeniui suteikiamas darbas privalo būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fizinei ir protinei raidai, nepakenkti mokymuisi. 3. Šiame Įstatyme, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai jaunų asmenų darbui privalo būti taikomi nepaisant to, kokios rūšies darbo sutartis su jaunu asmeniu sudaryta. 4.2.
atstovaujantis asmuo, priimdamas į darbą asmenis iki 18 aštuoniolikos metų ir sudarydamas jiems saugias ir sveikas darbo sąlygas, vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, darbo laiku, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašu Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarka, kurioje nustatomi šių asmenų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo, jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo, profesinio parengimo organizavimo ir vykdymo, praktinio mokymo laiko ypatumai, šiems asmenims draudžiami dirbti darbai, sveikatai kenksmingi, pavojingi veiksniai. 5. Prieš įdarbindamas jauną asmenį, taip pat pasikeitus darbo sąlygoms jaunam asmeniui jau dirbant, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo organizuoti, kad būtų įvertinta:
1) ar darbas, į kurį numatoma skirti jauną asmenį, nepriskiriamas jauniems asmenims draudžiamam darbui, ar darbo aplinkoje nėra kenksmingų, pavojingų sveikatai veiksnių, kuriems esant į tokį darbą negali būti skiriami jauni asmenys;
2) ar darbo vieta ir darbo aplinka atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;
3) pavojingų cheminių medžiagų naudojimas įmonėje ir galimas jų poveikis (būdas, koncentracija darbo aplinkos ore, trukmė);
4) darbo priemonių techninė būklė, pavojingų cheminių medžiagų saugojimo būklė, kad jauni asmenys dėl neatsargumo nebūtų jų paveikti;
5) darbo, gamybos technologinių procesų organizavimas, darbo priemonių išdėstymas, kad jauni asmenys nepatektų į įmonės padalinių darbo vietas, kuriose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos;
6) jauno asmens gebėjimai suvokti ir vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei fizinės galimybės atlikti pavedamus darbus. 6.
priemones šiems pavojams išvengti, taip pat apie įmonėje naudojamas priemones saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo informuoja jaunus asmenis jiems įsidarbinant ir bet kuriuo metu prireikus, be to, apie galimus pavojus ir priemones jiems išvengti privalo informuoti jų tėvus ar globėjus. 7. Jauniems asmenims nustatomas sutrumpintas darbo laikas:
1) paaugliams – ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę;
2) vaikams, dirbantiems lengvus darbus – iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų). 8. Įmonėje privalo būti sudarytas jaunesnių kaip 18 metų darbuotojų sąrašas. 9. Jauni asmenys negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje įmonėje (darbovietėje), jei bendra darbo trukmė viršija šio straipsnio 7 dalyje nustatytą darbo trukmę. 3.
3Vaikų, dirbančių lengvus darbus,
darbo laiko trukmė:
1) mokslo metų laiku – iki dvylikos valandų per savaitę: iki dviejų valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki septynių valandų per dieną (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki aštuonių valandų per dieną vaikams, kuriems sukako penkiolika metų) ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos;
2) ne mokslo metų laiku, kai dirbama ne trumpiau kaip savaitę – iki septynių valandų per dieną ir trisdešimt penkių valandų per savaitę, (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki aštuonių valandų per dieną ir keturiasdešimt valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako penkiolika metų). 4. Paauglių darbo laiko trukmė – ne daugiau kaip aštuonios valandos per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip keturiasdešimt valandų kartu su pamokų trukme per savaitę. 5. Paauglių, dirbančių pagal pameistrystės darbo sutartį, darbo laikas įmonėje negali trukti ilgiau kaip aštuonias valandas per dieną (kartu su kasdiene pamokų (paskaitų) trukme ir teorinių žinių įgijimo įmonėje ir apmokymo darbo vietoje trukme) ir ne ilgiau kaip keturiasdešimt valandų per savaitę (kartu su savaitės pamokų (paskaitų) trukme ir teorinių žinių įgijimo įmonėje ir apmokymo darbo vietoje trukme). 6. Asmenų iki aštuoniolikos metų, jiems dirbant daugiau negu vienoje darbovietėje, ar mokantis profesinio mokymo įstaigoje ir dirbant, kasdienio ir savaitės darbo laiko kiekvienoje darbovietėje ir praktinio mokymo laiko trukmė sumuojama. 7. Vaikai gali dirbti leidžiamus lengvus darbus laisvu nuo mokymosi metu, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytus draudimus. 8. Vaikų darbas rytais nuo šeštos iki septintos valandos prieš pamokas draudžiamas. 9.
9Asmenų iki aštuoniolikos metų darbas naktį:
1) vaikų, dirbančių lengvus darbus, darbas nuo dvidešimtos iki šeštos valandos draudžiamas;
2) paauglių darbas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos draudžiamas;
3) paaugliams, dirbantiems laivuose, naktis yra devynių valandų laiko tarpas, kuris prasideda ne vėliau kaip dvidešimt antrą valandą ir baigiasi ne anksčiau kaip šeštą valandą. 10. Asmenų iki aštuoniolikos metų poilsio laikas:
1) turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę, jei įmanoma paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį;
2) kai darbo laiko arba praktinio mokymo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos, privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti. Ji įskaitoma į darbo laiką arba praktinio mokymo laiką;
3) vaikų kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laikas per dvidešimt keturių valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip keturiolika valandų;
4) paauglių kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laikas per dvidešimt keturių valandų laikotarpį – ne trumpesnis kaip dvylika valandų. 11. Vaikams jų pageidavimu suteikiamos kasmetinės atostogos arba nemokamos atostogos per mokinių atostogas. Vaikams turi būti užtikrintas keturiolikos kalendorinių dienų iš eilės poilsis per mokinių vasaros atostogas. Vaikams suteikiama ne mažiau kaip keturiolika kalendorinių dienų iš eilės kasmetinių atostogų arba nemokamų atostogų per mokinių vasaros atostogas, jei dirbama per visas tų metų mokinių vasaros atostogas. 37 straipsnis. Motinystės Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų sauga
turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Šios moterys turi teisę pasirinkti dirbti visą ar ne visą darbo laiką. 2. Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris draudžiama skirti darbams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai.
Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Vyriausybė tvirtina Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų darbo sąlygų aprašą, kuriame nustato nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių bei profesinės rizikos vertinimo ir informacijos apie darbo sąlygas teikimo tvarką, nėščioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms draudžiamus darbus, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms pavojingų darbo sąlygų, kenksmingų veiksnių ir medžiagų sąrašą. 3. Vadovaujantis kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašu bei profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, privaloma nustatyti galimą poveikį nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai. Nustačius galimą poveikį, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo imtis Darbo kodekso 278 straipsnyje nustatytų priemonių. 3. Jeigu pavojingų ar kenksmingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėščia, neseniai pagimdžiusi darbuotoja ar krūtimi maitinanti darbuotoja nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. 4. Perkeltai į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėščiai, neseniai pagimdžiusiai darbuotojai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) gautas darbo užmokestis. 5.
perkelti į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, nėščiai darbuotojai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokamas jai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis. 6. Nesant galimybės neseniai pagimdžiusią darbuotoją ar krūtimi maitinančią darbuotoją po nėštumo ir gimdymo atostogų perkelti į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar kūdikio sveikatai, tokiai darbuotojai jos sutikimu suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieni metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos įstatymų nustatytos motinystės socialinio draudimo išmokos. 7. Nėščias, neseniai pagimdžiusias darbuotojas ar krūtimi maitinančias darbuotojas skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama. 8. Nėščios, neseniai pagimdžiusios darbuotojos ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos budėti, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis bei siunčiamos į komandiruotes tik jų sutikimu. Jei tokios darbuotojos nesutinka dirbti naktį arba pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną. Jei dėl objektyvių priežasčių tokių darbuotojų neįmanoma perkelti į dieninį darbą, joms suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis. 9. Krūtimi maitinančiai darbuotojai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Darbuotojos pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos darbo užmokestį. 10.
darbuotojai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą laiką paliekamas darbo užmokestis, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu. 38 straipsnis. Dirbančių neįgaliųjų saugos ir sveikatos garantijos
sveikatą garantuoja Darbo kodeksas, šis Įstatymas, kiti įstatymai bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Papildomos saugos ir sveikatos garantijos neįgaliesiems gali būti numatytos kolektyvinėse sutartyse, darbo sutartyse. 2. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimai Sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą privaloma darbo pobūdžio ir sąlygų privalomi darbdaviui ir darbuotojui. 3. Neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, dirbti naktį ir budėti, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, tik jų sutikimu.“16 straipsnis. Įstatymo papildymas V¹ skyriumi Papildyti Įstatymą V¹skyriumi:
38¹ straipsnis. Darbuotojų, dirbančių nuotolinį darbą, sauga Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys jei reikia, Darbo kodekso 51 straipsnio nustatyta tvarka darbui suteikia darbo priemones. Darbuotojo naudojamos darbo priemonės, įranga, darbo vieta turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Darbdavys privalo apmokyti darbuotoją, kaip saugiai naudotis darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis ir įranga. Darbuotojas privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo jo elgesio ar klaidų, sauga ir sveikata, taip pat tinkamu įrangos ir darbo priemonių naudojimu. 38² straipsnis. Laikinų darbuotojų sauga. Laikino darbuotojo, laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo tarpusavio teisės ir pareigos 1.
Laikinojo įdarbinimo įmonė, siekdama įgyvendinti darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, privalo įsitikinti, ar darbuotojai instruktuoti ir (ar) apmokyti saugiai dirbti pas darbo naudotoją konkrečioje darbo vietoje. 2. Laikinojo darbo naudotojas privalo laikiniems darbuotojams užtikrinti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas taip, kaip jos užtikrinamos laikinojo darbo naudotojo darbuotojams. 3. Laikinojo darbo naudotojas laikinam darbuotojui leidžia pradėti dirbti tik tada, kai laikinas darbuotojas yra supažindintas su jam taikomais darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, įskaitant esamus ir galimus rizikos veiksnius ir apsisaugojimo nuo jų priemonių panaudojimą, ir yra instruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, net jei įdarbinimo įmonėje buvo nustatyta tvarka instruktuotas saugos darbe klausimais. Laikinojo darbo naudotojas laikiniems darbuotojams privalo suteikti informaciją apie paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą. 4. Laikinojo darbo naudotojas privalo iki darbo pradžios supažindinti laikiną darbuotoją su darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais jo darbą laikinojo darbo naudotojui reglamentuojančiais teisės aktais. 5. Darbo naudotojo darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, organizuojantys darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones, ir darbuotojų atstovai privalo būti informuoti apie laikinų darbuotojų darbo pradžią ir pabaigą darbo naudotojo naudai.“
Pakeisti 44 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu.“
1Papildyti Įstatymo priedą nauju 3 punktu:
„4. 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 110).“
Įstatymo priedą nauju 4 punktu:
„5. 1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 94/33/EB dėl
dirbančio jaunimo apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 213).“
laikyti 5 punktu. „35. 2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2009/13/EB, įgyvendinanti Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/63/EB (OL 2009 L 124, p. 30).“
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO NR. IX-1672 1, 2, 3, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 34, 35, 44 STRAIPSNIŲ, V SKYRIAUS IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO V¹SKYRIUMI
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims iki aštuoniolikos metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims darbuotojoms, neįgaliesiems;“. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Darbdavys – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau
išdėstyti taip:
„9. Darbuotojas – kaip nustatyta Darbo kodekso15 straipsnyje 21 straipsnio 2 dalyje. taip pat asmuo, įgijęs įstatymų
nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir dirbantis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiame Įstatyme darbuotoju taip pat yra laikomas asmuo, dirbantis kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, ir asmuo, kuris vykdo neatlygintiną veiklą pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį.“
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Darbuotojų atstovai – kaip nustatyta Darbo kodekso 19 straipsnyje 161 straipsnio 2 dalyje.“
4Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai – įmonės ar laivo darbuotojų kolektyvo susirinkime išrinktas darbuotojas, kuriam suteikiami įgaliojimai atstovauti įmonės ar laivo, padalinio, pamainos darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje.“
5Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14.
Incidentas – su darbu susijęs įvykis, dėl kurio darbuotojas nepatiria žalos sveikatai arba dėl patirtos žalos sveikatai nepraranda darbingumo.“
galios 2 straipsnio 17 dalį. „17. Jaunas asmuo – asmuo iki 18 metų.“
ją išdėstyti taip:
„19. Krūtimi maitinanti moteris darbuotoja
galios 2 straipsnio 20 dalį. „20. Lengvas ir saugus darbas vaikui – saugus, vaiko fizines galimybes atitinkantis darbas.“
9Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir:
1) gyvenamosios vietos;
2) vietos ne įmonės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu;
3) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;
4) kitos darbovietės. Šiuo atveju nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą tiria darbdavio, pas kurį vykstama, sudaryta komisija.“
10Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Neseniai pagimdžiusi moteris darbuotoja – motina darbuotoja, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą
apie gimdymą ir auginanti vaiką, kol jam sukaks vieni metai.“
11Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Nėščia moteris darbuotoja – darbuotoja, pateikusi darbdaviui
sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą.“
12Pakeisti 2 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:
„30.
Profesinė rizika (rizika) – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio pavojų ir rizikos veiksnių galimai sukeltos žalos sveikatai sunkumo ir žalos pasireiškimo tikimybės santykis.“
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Šio Įstatymo nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojams. ”
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbuotojų saugos ir sveikatos moksliniai tyrimai finansuojami iš valstybės biudžete mokslui ir studijoms numatomų asignavimų, taip pat nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo lėšomis.“
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbo taryba, arba Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – profesinė sąjunga Profesinės sąjungos atstovauja darbuotojų interesams sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, vadovaudamasis Darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais.
Jeigu įmonėje nėra profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojų interesams sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas atstovauja darbo taryba.“
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, darbdavio paskirtų asmenų funkcijas, teises, pareigas nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai. Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Šiuose nuostatuose, atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, nustatoma, kiek privalo būti darbdavio paskirtų asmenų, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir (ar) fizinių asmenų, atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, ir ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas gali atlikti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, apmokytas kuris yra baigęs mokymus ir kurio žinios patikrintos Valstybinės darbo inspekcijos, vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Mokymo ir atestavimo žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais.“
1.
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) įmonėje komitetas steigiamas, kai joje dirba 50 ar daugiau darbuotojų vidutinis darbuotojų skaičius,
nustatomas pagal Darbo kodekso 22 straipsnio 2 dalį, yra 50 darbuotojų ir daugiau. Jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų vidutinis darbuotojų skaičius yra mažesnis negu 50, komitetas gali būti steigiamas darbdavio ar darbuotojų atstovų atstovo iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų kolektyvo siūlymu. Ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse yra didesnė profesinė rizika ir kurių įmonėse rekomenduojama steigti komitetą, jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų vidutinis darbuotojų skaičius yra mažesnis negu 50, nustatomos Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendruosiuose nuostatuose;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) darbdavys komiteto narius aprūpina jų pareigoms atlikti reikalingomis priemonėmis ir informacija. Įmonės kolektyvinėje sutartyje numatytu periodiškumu komiteto nariai mokomi mokyklose, mokymo įstaigose, teikiančiose mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje paslaugas, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais, seminaruose ar įmonėje įmonės lėšomis. Naujai išrinkti ar paskirti komiteto nariai mokomi mokyklose, mokymo įstaigose, teikiančiose mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje paslaugas, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Komiteto narių mokymo klausimai sprendžiami sudarant kolektyvines sutartis;“. 3. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vadovaudamasi Vadovaudamiesi įmonės komiteto nuostatais, įmonės profesinė sąjunga, o jeigu profesinės sąjungos nėra, – kiti darbuotojų atstovai, darbo taryba, arba Darbo kodekso 165 str.
sąjunga įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime organizuoja darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus ir iš jų išrenka komiteto narius. Jeigu įmonėje nėra darbuotojų atstovų, darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime organizuoja darbdavys. Įmonės padalinių ir darbuotojų, kuriems atstovauja darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, skaičių nustato darbuotojų atstovai darbo taryba, arba Darbo kodekso 165 str. 3 dalyje nurodytu atveju – profesinė sąjunga, o jeigu jų nėra – įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas. Jeigu įmonėje yra daugiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, vienas iš jų renkamas vyresniuoju darbuotojų atstovu ir koordinuoja visų įmonės darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai veiklą. Kiekvienoje darbo pamainoje privalo būti ne mažiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai. Laive, vadovaujantis laivo komiteto nuostatais, darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai ir laivo komiteto narys (nariai) renkamas (renkami) laivo darbuotojų susirinkime. Duomenys apie darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narius turi būti paskelbti viešai visiems įmonės darbuotojams ar laivo darbuotojams.“
4Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai taikomos Darbo kodekso 134 164 straipsnio 3 dalyje nustatytos
garantijos. Sustabdyti darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai įgaliojimus gali sustabdyti ar jį atšaukti gali jį išrinkę darbuotojų atstovai jį išrinkęs darbuotojų kolektyvo susirinkimas.“
išdėstyti taip: „10.
Darbuotojų atstovai mokomi įmonėje, mokymui skirtuose seminaruose, mokyklose, mokymo įstaigose, teikiančiose mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje paslaugas, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais, darbdavio lėšomis. Mokymosi laikotarpiu jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis. Klausimai, susiję su darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai mokymu, sprendžiami įmonėje svarstant darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai mokymo klausimus komitete, sudarant įmonės kolektyvines sutartis.“
Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Potencialiai pavojingus įrenginius remontuoja, pertvarko, jų techninę būklę prižiūri ir tikrina tik specialiai paskirti atlikti tokius
darbus darbuotojai. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Privalomi sveikatos patikrinimai
darbuotojams, nurodytiems Darbo kodekso 265 straipsnyje. Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir darbuotojų sveikatos tikrinimo patikrinimo grafiką, su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus ir kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko. Tuo atveju, kai darbuotojo sveikata nepatikrinama grafike nustatytu laiku dėl ne nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti dėl galimo pavojaus savo sveikatai. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, darbdavys moka darbuotojui darbo užmokestį.
Privalomai sveikata tikrinama:
1) darbuotojų iki aštuoniolikos metų jiems įsidarbinant ir periodiškai kiekvienais metais, kol sukaks aštuoniolika metų;
2) darbuotojų, kurių darbo vietos profesinės rizikos įvertinimo rezultatai rodo, kad kyla ar gali kilti rizika darbuotojų saugai ir sveikatai, jiems įsidarbinant ir periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimų grafiką;
3) darbuotojų, dirbančių naktimis ir pamainomis, jiems įsidarbinant ir periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimų grafiką;
4) neįgaliųjų jiems įsidarbinant ir pasikeitus jų darbo sąlygoms. 2. Darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą, o darbdavys, įtaręs, kad darbuotojo sveikatos būklė gali kelti grėsmę darbuotojo ar kitų darbuotojų saugai ir sveikatai, turi teisę siųsti darbuotoją pasitikrinti sveikatą, kitu laiku, negu nustatytas privalomo darbuotojų sveikatos tikrinimo patikrinimo grafike. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą. Vidutinį Darbo užmokestį darbuotojui už laiką, kurio metu jis tikrinosi sveikatą savo iniciatyva, moka darbdavys Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai, darbdavys moka darbuotojui darbo užmokestį už laiką, kurio metu jis tikrinosi sveikatą savo iniciatyva. 3. Darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimų prieš jiems išvykstant į reisą tvarką nustato darbdavys. 4. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, Darbo kodekso nustatyta tvarka nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis. Toks atsisakymas laikomas šiurkščiu darbuotojo pareigų pažeidimu. 5.
5Privalomo įsidarbinančių asmenų, darbuotojų ir asmenų,
kurių darbas buvo susijęs su profesine rizika dėl kancerogeninių, mutageninių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų naudojimo darbo procese, sveikatos patikrinimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kaip galima greičiau informuoja visus darbuotojus ir asmenis, kuriems kyla arba gali kilti pavojus, apie riziką ir apie tai, kokių kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių reikia imtis arba jau buvo imtasi;“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Darbuotojai, esant galimybei, turi nedelsdami pranešti
darbdaviui arba padalinio vadovui apie sugedusias darbo priemones ar susidariusią avarinę situaciją – pavojų. Darbuotojai pavojaus atveju turi teisę nutraukti darbą, išeiti iš darbo patalpos, palikti darbo vietas. Darbuotojų veiksmai pavojaus atvejais negali turėti jiems nepalankių pasekmių. Dėl darbuotojų veiksmų Darbuotojų veiksmai pavojaus atveju negali būti laikomi darbo pareigų pažeidimu, jiems negali būti skiriamos drausminės administracinės nuobaudos, ar taikoma materialinė ar kitokia atsakomybė, jeigu jie siekė apsaugoti save ar kitus darbuotojus apsaugoti nuo pavojaus.“
22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovas vadovo žinios darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuojamas tikrinamos šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka, jis darbdaviui atstovaujančio asmens pavedimu savarankiškai vykdo priemones, nustatytas šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse.“
ir ją išdėstyti taip: „9.
Darbuotojas (Darbuotojai) turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat privalo būti sustabdyti, jeigu padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo, darbdaviui atstovaujantis asmuo nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją (darbuotojus) nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai šiais atvejais: kai darbuotojas (darbuotojai) neapmokytas neapmokyti saugiai dirbti; sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai – pavojui; kai dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus; kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių ir (ar) kai darbuotojas (darbuotojai) neaprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai ar gyvybei. Už laiką, kurį darbai sustabdomi šiais nurodytais atvejais, darbuotojams darbdavys moka darbo užmokestį.
Darbų sustabdymo procedūra atliekama tokia tvarka:
1) darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, darbuotojų atstovai turi teisę pareikalauti, kad padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo, ar darbdaviui atstovaujantis asmuo sustabdytų darbus;
2) jei padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo, ar darbdaviui atstovaujantis asmuo atsisako vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai reikalavimą, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas arba darbuotojų atstovas apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai;
3) darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą sustabdyti darbus ir surašyti reikalavimą darbdaviui atstovaujančiam asmeniui;
4) jei padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo atsisako vykdyti darbo inspektoriaus reikalavimą, darbo inspektorius turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad būtų įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus ir iš pavojingų darbo vietų ar zonų būtų išvesti darbuotojai;
5) kol bus įvykdytas darbuotojų atstovo, darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar darbo inspektoriaus reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo atveju darbdaviui atstovaujantis asmuo negali skirti drausminių nuobaudų ar taikyti kitokios atsakomybės.“
5Pakeisti 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Darbai taip pat privalo būti sustabdyti tais atvejais, ir
kitais atvejais, numatytais Darbo kodekso 266 straipsnio 9 dalyje kai gamtinės sąlygos kliudo saugiai juos atlikti.
Pavojaus dėl gamtinių sąlygų atvejais darbdavys, siekdamas užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe, vadovaudamasis įstatymais, turi teisę perkelti darbuotojus į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje arba į kitą toje pačioje vietovėje esančią įmonę. Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl darbuotojo sveikatos būklės. Jeigu nėra darbo kitose darbo vietose, kuriose darbuotojai gali saugiai dirbti, Darbo kodekso nustatyta tvarka skelbiama prastova. Sustabdžius darbus pavojaus dėl gamtinių sąlygų atveju, darbuotojams mokama kaip už prastovą.“11 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Darbdavio pareigos sudarant saugias ir
sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas
pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais:
1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus;
2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose.
Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;
3) pagal atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;
4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų išsamią visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, apie paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus;
5) tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;
6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus.
Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;
3) pagal atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;
4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų išsamią visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, apie paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus;
5) tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;
6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities klausimais tikrinimo tvarką;
7) sudaro sąlygas šio Įstatymo 12 ir 13 straipsniuose numatytų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veiklai;
8) užtikrina Darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų nustatytą darbuotojų darbo ir poilsio laiką, organizuoja darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;
9) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus.
Sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku;
10) perkelia darbuotojus (jų sutikimu) į kitą jų sveikatą ir, jeigu yra galimybė, kvalifikaciją atitinkantį darbą, atsižvelgdamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą;
11) užtikrina, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, darbdavio įgaliotas asmuo, atliekantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, fiziniai ar juridiniai asmenys, atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, gautų informaciją apie darbuotojų priėmimą dirbti, kuri reikalinga tinkamai organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones, skirtas prevencinėms priemonėms, skirtoms visiems darbuotojams, tinkamai organizuoti;
12) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, pats praneša arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas;
13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;
14) Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų registravimą;
15) sudaro arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui sudaryti nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis, dėl kurių darbuotojas neteko darbingumo ilgiau kaip 3 darbo dienoms, sąrašus, registruoja incidentus;
16) atlieka kitas pareigas ir įgyvendina reikiamas priemones, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.
Sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku;
10) perkelia darbuotojus (jų sutikimu) į kitą jų sveikatą ir, jeigu yra galimybė, kvalifikaciją atitinkantį darbą, atsižvelgdamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą;
11) užtikrina, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, darbdavio įgaliotas asmuo, atliekantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, fiziniai ar juridiniai asmenys, atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, gautų informaciją apie darbuotojų priėmimą dirbti, kuri reikalinga tinkamai organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones, skirtas prevencinėms priemonėms, skirtoms visiems darbuotojams, tinkamai organizuoti;
12) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, pats praneša arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas;
13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;
14) Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų registravimą;
15) sudaro arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui sudaryti nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis, dėl kurių darbuotojas neteko darbingumo ilgiau kaip 3 darbo dienoms, sąrašus, registruoja incidentus;
16) atlieka kitas pareigas ir įgyvendina reikiamas priemones, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. 2.
darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos, profesinės ligos) ir jis yra perkeliamas į kitą, mažiau apmokamą, darbą, jam 2 mėnesių laikotarpiu paliekamas darbo sutartyje nustatytas ir iki perkėlimo mokėtas darbo užmokestis.“
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdaviui atstovaujančio asmens žinios iš žinias
darbuotojų saugos ir sveikatos srities klausimais privalomai tikrinamos, kaip nustatyta Darbo kodekso 268 straipsnyje tikrina Valstybinė darbo inspekcija Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas. Darbdaviui atstovaujančio asmens, kuris pats atlieka įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, ir darbdavio įgalioto asmens, kuriam pavesta atlikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka.“13 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami šio Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų.
Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais Mokymo ir atestavimo žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo.“
2Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Darbuotojai, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių
priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turi turėti tinkamą kvalifikaciją arba turi būti įgiję specialių žinių ir įgūdžių pagal valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus. Naudoti potencialiai pavojingus įrenginius, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, atlikti nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminą vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, kuriems nenustatyti privalomi įgaliotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės įstaigų tikrinimai, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys.“
išdėstyti taip: „6.
Atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių įmonių ypatumus ir profesinę riziką, Mokymo ir atestavimo žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų pagrindu darbdaviai gali rengti ir suderinę su Valstybine darbo inspekcija tvirtinti atskirų ekonominės veiklos rūšių įmonių darbuotojų mokymo ir atestavimo jų žinių tikrinimo nuostatus.“
išdėstyti taip: „7. Atskiroms ekonominės veiklos rūšims įstatymai gali nustatyti kitokią darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities klausimais tikrinimo tvarką, negu nustatyta Mokymo ir atestavimo žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose. Tokiu atveju darbuotojai mokomi ir jų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities klausimais tikrinamos tų įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, įmonių darbo medicinos punktai atlieka sveikatos priežiūros funkcijas, numatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose. Darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta teikti įmonės darbuotojams ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas.“
Pakeisti 31 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) darbuotojams, pažeidusiems iš darbuotojų, pažeidusių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, kuriuos jie
privalo vykdyti, skirti drausmines nuobaudas, įstatymų nustatyta tvarka skirti tarnybines nuobaudas valstybės tarnautojams, įstatymų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti pažeidimu padarytą žalą įmonei;“. 16 straipsnis. Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis.
Darbuotojo teisės Darbuotojas turi teisę:
1) reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kai kolektyvinės priemonės neapsaugo nuo rizikos veiksnių poveikio;
2) sužinoti iš darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai, padalinio vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens ar darbdaviui atstovaujančio asmens apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;
3) susipažinti su išankstinių ir periodinių privalomų sveikatos tikrinimų rezultatais, nesutikęs su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai. Reikalauti perkelti į kitą darbą, jeigu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo ar eiti pareigų;
4) pats tartis su padalinio vadovu, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, darbuotojų atstovą;
5) atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, atvejais, numatytais šio Įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais. Jeigu darbdavys pažeidžia įstatymų nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, Darbo kodekso nustatyta tvarka nutraukti neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį;
6) įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų;
kreiptis į darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, padalinio vadovą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, darbuotojų atstovus, darbdaviui atstovaujantį asmenį, Valstybinę darbo inspekciją, kitas valstybės institucijas ir įstaigas.“
Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nepagrįstas atsisakymas dirbti laikomas darbo drausmės
pažeidimu ir Dėl nepagrįsto atsisakymo dirbti už nedirbtą laiką darbuotojui darbo užmokestis nemokamas.“
Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip: „V
JAUNŲ ASMENŲ IKI AŠTUONIOLIKOS METŲ, MOTINYSTĖS NĖŠČIŲ, NESENIAI PAGIMDŽIUSIŲ, KRŪTIMI MAITINANČIŲ
iki aštuoniolikos metų darbas
fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio vaiko saugai, sveikatai, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai ir laikantis Vyriausybės nustatytų įdarbinimo sąlygų. 2. Darbdaviai privalo užtikrinti jauno asmens amžių atitinkančias darbo sąlygas. Jaunam asmeniui suteikiamas darbas privalo būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fizinei ir protinei raidai, nepakenkti mokymuisi. 3. Šiame Įstatyme, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai jaunų asmenų darbui privalo būti taikomi nepaisant to, kokios rūšies darbo sutartis su jaunu asmeniu sudaryta. 4.2.
4.2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, priimdamas į darbą asmenis iki 18 aštuoniolikos metų ir sudarydamas jiems saugias ir sveikas darbo sąlygas, vadovaujasi Vyriausybės patvirtintu Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, darbo laiku, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašu Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos aprašu, kuriame nustatomi šių asmenų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo, jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo, profesinio parengimo organizavimo ir vykdymo, praktinio mokymo laiko ypatumai, šiems asmenims draudžiami dirbti darbai, sveikatai kenksmingi, pavojingi veiksniai. 5. Prieš įdarbindamas jauną asmenį, taip pat pasikeitus darbo sąlygoms jaunam asmeniui jau dirbant, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo organizuoti, kad būtų įvertinta:
1) ar darbas, į kurį numatoma skirti jauną asmenį, nepriskiriamas jauniems asmenims draudžiamam darbui, ar darbo aplinkoje nėra kenksmingų, pavojingų sveikatai veiksnių, kuriems esant į tokį darbą negali būti skiriami jauni asmenys;
2) ar darbo vieta ir darbo aplinka atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;
3) pavojingų cheminių medžiagų naudojimas įmonėje ir galimas jų poveikis (būdas, koncentracija darbo aplinkos ore, trukmė);
4) darbo priemonių techninė būklė, pavojingų cheminių medžiagų saugojimo būklė, kad jauni asmenys dėl neatsargumo nebūtų jų paveikti;
5) darbo, gamybos technologinių procesų organizavimas, darbo priemonių išdėstymas, kad jauni asmenys nepatektų į įmonės padalinių darbo vietas, kuriose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos;
6) jauno asmens gebėjimai suvokti ir vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei fizinės galimybės atlikti pavedamus darbus. 6.
priemones šiems pavojams išvengti, taip pat apie įmonėje naudojamas priemones saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo informuoja jaunus asmenis jiems įsidarbinant ir bet kuriuo metu prireikus, be to, apie galimus pavojus ir priemones jiems išvengti privalo informuoti jų tėvus ar globėjus. 7. Jauniems asmenims nustatomas sutrumpintas darbo laikas:
1) paaugliams – ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę;
2) vaikams, dirbantiems lengvus darbus – iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų). 8. Įmonėje privalo būti sudarytas jaunesnių kaip 18 metų darbuotojų sąrašas. 9. Jauni asmenys negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje įmonėje (darbovietėje), jei bendra darbo trukmė viršija šio straipsnio 7 dalyje nustatytą darbo trukmę. 3. Vaikų, dirbančių lengvus darbus, darbo laiko trukmė:
1) ne mokslo metų laiku, kai dirbama ne trumpiau kaip savaitę – iki šešių valandų per dieną ir trisdešimt valandų per savaitę;
2) mokslo metų laiku – iki dvylikos valandų per savaitę: iki dviejų valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki šešių valandų per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos. 4. Paauglių darbo laiko trukmė – ne daugiau kaip aštuonios valandos per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip keturiasdešimt valandų per savaitę kartu su pamokų trukme. 5.
trukti ilgiau kaip aštuonias valandas per dieną (kartu su kasdiene pamokų (paskaitų) trukme ir teorinių žinių įgijimo įmonėje ir apmokymo darbo vietoje trukme) ir ne ilgiau kaip keturiasdešimt valandų per savaitę (kartu su savaitės pamokų (paskaitų) trukme ir teorinių žinių įgijimo įmonėje ir apmokymo darbo vietoje trukme). 6. Asmenų iki aštuoniolikos metų, kai jie dirba daugiau negu vienoje darbovietėje ar mokosi profesinio mokymo įstaigoje ir dirba, kasdienio ir savaitės darbo laiko kiekvienoje darbovietėje ir praktinio mokymo laiko trukmė sumuojama. 7. Vaikai gali dirbti leidžiamus lengvus darbus laisvu nuo mokymosi metu, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytus draudimus. 8. Vaikų darbas rytais nuo šeštos iki septintos valandos prieš pamokas draudžiamas. 9. Asmenų iki aštuoniolikos metų darbas naktį:
1) vaikų, dirbančių lengvus darbus, darbas nuo dvidešimtos iki šeštos valandos draudžiamas;
2) paauglių darbas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos draudžiamas;
3) paaugliams, dirbantiems laivuose, naktis yra devynių valandų laiko tarpas, kuris prasideda ne vėliau kaip dvidešimt antrą valandą ir baigiasi ne anksčiau kaip šeštą valandą. 10. Asmenų iki aštuoniolikos metų poilsio laikas:
1) turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį;
2) kai darbo laiko arba praktinio mokymo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos, privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti. Ji įskaitoma į darbo laiką arba praktinio mokymo laiką;
3) vaikų kasdienio nepertraukiamojo poilsio laikas per dvidešimt keturių valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip keturiolika valandų;
4) paauglių kasdienio nepertraukiamojo poilsio laikas per dvidešimt keturių valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip dvylika valandų. 11.
arba nemokamos atostogos per mokinių atostogas. Vaikams turi būti užtikrintas keturiolikos kalendorinių dienų iš eilės poilsis per mokinių vasaros atostogas. Vaikams suteikiama ne mažiau kaip keturiolika kalendorinių dienų iš eilės kasmetinių atostogų arba nemokamų atostogų per mokinių vasaros atostogas, jeigu dirbama per visas tų metų mokinių vasaros atostogas. 37 straipsnis. Motinystės Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų sauga
turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Šios moterys turi teisę pasirinkti dirbti visą ar ne visą darbo laiką. 2. Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris draudžiama skirti darbams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Vyriausybė tvirtina Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų darbo sąlygų aprašą, kuriame nustato nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių bei profesinės rizikos vertinimo ir informacijos apie darbo sąlygas teikimo tvarką, nėščioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms draudžiamus darbus, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms pavojingų darbo sąlygų, kenksmingų veiksnių ir medžiagų sąrašą. 3. Vadovaujantis kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašu bei profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, privaloma nustatyti galimą poveikį nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai. Nustačius galimą poveikį, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo imtis Darbo kodekso 278 straipsnyje nustatytų priemonių. 3.
pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. 4. Perkeltai į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) jos gautas darbo užmokestis. 5. Jeigu nėra galimybės nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, nėščiai darbuotojai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokamas jai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis. 6. Jeigu nėra galimybės neseniai pagimdžiusią ar krūtimi maitinančią darbuotoją po nėštumo ir gimdymo atostogų perkelti į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar kūdikio sveikatai, tokiai darbuotojai jos sutikimu suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieni metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos įstatymų nustatytos motinystės socialinio draudimo išmokos. 7. Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias darbuotojas skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama. 8. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos budėti, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siunčiamos į komandiruotes tik jų sutikimu. Jeigu tokios darbuotojos nesutinka dirbti naktį arba pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių tokių darbuotojų neįmanoma perkelti į dieninį darbą, joms suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieni metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis. 9. Krūtimi maitinančiai darbuotojai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Darbuotojos pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos darbo užmokestį. 10. Kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą laiką paliekamas darbo užmokestis, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu. 38 straipsnis. Dirbančių neįgaliųjų saugos ir sveikatos garantijos
įstatymai bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Papildomos saugos ir sveikatos garantijos neįgaliesiems gali būti numatytos kolektyvinėse sutartyse, darbo sutartyse. 2. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimai Sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą privaloma darbo pobūdžio ir sąlygų privalomi darbdaviui ir darbuotojui. 3. Neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, dirbti naktį ir budėti, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, tik jų sutikimu.“
Įstatymo papildymas V¹ skyriumi Papildyti Įstatymą V¹skyriumi:
nuotolinį darbą, sauga
darbą, sudaromos tokios pačios darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygos, kaip ir kitiems įmonės darbuotojams. 2. Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys jei reikia, Darbo kodekso 52 straipsnio nustatyta tvarka darbui suteikia darbo priemones, asmenines apsaugos priemones. Darbuotojo naudojamos darbo priemonės, darbo vieta turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Darbdavys privalo apmokyti darbuotoją, kaip saugiai naudotis darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis. Darbuotojas privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo jo elgesio ar klaidų, sauga ir sveikata, taip pat tinkamu darbo priemonių, asmeninių apsaugos priemonių naudojimu. 38² straipsnis. Laikinųjų darbuotojų sauga. Laikinojo darbuotojo, laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo tarpusavio teisės ir pareigos
Įstatyme nustatytas darbdavio pareigas, atsižvelgdamas į šiame straipsnyje nustatytus ypatumus. 2. Laikinojo darbo naudotojas, prieš laikinajam darbuotojui pradedant dirbti, turi informuoti laikinąjį darbuotoją apie visą galimą riziką, nurodyti, kokie yra profesinės kvalifikacijos ar įgūdžių, sveikatos priežiūros reikalavimai, aiškiai nurodyti specifinę padėjusią riziką, kuri gali kilti dirbant šį darbą. 3.
laikinajam darbuotojui leidžia pradėti dirbti tik tada, kai laikinasis darbuotojas yra supažindintas su jam taikomais darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, įskaitant esamus ir galimus rizikos veiksnius ir apsisaugojimo nuo jų priemonių naudojimo ypatumus, ir yra instruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, net jeigu laikinojo įdarbinimo įmonėje jis buvo nustatyta tvarka instruktuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. 4. Laikinojo darbo naudotojas turi pranešti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui (specialistams), darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, darbdavio įgaliotam asmeniui, atliekančiam darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, fiziniam ar juridiniam asmeniui, atliekančiam darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, apie laikinųjų darbuotojų darbo pradžią ir pabaigą laikinojo darbo naudotojo naudai, kad jie galėtų tinkamai organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones, skirtas visiems darbuotojams. 5. Laikinojo darbo naudotojas turi iš anksto, prieš laikinojo įdarbinimo įmonei atsiunčiant laikinąjį darbuotoją, pranešti jai apie reikalingas darbuotojų kvalifikacijas ir darbo vietų ypatumus. Laikinojo įdarbinimo įmonė turi apie tai informuoti suinteresuotus laikinuosius darbuotojus. 6. Nepažeidžiant darbdavio atsakomybės, laikinojo darbo naudotojas yra atsakingas už laikinojo darbuotojo darbo sąlygas, kiek tai susiję su darbuotojų sauga ir sveikata.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio atstovo (atstovų), kurį (kuriuos) skiria darbdaviui atstovaujantis asmuo, ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai. Kai nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo įvyksta kelyje tarp darbo vietos ir kitos darbovietės, jį tiria darbdavio, pas kurį vykstama, sudaryta komisija.“
2Pakeisti 44 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu.“
1Papildyti Įstatymo priedą nauju 3 punktu:
„3. 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl
priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 110).“
Įstatymo priedą nauju 4 punktu:
„4. 1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo
apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 213).“
laikyti 5 punktu. „35. 2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2009/13/EB, įgyvendinanti Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/63/EB (OL 2009 L 124, p. 30).“
30).“
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 22 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO NR. IX-1672 1, 2, 3, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 33, 34, 35, 44 STRAIPSNIŲ, V SKYRIAUS IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO V¹SKYRIUMI
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims iki aštuoniolikos metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims darbuotojoms, neįgaliesiems;“. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Darbdavys – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau
išdėstyti taip:
„9. Darbuotojas – kaip nustatyta Darbo kodekso15 straipsnyje 21 straipsnio 2 dalyje. taip pat asmuo, įgijęs įstatymų
nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir dirbantis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiame Įstatyme darbuotoju taip pat yra laikomas asmuo, dirbantis kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, ir asmuo, kuris vykdo neatlygintiną veiklą pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 9 straipsnį.“
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Darbuotojų atstovai – kaip nustatyta Darbo kodekso 19 straipsnyje 165 straipsnio 2 dalyje.“
4Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai – įmonės ar laivo darbuotojų kolektyvo susirinkime išrinktas darbuotojas, kuriam suteikiami įgaliojimai atstovauti įmonės ar laivo, padalinio, pamainos darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje.“
5Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14.
Incidentas
galios 2 straipsnio 17 dalį. „17. Jaunas asmuo – asmuo iki 18 metų.“
ją išdėstyti taip:
„19. Krūtimi maitinanti moteris darbuotoja
galios 2 straipsnio 20 dalį. „20. Lengvas ir saugus darbas vaikui – saugus, vaiko fizines galimybes atitinkantis darbas.“
9Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir:
1) gyvenamosios vietos;
2) vietos ne įmonės darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu;
3) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;
4) kitos darbovietės. Šiuo atveju nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą tiria darbdavio, pas kurį vykstama, sudaryta komisija.“
10Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Neseniai pagimdžiusi moteris darbuotoja – motina darbuotoja, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą
apie gimdymą ir auginanti vaiką, iki jam sukaks vieni metai.“
11Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Nėščia moteris darbuotoja – darbuotoja, pateikusi darbdaviui
sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą.“
12Pakeisti 2 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:
„30.
Profesinė rizika (rizika) – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio pavojų ir rizikos veiksnių galimai sukeltos žalos sveikatai sunkumo ir žalos pasireiškimo tikimybės santykis.“
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Šio Įstatymo nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojams. ”
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbuotojų saugos ir sveikatos moksliniai tyrimai finansuojami iš valstybės biudžete mokslui ir studijoms numatomų asignavimų, taip pat nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo lėšomis.“
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbo taryba, arba Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – profesinė sąjunga Profesinės sąjungos atstovauja darbuotojų interesams sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, vadovaudamasis Darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais.
Jeigu įmonėje nėra profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojų interesams sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas atstovauja darbo taryba.“
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, darbdavio paskirtų asmenų funkcijas, teises, pareigas nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai. Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Šiuose nuostatuose, atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, nustatoma, kiek privalo būti darbdavio paskirtų asmenų, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir (ar) fizinių asmenų, atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, ir ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas gali atlikti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, apmokytas kuris yra baigęs mokymus ir kurio žinios patikrintos Valstybinės darbo inspekcijos, vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Mokymo ir atestavimo žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais.“
1.
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) įmonėje komitetas steigiamas, kai joje dirba 50 ar daugiau darbuotojų vidutinis darbuotojų skaičius,
nustatomas pagal Darbo kodekso 22 straipsnio 2 dalį, yra 50 ir daugiau darbuotojų. Jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų vidutinis darbuotojų skaičius yra mažesnis negu 50, komitetas gali būti steigiamas darbdavio ar darbuotojų atstovų atstovo iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų kolektyvo siūlymu. Ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse yra didesnė profesinė rizika ir kurių įmonėse rekomenduojama steigti komitetą, jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų vidutinis darbuotojų skaičius yra mažesnis negu 50, nustatomos Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendruosiuose nuostatuose;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) darbdavys komiteto narius aprūpina jų pareigoms atlikti reikalingomis priemonėmis ir informacija. Įmonės kolektyvinėje sutartyje numatytu periodiškumu komiteto nariai mokomi mokyklose, mokymo įstaigose, teikiančiose mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje paslaugas, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais, seminaruose ar įmonėje įmonės lėšomis. Naujai išrinkti ar paskirti komiteto nariai mokomi mokyklose, mokymo įstaigose, teikiančiose mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje paslaugas, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Komiteto narių mokymo klausimai sprendžiami sudarant kolektyvines sutartis;“. 3. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vadovaudamasi Vadovaudamiesi įmonės komiteto nuostatais, įmonės profesinė sąjunga, o jeigu profesinės sąjungos nėra, – kiti darbuotojų atstovai, darbo taryba, arba Darbo kodekso 165 str.
sąjunga įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime organizuoja darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus ir iš jų išrenka komiteto narius. Jeigu įmonėje nėra darbuotojų atstovų, darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime organizuoja darbdavys. Įmonės padalinių ir darbuotojų, kuriems atstovauja darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, skaičių nustato darbuotojų atstovai darbo taryba, arba Darbo kodekso 165 str. 3 dalyje nurodytu atveju – profesinė sąjunga, o jeigu jų nėra – įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas. Jeigu įmonėje yra daugiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, vienas iš jų renkamas vyresniuoju darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai ir koordinuoja visų įmonės darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai veiklą. Kiekvienoje darbo pamainoje privalo būti ne mažiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai. Laive, vadovaujantis laivo komiteto nuostatais, darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai ir laivo komiteto narys (nariai) renkamas (renkami) laivo darbuotojų susirinkime. Duomenys apie darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narius turi būti paskelbti viešai visiems įmonės darbuotojams ar laivo darbuotojams.“
4Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai taikomos Darbo kodekso 134 168 straipsnio 3 dalyje nustatytos garantijos. Sustabdyti darbuotojų
atstovo saugai ir sveikatai įgaliojimus gali sustabdyti ar jį atšaukti gali jį išrinkę darbuotojų atstovai jį išrinkęs darbuotojų kolektyvo susirinkimas.“
išdėstyti taip: „10.
Darbuotojų atstovai mokomi įmonėje, mokymui skirtuose seminaruose, mokyklose, mokymo įstaigose, teikiančiose mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje paslaugas, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais, darbdavio lėšomis. Mokymosi laikotarpiu jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis. Klausimai, susiję su darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai mokymu, sprendžiami įmonėje svarstant darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai mokymo klausimus komitete, sudarant įmonės kolektyvines sutartis.“
Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Potencialiai pavojingus įrenginius remontuoja, pertvarko, jų techninę būklę prižiūri ir tikrina tik specialiai paskirti atlikti tokius
darbus darbuotojai. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Privalomi sveikatos patikrinimai
darbuotojams, nurodytiems Darbo kodekso 265 straipsnyje. Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir darbuotojų sveikatos tikrinimo patikrinimo grafiką, su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus ir kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko. Tuo atveju, kai darbuotojo sveikata nepatikrinama grafike nustatytu laiku dėl ne nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti dėl galimo pavojaus savo sveikatai. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, darbdavys moka darbuotojui darbo užmokestį.
Privalomai sveikata tikrinama:
1) darbuotojų iki aštuoniolikos metų jiems įsidarbinant ir periodiškai kiekvienais metais, iki jiems sukanka aštuoniolika metų;
2) darbuotojų, kurių darbo vietos profesinės rizikos įvertinimo rezultatai rodo, kad kyla ar gali kilti rizika darbuotojų saugai ir sveikatai, jiems įsidarbinant ir periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimų grafiką;
3) darbuotojų, dirbančių naktimis ir pamainomis, jiems įsidarbinant ir periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimų grafiką;
4) neįgaliųjų jiems įsidarbinant ir pasikeitus jų darbo sąlygoms. 2. Darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą, o darbdavys, įtaręs, kad darbuotojo sveikatos būklė gali kelti grėsmę darbuotojo ar kitų darbuotojų saugai ir sveikatai, turi teisę siųsti darbuotoją pasitikrinti sveikatą, kitu laiku, negu nustatytas privalomo darbuotojų sveikatos tikrinimo patikrinimo grafike. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą. Vidutinį Darbo užmokestį darbuotojui už laiką, kurio metu jis tikrinosi sveikatą savo iniciatyva, moka darbdavys Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai, darbdavys moka darbuotojui darbo užmokestį už laiką, kurio metu jis tikrinosi sveikatą savo iniciatyva. 3. Darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimų prieš jiems išvykstant į reisą tvarką nustato darbdavys. 4. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, Darbo kodekso nustatyta tvarka nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis. Toks atsisakymas laikomas šiurkščiu darbuotojo pareigų pažeidimu. 5.
5Privalomo įsidarbinančių asmenų, darbuotojų ir asmenų,
kurių darbas buvo susijęs su profesine rizika dėl kancerogeninių, mutageninių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų naudojimo darbo procese, sveikatos patikrinimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kaip galima greičiau informuoja visus darbuotojus ir asmenis, kuriems kyla arba gali kilti pavojus, apie riziką ir apie tai, kokių kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių reikia imtis arba jau buvo imtasi;“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Darbuotojai, esant galimybei, turi nedelsdami pranešti
darbdaviui arba padalinio vadovui apie sugedusias darbo priemones ar susidariusią avarinę situaciją – pavojų. Darbuotojai pavojaus atveju turi teisę nutraukti darbą, išeiti iš darbo patalpos, palikti darbo vietas. Darbuotojų veiksmai pavojaus atvejais negali turėti jiems nepalankių pasekmių. Dėl darbuotojų veiksmų Darbuotojų veiksmai pavojaus atveju negali būti laikomi darbo pareigų pažeidimu, jiems negali būti skiriamos drausminės administracinės nuobaudos, ar taikoma materialinė ar kitokia atsakomybė, jeigu jie siekė apsaugoti save ar kitus darbuotojus apsaugoti nuo pavojaus.“
22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovas vadovo žinios darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuojamas tikrinamos šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka, jis darbdaviui atstovaujančio asmens pavedimu savarankiškai vykdo priemones, nustatytas šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse.“
ir ją išdėstyti taip: „9.
Darbuotojas (Darbuotojai) turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat privalo būti sustabdyti, jeigu padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo, darbdaviui atstovaujantis asmuo nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją (darbuotojus) nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai šiais atvejais: kai darbuotojas (darbuotojai) neapmokytas neapmokyti saugiai dirbti; sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai – pavojui; kai dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus; kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių ir (ar) kai darbuotojas (darbuotojai) neaprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai ar gyvybei. Už laiką, kurį darbai sustabdomi šiais nurodytais atvejais, darbuotojams darbdavys moka darbo užmokestį.
Darbų sustabdymo procedūra atliekama tokia tvarka:
1) darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, darbuotojų atstovai turi teisę pareikalauti, kad padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo, ar darbdaviui atstovaujantis asmuo sustabdytų darbus;
2) jei padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo, ar darbdaviui atstovaujantis asmuo atsisako vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai reikalavimą, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas arba darbuotojų atstovas apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai;
3) darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą sustabdyti darbus ir surašyti reikalavimą darbdaviui atstovaujančiam asmeniui;
4) jei padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo atsisako vykdyti darbo inspektoriaus reikalavimą, darbo inspektorius turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad būtų įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus ir iš pavojingų darbo vietų ar zonų būtų išvesti darbuotojai;
5) iki bus įvykdytas darbuotojų atstovo, darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar darbo inspektoriaus reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo atveju darbdaviui atstovaujantis asmuo negali skirti drausminių nuobaudų ar taikyti kitokios atsakomybės.“
5Pakeisti 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Darbai taip pat privalo būti sustabdyti tais atvejais, ir
kitais atvejais, numatytais Darbo kodekso 266 straipsnio 9 dalyje kai gamtinės sąlygos kliudo saugiai juos atlikti.
Pavojaus dėl gamtinių sąlygų atvejais darbdavys, siekdamas užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe, vadovaudamasis įstatymais, turi teisę perkelti darbuotojus į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje arba į kitą toje pačioje vietovėje esančią įmonę. Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl darbuotojo sveikatos būklės. Jeigu nėra darbo kitose darbo vietose, kuriose darbuotojai gali saugiai dirbti, Darbo kodekso nustatyta tvarka skelbiama prastova. Sustabdžius darbus pavojaus dėl gamtinių sąlygų atveju, darbuotojams mokama kaip už prastovą.“11 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Darbdavio pareigos sudarant saugias ir
sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas
pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais:
1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus;
2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose.
Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;
3) pagal atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;
4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų išsamią visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, apie paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus;
5) tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;
6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus.
Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;
3) pagal atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;
4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų išsamią visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, apie paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus;
5) tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;
6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities klausimais tikrinimo tvarką;
7) sudaro sąlygas šio Įstatymo 12 ir 13 straipsniuose numatytų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veiklai;
8) užtikrina Darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų nustatytą darbuotojų darbo ir poilsio laiką, organizuoja darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;
9) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus.
Sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku;
10) perkelia darbuotojus (jų sutikimu) į kitą jų sveikatą ir, jeigu yra galimybė, kvalifikaciją atitinkantį darbą, atsižvelgdamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą;
11) užtikrina, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, darbdavio įgaliotas asmuo, atliekantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, fiziniai ar juridiniai asmenys, atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, gautų informaciją apie darbuotojų priėmimą dirbti, kuri reikalinga tinkamai organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones, skirtas prevencinėms priemonėms, skirtoms visiems darbuotojams, tinkamai organizuoti;
12) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, pats praneša arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas;
13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;
14) Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų registravimą;
15) sudaro arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui sudaryti nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis, dėl kurių darbuotojas neteko darbingumo ilgiau kaip 3 darbo dienoms, sąrašus, registruoja incidentus;
16) atlieka kitas pareigas ir įgyvendina reikiamas priemones, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.
Sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku;
10) perkelia darbuotojus (jų sutikimu) į kitą jų sveikatą ir, jeigu yra galimybė, kvalifikaciją atitinkantį darbą, atsižvelgdamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą;
11) užtikrina, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, darbdavio įgaliotas asmuo, atliekantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, fiziniai ar juridiniai asmenys, atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, gautų informaciją apie darbuotojų priėmimą dirbti, kuri reikalinga tinkamai organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones, skirtas prevencinėms priemonėms, skirtoms visiems darbuotojams, tinkamai organizuoti;
12) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, pats praneša arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas;
13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;
14) Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų registravimą;
15) sudaro arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui sudaryti nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis, dėl kurių darbuotojas neteko darbingumo ilgiau kaip 3 darbo dienoms, sąrašus, registruoja incidentus;
16) atlieka kitas pareigas ir įgyvendina reikiamas priemones, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. 2.
darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos, profesinės ligos) ir jis yra perkeliamas į kitą, mažiau apmokamą, darbą, jam 2 mėnesių laikotarpiu paliekamas darbo sutartyje nustatytas ir iki perkėlimo mokėtas darbo užmokestis.“
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdaviui atstovaujančio asmens žinios iš žinias
darbuotojų saugos ir sveikatos srities klausimais privalomai tikrinamos, kaip nustatyta Darbo kodekso 268 straipsnyje tikrina Valstybinė darbo inspekcija Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas. Darbdaviui atstovaujančio asmens, kuris pats atlieka įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, ir darbdavio įgalioto asmens, kuriam pavesta atlikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka.“13 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami šio Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų.
Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais Mokymo ir atestavimo žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo.“
2Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Darbuotojai, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių
priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turi turėti tinkamą kvalifikaciją arba turi būti įgiję specialių žinių ir įgūdžių pagal valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus. Naudoti potencialiai pavojingus įrenginius, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, atlikti nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminą vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, kuriems nenustatyti privalomi įgaliotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės įstaigų tikrinimai, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys.“
išdėstyti taip: „6.
Atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių įmonių ypatumus ir profesinę riziką, Mokymo ir atestavimo žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų pagrindu darbdaviai gali rengti ir suderinę su Valstybine darbo inspekcija tvirtinti atskirų ekonominės veiklos rūšių įmonių darbuotojų mokymo ir atestavimo jų žinių tikrinimo nuostatus.“
išdėstyti taip: „7. Atskiroms ekonominės veiklos rūšims įstatymai gali nustatyti kitokią darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities klausimais tikrinimo tvarką, negu nustatyta Mokymo ir atestavimo žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose. Tokiu atveju darbuotojai mokomi ir jų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities klausimais tikrinamos tų įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, įmonių darbo medicinos punktai atlieka sveikatos priežiūros funkcijas, numatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose. Darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta teikti įmonės darbuotojams ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas.“
Pakeisti 31 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) darbuotojams, pažeidusiems iš darbuotojų, pažeidusių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, kuriuos jie
privalo vykdyti, skirti drausmines nuobaudas, įstatymų nustatyta tvarka skirti tarnybines nuobaudas valstybės tarnautojams, įstatymų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti pažeidimu padarytą žalą įmonei;“. 16 straipsnis.
Papildyti 33 straipsnio 1 dalį 11 punktu:
„11) gavus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pateikti išvados kopiją darbdaviui“. 17 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Darbuotojo teisės Darbuotojas turi teisę:
1) reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kai kolektyvinės priemonės neapsaugo nuo rizikos veiksnių poveikio;
2) sužinoti iš darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai, padalinio vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens ar darbdaviui atstovaujančio asmens apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir
(ar) pavojingus veiksnius;
3) susipažinti su išankstinių ir periodinių privalomų sveikatos tikrinimų rezultatais, nesutikęs su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai. Reikalauti perkelti į kitą darbą, jeigu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo ar eiti pareigų;
4) pats tartis su padalinio vadovu, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, darbuotojų atstovą;
5) atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, atvejais, numatytais šio Įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais.
Jeigu darbdavys pažeidžia įstatymų nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, Darbo kodekso nustatyta tvarka nutraukti neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį;
6) įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų;
kreiptis į darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, padalinio vadovą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, darbuotojų atstovus, darbdaviui atstovaujantį asmenį, Valstybinę darbo inspekciją, kitas valstybės institucijas ir įstaigas.“
Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nepagrįstas atsisakymas dirbti laikomas darbo drausmės
pažeidimu ir Dėl nepagrįsto atsisakymo dirbti už nedirbtą laiką darbuotojui darbo užmokestis nemokamas.“
Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip: „V
JAUNŲ ASMENŲ IKI AŠTUONIOLIKOS METŲ, MOTINYSTĖS NĖŠČIŲ, NESENIAI PAGIMDŽIUSIŲ, KRŪTIMI MAITINANČIŲ
iki aštuoniolikos metų darbas 1.
Vaikų darbas draudžiamas, išskyrus jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio vaiko saugai, sveikatai, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai ir laikantis Vyriausybės nustatytų įdarbinimo sąlygų. 2. Darbdaviai privalo užtikrinti jauno asmens amžių atitinkančias darbo sąlygas. Jaunam asmeniui suteikiamas darbas privalo būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fizinei ir protinei raidai, nepakenkti mokymuisi. 3. Šiame Įstatyme, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai jaunų asmenų darbui privalo būti taikomi nepaisant to, kokios rūšies darbo sutartis su jaunu asmeniu sudaryta. 4.2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, priimdamas į darbą asmenis iki 18 aštuoniolikos metų ir sudarydamas jiems saugias ir sveikas darbo sąlygas, vadovaujasi Vyriausybės patvirtintu Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, darbo laiku, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašu Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos aprašu, kuriame nustatomi šių asmenų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo, jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo, profesinio parengimo organizavimo ir vykdymo, praktinio mokymo laiko ypatumai, šiems asmenims draudžiami dirbti darbai, sveikatai kenksmingi, pavojingi veiksniai. 5.
pat pasikeitus darbo sąlygoms jaunam asmeniui jau dirbant, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo organizuoti, kad būtų įvertinta:
1) ar darbas, į kurį numatoma skirti jauną asmenį, nepriskiriamas jauniems asmenims draudžiamam darbui, ar darbo aplinkoje nėra kenksmingų, pavojingų sveikatai veiksnių, kuriems esant į tokį darbą negali būti skiriami jauni asmenys;
2) ar darbo vieta ir darbo aplinka atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;
3) pavojingų cheminių medžiagų naudojimas įmonėje ir galimas jų poveikis (būdas, koncentracija darbo aplinkos ore, trukmė);
4) darbo priemonių techninė būklė, pavojingų cheminių medžiagų saugojimo būklė, kad jauni asmenys dėl neatsargumo nebūtų jų paveikti;
5) darbo, gamybos technologinių procesų organizavimas, darbo priemonių išdėstymas, kad jauni asmenys nepatektų į įmonės padalinių darbo vietas, kuriose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos;
6) jauno asmens gebėjimai suvokti ir vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei fizinės galimybės atlikti pavedamus darbus. 6. Apie galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, taip pat apie įmonėje naudojamas priemones saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo informuoja jaunus asmenis jiems įsidarbinant ir bet kuriuo metu prireikus, be to, apie galimus pavojus ir priemones jiems išvengti privalo informuoti jų tėvus ar globėjus. 7.
sutrumpintas darbo laikas:
1) paaugliams – ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę;
2) vaikams, dirbantiems lengvus darbus – iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų). 8. Įmonėje privalo būti sudarytas jaunesnių kaip 18 metų darbuotojų sąrašas. 9. Jauni asmenys negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje įmonėje (darbovietėje), jei bendra darbo trukmė viršija šio straipsnio 7 dalyje nustatytą darbo trukmę. 3. Vaikų, dirbančių lengvus darbus, darbo laiko trukmė:
1) ne mokslo metų laiku, kai dirbama ne trumpiau kaip savaitę – iki šešių valandų per dieną ir trisdešimt valandų per savaitę;
2) mokslo metų laiku – iki dvylikos valandų per savaitę: iki dviejų valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki šešių valandų per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos. 4. Paauglių darbo laiko trukmė – ne daugiau kaip aštuonios valandos per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip keturiasdešimt valandų per savaitę kartu su pamokų trukme. 5. Paauglių, dirbančių pagal pameistrystės darbo sutartį, darbo laikas įmonėje negali trukti ilgiau kaip aštuonias valandas per dieną (kartu su kasdiene pamokų (paskaitų) trukme ir teorinių žinių įgijimo įmonėje ir mokymo darbo vietoje trukme) ir ne ilgiau kaip keturiasdešimt valandų per savaitę (kartu su savaitės pamokų (paskaitų) trukme ir teorinių žinių įgijimo įmonėje ir mokymo darbo vietoje trukme). 6.
negu vienoje darbovietėje ar mokosi profesinio mokymo įstaigoje ir dirba, kasdienio ir savaitės darbo laiko kiekvienoje darbovietėje ir praktinio mokymo laiko trukmė sumuojama. 7. Vaikai gali dirbti leidžiamus lengvus darbus laisvu nuo mokymosi metu, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytus draudimus. 8. Vaikų darbas rytais nuo šeštos iki septintos valandos prieš pamokas draudžiamas. 9. Asmenų iki aštuoniolikos metų darbas naktį:
1) vaikų, dirbančių lengvus darbus, darbas nuo dvidešimtos iki šeštos valandos draudžiamas;
2) paauglių darbas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos draudžiamas;
3) paaugliams, dirbantiems laivuose, naktis yra devynių valandų laiko tarpas, kuris prasideda ne vėliau kaip dvidešimt antrą valandą ir baigiasi ne anksčiau kaip šeštą valandą. 10. Asmenų iki aštuoniolikos metų poilsio laikas:
1) turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį;
2) kai darbo laiko arba praktinio mokymo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos, privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti. Ji įskaitoma į darbo laiką arba praktinio mokymo laiką;
3) vaikų kasdienio nepertraukiamojo poilsio laikas per dvidešimt keturių valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip keturiolika valandų;
4) paauglių kasdienio nepertraukiamojo poilsio laikas per dvidešimt keturių valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip dvylika valandų. 11. Vaikams jų pageidavimu suteikiamos kasmetinės atostogos arba nemokamos atostogos per mokinių atostogas. Vaikams turi būti užtikrintas keturiolikos kalendorinių dienų iš eilės poilsis per mokinių vasaros atostogas. Vaikams suteikiama ne mažiau kaip keturiolika kalendorinių dienų iš eilės kasmetinių atostogų arba nemokamų atostogų per mokinių vasaros atostogas, jeigu dirbama per visas tų metų mokinių vasaros atostogas. 37 straipsnis.
maitinančių darbuotojų sauga
turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Šios moterys turi teisę pasirinkti dirbti visą ar ne visą darbo laiką. 2. Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris draudžiama skirti darbams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Vyriausybė tvirtina Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų darbo sąlygų aprašą, kuriame nustato nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių bei profesinės rizikos vertinimo ir informacijos apie darbo sąlygas teikimo tvarką, nėščioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms draudžiamus darbus, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms pavojingų darbo sąlygų, kenksmingų veiksnių ir medžiagų sąrašą. 3. Vadovaujantis kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašu bei profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, privaloma nustatyti galimą poveikį nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai. Nustačius galimą poveikį, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo imtis Darbo kodekso 278 straipsnyje nustatytų priemonių. 3. Jeigu pavojingų ar kenksmingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. 4.
įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) jos gautas darbo užmokestis. 5. Jeigu nėra galimybės nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, nėščiai darbuotojai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokamas jai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis. 6. Jeigu nėra galimybės neseniai pagimdžiusią ar krūtimi maitinančią darbuotoją po nėštumo ir gimdymo atostogų perkelti į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar kūdikio sveikatai, tokiai darbuotojai jos sutikimu suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis vieni metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos įstatymų nustatytos motinystės socialinio draudimo išmokos. 7. Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias darbuotojas skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama. 8. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos budėti, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siunčiamos į komandiruotes tik su jų sutikimu. Jeigu tokios darbuotojos nesutinka dirbti naktį arba pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną. Jeigu dėl objektyvių priežasčių tokių darbuotojų neįmanoma perkelti į dieninį darbą, joms suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis vieni metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis. 9. Krūtimi maitinančiai darbuotojai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui krrūtimi maitinti.
Darbuotojos pageidavimu pertraukas kūdikiui krūtimi maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti apmokamos pagal darbuotojos darbo užmokestį. 10. Kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą laiką paliekamas darbo užmokestis, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu. 38 straipsnis. Dirbančių neįgaliųjų saugos ir sveikatos garantijos
neįgaliųjų saugą ir sveikatą garantuoja Darbo kodeksas, šis Įstatymas, kiti įstatymai bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Papildomos saugos ir sveikatos garantijos neįgaliesiems gali būti numatytos kolektyvinėse sutartyse, darbo sutartyse. 2. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimai Sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą privaloma darbo pobūdžio ir sąlygų privalomi darbdaviui ir darbuotojui. 3. Neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, dirbti naktį ir budėti, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, tik su jų sutikimu.“
Papildyti Įstatymą V¹skyriumi:
nuotolinį darbą, sauga
darbą, sudaromos tokios pačios darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygos, kaip ir kitiems įmonės darbuotojams. 2.
2Skiriant dirbti nuotoliniu būdu,
darbdavys jei reikia, Darbo kodekso 52 straipsnio nustatyta tvarka darbui suteikia darbo priemones, asmenines apsaugos priemones. Darbuotojo naudojamos darbo priemonės, darbo vieta turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Darbdavys privalo apmokyti darbuotoją, kaip saugiai naudotis darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis. Darbuotojas privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo jo elgesio ar klaidų, sauga ir sveikata, taip pat tinkamu darbo priemonių, asmeninių apsaugos priemonių naudojimu. 38² straipsnis. Laikinųjų darbuotojų sauga. Laikinojo darbuotojo, laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo tarpusavio teisės ir pareigos
Įstatyme nustatytas darbdavio pareigas, atsižvelgdamas į šiame straipsnyje nustatytus ypatumus. 2. Laikinojo darbo naudotojas, prieš laikinajam darbuotojui pradedant dirbti, turi informuoti laikinąjį darbuotoją apie visą galimą riziką, nurodyti, kokie yra profesinės kvalifikacijos ar įgūdžių, sveikatos priežiūros reikalavimai, aiškiai nurodyti specifinę padidėjusią riziką, kuri gali kilti dirbant šį darbą. 3. Laikinojo darbo naudotojas laikinajam darbuotojui leidžia pradėti dirbti tik tada, kai laikinasis darbuotojas yra supažindintas su jam taikomais darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, įskaitant esamus ir galimus rizikos veiksnius ir apsisaugojimo nuo jų priemonių naudojimo ypatumus, ir yra instruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, net jeigu laikinojo įdarbinimo įmonėje jis buvo nustatyta tvarka instruktuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. 4.
saugos ir sveikatos specialistui (specialistams), darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, darbdavio įgaliotam asmeniui, atliekančiam darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, fiziniam ar juridiniam asmeniui, atliekančiam darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, apie laikinųjų darbuotojų darbo pradžią ir pabaigą laikinojo darbo naudotojo naudai, kad jie galėtų tinkamai organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones, skirtas visiems darbuotojams. 5. Laikinojo darbo naudotojas turi iš anksto, prieš laikinojo įdarbinimo įmonei atsiunčiant laikinąjį darbuotoją, pranešti jai apie reikalingas darbuotojų kvalifikacijas ir darbo vietų ypatumus. Laikinojo įdarbinimo įmonė turi apie tai informuoti suinteresuotus laikinuosius darbuotojus. 6. Nepažeidžiant darbdavio atsakomybės, laikinojo darbo naudotojas yra atsakingas už laikinojo darbuotojo darbo sąlygas, kiek tai susiję su darbuotojų sauga ir sveikata.“
išdėstyti taip: „2. Įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio atstovo (atstovų), kurį (kuriuos) skiria darbdaviui atstovaujantis asmuo, ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai. Kai nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo įvyksta kelyje tarp darbo vietos ir kitos darbovietės, jį tiria darbdavio, pas kurį vykstama, sudaryta komisija.“
2Pakeisti 44 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu.“
1Papildyti Įstatymo priedą nauju 3 punktu:
„3. 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl
priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 110).“
2Papildyti Įstatymo priedą 4 punktu:
„4. 1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo
apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 213).“
laikyti 5 punktu. „35. 2009 m. vasario
savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/63/EB (OL 2009 L 124, p. 30).“
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 23 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Vilnius
1, 2, 9, 10, 12,
2015-09-04 Nr. XIIP-3243 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta darbuotojų atstovų samprata nevisiškai aiški, ją reikėtų tikslinti atsižvelgiant į kartu teikiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) III dalies, II skyriaus pirmajame skirsnyje apibrėžtas darbuotojų atstovų kompetencijas. Šioje dalyje reikėtų atsisakyti blanketinio pobūdžio nuorodos į Darbo kodekso 179 straipsnį. Jeigu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje norėta nustatyti, kad darbuotojų atstovais yra profesinė sąjunga, veikianti darbdavio lygmeniu, nuostatą taip ir reikėtų formuluoti. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai yra pagal Darbo kodekso 167 straipsnį sudaromos darbo tarybos narys arba įmonės ar laivo darbuotojų kolektyvo susirinkime išrinktas darbuotojas. Svarstytina, ar darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai neturėtų būti nurodytas ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, kitose normose įtvirtintas darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, nes jų steigimo tikslas yra tas pats ir priklauso tik nuo vidutinio darbuotojų skaičiaus įmonėje. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnyje reguliuojamas darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai teisinis institutas, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatas siūlytina formuluoti keičiamo įstatymo 13 straipsnyje.
Jeigu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis būtų palikta, joje formuluotę „pagal Darbo kodekso 167 straipsnį sudaromos“ siūlytina braukti kaip perteklinę. 3. Atsižvelgiant į įstatymo projekte teikiamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies turinį, siūlytina pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir joje atsisakyti paskutinio sakinio. 4. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad papildomos ir palankesnės saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos gali būti nustatytos kolektyvinėje sutartyje, 29 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teikti kitas, nei šioje dalyje nustatytos sveikatos priežiūros paslaugos, gali būti numatyta darbdavio lygio kolektyvinėje sutartyje. Pagal Darbo kodekso 190 straipsnį, kolektyvines sutartis gali sudaryti tik profesinės sąjungos, o pagal Darbo kodekso 200 straipsnio 1 dalį, kolektyvinės sutartys būtų taikomos tik darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, todėl įtvirtinus aptariamas keičiamo įstatymo nuostatas, galimai būtų suvaržytos keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūlomos įtvirtinti darbuotojų atstovų ir jų atstovaujamų darbuotojų teisės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas – darbuotojų atstovas – suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas keičiamo įstatymo 2 straipsnio
sietini su subjektu, nurodytu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, todėl įstatymo projekto nuostatas reikėtų derinti tarpusavyje ir su Darbo kodekso normomis. 5.
komiteto nuostatais, darbo taryba pusę komiteto narių paskiria iš darbo tarybos narių, o dėl kitų komiteto narių organizuoja rinkimus įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime“. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostata, kad darbo taryba dėl kitų komiteto narių organizuoja rinkimus įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime, tikslintina, nes neaišku apie kokius kitus komiteto narius čia kalbama ir kodėl jų rinkimus turi organizuoti darbo taryba. Ši nuostata tarpusavyje derintina su keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagal kurį komitetas sudaromas dvišaliu principu ir pusę jo narių skiria darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo. 6. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nuoroda į Darbo kodekso 183 straipsnio
teisiniai santykiai ir jame yra tik dvi dalys. 7. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, kuriuose numatyta, kad pirmą kartą teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje prieš nurodytų įstatymų pavadinimus įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. 8. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse nebelieka drausminės atsakomybės instituto, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 5 punktą. Kartu turėtų būti patikslinti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 punktas, 35 straipsnio 3 dalis. 9. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis vertintina kaip perteklinė, nes darbo sutarties pasibaigimo pagrindus ir tvarką nustato Darbo kodeksas. Be to, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, šalys turi teisę nutraukti darbo sutartį ir kitais pagrindais, pavyzdžiui, šalių susitarimu, todėl keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies siūlytina atsisakyti.
Jeigu šią normą būtų nuspręsta palikti, ją reikėtų tarpusavyje derinti su Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies
straipsnio 2 dalį, pagrindu nutraukti darbo sutartį be įspėjimo būtų darbuotojo nesutikimas būti perkeltam į kitą jo sveikatą ir, esant galimybei, kvalifikaciją atitinkantį darbą arba darbo nebuvimas. 10. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teikia išvadą dėl darbuotojo darbingumo derintina su Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi. Pažymėtina, kad šiuo metu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, priimdama sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, esant jo prašymui išduoda išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. 11. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama darbuotojo teisės atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojo saugai ir sveikatai, procedūra. Pastebėtina, kad panašios nuostatos jau yra reglamentuojamos keičiamo įstatymo 35 straipsnyje, kuris nėra keičiamas ar pripažįstamas netekusiu galius. Todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto nuostatos tikslintinos. 12. Įstatymo projekto 16 straipsnyje prieš dėstomą skyriaus pavadinimą atskiroje eilutėje viduryje įrašytinas skaičius ir žodis ,,V¹ SKYRIUS“. 13. Keičiamo įstatymo V¹ skyriaus pavadinime ir turinyje vietoj žodžio
„laikinų“ įrašytinas žodis „laikinųjų“ (žiūr.: Darbo kodekso 71 straipsnio 1
dalį). 14. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžtą ,,darbo priemonės“ sąvoką, keičiamo įstatymo 38¹ straipsnyje siūlytina braukti žodį ,,įranga“ kaip perteklinį. 15.
15Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 38² straipsnio pavadinimą,
siūlytina nuosekliai straipsnio tekste vartoti sąvokas ,,laikinasis darbuotojas“, ,,laikinojo įdarbinimo įmonė“ ir ,,laikinojo darbo naudotojas“. 16. Tikslintina įstatymo projekto 18 straipsnio 1 ir 2 dalimi dėstomų punktų numeracija (pildoma naujais 3 ir 4 punktais, tačiau tekste nurodomi 4 ir 5 punktas). 17. Įstatymo projekto lyginamajame variante atspindėti ne visi įstatymo projekte siūlomi pakeitimai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
1, 2, 3, 9, 10,
2016-05-30 Nr. XIIP-3243(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 9 dalyje siūlytina patikslinti nuorodą į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį – nuoroda turėtų būti teikiama į 9 straipsnį, kadangi šis straipsnis susideda tik iš vienos dalies. 2. Tikslintinos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje bei 13 straipsnio 9 dalyje pateiktos nuorodos į Darbo kodekso atitinkamus straipsnius, atsižvelgiant į kartu teikiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234(3) tvirtinamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) nuostatas. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžiama sąvoka ,,darbuotojų atstovai“, t.y. nustatoma, kad ši sąvoka suprantama kaip nustatyta Darbo kodekso 161 straipsnio 2 dalyje (turėtų būti Darbo kodekso 165 straipsnio 2 dalis). Pagal Darbo kodekso 165 straipsnio 2 dalį, darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis.
Keičiamo įstatymo 10 straipsnis nustato darbuotojų atstovų teises, tačiau įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje jau kalbama ne apie visų darbuotojų atstovų teises, o tik apie darbo tarybos ir profesinės sąjungos teises; iš kitų keičiamo įstatymo nuostatų (keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 ir 10 dalys, 22 straipsnio 9 dalis, 34 straipsnis) taip pat neaišku, kas laikoma darbuotojų atstovais (ar tik darbo taryba ir profesinė sąjunga; ar profesinė sąjunga, darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis; ar profesinė sąjunga, darbo taryba, darbuotojų patikėtinis ir darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, kuris yra išrinktas pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką). Todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina projekto nuostatas derinti tarpusavyje ir jas tikslinti. Tikslinant šias nuostatas taip pat siūlytina:
keičiamo įstatymo 13 straipsnio turinyje reguliuojamas darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai teisinis institutas;
atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamas vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius;
sąlygos“ siūlytina įrašyti „sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos“, kaip tai numatyta Darbo kodekso 158 straipsnyje. Dėl analogiškos priežasties keistina ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis. 4. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 22 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad šiose normose nustatytais atvejais darbuotojams mokamas darbo užmokestis.
Atsižvelgiant į Darbo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir į tai, kad nustatyti darbo užmokesčio dydį už laiką, kai darbuotojas nedirba gali būti sunku, svarstytina, ar darbuotojams minėtais atvejais neturėtų būti mokamas jų vidutinis darbo užmokestis. 5. Įstatymo projekto 16 straipsnyje įrašytinas straipsnio pavadinimas, o pakeitimo esmė rašytina atskiroje eilutėje neparyškintu šriftu. 6. Atsižvelgiant į Darbo kodekso 31 straipsnio 1 dalį, keičiamo įstatymo 38¹ straipsnyje vietoj žodžių „asmenines apsaugos priemones“ ir „asmeninių apsaugos priemonių“ atitinkamu linksniu įrašytini žodžiai „darbo saugos priemonės“. 7. Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 38² straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio ,,padėjusią“ įrašyti žodį ,,padidėjusią“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
1, 2, 3, 9, 10,
2016-06-20 Nr. XIIP-3243(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžiama sąvoka ,,darbuotojų atstovai“, t.y. nustatoma, kad ši sąvoka suprantama taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234(3) tvirtinamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 165 straipsnio 2 dalyje. Pagal Darbo kodekso 165 straipsnio 2 dalį, darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis. Keičiamo įstatymo 10 straipsnis nustato darbuotojų atstovų teises, tačiau įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje jau kalbama ne apie visų darbuotojų atstovų teises, o tik apie darbo tarybos ir profesinės sąjungos teises; iš kitų keičiamo įstatymo nuostatų (keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 ir 10 dalys, 22 straipsnio 9 dalis, 34 straipsnis) taip pat neaišku, kas laikoma darbuotojų atstovais (ar tik darbo taryba ir profesinė sąjunga; ar profesinė sąjunga, darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis; ar profesinė sąjunga, darbo taryba, darbuotojų patikėtinis ir darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, kuris yra išrinktas pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką). Todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina projekto nuostatas derinti tarpusavyje ir jas tikslinti.
Tikslinant šias nuostatas taip pat siūlytina:
keičiamo įstatymo 13 straipsnio turinyje reguliuojamas darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai teisinis institutas;
atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamas vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius;
sąlygos“ siūlytina įrašyti „sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos“, kaip tai numatyta Darbo kodekso 158 straipsnyje. Dėl analogiškos priežasties teiktinas ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pakeitimas. 3. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 22 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad šiose normose nustatytais atvejais darbuotojams mokamas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į Darbo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir į tai, kad nustatyti darbo užmokesčio dydį už laiką, kai darbuotojas nedirba, gali būti sunku, svarstytina, ar darbuotojams minėtais atvejais neturėtų būti mokamas jų vidutinis darbo užmokestis. 4. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 38¹ straipsnis reglamentuoja darbuotojų, dirbančių nuotolinį darbą, saugą, siūlytina šio straipsnio 2 dalyje braukti nuorodą į Darbo kodekso 52 straipsnį dėl darbo priemonių darbuotojams suteikimo dirbant nuotoliniu būdu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
ir FINANSŲ komitetas
1,
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Jeigu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje norėta nustatyti, kad darbuotojų atstovais yra profesinė sąjunga, veikianti darbdavio lygmeniu, nuostatą taip ir reikėtų formuluoti. Pritarti. Siūloma tikslinti 2 straipsnio 10 dalį: „10. Darbuotojų atstovai – kaip nustatyta Darbo kodekso 162 straipsnio 2 dalyje.“ Perkelti Darbo kodekso 162 straipsnio 2 dalies nuostatą į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo netikslinga, nes darbuotojų atstovavimo principus nustato Darbo kodeksas, kuris yra pirminis teisės šaltinis dėl darbuotojų atstovavimo. 211
atstovu saugai ir sveikatai yra pagal Darbo kodekso 167 straipsnį sudaromos darbo tarybos narys arba įmonės ar laivo darbuotojų kolektyvo susirinkime išrinktas darbuotojas. Svarstytina, ar darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai neturėtų būti nurodytas ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, kitose normose įtvirtintas darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, nes jų steigimo tikslas yra tas pats ir priklauso tik nuo vidutinio darbuotojų skaičiaus įmonėje. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnyje reguliuojamas darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai teisinis institutas, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatas siūlytina formuluoti keičiamo įstatymo 13 straipsnyje. Jeigu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis būtų palikta, joje formuluotę „pagal Darbo kodekso 167 straipsnį sudaromos“ siūlytina braukti kaip perteklinę. Pritarti. Siūloma tikslinti 2 straipsnio 10 dalį: „11. Darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai – darbo tarybos narys arba įmonės ar laivo darbuotojų kolektyvo susirinkime išrinktas darbuotojas, kuriam suteikiami įgaliojimai atstovauti įmonės ar laivo, padalinio, pamainos darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje.“ Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas savo esme nėra darbuotojų atstovas. 29 3.
29
dalies turinį, siūlytina pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir joje atsisakyti paskutinio sakinio. Pritarti. Siūloma tikslinti 3 straipsnio 1 dalį: „1. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus.“102
palankesnės saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos gali būti nustatytos kolektyvinėje sutartyje, 29 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teikti kitas, nei šioje dalyje nustatytos sveikatos priežiūros paslaugos, gali būti numatyta darbdavio lygio kolektyvinėje sutartyje. Pagal Darbo kodekso 190 straipsnį, kolektyvines sutartis gali sudaryti tik profesinės sąjungos, o pagal Darbo kodekso 200 straipsnio 1 dalį, kolektyvinės sutartys būtų taikomos tik darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, todėl įtvirtinus aptariamas keičiamo įstatymo nuostatas, galimai būtų suvaržytos keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūlomos įtvirtinti darbuotojų atstovų ir jų atstovaujamų darbuotojų teisės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas – darbuotojų atstovas – suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, tačiau aptariamų dalių turinyje reguliuojami teisiniai santykiai sietini su subjektu, nurodytu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, todėl įstatymo projekto nuostatas reikėtų derinti tarpusavyje ir su Darbo kodekso normomis. Pritarti. Siūloma pakeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 10 straipsnio 2 dalį: „2.
Kolektyvinėse sutartyse, darbo tarybų ar darbuotojų patikėtinių ir darbdavio sudarytuose rašytiniuose susitarimuose gali būti nustatytos papildomos ir palankesnės saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo darbuotojams nuostatos negu galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose. Tokių nuostatų vykdymą kontroliuoja darbdaviui atstovaujantys asmenys, darbdavio įgalioti asmenys, darbuotojų atstovai kolektyvinėse sutartyse ar susitarimuose nustatyta tvarka ir Valstybinė darbo inspekcija.“134
komiteto nuostatais, darbo taryba pusę komiteto narių paskiria iš darbo tarybos narių, o dėl kitų komiteto narių organizuoja rinkimus įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime“. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostata, kad darbo taryba dėl kitų komiteto narių organizuoja rinkimus įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime, tikslintina, nes neaišku apie kokius kitus komiteto narius čia kalbama ir kodėl jų rinkimus turi organizuoti darbo taryba. Ši nuostata tarpusavyje derintina su keičiamo įstatymo 13 straipsnio
jo narių skiria darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo. Pritarti. Siūloma pakeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnio 4 dalį: „4. Vadovaudamasi įmonės komiteto nuostatais, darbo taryba, profesinė sąjunga įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime organizuoja darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus ir iš jų išrenka komiteto narius. Jeigu įmonėje nėra darbo tarybos ar profesinės sąjungos, darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime organizuoja darbdavys.
Įmonės padalinių ir darbuotojų, kuriems atstovauja darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, skaičių nustato darbo taryba, profesinė sąjunga, o jeigu jų nėra – įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas. Jeigu įmonėje yra daugiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, vienas iš jų renkamas vyresniuoju darbuotojų atstovu ir koordinuoja visų įmonės darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai veiklą. Kiekvienoje darbo pamainoje privalo būti ne mažiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai. Laive, vadovaujantis laivo komiteto nuostatais, darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai ir laivo komiteto narys (nariai) renkamas (renkami) laivo darbuotojų susirinkime. Duomenys apie darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narius turi būti paskelbti viešai visiems įmonės ar laivo darbuotojams.“139
straipsnio 3 – 5 ir 7 dalis tikslintina, nes nurodytame straipsnyje reguliuojami kiti teisiniai santykiai ir jame yra tik dvi dalys. Pritarti. Siūloma pakeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnio 9 dalį: „9. Darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai įgaliojimus gali sustabdyti ar atšaukti jį paskyrusi darbo taryba ar jį išrinkęs darbuotojų kolektyvo susirinkimas. Darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų darbo sutarties sąlygomis. Jie negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia be išankstinio darbo tarybos, profesinės sąjungos ar darbuotojų kolektyvo sutikimo.
Darbo taryba, profesinė sąjunga apie sutikimą ar nesutikimą atleisti iš darbo darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai turi pateikti raštu per keturiolika dienų nuo darbdavio pareiškimo gavimo.“164
į teisės technikos taisyklių reikalavimus, kuriuose numatyta, kad pirmą kartą teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje prieš nurodytų įstatymų pavadinimus įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 2295
instituto, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 5 punktą. Kartu turėtų būti patikslinti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 punktas, 35 straipsnio 3 dalis. Pritarti. 252
sutarties pasibaigimo pagrindus ir tvarką nustato Darbo kodeksas. Be to, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, šalys turi teisę nutraukti darbo sutartį ir kitais pagrindais, pavyzdžiui, šalių susitarimu, todėl keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies siūlytina atsisakyti. Jeigu šią normą būtų nuspręsta palikti, ją reikėtų tarpusavyje derinti su Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, pagrindu nutraukti darbo sutartį be įspėjimo būtų darbuotojo nesutikimas būti perkeltam į kitą jo sveikatą ir, esant galimybei, kvalifikaciją atitinkantį darbą arba darbo nebuvimas. Pritarti. Siūloma išbraukti 25 straipsnio 2 dalį. 253 10.
253
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teikia išvadą dėl darbuotojo darbingumo derintina su Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo
nustatymo tarnyba, priimdama sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, esant jo prašymui išduoda išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Pritarti. Siūloma pakeisti 25 straipsnio 3 dalį. „2. Jeigu darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos, profesinės ligos) ir jis yra perkeliamas į kitą, mažiau apmokamą darbą, jam dviejų mėnesių laikotarpiu paliekamas darbo sutartyje nustatytas ir mokėtas iki perkėlimo darbo užmokestis.“342
atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojo saugai ir sveikatai, procedūra. Pastebėtina, kad panašios nuostatos jau yra reglamentuojamos keičiamo įstatymo 35 straipsnyje, kuris nėra keičiamas ar pripažįstamas netekusiu galius. Todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. Siūloma išbraukti 34 straipsnio 2 dalį. 16
eilutėje viduryje įrašytinas skaičius ir žodis ,,V¹ SKYRIUS“. Pritarti. 13. Keičiamo įstatymo V¹ skyriaus pavadinime ir turinyje vietoj žodžio
„laikinų“ įrašytinas žodis „laikinųjų“ (žiūr.: Darbo kodekso 71 straipsnio 1
dalį). Pritarti. 26
priemonės“ sąvoką, keičiamo įstatymo 38¹ straipsnyje siūlytina braukti žodį ,,įranga“ kaip perteklinį. Pritarti. 15. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 38² straipsnio pavadinimą, siūlytina nuosekliai straipsnio tekste vartoti sąvokas ,,laikinasis darbuotojas“, ,,laikinojo įdarbinimo įmonė“ ir ,,laikinojo darbo naudotojas“. Pritarti. 18 16.
18
dalimi dėstomų punktų numeracija (pildoma naujais 3 ir 4 punktais, tačiau tekste nurodomi 4 ir 5 punktas). Pritarti. 17. Įstatymo projekto lyginamajame variante atspindėti ne visi įstatymo projekte siūlomi pakeitimai Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Irena Degutienė. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
1, 2,
dalyvavo: komiteto nariai: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, J. Varkala; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, I.Kuodienė, R. Molienė, komiteto biuro padėjėja – R. Liekienė; kviestieji asmenys: D. Ališauskienė – Seimo Pirmininkės padėjėja, V.Baliukevičienė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vyr. specialistė, A. Černiauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, T. Davulis – Vilniaus universiteto profesorius, I. Grigaitienė – socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja, E. Jasaitė – UAB „SDG“ Teisės departamento vadovė, R. Povilaitis – Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo tarybos narys, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. specialistė, A. Sabaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotoja, E. Šilinytė - Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkė, K. Tumienė - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vyr. specialistė, L. Vaitkevičienė - UAB „SDG“ Konsultacijų departamento direktorė, A. Zedelytė – Vyriausybės kanceliarijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3
Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta darbuotojų atstovų samprata nevisiškai aiški, ją reikėtų tikslinti atsižvelgiant į kartu teikiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) III dalies, II skyriaus pirmajame skirsnyje apibrėžtas darbuotojų atstovų kompetencijas. Šioje dalyje reikėtų atsisakyti blanketinio pobūdžio nuorodos į Darbo kodekso 179 straipsnį. Jeigu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje norėta nustatyti, kad darbuotojų atstovais yra profesinė sąjunga, veikianti darbdavio lygmeniu, nuostatą taip ir reikėtų formuluoti. Iš dalies pritarti. Siūloma tikslinti 2 straipsnio 10 dalį:
„10. Darbuotojų atstovai – kaip nustatyta Darbo
kodekso 161 straipsnio 2 dalyje.“ Perkelti Darbo kodekso 161 straipsnio 2 dalies nuostatą į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą netikslinga, nes darbuotojų atstovavimo principus nustato Darbo kodeksas, kuris yra pirminis teisės šaltinis dėl darbuotojų atstovavimo. 24
2Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti,
kad darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai yra pagal Darbo kodekso 167 straipsnį sudaromos darbo tarybos narys arba įmonės ar laivo darbuotojų kolektyvo susirinkime išrinktas darbuotojas. Svarstytina, ar darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai neturėtų būti nurodytas ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, kitose normose įtvirtintas darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, nes jų steigimo tikslas yra tas pats ir priklauso tik nuo vidutinio darbuotojų skaičiaus įmonėje.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnyje reguliuojamas darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai teisinis institutas, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatas siūlytina formuluoti keičiamo įstatymo 13 straipsnyje. Jeigu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis būtų palikta, joje formuluotę „pagal Darbo kodekso 167 straipsnį sudaromos“ siūlytina braukti kaip perteklinę. Pritarti. 3N
projekte teikiamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies turinį, siūlytina pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir joje atsisakyti paskutinio sakinio. Pritarti. 5
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad papildomos ir palankesnės saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos gali būti nustatytos kolektyvinėje sutartyje,
nustatytos sveikatos priežiūros paslaugos, gali būti numatyta darbdavio lygio kolektyvinėje sutartyje. Pagal Darbo kodekso 190 straipsnį, kolektyvines sutartis gali sudaryti tik profesinės sąjungos, o pagal Darbo kodekso 200 straipsnio 1 dalį, kolektyvinės sutartys būtų taikomos tik darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, todėl įtvirtinus aptariamas keičiamo įstatymo nuostatas, galimai būtų suvaržytos keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūlomos įtvirtinti darbuotojų atstovų ir jų atstovaujamų darbuotojų teisės.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas – darbuotojų atstovas – suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, tačiau aptariamų dalių turinyje reguliuojami teisiniai santykiai sietini su subjektu, nurodytu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, todėl įstatymo projekto nuostatas reikėtų derinti tarpusavyje ir su Darbo kodekso normomis. Pritarti. 72
straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „vadovaudamasi įmonės komiteto nuostatais, darbo taryba pusę komiteto narių paskiria iš darbo tarybos narių, o dėl kitų komiteto narių organizuoja rinkimus įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime“. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostata, kad darbo taryba dėl kitų komiteto narių organizuoja rinkimus įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime, tikslintina, nes neaišku apie kokius kitus komiteto narius čia kalbama ir kodėl jų rinkimus turi organizuoti darbo taryba. Ši nuostata tarpusavyje derintina su keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagal kurį komitetas sudaromas dvišaliu principu ir pusę jo narių skiria darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo. Pritarti. 74
straipsnio 9 dalyje nuoroda į Darbo kodekso 183 straipsnio 3 – 5 ir 7 dalis tikslintina, nes nurodytame straipsnyje reguliuojami kiti teisiniai santykiai ir jame yra tik dvi dalys. Pritarti. 8 7.
8
technikos taisyklių reikalavimus, kuriuose numatyta, kad pirmą kartą teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje prieš nurodytų įstatymų pavadinimus įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 10
4
Darbo kodekse nebelieka drausminės atsakomybės instituto, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 5 punktą. Kartu turėtų būti patikslinti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 punktas, 35 straipsnio 3 dalis. Pritarti. 11
straipsnio 2 dalis vertintina kaip perteklinė, nes darbo sutarties pasibaigimo pagrindus ir tvarką nustato Darbo kodeksas. Be to, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, šalys turi teisę nutraukti darbo sutartį ir kitais pagrindais, pavyzdžiui, šalių susitarimu, todėl keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies siūlytina atsisakyti. Jeigu šią normą būtų nuspręsta palikti, ją reikėtų tarpusavyje derinti su Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo
darbuotojo nesutikimas būti perkeltam į kitą jo sveikatą ir, esant galimybei, kvalifikaciją atitinkantį darbą arba darbo nebuvimas. Pritarti. 112
straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teikia išvadą dėl darbuotojo darbingumo derintina su Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi. Pažymėtina, kad šiuo metu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, priimdama sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, esant jo prašymui išduoda išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Pritarti. 16
straipsnio 2 dalyje įtvirtinama darbuotojo teisės atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojo saugai ir sveikatai, procedūra.
Pastebėtina, kad panašios nuostatos jau yra reglamentuojamos keičiamo įstatymo 35 straipsnyje, kuris nėra keičiamas ar pripažįstamas netekusiu galius. Todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. 19
straipsnyje prieš dėstomą skyriaus pavadinimą atskiroje eilutėje viduryje įrašytinas skaičius ir žodis ,,V¹ SKYRIUS“. Pritarti. 19
vietoj žodžio „laikinų“ įrašytinas žodis „laikinųjų“ (žiūr.: Darbo kodekso 71 straipsnio 1 dalį). Pritarti. 19
įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžtą ,,darbo priemonės“ sąvoką, keičiamo įstatymo 38¹ straipsnyje siūlytina braukti žodį ,,įranga“ kaip perteklinį. Pritarti. 19
įstatymo 38² straipsnio pavadinimą, siūlytina nuosekliai straipsnio tekste vartoti sąvokas
darbo naudotojas“. Pritarti. 21
projekto 18 straipsnio 1 ir 2 dalimi dėstomų punktų numeracija (pildoma naujais 3 ir 4 punktais, tačiau tekste nurodomi 4 ir 5 punktas). Pritarti. 17. Įstatymo projekto lyginamajame variante atspindėti ne visi įstatymo projekte siūlomi pakeitimai. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: žiūrėti pasiūlymus XIIP-3234. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7. 2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
9 Argumentai: suderinant su 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo priimto Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. XIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1991, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Siūlome projekto 2 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir:
1) gyvenamosios vietos;
2) vietos ne įmonės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu;
3) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;
4) kitos darbovietės. Šiuo atveju nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą tiria darbdavio, pas kurį vykstama, sudaryta komisija.“
1 Argumentai: suderinant su 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo priimto Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. XIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1991, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Siūlome keisti bazinio įstatymo 44 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
1Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio atstovo (atstovų), kurį (kuriuos) skiria darbdaviui atstovaujantis asmuo, ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai. Kai nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo įvyksta kelyje tarp darbo vietos ir kitos darbovietės, jį tiria darbdavio, pas kurį vykstama, sudaryta komisija.“
Argumentai: Siūloma atsižvelgti į Europos Tarybos Europos socialinių teisių komiteto pastabas ir, siekiant užtikrinti Europos socialinės chartijos įgyvendinimą, patikslinti 18 straipsniu dėstomą 36 straipsnį šio straipsnio 3 dalyje nustatant vaikų darbo laiko trukmę iki 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę. Pasiūlymas:
Siūloma tikslinti 36 straipsnį 3 dalyje nustatant vaikų darbo laiko trukmę iki 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę. „3. Vaikų, dirbančių lengvus darbus, darbo laiko trukmė:
1) ne mokslo metų laiku, kai dirbama ne trumpiau kaip savaitę – iki šešių valandų per dieną ir trisdešimt valandų per savaitę;
2) mokslo metų laiku – iki dvylikos valandų per savaitę: iki dviejų valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki šešių valandų per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos.“
2 Argumentai: Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, todėl tikslinga suderinti šių įstatymų sąvokas. Pasiūlymas: Projekto Nr. XIIP-3243 13 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Darbuotojai, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turi turėti tinkamą kvalifikaciją arba turi būti įgiję specialių žinių ir įgūdžių pagal valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus. Naudoti potencialiai pavojingus įrenginius, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, atlikti nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminą vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, kuriems nenustatyti privalomi įgaliotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės įstaigų tikrinimai, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Kristina Miškinienė. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė