Projekto Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 15² straipsnio pakeitimas Pakeisti 15² straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Sprendimą dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektų
įgyvendinimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pagal kurią valstybė prisiima didesnius kaip 58 000 000 eurų turtinius įsipareigojimus (įskaitant galimą civilinę atsakomybę, atsirandančią pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį), priima Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu neviršydama atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto valstybės turtinių įsipareigojimų limito.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 15² straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant didesnio teisinio aiškumo ir efektyvesnio valstybės turtinių įsipareigojimų, galinčių turėti įtakos valstybės finansiniams rodikliams, valdymo. Įstatymo projekto tikslas – reglamentuoti valstybės turtinių įsipareigojimų limitų nustatymo teisinį reguliavimą, įgyvendinant valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnyje nustatyta, kad sprendimą dėl valstybinės paskolos ir valstybės kitų esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu. Valstybės turtinių įsipareigojimų, laikytinų esminiais valstybės turtiniais įsipareigojimais, dydį nustato atskiri įstatymai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 15² straipsnio 9 dalimi pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystę prisiimami valstybės turtiniai įsipareigojimai laikytini esminiais, jeigu jie yra didesni kaip 58 mln. eurų. Tačiau Investicijų įstatyme nėra aiškiai reglamentuota, kokie įsipareigojimai pagal partnerystės sutartis gali būti įtraukiami į valstybės turtinius įsipareigojimus. Įgyvendinant valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektus dalis valdžios subjekto įsipareigojimų yra susiję su kapitalo investicijomis, o kita dalis su mokėjimais privačiam subjektui už teikiamas paslaugas ir prisiimtą riziką per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Minėtos Investicijų įstatymo nuostatos dėl valstybės turtinių įsipareigojimų įsigaliojo 2010 m. pradžioje, kai įstatymu buvo reglamentuotas naujas viešojo ir privataus sektorių partnerystės teisinis reguliavimas, o valstybė neturėjo nė vienos sudarytos valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties.
Per kelerių metų laikotarpį (nuo Įstatymo įsigaliojimo datos) nuolat buvo keičiamas ir griežtinamas partnerystės sutarčių vertinimas pagal fiskalinės drausmės reikalavimus, kuris visose Europos Sąjungos valstybėse atliekamas vadovaujantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) sprendimais ir šios tarnybos parengtu Valdžios sektoriaus deficito ir skolos vadovu. Atsižvelgiant į šio vadovo reikalavimus, pagal tai, kaip įgyvendinant partnerystės projektą pasiskirstoma rizika tarp šalių (valdžios sektoriaus ir privataus subjektų), partnerystės projektai ir sutartys pagal valdžios sektoriaus skolos ir deficito reikalavimus priskiriami prie finansinės nuomos (lizingo) arba veiklos nuomos sandorių. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį į valstybės skolą yra įtraukiami visi prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimti, bet dar neįvykdyti įsipareigojimai grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. Finansinės nuomos atveju, pagal Valdžios sektoriaus deficito ir skolos vadovą valstybės skolai ir deficitui turi įtakos privataus subjekto į valstybei sukurtą turtą investuotos kapitalo investicijos.
Valstybės skolos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimą skolintis valstybės vardu, neviršydama Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatyto grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito, priima Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams. Kadangi Vyriausybės sprendimais dėl partnerystės projektų įgyvendinimo priimti įsipareigojimai gali turėti įtakos valstybės skolai ir deficitui, tikslinga nustatyti panašų, limitais ribojamą valstybės turtinių įsipareigojimų prisiėmimo procesą įgyvendinant valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektus. Šį procesą gali centralizuotai valdyti Finansų ministerija, kuriai teisės aktais nustatyti įgaliojimai atlikti partnerystės projektų finansinių sąlygų vertinimą pagal fiskalinės drausmės reikalavimus ir kaupti informaciją apie partnerystės projektų įgyvendinimą ir sudarytas partnerystės sutartis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Turto valdymo departamento Turto valdymo ir atnaujinimo koordinavimo skyriaus vedėja
Šiuo metu galiojančio Investicijų įstatymo 15² straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės, pagal kurią valstybė prisiima didesnius kaip 58 mln. eurų turtinius įsipareigojimus (įskaitant galimą civilinę atsakomybę, atsirandančią pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis), priima Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės siūlymu. 4.
rezultatų laukiama Siekiant efektyvaus valstybės turtinių įsipareigojimų, galinčių turėti įtakos valstybės finansiniams rodikliams – skolai ir deficitui, valdymo, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektų įgyvendinimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, neviršydama atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto valstybės turtinių įsipareigojimų limito. Siūlymus dėl valstybės turtinių įsipareigojimų limito dydžio pateiktų Vyriausybė, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte siūlydama nustatyti atitinkamų metų įsipareigojimų limitą ir nurodydama turtinius įsipareigojimus, kurie sudaro limito dydį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. Tačiau, kai bus viešai žinomos valstybės finansinės galimybės įgyvendinant partnerystės projektus, tai gali teigiamai paveikti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą ir privačių subjektų motyvaciją dalyvauti partnerystės projektuose. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“, kuris nustato viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles bei partnerystės procese dalyvaujančių institucijų teises, pareigas bei atsakomybę. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. Planuojama 2016 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyti valstybės turtinių įsipareigojimų limitą 2016 metams. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės. 13. Rengiant Įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų negauta. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „valdžios ir privataus subjektų partnerystė“ ir „valstybės turtiniai įsipareigojimai pagal sudarytas valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2015-10-19 Nr. XIIP-3656 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] D.Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]