Projekto Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius yra valstybės pareigūnas – įstaigos vadovas, kurį į pareigas 5 metų kadencijai priima ir iš jų atleidžia Vyriausybė Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorių Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) nustatyta tvarka (ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) 5 metų kadencijai priima į pareigas ir iš jų atleidžia Vyriausybė. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius yra atskaitingas Vyriausybei ir teisingumo ministrui. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriumi asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
aiškinamasis raštas DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS
STRAIPSNIO IR ĮSTATYMO PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VETERINARIJOS ĮSTATYMO NR. I-2110 8 STRAIPSNIO
projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas atsižvelgiant į Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), XVI skyriaus „Valstybės valdymas“ nuostatas, skirtas valstybės tarnybos pertvarkai.
Vyriausybės programoje numatyta siekiant pritraukti į valstybės tarnybą naujus žmones ir išlaikyti aukštą jau dirbančių valstybės tarnautojų kvalifikaciją ir vertybines nuostatas, sudaryti sąlygas jauniems ir gabiems asmenims didinti savo kompetenciją ir nuosekliai daryti karjerą, taip pat atlaikyti privataus sektoriaus konkurenciją, tobulinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo ir karjeros planavimo, taip pat darbo apmokėjimo ir motyvavimo sistemas, garantuoti tokį darbo užmokestį ir karjeros galimybes, kokie bus adekvatūs veiklos rezultatams ir indėliui, labiau susieti valstybės tarnautojų mokymus su kompetencijų vadyba, tikslingiau naudoti mokymus kaip valstybės tarnautojų motyvavimo priemonę ir kt. Kartu su Projektu parengti jam įgyvendinti reikalingi kitų įstatymų pakeitimo projektai: Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 38 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo Nr. IX-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo Nr. I-270 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 8 straipsnio pakeitimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 24, 29¹, 30 ir 31¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerija kartu su Valstybės tarnybos departamentu. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai Valstybės tarnybos santykiai reguliuojami Valstybės tarnybos įstatymu, kuris nauja redakcija išdėstytas 2002 metais. Teikiamame Projekte esminiai pakeitimai numatomi valstybės tarnautojams keliamų reikalavimų, veiklos vertinimo, karjeros, darbo apmokėjimo, skatinimo, mokymo, aukščiausiųjų vadovų pareigas einančių valstybės tarnautojų tarnybos reguliavimo srityse. Valstybės tarnautojams keliami reikalavimai Šiuo metu valstybės tarnautojams keliami bendrieji reikalavimai (pvz., Lietuvos Respublikos pilietybės, valstybinės kalbos mokėjimo, amžiaus, išsilavinimo), taip pat pareigybės aprašyme nustatyti specialieji reikalavimai (tam tikros patirties, užsienio kalbų mokėjimo ir pan.). Pagal esamą reguliavimą specialieji reikalavimai tvirtinami konkrečiose įstaigose. Atlikta analizė parodė, kad toks reguliavimas lemia, kad specialieji reikalavimai nustatomi ne visuomet pagrįstai, kitais atvejais jie tiesiogiai nesusiję su valstybės tarnautojui pavestomis funkcijomis, net analogiškoms pareigybėms (pvz., seniūno) gali būti nustatyti skirtingi išsilavinimo, patirties reikalavimai. Pavyzdžiui, įstaigų vadovams arba departamentų direktoriams nenustatomas vadovaujamojo darbo patirties reikalavimas arba atvirkščiai toks reikalavimas nustatomas pernelyg griežtas, vienos srities teritorinių įstaigų vadovams nustatomi skirtingi reikalavimai, yra atvejų, kai reikalaujama mokėti užsienio kalbą, tačiau vykdant funkcijas kalbos mokėjimas nebūtinas ir kt. Esamas reguliavimas nenustato, kokių žinių, įgūdžių, gebėjimų turi turėti tam tikras pareigas einantis valstybės tarnautojas.
Karjera Valstybės tarnautojo karjera ir pareigų lygiavertiškumas galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme susieti su valstybės tarnautojo pareigybės kategorija. Šiuo metu valstybės tarnautojų pareigybės suskirstytos į 20 kategorijų. To paties pavadinimo pareigybės gali būti skirtingų kategorijų, pavyzdžiui, vyriausiojo specialisto pareigybė ministerijoje gali būti nuo 10 iki 14 kategorijos. Nors 10 ir 14 kategorijų darbo užmokestis labai skiriasi (kadangi nuo pareigybės kategorijos priklauso pareiginė alga), aiškių kriterijų, kuo skiriasi vyriausiojo specialisto 10 kategorijos pareigybė nuo 14 kategorijos pareigybės, nėra. Todėl, nors teisine prasme 10 kategorija yra žemesnė nei 11 kategorija ir perkėlimas iš 10 kategorijos vyriausiojo specialisto į 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas laikomas perkėlimu į aukštesnes pareigas, praktikoje tai yra lygiavertės pareigos su skirtinga pareigine alga. Formaliai norint 10 kategorijos pareigybę pakeisti į
(„naują“) pakeitus pareigybės aprašyme funkcijas. Be aprašyto pavyzdžio, esamos sistemos trūkumą rodo ir tai, kad vyriausiojo specialisto pareigybė ministerijoje gali būti 10 kategorijos, tačiau vyresniojo specialisto pareigybė gali būti ir 12 kategorijos. Taigi vyresniojo specialisto pareigos turėtų būti laikomos aukštesnėmis, pagrindinis atlyginimas (pareiginė alga) taip pat būtų didesnis. Kitos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reguliuojančios karjeros santykius, nustato, kad valstybės tarnautojas į aukštesnes pareigas nuolatiniam darbui gali būti perkeliamas konkurso būdu arba atsižvelgiant į tarnybinės veiklos rezultatus.
Toks reguliavimas yra nepakankamai lankstus, neleidžia potencialiai labiausiai tinkantį toms pareigoms įstaigos tarnautoją operatyviai perkelti nuolatiniam darbui į atsilaisvinusias pareigas. Tai galima padaryti tik organizavus konkursą arba sulaukus kalendorinių metų pabaigos arba vidurio ir atliktus veiklos vertinimo procedūrą. Veiklos vertinimas Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad kasmet turi būti vertinama valstybės tarnautojų veikla, gali būti organizuojamas neeilinis valstybės tarnautojų veiklos vertinimas. Vertinant tarnautojo veiklos rezultatus įvertinama jo kvalifikacija, gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant suformuluotas užduotis. Pagal veiklos vertinimo rezultatus valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į aukštesnes arba žemesnes pareigas, jam gali būti padidintas arba sumažintas darbo užmokestis. Kadangi veiklos vertinimo rezultatai, be kita ko, susieti su darbo užmokesčiu – priedu už kvalifikacinę klasę (nuo 15 iki 50 procentų pareiginės algos), labai svarbiu aspektu, dažnai lemiančiu tarnautojo veiklos įvertinimą, tampa įstaigos finansavimo galimybės, o ne tarnautojo veiklos rezultatai. Nesant pakankamo darbo užmokesčio fondo, labai gerai dirbantiems tarnautojams nėra galimybių skirti priedo už kvalifikacinę klasę, todėl tokiais atvejais jų veikla vertinama nebūtinai kaip labai gera. Tai akivaizdžiai patvirtina ekonominio nuosmukio tarnybinės veiklos vertinimo statistika, kai tarnybinės veiklos vertinimo komisijose labai gerai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius sumažėjo – 2007 m.
96,3 proc. vertinimo komisijose vertintų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, 2008 m. – 75,3 proc., 2009 m. – 67,2 proc., 2010 m. – 81 proc., 2011 m. – 83,3 proc., 2012 m. – 93,3 proc. Taigi pasirinktas veiklos vertinimo modelis neretai yra priemonė padidinti darbo užmokestį, o ne nustatyti tikrus veiklos rezultatus. Be kita ko, neįvardijimas tikrų tarnautojo veiklos rezultatų veikia demotyvuojančiai ir pačius tarnautojus. Dažnai kaip perteklinis kritikuojamas užduočių formulavimas visiems valstybės tarnautojams, kadangi įstaigos veiklai svarbios užduotys ir vykdomos priemonės yra numatomos strateginiuose bei veiklos planuose, ir valstybės tarnautojai žino, kokius darbus jie turės atlikti ir kokius rezultatus pasiekti. Darbo apmokėjimas Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą darbo užmokestį sudaro valstybės tarnautojo pareiginė alga, kuri yra tiesiogiai susijusi su pareigybės kategorija, priedas už kvalifikacinę klasę, priedas už tarnybos stažą, priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomų užduočių atlikimą, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktinį ir viršvalandinį darbą, budėjimą. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų. Darbo užmokesčio struktūra sąlygoja darbo užmokesčio paskirstymą, iškreipiantį karjeros ir hierarchinę sistemas (vyriausiasis specialistas gali gauti didesnį darbo užmokestį nei, pavyzdžiui, departamento direktorius), bei darbo užmokesčio didėjimą, paremtą dažnu atveju subjektyviomis priemokomis. Dideli ir iš esmės negrįžtamai nustatyti priedai už kvalifikacines klases (už III kvalifikacinę klasę – 15 procentų, už antrą – 30 procentų, už I
Tiek užsienio ekspertai, tiek Lietuvos ekspertai pastebi, kad 50 procentų siekianti kintamoji dalis yra per didelė, juo labiau, kad sumažinti šią kintamąją darbo užmokesčio dalį pablogėjus darbo rezultatams yra sudėtinga. Yra ir kitų su priedais už kvalifikacinę klasę susijusių trūkumų. Jeigu į aukštesnes pareigas perkeliamas turintis kvalifikacinę klasę tarnautojas, jam neretai būtina suteikti kvalifikacinę klasę ir aukštesnėse pareigose, kitaip sumažėtų jo darbo užmokestis ir perspektyva, kad laimėjus konkursą net ir į aukštesnes pareigas būtų nustatytas mažesnis darbo užmokestis, nes tokiu atveju neišlieka kvalifikacinė klasė, gali trukdyti karjerai. Taip priedas už kvalifikaciją suteikiamas dirbtinai ir nepagrįstai, ne už kvalifikaciją tose pareigose, o tam, kad nebūtų nustatytas mažesnis darbo užmokestis einant aukštesnes pareigas. Priedas už kvalifikacinę klasę nesuteikiamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Viena vertus, tai reiškia, kad įstatymas nenustato politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams darbo užmokesčio dalies, susijusios su jų kvalifikuotai atliekamu darbu, kita vertus, valstybės tarnautojams, kuriems nustatytas priedas už kvalifikacinę klasę, nors jie eina ir mažiau atsakingas pareigas, mokamas didesnis darbo užmokestis negu tiems tarnautojams, kuriems pagal įstatymą nėra galimybės mokėti darbo užmokesčio dalies už kvalifikaciją. Esamas reguliavimas neleidžia lanksčiai nustatyti didesnio darbo užmokesčio išimtiniais atvejais, kai įstaigos negali pritraukti į darbą brangiau apmokamų profesijų kvalifikuotą personalą.
Valstybės tarnautojų pareiginei algai nustatyti visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus kriterijus skirstomos į 5 grupes. Tačiau tiek pagal pareiginės algos dydį, tiek pagal veiklos pobūdį 4 ir 5 grupėse esančios institucijos ir įstaigos skiriasi mažai. Skatinimas Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų skatinimo priemonių pasirinkimas yra nedidelis, reikšmingiausia galima laikyti vienkartinę piniginę išmoką. Tačiau piniginiam motyvavimui trūksta aiškių kriterijų, jis nėra aiškiai susietas tik su veiklos rezultatais, gali būti skiriamas esant tam tikroms progoms (šventėms ir pan.), todėl šiuo metu skatinimas vienkartine pinigine išmoka neretai yra viešai kritikuojamas. Atsakomybė Tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminai susieti su subjektu, nustačiusiu pažeidimą. Nustatytas bendras 6 mėnesių terminas tarnybinių nuobaudų skyrimui už visus tarnybinius nusižengimus. O pažeidimą nustačius tam tikriems subjektams (pvz. Seimo kontrolieriui) galioja 3 metų nuobaudos skyrimo senaties terminas. Nustatytos neveiksmingos, iš dalies neturinčios teisnių pasekmių tarnybinės nuobaudos – pastaba, papeikimas. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas.
Tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradedamas visais įstatyme nurodytais atvejais neatsižvelgiant į tai, kad galimas tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis. Žalos atlyginimas įstaigai regreso tvarka iš esmės yra neveiksmingas – įstaigai nustatyta tik regreso teisė reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo žalos atlyginimo. Mokymas Šiuo metu valstybės tarnautojų mokymas siejamas su mokymo paslaugomis, kurias teikia vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinti asmenys (kvalifikacijos tobulinimo įstaigos ir fiziniai asmenys). Pastebėta, kad ne visi mokymo poreikiai gali būti patenkinti dėl nepakankamos mokymų įvairovės, taip pat dėl to, kad patvirtinti asmenys neorganizuoja mokymų, kai mokymai reikalingi nedidelei tarnautojų grupei. Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnio 2 dalis nustato, kad rengti 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programas ir pagal parengtas programas mokyti valstybės tarnautojus gali tik viešoji įstaiga Lietuvos viešojo administravimo institutas (550 tūkst. litų skiriama rengti ir atnaujinti programas, organizuoti mokymo renginius aukščiausiojo lygio valstybės tarnautojams, atlikti tiriamuosius darbus). Toks teisinis reguliavimas sukuria išskirtines sąlygas vienai kvalifikacijos tobulinimo įstaigai. Vadovavimo stiprinimas Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta, kad 18–20 kategorijų valstybės tarnautojai ir žemesnių kategorijų įstaigų vadovai per 2 metus nuo priėmimo į pareigas privalo išklausyti specialias mokymo programas, įstaigų vadovų veiklos vertinimas susietas su pasiektais rezultatais vadovaujant įstaigai. Nuo 2010 m. liepos mėn.
Nuo 2010 m. liepos mėn. Vyriausybės įstatyme nustatytos kadencijos Vyriausybės įstaigų vadovams ir įstaigų prie ministerijų vadovams, numatyta, kad jie priimami 4 metams ir gali eiti pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Įstatymas nenustato aiškių kriterijų, kuriais remiantis sprendžiama, kad vadovas gali arba negali eiti pareigų po pirmosios kadencijos. Nuo 2013 m. liepos mėnesio priimant į vadovų pareigas pradėti centralizuotai tikrinti vadovavimo gebėjimai. Nepaisant tam tikrų vadovaujančiųjų tarnautojų statuso teisinio reglamentavimo pokyčių, reikalingas labiau sisteminis aukščiausiems vadovams, einantiems valstybės tarnautojo pareigas, taikomas tarnybos sąlygų, vadovavimo ir lyderystės gebėjimų, karjeros, darbo apmokėjimo reguliavimas. Po 2010 m. liepos mėnesį įsigaliojusių Vyriausybės įstatymo pakeitimų Vyriausybės įstaigų vadovų statusas pakeistas į valstybės pareigūnų, juos į pareigas skiria Vyriausybė. Pagal savo veiklos pobūdį Vyriausybės įstaigų vadovai iš esmės nesiskiria nuo įstaigų vadovų, turinčių valstybės tarnautojo statusą, tačiau Valstybės tarnybos įstatymas jiems taikomas labai siaura apimtimi. Kiti klausimai Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į karjeros, politinio (asmeninio) pasitikėjimo, įstaigų vadovų, statutinių. Vadovaujančiųjų įstaigoms tarnautojų yra tiek priimamų politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, tiek statutinėse įstaigose, įstaigų vadovams numatyta teisė būti perkeltais į kitas pareigas, t. y., iš esmės teisė į karjerą, kuri pagal Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą nustatyta tik karjeros valstybės tarnautojams. Galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme kasmetinių minimalių ir papildomų už tarnybos stažą atostogų trukmė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis, tačiau už atostogas mokama pagal tam laikotarpiui tenkančias darbo dienas.
Dėl šios priežasties tarnautojas, kuriam suteikiamos visos atostogos iškart, gali gauti mažesnį apmokėjimą nei tarnautojas, kuriam jo pageidavimu atostogos suteikiamos dalimis. Taip pat paminėtina, kad įstaigos suteikdamos atostogas dalimis taiko skirtingą kasmetinių atostogų suteikimo tvarką, kai kuriais atvejais net ir tos pačios įstaigos tarnautojams, taip sudaromos nevienodos sąlygos pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, be to, kyla bereikalinga įtampa tarp tarnautojų ir jų įstaigų administracijų. Nuo 2002 m. galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo praktinis taikymas rodo, kad reguliavimas yra per daug varžantis, kai kurios procedūros lemia nedaug, tačiau sukuria jų administravimo naštą, trukdo priimti greitus ir efektyvesnius sprendimus. Tokių procedūrų yra atkuriant valstybės tarnautojo statusą, perkeliant valstybės tarnautoją į kitas pareigas, vertinant jo veiklos rezultatus, nustatant darbo užmokestį ir kt. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybės tarnautojams keliami reikalavimai Projekte siūloma nustatant gebėjimų reikalavimus valstybės tarnautojams remtis kompetencijų modeliu. Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma; kompetencija pasireiškia kaip stebimas asmens elgesys. Visiems tokias pat pareigas einantiems valstybės tarnautojams būtų nustatyti vienodi gebėjimų reikalavimai – pavyzdžiui, vienodi gebėjimų reikalavimai būtų nustatyti visiems vyriausiesiems specialistams, vienodi visiems skyrių vedėjams ir t. t. Projekte išskiriamos bendrosios, vadybinės ir lyderystės, specifinės ir profesinės kompetencijos.
Pirmosios trys būtų išvardytos ir aprašytos centralizuotai (patvirtintos Vyriausybės) ir vienodos visoms įstaigoms, profesines kompetencijas būtų leista nustatyti ir aprašyti pačioms įstaigoms, atsižvelgiant į įstaigų veiklos specifiką. Siūloma centralizuotai nustatyti bendrus kompetencijų lygių reikalavimus kiekvienai pareigybių grupei, vadybinės ir lyderystės kompetencijos būtų privalomos įvairaus lygmens vadovaujančiąsias pareigas einantiems tarnautojams. Specialiųjų ir (ar) profesines kompetencijas atitinkamoms pareigybėms įstaiga nusistatytų pati (specialias galės pasirinkti iš centralizuotai pateikto sąrašo, o profesines turi įvardyti ir aprašyti pačios įstaigos). Remiantis personalo atrankos ekspertų rekomendacijomis ne visas kompetencijas įmanoma patikrinti atrankos metu (pvz., tokias numatomas bendrąsias kompetencijas kaip „Vertės visuomenei kūrimas“, „Patikimumas ir atsakingumas“). Atsižvelgiant į tai, kad asmens kompetencijos geriausiai atsiskleidžia darbe, projekte siūloma nustatyti, kad konkurso būdu priimtų valstybės tarnautojų atitikimas jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui vertinamas po 6 mėnesių nuo priėmimo į pareigas dienos, jeigu iki tarnybinės veiklos vertinimo liko ne mažiau kaip 3 mėnesiai. Jeigu nustatoma, kad valstybės tarnautojo kompetencijos neatitiktų jo pareigybei nustatytų kompetencijų profilio reikalavimų, valstybės tarnautojas perkeliamas į lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje įstaigoje, kurioms nustatytam kompetencijų profiliui jis atitinka, arba, jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, arba valstybės tarnautojas nesutinka eiti kitų pareigų, – atleidžiamas iš pareigų.
Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme vartojamą bendrųjų gebėjimų sąvoką projekte siūloma pakeisti į kognityvinius gebėjimus (gebėjimas mokytis, verbaliniai įgūdžiai ir verbalinis mąstymas, skaičiavimo įgūdžiai, skaitinis ir loginis mąstymas). Toks pakeitimas siūlomas, nes terminas kognityviniai gebėjimai yra tikslesnis nei bendrieji gebėjimai bei nesidubliuos su projekte vartojamu bendrųjų kompetencijų terminu. Projekte taip pat siūloma nustatyti tipinius reikalavimus. Valstybės įstaigų vadovams juos siūloma nustatyti įstatyme (turėti ne žemesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, turėti ne mažesnę nei 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį, mokėti vieną iš šių Europos Sąjungos kalbų – anglų, prancūzų ar vokiečių ne žemesniu nei B1 lygiu), turėti Lietuvos Respublikos pilietybę. Kitoms valstybės tarnautojų grupėms tipinius reikalavimus siūloma nustatyti Vyriausybės nutarimu. Išsilavinimo reikalavimus taip pat siūloma nustatyti Vyriausybės nutarime. Įstaigose, kaip ir šiuo metu, liktų galimybė nustatyti specialius reikalavimus valstybės tarnautojams jų pareigybių aprašymuose, tačiau negalės būti nustatyti specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti.
Siūloma reikalavimų valstybės tarnautojams sistema turėtų užtikrinti, kad reikalavimai valstybės tarnautojams taptų standartizuoti, nebūtų nepagrįstai ribojamas patekimas į valstybės tarnautojo pareigas, norintys dirbti valstybės tarnyboje asmenys aiškiai žinotų, kokie gebėjimai ir įgūdžiai reikalingi norint eiti tam tikras pareigas visose įstaigose, valstybės tarnautojai žinotų, kokių gebėjimų ir įgūdžių reikia karjerai valstybės tarnyboje, todėl tikslingai galės planuoti siekiamų kompetencijų įgijimą ir tobulinimą. Karjera Pagal Projektą mobilumo valstybės tarnyboje pagrindu taptų nebe pareigybių kategorijos (jų siūloma atisakyti), bet pareigybės grupė (pvz., vyr. specialisto, skyriaus vedėjo, įstaigos vadovo ir kt.) ir atitikimas tai pareigybių grupei nustatytiems kompetencijų ir kitiems reikalavimams. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas galėtų būtų perkeltas be konkurso į kitas pareigas (taip pat ir į aukštesnes), jeigu atitiktų patirties, kitus reikalavimus ir pareigybei nustatytus gebėjimų reikalavimus (kompetencijų lygių reikalavimus). Ar valstybės tarnautojas atitinka keliamus reikalavimus, būtų sprendžiama konkrečioje įstaigoje Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokia gebėjimais ir atitikimu reikalavimams pagrįsta karjeros sistema taptų logiška, paprastesnė tarnautojams ir darbdaviams. Projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo perkėlimas tarnybinės būtinybės atveju į laisvą pareigybę negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Šis terminas pasirinktas dėl to, kad 6 mėnesiai yra pakankamas laikas konkursui į laisvą pareigybę organizuoti ar perkelti į tas pareigas kaitumo būdu kitą valstybės tarnautoją.
Veiklos vertinimas Projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojų kasmetinio veiklos vertinimo metu vertinamos kompetencijos ir veiklos rezultatai. Pagal nustatytus tarnautojo kompetencijų lygius būtų identifikuojamas jo individualus kompetencijų ugdymo poreikis (mokymai). 2 metus iš eilės įvertinus kompetencijas, kaip neatitinkančias reikalavimus, būtų siūloma tarnautoją arba perkelti į lygiavertę ar žemesnę pareigybių grupę (kurios kompetencijas jis atitinka), arba atleisti iš pareigų. Tokiu atveju šį siūlymą turėtų patvirtinti ir įstaigoje sudaryta veiklos vertinimo komisija. Centralizuotos veiklos vertinimo komisijos veiktų tik tais atvejais, kai bus būtina peržiūrėti aukščiausias pareigas (valstybės įstaigos vadovo ir įstaigos vadovo) einančių tarnautojų veiklos rezultatus jo veiklą įvertinus nepatenkinamai. Vertinant valstybės įstaigų vadovų veiklą siūloma įtvirtinti kitų šalių, verslo organizacijų praktikoje plačiai naudojamą „360 laipsnių veiklos vertinimo modelį“, kai asmens veiklą vertina jo pavaldiniai, kolegos, vadovai. 360 laipsnių vertinimo sistema naudojama Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos sąjungos institucijose vertinant vadovus. Ši sistema padėtų atskleisti valstybės įstaigų vadovų stipriąsias ir silpnąsias (tobulintinas) puses, suteiktų galimybę įsitikinti ar vadovas realiai save vertina, ar mato savo elgseną taip pat kaip ir kiti vertinimo dalyviai (jo tiesioginis vadovas, pavaldiniai, kolegos), padėtų sudaryti kompetencijų ugdymo planus, o po kelerių metų parodytų ir progresą, kaip keičiasi valstybės įstaigų vadovų elgesys. Kompetencijų vertinimo sieti su darbo užmokesčiu ekspertai griežtai nerekomenduoja, todėl projekte siūloma atsieti tarnybinės veiklos vertinimą nuo darbo užmokesčio sistemos.
Tačiau atitinkamai įvertinus valstybės tarnautojų veiklos rezultatus jie gali būti skatinami pinigine išmoka. Darbo apmokėjimas Projekte siūloma atsisakyti kritikuojamų priedų už kvalifikacinę klasę, o tam tikroms pareigybių grupėms nustatyti galimų pareiginių algų intervalą. Intervalą sudarytų 6 tarpinės pareiginės algos. Pareiginių algų ribos projektuojamos taip, kad esamos pareiginės algos nemažėtų. Tačiau vengiant galiojančiame įstatyme užprogramuotų labai didelių darbo užmokesčių persidengimų tarp nevienodą atsakomybę turinčių pareigybių, kai kurioms pareigybių grupėms pareiginės algos ribos numatomos mažesnės nei šiuo metu jų gaunamas darbo užmokestis su priedu už kvalifikacinę klasę. Tokiems tarnautojams numatyta garantuoti buvusio dydžio darbo užmokestį. Palyginus su dabartine darbo užmokesčio sistema, pareigybių grupėse žemiausi pareiginių algų koeficientai yra padidinami. Projekte nenumatoma mažinti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, o pereinat į naują darbo apmokėjimo sistemą, projekte nustatoma, kad tarnautojui mokama pareiginė alga lygi jo gautai pareiginei algai su priedu už kvalifikacinę klasę. Tokiu atveju turi būti nustatomas tam valstybės tarnautojui taikytinas pareiginės algos koeficientas. Šis koeficientas apskaičiuojamas valstybės tarnautojo gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę klasę padalinus iš šio įstatymo įsigaliojimo metu taikomo bazinio dydžio. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą skaičiuojamas nuo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo prieduose valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančios aukščiausios pareiginės algos.
Siūlomu reglamentavimu siekiama apsaugoti šiuo metu pareigas einančių valstybės tarnautojų teisėtus lūkesčius, nepabloginti jų finansinės padėties įsigaliojus naujam darbo užmokesčio teisiniam reglamentavimui. Projekte pareiginės algos koeficiento nustatymo principas buvo pasirinktas siekiant pareiginės algos nustatymo lankstumo, todėl į pareigas priimančiam asmeniui nustatyta galimybė taikyti vieną iš Projekte nurodytų pareiginės algos koeficientų atsižvelgiant į tarnautojo darbo kokybę, o prieš organizuojant konkursą gali būti nustatytas vienas iš trijų žemiausių pareiginės algos koeficientų. Organizuojant konkursą galimybė lanksčiau nustatyti pareiginės algos dydį reikšminga norint pritraukti daugiau pretendentų į konkursą arba kai konkursas kelis kartus neįvyksta ir pan. Vyriausybės nutarimu tvirtinamame Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše numatoma nustatyti, kad pareiginė alga nustatoma prieš skelbiant konkursą į valstybės tarnautojo pareigas. Pareiginės algos didinimas/mažinimas atsižvelgiant į darbo kokybę ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus, nesiejant su kasmetiniais veiklos vertinimo rezultatais bus įmanomas nuosekliai didinant pareiginę algą intervalo ribose arba pareiginę algą mažinant 5 proc. Taip būtų galima greičiau reaguoti į tarnautojo darbo kokybės pokyčius. Taip pat bus sutvarkytas darbo užmokesčio sistemos išbalansavimo mastas – palyginus su šiuo metu galimu nustatyti 50 procentų priedu už kvalifikacinę klasę, be to, nebeliks didelio „persidengimo“ tarp pareigybių grupėms nustatytų darbo užmokesčio dydžių.
Atsisakius ženklaus darbo užmokesčio „persidengimo“ tarp specialistų ir aukščiausias pareigas einančių vadovų, bus išvengta atlyginimų disproporcijų ir karjerą ribojančių elementų. Projekte numatoma, kad tam tikras funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą, gali būti nustatytas iki pareiginės algos dydžio priedas. Tokių funkcijų sąrašą tvirtintų Vyriausybė. Aukščiausias pareigas einantiems asmenims, kurių būtų 3 lygmenys ir kurių iš viso bus apie 150, būtų mokama fiksuota pareiginė alga (be intervalo). Fiksuotos algos nustatymas leistų išvengti subjektyvumo ir neskaidrumo apmokant šiems valstybės tarnautojams už darbą, taip pat nepageidaujamos neigiamos įtakos jų atliekamoms funkcijoms. Pažymėtina, šiuo metu fiksuota pareiginė alga pagal teisės aktus nustatoma valstybės pareigūnams, politikams, teisėjams, prokurorams. Siūloma atsisakyti priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, ir už papildomų užduočių atlikimą, kaip subjektyvių ir sunkiai pamatuojamų, o vietoj jų nustatyti aiškią priemoką už kito tarnautojo funkcijų vykdymą. Projektu siūloma tvirtinti standartizuotus bendruosius pareigybių aprašymus, kurie būtų adaptuojami įstaigose konkrečioms pareigoms. Bendruosiuose pareigybių aprašymuose tikslinga formuluoti daug bendresnes funkcijas negu šiuo metu praktiškai jos nustatomos įstaigose. Toks funkcijų formulavimo principas sudarys prielaidas atsisakyti neigiamos praktikos pareigybių aprašymuose formuluoti labai konkrečius darbus, o sieti pareigybei pavedamą darbą su įstaigai arba padaliniui nustatytomis funkcijomis. Tokiu būdu turėtų nebelikti poreikio tarnautojams pavesti papildomų užduočių.
Kas yra įprastas darbo krūvis valstybės tarnyboje pamatuoti ypač sudėtinga. Todėl priemokoms už tokių sąlygų buvimą nustatyti trūksta skaidrumo, ir jų siūloma atsisakyti. Siūloma nustatyti apmokėjimą už dalyvavimą projektinėje veikloje. Valstybės tarnautojui už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas, galėtų būti mokamas apmokėjimas už dalyvavimą projektinėje veikloje. Apmokėjimas už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektinėje veikloje iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokamas pagal paramos vystymuisi teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Jei tokios sąlygos ir įkainiai nebūtų nustatyti, tai apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje įkainius nustatytų projektą įgyvendinančios įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Darbo dienos trukmė negalėtų būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Siūloma vietoj įstaigų skirstymo į 5 grupes valstybės tarnautojų pareiginei algai nustatyti palikti skirstymą į 4 grupes, keturias 5 grupės įstaigas perkeliant į 4 grupę. Skatinimas Projekte siūloma nustatyti platesnes galimybes motyvuoti tarnautojus, piniginį skatinimą aiškiai susieti tik su veiklos rezultatais.
Skatinimo priemonių sąrašą siūloma papildyti šiomis priemonėmis:
lėšomis; šios lėšos negali viršyti 1 minimalios algos dydžio;
arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
išskirtinį asmeninį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus ar užtikrinant jos vidaus administravimą arba kai valstybės įstaigos vadovo ar įstaigos vadovo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai;
algų dydžio pinigine išmoka įstaigos valstybės tarnautojų grupei už išskirtinį bendrą indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus ar užtikrinant jos vidaus administravimą. Siūlomoje darbo užmokesčio sistemoje nenumatoma kintamosios dalies, susietos su veiklos rezultatais, todėl panašią funkciją atliktų piniginė išmoka, atsižvelgiant į veiklos rezultatus. Palyginus su priedais už kvalifikacinę klasę, kurie esamoje sistemoje atliko kintamosios darbo užmokesčio dalies funkciją, vienkartinis mokėjimas pranašesnis tuo, kad darbdaviui nėra įsipareigojimo ir toliau mokėti nustatytą priedą, suėjus kalendoriniams metams, už kuriuos vertinama veikla, savo ruožtu tarnautojas turi parodyti išskirtinius rezultatus ir tuomet gali pretenduoti į piniginį paskatinimą. Įstatymo įgyvendinamajame teisės akte bus nustatyta maksimali galima skatinti įstaigos valstybės tarnautojų dalis. Toks siūlymas grindžiamas praktiniais pastebėjimais ir personalo valdymo teorija, teigiančia, kad organizacijoje paprastai visi išskirtinai gerai nedirba, o tik dalis personalo.
Siūloma įtvirtinti, kad aptartam paskatinimui įstaiga galėtų skirti ne daugiau kaip 3 procentus įstaigos darbo užmokesčiui skirtų asignavimų. Projekte siūloma nustatyti skatinimą papildomu kompetencijų ugdymu, t. y. papildomai mokytis, laisvų dienų ar jų dalies suteikimą už gerą darbą, skatinimą pinigais ne tik individualiai, tačiau ir už komandos atliktą puikų drabą. Atsakomybė Tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminą projekte siūloma nustatyti atsižvelgiant į padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumo laipsnį, o ne į subjektą, nustačiusį galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Siekiant sugriežtinti tarnybinę atsakomybę ir užtikrinti tarnybinės atsakomybės už šiurkščius pažeidimus neišvengiamumo principo įgyvendinimą, siūloma pakeisti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminus nustatant, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 1 metai, o nuo šiurkštaus nusižengimo padarymo – 3 metai. Siekiant veiksmingesnės tarnybinės atsakomybės, projekte siūloma nustatyti platesnį tarnybinių nuobaudų ratą, iš kurių bus didesnė laisvė pasirinkti tinkamiausią nuobaudos rūšį –nustatoma nauja nuobauda
Siūloma nustatyti galimybę tęsti pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą net ir kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduota institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Tokiu reglamentavimu siekiama išvengti situacijų, kai valstybės tarnautojui iškėlus baudžiamąją bylą dėl akivaizdaus nusikaltimo, kuris nesuderinamas su tolesniu pareigų ėjimu valstybės tarnyboje, užsitęsus tokios baudžiamosios bylos tyrimui, nebūtų galimybės jo atleisti iš einamų pareigų. Siekiant, kad teisinis reguliavimas atitiktų realią plačiai taikomą teisminę praktiką, siūloma atsisakyti taikyti perdėm smulkmenišką atsakomybę, t.y. siūloma valstybės tarnautoją atleisti nuo tarnybinės atsakomybės, jeigu tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis, t.y. toks kuriuo padaryta žala yra labai nedidelė. Pažeidimo mažareikšmiškumo institutas yra įtvirtintas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse, ir Baudžiamajame kodekse, o nuo 2015-01-01 ir Viešojo administravimo įstatyme. Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Baudžiamajame kodekse - padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatyme numatyta poveikio priemonė neskiriama, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, jog valstybės tarnautojai veikia beveik visose veiklos srityse, išskirti ar nustatyti konkrečius kriterijus, kuriems esant tarnybinis nusižengimas galėtų būti pripažįstamas mažareikšmiu, būtų netikslinga.
Todėl tarnybinio nusižengimo pripažinimas mažareikšmiu, paliekamas kiekvienu konkrečiu atveju į pareigas priimančio asmens apsisprendimo valiai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrįstumo, taip pat yra pradedamas formuoti tarnybinio nusižengimo mažareikšmiškumo institutas. Teismai nurodo, kad „<...> nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių atsakovui, atsižvelgiant į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos
Siekiant veiksmingesnio įstaigai padarytos žalos atlyginimo, taip pat sutaupyti biudžeto lėšų, siūloma nustatyti pareigą įstaigai regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo žalos atlyginimo. Mokymas Siekiant užtikrinti visapusišką valstybės tarnautojų mokymo poreikio patenkinimą, mažinti mokymo paslaugų kaštus, užtikrinti mokymo turinio kokybę bei mažinti administracinę naštą ūkio subjektams, projekte siūloma pereiti prie kompetencijų ugdymo poreikio identifikavimo ir atitinkamo jų tobulinimo, atsisakyti asmenų, teikiančių mokymo paslaugas valstybės tarnautojams, tvirtinimo ir nustatyti minimalius privalomus reikalavimus mokymo paslaugų teikėjams bei dėstytojams.
Įstaigos kaip ir iki šiol galės įsigyti mokymo paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, tik iš platesnio paslaugų teikėjų rato. Siūloma atsisakyti įvadinio mokymo, todėl kad naujai priimti į valstybės tarnybą valstybės tarnautojai yra laimėję konkursą, kurio metu yra tikrinamos jų žinios, susijusios su valstybės tarnyba, viešojo administravimo sistema ir pan. (šiuo metu įvadinio mokymo programose yra nagrinėjamos būtent šios temos). Įvadinį mokymą turėtų pakeisti įstaigos adaptacinės programos – taip būtų taupomos biudžeto lėšos ir valstybės tarnautojų darbo laikas. Vadovų vadybinių ir lyderystės kompetencijų ugdymas turėtų būti organizuojamas centralizuotai, taip būtų užtikrinamas tinkamas kompetencijų ugdymo poreikio nustatymas, jo realizavimas ir aukšta kompetencijų ugdymo kokybė. Projekte siūloma numatyti, kad valstybės tarnautojų, einančių valstybės įstaigų vadovų, įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, departamentų direktorių ir joms priskirtas valstybės tarnautojų pareigas valstybės institucijose ir įstaigose, vadovavimo kompetencijų ugdymą organizuoja Valstybės tarnybos departamentas, jeigu šios funkcijos Vyriausybė nepaves kitam juridiniam asmeniui, renginiai finansuojami (įvertinant tikslinės grupės dydį) iš Valstybės tarnybos departamentui tam tikslui skirtų lėšų. Vadovavimo stiprinimas Projekte siūloma didesnį dėmesį skirti aukščiausio lygmens vadovų (atrankai, kompetencijų ugdymui, veiklos vertinimui.
Aukščiausio lygmens vadovus projekte siūloma vadinti valstybės įstaigų vadovais ir jais laikyti ministerijų kanclerius, Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį, Vyriausybės įstaigų vadovus, įstaigų prie ministerijų vadovus, Nacionalinės teismų administracijos vadovą. Tokia aukščiausio lygmens viešojo sektoriaus vadovų apimtis pagal jai priskiriamą visų šalies valstybės tarnautojų dalį atitiktų Europos Sąjungos valstybių praktiką, kuriose aukštesniąją valstybės tarnybą sudaro apie 1 procentą visų valstybės tarnautojų. Pagrindinis valstybės įstaigų vadovų detalesnio formalizavimo tikslas – formuoti stiprių vadovų ir lyderių korpusą, valstybės įstaigų vadovai turi užtikrinti balansą tarp politikos tikslų įgyvendinimo ir ekspertinio situacijos įvertinimo, užtikrinti reformų įgyvendinamumą, nuoseklumą, tęstinumą, balansą tarp ilgalaikių, strateginių darbų ir rezultatų. Jiems keliamas tikslas – geresnis valdymas, geresnės paslaugos visuomenei, jie turėtų užtikrinti tam tikrą balansą tarp valstybės įstaigų vadovų nepriklausomumo /profesionalumo bei atskaitomybės /gebėjimo atliepti ir reaguoti į politiko poreikį (angl. responsiveness). Siekiant užtikrinti gerosios patirties sklaidą, kaitumą, kompetencijų skirtingose valdymo srityse plėtrą, valstybės įstaigų vadovus ir įstaigų vadovus siūloma į tas pačias pareigas skirti ne daugiau nei 2 kadencijas iš eilės. Projekte siūloma nustatyti bendrus reikalavimus ir kompetencijas visiems valstybės įstaigų vadovams, nustatyti veiklos vertinimo sistemą, kuri užtikrintų įvairiapusį tokių vadovų veiklos vertinimą (tiek nustatytų tikslų pasiekimą, tiek ir kompetencijų vertinimą), taip pat siūloma nustatyti nuolatinį centralizuotą valstybės įstaigų vadovų vadybinių ir lyderystės kompetencijų ugdymą.
Valstybės įstaigų vadovai būtų priimami konkurso būdu organizuojant konkursą į konkrečias pareigas. Konkurse galėtų dalyvauti asmenys, atitinkantys valstybės įstaigos vadovui nustatytus tipinius reikalavimus, Vyriausybės nustatyta tvarka praėję centralizuotą atranką, kurios metu būtų patikrinti pretendentų kognityviniai gebėjimai, bendrosios, vadybinės ir lyderystės kompetencijos, ir buvę valstybės įstaigų vadovai atleisti iš pareigų pasibaigus kadencijai ar šalių susitarimu, buvę valstybės įstaigų vadovai, perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, ir pareigas einantys valstybės įstaigų vadovai. Konkurso laimėtoją atrinktų Vyriausybės nustatyta tvarka sudaryta komisija, o į pareigas priimantis asmuo priimtų komisijos atrinktą asmenį į Valstybės įstaigos vadovo pareigas. Valstybės įstaigos vadovas galėtų būti skiriamas eiti tos pačios įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Antrą kadenciją valstybės įstaigos vadovas galėtų dirbti, jeigu jo veikla būtų įvertinta labai gerai. Kadencijų skaičiaus ribojimo nuostatos atkartoja Vyriausybės įstatyme nustatytą principą, kad įstaigų prie ministerijų vadovai ir Vyriausybės įstaigų vadovai skiriami ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Baigusiems kadenciją valstybės įstaigų vadovams ir neįsidarbinusiems kitose valstybės įstaigos vadovo pareigose arba įsidarbinusiems kitose valstybės tarnautojo pareigose, būtų nustatyta galimybė per 4 metus grįžti į valstybės įstaigos vadovo pareigas, t. y. dalyvauti konkurse kartu su asmenimis, praėjusiais centralizuotą atranką.
Vyriausybės įstaigų vadovus siūlomą laikyti ne valstybės pareigūnais, o kaip ir iki 2010 m. Vyriausybės įstatymo pakeitimo – valstybės tarnautojais. Kiti klausimai Valstybės tarnautojų pareigybes siūloma skirstyti į karjeros, politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir statutinių. Valstybės įstaigos ir įstaigos vadovų (išskyrus statutinių įstaigos vadovų) pareigybės būtų laikomos karjeros valstybės tarnautojų pareigybėmis. Projekte siūloma atsisakyti skyrių vedėjų pavaduotojų pareigybių, kadangi skyrių vedėjų pavaduotojų esminės funkcijos nėra vedėjo pavadavimas, tarnautojas tik retkarčiais pavaduoja savo vadovą, tokiu atveju pareigybės pavadinimas neatspindi jos turinio ir pavadavimas neturėtų atsispindėti pareigybės pavadinime. Skyriaus vedėjo pavadavimas pagal poreikį gali būti įforminamas vienkartiniais pavedimais arba nustatant nuolatinę funkciją kitai skyriaus pareigybei. Valstybės tarnautojų atostogas siūloma skaičiuoti darbo dienomis. Be nurodytų Projekte siūlomų paprastesnių darbo užmokesčio nustatymo ir karjeros galimybių įgyvendinimo, mokymo paslaugų teikimo procedūrų, Projekte siūloma supaprastinti kai kurias kitas procedūras, pavyzdžiui, siūloma nustatyti galimybę paprastesne tvarka sugrįžti į valstybės tarnybą iš jos išėjusiems asmenims (statuso atkūrimo tvarka), atsisakyti nuolat veikiančių įstaigų ir centralizuotų veiklos vertinimo komisijų (tokios komisijos veiktų tik esant neigiamiems veiklos rezultatams).
Siūloma išplėsti profesinių sąjungų teises - profesinės sąjungos atstovai, turės teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam bus skiriama ne mažiau 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką bus mokamas darbo užmokestis. Konkretus valandų skaičius galės būti nustatomas įstaigos kolektyvinėje sutartyje, o jei tokia sutartis nesudaryta – įstaigos vadovo sprendimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami Projekto rezultatai aptarti 4 punkte. Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. Atliktas Projektų antikorupcinis vertinimas. Šio vertinimo rezultatai pateikiami pridedamoje Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymoje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektai nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įsigaliojus priimtoms Projektų nuostatoms, reikės priimti arba keisti šio rašto 11 punkte nurodytus teisės aktus. 9. Ar projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektą, ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 1 d. bus būtina atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas atnaujinti daugelį įstatymo lydimųjų teisės aktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės
vertinimo metodikos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 909 „Dėl valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo tvarkos bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 966 „Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr.
organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 967 „Dėl Karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ir įstaigos vadovui taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 968 „Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1167 „Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1575 „Dėl Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių patvirtinimo“ ir kitus), priimti naujus, visų pirma, susijusius su siūlomu diegti kompetencijų modeliu, tipiniais reikalavimais valstybės tarnautojams, veiklos vertinimo procedūromis. Taip pat reikės tikslinti Vyriausybės įstaigų nuostatus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Naujos darbo užmokesčio sistemos įgyvendinimui nestatutiniams valstybės tarnautojams metams papildomai reikėtų apie 13,6 mln. EUR, iš jų darbo užmokesčiui - 10,4 mln. EUR, socialinio draudimo įmokoms - 3,2 mln. EUR. Iš jų pareiginių algų nustatymui naujoje darbo užmokesčio sistemoje papildomai reikėtų apie 5,9 mln. EUR ir socialinio draudimo įmokoms – 1,8 mln. EUR (aukščiausio lygmens vadovų - apie 1 mln. EUR ir socialinio draudimo įmokoms – 310 tūkst.
EUR, politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų – apie 637 tūkst. EUR ir socialinio draudimo įmokoms – 197,3 tūkst. EUR, kitų valstybės tarnautojų – apie 4,2 mln. EUR ir socialinio draudimo įmokoms – 1,3 mln. EUR). Pareiginių algų nustatymas naujoje darbo užmokesčio sistemoje sąlygos priedo už tarnybos stažą didėjimą, kuris visiems valstybės tarnautojams papildomai pareikalaus apie 4,5 mln. EUR ir socialinio draudimo įmokoms – 1,4 mln. EUR (aukščiausio lygmens vadovams - apie 174 tūkst. EUR, ir socialinio draudimo įmokoms – 54 tūkst. EUR, politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojams - apie 87 tūkst. EUR ir socialinio draudimo įmokoms – 27 tūkst. EUR, kitiems valstybės tarnautojams (skaičiuojant, kad stažas valstybės tarnyboje sudaro vidutiniškai 12 metų) – 4,3 mln. EUR ir socialinio draudimo įmokoms – 1,3 mln. EUR). Tam tikra dalis lėšų galės būti sutaupyta atsisakius naujai skiriamų priedų už kvalifikacines klases, priemokų už įprastą darbo krūvį ir papildomas užduotis, taip pat atsisakius esamos skatinimo išmokų skyrimo tvarkos (premijų). Tiksli suma šiuo atveju sunkiai prognozuojama. Planuojama, kad darbo užmokesčio reformai prireiktų papildomų lėšų, susijusių su priedo už tarnybos stažą padidėjimu, o kiti nurodyti poreikiai būtų patenkinti iš esamo darbo užmokesčio fondo. Projekto įgyvendinimo nuostatose nustatyta, kad atsižvelgiant pareigybei nustatytas funkcijas nevadovaujančias pareigas einantis valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į aukštesnes pareigas, paliktas einamose pareigose arba perkeltas į žemesnes pareigas nemažinant darbo užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kaip įstaigose valstybės tarnautojai bus perkelti į pareigas, lėšų poreikis gali didėti. Naujos darbo užmokesčio sistemos įgyvendinimui statutiniams valstybės tarnautojams (be vidaus reikalų sistemos statutinių tarnautojų) metams papildomai reikėtų apie 7,8 mln. EUR, iš jų darbo užmokesčiui - 6 mln.
EUR, socialinio draudimo įmokoms – 1,8 mln. EUR. Apie 145 tūkst. EUR gali prireikti pakeisti Valstybės tarnautojų registrą ir Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą. Didžiąja dalimi tai susiję su nauja darbo užmokesčio sistema. Valstybės tarnautojų atrankos pirmajam atrankos etapui vykdyti (kognityvinių gebėjimų, bendrųjų, vadybinių ir lyderystės kompetencijų tikrinimui) ir perkėlimo būdu priimamų valstybės tarnautojų, kurie iki tol nėjo vadovo pareigų valstybės tarnyboje, vadybinių ir lyderystės kompetencijų patikrinimui 2016 m. reikalingas lėšų poreikis sudarytų apie
nuoma ir kt.). 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „valstybės įstaigos vadovas“, „valstybės tarnautojas, „valstybės tarnyba“, „veiklos vertinimas“, „kompetencijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2015-06-25 Nr. XIIP-3269 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E.Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I.Šambaraitė, tel. (8 5)
P.Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1374 38 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-3269
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Gediminas Kirkilas, Audrius Nakas, Irena Šiaulienė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos ŽIPD Politikos skyriaus patarėja Aušra Balčiūnaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3269 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Komiteto sprendimui dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3269. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: S. Jovaiša. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
2016-11-30 Nr. 141-P-51(4)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Arvydas Nekrošius, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė. Kviestieji asmenys: nėra. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-25 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3269 yra susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3268, kurį Seimo Audito komitetas, kaip papildomas komitetas pasiūlė grąžinti iniciatoriams tobulinti, siūlytina Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3269 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
pranešėjai: I. Šimonytė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Seimo Audito komiteto biuro patarėja Laura Pranaitytė
2016-12-21 Nr. 103-P-67(10)
nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, L. Matkevičienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, biuro patarėjos – A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, biuro padėjėja I. Žukauskaitė. Kviestieji asmenys: A. Balčiunaitytė – Vidaus reikalų ministerijos Politikos skyriaus patarėja, A. Rusteika – Valstybės tarnybos departamento Tarnybos sąlygų skyriaus vedėjas, S. Katiliavienė – Valstybės tarnybos departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus patarėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė, V. Dudienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja, R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidento patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Įstatymo projektas Nr. XIIP-3269 yra lydintis LR Valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3268, kurį siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Biuro vedėja E. Bulotaitė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I–1374 38 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3269 2017-02-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Kęstutis Masiulis, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, J. Janušauskienė, M. Civilkienė, R. Karpavičiūtė, D. Latvelienė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėja M. Banytė. Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai: A. Rusteika, R. Tumėnė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-25 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas 2016-11-30 * Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3269 yra susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3268, kurį Seimo Audito komitetas, kaip papildomas komitetas pasiūlė grąžinti iniciatoriams tobulinti, siūlytina Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3269 grąžinti iniciatoriams tobulinti. Nesvarstyta
2016-11-18 * Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3269. Nesvarstyta
2016-12-21 * Įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Įstatymo projektas Nr. XIIP-3269 yra lydintis LR Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I–1374 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3269 yra lydintysis Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3268, dėl kurio ir kitų susijusių projektų Valstybės ir savivaldybių komiteto prašymu Seimo valdyba 2017 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. SV-S-78 kreipėsi į Vyriausybę dėl išvadų Seimui pateikimo. Atsižvelgiant į tai, komitetas daro svarstymo komitete pertrauką ir siūlo Seimo valdybai kreiptis į Vyriausybę dėl išvadų gavimo projektui Nr. XIIP-3269. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėjas, Algirdas Astrauskas; patarėjai: Jurgita Marcinkutė, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; konsultantas, Bronius Kleponis; padėjėja, Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-29) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3269. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: P. Urbšys. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas