663 Įstatymo projektas Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 2, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas XIIP-4637(2) 2016-12-16 Priimtas teisės aktas

Lietuva · XIIP-4637 · 2016-12-16 · Priimtas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2016-07-22
  2. Lyginamasis variantas · 2016-12-16
  3. Aiškinamasis raštas · 2016-07-22
  4. Teisės departamento išvada · 2016-07-22
  5. Komiteto išvada · 2016-07-22
  6. Komiteto išvada · 2016-12-16

Lyginamasis variantas

2016-07-22 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SPECIALIŲJŲ

TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO 2, 43 ir 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2016 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2

straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2

straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„3. Prievarta − Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos

metodas, taikomas atskleidžiant, tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kai nevykdomi pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė.“

2. Buvusią 3 dalį

laikyti 4 dalimi. 3. Papildyti 2 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Kitos šio statuto 43 ir 44 straipsniuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos policijos įstatyme.“

2 straipsnis. 43

straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos

1. Pareigūnas teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka vykdydamas pareigas

gali panaudoti prievartą. Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 3. Psichinė prievarta suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą naudoti fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas specialiosios priemonės ar šaunamojo ginklo parengimas prireikus naudoti. 4. Fizinė prievarta suprantama kaip fizinės jėgos ir (arba) specialiųjų priemonių naudojimas. 5.

5. Specialiosios

priemonės suprantamos kaip tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios prievartos priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti galimus teisės pažeidėjus, nustumti arba išsklaidyti minią, įtariamus teisės pažeidėjus sulaikyti arba pažymėti, priverstinai sustabdyti transporto priemones ar jas pažymėti, priverstinai patekti į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, atremti neteisėtą kėsinimąsi, taip pat ardyti šiems veiksmams kliudančius objektus. 6. Kitos šiame straipsnyje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme. 7. Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Fizinė prievarta ir specialiosios priemonės naudojamos tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba negalima. 8. 2. Psichinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 9 3 ir 11 4 dalyse arba šio statuto 44 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 9. 3.

3. Fizinę prievartą pareigūnas turi

teisę panaudoti šiais atvejais:

  • 1) apsisaugodamas ar apsaugodamas asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar

sveikatai;

  • 2) asmenims vengiant vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas

priversti asmenis paklusti), sulaikydamas asmenis (jeigu asmenys jie priešinasi);

  • 3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio

priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;

  • 4) atremdamas valstybės pareigūnų, saugomų asmenų, statinių (įskaitant

patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų, transporto priemonių užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;

  • 5) atremdamas valstybės institucijų, jų turto ar transporto priemonių užpuolimus;

6) 5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat, jeigu jose, arba kai turimais duomenimis juose gali slėptis asmenys, galbūt padarę galimai padarę nusikalstamas veikas ar administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) nusižengimus;

  • 7) chuliganiškų veiksmų, lydimų aiškaus nepaklusnumo teisėtiems pareigūnų

reikalavimams, metu;

8) 6) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (esant tarnybiniam būtinumui);

9) 7) užkirsdamas kelią nusikalstamoms veikoms ar administraciniams teisės pažeidimams (nusižengimams). nusižengimams. 10. Prievartos priemones pareigūnas naudoja adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą pareigūnas prioritetą privalo teikti psichinei prievartai, išskyrus atvejus, kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba psichinė prievarta buvo negalima dėl kitų priežasčių. 11. 4.

4. Pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo

priemones: prieš agresyvius, linkusius smurtauti ar žaloti save asmenis, taip pat bėgti linkusius asmenis, kurie įtariami padarę administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ir (ar) nusikalstamą veiką, pristatydamas juos į Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpas, policijos įstaigą ar kitą teisėsaugos instituciją, atlikdamas šių asmenų apžiūrą. 1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis;

  • 2) pristatydamas į Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpas, kitą instituciją ar

įstaigą bėgti linkusius nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus padariusius (galimai padariusius) asmenis, ir atlikdamas minėtų asmenų apžiūrą. 12. 5. Pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone stabdomą transporto priemonę taranuoti. Jeigu pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. 13. Jeigu teisėti pareigūnų reikalavimai atidaryti patalpas ir transporto priemones nevykdomi, pareigūnai turi teisę jas atidaryti naudodami prievartą. 14. 6. Pareigūnas kaip specialiąją priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių sąrašą specifikaciją įtrauktus užtaisus, (kulkas, sviedinius arba kenksmingąsias, dirginančiąsias medžiagas), kurių mechaninis, terminis, cheminis ar kitoks sukeliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį kurio atžvilgiu naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 15. 7.

7. Jeigu Kai nėra

neišvengiamo pavojaus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:

  • 1) prieš asmenis, jeigu pareigūnui žinoma arba yra akivaizdu, kad jie neįgalieji;
  • 2) prieš asmenis, turinčius neliečiamumo neliečiamybės teisę,

jeigu pareigūnui žinoma, kad asmuo tokią teisę turi;

  • 3) prieš moteris, jeigu pareigūnui žinoma arba yra akivaizdu, kad jos nėščios;
  • 4) prieš nepilnamečius asmenis, jeigu jų amžius pareigūnui žinomas arba

išvaizda atitinka amžių. 16. 8. Pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 17. Pareigūnas, panaudojęs fizinę ar psichinę prievartą nepažeisdamas šio statuto reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas. 9. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 10. Specialiųjų priemonių sąrašą specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 19. Šis straipsnis nereglamentuoja specialiųjų priemonių naudojimo per mokymus.“3 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas 1.

Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ir fizinė prievarta kitos prievartos priemonės yra buvo neveiksminga neveiksmingos arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Pareigūnas įgyvendindamas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme nustatytas teises ir pareigas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:

1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją;

2) 1) atremdamas ginkluotus valstybės pareigūnų, saugomų asmenų, Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpų statinių (įskaitant pavienes teritorinių padalinių patalpas), ir teritorijų, transporto priemonių užpuolimus;

3) 2) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo netikėto, pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;

4) 3) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito žmogaus asmens gyvybei ar sveikatai;

5) 4) sulaikydamas transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas ar kiti transporto priemonėje esantys asmenys vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai. 3. Pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno teisėtus reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas. 5.

nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą. 6. Jeigu nėra neišvengiamo pavojaus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus tiesioginio ginkluoto kėsinimosi į saugomus asmenis ar objektus atvejus, taip pat patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai ar visuomenės saugumui. Nesant neišvengiamo pavojaus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:

1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais;

2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui. 7. Pareigūnas turi teisę parengti šaunamąjį ginklą naudoti, jeigu jis mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti. 8. 7. Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą šaunamojo ginklo panaudojimą šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba kūno sužalojimą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą nepažeisdamas šio statuto reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas. 10. 8. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 11. 9.

9. Šis straipsnis netaikomas Šio

straipsnio 1−3 dalys ir 6 dalies 1 punktas netaikomi tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė. 12. Šis straipsnis nereglamentuoja šaunamojo ginklo naudojimo per mokymus.“

4 straipsnis Įstatymo

įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2016-12-16 · oficialus registras ↗

Projekto Nr. XIIP-4637(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SPECIALIŲJŲ

TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO 2, 43 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2016 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2

straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2

straipsnį nauja 3 dalimi:

„3. Prievarta − Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos

metodas, taikomas atskleidžiant, tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kai nevykdomi pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė.“

2. Buvusią 2

straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 3. Papildyti 2 straipsnį 5 dalimi: „5. Kitos šio statuto 43 ir 44 straipsniuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos policijos įstatyme.“

2 straipsnis. 43

straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos

1. Pareigūnas teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka vykdydamas pareigas

gali panaudoti prievartą. Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 3. Psichinė prievarta suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą naudoti fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas specialiosios priemonės ar šaunamojo ginklo parengimas prireikus naudoti. 4. Fizinė prievarta suprantama kaip fizinės jėgos ir (arba) specialiųjų priemonių naudojimas. 5.

5. Specialiosios

priemonės suprantamos kaip tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios prievartos priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti galimus teisės pažeidėjus, nustumti arba išsklaidyti minią, įtariamus teisės pažeidėjus sulaikyti arba pažymėti, priverstinai sustabdyti transporto priemones ar jas pažymėti, priverstinai patekti į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, atremti neteisėtą kėsinimąsi, taip pat ardyti šiems veiksmams kliudančius objektus. 6. Kitos šiame straipsnyje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme. 7. Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Fizinė prievarta ir specialiosios priemonės naudojamos tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba negalima. 8. 2. Psichinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 9 3 ir 11 4 dalyse arba šio statuto 44 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 9. 3.

3. Fizinę prievartą pareigūnas turi

teisę panaudoti šiais atvejais:

  • 1) apsisaugodamas ar apsaugodamas asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar

sveikatai;

  • 2) asmenims vengiant vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas

priversti asmenis paklusti), sulaikydamas asmenis (jeigu asmenys jie priešinasi);

  • 3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio

priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;

  • 4) atremdamas valstybės pareigūnų, saugomų asmenų, statinių (įskaitant

patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų, transporto priemonių užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;

  • 5) atremdamas valstybės institucijų, jų turto ar transporto priemonių užpuolimus;

6) 5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat, jeigu jose, arba kai turimais duomenimis juose gali slėptis asmenys, galbūt padarę galimai padarę nusikalstamas veikas ar administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) nusižengimus;

  • 7) chuliganiškų veiksmų, lydimų aiškaus nepaklusnumo teisėtiems pareigūnų

reikalavimams, metu;

8) 6) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (esant tarnybiniam būtinumui);

9) 7) užkirsdamas kelią nusikalstamoms veikoms ar administraciniams teisės pažeidimams (nusižengimams). nusižengimams. 10. Prievartos priemones pareigūnas naudoja adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą pareigūnas prioritetą privalo teikti psichinei prievartai, išskyrus atvejus, kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba psichinė prievarta buvo negalima dėl kitų priežasčių. 11. 4.

4. Pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo

priemones: prieš agresyvius, linkusius smurtauti ar žaloti save asmenis, taip pat bėgti linkusius asmenis, kurie įtariami padarę administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ir (ar) nusikalstamą veiką, pristatydamas juos į Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpas, policijos įstaigą ar kitą teisėsaugos instituciją, atlikdamas šių asmenų apžiūrą. 1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis;

  • 2) pristatydamas į Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpas, kitą instituciją ar

įstaigą bėgti linkusius nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus padariusius (galimai padariusius) asmenis ir atlikdamas minėtų asmenų apžiūrą. 12. 5. Pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone stabdomą transporto priemonę taranuoti. Jeigu pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. 13. Jeigu teisėti pareigūnų reikalavimai atidaryti patalpas ir transporto priemones nevykdomi, pareigūnai turi teisę jas atidaryti naudodami prievartą. 14. 6. Pareigūnas kaip specialiąją priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių sąrašą specifikaciją įtrauktus užtaisus, (kulkas, sviedinius arba kenksmingąsias, dirginančiąsias medžiagas), kurių mechaninis, terminis, cheminis ar kitoks sukeliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 15. 7.

7. Jeigu Kai nėra

neišvengiamo pavojaus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:

  • 1) prieš asmenis, jeigu pareigūnui žinoma arba yra akivaizdu, kad jie neįgalieji;
  • 2) prieš asmenis, turinčius neliečiamumo neliečiamybės teisę,

jeigu pareigūnui žinoma, kad asmuo tokią teisę turi;

  • 3) prieš moteris, jeigu pareigūnui žinoma arba yra akivaizdu, kad jos nėščios;
  • 4) prieš nepilnamečius asmenis, jeigu jų amžius pareigūnui žinomas arba

išvaizda atitinka amžių. 16. 8. Pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 17. Pareigūnas, panaudojęs fizinę ar psichinę prievartą nepažeisdamas šio statuto reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas. 9. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 10. Specialiųjų priemonių sąrašą specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

19. Šis straipsnis nereglamentuoja

specialiųjų priemonių naudojimo per mokymus.“3 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas 1.

Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ir fizinė prievarta kitos prievartos priemonės yra buvo neveiksminga neveiksmingos arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Pareigūnas, įgyvendindamas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme nustatytas teises ir pareigas, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:

1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją;

2) 1) atremdamas ginkluotus valstybės pareigūnų, saugomų asmenų, Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpų statinių (įskaitant pavienes teritorinių padalinių patalpas), ir teritorijų, transporto priemonių užpuolimus;

3) 2) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo netikėto, pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;

4) 3) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito žmogaus asmens gyvybei ar sveikatai;

5) 4) sulaikydamas transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas ar kiti transporto priemonėje esantys asmenys vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai. 3. Pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno teisėtus reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas. 5.

nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą. 6. Jeigu nėra neišvengiamo pavojaus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus tiesioginio ginkluoto kėsinimosi į saugomus asmenis ar objektus atvejus, taip pat patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai ar visuomenės saugumui. Jeigu neišvengiamo pavojaus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:

1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;

2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui. 7. Pareigūnas turi teisę parengti šaunamąjį ginklą naudoti, jeigu jis mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti. 8. 7. Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą šaunamojo ginklo panaudojimą šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba kūno sužalojimą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą nepažeisdamas šio statuto reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas. 10. 8. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose situacijomis, susijusiose susijusiomis su šaunamojo ginklo panaudojimu.

Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 11. 9. Šis straipsnis netaikomas Šio straipsnio 1−3 dalys ir 6 dalies 1 punktas netaikomi tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė. 12. Šis straipsnis nereglamentuoja šaunamojo ginklo naudojimo per mokymus.“

4 straipsnis Įstatymo

įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2016-07-22 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS 2, 43 IR 44 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą

paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktus Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 7, 15, 17 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 16, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 2 ir 17 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 12, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 11, 2, 5, 22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir 13, 15 ir 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektus, priimtų dokumentų Nr. XII-2366−XII-2371 (toliau – Priimti dokumentai), kuriais siekiama visoms teisėsaugos institucijoms nustatyti aiškius ir nedviprasmiškus prievartos, specialiųjų priemonių, šaunamojo ginklo ir sprogmenų panaudojimo pagrindus, kad būtų išvengta perteklinio šaunamojo ginklo ir prievartos panaudojimo atvejų.

Atsižvelgiant į Įstatymų projektų nuostatas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statute (toliau − STT statutas) nustatyti galimų prievartos rūšių (fizinės, psichinės) ir specialiųjų priemonių sąvokas, suvienodinti specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindus, kad būtų užtikrintas prievartos priemonių naudojimo teisėtumo sąlygos, kurios būtų tokios pat kaip ir Priimtuose dokumentuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai STT statute specialiųjų priemonių sąvoka, psichinės, fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos ir pagrindai skiriasi nuo Seimo priimtų Įstatymų projektų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma iš dalies suvienodinti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų prievartos, specialiųjų priemonių, šaunamojo ginklo panaudojimo teisinius pagrindus nustatančias nuostatas. 5.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo

rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario

26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo

metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas nėra susijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų, įstatymo projekto sąvoka „prievarta“ įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia

įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti:

1. Pareigūnų parengimo ir sugebėjimo veikti

situacijose, susijusiose su psichinės, fizinės prievartos bei šaunamojo ginklo panaudojimu, tikrinimo tvarką. 2. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Prievarta“, ,,specialiosios priemonės“, ,,šaunamasis ginklas“, ,,pareigūnai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Vyriausybės teiktus įstatymų projektus, priimtų dokumentų Nr. XII-2366 – XII-2371 bei atsižvelgiant į siekį nustatyti visoms teisėsaugos institucijoms aiškius ir nedviprasmiškus prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindus, prašome šį projektą Lietuvos Respublikos Seimo svarstyti skubos tvarka.

Teisės departamento išvada

2016-07-22 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO 2, 43 IR 44 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2016-07-27 Nr. XIIP-4637 Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiamos šios pastabos:

1. Teikiamo projekto

pavadinime jungtukas „ir“ rašytinas didžiosiomis raidėmis. 2. Teikiamo projekto 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama prievartos sąvoka, apibrėžime nurodant, kad prievarta gali būti psichinė ir fizinė. Kartu projekto 2 straipsnio pakeitimais naikinami psichinės ir fizinės prievartos apibrėžimai, įtvirtinti galiojančios statuto redakcijos 43 straipsnio 3 ir 4 dalyse (past. – vietoje to statuto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiama bendra blanketinė nuoroda į Ginklų ir šaudmenų kontrolės bei Policijos įstatymus). Atsižvelgiant į tai, kad psichinė ir fizinė prievarta yra svarbūs ir dažnai statute naudojami terminai, taip pat į tai, kad projektu statuto 2 straipsnyje apibrėžiama bendroji prievartos sąvoka, siūlytina psichinę ir fizinę prievartą taip pat apibrėžti statuto 2 straipsnyje. 3. Tikslintini teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 43 straipsnio naujos 5 dalies ir 3 straipsniu keičiamo statuto 44 straipsnio naujos 8 dalies lyginamieji variantai. Be to, projekto lyginamajame variante neatsispindi statuto galiojančios redakcijos 43 straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios. 4. Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 43 straipsnio naujoje 6 dalyje išbraukiami žodžiai

„prieš kurį“, vietoj jų įrašant žodžius „kurio atžvilgiu“. Manytina, kad šiame

kontekste tikslesnis galiojančioje statuto redakcijoje vartojamas terminas

„prieš kurį“. Be to, pastebėtina, kad atitinkama formuluotė išlaikoma projekto

2 straipsniu keičiamo statuto 43 straipsnio naujoje 7 dalyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2016-07-22 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR

TEISĖTVARKOS komitetas

PAPILDOMO

KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO 2, 43 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO (Nr. XIIP-4637)

2016-12-14 Nr. 102-P-45(6)

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas

Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėjas Adomas Puidokas, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovai: direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys, Teisės valdybos viršininkas Nerijus Andriusevičius, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnysis specialistas Mindaugas Gusčius, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai: Arūnas Šiukšta, Teisės skyriaus viršininkė Audronė Jakučionienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau

  • pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-07-27 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiamos šios pastabos:

1. Teikiamo

projekto pavadinime jungtukas „ir“ rašytinas didžiosiomis raidėmis. Pritarti

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-07-271

1 2.

Teikiamo projekto 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama prievartos sąvoka, apibrėžime nurodant, kad prievarta gali būti psichinė ir fizinė. Kartu projekto 2 straipsnio pakeitimais naikinami psichinės ir fizinės prievartos apibrėžimai, įtvirtinti galiojančios statuto redakcijos 43 straipsnio 3 ir 4 dalyse (past.

  • vietoje to statuto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiama bendra blanketinė

nuoroda į Ginklų ir šaudmenų kontrolės bei Policijos įstatymus). Atsižvelgiant į tai, kad psichinė ir fizinė prievarta yra svarbūs ir dažnai statute naudojami terminai, taip pat į tai, kad projektu statuto 2 straipsnyje apibrėžiama bendroji prievartos sąvoka, siūlytina psichinę ir fizinę prievartą taip pat apibrėžti statuto 2 straipsnyje. Nepritarti Pažymėtina, kad vadovaujantis Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 6.5. papunkčiu: „Teisės aktų terminai turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių nacionalinių, ypač tos pačios srities, teisės aktų terminais. Viename įstatyme apibrėžta sąvoka neturi būti apibrėžiama kituose įstatymuose, nebent specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai (tokiu atveju turėtų būti paminėta, kad šios sąvokos turinys yra būtent toks tik tam tikroje srityje) <...>“. Teikiamo projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiama bendra blanketinė nuoroda į Policijos įstatymą, kuriame fizinės ir psichinės prievartos sąvokos jau yra pateiktos, o Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto įstatyme taikomų fizinės ir psichinės prievartos sąvokų turinys yra analogiškas, todėl pakartotinai apibrėžti šias sąvokas netikslinga. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-07-272

3

3. Tikslintini

teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 43 straipsnio naujos 5 dalies ir 3 straipsniu keičiamo statuto 44 straipsnio naujos 8 dalies lyginamieji variantai.

Be to, projekto lyginamajame variante neatsispindi statuto

galiojančios redakcijos 43 straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios. Pritarti

4. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2016-07-272

4. Teikiamo

projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 43 straipsnio naujoje 6 dalyje išbraukiami žodžiai „prieš kurį“, vietoj jų įrašant žodžius „kurio atžvilgiu“. Manytina, kad šiame kontekste tikslesnis galiojančioje statuto redakcijoje vartojamas terminas „prieš kurį“. Be to, pastebėtina, kad atitinkama formuluotė išlaikoma projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 43 straipsnio naujoje 7 dalyje. Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių

partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: siūlyti

pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-4637, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už

  • 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:

Vitalijus Gailius, Julius Sabatauskas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė

Komiteto išvada

2016-12-16 · oficialus registras ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO

nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

PAGRINDINIO

KOMITETO

I

Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ

TARNYBOS STATUTO 2, 43 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

įstatymo projekto NR. XIIP-4637

2016 m. gruodžio 14 d. Nr. 104-P-60(1)

Vilnius

1. Komiteto

posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Rasa Šidlauskaitė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėjas Adomas Puidokas, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento atstovai: direktoriaus Darius Jauniškis, Teisės valdybos viršininkas Nerijus Andriusevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnysis specialistas Mindaugas Gusčius, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM direktoriaus pavaduotojas Arūnas Šiukšta, Teisės skyriaus viršininkė Audronė Jakučionienė, prezidentės patarėjas Vilmantas Vitkauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-07-27

1. Teikiamo

projekto pavadinime jungtukas „ir“ rašytinas didžiosiomis raidėmis. Pritarti

2. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2016-07-271

2. Teikiamo projekto 1

straipsnio 1 dalyje apibrėžiama prievartos sąvoka, apibrėžime nurodant, kad prievarta gali būti psichinė ir fizinė.

Kartu projekto 2 straipsnio pakeitimais naikinami psichinės ir fizinės prievartos apibrėžimai, įtvirtinti galiojančios statuto redakcijos 43 straipsnio 3 ir 4 dalyse (past. – vietoje to statuto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiama bendra blanketinė nuoroda į Ginklų ir šaudmenų kontrolės bei Policijos įstatymus). Atsižvelgiant į tai, kad psichinė ir fizinė prievarta yra svarbūs ir dažnai statute naudojami terminai, taip pat į tai, kad projektu statuto 2 straipsnyje apibrėžiama bendroji prievartos sąvoka, siūlytina psichinę ir fizinę prievartą taip pat apibrėžti statuto 2 straipsnyje. Nepritarti Pažymėtina, kad vadovaujantis Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 6.5. papunkčiu: „Teisės aktų terminai turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių nacionalinių, ypač tos pačios srities, teisės aktų terminais. Viename įstatyme apibrėžta sąvoka neturi būti apibrėžiama kituose įstatymuose, nebent specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai (tokiu atveju turėtų būti paminėta, kad šios sąvokos turinys yra būtent toks tik tam tikroje srityje) <...>“. Teikiamo projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiama bendra blanketinė nuoroda į Policijos įstatymą, kuriame fizinės ir psichinės prievartos sąvokos jau yra pateiktos, o Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto įstatyme taikomų fizinės ir psichinės prievartos sąvokų turinys yra analogiškas, todėl pakartotinai apibrėžti šias sąvokas netikslinga. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-07-272

3. Tikslintini

teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 43 straipsnio naujos 5 dalies ir 3 straipsniu keičiamo statuto 44 straipsnio naujos 8 dalies lyginamieji variantai.

Be to, projekto lyginamajame variante neatsispindi statuto

galiojančios redakcijos 43 straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios. Pritarti

4. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2016-07-272

4. Teikiamo projekto 2

straipsniu keičiamo statuto 43 straipsnio naujoje 6 dalyje išbraukiami žodžiai „prieš kurį“, vietoj jų įrašant žodžius „kurio atžvilgiu“. Manytina, kad šiame kontekste tikslesnis galiojančioje statuto redakcijoje vartojamas terminas „prieš kurį“. Be to, pastebėtina, kad atitinkama formuluotė išlaikoma projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 43 straipsnio naujoje 7 dalyje. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-12-14

6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą

Nr. XIIP-4637, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento

pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir

pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4637(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už

  • 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas

Bakas

10. Komiteto narių atskiroji

nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-4637(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro patarėjas Paulius Bačiulis