paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Konstitucinis Teismas savo 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo
prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnis neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir konstatavo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tada, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu, o atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio
šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Taigi Konstitucija neįpareigoja įstatymo leidėjo kompensuoti sumažintų valstybinių pensijų tais atvejais, kai pensija buvo mažinama ne dideliu mastu.
Visgi įvertinant tai, kad pensijos skiriamos asmenims, kurių tarnyba pasižymi tam tikra specifika: reikalauja didelės atsakomybės, yra susijusi su didele rizika sveikatai bei gyvybei, didesne psichologine įtampa ir pan., be to, atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. gegužės 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas (Nr. XII-886), nustatęs valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 6 ir 7 straipsnių (kurie taip pat nebuvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai) atitinkamų nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus, manytina, kad ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėtų būti nustatytas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas. Taip būtų užtikrintas lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, be to, būtų sumažintas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų nepasitenkinimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengtas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), siekiant nustatyti tvarką, pagal kurią bus kompensuojamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – pensija), sumažintos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki
(arba) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. taikant Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą pensijos dydžio ribojimą 1,3 (toliau – sumažinta pensija). 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius- Lietuvos policijos veteranų asociacija. Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Rasa Juknevičienė ir Arvydas Anušauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu nėra įstatymo, numatančio pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų dėl sumažintos pensijos mokėjimo patirtų praradimų kompensavimo tvarką. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kompensuojamoji suma yra asmeniui paskirtos pensijos ir pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, skirtumas. Jeigu asmeniui laikotarpiu nuo 2010 m sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo mokama pensija, apribota taikant Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą pensijos dydžio ribojimą 1,3, į kompensuojamą sumą turi būti įskaičiuojamas ir skirtumas tarp minėtu laikotarpiu mokėtos pensijos ir pensijos, kuri būtų mokėta pritaikius pensijos dydžio ribojimą 1,5. Kompensuojamoji suma asmenims būtų išmokama 2017–2020 metais, mokant tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2017 metais – 10 procentų kompensuojamosios sumos;
2) 2018 metais – 20 procentų kompensuojamosios sumos;
3) 2019 metais – 30 procentų kompensuojamosios sumos;
4) 2020 metais – 40 procentų kompensuojamosios sumos. Kai asmeniui apskaičiuota kompensuojamoji suma būtų ne didesnė kaip 100 eurų, ji visa būtų išmokama 2017 m. ketvirto ketvirčio paskutinį mėnesį.
Kompensuojamoji suma būtų išmokama nereikalaujant gavėjų pateikti prašymą, tačiau asmenys, turintys teisę gauti kompensuojamąją sumą ir negaunantys jokios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, vis dėlto privalėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 1 d. sumažintos pensijos mokėjimo laikotarpiu pensijos skyrimą ir mokėjimą administravusiai įstaigai, o jei ši įstaiga nebevykdo pensijos skyrimo ir mokėjimo administravimo funkcijos, - pensijų mokėjimą administruojančiai įstaigai pateikti prašymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą bus kompensuoti pareigūnų ir karių praradimai, patirti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta pensija. Neigiamų siūlomo teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslui ir jo plėtrai įstatymas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nevartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti turės būti parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuris nustatys asmenų, turinčių teisę gauti kompensuojamąją sumą, tačiau negaunančių jokios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, prašymų dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo pateikimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Pagal Laikinojo įstatymo 4 str. kompensuojamoji suma būtų 22,7 mln. eurų. Pagal Valstybinių pensijų 3str. 3 d. ( dėl 1,3VDU –
specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „pareigūnų ir karių valstybinė pensija“, „valstybinė pensija“, „kompensavimas“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Rasa Juknevičienė Arvydas Anušauskas
Vilnius
2015-12-15 Nr. XIIP-3897 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtis ir taikymas. Numatyta, kad „Šio įstatymo paskirtis – nustatyti tvarką, pagal kurią bus kompensuojamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – pensija), sumažintos laikotarpiu nuo
socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatas ir (arba) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. taikant Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą pensijos dydžio ribojimą 1,3 (toliau – sumažinta pensija).” Taip pat siūloma nustatyti, kad “Šis įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstatymų nuostatomis, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta pensija.” Apibendrinus įstatymo projekte siūlomas nuostatas, konstatuotina, kad jame siūloma kompensuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumas, kurios buvo sumažintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778 ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija; Žin., 2010, Nr.
139-7108), kuri, tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d nutarime pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas reguliavimas apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas; 3) pareigūnų ir karių valstybines pensijas; 4) mokslininkų valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, siūlymas kompensuoti Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu sumažintas valstybines pensijas tik vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei vertintinas kaip pažeidžiantis konstitucinį teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principus. 2. Įstatymo projekte taip pat siūloma kompensuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumas, kurios buvo sumažintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr.
152-6820) 4 straipsnio 1 dalimi, kuri, tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo pripažinta neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šios nuostatos svarstytinos dviem aspektais. Pirma, neneigiant, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti ir Konstitucijai neprieštaraujančiu teisiniu reguliavimu sumažintas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumas, svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas nepažeis asmenų, kuriems valstybinės pensijos buvo sumažintos Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu ir sumažintos sumos nėra kompensuotos. Antra, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario
pensijų mažinimo susidarius ypatingai situacijai. Nurodyta, kad valstybinių pensijų, kurios savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo senatvės pensijų, taip pat nuo invalidumo pensijų, ypatumai suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas gali koreguoti tokių skirtingos prigimties pensijų teisinį reguliavimą mažindamas šias pensijas daugiau nei senatvės ar invalidumo pensijas. Įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą, kuriuo pensijos būtų mažinamos taip, kad nebūtų pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. 3.
projekte taip pat siūloma nustatyti teisę mirusiojo pensijos gavėjo įpėdiniams paveldėti kompensuojamąsias sumas. Ši įstatymo nuostata būtų taikoma tais atvejais, kai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos buvo mažinamos Konstitucijai prieštaraujančiu ir Konstitucijai neprieštaraujančiu teisiniu reguliavimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas, kompensuodamas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje sumažintas valstybinio socialinio draudimo pensijas, laikėsi nuostatos, jog paveldimos tik tos kompensuojamos sumos, kurios buvo sumažintos Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu, ir tos, į kurias teisę buvo įgijęs pats kompensuojamosios sumos gavėjas. Atsižvelgiant į tai, laikantis teisinio reguliavimo nuoseklumo, įstatymo projekte reikėtų tikslinti nuostatas, kuriose reguliuojami kompensuojamųjų sumų paveldėjimo teisiniai santykiai. 4. Įstatymo projekto tekste prie nurodytų skaičių „1,3“ ir „1,5“ reikėtų įrašyti žodį
„koeficientas“ (atitinkamu linksniu), nes šie skaičiai žymi pensijos dydžio
ribojimo koeficientą. 5. Sutinkamai su Seimo Statuto 145 straipsnio reikalavimais, turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-12-15 Nr. S-2015-8047 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3897, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL
dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Vytautas Antanas Matulevičius, Eduardas Šablinskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Tomas Marozas, Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius; SADM Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Danutė Akulavičienė; SADM Valstybinių pensijų skyriaus vyriausioji specialistė Svajūnė Gaidamavičienė; Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-15 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
ir taikymas.
Numatyta, kad „Šio įstatymo paskirtis – nustatyti tvarką, pagal kurią bus kompensuojamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – pensija), sumažintos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio
mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatas ir (arba) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. taikant Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą pensijos dydžio ribojimą 1,3 (toliau – sumažinta pensija).” Taip pat siūloma nustatyti, kad “Šis įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus
Apibendrinus įstatymo projekte siūlomas nuostatas, konstatuotina, kad jame siūloma kompensuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumas, kurios buvo sumažintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778 ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 139-7108), kuri, tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d nutarime pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio
punktuose nustatytas valstybines pensijas: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas; 3) pareigūnų ir karių valstybines pensijas;
4) mokslininkų valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, siūlymas kompensuoti Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu sumažintas valstybines pensijas tik vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei vertintinas kaip pažeidžiantis konstitucinį teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principus. Pritarti Siekiant nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas nustatant, kad sumažintos pensijos būtų kompensuojamos visoms valstybinių pensijų gavėjų grupėms. 2. Įstatymo projekte taip pat siūloma kompensuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumas, kurios buvo sumažintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr.
152-6820) 4 straipsnio 1 dalimi, kuri, tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo pripažinta neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šios nuostatos svarstytinos dviem aspektais. Pirma, neneigiant, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti ir Konstitucijai neprieštaraujančiu teisiniu reguliavimu sumažintas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumas, svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas nepažeis asmenų, kuriems valstybinės pensijos buvo sumažintos Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu ir sumažintos sumos nėra kompensuotos. Antra, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime buvo suformuluota oficialioji konstitucinė doktrina dėl valstybinių pensijų mažinimo susidarius ypatingai situacijai. Nurodyta, kad valstybinių pensijų, kurios savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo senatvės pensijų, taip pat nuo invalidumo pensijų, ypatumai suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas gali koreguoti tokių skirtingos prigimties pensijų teisinį reguliavimą mažindamas šias pensijas daugiau nei senatvės ar invalidumo pensijas. Įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą, kuriuo pensijos būtų mažinamos taip, kad nebūtų pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Pritarti 3.
mirusiojo pensijos gavėjo įpėdiniams paveldėti kompensuojamąsias sumas. Ši įstatymo nuostata būtų taikoma tais atvejais, kai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos buvo mažinamos Konstitucijai prieštaraujančiu ir Konstitucijai neprieštaraujančiu teisiniu reguliavimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas, kompensuodamas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje sumažintas valstybinio socialinio draudimo pensijas, laikėsi nuostatos, jog paveldimos tik tos kompensuojamos sumos, kurios buvo sumažintos Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu, ir tos, į kurias teisę buvo įgijęs pats kompensuojamosios sumos gavėjas. Atsižvelgiant į tai, laikantis teisinio reguliavimo nuoseklumo, įstatymo projekte reikėtų tikslinti nuostatas, kuriose reguliuojami kompensuojamųjų sumų paveldėjimo teisiniai santykiai. Pritarti
reikėtų įrašyti žodį „koeficientas“ (atitinkamu linksniu), nes šie skaičiai žymi pensijos dydžio ribojimo koeficientą. Pritarti
būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė
departamentas prie TM 2015-12-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3897, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
policijos veteranų asociacija 2016-03-01 Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (Žin., 2009, Nr. 152-6820) (toliau - Laikinasis įstatymas), kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2010 m. sausio 1 d. Įsigaliojus Laikinajam įstatymui buvusiems policijos pareigūnams, kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra paskirta valstybinė pareigūno pensija, ji kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31d. Buvę policijos pareigūnai, suprasdami sudėtingą šalies ekonomikos būklę, laukė ir tikėjosi, kad pasibaigus tam tikrų finansinių apribojimų laikotarpiui, valstybinių pensijų gavėjams teisingai ir proporcingai bus kompensuotos susidariusios piniginės nepriemokos. Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. Nutarimuose pabrėžiama, kad asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sąlygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtą įsipareigojimą ir mokėtų nustatyto dydžio išmokas.2014 m. gegužės 15 d. sprendimu Seimas reglamentavo kompensavimo tvarką senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kuriems pensijos buvo sumažintos 2010-2011 metais, tačiau iki šiol nėra numatytas dideliu mastu net ketverius metus (2010 01 01-2013 12 31) sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas. 2015 m. birželio 30 d. buvo priimtas valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas. Šiame įstatyme numatoma senatvės pensijų kompensavimo tvarka bei valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo tvarka.
Vidaus reikalų ministerija buvo parengusi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektą (toliau - Projektas), kuriame siūlyta nustatyti kokia tvarka bus kompensuojamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijas, tačiau Seimas neatsižvelgė į šį pateiktą projektą. Nors 2015-05-14 d. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatos, kurias taikant susidarė ginčo pensijų nepriemokos, neprieštaravo LR Konstitucijai, tai nereiškia, kad draudžiama priimti socialiai teisingą įstatymą dėl valstybinių pensijų kompensavimo. Buvę policijos pareigūnai, kuriems paskirta valstybinė pensija, krizės laikotarpiu nedirbo dėl įvairių objektyvių priežasčių - vieni dėl sveikatos, kiti nespėjo integruotis į visuomenę ir t.t., t.y. valstybinė pensija buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis, neretai ji nedaug skiriasi nuo valstybinės socialinio draudimo pensijos savo dydžiu, todėl pensijų nepriemoka žymiai atsiliepė jų pačių ir šeimų socialinei gerovei. Valstybinę pensiją gavusiam, buvusiam pareigūnui, kuris daugiau niekur nedirbo ir negavo draudžiamųjų pajamų turėtų būti taikoma Konstitucinio Teismo nutarimuose vartojama sąvoka “dideliu mastu sumažintos valstybinės pensijos”. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai).
Vienas esminių Konstitucinio teisinės valstybės principo elementų - teisimo saugumo principas, kuris reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo
pripažįstama, kad ekonominės krizės laikotarpis valstybėje baigėsi, todėl sunku suvokti, kodėl taip neproporcingai ir, manome, neteisingai ilgai nesprendžiamas klausimas dėl pensijos nepriemokos grąžinimo neturintiems kitų pajamų valstybinių pensijų gavėjams, tuo pačiu pakertamas buvusių policijos pareigūnų pasitikėjimas valstybe. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d.
Nutarimo 45 puslapyje 6.5 p. nurodyta: “Konstitucinio teismo aktuose taip pat konstatuota, kad teisinio reguliavimo koregavimas dideliu mąstu mažinant valstybines pensijas dėl to, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.) ekonominė, finansinė padėtis pakinta taip, kad nėra užtikrinamas lėšų, būtinų valstybinėms pensijoms mokėti, sukaupimas, yra esminis šių pensijų teisinio reguliavimo pakeitimas; taigi įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mąstu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą. . . . “Šiame kontekste pabrėžtina, jog siekdamas užtikrinti, kad praradimai, atsiradę dėl senatvės ar invalidumo pensijų mažinimo, taip pat dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mąstu, nebelikus minėtos ypatingos situacijos būtų per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti, įstatymų leidėjas turi nepagrįstai nedelsdamas įstatymu nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.), kuriais remiantis turėtų būti parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka. “ Seimas, kaip įstatymo leidėjas, turėtų ne tik formaliai vadovautis Konstitucinio Teismo sprendimais, kurie neuždraudžia priimti atitinkamą įstatymą, ir priimti valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmą nustatantį įstatymą. Tai įrodytų, jog valstybei yra svarbūs po keletą dešimtmečių Lietuvos Respublikai tarnavę pareigūnai, kurių daugelis ir šiuo metu, be užmokesčio dalyvauja visuomeniniame gyvenime, prisideda prie jaunimo pilietiškumo ugdymo ir teisinių žinių propagavimo.
Konstitucinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarime „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo dirbantiems teisėjams, valstybės tarnautojams“ konstatuota, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei bei už tarnybą statutinėse valstybės institucijose mokamos valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas pagal Konstituciją pats savaime nelaikytinas privilegija. Kreipiamės į Jus ir prašome atsižvelgti į teisėtus pareigūnų ir karių lūkesčius ir Lietuvos Respublikos Seimo Pavasario sesijoje balsuoti už 2015 m. gruodžio 17 d. pateikto Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos kompensavimo įstatymo projekto (XIIP-3897) priėmimą. Pritarti
teisių gynėjų asociacija 2016-02-23 Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai atakuoja mūsų asociaciją dėl nusavintų pareigūnų ir karių pensijų negrąžinimo ir diskriminacijos. Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai, neapsikentę nuolatinės diskriminacijos ir dėl visų bėdų ant jų kariamų šunų, kurie nutarė kreiptis pagalbos į mūsų asociaciją ir ,kad jiems padėtume kreiptis į tarptautines institucijas. Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai tikisi pagalbos iš žmogaus teisių institucijų Europoje ir nes vyriausybė visiškai neatsižvelgia į šios kategorijos pensininkų problemas dėl grąžinimo nusavintų pensijos dalies ,o seimas sprendžia kitas neaktualias problemas. Mes norime atkreipti Jūsų dėmesį į visišką nedirbančių pareigūnų ir karių pensijų gavėjų negrąžinimą nusavintų pensijos dalį ir šiuomet jiems gyvybinių reikalų ignoravimą ir yra žiauriausiai diskriminuojami.
Mes norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad jie savo Tėvynėje yra diskriminuojami. Jie tai jaučia iš valdiškų institucijų gauna biurokratinius atsakymus ir tai daro vyriausybės ir ministerijų bei seimo nariai, nors konstitucijoje yra nurodyta, kad valdžia tarnauja žmogui, o ne sau. Pastebima, kad daugiausia piktinamasi dėl pareigūnų ir karių pensijų gavėjų, nors valdžia privalo juos ginti ir ypač apie jų totalinę diskriminaciją. Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai tiesiog pavargo tylėti ir nebegali pakęsti visiškos diskriminacijos. Minėtos kategorijos pensininkai mano, kad Lietuvos valdininkai, Seimo nariai chamiškai patys pirmieji pasididino sau atlyginimus, o apie pareigūnų ir karių pensijų gavėjų nusavintų pensijų grąžinti jie negalvoja. Žinoma, mes manome, kad pareigūnų ir karių pensijų gavėjai pagrįstai piktinasi, kad būtent labiausiai pažeidžiamo visuomenės sluoksnio sąskaita minėta valdžia sprendė problemas, sumažindama senjorų pensijas, tačiau užmiršo jas grąžinti. Mes įsitikinęs, jog kiekvienas mūsų šalies pilietis turi jaustis saugus, o jo teisės privalo būti ginamos. Mes pasisakome už tokią socialinę Europą, kurioje būtų teisingai sprendžiami žmonėms rūpimi klausimai. Šiandien tauta socialinį teisingumą mato kitaip nei valdžia. Lietuvoje turime kalbėti apie socialinę atskirtį, negrąžinimą paimtos pensijos dalies iš pareigūnų ir karių pensijų gavėjų ir šios žmonių nusivylimą. Mes priversti konstatuoti, kad pareigūnų ir karių pensijų gavėjai nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 m. jų pensijos buvo mažinamos pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo (toliau- Laikinojo) įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas. Sumažintų pensijų dalis yra negrąžintos iki šiolei.
Mes esame priversti konstatuoti, kad nuo 2009 iki 2016 metų Lietuvos Vyriausybė ignoruoja parengti ir patvirtinti sumažintų pareigūnų ir karių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą. Vyriausybė, o ypač ministerijos nenori vykdyti konstitucinės Lietuvos valstybės pareigos dėl parengimo sumažintų pareigūnų ir karių nusavintų pensijų kompensavimo tvarkos įstatymo projektą, nors nuo 2013 iki 2016 m. Vyriausybės siūlymais ir seimas patvirtino, kad valstybės biudžetas nėra krizinis. Nusavintų pareigūnų ir karių pensijų gavėjai vylėsi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdys savo įsipareigojimus. Tačiau koalicinė Vyriausybė, kurioje didžiausią įtaką turi socialdemokratai, kurių šūkis "svarbiausia žmogus", to nutarimo iki šiol neįvykdė. Užmiršo Vyriausybės 2013-03-13 nutarimą Nr.228 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo" (77 programos eilės numeris). Jame numatyta nustatyti dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarką (atsakingas vykdytojas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, {vykdymo data 2013 m. IV ketv. Nusavintos pareigūnų ir karių pensijų gavėjų pensijos dalies kompensavimo tvarka nenustatyta iki šiol. Kaip pasekmė tokios situacijos, Vyriausybei neįvykdžius minėtame nutarime numatyto termino (2013 m. IV ketv.)» pensininkai prarado galimybę kreiptis į teismą ir atgauti iš valstybės visą teisėtai priklausančią pensiją. Taigi, susidaro įspūdis, kad pareigūnų ir karių nusavintų pensijų gavėjai yra sąmoningai klaidinami!!! Toks Vyriausybės elgesys yra neatsakingas ir ciniškas.
Galimybė grąžinti nusavintas pareigūnų ir karių pensijas ir jau buvo 2013 metais: kaip rodo Vyriausybės ataskaitos duomenys, Respublikos Nacionalinio biudžeto pajamos augo; Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis 2014 metais Lietuva užėmė
euras; Lietuva derasi dėl narystės "turtingųjų klube" - EBPO organizacijoje. Seimo antram svarstymui pateiktame projekte numatytas 4 metų grąžinimo terminas (2016 metais - 10 proc. ir 2017 - 2019 metais po 30 proc.). Mums peršasi išvada, kad laukiama, kad pareigūnų ir karių pensijų gavėjai išmirtų. Ką dabar daryti pareigūnų ir karių pensijų gavėjams, ar laukti ,ar kur nors kreiptis? Mes priversti komentuoti 1948-12-10 Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurios nesilaiko .Nesilaikoma Europos socialinės chartijos (pataisytos) (toliau
Pagal Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 16 straipsnį valstybės, šio pakto šalys, įsipareigoja pateikti Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ataskaitas apie tai, kokių jos imasi priemonių ir kas jau padaryta, kad būtų užtikrintas šiame pakte pripažįstamų teisių laikymasis; valstybės, ratifikavusios Europos socialinę chartiją, privalo reguliariai teikti ataskaitas apie Chartijos įgyvendinimą Europos socialinių teisių komitetui (renkamam Europos Tarybos Ministrų Komiteto), kuris prižiūri valstybių nacionalinės teisės ir praktikos suderinamumą su Chartija, įvertina padėtį šalyse ir teikia išvadas dėl kiekvienos valstybės padėties atitikties Chartijos nuostatoms, inter alia dėl nustatytų pensijų dydžių, taip pat rekomendacijas, kaip geriau užtikrinti Chartijos įgyvendinimą, bei priima sprendimus pagal kolektyvinių skundų procedūrą. Šiame kontekste paminėtina, kad 2010 - 2015 metų . Europos socialinių teisių komiteto išvadose apie Lietuvos pateiktą Chartijos įgyvendinimo ataskaitą inter alia pažymėta, kad padėtis Lietuvoje neva atitinka Europos socialinės chartijos 12 straipsnio 1 dalies dėl inter alia akivaizdžiai neadekvataus pensijos lygio. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. EŽTT, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį
„Nuosavybės apsauga", pažymėjo, kad asmenims, mokėjusiems socialinio
draudimo įmokas, yra garantuojama teisė į išmokas, tačiau tai nereiškia, kad asmuo turi teisę į konkretaus dydžio pensiją (inter alia 2004-10-12 sprendimas byloje Kjartan Asmundsson prieš Islandiją, Nr. 60669/00, 2009-10-20 sprendimas byloje Apostolakis prieš Graikiją, Nr. 39574/07, 2009-12-08 sprendimas byloje Wieczorek prieš Lenkiją, Nr.
18176/05, 2011-02-08 nutarimas dėl priimtinumo byloje Poulain prieš Prancūziją, Nr. 52273/08, 2011-10-25 sprendimas byloje Valkov ir kiti prieš Bulgariją, Nr. 2033/04, 19125/04, 19475/04, 19490/04, 19495/04, 19497/04, 24729/04, 171/05, 2041/05); kiekvienu atveju svarbu įvertinti, ar asmens teisės suvaržomos taip, kad paneigiama jo teisės į pensiją esmė (inter alia 2004-10-12 sprendimas byloje Kjartan Asmundsson prieš Islandiją, Nr. 60669/00, 2009-12-08 sprendimas byloje Wieczorek prieš Lenkiją, Nr. 18176/05, 2011-10-25 sprendimas byloje Valkov ir kiti prieš Bulgariją, Nr. 2033/04,19125/ 04,19475/ 04,19490/ 04,19495/ 04,19497/ 04, 24729/04,171/05, 2041/05). Lietuvos Vyriausybė nereaguoja į Europos teisės aktus, o kiekvienais metais ji tik teigia, kad pareigūnų ir karių pensijos gavėjai nėra diskriminuojami ir apie raštiškai rašo pranešimus, nors žino, kad tai apgaulė. Jaunimas, matydamas kaip Vyriausybė elgiasi su šios kategorijos pensijų gavėjais ir negrąžina nusavintas pensijas, nenori stoti į šios sistemos tarnybą, o dirbantis pareigūnai bėga, nes jie mato, kad ši Vyriausybė tik gražiai kalba ir tik biurokratiškai atsirašinėja. Jiems kyla klausimas ar išvis gali Vyriausybė vykdyti savo funkcijas, ar ten dirba pažadukų komandą. Prezidentės, Vyriausybės, VRM, Krašto apsaugos ministerijos požiūris į pareigūnų ir karių pensijų gavėjus, tarsi jie yra "nurašyti" iš visuomenės gyvenimo ir siunčia žinutę visuomenei, ypač jaunimui, kad jie geriau netarnautų kariais arba pareigūnais ir dirbtų kitoje šalyje ir ten tarnautų ar išvyktų į kitas šalis gyventi ir dirbti ir jiems nerūpi šalies saugumas ir tarnyba, nes jie mato, kaip valstybė rūpinasi karių ir pareigūnų pensijų gavėjais, nes mato, kaip su jais elgiamasi ir taip ištirpsta jų pasitikėjimas valstybe ir valdžia. Valdžia geba kalbėti, šaukti iš tribūnos, bet vargu ar sugeba imtis ir atlikti konkretų darbą.
Nėra ko stebėtis, nes politinės partijos už nieką neatsako ir matosi tik veiklos imitacija ir todėl jaunimas bėga nuo tokios valdžios. Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai kreipėsi su peticijomis į Seimą ir todėl pastarasis 2015-12-23 m., pagal jų peticijas, pasiūlė Vyriausybei numatyti susidariusiu praradimų pareigūnų ir karių pensijų gavėjams ir grąžinti nusavintą pensijos dalį. 2015 m. gruodžio 16 d. Seimo peticijų posėdyje buvo nagrinėjami Algirdo Mykolo Uždavinio, Algimanto Medelio, Algimanto Šeduikio, Petro Šatkaus, Gagiko Grigoriano, Viktoro Kavaliuko, Bernardo Smirinenkos, Anatolijaus Kolosovskio, Rimanto Jurkevičiaus, Vytauto Pacevičiaus, Vitalijaus Zelionkos, Vytauto Ruzgio, Ričardo Ramšos ir kitų pareiškėjų peticijos „Dėl nusavintų pareigūnų ir karių pensijų grąžinimo" . Seimo peticijos komisija nusprendė siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei numatyti susidariusių praradimų asmenims, kuriems pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, jau nebelikus ypatingos padėties ir jau per ilgą ir itin jau neprotingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl nusavintos pensijos sumažinimo. Šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę, į posėdyje pateiktus paaiškinimus ir dėl šių motyvų: nuo 2010 m. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias pareigūnų ir karių pensijos buvo mažinamos priklausomai nuo gautų draudžiamųjų pajamų dydžio taikant šio įstatymo 4 straipsnio nuostatas, galiojo iki 2012 m. rugpjūčio 3 1d .
Nuo 2014 m. sausio
įstatymo
mažinamos iki 20 proc. atsižvelgiant į jų dydį, šių išmokų dydžiai buvo sugrąžinti į 2009 m. lygį. 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybiniu pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendros sumos maksimali riba buvo atstatyta nuo 1,3 iki 1,5 (galiojusio iki 2010 m. sausio
į valstybės finansines galimybes 2014 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo buvo priimtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas, kuriame numatyta pirmiausia kompensuoti tas nemokėtų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dalių sumas, kurios susidarė dėl 2010-2011 m. sumažintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ir čia seimo nariai ir vyriausybė nematė jokios diskriminacijos tarp dirbantiems gražinti nusavintas pensijas, o nedirbantiems ne. Vėliau, įgyvendinant minėtus Konstitucinio Teismo nutarimus, buvo priimtas dar vienas kompensavimo įstatymas - 2015 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą.
Čia nematė jokių pažeidimų ir diskriminacijos, nors puikiausia žino, kad buvo pažeistas lygybės principas ir konstitucinis lygybės principas. Todėl manytina, kad ,kad jau priimti teisės aktai ir jų teisinis reguliavimas išskiria vieną valstybinių pensijų gavėjų grupę ir taip pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. To nenori matyti vyriausybė, VRM, Krašto apsaugos ministras bei kitos ministerijos. Užmiršo, kad valstybei visų pirma kyla pareiga įgyvendinti tuos įsipareigojimus, kurie Konstitucinio Teismo yra konstatuoti kaip privalomi - kompensuoti perskaičiuotas pagal Laikinojo Įstatymo nuostatas karių ir pareigūnų pensijų gavėjų, o paskui kitas socialines grupes, kurios buvo nuskriaustos, nes tai yra padaryti pažeidimai konstitucijos nuostatų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kažkodėl nepritaria Seime svarstomam siūlymui grąžinti ekonominės krizės metu sumažintas pensijų dalis pareigūnams ir kariams, argumentuodama, kad Lietuvoje yra ir daugiau valstybinių pensijų gavėjų, tačiau šiems pensijų dalių kompensuoti nesiūloma. Anot jos, Seime svarstoma iniciatyva dėl prarastų pensijų dalių kompensavimo pareigūnams ir kariams pensijų gavėjų nepagrįstai išskirtų vieną valstybinių pensijų gavėjų grupę ir taip galėtų pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Be to, įstatymo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu galėtų būti sukurtas ydingas precedentas ir kitų valstybinių pensijų gavėjams reikalauti išskirtinio sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo,
Minėta ministerija, kad jau yra pasiūliusi eilę teisės aktų ir seimas yra priėmę eilę teisės aktų ir sudarė ydingas precedentas tarp dirbančių pensijų gavėjų, tarp senatvės ir pareigūnų ir karių pensijų gavėjų, gal būt to nenori pripažinti, o gal tokia trumpa jų atmintis, kad jie sukūrė Šiuos ydingus precedentus. Juokinga darosi, kai po to pareigūnų ir karių pensijų gavėjai kreipėsi į vyriausybę ,kuri vėl įpareigoja savo ministrus spręsti klausimą dėl pensijų grąžinimo, o šie vėl atsirašinėja iš metų į metus . Tiesa Vyriausybės nesutinka pareigūnų ir karių pensijų gavėjams grąžinti dalį nusavintų pensijų jau negali nieko stebinti, nors Seime yra parengtas projektas dėl pareigūnų ir karių pensijų gražinimas tinka tik pradinių klasių moksleiviams, o ne pareigūnų ir karių pensijų gavėjams. Jie tokio išdėstymo laike nesulauks. Valdžia galvoja su sėdima vieta, normali galva tokio sugalvoti negali. Toks sprendimas prilyginamas - "nebus žmogaus - neliks problemos", tai Stalino metodas. Seimas savo veikloje nesivadovauja LR Konstitucijoje apibrėžtomis sąvokomis (neturi numatyto LR Konstitucijoje 60 str.4 d. įstatymo), tai kaip tai dera su Seimo nario priesaika: ... " ..." Neturint veiklos įstatymo organizacija normalioje valstybėje neturi teisės vykdyti veiklą. Esant tokioms aplinkybėms minėtos kategorijos pensininkai mano, kad jų socialinės garantijos yra neginamos, o tik imituojamos ir jie iki šiolei diskriminuojami ir todėl seimo nariai turėtų rimtai pagalvoti, kodėl taip yra ir svarstant pareigūnų ir karių nusavintų pensijų grąžinimą. Apie priimtą sprendimą prašome mums pranešti. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Kęstutis Daukšys Darius Ulickas Valdas Skarbalius Raimundas Markauskas 2016-03-162 2 Argumentai: Šios kadencijos Seimas ir Vyriausybė priėmė reikiamus teisės aktus ir nuo 2014 metų pradėjo grąžinti neteisėtai neišmokėtas pensijas. Tačiau pareigūnų ir karių pensijos dar nepradėtos grąžinti. Todėl įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetines priemones, kuriose numatytas dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo grąžinimas, siūloma nustatyti ir šių pensijų grąžinimą per 6 metus. Pasiūlymas:
Pakeisti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projekto XIIP-3897 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2Kompensuojamoji suma, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, išmokama 2017–2020 metais, mokant tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2017 metais – 10 procentų kompensuojamosios sumos;
2) 2018 metais – 20 procentų kompensuojamosios sumos;
3) 2019 metais – 30 procentų kompensuojamosios sumos;
4) 2020 metais – 40 procentų kompensuojamosios sumos. 2. Kompensuojamoji suma, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, išmokama 2017-2022 metais, mokant tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2017 metais - 10 procentų kompensuojamosios sumos;
2) 2018 metais - 10 procentų kompensuojamosios sumos;
3) 2019 metais - 20 procentų kompensuojamosios sumos;
4) 2020 metais - 20 procentų kompensuojamosios sumos;
5) 2021 metais - 20 procentų kompensuojamosios sumos;
6) 2022 metais - 20 procentų kompensuojamosios sumos. Svarstyti pagrindiniam komitetui
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-03-02 Nutarimas Nr.
197 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1306
„Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 20 punktą, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3897 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projekte siūloma vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams – kompensuoti pareigūnų ir karių valstybines pensijas tiek, kiek jos buvo sumažintos pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnį ir neišmokėtos dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto valstybinės pensijos dydžio apribojimo, taikyto 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugsėjo 1 d., pagal kurį tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio (vietoj 1,5 dydžio). Vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, buvo nustatytas visų rūšių valstybinių pensijų (Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų valstybinių pensijų) perskaičiavimas, išskyrus tuos atvejus, kai ši pensija buvo vienintelė asmens gaunama pensija ir ji neviršijo 650 litų (188,25 euro). Vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu, minėtas valstybinių pensijų dydžių ribojimas buvo taikomas visiems valstybinių pensijų gavėjams.
Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nepagrįstai išskirtų vieną valstybinių pensijų gavėjų grupę ir taip galėtų pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Būtina paminėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs – konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 14 d. nutarimai). 2. Reikėtų pažymėti, kad Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti asmenims, kuriems buvo paskirtos ir mokamos pensijos, dėl šių pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų, nebelikus ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus dėl dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų; valstybinių pensijų ypatumai suponuoja ir tai, kad praradimai, atsiradę dėl valstybinių pensijų mažinimo, gali būti kompensuojami mažesniu mastu nei praradimai, atsiradę dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų mažinimo (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas) konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis Konstitucijai neprieštarauja tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šio teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Taigi valstybei visų pirma kyla pareiga įgyvendinti tuos finansinius įsipareigojimus, kurie Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodyti kaip privalomi, tai yra kompensuoti perskaičiuotas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas valstybines socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas ir dideliu mastu sumažintas valstybines pensijas.
Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Respublikos Seimas ir priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad dideliu mastu sumažintos valstybinės pensijos kompensuojamos visiems valstybinių pensijų gavėjams, neišskiriant nė vienos jų grupės. 3. Būtina atkreipti dėmesį, kad Įstatymo projekto siūlymui kompensuoti pareigūnų ir karių valstybines pensijas įgyvendinti prireiktų apie 29 mln. eurų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, taip pat atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus (nuo 1 iki 2 procentų didinti įmokas į pensijų fondus už dalyvius, kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines pensijas, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, taip pat įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai, kuris 2020 metais turi pasiekti 2 procentus bendrojo vidaus produkto) ir kitus įsipareigojimus, šiuo metu būtų tikslinga neprisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems įvykdyti reikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Pritarti Siekiant nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas nustatant, kad sumažintos pensijos būtų kompensuojamos visoms valstybinių pensijų gavėjų grupėms. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti įstatymo projektui, tačiau siekiant nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas nustatant, kad sumažintos pensijos būtų kompensuojamos visoms valstybinių pensijų gavėjų grupėms. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
ir FINANSŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-15 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
paskirtis ir taikymas.
Numatyta, kad „Šio įstatymo paskirtis – nustatyti tvarką, pagal kurią bus kompensuojamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – pensija), sumažintos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas)
m. rugsėjo 1 d. taikant Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą pensijos dydžio ribojimą 1,3 (toliau – sumažinta pensija).” Taip pat siūloma nustatyti, kad “Šis įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems vadovaujantis šio straipsnio
d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta pensija.” Apibendrinus įstatymo projekte siūlomas nuostatas, konstatuotina, kad jame siūloma kompensuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumas, kurios buvo sumažintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778 ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 139-7108), kuri, tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d nutarime pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas reguliavimas apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas;
2) nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas; 3) pareigūnų ir karių valstybines pensijas; 4) mokslininkų valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, siūlymas kompensuoti Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu sumažintas valstybines pensijas tik vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei vertintinas kaip pažeidžiantis konstitucinį teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principus. Pritarti. 2. Įstatymo projekte taip pat siūloma kompensuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumas, kurios buvo sumažintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr.
152-6820) 4 straipsnio 1 dalimi, kuri, tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo pripažinta neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šios nuostatos svarstytinos dviem aspektais. Pirma, neneigiant, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti ir Konstitucijai neprieštaraujančiu teisiniu reguliavimu sumažintas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumas, svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas nepažeis asmenų, kuriems valstybinės pensijos buvo sumažintos Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu ir sumažintos sumos nėra kompensuotos. Antra, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime buvo suformuluota oficialioji konstitucinė doktrina dėl valstybinių pensijų mažinimo susidarius ypatingai situacijai. Nurodyta, kad valstybinių pensijų, kurios savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo senatvės pensijų, taip pat nuo invalidumo pensijų, ypatumai suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas gali koreguoti tokių skirtingos prigimties pensijų teisinį reguliavimą mažindamas šias pensijas daugiau nei senatvės ar invalidumo pensijas. Įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą, kuriuo pensijos būtų mažinamos taip, kad nebūtų pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Pritarti. 3.
mirusiojo pensijos gavėjo įpėdiniams paveldėti kompensuojamąsias sumas. Ši įstatymo nuostata būtų taikoma tais atvejais, kai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos buvo mažinamos Konstitucijai prieštaraujančiu ir Konstitucijai neprieštaraujančiu teisiniu reguliavimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas, kompensuodamas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje sumažintas valstybinio socialinio draudimo pensijas, laikėsi nuostatos, jog paveldimos tik tos kompensuojamos sumos, kurios buvo sumažintos Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu, ir tos, į kurias teisę buvo įgijęs pats kompensuojamosios sumos gavėjas. Atsižvelgiant į tai, laikantis teisinio reguliavimo nuoseklumo, įstatymo projekte reikėtų tikslinti nuostatas, kuriose reguliuojami kompensuojamųjų sumų paveldėjimo teisiniai santykiai. Svarstyti pagrindiniame komitete. 4. Įstatymo projekto tekste prie nurodytų skaičių „1,3“ ir „1,5“ reikėtų įrašyti žodį „koeficientas“ (atitinkamu linksniu), nes šie skaičiai žymi pensijos dydžio ribojimo koeficientą. Pritarti. 5. Sutinkamai su Seimo Statuto 145 straipsnio reikalavimais, turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
departamentas prie TM 2015-12-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3897, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
policijos veteranų asociacija 2016-03-01 Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (Žin., 2009, Nr. 152-6820) (toliau - Laikinasis įstatymas), kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2010 m. sausio 1 d. Įsigaliojus Laikinajam įstatymui buvusiems policijos pareigūnams, kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra paskirta valstybinė pareigūno pensija, ji kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta nuo
sudėtingą šalies ekonomikos būklę, laukė ir tikėjosi, kad pasibaigus tam tikrų finansinių apribojimų laikotarpiui, valstybinių pensijų gavėjams teisingai ir proporcingai bus kompensuotos susidariusios piniginės nepriemokos. Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. Nutarimuose pabrėžiama, kad asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sąlygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtą įsipareigojimą ir mokėtų nustatyto dydžio išmokas.2014 m. gegužės
darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kuriems pensijos buvo sumažintos 2010-2011 metais, tačiau iki šiol nėra numatytas dideliu mastu net ketverius metus (2010 01 01-2013 12 31) sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas. 2015 m. birželio 30 d. buvo priimtas valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas. Šiame įstatyme numatoma senatvės pensijų kompensavimo tvarka bei valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo tvarka.
Vidaus reikalų ministerija buvo parengusi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektą (toliau - Projektas), kuriame siūlyta nustatyti kokia tvarka bus kompensuojamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijas, tačiau Seimas neatsižvelgė į šį pateiktą projektą. Nors 2015-05-14 d. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatos, kurias taikant susidarė ginčo pensijų nepriemokos, neprieštaravo LR Konstitucijai, tai nereiškia, kad draudžiama priimti socialiai teisingą įstatymą dėl valstybinių pensijų kompensavimo. Buvę policijos pareigūnai, kuriems paskirta valstybinė pensija, krizės laikotarpiu nedirbo dėl įvairių objektyvių priežasčių - vieni dėl sveikatos, kiti nespėjo integruotis į visuomenę ir t.t., t.y. valstybinė pensija buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis, neretai ji nedaug skiriasi nuo valstybinės socialinio draudimo pensijos savo dydžiu, todėl pensijų nepriemoka žymiai atsiliepė jų pačių ir šeimų socialinei gerovei. Valstybinę pensiją gavusiam, buvusiam pareigūnui, kuris daugiau niekur nedirbo ir negavo draudžiamųjų pajamų turėtų būti taikoma Konstitucinio Teismo nutarimuose vartojama sąvoka “dideliu mastu sumažintos valstybinės pensijos”. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai).
Vienas esminių Konstitucinio teisinės valstybės principo elementų - teisimo saugumo principas, kuris reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d. nutarimai). Oficialiai pripažįstama, kad ekonominės krizės laikotarpis valstybėje baigėsi, todėl sunku suvokti, kodėl taip neproporcingai ir, manome, neteisingai ilgai nesprendžiamas klausimas dėl pensijos nepriemokos grąžinimo neturintiems kitų pajamų valstybinių pensijų gavėjams, tuo pačiu pakertamas buvusių policijos pareigūnų pasitikėjimas valstybe. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d.
Nutarimo 45 puslapyje 6.5 p. nurodyta: “Konstitucinio teismo aktuose taip pat konstatuota, kad teisinio reguliavimo koregavimas dideliu mąstu mažinant valstybines pensijas dėl to, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.) ekonominė, finansinė padėtis pakinta taip, kad nėra užtikrinamas lėšų, būtinų valstybinėms pensijoms mokėti, sukaupimas, yra esminis šių pensijų teisinio reguliavimo pakeitimas; taigi įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mąstu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą. . . . “Šiame kontekste pabrėžtina, jog siekdamas užtikrinti, kad praradimai, atsiradę dėl senatvės ar invalidumo pensijų mažinimo, taip pat dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mąstu, nebelikus minėtos ypatingos situacijos būtų per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti, įstatymų leidėjas turi nepagrįstai nedelsdamas įstatymu nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.), kuriais remiantis turėtų būti parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka. “ Seimas, kaip įstatymo leidėjas, turėtų ne tik formaliai vadovautis Konstitucinio Teismo sprendimais, kurie neuždraudžia priimti atitinkamą įstatymą, ir priimti valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmą nustatantį įstatymą. Tai įrodytų, jog valstybei yra svarbūs po keletą dešimtmečių Lietuvos Respublikai tarnavę pareigūnai, kurių daugelis ir šiuo metu, be užmokesčio dalyvauja visuomeniniame gyvenime, prisideda prie jaunimo pilietiškumo ugdymo ir teisinių žinių propagavimo.
Konstitucinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarime „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo dirbantiems teisėjams, valstybės tarnautojams“ konstatuota, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei bei už tarnybą statutinėse valstybės institucijose mokamos valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas pagal Konstituciją pats savaime nelaikytinas privilegija. Kreipiamės į Jus ir prašome atsižvelgti į teisėtus pareigūnų ir karių lūkesčius ir Lietuvos Respublikos Seimo Pavasario sesijoje balsuoti už 2015 m. gruodžio 17 d. pateikto Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos kompensavimo įstatymo projekto (XIIP-3897) priėmimą. Iš dalies pritarti. Siekiant nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo nustatyti, kad sumažintos pensijos kompensuojamos visoms valstybinių pensijų gavėjų grupėms. 2. Konstitucinių teisių gynėjų asociacija 2016-02-23 Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai atakuoja mūsų asociaciją dėl nusavintų pareigūnų ir karių pensijų negrąžinimo ir diskriminacijos. Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai, neapsikentę nuolatinės diskriminacijos ir dėl visų bėdų ant jų kariamų šunų, kurie nutarė kreiptis pagalbos į mūsų asociaciją ir ,kad jiems padėtume kreiptis į tarptautines institucijas. Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai tikisi pagalbos iš žmogaus teisių institucijų Europoje ir nes vyriausybė visiškai neatsižvelgia į šios kategorijos pensininkų problemas dėl grąžinimo nusavintų pensijos dalies ,o seimas sprendžia kitas neaktualias problemas.
Mes norime atkreipti Jūsų dėmesį į visišką nedirbančių pareigūnų ir karių pensijų gavėjų negrąžinimą nusavintų pensijos dalį ir šiuomet jiems gyvybinių reikalų ignoravimą ir yra žiauriausiai diskriminuojami. Mes norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad jie savo Tėvynėje yra diskriminuojami. Jie tai jaučia iš valdiškų institucijų gauna biurokratinius atsakymus ir tai daro vyriausybės ir ministerijų bei seimo nariai, nors konstitucijoje yra nurodyta, kad valdžia tarnauja žmogui, o ne sau. Pastebima, kad daugiausia piktinamasi dėl pareigūnų ir karių pensijų gavėjų, nors valdžia privalo juos ginti ir ypač apie jų totalinę diskriminaciją. Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai tiesiog pavargo tylėti ir nebegali pakęsti visiškos diskriminacijos. Minėtos kategorijos pensininkai mano, kad Lietuvos valdininkai, Seimo nariai chamiškai patys pirmieji pasididino sau atlyginimus, o apie pareigūnų ir karių pensijų gavėjų nusavintų pensijų grąžinti jie negalvoja. Žinoma, mes manome, kad pareigūnų ir karių pensijų gavėjai pagrįstai piktinasi, kad būtent labiausiai pažeidžiamo visuomenės sluoksnio sąskaita minėta valdžia sprendė problemas, sumažindama senjorų pensijas, tačiau užmiršo jas grąžinti. Mes įsitikinęs, jog kiekvienas mūsų šalies pilietis turi jaustis saugus, o jo teisės privalo būti ginamos. Mes pasisakome už tokią socialinę Europą, kurioje būtų teisingai sprendžiami žmonėms rūpimi klausimai. Šiandien tauta socialinį teisingumą mato kitaip nei valdžia. Lietuvoje turime kalbėti apie socialinę atskirtį, negrąžinimą paimtos pensijos dalies iš pareigūnų ir karių pensijų gavėjų ir šios žmonių nusivylimą.
Mes priversti konstatuoti, kad pareigūnų ir karių pensijų gavėjai nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 m. jų pensijos buvo mažinamos pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo (toliau- Laikinojo) įstatymo 4 str. ir
esame priversti konstatuoti, kad nuo 2009 iki 2016 metų Lietuvos Vyriausybė ignoruoja parengti ir patvirtinti sumažintų pareigūnų ir karių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą. Vyriausybė, o ypač ministerijos nenori vykdyti konstitucinės Lietuvos valstybės pareigos dėl parengimo sumažintų pareigūnų ir karių nusavintų pensijų kompensavimo tvarkos įstatymo projektą, nors nuo 2013 iki 2016 m. Vyriausybės siūlymais ir seimas patvirtino, kad valstybės biudžetas nėra krizinis. Nusavintų pareigūnų ir karių pensijų gavėjai vylėsi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdys savo įsipareigojimus. Tačiau koalicinė Vyriausybė, kurioje didžiausią įtaką turi socialdemokratai, kurių šūkis "svarbiausia žmogus", to nutarimo iki šiol neįvykdė. Užmiršo Vyriausybės 2013-03-13 nutarimą Nr.228
"Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos
įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo" (77 programos eilės numeris). Jame numatyta nustatyti dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarką (atsakingas vykdytojas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, {vykdymo data 2013 m. IV ketv. Nusavintos pareigūnų ir karių pensijų gavėjų pensijos dalies kompensavimo tvarka nenustatyta iki šiol. Kaip pasekmė tokios situacijos, Vyriausybei neįvykdžius minėtame nutarime numatyto termino (2013 m. IV ketv.)» pensininkai prarado galimybę kreiptis į teismą ir atgauti iš valstybės visą teisėtai priklausančią pensiją.
Taigi, susidaro įspūdis, kad pareigūnų ir karių nusavintų pensijų gavėjai yra sąmoningai klaidinami!!! Toks Vyriausybės elgesys yra neatsakingas ir ciniškas. Galimybė grąžinti nusavintas pareigūnų ir karių pensijas ir jau buvo 2013 metais: kaip rodo Vyriausybės ataskaitos duomenys, Respublikos Nacionalinio biudžeto pajamos augo; Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis 2014 metais Lietuva užėmė
euras; Lietuva derasi dėl narystės "turtingųjų klube" - EBPO organizacijoje. Seimo antram svarstymui pateiktame projekte numatytas 4 metų grąžinimo terminas (2016 metais - 10 proc. ir 2017 - 2019 metais po 30 proc.). Mums peršasi išvada, kad laukiama, kad pareigūnų ir karių pensijų gavėjai išmirtų. Ką dabar daryti pareigūnų ir karių pensijų gavėjams, ar laukti ,ar kur nors kreiptis? Mes priversti komentuoti 1948-12-10 Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurios nesilaiko .Nesilaikoma Europos socialinės chartijos (pataisytos) (toliau - ir Chartija), 2001-08-01, I dalyje inter alia įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, neturintis pakankamai išteklių, turi teisę į socialinę paramą (13 punktas). Chartijos 12 straipsnyje „Teisė į socialinę apsaugą" nustatyta, jog siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į socialinę apsaugą, Chartijos šalys įsipareigoja inter alia sukurti arba toliau išlaikyti socialinės apsaugos sistemą, stengtis, kad socialinės apsaugos sistema nuolat tobulėtų, pasiektų aukštesnį lygį, o to nėra . Vyriausybė ir VRM, Krašto apsaugos ministerija bei kitos ministerijos nekreipia jokio dėmesio į tai, kad Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 2 str. 1 dalį ir užmiršo vykdyti Europos socialinę chartijos nuostatas.
Pagal Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 16 straipsnį valstybės, šio pakto šalys, įsipareigoja pateikti Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ataskaitas apie tai, kokių jos imasi priemonių ir kas jau padaryta, kad būtų užtikrintas šiame pakte pripažįstamų teisių laikymasis; valstybės, ratifikavusios Europos socialinę chartiją, privalo reguliariai teikti ataskaitas apie Chartijos įgyvendinimą Europos socialinių teisių komitetui (renkamam Europos Tarybos Ministrų Komiteto), kuris prižiūri valstybių nacionalinės teisės ir praktikos suderinamumą su Chartija, įvertina padėtį šalyse ir teikia išvadas dėl kiekvienos valstybės padėties atitikties Chartijos nuostatoms, inter alia dėl nustatytų pensijų dydžių, taip pat rekomendacijas, kaip geriau užtikrinti Chartijos įgyvendinimą, bei priima sprendimus pagal kolektyvinių skundų procedūrą. Šiame kontekste paminėtina, kad 2010 - 2015 metų . Europos socialinių teisių komiteto išvadose apie Lietuvos pateiktą Chartijos įgyvendinimo ataskaitą inter alia pažymėta, kad padėtis Lietuvoje neva atitinka Europos socialinės chartijos 12 straipsnio 1 dalies dėl inter alia akivaizdžiai neadekvataus pensijos lygio. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. EŽTT, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį „Nuosavybės apsauga", pažymėjo, kad asmenims, mokėjusiems socialinio draudimo įmokas, yra garantuojama teisė į išmokas, tačiau tai nereiškia, kad asmuo turi teisę į konkretaus dydžio pensiją (inter alia 2004-10-12 sprendimas byloje Kjartan Asmundsson prieš Islandiją, Nr. 60669/00, 2009-10-20 sprendimas byloje Apostolakis prieš Graikiją, Nr. 39574/07, 2009-12-08 sprendimas byloje Wieczorek prieš Lenkiją, Nr.
18176/05, 2011-02-08 nutarimas dėl priimtinumo bylojePoulain prieš Prancūziją, Nr. 52273/08, 2011-10-25 sprendimas byloje Valkov ir kiti prieš Bulgariją, Nr. 2033/04, 19125/04, 19475/04, 19490/04, 19495/04, 19497/04, 24729/04, 171/05, 2041/05); kiekvienu atveju svarbu įvertinti, ar asmens teisės suvaržomos taip, kad paneigiama jo teisės į pensiją esmė (inter alia 2004-10-12 sprendimas byloje Kjartan Asmundsson prieš Islandiją, Nr. 60669/00, 2009-12-08 sprendimas byloje Wieczorek prieš Lenkiją, Nr. 18176/05, 2011-10-25 sprendimas byloje Valkov ir kiti prieš Bulgariją, Nr. 2033/04,19125/ 04,19475/ 04,19490/ 04,19495/ 04,19497/ 04, 24729/04,171/05, 2041/05). Lietuvos Vyriausybė nereaguoja į Europos teisės aktus, o kiekvienais metais ji tik teigia, kad pareigūnų ir karių pensijos gavėjai nėra diskriminuojami ir apie raštiškai rašo pranešimus, nors žino, kad tai apgaulė. Jaunimas, matydamas kaip Vyriausybė elgiasi su šios kategorijos pensijų gavėjais ir negrąžina nusavintas pensijas, nenori stoti į šios sistemos tarnybą, o dirbantis pareigūnai bėga, nes jie mato, kad ši Vyriausybė tik gražiai kalba ir tik biurokratiškai atsirašinėja. Jiems kyla klausimas ar išvis gali Vyriausybė vykdyti savo funkcijas, ar ten dirba pažadukų komandą. Prezidentės, Vyriausybės, VRM, Krašto apsaugos ministerijos požiūris į pareigūnų ir karių pensijų gavėjus, tarsi jie yra
"nurašyti" iš visuomenės gyvenimo ir siunčia žinutę visuomenei,
ypač jaunimui, kad jie geriau netarnautų kariais arba pareigūnais ir dirbtų kitoje šalyje ir ten tarnautų ar išvyktų į kitas šalis gyventi ir dirbti ir jiems nerūpi šalies saugumas ir tarnyba, nes jie mato, kaip valstybė rūpinasi karių ir pareigūnų pensijų gavėjais, nes mato, kaip su jais elgiamasi ir taip ištirpsta jų pasitikėjimas valstybe ir valdžia. Valdžia geba kalbėti, šaukti iš tribūnos, bet vargu ar sugeba imtis ir atlikti konkretų darbą.
Nėra ko stebėtis, nes politinės partijos už nieką neatsako ir matosi tik veiklos imitacija ir todėl jaunimas bėga nuo tokios valdžios. Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai kreipėsi su peticijomis į Seimą ir todėl pastarasis 2015-12-23 m., pagal jų peticijas, pasiūlė Vyriausybei numatyti susidariusiu praradimų pareigūnų ir karių pensijų gavėjams ir grąžinti nusavintą pensijos dalį. 2015 m. gruodžio 16 d. Seimo peticijų posėdyje buvo nagrinėjami Algirdo Mykolo Uždavinio, Algimanto Medelio, Algimanto Šeduikio, Petro Šatkaus, Gagiko Grigoriano, Viktoro Kavaliuko, Bernardo Smirinenkos, Anatolijaus Kolosovskio, Rimanto Jurkevičiaus, Vytauto Pacevičiaus, Vitalijaus Zelionkos, Vytauto Ruzgio, Ričardo Ramšos ir kitų pareiškėjų peticijos „Dėl nusavintų pareigūnų ir karių pensijų grąžinimo" . Seimo peticijos komisija nusprendė siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei numatyti susidariusių praradimų asmenims, kuriems pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, jau nebelikus ypatingos padėties ir jau per ilgą ir itin jau neprotingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl nusavintos pensijos sumažinimo. Šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę, į posėdyje pateiktus paaiškinimus ir dėl šių motyvų: nuo 2010 m. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias pareigūnų ir karių pensijos buvo mažinamos priklausomai nuo gautų draudžiamųjų pajamų dydžio taikant šio įstatymo 4 straipsnio nuostatas, galiojo iki 2012 m. rugpjūčio 3 1d .
Nuo 2014 m. sausio 1 d. nustojus galioti šio įstatymo 4 straipsnio nuostatoms, kuriomis vadovaujantis valstybinės pensijos buvo mažinamos iki 20 proc. atsižvelgiant į jų dydį, šių išmokų dydžiai buvo sugrąžinti į
valstybiniu pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendros sumos maksimali riba buvo atstatyta nuo 1,3 iki 1,5 (galiojusio iki 2010 m. sausio 1 d.) vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau -VDU] dydžio. Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes 2014 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo buvo priimtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas, kuriame numatyta pirmiausia kompensuoti tas nemokėtų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dalių sumas, kurios susidarė dėl 2010-2011 m. sumažintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ir čia seimo nariai ir vyriausybė nematė jokios diskriminacijos tarp dirbantiems gražinti nusavintas pensijas, o nedirbantiems ne. Vėliau, įgyvendinant minėtus Konstitucinio Teismo nutarimus, buvo priimtas dar vienas kompensavimo įstatymas - 2015 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą.
Čia nematė jokių pažeidimų ir diskriminacijos, nors puikiausia žino, kad buvo pažeistas lygybės principas ir konstitucinis lygybės principas. Todėl manytina, kad ,kad jau priimti teisės aktai ir jų teisinis reguliavimas išskiria vieną valstybinių pensijų gavėjų grupę ir taip pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. To nenori matyti vyriausybė, VRM, Krašto apsaugos ministras bei kitos ministerijos. Užmiršo, kad valstybei visų pirma kyla pareiga įgyvendinti tuos įsipareigojimus, kurie Konstitucinio Teismo yra konstatuoti kaip privalomi - kompensuoti perskaičiuotas pagal Laikinojo Įstatymo nuostatas karių ir pareigūnų pensijų gavėjų, o paskui kitas socialines grupes, kurios buvo nuskriaustos, nes tai yra padaryti pažeidimai konstitucijos nuostatų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kažkodėl nepritaria Seime svarstomam siūlymui grąžinti ekonominės krizės metu sumažintas pensijų dalis pareigūnams ir kariams, argumentuodama, kad Lietuvoje yra ir daugiau valstybinių pensijų gavėjų, tačiau šiems pensijų dalių kompensuoti nesiūloma. Anot jos, Seime svarstoma iniciatyva dėl prarastų pensijų dalių kompensavimo pareigūnams ir kariams pensijų gavėjų nepagrįstai išskirtų vieną valstybinių pensijų gavėjų grupę ir taip galėtų pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Be to, įstatymo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu galėtų būti sukurtas ydingas precedentas ir kitų valstybinių pensijų gavėjams reikalauti išskirtinio sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo, - teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija .
Minėta ministerija, kad jau yra pasiūliusi eilę teisės aktų ir seimas yra priėmę eilę teisės aktų ir sudarė ydingas precedentas tarp dirbančių pensijų gavėjų, tarp senatvės ir pareigūnų ir karių pensijų gavėjų, gal būt to nenori pripažinti, o gal tokia trumpa jų atmintis, kad jie sukūrė Šiuos ydingus precedentus. Juokinga darosi, kai po to pareigūnų ir karių pensijų gavėjai kreipėsi į vyriausybę ,kuri vėl įpareigoja savo ministrus spręsti klausimą dėl pensijų grąžinimo, o šie vėl atsirašinėja iš metų į metus . Tiesa Vyriausybės nesutinka pareigūnų ir karių pensijų gavėjams grąžinti dalį nusavintų pensijų jau negali nieko stebinti, nors Seime yra parengtas projektas dėl pareigūnų ir karių pensijų gražinimas tinka tik pradinių klasių moksleiviams, o ne pareigūnų ir karių pensijų gavėjams. Jie tokio išdėstymo laike nesulauks. Valdžia galvoja su sėdima vieta, normali galva tokio sugalvoti negali. Toks sprendimas prilyginamas - "nebus žmogaus - neliks problemos", tai Stalino metodas. Seimas savo veikloje nesivadovauja LR Konstitucijoje apibrėžtomis sąvokomis (neturi numatyto LR Konstitucijoje 60 str.4 d. įstatymo), tai kaip tai dera su Seimo nario priesaika: ... " ..." Neturint veiklos įstatymo organizacija normalioje valstybėje neturi teisės vykdyti veiklą. Esant tokioms aplinkybėms minėtos kategorijos pensininkai mano, kad jų socialinės garantijos yra neginamos, o tik imituojamos ir jie iki šiolei diskriminuojami ir todėl seimo nariai turėtų rimtai pagalvoti, kodėl taip yra ir svarstant pareigūnų ir karių nusavintų pensijų grąžinimą. Apie priimtą sprendimą prašome mums pranešti. Iš dalies pritarti.
Iš dalies pritarti. Siūloma, įvertinus valstybės finansines galimybes, pensijų kompensacijų sumas išmokėti per tam tikrą laikotarpį. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Kęstutis
2 Argumentai: Šios kadencijos Seimas ir Vyriausybė priėmė reikiamus teisės aktus ir nuo 2014 metų pradėjo grąžinti neteisėtai neišmokėtas pensijas. Tačiau pareigūnų ir karių pensijos dar nepradėtos grąžinti. Todėl įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetines priemones, kuriose numatytas dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo grąžinimas, siūloma nustatyti ir šių pensijų grąžinimą per 6 metus. Pasiūlymas:
Pakeisti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projekto XIIP-3897 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2Kompensuojamoji suma,
išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, išmokama 2017–2020 metais, mokant tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2017 metais – 10 procentų kompensuojamosios sumos;
2) 2018 metais – 20 procentų kompensuojamosios sumos;
3) 2019 metais – 30 procentų kompensuojamosios sumos;
4) 2020 metais – 40 procentų kompensuojamosios sumos. 2. Kompensuojamoji suma, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, išmokama 2017-2022 metais, mokant tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2017 metais - 10 procentų kompensuojamosios sumos;
2) 2018 metais - 10 procentų kompensuojamosios sumos;
3) 2019 metais - 20 procentų kompensuojamosios sumos;
4) 2020 metais - 20 procentų kompensuojamosios sumos;
5) 2021 metais - 20 procentų kompensuojamosios sumos;
6) 2022 metais - 20 procentų kompensuojamosios sumos. Nepritarti.
Nepritarti. Siekiant nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo nustatyti, kad sumažintos pensijos kompensuojamos visoms valstybinių pensijų gavėjų grupėms. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-03-02 Nutarimas Nr. 197 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1306
„Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 20 punktą, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3897 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projekte siūloma vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams – kompensuoti pareigūnų ir karių valstybines pensijas tiek, kiek jos buvo sumažintos pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau
Laikinojo įstatymo nuostatomis, buvo nustatytas visų rūšių valstybinių pensijų (Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų valstybinių pensijų) perskaičiavimas, išskyrus tuos atvejus, kai ši pensija buvo vienintelė asmens gaunama pensija ir ji neviršijo 650 litų (188,25 euro).
Vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu, minėtas valstybinių pensijų dydžių ribojimas buvo taikomas visiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nepagrįstai išskirtų vieną valstybinių pensijų gavėjų grupę ir taip galėtų pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Būtina paminėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs – konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 14 d. nutarimai). 2.
pažymėti, kad Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti asmenims, kuriems buvo paskirtos ir mokamos pensijos, dėl šių pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų, nebelikus ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus dėl dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų; valstybinių pensijų ypatumai suponuoja ir tai, kad praradimai, atsiradę dėl valstybinių pensijų mažinimo, gali būti kompensuojami mažesniu mastu nei praradimai, atsiradę dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų mažinimo (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas) konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis Konstitucijai neprieštarauja tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šio teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Taigi valstybei visų pirma kyla pareiga įgyvendinti tuos finansinius įsipareigojimus, kurie Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodyti kaip privalomi, tai yra kompensuoti perskaičiuotas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas valstybines socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas ir dideliu mastu sumažintas valstybines pensijas.
Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Respublikos Seimas ir priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad dideliu mastu sumažintos valstybinės pensijos kompensuojamos visiems valstybinių pensijų gavėjams, neišskiriant nė vienos jų grupės. 3. Būtina atkreipti dėmesį, kad Įstatymo projekto siūlymui kompensuoti pareigūnų ir karių valstybines pensijas įgyvendinti prireiktų apie 29 mln. eurų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, taip pat atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus (nuo 1 iki 2 procentų didinti įmokas į pensijų fondus už dalyvius, kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines pensijas, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, taip pat įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai, kuris 2020 metais turi pasiekti 2 procentus bendrojo vidaus produkto) ir kitus įsipareigojimus, šiuo metu būtų tikslinga neprisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems įvykdyti reikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Iš dalies pritarti. Siekiant nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo nustatyti, kad sumažintos pensijos kompensuojamos visoms valstybinių pensijų gavėjų grupėms. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti nuostatoms, kuriomis siūloma kompensuoti sumažintas pensijas, tačiau, įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir siekiant nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti įstatymo projektą nustatant, kad sumažintos pensijos būtų kompensuojamos visoms valstybinių pensijų gavėjų grupėms. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozą Bernatonį pavaduojantis Seimo narys Eduardas Šablinskas, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėją pavaduojanti patarėja Dalia Latvelienė, patarėja Jurgita Janušauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja J. Andriuškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-021 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
1Įstatymo projekto 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtis ir taikymas.
Numatyta, kad „Šio įstatymo paskirtis – nustatyti tvarką, pagal kurią bus kompensuojamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – pensija), sumažintos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatas ir
(arba) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. taikant Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą pensijos dydžio ribojimą 1,3 (toliau – sumažinta pensija).” Taip pat siūloma nustatyti, kad “Šis įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstatymų nuostatomis, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta pensija.” Apibendrinus įstatymo projekte siūlomas nuostatas, konstatuotina, kad jame siūloma kompensuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumas, kurios buvo sumažintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778 ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 139-7108), kuri, tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d nutarime pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas reguliavimas apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas;
2) nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas; 3) pareigūnų ir karių valstybines pensijas; 4) mokslininkų valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, siūlymas kompensuoti Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu sumažintas valstybines pensijas tik vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei vertintinas kaip pažeidžiantis konstitucinį teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principus. 2. Įstatymo projekte taip pat siūloma kompensuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumas, kurios buvo sumažintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr.
152-6820)
pensijų perskaičiavimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo pripažinta neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šios nuostatos svarstytinos dviem aspektais. Pirma, neneigiant, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti ir Konstitucijai neprieštaraujančiu teisiniu reguliavimu sumažintas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumas, svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas nepažeis asmenų, kuriems valstybinės pensijos buvo sumažintos Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu ir sumažintos sumos nėra kompensuotos. Antra, Konstitucinio Teismo
doktrina dėl valstybinių pensijų mažinimo susidarius ypatingai situacijai. Nurodyta, kad valstybinių pensijų, kurios savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo senatvės pensijų, taip pat nuo invalidumo pensijų, ypatumai suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas gali koreguoti tokių skirtingos prigimties pensijų teisinį reguliavimą mažindamas šias pensijas daugiau nei senatvės ar invalidumo pensijas. Įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą, kuriuo pensijos būtų mažinamos taip, kad nebūtų pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Nepritarti Konstitucinio Teismo nutarimuose konstatuota, kad jeigu įstatyme humanizmo siekiais bus atsižvelgta į asmenų socialinės padėties skirtumus, tai savaime dar nereikš asmenų lygybės principo pažeidimo, kad diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. (Konstitucinio teismo 1996 m. sausio 24 d., 1998 m. lapkričio 11 d., 2003 m. liepos 4 d. nutarimai). 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto nuostatos, kuriomis siūlomas toks teisinis reglamentavimas pagal kurį siūloma kompensuoti sumažintas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui. 4. Balsavimo rezultatai: 6
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
TEISIŲ komitetas
DĖL
dalyvavo: Komiteto pirmininkės pavaduotojas Mantas Adomėnas, Komiteto nariai: Marija Aušrinė Pavilionienė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė, komiteto biuro padėjėja Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė, Teisingumo ministro patarėjas Vainius Šarmavičius, Konstitucinių teisių gynėjų asociacijos prezidentas Algimantas Madelis, Lietuvos policijos veteranų asociacijos valdybos narys prof. Alvydas Šakočius, Lietuvos policijos veteranų asociacijos narys Algimantas Varnelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-15 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
paskirtis ir taikymas.
Numatyta, kad „Šio įstatymo paskirtis – nustatyti tvarką, pagal kurią bus kompensuojamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – pensija), sumažintos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas)
m. rugsėjo 1 d. taikant Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą pensijos dydžio ribojimą 1,3 (toliau – sumažinta pensija).” Taip pat siūloma nustatyti, kad “Šis įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems vadovaujantis šio straipsnio
d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta pensija.” Apibendrinus įstatymo projekte siūlomas nuostatas, konstatuotina, kad jame siūloma kompensuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumas, kurios buvo sumažintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778 ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 139-7108), kuri, tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d nutarime pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas reguliavimas apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas; 3) pareigūnų ir karių valstybines pensijas;
4) mokslininkų valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, siūlymas kompensuoti Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu sumažintas valstybines pensijas tik vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei vertintinas kaip pažeidžiantis konstitucinį teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principus. Pritarti Siekiant nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą nustatant, kad sumažintos pensijos būtų kompensuojamos visoms valstybinių pensijų gavėjų grupėms. 2. Įstatymo projekte taip pat siūloma kompensuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumas, kurios buvo sumažintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr.
152-6820) 4 straipsnio 1 dalimi, kuri, tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo pripažinta neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šios nuostatos svarstytinos dviem aspektais. Pirma, neneigiant, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti ir Konstitucijai neprieštaraujančiu teisiniu reguliavimu sumažintas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumas, svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas nepažeis asmenų, kuriems valstybinės pensijos buvo sumažintos Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu ir sumažintos sumos nėra kompensuotos. Antra, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime buvo suformuluota oficialioji konstitucinė doktrina dėl valstybinių pensijų mažinimo susidarius ypatingai situacijai. Nurodyta, kad valstybinių pensijų, kurios savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo senatvės pensijų, taip pat nuo invalidumo pensijų, ypatumai suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas gali koreguoti tokių skirtingos prigimties pensijų teisinį reguliavimą mažindamas šias pensijas daugiau nei senatvės ar invalidumo pensijas. Įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą, kuriuo pensijos būtų mažinamos taip, kad nebūtų pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Pritarti 3.
mirusiojo pensijos gavėjo įpėdiniams paveldėti kompensuojamąsias sumas. Ši įstatymo nuostata būtų taikoma tais atvejais, kai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos buvo mažinamos Konstitucijai prieštaraujančiu ir Konstitucijai neprieštaraujančiu teisiniu reguliavimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas, kompensuodamas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje sumažintas valstybinio socialinio draudimo pensijas, laikėsi nuostatos, jog paveldimos tik tos kompensuojamos sumos, kurios buvo sumažintos Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu, ir tos, į kurias teisę buvo įgijęs pats kompensuojamosios sumos gavėjas. Atsižvelgiant į tai, laikantis teisinio reguliavimo nuoseklumo, įstatymo projekte reikėtų tikslinti nuostatas, kuriose reguliuojami kompensuojamųjų sumų paveldėjimo teisiniai santykiai. Pritarti
reikėtų įrašyti žodį „koeficientas“ (atitinkamu linksniu), nes šie skaičiai žymi pensijos dydžio ribojimo koeficientą. Pritarti
būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė
departamentas prie TM 2015-12-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3897, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
teisių gynėjų asociacija 2016-02-23 Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai atakuoja mūsų asociaciją dėl nusavintų pareigūnų ir karių pensijų negrąžinimo ir diskriminacijos. Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai, neapsikentę nuolatinės diskriminacijos ir dėl visų bėdų ant jų kariamų šunų, kurie nutarė kreiptis pagalbos į mūsų asociaciją ir ,kad jiems padėtume kreiptis į tarptautines institucijas. Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai tikisi pagalbos iš žmogaus teisių institucijų Europoje ir nes vyriausybė visiškai neatsižvelgia į šios kategorijos pensininkų problemas dėl grąžinimo nusavintų pensijos dalies ,o seimas sprendžia kitas neaktualias problemas. Mes norime atkreipti Jūsų dėmesį į visišką nedirbančių pareigūnų ir karių pensijų gavėjų negrąžinimą nusavintų pensijos dalį ir šiuomet jiems gyvybinių reikalų ignoravimą ir yra žiauriausiai diskriminuojami. Mes norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad jie savo Tėvynėje yra diskriminuojami. Jie tai jaučia iš valdiškų institucijų gauna biurokratinius atsakymus ir tai daro vyriausybės ir ministerijų bei seimo nariai, nors konstitucijoje yra nurodyta, kad valdžia tarnauja žmogui, o ne sau. Pastebima, kad daugiausia piktinamasi dėl pareigūnų ir karių pensijų gavėjų, nors valdžia privalo juos ginti ir ypač apie jų totalinę diskriminaciją. Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai tiesiog pavargo tylėti ir nebegali pakęsti visiškos diskriminacijos. Minėtos kategorijos pensininkai mano, kad Lietuvos valdininkai, Seimo nariai chamiškai patys pirmieji pasididino sau atlyginimus, o apie pareigūnų ir karių pensijų gavėjų nusavintų pensijų grąžinti jie negalvoja. Žinoma, mes manome, kad pareigūnų ir karių pensijų gavėjai pagrįstai piktinasi, kad būtent labiausiai pažeidžiamo visuomenės sluoksnio sąskaita minėta valdžia sprendė problemas, sumažindama senjorų pensijas, tačiau užmiršo jas grąžinti. Mes įsitikinęs, jog kiekvienas mūsų šalies pilietis turi jaustis saugus, o jo teisės privalo būti ginamos.
Mes pasisakome už tokią socialinę Europą, kurioje būtų teisingai sprendžiami žmonėms rūpimi klausimai. Šiandien tauta socialinį teisingumą mato kitaip nei valdžia. Lietuvoje turime kalbėti apie socialinę atskirtį, negrąžinimą paimtos pensijos dalies iš pareigūnų ir karių pensijų gavėjų ir šios žmonių nusivylimą. Mes priversti konstatuoti, kad pareigūnų ir karių pensijų gavėjai nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 m. jų pensijos buvo mažinamos pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo (toliau- Laikinojo) įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas. Sumažintų pensijų dalis yra negrąžintos iki šiolei. Mes esame priversti konstatuoti, kad nuo 2009 iki 2016 metų Lietuvos Vyriausybė ignoruoja parengti ir patvirtinti sumažintų pareigūnų ir karių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą. Vyriausybė, o ypač ministerijos nenori vykdyti konstitucinės Lietuvos valstybės pareigos dėl parengimo sumažintų pareigūnų ir karių nusavintų pensijų kompensavimo tvarkos įstatymo projektą, nors nuo 2013 iki 2016 m. Vyriausybės siūlymais ir seimas patvirtino, kad valstybės biudžetas nėra krizinis. Nusavintų pareigūnų ir karių pensijų gavėjai vylėsi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdys savo įsipareigojimus. Tačiau koalicinė Vyriausybė, kurioje didžiausią įtaką turi socialdemokratai, kurių šūkis "svarbiausia žmogus", to nutarimo iki šiol neįvykdė. Užmiršo Vyriausybės 2013-03-13 nutarimą Nr.228 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo" (77 programos eilės numeris). Jame numatyta nustatyti dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarką (atsakingas vykdytojas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, {vykdymo data 2013 m. IV ketv. Nusavintos pareigūnų ir karių pensijų gavėjų pensijos dalies kompensavimo tvarka nenustatyta iki šiol.
Kaip pasekmė tokios situacijos, Vyriausybei neįvykdžius minėtame nutarime numatyto termino (2013 m. IV ketv.)» pensininkai prarado galimybę kreiptis į teismą ir atgauti iš valstybės visą teisėtai priklausančią pensiją. Taigi, susidaro įspūdis, kad pareigūnų ir karių nusavintų pensijų gavėjai yra sąmoningai klaidinami!!! Toks Vyriausybės elgesys yra neatsakingas ir ciniškas. Galimybė grąžinti nusavintas pareigūnų ir karių pensijas ir jau buvo 2013 metais: kaip rodo Vyriausybės ataskaitos duomenys, Respublikos Nacionalinio biudžeto pajamos augo; Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis 2014 metais Lietuva užėmė
euras; Lietuva derasi dėl narystės "turtingųjų klube" - EBPO organizacijoje. Seimo antram svarstymui pateiktame projekte numatytas 4 metų grąžinimo terminas (2016 metais - 10 proc. ir 2017 – 2019 metais po 30 proc.). Mums peršasi išvada, kad laukiama, kad pareigūnų ir karių pensijų gavėjai išmirtų. Ką dabar daryti pareigūnų ir karių pensijų gavėjams, ar laukti ,ar kur nors kreiptis? Mes priversti komentuoti 1948-12-10 Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurios nesilaiko .Nesilaikoma Europos socialinės chartijos (pataisytos) (toliau - ir Chartija), 2001-08-01, I dalyje inter alia įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, neturintis pakankamai išteklių, turi teisę į socialinę paramą (13 punktas). Chartijos 12 straipsnyje „Teisė į socialinę apsaugą" nustatyta, jog siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į socialinę apsaugą, Chartijos šalys įsipareigoja inter alia sukurti arba toliau išlaikyti socialinės apsaugos sistemą, stengtis, kad socialinės apsaugos sistema nuolat tobulėtų, pasiektų aukštesnį lygį, o to nėra .
Vyriausybė ir VRM, Krašto apsaugos ministerija bei kitos ministerijos nekreipia jokio dėmesio į tai, kad Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 2 str. 1 dalį ir užmiršo vykdyti Europos socialinę chartijos nuostatas. Pagal Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 16 straipsnį valstybės, šio pakto šalys, įsipareigoja pateikti Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ataskaitas apie tai, kokių jos imasi priemonių ir kas jau padaryta, kad būtų užtikrintas šiame pakte pripažįstamų teisių laikymasis; valstybės, ratifikavusios Europos socialinę chartiją, privalo reguliariai teikti ataskaitas apie Chartijos įgyvendinimą Europos socialinių teisių komitetui (renkamam Europos Tarybos Ministrų Komiteto), kuris prižiūri valstybių nacionalinės teisės ir praktikos suderinamumą su Chartija, įvertina padėtį šalyse ir teikia išvadas dėl kiekvienos valstybės padėties atitikties Chartijos nuostatoms, inter alia dėl nustatytų pensijų dydžių, taip pat rekomendacijas, kaip geriau užtikrinti Chartijos įgyvendinimą, bei priima sprendimus pagal kolektyvinių skundų procedūrą. Šiame kontekste paminėtina, kad 2010 - 2015 metų . Europos socialinių teisių komiteto išvadose apie Lietuvos pateiktą Chartijos įgyvendinimo ataskaitą inter alia pažymėta, kad padėtis Lietuvoje neva atitinka Europos socialinės chartijos 12 straipsnio 1 dalies dėl inter alia akivaizdžiai neadekvataus pensijos lygio. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui.
EŽTT, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį
„Nuosavybės apsauga", pažymėjo, kad asmenims, mokėjusiems socialinio
draudimo įmokas, yra garantuojama teisė į išmokas, tačiau tai nereiškia, kad asmuo turi teisę į konkretaus dydžio pensiją (inter alia 2004-10-12 sprendimas byloje Kjartan Asmundsson prieš Islandiją, Nr. 60669/00, 2009-10-20 sprendimas byloje Apostolakis prieš Graikiją, Nr. 39574/07, 2009-12-08 sprendimas byloje Wieczorek prieš Lenkiją, Nr. 18176/05, 2011-02-08 nutarimas dėl priimtinumo byloje Poulain prieš Prancūziją, Nr. 52273/08, 2011-10-25 sprendimas byloje Valkov ir kiti prieš Bulgariją, Nr. 2033/04, 19125/04, 19475/04, 19490/04, 19495/04, 19497/04, 24729/04, 171/05, 2041/05); kiekvienu atveju svarbu įvertinti, ar asmens teisės suvaržomos taip, kad paneigiama jo teisės į pensiją esmė (inter alia 2004-10-12 sprendimas byloje Kjartan Asmundsson prieš Islandiją, Nr. 60669/00, 2009-12-08 sprendimas byloje Wieczorek prieš Lenkiją, Nr. 18176/05, 2011-10-25 sprendimas byloje Valkov ir kiti prieš Bulgariją, Nr. 2033/04,19125/ 04,19475/ 04,19490/ 04,19495/ 04,19497/ 04, 24729/04,171/05, 2041/05). Lietuvos Vyriausybė nereaguoja į Europos teisės aktus, o kiekvienais metais ji tik teigia, kad pareigūnų ir karių pensijos gavėjai nėra diskriminuojami ir apie raštiškai rašo pranešimus, nors žino, kad tai apgaulė. Jaunimas, matydamas kaip Vyriausybė elgiasi su šios kategorijos pensijų gavėjais ir negrąžina nusavintas pensijas, nenori stoti į šios sistemos tarnybą, o dirbantis pareigūnai bėga, nes jie mato, kad ši Vyriausybė tik gražiai kalba ir tik biurokratiškai atsirašinėja. Jiems kyla klausimas ar išvis gali Vyriausybė vykdyti savo funkcijas, ar ten dirba pažadukų komandą.
Prezidentės, Vyriausybės, VRM, Krašto apsaugos ministerijos požiūris į pareigūnų ir karių pensijų gavėjus, tarsi jie yra "nurašyti" iš visuomenės gyvenimo ir siunčia žinutę visuomenei, ypač jaunimui, kad jie geriau netarnautų kariais arba pareigūnais ir dirbtų kitoje šalyje ir ten tarnautų ar išvyktų į kitas šalis gyventi ir dirbti ir jiems nerūpi šalies saugumas ir tarnyba, nes jie mato, kaip valstybė rūpinasi karių ir pareigūnų pensijų gavėjais, nes mato, kaip su jais elgiamasi ir taip ištirpsta jų pasitikėjimas valstybe ir valdžia. Valdžia geba kalbėti, šaukti iš tribūnos, bet vargu ar sugeba imtis ir atlikti konkretų darbą. Nėra ko stebėtis, nes politinės partijos už nieką neatsako ir matosi tik veiklos imitacija ir todėl jaunimas bėga nuo tokios valdžios. Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai kreipėsi su peticijomis į Seimą ir todėl pastarasis 2015-12-23 m., pagal jų peticijas, pasiūlė Vyriausybei numatyti susidariusiu praradimų pareigūnų ir karių pensijų gavėjams ir grąžinti nusavintą pensijos dalį. 2015 m. gruodžio 16 d. Seimo peticijų posėdyje buvo nagrinėjami Algirdo Mykolo Uždavinio, Algimanto Medelio, Algimanto Šeduikio, Petro Šatkaus, Gagiko Grigoriano, Viktoro Kavaliuko, Bernardo Smirinenkos, Anatolijaus Kolosovskio, Rimanto Jurkevičiaus, Vytauto Pacevičiaus, Vitalijaus Zelionkos, Vytauto Ruzgio, Ričardo Ramšos ir kitų pareiškėjų peticijos „Dėl nusavintų pareigūnų ir karių pensijų grąžinimo" . Seimo peticijos komisija nusprendė siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei numatyti susidariusių praradimų asmenims, kuriems pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, jau nebelikus ypatingos padėties ir jau per ilgą ir itin jau neprotingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl nusavintos pensijos sumažinimo.
Šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę, į posėdyje pateiktus paaiškinimus ir dėl šių motyvų: nuo 2010 m. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias pareigūnų ir karių pensijos buvo mažinamos priklausomai nuo gautų draudžiamųjų pajamų dydžio taikant šio įstatymo 4 straipsnio nuostatas, galiojo iki 2012 m. rugpjūčio 3 1d . Nuo 2014 m. sausio
vadovaujantis valstybinės pensijos buvo mažinamos iki 20 proc. atsižvelgiant į jų dydį, šių išmokų dydžiai buvo sugrąžinti į 2009 m. lygį. 2012 m. rugsėjo
straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendros sumos maksimali riba buvo atstatyta nuo 1,3 iki 1,5 (galiojusio iki 2010 m. sausio 1 d.) vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau -VDU] dydžio. Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes 2014 m. gegužės 15 d.
Lietuvos Respublikos Seimo buvo priimtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas, kuriame numatyta pirmiausia kompensuoti tas nemokėtų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dalių sumas, kurios susidarė dėl 2010-2011 m. sumažintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ir čia seimo nariai ir vyriausybė nematė jokios diskriminacijos tarp dirbantiems gražinti nusavintas pensijas, o nedirbantiems ne. Vėliau, įgyvendinant minėtus Konstitucinio Teismo nutarimus, buvo priimtas dar vienas kompensavimo įstatymas - 2015 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą. Čia nematė jokių pažeidimų ir diskriminacijos, nors puikiausia žino, kad buvo pažeistas lygybės principas ir konstitucinis lygybės principas. Todėl manytina, kad ,kad jau priimti teisės aktai ir jų teisinis reguliavimas išskiria vieną valstybinių pensijų gavėjų grupę ir taip pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. To nenori matyti vyriausybė, VRM, Krašto apsaugos ministras bei kitos ministerijos. Užmiršo, kad valstybei visų pirma kyla pareiga įgyvendinti tuos įsipareigojimus, kurie Konstitucinio Teismo yra konstatuoti kaip privalomi - kompensuoti perskaičiuotas pagal Laikinojo Įstatymo nuostatas karių ir pareigūnų pensijų gavėjų, o paskui kitas socialines grupes, kurios buvo nuskriaustos, nes tai yra padaryti pažeidimai konstitucijos nuostatų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kažkodėl nepritaria Seime svarstomam siūlymui grąžinti ekonominės krizės metu sumažintas pensijų dalis pareigūnams ir kariams, argumentuodama, kad Lietuvoje yra ir daugiau valstybinių pensijų gavėjų, tačiau šiems pensijų dalių kompensuoti nesiūloma.
Anot jos, Seime svarstoma iniciatyva dėl prarastų pensijų dalių kompensavimo pareigūnams ir kariams pensijų gavėjų nepagrįstai išskirtų vieną valstybinių pensijų gavėjų grupę ir taip galėtų pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Be to, įstatymo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu galėtų būti sukurtas ydingas precedentas ir kitų valstybinių pensijų gavėjams reikalauti išskirtinio sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo, - teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija . Minėta ministerija, kad jau yra pasiūliusi eilę teisės aktų ir seimas yra priėmę eilę teisės aktų ir sudarė ydingas precedentas tarp dirbančių pensijų gavėjų, tarp senatvės ir pareigūnų ir karių pensijų gavėjų, gal būt to nenori pripažinti, o gal tokia trumpa jų atmintis, kad jie sukūrė šiuos ydingus precedentus. Juokinga darosi, kai po to pareigūnų ir karių pensijų gavėjai kreipėsi į vyriausybę ,kuri vėl įpareigoja savo ministrus spręsti klausimą dėl pensijų grąžinimo, o šie vėl atsirašinėja iš metų į metus . Tiesa Vyriausybės nesutinka pareigūnų ir karių pensijų gavėjams grąžinti dalį nusavintų pensijų jau negali nieko stebinti, nors Seime yra parengtas projektas dėl pareigūnų ir karių pensijų gražinimas tinka tik pradinių klasių moksleiviams, o ne pareigūnų ir karių pensijų gavėjams. Jie tokio išdėstymo laike nesulauks. Valdžia galvoja su sėdima vieta, normali galva tokio sugalvoti negali. Toks sprendimas prilyginamas - "nebus žmogaus - neliks problemos", tai Stalino metodas. Seimas savo veikloje nesivadovauja LR Konstitucijoje apibrėžtomis sąvokomis (neturi numatyto LR Konstitucijoje 60 str.4 d. įstatymo), tai kaip tai dera su Seimo nario priesaika: ...
" ..." Neturint veiklos įstatymo organizacija normalioje
valstybėje neturi teisės vykdyti veiklą. Esant tokioms aplinkybėms minėtos kategorijos pensininkai mano, kad jų socialinės garantijos yra neginamos, o tik imituojamos ir jie iki šiolei diskriminuojami ir todėl seimo nariai turėtų rimtai pagalvoti, kodėl taip yra ir svarstant pareigūnų ir karių nusavintų pensijų grąžinimą. Pritarti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lygių galimybių kontrolierė A.Lobačevskytė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2016 m. kovo 29 d. gavo Jūsų prašymą įvertinti Konstitucinių teisių gynėjų asociacijos prezidento A. Medelio 2016 m. kovo 15 d. pareiškime ,,Dėl nusavintų pareigūnų ir karių pensijų grąžinimo svarstant įstatymo projektą“ pateiktus argumentus ir pateikti nuomonę dėl galimos diskriminacijos pareigūnų ir karių atžvilgiu. A. Medelis savo pareiškime nurodo, jog 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo preambulėje buvo konstatuota, kad šis įstatymas primtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito didėjimą, kiek įmanoma labiau apsaugoti socialiai jautrias asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti išmokų mokėjimą laiku. Šio įstatymo pagrindu buvo sumažintos taip pat ir pareigūnų ir karių pensijos.
Po ilgų diskusijų 2014 m. gegužės 15 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas, pareiškėjo nuomone yra tikslinga taip pat pasielgti ir su pareigūnų bei karių pensijų gavėjais. Taip būtų užtikrintas lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, be to, būtų sumažintas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų nepasitenkinimas. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį ir į tą faktą, jog pareigūnų ir karių pensijos buvo apkarpytos ketverius metus, o senatvės pensijos tik dvejus metus, be to, pareigūnų bei karių tarnyba pasižymi tam tikra specifika: reikalauja didelės atsakomybės, yra susijusi su rizika sveikatai bei gyvybei, didesne psichologine įtampa ir pan. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymo[1] (toliau – Laikinasis įstatymas) 15 straipsnis nustatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu[2] buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą), 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> - iki 2012 m. gruodžio 31 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo[3]
straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> - iki 2013 m. gruodžio 31 d.“. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kaip ir nurodoma A.
Medelio pareiškime, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. gruodžio 31 d., vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas. Tuo tarpu senatvės pensijos buvo sumažintos dvejus metus – nuo 2010 m. sausio 1 d. ir galiojo iki 2011 m. gruodžio 31 d.[4] ir 2014 m. gegužės 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas Nr. XII-886., nustatęs valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 ir 7 straipsnių kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Pažymėtina, jog teisės į pensiją turtiniai aspektai ginami pagal nuosavybės neliečiamumo principą, skelbiamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau[5]. Teisė į nuosavybę – prigimtinė žmogaus teisė. Ji grindžiama bendromis teisinių valstybių konstitucinėmis tradicijomis bei tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisėmis. Nuosavybės teisių apsauga garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, jog sekant naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika[6], darytina išvada, jog teisė į nuosavybę nėra absoliuti.
Vertinant teisę į pensiją nuosavybės teisių apsaugos kontekste, ,,< būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl tam tikrais atvejais ši teisė gali būti ribojama laikantis teisinės valstybės, lygiateisiškumo, proporcingumo principų ir kitų konstitucinių imperatyvų (mutatis mutandis žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą, 2012 m. vasario 6 d. nutarimą)>“. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies konstitucingumo klausimą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu.
Akcentuotina, jog ,,<Konstitucinis Teismas, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, aiškiai pasisakė, jog pagal nustatytą formulę valstybinė pensija esant valstybėje itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ją gaunantiems galėjo būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų.>“[7] Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavo, kad valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, taip pat nuo kitų valstybinio socialinio draudimo pensijų: jos yra mokamos iš valstybės biudžeto; jos skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims; įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių.
Teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Nustatant diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą, yra lyginami keli žmonės ar žmonių grupės, ir vertinama, ar vienai grupei dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme numatytų pagrindų nėra taikomos mažiau palankios sąlygos nei kitai grupei buvo, yra ar būtų taikoma panašiomis aplinkybėmis. Palyginamieji vertinami panašiomis arba tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Taigi diskriminacija pasireiškia kaip valinis žmogaus arba žmonių grupės turimų teisių apribojimas, kai tomis pačiomis ar panašiomis aplinkybėmis kitas savo savybėmis ir požymiais panašus žmogus ar žmonių grupė naudojasi tokiomis teisėmis arba net yra privilegijuotoje padėtyje. Būtent dėl vienokių ar kitokių požymių žmogus arba žmonių grupė netenka įstatymų garantuotų teisių arba galimybių šias teises realizuoti. Aptariamu atveju lyginami skirtingų kategorijų pensininkai – valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjai, todėl Lygių galimybių įstatymo nuostatos dėl diskriminacijos socialinės padėties pagrindu šiuo atveju negali būti taikomos.
Lygių galimybių neužtikrinimas arba netinkamas užtikrinimas suponuoja galimą diskriminacijos (mažiau palankaus elgesio su asmeniu) atsiradimą. Įvertinus A. Medelio pareiškime pateiktą informaciją, aukščiau išdėstytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją nėra pakankamo pagrindo daryti prielaidos dėl galimos tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos socialinės padėties pagrindu, kaip jie apibrėžiami Lygių galimybių įstatyme bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, buvimo. Įvertinant tai, kad pareigūnų ir karių pensijos skiriamos asmenims, kurių tarnyba pasižymi tam tikra specifika: reikalauja didelės atsakomybės, yra susijusi su rizika sveikatai bei gyvybei, didesne psichologine įtampa ir pan., o taip pat atsižvelgiant į tai, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas[8] nustatė šių pensijų kompensavimo tvarką, socialinio teisingumo prasme tikslinga būtų nustatyti ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: - . Eil. Nr. Pasiūlymo
teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-03-02 Nutarimas Nr. 197 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr.
SV-S-1306
„Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 20 punktą, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3897 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projekte siūloma vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams – kompensuoti pareigūnų ir karių valstybines pensijas tiek, kiek jos buvo sumažintos pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnį ir neišmokėtos dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto valstybinės pensijos dydžio apribojimo, taikyto 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugsėjo 1 d., pagal kurį tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio (vietoj 1,5 dydžio). Vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, buvo nustatytas visų rūšių valstybinių pensijų (Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų valstybinių pensijų) perskaičiavimas, išskyrus tuos atvejus, kai ši pensija buvo vienintelė asmens gaunama pensija ir ji neviršijo 650 litų (188,25 euro). Vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu, minėtas valstybinių pensijų dydžių ribojimas buvo taikomas visiems valstybinių pensijų gavėjams.
Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nepagrįstai išskirtų vieną valstybinių pensijų gavėjų grupę ir taip galėtų pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Būtina paminėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs – konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 14 d. nutarimai). 2. Reikėtų pažymėti, kad Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti asmenims, kuriems buvo paskirtos ir mokamos pensijos, dėl šių pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų, nebelikus ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus dėl dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų; valstybinių pensijų ypatumai suponuoja ir tai, kad praradimai, atsiradę dėl valstybinių pensijų mažinimo, gali būti kompensuojami mažesniu mastu nei praradimai, atsiradę dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų mažinimo (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas) konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis Konstitucijai neprieštarauja tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šio teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Taigi valstybei visų pirma kyla pareiga įgyvendinti tuos finansinius įsipareigojimus, kurie Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodyti kaip privalomi, tai yra kompensuoti perskaičiuotas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas valstybines socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas ir dideliu mastu sumažintas valstybines pensijas.
Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Respublikos Seimas ir priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad dideliu mastu sumažintos valstybinės pensijos kompensuojamos visiems valstybinių pensijų gavėjams, neišskiriant nė vienos jų grupės. 3. Būtina atkreipti dėmesį, kad Įstatymo projekto siūlymui kompensuoti pareigūnų ir karių valstybines pensijas įgyvendinti prireiktų apie 29 mln. eurų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, taip pat atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus (nuo 1 iki 2 procentų didinti įmokas į pensijų fondus už dalyvius, kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines pensijas, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, taip pat įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai, kuris 2020 metais turi pasiekti 2 procentus bendrojo vidaus produkto) ir kitus įsipareigojimus, šiuo metu būtų tikslinga neprisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems įvykdyti reikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Nepritarti Siekiant nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą nustatant, kad sumažintos pensijos būtų kompensuojamos visoms valstybinių pensijų gavėjų grupėms. 6.
pasiūlymai: Iš esmės pritarti įstatymo projektui, tačiau siekiant nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti nustatant, kad sumažintos pensijos būtų kompensuojamos visoms valstybinių pensijų gavėjų grupėms. 7. Balsavimo rezultatai: už - bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mantas Adomėnas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas [1] 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537. [2] 2011 m. gruodžio
laikinojo įstatymo15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821. [3] 2012 m. gruodžio
laikinojo įstatymo15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92. [4] 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537. [5] Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2012 m. vasario 6 d. nutarimas. [6] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-519/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1126-520/2016. [7] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴⁹²-711/2013. [8] 2014 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas Nr. XII-886.
REIKALŲ IR DARBO komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: K. Miškinienė (Komiteto pirmininkė), R. J. Dagys, L. Kazlavickas, D. Kuodytė, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala; Komiteto biuras: E. Bulotaitė (biuro vedėja), I. Kuodienė (biuro patarėja), R. Liekienė (biuro padėjėja); kviestieji asmenys: A. Anušauskas (Seimo narys), J. Olekas (krašto apsaugos ministras), G. Klimavičius (socialinės apsaugos ir darbo viceministras), A. Šešelgis (socialinės apsaugos ir darbo viceministras), A. Makarevičiūtė (socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja), D. Akulavičienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja), V. Žagūnienė (Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-15 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
taikymas.
Numatyta, kad „Šio įstatymo paskirtis – nustatyti tvarką, pagal kurią bus kompensuojamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – pensija), sumažintos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio
mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatas ir (arba) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. taikant Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą pensijos dydžio ribojimą 1,3 (toliau – sumažinta pensija).” Taip pat siūloma nustatyti, kad “Šis įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus
Apibendrinus įstatymo projekte siūlomas nuostatas, konstatuotina, kad jame siūloma kompensuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumas, kurios buvo sumažintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778 ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 139-7108), kuri, tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d nutarime pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas reguliavimas apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas;
2) nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas; 3) pareigūnų ir karių valstybines pensijas; 4) mokslininkų valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, siūlymas kompensuoti Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu sumažintas valstybines pensijas tik vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei vertintinas kaip pažeidžiantis konstitucinį teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
valstybinių pensijų sumas, kurios buvo sumažintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr.
152-6820) 4 straipsnio 1 dalimi, kuri, tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo pripažinta neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šios nuostatos svarstytinos dviem aspektais. Pirma, neneigiant, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti ir Konstitucijai neprieštaraujančiu teisiniu reguliavimu sumažintas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumas, svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas nepažeis asmenų, kuriems valstybinės pensijos buvo sumažintos Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu ir sumažintos sumos nėra kompensuotos. Antra, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime buvo suformuluota oficialioji konstitucinė doktrina dėl valstybinių pensijų mažinimo susidarius ypatingai situacijai. Nurodyta, kad valstybinių pensijų, kurios savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo senatvės pensijų, taip pat nuo invalidumo pensijų, ypatumai suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas gali koreguoti tokių skirtingos prigimties pensijų teisinį reguliavimą mažindamas šias pensijas daugiau nei senatvės ar invalidumo pensijas. Įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą, kuriuo pensijos būtų mažinamos taip, kad nebūtų pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-15 3.
Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti teisę mirusiojo pensijos gavėjo įpėdiniams paveldėti kompensuojamąsias sumas. Ši įstatymo nuostata būtų taikoma tais atvejais, kai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos buvo mažinamos Konstitucijai prieštaraujančiu ir Konstitucijai neprieštaraujančiu teisiniu reguliavimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas, kompensuodamas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje sumažintas valstybinio socialinio draudimo pensijas, laikėsi nuostatos, jog paveldimos tik tos kompensuojamos sumos, kurios buvo sumažintos Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu, ir tos, į kurias teisę buvo įgijęs pats kompensuojamosios sumos gavėjas. Atsižvelgiant į tai, laikantis teisinio reguliavimo nuoseklumo, įstatymo projekte reikėtų tikslinti nuostatas, kuriose reguliuojami kompensuojamųjų sumų paveldėjimo teisiniai santykiai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
reikėtų įrašyti žodį „koeficientas“ (atitinkamu linksniu), nes šie skaičiai žymi pensijos dydžio ribojimo koeficientą. Nepritarti
projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas
būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė
departamentas prie TM 2015-12-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3897, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos policijos veteranų asociacija 2016-03-01 Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (Žin., 2009, Nr. 152-6820) (toliau - Laikinasis įstatymas), kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2010 m. sausio 1 d. Įsigaliojus Laikinajam įstatymui buvusiems policijos pareigūnams, kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra paskirta valstybinė pareigūno pensija, ji kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31d. Buvę policijos pareigūnai, suprasdami sudėtingą šalies ekonomikos būklę, laukė ir tikėjosi, kad pasibaigus tam tikrų finansinių apribojimų laikotarpiui, valstybinių pensijų gavėjams teisingai ir proporcingai bus kompensuotos susidariusios piniginės nepriemokos. Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. Nutarimuose pabrėžiama, kad asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sąlygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtą įsipareigojimą ir mokėtų nustatyto dydžio išmokas.2014 m. gegužės 15 d. sprendimu Seimas reglamentavo kompensavimo tvarką senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kuriems pensijos buvo sumažintos 2010-2011 metais, tačiau iki šiol nėra numatytas dideliu mastu net ketverius metus (2010 01 01-2013 12 31) sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas. 2015 m. birželio 30 d. buvo priimtas valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas. Šiame įstatyme numatoma senatvės pensijų kompensavimo tvarka bei valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo tvarka.
Vidaus reikalų ministerija buvo parengusi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektą (toliau - Projektas), kuriame siūlyta nustatyti kokia tvarka bus kompensuojamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijas, tačiau Seimas neatsižvelgė į šį pateiktą projektą. Nors 2015-05-14 d. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatos, kurias taikant susidarė ginčo pensijų nepriemokos, neprieštaravo LR Konstitucijai, tai nereiškia, kad draudžiama priimti socialiai teisingą įstatymą dėl valstybinių pensijų kompensavimo. Buvę policijos pareigūnai, kuriems paskirta valstybinė pensija, krizės laikotarpiu nedirbo dėl įvairių objektyvių priežasčių - vieni dėl sveikatos, kiti nespėjo integruotis į visuomenę ir t.t., t.y. valstybinė pensija buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis, neretai ji nedaug skiriasi nuo valstybinės socialinio draudimo pensijos savo dydžiu, todėl pensijų nepriemoka žymiai atsiliepė jų pačių ir šeimų socialinei gerovei. Valstybinę pensiją gavusiam, buvusiam pareigūnui, kuris daugiau niekur nedirbo ir negavo draudžiamųjų pajamų turėtų būti taikoma Konstitucinio Teismo nutarimuose vartojama sąvoka “dideliu mastu sumažintos valstybinės pensijos”. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai).
Vienas esminių Konstitucinio teisinės valstybės principo elementų - teisimo saugumo principas, kuris reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo
pripažįstama, kad ekonominės krizės laikotarpis valstybėje baigėsi, todėl sunku suvokti, kodėl taip neproporcingai ir, manome, neteisingai ilgai nesprendžiamas klausimas dėl pensijos nepriemokos grąžinimo neturintiems kitų pajamų valstybinių pensijų gavėjams, tuo pačiu pakertamas buvusių policijos pareigūnų pasitikėjimas valstybe. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d.
Nutarimo 45 puslapyje 6.5 p. nurodyta: “Konstitucinio teismo aktuose taip pat konstatuota, kad teisinio reguliavimo koregavimas dideliu mąstu mažinant valstybines pensijas dėl to, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.) ekonominė, finansinė padėtis pakinta taip, kad nėra užtikrinamas lėšų, būtinų valstybinėms pensijoms mokėti, sukaupimas, yra esminis šių pensijų teisinio reguliavimo pakeitimas; taigi įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mąstu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą. . . . “Šiame kontekste pabrėžtina, jog siekdamas užtikrinti, kad praradimai, atsiradę dėl senatvės ar invalidumo pensijų mažinimo, taip pat dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mąstu, nebelikus minėtos ypatingos situacijos būtų per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti, įstatymų leidėjas turi nepagrįstai nedelsdamas įstatymu nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.), kuriais remiantis turėtų būti parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka. “ Seimas, kaip įstatymo leidėjas, turėtų ne tik formaliai vadovautis Konstitucinio Teismo sprendimais, kurie neuždraudžia priimti atitinkamą įstatymą, ir priimti valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmą nustatantį įstatymą. Tai įrodytų, jog valstybei yra svarbūs po keletą dešimtmečių Lietuvos Respublikai tarnavę pareigūnai, kurių daugelis ir šiuo metu, be užmokesčio dalyvauja visuomeniniame gyvenime, prisideda prie jaunimo pilietiškumo ugdymo ir teisinių žinių propagavimo.
Konstitucinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarime „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo dirbantiems teisėjams, valstybės tarnautojams“ konstatuota, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei bei už tarnybą statutinėse valstybės institucijose mokamos valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas pagal Konstituciją pats savaime nelaikytinas privilegija. Kreipiamės į Jus ir prašome atsižvelgti į teisėtus pareigūnų ir karių lūkesčius ir Lietuvos Respublikos Seimo Pavasario sesijoje balsuoti už 2015 m. gruodžio 17 d. pateikto Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos kompensavimo įstatymo projekto (XIIP-3897) priėmimą. Nepritarti
sprendimą
teisių gynėjų asociacija 2016-02-23 Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai atakuoja mūsų asociaciją dėl nusavintų pareigūnų ir karių pensijų negrąžinimo ir diskriminacijos. Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai, neapsikentę nuolatinės diskriminacijos ir dėl visų bėdų ant jų kariamų šunų, kurie nutarė kreiptis pagalbos į mūsų asociaciją ir ,kad jiems padėtume kreiptis į tarptautines institucijas. Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai tikisi pagalbos iš žmogaus teisių institucijų Europoje ir nes vyriausybė visiškai neatsižvelgia į šios kategorijos pensininkų problemas dėl grąžinimo nusavintų pensijos dalies ,o seimas sprendžia kitas neaktualias problemas. Mes norime atkreipti Jūsų dėmesį į visišką nedirbančių pareigūnų ir karių pensijų gavėjų negrąžinimą nusavintų pensijos dalį ir šiuomet jiems gyvybinių reikalų ignoravimą ir yra žiauriausiai diskriminuojami.
Mes norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad jie savo Tėvynėje yra diskriminuojami. Jie tai jaučia iš valdiškų institucijų gauna biurokratinius atsakymus ir tai daro vyriausybės ir ministerijų bei seimo nariai, nors konstitucijoje yra nurodyta, kad valdžia tarnauja žmogui, o ne sau. Pastebima, kad daugiausia piktinamasi dėl pareigūnų ir karių pensijų gavėjų, nors valdžia privalo juos ginti ir ypač apie jų totalinę diskriminaciją. Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai tiesiog pavargo tylėti ir nebegali pakęsti visiškos diskriminacijos. Minėtos kategorijos pensininkai mano, kad Lietuvos valdininkai, Seimo nariai chamiškai patys pirmieji pasididino sau atlyginimus, o apie pareigūnų ir karių pensijų gavėjų nusavintų pensijų grąžinti jie negalvoja. Žinoma, mes manome, kad pareigūnų ir karių pensijų gavėjai pagrįstai piktinasi, kad būtent labiausiai pažeidžiamo visuomenės sluoksnio sąskaita minėta valdžia sprendė problemas, sumažindama senjorų pensijas, tačiau užmiršo jas grąžinti. Mes įsitikinęs, jog kiekvienas mūsų šalies pilietis turi jaustis saugus, o jo teisės privalo būti ginamos. Mes pasisakome už tokią socialinę Europą, kurioje būtų teisingai sprendžiami žmonėms rūpimi klausimai. Šiandien tauta socialinį teisingumą mato kitaip nei valdžia. Lietuvoje turime kalbėti apie socialinę atskirtį, negrąžinimą paimtos pensijos dalies iš pareigūnų ir karių pensijų gavėjų ir šios žmonių nusivylimą. Mes priversti konstatuoti, kad pareigūnų ir karių pensijų gavėjai nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 m. jų pensijos buvo mažinamos pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo (toliau- Laikinojo) įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas. Sumažintų pensijų dalis yra negrąžintos iki šiolei.
Mes esame priversti konstatuoti, kad nuo 2009 iki 2016 metų Lietuvos Vyriausybė ignoruoja parengti ir patvirtinti sumažintų pareigūnų ir karių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą. Vyriausybė, o ypač ministerijos nenori vykdyti konstitucinės Lietuvos valstybės pareigos dėl parengimo sumažintų pareigūnų ir karių nusavintų pensijų kompensavimo tvarkos įstatymo projektą, nors nuo 2013 iki 2016 m. Vyriausybės siūlymais ir seimas patvirtino, kad valstybės biudžetas nėra krizinis. Nusavintų pareigūnų ir karių pensijų gavėjai vylėsi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdys savo įsipareigojimus. Tačiau koalicinė Vyriausybė, kurioje didžiausią įtaką turi socialdemokratai, kurių šūkis "svarbiausia žmogus", to nutarimo iki šiol neįvykdė. Užmiršo Vyriausybės 2013-03-13 nutarimą Nr.228 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo" (77 programos eilės numeris). Jame numatyta nustatyti dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarką (atsakingas vykdytojas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, {vykdymo data 2013 m. IV ketv. Nusavintos pareigūnų ir karių pensijų gavėjų pensijos dalies kompensavimo tvarka nenustatyta iki šiol. Kaip pasekmė tokios situacijos, Vyriausybei neįvykdžius minėtame nutarime numatyto termino (2013 m. IV ketv.)» pensininkai prarado galimybę kreiptis į teismą ir atgauti iš valstybės visą teisėtai priklausančią pensiją. Taigi, susidaro įspūdis, kad pareigūnų ir karių nusavintų pensijų gavėjai yra sąmoningai klaidinami!!! Toks Vyriausybės elgesys yra neatsakingas ir ciniškas.
Galimybė grąžinti nusavintas pareigūnų ir karių pensijas ir jau buvo 2013 metais: kaip rodo Vyriausybės ataskaitos duomenys, Respublikos Nacionalinio biudžeto pajamos augo; Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis 2014 metais Lietuva užėmė
euras; Lietuva derasi dėl narystės "turtingųjų klube" - EBPO organizacijoje. Seimo antram svarstymui pateiktame projekte numatytas 4 metų grąžinimo terminas (2016 metais - 10 proc. ir 2017 - 2019 metais po 30 proc.). Mums peršasi išvada, kad laukiama, kad pareigūnų ir karių pensijų gavėjai išmirtų. Ką dabar daryti pareigūnų ir karių pensijų gavėjams, ar laukti ,ar kur nors kreiptis? Mes priversti komentuoti 1948-12-10 Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurios nesilaiko .Nesilaikoma Europos socialinės chartijos (pataisytos) (toliau - ir Chartija), 2001-08-01, I dalyje inter alia įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, neturintis pakankamai išteklių, turi teisę į socialinę paramą (13 punktas). Chartijos 12 straipsnyje „Teisė į socialinę apsaugą" nustatyta, jog siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į socialinę apsaugą, Chartijos šalys įsipareigoja inter alia sukurti arba toliau išlaikyti socialinės apsaugos sistemą, stengtis, kad socialinės apsaugos sistema nuolat tobulėtų, pasiektų aukštesnį lygį, o to nėra . Vyriausybė ir VRM, Krašto apsaugos ministerija bei kitos ministerijos nekreipia jokio dėmesio į tai, kad Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 2 str. 1 dalį ir užmiršo vykdyti Europos socialinę chartijos nuostatas.
Pagal Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 16 straipsnį valstybės, šio pakto šalys, įsipareigoja pateikti Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ataskaitas apie tai, kokių jos imasi priemonių ir kas jau padaryta, kad būtų užtikrintas šiame pakte pripažįstamų teisių laikymasis; valstybės, ratifikavusios Europos socialinę chartiją, privalo reguliariai teikti ataskaitas apie Chartijos įgyvendinimą Europos socialinių teisių komitetui (renkamam Europos Tarybos Ministrų Komiteto), kuris prižiūri valstybių nacionalinės teisės ir praktikos suderinamumą su Chartija, įvertina padėtį šalyse ir teikia išvadas dėl kiekvienos valstybės padėties atitikties Chartijos nuostatoms, inter alia dėl nustatytų pensijų dydžių, taip pat rekomendacijas, kaip geriau užtikrinti Chartijos įgyvendinimą, bei priima sprendimus pagal kolektyvinių skundų procedūrą. Šiame kontekste paminėtina, kad 2010 - 2015 metų . Europos socialinių teisių komiteto išvadose apie Lietuvos pateiktą Chartijos įgyvendinimo ataskaitą inter alia pažymėta, kad padėtis Lietuvoje neva atitinka Europos socialinės chartijos 12 straipsnio 1 dalies dėl inter alia akivaizdžiai neadekvataus pensijos lygio. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. EŽTT, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį „Nuosavybės apsauga", pažymėjo, kad asmenims, mokėjusiems socialinio draudimo įmokas, yra garantuojama teisė į išmokas, tačiau tai nereiškia, kad asmuo turi teisę į konkretaus dydžio pensiją (inter alia 2004-10-12 sprendimas byloje Kjartan Asmundsson prieš Islandiją, Nr. 60669/00, 2009-10-20 sprendimas byloje Apostolakis prieš Graikiją, Nr. 39574/07, 2009-12-08 sprendimas byloje Wieczorek prieš Lenkiją, Nr.
18176/05, 2011-02-08 nutarimas dėl priimtinumo byloje Poulain prieš Prancūziją, Nr. 52273/08, 2011-10-25 sprendimas byloje Valkov ir kiti prieš Bulgariją, Nr. 2033/04, 19125/04, 19475/04, 19490/04, 19495/04, 19497/04, 24729/04, 171/05, 2041/05); kiekvienu atveju svarbu įvertinti, ar asmens teisės suvaržomos taip, kad paneigiama jo teisės į pensiją esmė (inter alia 2004-10-12 sprendimas byloje Kjartan Asmundsson prieš Islandiją, Nr. 60669/00, 2009-12-08 sprendimas byloje Wieczorek prieš Lenkiją, Nr. 18176/05, 2011-10-25 sprendimas byloje Valkov ir kiti prieš Bulgariją, Nr. 2033/04,19125/ 04,19475/ 04,19490/ 04,19495/ 04,19497/ 04, 24729/04,171/05, 2041/05). Lietuvos Vyriausybė nereaguoja į Europos teisės aktus, o kiekvienais metais ji tik teigia, kad pareigūnų ir karių pensijos gavėjai nėra diskriminuojami ir apie raštiškai rašo pranešimus, nors žino, kad tai apgaulė. Jaunimas, matydamas kaip Vyriausybė elgiasi su šios kategorijos pensijų gavėjais ir negrąžina nusavintas pensijas, nenori stoti į šios sistemos tarnybą, o dirbantis pareigūnai bėga, nes jie mato, kad ši Vyriausybė tik gražiai kalba ir tik biurokratiškai atsirašinėja. Jiems kyla klausimas ar išvis gali Vyriausybė vykdyti savo funkcijas, ar ten dirba pažadukų komandą. Prezidentės, Vyriausybės, VRM, Krašto apsaugos ministerijos požiūris į pareigūnų ir karių pensijų gavėjus, tarsi jie yra "nurašyti" iš visuomenės gyvenimo ir siunčia žinutę visuomenei, ypač jaunimui, kad jie geriau netarnautų kariais arba pareigūnais ir dirbtų kitoje šalyje ir ten tarnautų ar išvyktų į kitas šalis gyventi ir dirbti ir jiems nerūpi šalies saugumas ir tarnyba, nes jie mato, kaip valstybė rūpinasi karių ir pareigūnų pensijų gavėjais, nes mato, kaip su jais elgiamasi ir taip ištirpsta jų pasitikėjimas valstybe ir valdžia. Valdžia geba kalbėti, šaukti iš tribūnos, bet vargu ar sugeba imtis ir atlikti konkretų darbą.
Nėra ko stebėtis, nes politinės partijos už nieką neatsako ir matosi tik veiklos imitacija ir todėl jaunimas bėga nuo tokios valdžios. Pareigūnų ir karių pensijų gavėjai kreipėsi su peticijomis į Seimą ir todėl pastarasis 2015-12-23 m., pagal jų peticijas, pasiūlė Vyriausybei numatyti susidariusiu praradimų pareigūnų ir karių pensijų gavėjams ir grąžinti nusavintą pensijos dalį. 2015 m. gruodžio 16 d. Seimo peticijų posėdyje buvo nagrinėjami Algirdo Mykolo Uždavinio, Algimanto Medelio, Algimanto Šeduikio, Petro Šatkaus, Gagiko Grigoriano, Viktoro Kavaliuko, Bernardo Smirinenkos, Anatolijaus Kolosovskio, Rimanto Jurkevičiaus, Vytauto Pacevičiaus, Vitalijaus Zelionkos, Vytauto Ruzgio, Ričardo Ramšos ir kitų pareiškėjų peticijos „Dėl nusavintų pareigūnų ir karių pensijų grąžinimo" . Seimo peticijos komisija nusprendė siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei numatyti susidariusių praradimų asmenims, kuriems pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, jau nebelikus ypatingos padėties ir jau per ilgą ir itin jau neprotingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl nusavintos pensijos sumažinimo. Šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę, į posėdyje pateiktus paaiškinimus ir dėl šių motyvų: nuo 2010 m. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias pareigūnų ir karių pensijos buvo mažinamos priklausomai nuo gautų draudžiamųjų pajamų dydžio taikant šio įstatymo 4 straipsnio nuostatas, galiojo iki 2012 m. rugpjūčio 3 1d .
Nuo 2014 m. sausio
įstatymo
mažinamos iki 20 proc. atsižvelgiant į jų dydį, šių išmokų dydžiai buvo sugrąžinti į 2009 m. lygį. 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybiniu pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendros sumos maksimali riba buvo atstatyta nuo 1,3 iki 1,5 (galiojusio iki 2010 m. sausio
į valstybės finansines galimybes 2014 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo buvo priimtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas, kuriame numatyta pirmiausia kompensuoti tas nemokėtų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dalių sumas, kurios susidarė dėl 2010-2011 m. sumažintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ir čia seimo nariai ir vyriausybė nematė jokios diskriminacijos tarp dirbantiems gražinti nusavintas pensijas, o nedirbantiems ne. Vėliau, įgyvendinant minėtus Konstitucinio Teismo nutarimus, buvo priimtas dar vienas kompensavimo įstatymas - 2015 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą.
Čia nematė jokių pažeidimų ir diskriminacijos, nors puikiausia žino, kad buvo pažeistas lygybės principas ir konstitucinis lygybės principas. Todėl manytina, kad ,kad jau priimti teisės aktai ir jų teisinis reguliavimas išskiria vieną valstybinių pensijų gavėjų grupę ir taip pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. To nenori matyti vyriausybė, VRM, Krašto apsaugos ministras bei kitos ministerijos. Užmiršo, kad valstybei visų pirma kyla pareiga įgyvendinti tuos įsipareigojimus, kurie Konstitucinio Teismo yra konstatuoti kaip privalomi - kompensuoti perskaičiuotas pagal Laikinojo Įstatymo nuostatas karių ir pareigūnų pensijų gavėjų, o paskui kitas socialines grupes, kurios buvo nuskriaustos, nes tai yra padaryti pažeidimai konstitucijos nuostatų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kažkodėl nepritaria Seime svarstomam siūlymui grąžinti ekonominės krizės metu sumažintas pensijų dalis pareigūnams ir kariams, argumentuodama, kad Lietuvoje yra ir daugiau valstybinių pensijų gavėjų, tačiau šiems pensijų dalių kompensuoti nesiūloma. Anot jos, Seime svarstoma iniciatyva dėl prarastų pensijų dalių kompensavimo pareigūnams ir kariams pensijų gavėjų nepagrįstai išskirtų vieną valstybinių pensijų gavėjų grupę ir taip galėtų pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Be to, įstatymo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu galėtų būti sukurtas ydingas precedentas ir kitų valstybinių pensijų gavėjams reikalauti išskirtinio sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo, - teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija .
Minėta ministerija, kad jau yra pasiūliusi eilę teisės aktų ir seimas yra priėmę eilę teisės aktų ir sudarė ydingas precedentas tarp dirbančių pensijų gavėjų, tarp senatvės ir pareigūnų ir karių pensijų gavėjų, gal būt to nenori pripažinti, o gal tokia trumpa jų atmintis, kad jie sukūrė Šiuos ydingus precedentus. Juokinga darosi, kai po to pareigūnų ir karių pensijų gavėjai kreipėsi į vyriausybę ,kuri vėl įpareigoja savo ministrus spręsti klausimą dėl pensijų grąžinimo, o šie vėl atsirašinėja iš metų į metus . Tiesa Vyriausybės nesutinka pareigūnų ir karių pensijų gavėjams grąžinti dalį nusavintų pensijų jau negali nieko stebinti, nors Seime yra parengtas projektas dėl pareigūnų ir karių pensijų gražinimas tinka tik pradinių klasių moksleiviams, o ne pareigūnų ir karių pensijų gavėjams. Jie tokio išdėstymo laike nesulauks. Valdžia galvoja su sėdima vieta, normali galva tokio sugalvoti negali. Toks sprendimas prilyginamas - "nebus žmogaus - neliks problemos", tai Stalino metodas. Seimas savo veikloje nesivadovauja LR Konstitucijoje apibrėžtomis sąvokomis (neturi numatyto LR Konstitucijoje 60 str.4 d. įstatymo), tai kaip tai dera su Seimo nario priesaika: ... " ..." Neturint veiklos įstatymo organizacija normalioje valstybėje neturi teisės vykdyti veiklą. Esant tokioms aplinkybėms minėtos kategorijos pensininkai mano, kad jų socialinės garantijos yra neginamos, o tik imituojamos ir jie iki šiolei diskriminuojami ir todėl seimo nariai turėtų rimtai pagalvoti, kodėl taip yra ir svarstant pareigūnų ir karių nusavintų pensijų grąžinimą. Apie priimtą sprendimą prašome mums pranešti. Nepritarti Žr. Komiteto sprendimą 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Kęstutis Daukšys, Darius Ulickas, Valdas Skarbalius, Raimundas Markauskas 2016-03-162 2 Argumentai: Šios kadencijos Seimas ir Vyriausybė priėmė reikiamus teisės aktus ir nuo 2014 metų pradėjo grąžinti neteisėtai neišmokėtas pensijas. Tačiau pareigūnų ir karių pensijos dar nepradėtos grąžinti. Todėl įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetines priemones, kuriose numatytas dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo grąžinimas, siūloma nustatyti ir šių pensijų grąžinimą per 6 metus. Pasiūlymas:
Pakeisti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projekto XIIP-3897 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2Kompensuojamoji suma, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, išmokama 2017–2020 metais, mokant tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2017 metais – 10 procentų kompensuojamosios sumos;
2) 2018 metais – 20 procentų kompensuojamosios sumos;
3) 2019 metais – 30 procentų kompensuojamosios sumos;
4) 2020 metais – 40 procentų kompensuojamosios sumos. 2. Kompensuojamoji suma, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, išmokama 2017-2022 metais, mokant tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2017 metais - 10 procentų kompensuojamosios sumos;
2) 2018 metais - 10 procentų kompensuojamosios sumos;
3) 2019 metais - 20 procentų kompensuojamosios sumos;
4) 2020 metais - 20 procentų kompensuojamosios sumos;
5) 2021 metais - 20 procentų kompensuojamosios sumos;
6) 2022 metais - 20 procentų kompensuojamosios sumos. Nepritarti Komitetas siūlo projektą atmesti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-03-02 Nutarimas Nr.
197 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1306
„Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 20 punktą, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3897 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projekte siūloma vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams – kompensuoti pareigūnų ir karių valstybines pensijas tiek, kiek jos buvo sumažintos pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnį ir neišmokėtos dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto valstybinės pensijos dydžio apribojimo, taikyto 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugsėjo 1 d., pagal kurį tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio (vietoj 1,5 dydžio). Vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, buvo nustatytas visų rūšių valstybinių pensijų (Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų valstybinių pensijų) perskaičiavimas, išskyrus tuos atvejus, kai ši pensija buvo vienintelė asmens gaunama pensija ir ji neviršijo 650 litų (188,25 euro). Vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu, minėtas valstybinių pensijų dydžių ribojimas buvo taikomas visiems valstybinių pensijų gavėjams.
Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nepagrįstai išskirtų vieną valstybinių pensijų gavėjų grupę ir taip galėtų pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Būtina paminėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau
Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti asmenims, kuriems buvo paskirtos ir mokamos pensijos, dėl šių pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų, nebelikus ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus dėl dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų; valstybinių pensijų ypatumai suponuoja ir tai, kad praradimai, atsiradę dėl valstybinių pensijų mažinimo, gali būti kompensuojami mažesniu mastu nei praradimai, atsiradę dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų mažinimo (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas) konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis Konstitucijai neprieštarauja tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šio teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Taigi valstybei visų pirma kyla pareiga įgyvendinti tuos finansinius įsipareigojimus, kurie Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodyti kaip privalomi, tai yra kompensuoti perskaičiuotas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas valstybines socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas ir dideliu mastu sumažintas valstybines pensijas.
Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Respublikos Seimas ir priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad dideliu mastu sumažintos valstybinės pensijos kompensuojamos visiems valstybinių pensijų gavėjams, neišskiriant nė vienos jų grupės. 3. Būtina atkreipti dėmesį, kad Įstatymo projekto siūlymui kompensuoti pareigūnų ir karių valstybines pensijas įgyvendinti prireiktų apie 29 mln. eurų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, taip pat atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus (nuo 1 iki 2 procentų didinti įmokas į pensijų fondus už dalyvius, kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines pensijas, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, taip pat įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai, kuris 2020 metais turi pasiekti 2 procentus bendrojo vidaus produkto) ir kitus įsipareigojimus, šiuo metu būtų tikslinga neprisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems įvykdyti reikia papildomų
2 Argumentai: Atsižvelgiant į ribotas valstybės finansines galimybes 2017 metais pradėti kompensavimo procesą, siūloma kompensuoti pareigūnų ir karių valstybines pensijas per keturis metus pradedant nuo 2018 metų.
Pasiūlymas: Pakeisti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projekto XIIP-3897 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2Kompensuojamoji suma, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, išmokama 2017–2020 metais, mokant tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2017 metais – 10 procentų kompensuojamosios sumos;
2) 2018 metais – 20 procentų kompensuojamosios sumos;
3) 2019 metais – 30 procentų kompensuojamosios sumos;
4) 2020 metais – 40 procentų kompensuojamosios sumos. 2. Kompensuojamoji suma, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, išmokama 2018-2021 metais, mokant tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2018 metais - 25 procentų kompensuojamosios sumos;
2) 2019 metais - 25 procentų kompensuojamosios sumos;
3) 2020 metais - 25 procentų kompensuojamosios sumos;
4) 2021 metais - 25 procentų kompensuojamosios sumos. Nepritarti Komitetas siūlo projektą atmesti
6Papildomų Komitetų išvados ir pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2016-04-14 Iš esmės pritarti nuostatoms, kuriomis siūloma kompensuoti sumažintas pensijas, tačiau, įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir siekiant nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti įstatymo projektą nustatant, kad sumažintos pensijos būtų kompensuojamos visoms valstybinių pensijų gavėjų grupėms. Nepritarti Komitetas siūlo projektą atmesti 2.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2016-05-30 Iš esmės pritarti nuostatoms, kuriomis siūloma kompensuoti sumažintas pensijas, tačiau, įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir siekiant nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti įstatymo projektą nustatant, kad sumažintos pensijos būtų kompensuojamos visoms valstybinių pensijų gavėjų grupėms. Nepritarti
projektą atmesti
komitetas 2016-06-30 Iš esmės pritarti įstatymo projektui, tačiau siekiant nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti nustatant, kad sumažintos pensijos būtų kompensuojamos visoms valstybinių pensijų gavėjų grupėms. Nepritarti
projektą atmesti
teisėtvarkos komitetas 2016-06-30 Dėl preliminaraus įvertinimo ar Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3897 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto nuostatos, kuriomis siūlomas toks teisinis reglamentavimas pagal kurį siūloma kompensuoti sumažintas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui. Balsavimo rezultatai: 6 – susilaikė
prieštarauja Konstitucijai“). Atsižvelgti
atmesti.
Įstatymo projekte siūloma vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams – kompensuoti valstybines pensijas, kas iškreipia teisinį reguliavimą ir nepagrįstai išskiria vieną gavėjų grupę iš kitų. Remiantis asmenų lygiateisiškumo principu, valstybinės pensijos turėtų būti gražinamos ir kitoms asmenų grupėms, kurioms jos buvo mažinamos; taip pat ir rentų, pašalpų, našlių /našlaičių pensijų, tikslinių kompensacijų ir kitų išmokų gavėjams, kas sudarytų itin didelę finansinę naštą valstybės biudžetui (preliminariais skaičiavimais 500 milijonų eurų). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dar nėra baigtas jau pradėtas kompensavimas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat asmenims, kuriems, dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo buvo sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, teisėjų valstybinės pensijos. 8. Balsavimo rezultatai:. už – 7, prieš – 1, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kristina Miškinienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė