Projekto Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 31 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) saugoti, nešioti ir panaudoti nustatyta
tvarka tarnybinį šaunamąjį ginklą bei ir specialiąsias priemones – lazdas, antrankius, surišimo priemones, asmens apsaugai skirtas dujas, elektros šoko įtaisus su iššaunamosiomis adatomis, lanksčiais laidais sujungtomis su aukštosios įtampos elektros energijos šaltiniu, tarnybinius šunis, transporto priemonių priverstinio stabdymo priemones, kitas įstatymais leidžiamas aktyvios ir pasyvios gynybos priemones;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. Aplinkos ministerija parengė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12 ir
Nr. I-2223 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus (toliau – projektai). Pirminis projektų siūlytojas – Aplinkos ministerija. Įstatymo projektai parengti atsižvelgiant į pasipriešinimų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams skaičiaus didėjimą ir netobulą teisinį reglamentavimą naudojant elektros šoko įtaisus vykdant tarnybines pareigas, siūlomi vartojamų formuluočių tikslinimai. 2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Projektų tikslas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldžioms institucijoms, vykdančioms valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, suteikti teisę įsigyti ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams naudoti elektros šoko įtaisus su iššaunamosiomis adatomis, lanksčiais laidais sujungtomis su aukštosios įtampos elektros energijos šaltiniu, vykdant tarnybines pareigas, šias institucijas priskiriant „specialaus statuso subjektams“. Tokiu būdu, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 5 dalimi, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų, vykdančių valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, veiklai, susijusiai su ginklų apyvarta, galiotų jų veiklą reglamentuojantys įstatymai, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.
Projektais siekiama įtvirtinti, kad Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai turi teisę panaudoti lazdas, rišimo priemones, kitas įstatymais leidžiamas aktyvios ir pasyvios gynybos priemones, juose siūlomi vartojamų formuluočių tikslinimai. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai. Ginklų ir šaudmenų kontrolės ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymuose nenumatyta Aplinkos ministerijai pavaldžioms institucijoms, vykdančioms valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, įsigyti ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams naudoti elektros šoko įtaisus su iššaunamosiomis adatomis, lanksčiais laidais sujungtomis su aukštosios įtampos elektros energijos šaltiniu (toliau – elektros šoko įtaisai). Daugėjant teisės pažeidimų ir didėjant nusikalstamumui, didėja rizika, susijusi su pasipriešinimu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams. Policijos praktika patvirtina, kad elektros šoko įtaisai yra viena efektyviausių priemonių tramdant agresyvius, besipriešinančius asmenis. Aplinkos apsaugos valstybinių inspektorių darbe tokios situacijos taip pat pasitaiko daug dažniau nei realus pasipriešinimas su ginklu, todėl manome, kad būtų tikslinga pareigūnams suteikti teisę naudoti elektros šoko įtaisus. Elektros šoko įtaisų panaudojimas yra efektyvesnis negu šaunamųjų ginklų, nes nėra letalus, jis pritaikytas tiesiogiai prisilietus ar per atstumą paveikti taikinį elektros srove. Šaunamasis ginklas dėl savo pavojingumo yra išskirtinė priemonė, daugeliu atvejų jo panaudojimas sukelia ypatingai sunkias pasekmes, tiek fizines, tiek psichologines.
Kiekvienas ginklo panaudojimo atvejis sulaukia didelio atgarsio visuomenėje, dažniausiai neigiamo. Pasitaiko atvejų, kai šaunamąjį ginklą net policijos pareigūnai naudoja neteisėtai arba neprofesionaliai. Elektros šoko įtaisai nėra šaunamojo ginklo pakaitalas, tačiau ypatingais atvejais pareigūnas, įvertinęs galimą riziką ir pasekmes, galėtų naudoti elektros šoko įtaisą, kad būtų išvengta šaunamojo ginklo naudojimo. Elektros šoko įtaisai gali būti naudojami agresyviems, apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų, nestabilios psichikos, nenuspėjamai pavojingai besielgiantiems ir kitokiems teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdantiems, pavojų sau, pareigūnams ar tretiesiems asmenims keliantiems pažeidėjams sutramdyti. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu bus suteikta teisė Aplinkos ministerijai pavaldžioms institucijoms, vykdančioms valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, įsigyti ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams naudoti elektros šoko įtaisus su iššaunamosiomis adatomis, lanksčiais laidais sujungtomis su aukštosios įtampos elektros energijos šaltiniu, vykdant valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, šias institucijas priskiriant „specialaus statuso subjektams“. Pritarus projektams, bus padidintas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumas, sumažintas pareigūnų sveikatos sutrikdymo atvejų skaičius, užtikrinama pareigūnų apsauga, užkirstas kelias teisės aktų reikalavimų pažeidimams. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių priėmus projektus nenumatoma. 6. Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos neturės. 7. Įstatymo projekto įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektų priėmimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Keisti ar naikinti galiojančių teisės aktų priėmus projektus nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, ar įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevartojami, todėl terminų derinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka neatliekamas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Projektams įgyvendinti nereikės rengti lydimųjų teisės aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai).
Projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, bus naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Projektų iniciatorius – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Tiesioginis projektų rengėjas – Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Švobaitė Balčiūnienė, tel. 8 706 63557, el. p. [email protected] (vedėjas Vaidas Jusis, tel. 8 706 63553, el. p. [email protected]). 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „ginklas“, „ginklo nešiojimasis“.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 31
Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, manytina, kad projektas konstruotinas iš 2 straipsnių, 2 straipsnyje nustatant vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir nurodant, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Vytautas Antanas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro patarėjai: Paulius Bačiulis, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Linas Jonauskas, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyrius vyr. specialistas Tomas Želvys, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-232 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, manytina, kad projektas konstruotinas iš 2 straipsnių, 2 straipsnyje nustatant vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir nurodant, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų komitetų ir komisijų sprendimai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3537 Pritarti Argumentai: Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. I-2223 12 straipsnyje yra nustatytos valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į tai, nėra reikalinga papildomai keisti Aplinkos apsaugos įstatymą. Pasiūlymas:
Projektą atmesti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadoms ir įstatymo projektą Nr. XIIP-3537 atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
aplinkos apsaugos komitetas
2016 m. kovo 23 d. Nr. 107-P-7
pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Viktorija Čmilytė–Nielsen, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Jusis, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Virginijus Šostucha. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-232 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, manytina, kad projektas konstruotinas iš 2 straipsnių,
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti Argumentai: Šiuo metu LR Seime svarstomas įstatymų paketas, susijęs su juridinių asmenų patraukimu administracinėn atsakomybėn, tarp jų, ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIP-2702(2), kuriame keičiamas 31 str., kuris reglamentuos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę, bet ne valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių teises.
Pažymėtina, kad šio įstatymo projekto 31 str. nuostatos dubliuojasi su Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str., kuriame nurodytos valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės ir pareigos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3537. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Dudėnas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas