Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58(1), 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projektas

Lyginamasis variantas

2021-12-01 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58¹, 59 STRAIPSNIŲ, II skyriaus PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 3 PRIEDU ĮSTATYMAS

2021 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 3 4 priede.“

2Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Apmokestinant akcizais akmens anglis, koksą, lignitą, šildymui skirtas durpes, taikomos tik šio įstatymo 20, 21, 22, 43 straipsnių ir II skyriaus penktojo skirsnio nuostatos.“

3Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Apmokestinant akcizais gamtines dujas, taikomos tik šio įstatymo 20, 21, 22, straipsnių, 43 straipsniųo 1 ir 2 dalių ir II skyriaus šeštojo skirsnio nuostatos.“

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) energiniai produktai ir jų išskiriamas CO₂ kiekis;“. 2. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Visi kiti šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti angliavandeniliai, išskyrus durpes, tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip šildymui skirtas kuras. Šioje dalyje nurodytiems produktams Jiems taikomi akcizų tarifai, šiame įstatyme nustatyti atitinkamam ekvivalentiškam energiniam produktui, vietoj kurio produktas parduodamas arba naudojamas.“

3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Papildyti 3 straipsnį 8¹ dalimi:

„8¹. Anglies dioksido dedamoji (toliau – CO₂ dedamoji) – eurais išreiškiama akcizų tarifo dalis, taikoma akcizais apmokestinamam energiniam produktui.“

4 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

1Pripažinti netekusiu galios 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

8) dehidratuotas etilo alkoholis, skirtas biodegalų ir (ar) jų komponentų, ir (ar) biokuro gamybai Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas) nustatyta tvarka. 2. Papildyti 27 straipsnio 1 dalį 9 punktu:

„9) etilo alkoholis, skirtas moksliniams tyrimams.“

3Papildyti 27 straipsnio 1 dalį 10 punktu:

„10) etilo alkoholis, naudojamas medicinos priemonių gamybos procesuose, jeigu galutiniame produkte nėra alkoholio.“

4Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Panaikinus akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, ir 8 9 ir 10 punktuose, akcizai neskaičiuojami. Konkrečią šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

5 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„35 straipsnis. Variklių benzinui taikomi akcizų tarifai

Variklių benzinui taikomi tokie akcizų tarifai:

1) bešviniam benzinui akcizų tarifas, susidedantis iš:

a) pastoviosios dalies – 466 eurų už 1 000 litrų produkto;

b) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede;

2) benzinui, turinčiam švino, akcizų tarifas, susidedantis iš:

a) pastoviosios dalies – 579,24 euro už 1 000 litrų produkto.;

b) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.“

6 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„36 straipsnis. Žibalui taikomi akcizų tarifai

Žibalui taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 330,17 euro už 1 000 litrų produkto;

2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.“

7 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai

1.

Gazoliams taikomas 372 410 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 2. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 21,14 140 euroų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas. 3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

2Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių, bet ne daugiau kaip 100 000 litrų. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

3Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių, bet ne daugiau kaip 100 50 000 litrų.

Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

8 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai

1Gazoliams taikomas 410 466 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 2. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 140 372 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas. 3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

9 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai

1Gazoliams, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 466 500 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.;

2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede. 2.

2Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 372 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.;

2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede. 3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių, bet ne daugiau kaip 100 000 litrų. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

10 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Skystajam kurui (mazutams), atitinkančiam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus požymius, orimulsijai taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 15,06 euro už toną produkto akcizų tarifas.;

2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.“

11 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai

Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas;

2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.“

12 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiu galios 40 straipsnį. 40 straipsnis. Akcizų lengvatos energiniams produktams iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais 1.

Šio straipsnio nuostatos taikomos energiniams produktams, kurie pagaminti iš šioje dalyje nurodytų produktų arba kurių sudėtyje yra vienas ar keli šioje dalyje nurodyti produktai:

1) klasifikuojami KN 1507–1518 pozicijose;

2) klasifikuojami KN 3824 90 55, 3824 90 80–3824 90 99 subpozicijose (šios nuostatos taikomos tik tai daliai, kuri pagaminta iš biomasės);

3) klasifikuojami KN 2207 20 00 ir 2905 11 00 subpozicijose, jeigu jie nėra sintetinės kilmės;

4) pagaminti iš biomasės (kaip ji apibrėžta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme), įskaitant produktus, klasifikuojamus KN 4401 ir 4402 pozicijose. 2. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų sudėtyje yra vandens (KN 2201 pozicija ir 2851 00 10 subpozicija). 3. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tiems produktams, kurie atitinka Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme biodegalams ir (ar) biokurui keliamus reikalavimus. 4. Šio straipsnio reikalavimus ir Europos standartizacijos komiteto patvirtintus standartus EN 14214 ir CEN/TS 15293 atitinkantiems biodegalų ir degalų mišiniams taikomas šio įstatymo 35–39 straipsniuose nustatytas akcizų tarifas, sumažintas dalimi, proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais) biodegalų ir degalų mišinyje. 5. Kitiems šio straipsnio reikalavimus atitinkantiems produktams, nenurodytiems šio straipsnio 4 dalyje, taikomas šio įstatymo 35–39 straipsniuose nustatytas akcizų tarifas. 6. Šiame straipsnyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą turinčių asmenų pagamintiems, taip pat iš kitos valstybės narės atgabentiems arba importuotiems produktams. 13 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis.

Energiniams produktams taikomų akcizų skaičiavimo metodas Akcizų tarifas už energinius produktus, nurodytus šio įstatymo 35, 36, 37, ir 37¹ ir 40 straipsniuose, nustatytas, kai produkto temperatūra yra 15 °C. Akcizų perskaičiavimo metodiką tais atvejais, kai produktas yra kitokios temperatūros, nustato centrinis mokesčių administratorius.“

14 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„43 straipsnis. Specialūs atvejai, kai energiniai produktai atleidžiami nuo akcizų

1Be šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atleidimo atvejų, nuo akcizų atleidžiami:

1) orlaivių degalai, kurie tiekiami oro navigacijos tikslams (įskaitant orlaivių degalus, naudojamus orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatacijai ir aptarnavimui), išskyrus orlaivių degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams naudojamus orlaivius. Orlaivis laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams, kai juo naudojasi orlaivio savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energinių produktų, kuriems taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;

2) laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Sąjungos vandenyse tikslams (įskaitant žvejybą), išskyrus laivų degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams naudojamus laivus. Laivas laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams, kai juo naudojasi laivo savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams.

Energinių produktų, kuriems taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;

3) energiniai produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai;

4) energiniai produktai, sunaudojami visų rūšių elektros energijos gamybos procese, išskyrus energinius produktus, sunaudojamus gamintojo reikmėms kaip variklių degalai arba kaip šildymui skirtas kuras, kuriems akcizai taikomi bendra tvarka;

5) naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, išpilstyti į buitinius dujų balionus;

6) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, įsigyjami arba importuojami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų, tiekiančių (naudojančių) jas (juos) buitinėms reikmėms (šildymui, maisto ruošimui ir pan.), įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos dujas į buitinius dujų balionus;

7) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, registruotų vartotojų tiekiami į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami tik buitinėms reikmėms;

85) energiniai produktai, į Lietuvos Respubliką įvežami standartiniuose gamintojo prie visų to paties tipo transporto priemonių nuolatinai pritvirtinamuose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytuose kuro bakuose ir tepalų talpyklose, iš kurių kuras ir tepalai tiesiogiai patenka į transporto priemonės kuro tiekimo ir tepimo sistemas arba naudojamas aušinimo ar kitose sistemose. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir apribojimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Apskaitos reikalavimus šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytiems registruotiems vartotojams nustato centrinis mokesčių administratorius.“

2Papildyti 43 straipsnį 1¹dalimi:

„1¹.

CO₂ dedamoji netaikoma energiniams produktams, kurie naudojami kaip šildymui skirtas kuras arba kaip variklių degalai stacionarioje įrangoje ar įrangoje, kuri naudojama statyboje, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

1) energinius produktus naudoja daug energijos suvartojantis juridinis asmuo;

2) energiniai produktai naudojami įrenginiuose arba jų dalyse, kurie naudojami vykdant Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 1 priede nurodytą veiklą.“

3Papildyti 43 straipsnį 1²dalimi:

„1². Šiame straipsnyje daug energijos suvartojančiu juridiniu asmeniu laikomas juridinis asmuo, kuris atitinka vieną iš šių sąlygų:

1) energinių produktų ir elektros energijos, naudojamų šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais, pirkimo kaina ar gamybos savikaina (išskyrus atskaitomą pridėtinės vertės mokesčio sumą) sudaro ne mažiau kaip 3 procentus gamybos vertės (kuri apskaičiuojama prie pajamų (išskyrus pridėtinės vertės mokestį), įskaitant bet kokias subsidijas ar dotacijas, turinčias įtakos galutinei prekės arba paslaugos kainai, kaip jos apibrėžtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, pridėjus pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos ir įsigytų prekių ir (ar) paslaugų, skirtų perparduoti, pokyčių sumą, atėmus prekių ir (ar) paslaugų, skirtų perparduoti, pirkimo sumą (išskyrus atskaitomą pridėtinės vertės mokesčio sumą)) per kalendorinius metus;

2) mokėtina akcizų suma už energinius produktus ir elektros energiją, naudojamus šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais, sudaro ne mažiau kaip 0,5 procento skirtumo tarp visų pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų pardavimų, įskaitant eksportą, sumų (išskyrus pridėtinės vertės mokestį) ir pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų pirkimų, įskaitant importą, sumų (išskyrus atskaitomą pridėtinės vertės mokesčio sumą) per kalendorinius metus.“

4Papildyti 43 straipsnį 1³dalimi:

„1³.

CO₂ dedamoji netaikoma:

1) naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į buitinius dujų balionus;

2) neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, įsigyjamiems arba importuojamiems centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų, tiekiančių (naudojančių) jas (juos) buitinėms reikmėms (šildymui, maisto ruošimui ir pan.), įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos dujas į buitinius dujų balionus;

3) neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų tiekiamiems į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami tik buitinėms reikmėms;“. 5. Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1¹, 1² ir 1³dalyse nustatytos lengvatos taikomos tiesiogiai arba grąžinant CO₂ dedamąją. Šio straipsnio 1, 1¹, 1² ir 1³dalyjese nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir apribojimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Apskaitos reikalavimus šio straipsnio 1³ dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems registruotiems vartotojams nustato centrinis mokesčių administratorius.“

15 straipsnis. II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimas

Pakeisti II skyriaus penktąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„PENKTASIS SKIRSNIS

AKMENS ANGLIŲ, KOKSO, IR LIGNITO IR ŠILDYMUI SKIRTŲ DURPIŲ APMOKESTINIMAS

51 straipsnis. Prievolė mokėti akcizus už akmens anglis, koksą, ir lignitą ir šildymui skirtas durpes 1.

Prievolė mokėti akcizus už akmens anglis, koksą, ir lignitą ir šildymui skirtas durpes atsiranda, kai jie:

1) parduodami ar kitaip perduodami asmeniui, kuris nėra centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotas akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjas (toliau – registruotas akmens anglių, kokso, lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjas), arba

2) gaunami iš kitos valstybės narės gaunami asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjas, arba

3) importuojami asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjas, arba

4) suvartojami registruoto akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjo savoms reikmėms. 2. Akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjų registravimo ir išregistravimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. 52 straipsnis. Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą, šildymui skirtas durpes mokėtojai Akcizų už akmens anglis, koksą, ir (arba) lignitą ir (arba) šildymui skirtas durpes mokėtojai yra registruoti akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjai, importuotojai (kiti negu registruoti akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjai), taip pat kiti asmenys, kurie nėra registruoti akmens anglių, kokso, lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjai, jeigu jie gavo akmens anglis, koksą, ir (arba) lignitą ir (arba) šildymui skirtas durpes iš kitos valstybės narės. 53 54 straipsnis. Akmens anglims, koksui, lignitui ir šildymui skirtoms durpėms taikomi akcizų tarifai

1Akmens anglims, išskyrus akmens anglis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, taikomas 7,53 euro už toną produkto akcizų tarifas. 2.

2Akmens anglims, naudojamoms verslo reikmėms, taikomas 3,77 euro už toną produkto akcizų tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik akmens anglims, parduodamoms ar kitaip perduodamoms asmeniui, turinčiam centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame įstatyme akmens anglių naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. 2. Koksui ir lignitui taikomas 8,98 euro už toną produkto akcizų tarifas. 3. Šildymui skirtoms durpėms taikomas 10 eurų už toną produkto akcizų tarifas. 54 straipsnis. Atleidimas nuo akcizų

1Nuo akcizų atleidžiami akmens anglys, koksas, lignitas ir šildymui skirtos durpės:

1) išgabenami į kitą valstybę narę;

2) eksportuojami. 2. Tais atvejais, kai akcizai už akmens anglis, koksą, lignitą ir šildymui skirtas durpes, kurie vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis yra atleidžiami nuo akcizų, yra sumokėti, jie grąžinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 55 straipsnis. Akcizų už koksą ir lignitą tarifai

1Koksui ir lignitui, išskyrus koksą ir lignitą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, taikomas 8,98 euro už toną produkto akcizų tarifas. 2. Koksui ir lignitui, naudojamiems verslo reikmėms, taikomas 4,63 euro už toną produkto akcizų tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik koksui ir lignitui, parduodamiems ar kitaip perduodamiems asmeniui, turinčiam centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame įstatyme kokso ir lignito naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris savarankiškai vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. 565 straipsnis. Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą, šildymui skirtas durpes deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas

1.

Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą, šildymui skirtas durpes mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos registruotas akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjas, taip pat kitas asmuo, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso, lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjas, gavęs iš kitos valstybės narės akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių, privalo vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju, pateikti akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą, šildymui skirtas durpes deklaraciją. Deklaracijos formą ir užpildymo taisykles nustato centrinis mokesčių administratorius. Joje privalo būti deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už akmens anglis, koksą, ir (arba) lignitą ir (arba) šildymui skirtas durpes, už kuriuos šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prievolė sumokėti akcizus atsirado tą mokestinį laikotarpį. Akcizai sumokami iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos. 2. Jeigu asmuo netenka registruoto akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjo statuso, jis privalo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju, akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą, šildymui skirtas durpes deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą įsigytą akmens anglių, kokso, lignito, šildymui skirtų durpių kiekį, už kurį dar nesumokėti akcizai, ir juos sumokėti iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos. 3.

3Už asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjas, importuotas akmens anglis, koksą, ir (arba) lignitą ir (arba) šildymui skirtas durpes akcizai sumokami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tokiais pačiais terminais ir tvarka, kaip būtų mokami importo muitai už šiuos produktus (jeigu jie šiems produktams būtų nustatyti), kaip tai nustatyta Sąjungos muitinės kodekse, jį papildančiuose ir įgyvendinančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose.“

16 straipsnis. 58¹ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 58¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) gamtinės dujos, naudojamos kaip variklių degalai, išskyrus naudojamas stacionariose įrangose;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 58¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4) buitiniams gamtinių dujų vartotojams, kaip jie apibrėžti Gamtinių dujų įstatyme, taip pat asmenims, kurie pagal Labdaros ir paramos įstatymą turi paramos gavėjo statusą, tiekiamos gamtinės dujos;

17 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„59 straipsnis. Gamtinėms dujoms taikomi akcizų tarifai

1Gamtinėms dujoms, išskyrus šio straipsnio 2, ir 3 ir 4 dalyse nurodytas gamtines dujas, taikomas 23,60 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas. 2. Gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taikomas 1,08 1,50 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas. 3. Gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms, taikomas 0,54 1 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas. Šiame įstatyme gamtinių dujų kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. 4.

4Gamtinėms dujoms, kurios tiekiamos buitiniams gamtinių dujų vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, taip pat asmenims, kurie pagal Labdaros ir paramos įstatymą turi paramos gavėjo statusą, taikomas 0,50 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas.“ 18 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju 3 priedu Papildyti Įstatymą nauju 3 priedu:

„Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3 priedas

CO₂ DEDAMOJI 2025–2030 METAIS Energiniai produktai 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2028 m. 2029 m. 2030 m. Benzinas, Eur/1 000 l^24487296120 144 Žibalas, Eur/1 000 l 27,1 54,2 81,3 108,4 135,5 162,6 Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti gazoliai, KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai, Akcizų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai), Eur/1 000 l 26,2 52,4 78,6 104,8 131 157,2 Akcizų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai), Eur/t 31,2 62,4 93,6 124,8 156 187,2 Naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai (išskyrus gamtines dujas), Eur/t 30,6 61,2 91,8 122,4

153 183,6 Akmens anglys, Eur/t 21,8 43,6 65,4 87,2

109 130,8 Koksas ir lignitas, Eur/t

32^6496128160 192 Šildymui skirtos durpės, Eur/t 16,6 33,2 49,8 66,4⁸³ 99,6“. 19 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Buvusį Įstatymo 3 priedą laikyti 4 priedu. 20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalis, 2 straipsnio 1 dalį, 3, 5 ir 6 straipsnius, 7 straipsnio 2 ir 3 dalis, 8, 9, 10 ir 11 straipsnius, 14 straipsnio 2–5 dalis, 16 straipsnio 2 dalį, 17, 18 ir 19 straipsnius ir šio straipsnio 9–14 dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 4.

4Šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalys, 2 straipsnio 1 dalis, 3, 5, 6, 9, 10 ir 11 straipsniai, 14 straipsnio 2–5 dalys, 16 straipsnio 2 dalis, 17, 18 ir 19 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 5. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 6. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 53 straipsnio redakcija:

„53 straipsnis. Akmens anglims, koksui, lignitui ir šildymui skirtoms durpėms taikomi akcizų tarifai

1Akmens anglims taikomas 7,53 euro 15 eurų už toną produkto akcizų tarifas. 2. Koksui ir lignitui taikomas 8,98 euro 15 eurų už toną produkto akcizų tarifas. 3. Šildymui skirtoms durpėms taikomas 10 20 eurų už toną produkto akcizų tarifas.“

72025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Akcizų įstatymo 53 straipsnio redakcija:

„53 straipsnis. Akmens anglims, koksui, lignitui ir šildymui skirtoms durpėms taikomi akcizų tarifai

1Akmens anglims taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 15 30 eurų už toną produkto akcizų tarifas;

2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede. 2. Koksui ir lignitui taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 15 30 eurų už toną produkto akcizų tarifas;

2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede. 3. Šildymui skirtoms durpėms taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 20 eurų už toną produkto akcizų tarifas;

2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.“ 8.

Asmenys, prekiaujantys šildymui skirtomis durpėmis ir 2023 m. sausio 1 d. laikantys šildymui skirtas durpes, privalo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka per 5 darbo dienas inventorizuoti 2023 m. sausio 1 d. jiems nuosavybės teise priklausančias šildymui skirtas durpes ir pateikti inventorizacijos aktą mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie registruoti mokesčių mokėtojais. Šioje dalyje nurodyti asmenys iki 2023 m. vasario 15 d. privalo deklaruoti ir sumokėti akcizus šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 9. Dėl atleidimo nuo akcizų už etilo alkoholį, skirtą moksliniams tyrimams, arba už etilo alkoholį, naudojamą medicinos priemonių gamybos procesuose, jeigu galutiniame produkte nėra alkoholio, asmenys turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą subjektą jos nustatyta tvarka nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. liepos 31 d. priima šio straipsnio 9 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 11. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, centrinis mokesčių administratorius iki 2022 m. rugsėjo 30 d. priima šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. balandžio 30 d. priima šio straipsnio 3 dalyje nurodytų šio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. rugsėjo 30 d. priima šio straipsnio 4 dalyje nurodytų šio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 14.

14Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. balandžio 30 d. priima šio straipsnio 5 dalyje nurodytų šio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2023-04-21 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58¹, 59 STRAIPSNIŲ, II skyriaus PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 3 PRIEDU 40 straipsnio pripažinimo , IR netekusiu galios

ĮSTATYMAS

2023 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 3 4 priede.“

2Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Apmokestinant akcizais akmens anglis, koksą, lignitą, šildymui skirtas durpes, taikomos tik šio įstatymo 20, 21, 22, 43 straipsnių ir II skyriaus penktojo skirsnio nuostatos.“

3Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Apmokestinant akcizais gamtines dujas, taikomos tik šio įstatymo 20, 21, 22, straipsnių, 43 straipsniųo 1 ir 2 dalių ir II skyriaus šeštojo skirsnio nuostatos.“

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) energiniai produktai ir jų išskiriamo anglies dioksido (CO₂) kiekis;“. 2. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Visi kiti šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti angliavandeniliai, išskyrus durpes, tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip šildymui skirtas kuras. Šioje dalyje nurodytiems produktams Jiems taikomi akcizų tarifai, šiame įstatyme nustatyti atitinkamam ekvivalentiškam energiniam produktui, vietoj kurio produktas parduodamas arba naudojamas.“

3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Papildyti 3 straipsnį 8¹ dalimi:

„8¹. Anglies dioksido dedamoji (toliau – CO₂ dedamoji) – eurais išreiškiama akcizų tarifo dalis, taikoma akcizais apmokestinamam energiniam produktui.“

4 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

1Pripažinti netekusiu galios 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

8) dehidratuotas etilo alkoholis, skirtas biodegalų ir (ar) jų komponentų, ir (ar) biokuro gamybai Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas) nustatyta tvarka. 2. Papildyti 27 straipsnio 1 dalį 9 ir 10 punktais:

„9) etilo alkoholis, skirtas moksliniams tyrimams.“

„10) etilo alkoholis, naudojamas medicinos priemonių gamybos procesams, jeigu galutiniame produkte nėra etilo alkoholio.“

3Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Panaikinus akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 9 ir 10 punktuose, akcizai neskaičiuojami. Konkrečią šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

5 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„35 straipsnis. Variklių benzinui taikomi akcizų tarifai

Variklių benzinui taikomi tokie akcizų tarifai:

1) bešviniam benzinui akcizų tarifas, susidedantis iš:

a) pastoviosios dalies – 466 eurų už 1 000 litrų produkto;

b) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede;

2) benzinui, turinčiam švino, akcizų tarifas, susidedantis iš:

a) pastoviosios dalies – 579,24 euro už 1 000 litrų produkto.;

b) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.“

6 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„36 straipsnis. Žibalui taikomi akcizų tarifai

Žibalui taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 330,17 euro už 1 000 litrų produkto;

2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.“

7 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai

1.

Gazoliams taikomas 372 410 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 2. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 21,14 60 euroų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas. 3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

2Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai

1Gazoliams , jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 410 466 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.;

2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede. 2. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.;

2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede. 3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių.

Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

3Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) pastoviosios dalies – 466 500 eurų už 1000 litrų produkto;“. 8 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Skystajam kurui (mazutams), atitinkančiam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus požymius, orimulsijai taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 15,06 euro už toną produkto akcizų tarifas.;

2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.“

9 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai

Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas;

2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.“

10 straipsnis. 40 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 40 straipsnį. 40 straipsnis. Akcizų lengvatos energiniams produktams iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais 1.

Šio straipsnio nuostatos taikomos energiniams produktams, kurie pagaminti iš šioje dalyje nurodytų produktų arba kurių sudėtyje yra vienas ar keli šioje dalyje nurodyti produktai:

1) klasifikuojami KN 1507–1518 pozicijose;

2) klasifikuojami KN 3824 90 55, 3824 90 80–3824 90 99 subpozicijose (šios nuostatos taikomos tik tai daliai, kuri pagaminta iš biomasės);

3) klasifikuojami KN 2207 20 00 ir 2905 11 00 subpozicijose, jeigu jie nėra sintetinės kilmės;

4) pagaminti iš biomasės (kaip ji apibrėžta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme), įskaitant produktus, klasifikuojamus KN 4401 ir 4402 pozicijose. 2. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų sudėtyje yra vandens (KN 2201 pozicija ir 2851 00 10 subpozicija). 3. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tiems produktams, kurie atitinka Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme biodegalams ir (ar) biokurui keliamus reikalavimus. 4. Šio straipsnio reikalavimus ir Europos standartizacijos komiteto patvirtintus standartus EN 14214 ir CEN/TS 15293 atitinkantiems biodegalų ir degalų mišiniams taikomas šio įstatymo 35–39 straipsniuose nustatytas akcizų tarifas, sumažintas dalimi, proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais) biodegalų ir degalų mišinyje. 5. Kitiems šio straipsnio reikalavimus atitinkantiems produktams, nenurodytiems šio straipsnio 4 dalyje, taikomas šio įstatymo 35–39 straipsniuose nustatytas akcizų tarifas. 6. Šiame straipsnyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą turinčių asmenų pagamintiems, taip pat iš kitos valstybės narės atgabentiems arba importuotiems produktams. 11 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis.

Energiniams produktams taikomų akcizų skaičiavimo metodas Akcizų tarifas už energinius produktus, nurodytus šio įstatymo 35, 36, 37, ir 37¹ ir 40 straipsniuose, nustatytas, kai produkto temperatūra yra 15 °C. Akcizų perskaičiavimo tais atvejais, kai produktas yra kitokios temperatūros, metodiką nustato centrinis mokesčių administratorius.“

12 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„43 straipsnis. Specialūs atvejai, kai energiniai produktai atleidžiami nuo akcizų

1Be šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atleidimo atvejų, nuo akcizų atleidžiami:

1) orlaivių degalai, kurie tiekiami oro navigacijos tikslams (įskaitant orlaivių degalus, naudojamus orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatacijai ir aptarnavimui), išskyrus orlaivių degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams naudojamus orlaivius. Orlaivis laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams, kai juo naudojasi orlaivio savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energinių produktų, kuriems taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;

2) laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Sąjungos vandenyse tikslams (įskaitant žvejybą), išskyrus laivų degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams naudojamus laivus. Laivas laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams, kai juo naudojasi laivo savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams.

Energinių produktų, kuriems taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;

3) energiniai produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai;

4) energiniai produktai, sunaudojami visų rūšių elektros energijos gamybos procese, išskyrus energinius produktus, sunaudojamus gamintojo reikmėms kaip variklių degalai arba kaip šildymui skirtas kuras, kuriems akcizai taikomi bendra tvarka;

5) naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, išpilstyti į buitinius dujų balionus;

6) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, įsigyjami arba importuojami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų, tiekiančių (naudojančių) jas (juos) buitinėms reikmėms (šildymui, maisto ruošimui ir pan.), įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos dujas į buitinius dujų balionus;

7) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, registruotų vartotojų tiekiami į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami tik buitinėms reikmėms;

85) energiniai produktai, į Lietuvos Respubliką įvežami standartiniuose gamintojo prie visų to paties tipo transporto priemonių nuolatinai pritvirtinamuose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytuose kuro bakuose ir tepalų talpyklose, iš kurių kuras ir tepalai tiesiogiai patenka į transporto priemonės kuro tiekimo ir tepimo sistemas arba naudojamas aušinimo ar kitose sistemose. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir apribojimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Apskaitos reikalavimus šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytiems registruotiems vartotojams nustato centrinis mokesčių administratorius.“

2Papildyti 43 straipsnį 1¹, 1², 1³dalimis:

„1¹.

CO₂ dedamoji netaikoma energiniams produktams, kurie naudojami kaip šildymui skirtas kuras arba kaip variklių degalai stacionarioje įrangoje ar įrangoje, kuri naudojama statyboje, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

1) energinius produktus naudoja daug energijos suvartojantis juridinis asmuo;

2) energiniai produktai naudojami įrenginiuose arba jų dalyse, kurie naudojami vykdant Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 1 priede nurodytą veiklą.“ 1². Šiame straipsnyje daug energijos suvartojančiu juridiniu asmeniu laikomas juridinis asmuo, kuris atitinka vieną iš šių sąlygų:

1) energinių produktų ir elektros energijos, naudojamų šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais, pirkimo kaina ar gamybos savikaina (išskyrus atskaitomą pridėtinės vertės mokesčio sumą) sudaro ne mažiau kaip 3 procentus gamybos vertės (kuri apskaičiuojama prie pajamų (išskyrus pridėtinės vertės mokestį), įskaitant bet kokias subsidijas ar dotacijas, turinčias įtakos galutinei prekės arba paslaugos kainai, kaip jos apibrėžtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, pridėjus pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos ir įsigytų prekių ir (ar) paslaugų, skirtų perparduoti, pokyčių sumą, atėmus prekių ir (ar) paslaugų, skirtų perparduoti, pirkimo sumą (išskyrus atskaitomą pridėtinės vertės mokesčio sumą)) per kalendorinius metus;

2) mokėtina akcizų suma už energinius produktus ir elektros energiją, naudojamus šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais, sudaro ne mažiau kaip 0,5 procento skirtumo tarp visų pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų pardavimų, įskaitant eksportą, sumų (išskyrus pridėtinės vertės mokestį) ir pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų pirkimų, įskaitant importą, sumų (išskyrus atskaitomą pridėtinės vertės mokesčio sumą) per kalendorinius metus.“ 1³.

Šiame straipsnyje daug energijos suvartojančiu juridiniu asmeniu laikomas juridinis asmuo, kuris atitinka vieną iš šių sąlygų:

1) energinių produktų ir elektros energijos, naudojamų šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais, pirkimo kaina ar gamybos savikaina (išskyrus atskaitomą pridėtinės vertės mokesčio sumą) sudaro ne mažiau kaip 3 procentus gamybos vertės (kuri apskaičiuojama prie pajamų (išskyrus pridėtinės vertės mokestį), įskaitant bet kokias subsidijas ar dotacijas, turinčias įtakos galutinei prekės arba paslaugos kainai, kaip jos apibrėžtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, pridėjus pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos ir įsigytų prekių ir (ar) paslaugų, skirtų perparduoti, pokyčių sumą, atėmus prekių ir (ar) paslaugų, skirtų perparduoti, pirkimo sumą (išskyrus atskaitomą pridėtinės vertės mokesčio sumą)) per kalendorinius metus;

2) mokėtina akcizų suma už energinius produktus ir elektros energiją, naudojamus šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais, sudaro ne mažiau kaip 0,5 procento skirtumo tarp visų pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų pardavimų, įskaitant eksportą, sumų (išskyrus pridėtinės vertės mokestį) ir pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų pirkimų, įskaitant importą, sumų (išskyrus atskaitomą pridėtinės vertės mokesčio sumą) per kalendorinius metus.“ 1³. CO₂ dedamoji netaikoma:

1) naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į buitinius dujų balionus;

2) neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, įsigyjamiems arba importuojamiems centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų, tiekiančių (naudojančių) jas (juos) buitinėms reikmėms (šildymui, maisto ruošimui ir pan.), įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos dujas į buitinius dujų balionus;

3) neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų tiekiamiems į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami tik buitinėms reikmėms;“.

5Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1¹, 1² ir 1³dalyse nustatytos lengvatos taikomos tiesiogiai arba grąžinant CO₂ dedamąją. Šio straipsnio 1, 1¹, 1² ir 1³dalyjese nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir apribojimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Apskaitos reikalavimus šio straipsnio 1³ dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems registruotiems vartotojams nustato centrinis mokesčių administratorius.“

13 straipsnis. II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimas

Pakeisti II skyriaus penktąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„PENKTASIS SKIRSNIS

AKMENS ANGLIŲ, KOKSO, IR LIGNITO IR ŠILDYMUI SKIRTŲ DURPIŲ APMOKESTINIMAS

51 straipsnis. Prievolė mokėti akcizus už akmens anglis, koksą, ir lignitą ir šildymui skirtas durpes 1.

Prievolė mokėti akcizus už akmens anglis, koksą, ir lignitą ir šildymui skirtas durpes atsiranda, kai jie:

1) parduodami ar kitaip perduodami asmeniui, kuris nėra centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotas akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjas (toliau – registruotas akmens anglių, kokso, lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjas), arba

2) gaunami iš kitos valstybės narės gaunami asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjas, arba

3) importuojami asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjas, arba

4) suvartojami registruoto akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjo savoms reikmėms. 2. Akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjų registravimo ir išregistravimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. 52 straipsnis. Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą, šildymui skirtas durpes mokėtojai Akcizų už akmens anglis, koksą, ir (arba) lignitą ir (arba) šildymui skirtas durpes mokėtojai yra registruoti akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjai, importuotojai (kiti negu registruoti akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjai), taip pat kiti asmenys, kurie nėra registruoti akmens anglių, kokso, lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjai, jeigu jie gavo akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių iš kitos valstybės narės. 53 54 straipsnis. Akmens anglims, koksui, lignitui ir šildymui skirtoms durpėms taikomi akcizų tarifai

1Akmens anglims, išskyrus akmens anglis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, taikomas 7,53 euro už toną produkto akcizų tarifas. 2.

2Akmens anglims, naudojamoms verslo reikmėms, taikomas 3,77 euro už toną produkto akcizų tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik akmens anglims, parduodamoms ar kitaip perduodamoms asmeniui, turinčiam centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame įstatyme akmens anglių naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. 2. Koksui ir lignitui taikomas 8,98 euro už toną produkto akcizų tarifas. 3. Šildymui skirtoms durpėms taikomas 10 eurų už toną produkto akcizų tarifas. 54 straipsnis. Atleidimas nuo akcizų

1Nuo akcizų atleidžiami akmens anglys, koksas, lignitas ir šildymui skirtos durpės:

1) išgabenami į kitą valstybę narę;

2) eksportuojami. 2. Tais atvejais, kai akcizai už akmens anglis, koksą, lignitą ir šildymui skirtas durpes, kurie vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis yra atleidžiami nuo akcizų, yra sumokėti, jie grąžinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 55 straipsnis. Akcizų už koksą ir lignitą tarifai

1Koksui ir lignitui, išskyrus koksą ir lignitą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, taikomas 8,98 euro už toną produkto akcizų tarifas. 2. Koksui ir lignitui, naudojamiems verslo reikmėms, taikomas 4,63 euro už toną produkto akcizų tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik koksui ir lignitui, parduodamiems ar kitaip perduodamiems asmeniui, turinčiam centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame įstatyme kokso ir lignito naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris savarankiškai vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. 565 straipsnis. Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą, šildymui skirtas durpes deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas

1.

Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą, šildymui skirtas durpes mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos registruotas akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjas, taip pat kitas asmuo, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso, lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjas, gavęs iš kitos valstybės narės akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių, privalo vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju, pateikti akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą, šildymui skirtas durpes deklaraciją. Deklaracijos formą ir užpildymo taisykles nustato centrinis mokesčių administratorius. Joje privalo būti deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už akmens anglis, koksą, ir (arba) lignitą ir (arba) šildymui skirtas durpes, už kuriuos šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prievolė sumokėti akcizus atsirado tą mokestinį laikotarpį. Akcizai sumokami iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos. 2. Jeigu asmuo netenka registruoto akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjo statuso, jis privalo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju, akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą, šildymui skirtas durpes deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą įsigytą akmens anglių, kokso, lignito, šildymui skirtų durpių kiekį, už kurį dar nesumokėti akcizai, ir juos sumokėti iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos. 3.

3Už asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso, ir (arba) lignito ir (arba) šildymui skirtų durpių tiekėjas, importuotas akmens anglis, koksą, ir (arba) lignitą ir (arba) šildymui skirtas durpes akcizai sumokami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tokiais pačiais terminais ir tvarka, kaip būtų mokami importo muitai už šiuos produktus (jeigu jie šiems produktams būtų nustatyti), kaip tai nustatyta Sąjungos muitinės kodekse, jį papildančiuose ir įgyvendinančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose.“

14 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„53 straipsnis. Akmens anglims, koksui, lignitui ir šildymui skirtoms durpėms taikomi akcizų tarifai

1Akmens anglims taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 7,53 euro 15 eurų už toną produkto;

2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede. 2. Koksui ir lignitui taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 8,98 euro 15 eurų už toną produkto;

2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede. 3. Šildymui skirtoms durpėms taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 20 eurų už toną produkto akcizų tarifas;

2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.“

2Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) pastoviosios dalies – 15 30 eurų už toną produkto;“. 3. Pakeisti 53 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) pastoviosios dalies – 15 30 eurų už toną produkto;“. 15 straipsnis. 58¹ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 58¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) gamtinės dujos, naudojamos kaip variklių degalai, išskyrus naudojamas stacionariose įrangose;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 58¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą.

4) buitiniams gamtinių dujų vartotojams, kaip jie apibrėžti Gamtinių dujų įstatyme, taip pat asmenims, kurie pagal Labdaros ir paramos įstatymą turi paramos gavėjo statusą, tiekiamos gamtinės dujos;

16 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„59 straipsnis. Gamtinėms dujoms taikomi akcizų tarifai

1Gamtinėms dujoms, išskyrus šio straipsnio 2, ir 3 ir 4 dalyse nurodytas gamtines dujas, taikomas 23,60 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas. 2. Gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taikomas 1,08 1,50 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas. 3. Gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms, taikomas 0,54 1 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas. Šiame įstatyme gamtinių dujų kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. 4. Gamtinėms dujoms, kurios tiekiamos buitiniams gamtinių dujų vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, taip pat asmenims, kurie pagal Labdaros ir paramos įstatymą turi paramos gavėjo statusą, taikomas 0,50 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas.“

17 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju 3 priedu

Papildyti Įstatymą nauju 3 priedu: „Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo

3 priedas

ANGLIES DIOKSIDO DEDAMOJI 2025–2030 METAIS

Energiniai produktai 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2028 m. 2029 m. 2030 m.

2030 m. Benzinas, Eur/1 000 l

24^487296120 144 Žibalas, Eur/1 000 l 27,1 54,2 81,3 108,4 135,5 162,6 Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti gazoliai, KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai, Akcizų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai), Eur/1 000 l 26,2 52,4 78,6 104,8 131 157,2 Akcizų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai), Eur/t 31,2 62,4 93,6 124,8 156 187,2 Naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai (išskyrus gamtines dujas), Eur/t 30,6 61,2 91,8 122,4

153 183,6 Akmens anglys, Eur/t 21,8 43,6 65,4 87,2

109 130,8 Koksas ir lignitas, Eur/t

32^6496128160 192 Šildymui skirtos durpės, Eur/t 16,6 33,2 49,8 66,4⁸³ 99,6“. 18 straipsnis. Buvusio Įstatymo 3 priedo pernumeravimas Buvusį Įstatymo 3 priedą laikyti 4 priedu. 19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalis, 2 straipsnio 1 dalį, 3, 5, 6 straipsnius, 7 straipsnio 2 ir 3 dalis, 8, 9 straipsnius, 12 straipsnio 2 ir 3 dalis, 14 straipsnį, 15 straipsnio 2 dalį, 16, 17 ir 18 straipsnius ir šio straipsnio 5-8 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalys, 2 straipsnio 1 dalis, 3, 5, 6 straipsniai, 7 straipsnio 2 dalis, 8, 9 straipsniai, 12 straipsnio 2 ir 3 dalys, 14 straipsnio 1 dalis, 17 ir 18 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalis, 14 straipsnio 2 ir 3 dalys, 15 straipsnio 2 dalis ir 16 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 4.

4Asmenys, prekiaujantys šildymui skirtomis durpėmis ir 2024 m. sausio 1 d. laikantys šildymui skirtas durpes, privalo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka per 5 darbo dienas inventorizuoti 2024 m. sausio 1 d. jiems nuosavybės teise priklausančias šildymui skirtas durpes ir pateikti inventorizacijos aktą pateikti mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie registruoti mokesčių mokėtojais. Šioje dalyje nurodyti asmenys iki 2024 m. vasario 15 d. privalo deklaruoti ir sumokėti akcizus šio įstatymo 13 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 5. Dėl atleidimo nuo akcizų už etilo alkoholį, skirtą moksliniams tyrimams, arba už etilo alkoholį, naudojamą medicinos priemonių gamybos procesams, jeigu galutiniame produkte nėra etilo alkoholio, asmenys turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą subjektą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. liepos 31 d. priima šio straipsnio 5 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 7. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, centrinis mokesčių administratorius iki 2023 m. rugsėjo 30 d. priima šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 8. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. rugsėjo 30 d. priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytų šio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2021-12-01 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58¹, 59 STRAIPSNIŲ, II skyriaus PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 3 PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58¹, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant įgyvendinti:

• Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano“, nuostatas, susijusias su žaliosios mokesčių pertvarkos iniciatyvomis, pagal kurias įsipareigota iki 2024 m. panaikinti mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui, peržiūrėti akcizų taikymą energiniams produktams (įtraukti anglies dioksido (CO₂) dedamąją į energinių produktų apmokestinimą) ir nustatyti akcizus šildymui naudojamoms durpėms, įskaitant durpių briketus, taip pat įgyvendinti nuostatas, susijusias su teisingesne ir augti palankia mokesčių sistema, pagal kurias numatyta atlikti mokesčių lengvatų peržiūrą.
• Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr.

XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“, klimato kaitos švelninimo tikslus, nustatytus energetikos, transporto, žemės ūkio, namų ūkio sektoriuose (iki 2030 m. sumažinti 30 proc. bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį, palyginti su 2005 m.). Taip pat įgyvendinti Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nurodytas priemones dėl taršaus iškastinio kuro naudojimo mažinimo taikant mokestines priemones.

• Tarptautiniu mastu keliamus su klimato kaita susijusius tikslus, taip prisidedant prie žaliosios ir teisingos Europos Sąjungos (toliau – ES) ekonomikos pertvarkos pagal ES žaliąjį kursą.
• Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijas palaipsniui didinti gazoliams taikomą mokesčio tarifą iki dabartinio benzinui taikomo akcizų tarifo lygio bei nustatyti anglies dioksido (toliau – CO₂) dedamąją iškastiniam kurui, kuriam netaikoma ES ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (toliau – ES ATLPS). Pažymėtina, kad 2021 m.

Pažymėtina, kad 2021 m. EBPO pristatytoje Lietuvos aplinkosauginio veiksmingumo apžvalgoje dėmesys atkreipiamas į tai, kad Lietuvos mokesčiai energiniams produktams neatspindi energijos naudojimo įtakos aplinkosauginėms išlaidoms. EBPO apžvalgoje pažymėjo, kad galiojantys iškastinio kuro mokesčiai yra nedideli, ypač kelių sektoriuje. Taip pat Lietuvoje taikomi akcizai gazoliams ir benzinui yra vieni mažiausių akcizų ES[¹] ir tarp EBPO narių, o akcizų tarifas, nustatytas gazoliams, yra mažesnis nei benzinui. Todėl siekiant pageidaujamo rezultato efektyviai skatinti perėjimą prie mažiau taršių ar netaršių transporto priemonių naudojimo, būtina nuosekliai didinti šių degalų apmokestinimą. Tad degalams taikomi akcizų tarifai turėtų būti susieti su CO₂ išmetimu. Įstatymo projektu siūlomas akcizų tarifų didinimas atitiktų Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai didinti ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių įtaką biudžeto pajamoms, kartu mokestinėmis priemonėmis labiau prisidedant prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo. Įstatymo projektu kaip viena iš kompleksinių priemonių, prisidedančių prie žaliosios ekonomikos pertvarkos, siekiama:

• 2023–2025 m. siaurinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų apimtis arba jų atsisakyti, taip pat nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus;
• nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir nuosekliai juos didinti, atsižvelgiant į tai, kad, panaikinus iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba susiaurinus lengvatų apimtis, šildymui skirtų durpių paklausa galimai išaugtų, nes tai taptų viena pigiausių šildymo alternatyvų, ir siekiant neskatinti vartotojų rinktis šio taršaus kuro, kuris šiuo metu nėra akcizų objektas.

Pažymėtina, kad durpės yra labai taršus iškastinės kilmės kuras, kurio CO₂ taršos faktorius prilygsta akmens anglių CO₂ taršos faktoriui;

• nuo 2025 m. (kai bus panaikinta ar susiaurinta dalis iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų) į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus įtraukti CO₂ dedamąją, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO₂ išmetimui, priklausomai nuo kaloringumo. Toks sprendimas ilgainiui skatintų atsisakyti šių aplinkai žalingų kuro rūšių. Kartu Įstatymo projektu siekiama panaikinti akcizų lengvatas, taikomas I kartos biodegalams. Pažymėtina, kad ES lygiu I kartos biodegalų naudojimui skatinamųjų priemonių yra atsisakoma. Ši priemonė nėra naudinga siekiant klimato kaitos tikslų įgyvendinimo, nes I kartos biodegalų naudojimas netiesiogiai prisideda prie ŠESD kiekio augimo, keičiant žemės paskirtį.

Taip pat siekiant prisidėti prie šalies ekonomikos ir konkurencingumo sveikatos technologijų, biotechnologijų ir inovacijų rinkoje skatinimo, ilgalaikės naudos visuomenei sukūrimo, Lietuvos tarptautinio patrauklumo investicijoms padidinimo bei visuomeniniu požiūriu reikšmingos srities – medicinos – plėtros, Įstatymo projektu siekiama akcizų netaikyti etilo alkoholiui, skirtam moksliniams tyrimams arba naudojamam medicinos priemonių gamybos procesuose, jeigu galutiniame produkte nėra alkoholio. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Netiesioginių mokesčių skyriaus (vedėja Asta Zelo, tel. 219 9383) vyriausioji specialistė Jolanta Poškevičienė (tel. 239 0166) ir vyriausioji specialistė Lina Kažemėkienė (tel. 239 0293), Finansų politikos departamento (direktorius Irmantas Mikulėnas, tel. 219 9342) Pajamų analizės ir planavimo skyriaus (vedėja Eglė Bajorinienė, tel. 219 9377) vyriausioji specialistė Dovilė Rėksnienė (tel. 219 9327) ir Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos investicijų ir ekonominių priemonių departamento (direktorius Inesis Kiškis, tel. 8 618 12 760) Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus (vedėja Živilė Liberienė, tel. 8 677 55 774) vyriausioji specialistė Virginija Kalesinskienė (tel. 8 696 95 290) ir Klimato kaitos politikos grupės vyresnysis patarėjas Tomas Aukštinaitis (tel. 8 610 79 985). 3.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nustatyti akcizų tarifai:

• gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai – 60 eurų už 1 000 litrų produkto, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių;
• šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojamiems energiniams produktams ir skystajam kurui (mazutams) – 21,14 euro už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas;
• akmens anglims, naudojamoms ne verslo reikmėms, – 7,53 euro už toną produkto;
• akmens anglims, naudojamoms verslo reikmėms, – 3,77 euro už toną produkto;
• koksui ir lignitui, naudojamiems ne verslo reikmėms, – 8,98 euro už toną produkto;
• koksui ir lignitui, naudojamiems verslo reikmėms, – 4,63 euro už toną produkto;
• gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus verslo reikmes, – 1,08 euro už vieną megavatvalandę produkto;
• gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms, – 0,54 euro už vieną megavatvalandę produkto. Šiuo metu pagal Akcizų įstatymo nuostatas nuo akcizų atleidžiami:
• naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, skirti buitinėms reikmėms;
• gamtinės dujos, tiekiamos buitiniams gamtinių dujų vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, taip pat asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turi paramos gavėjo statusą;
• gamtinės dujos, naudojamos kaip variklių degalai;
• dehidratuotas etilo alkoholis, skirtas biodegalų ir (ar) jų komponentų, ir (ar) biokuro gamybai Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Akcizų įstatymo 40 straipsnio nuostatas Europos standartizacijos komiteto patvirtintus standartus EN 14214 ir CEN/TS 15293 atitinkantiems biodegalų ir degalų mišiniams (praktikoje šie biodegalų ir degalų mišiniai žinomi kaip E85 (85 proc. etanolio ir 15 proc. benzino) ir B100 (degalai, sudaryti iš 100 proc. riebalų rūgščių metilo esterio (RRME) koncentracijos ir skirti dyzeliniams automobiliams)) taikomas Akcizų įstatymo 35–39 straipsniuose nustatytas akcizų tarifas, sumažintas dalimi, proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais) biodegalų ir degalų mišinyje. Pagal galiojančias Akcizų įstatymo nuostatas:

• durpės, parduodamos arba naudojamos kaip šildymui skirtas kuras, nėra akcizų objektas;
• nustatytuose akcizų tarifuose nėra CO₂ dedamosios. Akcizų įstatyme nėra nustatytos akcizų lengvatos etilo alkoholiui, skirtam moksliniams tyrimams, nors tokia akcizų lengvata nustatyta apdorotam tabakui, neapdorotam tabakui, kaitinamojo tabako produktams ar elektroninių cigarečių skysčiui. Akcizų įstatyme taip pat nėra nustatytos akcizų lengvatos etilo alkoholiui, naudojamam medicinos priemonių gamybos procesuose, jeigu galutiniame produkte nėra alkoholio. 4.

4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siekiant nacionaliniu ir tarptautiniu mastu keliamų energetikos ir klimato kaitos valdymo politikos tikslų, Įstatymo projektu siūloma:

• 2023–2025 m. atsisakyti energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų (arba susiaurinti jų apimtis) ir nuosekliai didinti akcizų tarifus gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui (žr. 1 lentelę);
• nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms;
• į energiniams produktams (išskyrus gamtines dujas, elektros energiją, žemės ūkio veikloje naudojamus gazolius (įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą), naftos dujas ir dujinius angliavandenilius, skirtus buitinėms reikmėms) taikomus akcizų tarifus įtraukti CO₂ dedamąją (žr. 2 lentelę). Dėl iškastinio kuro, ypač gazolių, akmens anglių ir kitų energinių produktų, sukeliamos taršos blogėja aplinkos oro kokybė, tai lemia didesnį sergamumą ar net išankstines mirtis, kas neigiamai atsiliepia ir ekonomikos augimui. Šiems produktams taikomos lengvatos, o šildymui skirtiems gazoliams šiuo metu ES lygiu Lietuvoje taikoma viena didžiausių akcizų lengvatų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priimti sprendimai padėtų įgyvendinti siekius atsisakyti akmens anglių ir naftos produktų naudojimo ir maksimaliai pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro ir elektros) (toliau – AEI) naudojimo. UAB „Smart Continent“ atliktoje studijoje „Transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonių efektyvumo vertinimas ir prognozių modeliavimas“ rekomenduojama įtraukti papildomus mokesčius degalams. Dėl rekomendacijos atlikta gyventojų ir pavežėjų apklausa atskleidė, kad lūžio taškas, kai gyventojai pradėtų aktyviai svarstyti taršaus automobilio atsisakymą, būtų, kai degalų kaina už litrą siektų 1,50–1,80 euro. Degalų kainai pakilus iki 2 eurų už litrą, 33,2 proc. gyventojų svarstytų alternatyvius keliavimo ir susisiekimo būdus. 1 lentelė.

1 lentelė. Akcizų tarifai (pastovioji dalis) 2023–2025 m. Energiniai produktai Šiuo metu galiojantys akcizų tarifai Akcizų tarifai nuo 2023-01-01 Akcizų tarifai nuo 2024-01-01 Akcizų tarifai nuo 2025-01-01 Gazoliai, KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai, Akcizų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai), neskirti šildymui, Eur/1 000 l^372410466 500 Šildymui skirti gazoliai (buitinis krosnių kuras), KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai ir skystasis kuras (mazutas), Eur/1 000 l 21,14¹⁴⁰³⁷² 372 Žemės ūkio veikloje naudojami gazoliai (įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą), Eur/1 000 l⁶⁰ 60 (apribojimas –naudojami žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose)

60 (apribojimas – 100 tūkst. litrų degalų)

60 (apribojimas – 50 tūkst. litrų degalų) Naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, skirti buitinėms reikmėms, Eur/t

0 304,1 304,1 304,1 Akmens anglys, Eur/t Ne verslo reikmėms 7,53 7,53¹⁵

30 Verslo reikmėms 3,77 7,53¹⁵

30 Šildymui skirtos durpės, Eur/t

0¹⁰²⁰

20 Koksas ir lignitas, Eur/t Ne verslo reikmėms 8,98 8,98¹⁵

30 Verslo reikmėms 4,63 8,98¹⁵

30 Gamtinės dujos, tiekiamos buitiniams gamtinių dujų vartotojams ir paramos gavėjams, Eur/MWh⁰⁰ 0 0,50 Gamtinės dujos, naudojamos kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus verslo reikmes, Eur/MWh 1,08 1,08 1,08 1,50 Gamtinės dujos, naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms, Eur/MWh 0,54 0,54 0,54¹ 2 lentelė. CO₂ dedamoji 2025–2030 m. Energiniai produktai 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2028 m. 2029 m. 2030 m.

2030 m. CO₂ dedamoji, Eur/CO₂t

144 Žibalas, Eur/1 000 l 27,1 54,2 81,3 108,4 135,5 162,6 Akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti gazoliai, KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai, Akcizų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai), Eur/1 000 l 26,2 52,4 78,6 104,8 131 157,2 Akcizų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai), Eur/t 31,2 62,4 93,6 124,8 156 187,2 Naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai (išskyrus gamtines dujas), Eur/t 30,6 61,2 91,8 122,4

153 183,6 Akmens anglys, Eur/t 21,8 43,6 65,4 87,2

109 130,8 Koksas ir lignitas, Eur/t

32^6496128160 192 Šildymui skirtos durpės, Eur/t 16,6 33,2 49,8 66,4⁸³ 99,6 Įstatymo projekte įvedama CO₂ dedamoji apskaičiuota įvertinus CO₂ taršos faktorių – energinių produktų CO₂ išmetimą, tenkantį energinio produkto vienetui, ir nustatytą 1 CO₂ tonos tarifą (toliau – CO₂ tarifas). Energinių produktų CO₂ taršos faktoriai nustatyti remiantis 2021 m. Nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje[²] pateiktais kiekvienos kuro rūšies CO₂ taršos ir grynojo šilumingumo koeficientais. Atitinkamo energinio produkto CO₂ dedamoji gaunama padauginus atitinkamo energinio produkto CO₂ taršos faktorių iš CO₂ tarifo. Pavyzdžiui, akmens anglies CO₂ taršos faktorius (tonos CO₂/1 tona akmens anglies) ir CO₂ dedamoji apskaičiuojami taip:

1akmens anglies CO₂ koeficientas (96,10 CO₂tonos/TJ) × akmens anglies grynojo šilumingumo vertė (0,02269 TJ/1 tona akmens anglies) = 2,18 CO₂ tonos/1 tona akmens anglies;

2padauginus akmens anglies CO₂ taršos faktorių (2,18 CO₂ tonos/1 tona akmens anglies) iš CO₂ tarifo (pvz., 10 Eur/1 CO₂ tona) gaunama 21,8 Eur CO₂ dedamoji už vieną toną akmens anglies.

Pažymėtina, kad CO₂ tarifo dydis kasmet augs (10 Eur/CO₂ t 2025 m., 20 Eur/CO₂ t 2026 m., 30 Eur/CO₂ t 2027 m., 40 Eur/CO₂ t 2028 m., 50 Eur/CO₂ t 2029 m., 60 Eur/CO₂ t 2030 m.), siekiant jį suvienodinti su ES ATLPS vyraujančia 1 CO₂ tonos kaina. 2021 m. spalio 5 d. 1 apyvartinio taršos leidimo (toliau – ATL) kaina siekė 63 eurus. Įstatymo projektu siūloma CO₂ dedamosios netaikyti energiniams produktams, kai jie naudojami juridinių asmenų įrenginiuose, kurie patenka į ES ATLPS apimtį (t. y. naudojami Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 1 priede nurodytoje veikloje). Tokie juridiniai asmenys kasmet atsiskaito už savo valdomų įrenginių energinių produktų išmestą CO₂ kiekį. Atsiskaitymas vykdomas už kiekvieną CO₂ toną, išmestą į atmosferą, atsisakant vieno ATL (1 CO₂ tona lygi 1 ATL. Pvz., išmetus 100 tonų CO₂ privaloma atsisakyti 100 ATL). Taikant šią CO₂ dedamosios išimtį, bus išvengta dvigubo CO₂ apmokestinimo. Norint nustatyti tokią lengvatą, būtina vadovautis 2003 m. spalio 27 d.

Tarybos Direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (toliau – Direktyva 2003/96/EB), 17 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatomis, pagal kurias valstybės narės gali taikyti mokesčio sumažinimą energiniams produktams, naudojamiems šildymui ar Direktyvos 2003/96/EB 8 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nurodytiems tikslams (t. y. kaip variklių degalai stacionarioje įrangoje ar įrangoje, kuri naudojama statyboje) bei elektros energijai, bet tik tuo atveju, kai šie produktai naudojami daug energijos suvartojančios įmonės naudai. Todėl, atsižvelgiant į šias Direktyvos 2003/96/EB nuostatas, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ES ATLPS priklausantys juridiniai asmenys CO₂ dedamosios lengvata galėtų pasinaudoti, jei jie laikomi daug energijos suvartojančiais juridiniais asmenimis, kartu apibrėžiant tokių asmenų kriterijus. Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2003/96/EB 26 straipsnio nuostatas valstybė narė, norinti taikyti šią priemonę, apie tai turi pranešti Europos Komisijai. Ši priemonė gali būti laikoma valstybės pagalba, tokiu atveju valstybės pagalbos schema turėtų būti notifikuota Europos Komisijoje. Kartu Įstatymo projektu siūloma panaikinti šias nebeaktualias akcizų lengvatas I kartos biodegalams:

• Akcizų įstatymo 40 straipsnyje nustatytą lengvatą, pagal kurią šio straipsnio reikalavimus ir Europos standartizacijos komiteto patvirtintus standartus EN 14214 ir CEN/TS 15293 atitinkantiems biodegalų ir degalų mišiniams taikomas Akcizų įstatymo 35–39 straipsniuose nustatytas akcizų tarifas, sumažintas dalimi, proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais) biodegalų ir degalų mišinyje. Pagal 2016 m. sausio 25 d.

Pagal 2016 m. sausio 25 d. Europos Komisijos sprendimą C(2016) 250 valstybės pagalbos schemos šiems biodegalams teikimas baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d.

• Akcizų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą lengvatą, pagal kurią nuo akcizų atleidžiamas dehidratuotas etilo alkoholis, skirtas biodegalų ir (ar) jų komponentų, ir (ar) biokuro gamybai Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčių administratoriaus duomenimis, šia lengvata iš esmės nesinaudojama. Taip pat, atsižvelgiant į Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 1 dalies i punktą, akcizų lengvata gamtinėms dujoms gali būti taikoma, kai jos naudojamos kaip transporto priemonių variklių degalai. Todėl, siekiant teisingiau reglamentuoti akcizų lengvatos gamtinėms dujoms, naudojamoms kaip variklių degalai, taikymą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti apribojimą, kad ši lengvata nebūtų taikoma, kai gamtinės dujos naudojamos kaip variklių degalai stacionariose įrangose. Be to, siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekte siūloma įrašyti nuostatas, kuriomis aiškiai nustatoma, kad nuo akcizų atleidžiamos į kitą valstybę narę išgabenamos arba eksportuojamos akmens anglys, koksas, lignitas, tokias pat nuostatas taikant ir šildymui skirtoms durpėms. Siekiant prisidėti prie šalies ekonomikos ir konkurencingumo sveikatos technologijų, biotechnologijų ir inovacijų rinkoje skatinimo, ilgalaikės naudos visuomenei sukūrimo, Lietuvos tarptautinio patrauklumo investicijoms padidinimo bei visuomeniniu požiūriu reikšmingos srities – medicinos – plėtros, Įstatymo projektu siūloma nustatyti akcizų lengvatą etilo alkoholiui, skirtam moksliniams tyrimams arba naudojamam medicinos priemonių gamybos procesuose, jeigu galutiniame produkte nėra alkoholio. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, Įstatymo projektu siūloma nustatyti siauresnį lengvatos taikymą, nei nustatyta 1992 m. spalio 19 d.

Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo 27 straipsnio 2 dalies d punkte. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Siūlomas akcizų lengvatų atsisakymas (arba jų apimčių susiaurinimas) ir nuoseklus akcizų tarifų didinimas turės tiesioginės įtakos energinių produktų kainų didėjimui (3 lentelė). Tačiau bendriems šių produktų kainų pokyčiams įtakos gali turėti ir nemokestiniai rinkos veiksniai (žaliavų kainų, produktų paklausos ar pasiūlos pokyčiai, prekybininkų sprendimai dėl maržos ir pan.). 3 lentelė. Akcizų tarifų didinimo mokestinis poveikis kainai, metinis pokytis* Energinių produktų grupė Keičiama akcizų tarifo dalis Mokestinis poveikis kainai 2023 m. 2024 m. 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2028 m. 2029 m. 2030 m.

2030 m. Benzinas, Eur/l CO₂ dedamoji 0,029 0,029 0,029 0,029 0,029 0,029 Gazoliai, KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai, Akcizų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai), neskirti šildymui, Eur/l Pastovioji dalis 0,046 0,068 0,041 CO₂ dedamoji 0,032 0,032 0,032 0,032 0,032 0,032 Šildymui skirti gazoliai (buitinis krosnių kuras), KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai ir skystasis kuras (mazutas), Eur/l Pastovioji dalis 0,144 0,281 CO₂ dedamoji 0,032 0,032 0,032 0,032 0,032 0,032 Žibalas, Eur/l CO₂ dedamoji 0,033 0,033 0,033 0,033 0,033 0,033 Akcizų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai), Eur/t CO₂ dedamoji 37,75 37,75 37,75 37,75 37,75 37,75 Naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai (išskyrus gamtines dujas), Eur/t CO₂ dedamoji 37,03 37,03 37,03 37,03 37,03 37,03 Naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, skirti buitinėms reikmėms, Eur/21 kg dujų baliono Pastovioji dalis 7,73 Akmens anglys ne verslo reikmėms, Eur/t Pastovioji dalis 9,04 18,15 CO₂dedamoji 26,38 26,38 26,38 26,38 26,38 26,38 Akmens anglys verslo reikmėms, Eur/t Pastovioji dalis 4,55 9,04 18,15 CO₂ dedamoji 26,38 26,38 26,38 26,38 26,38 26,38 Šildymui skirtos durpės, Eur/t Pastovioji dalis 12,10 12,10 CO₂ dedamoji 20,09 20,09 20,09 20,09 20,09 20,09 Koksas ir lignitas ne verslo reikmėms, Eur/t Pastovioji dalis 7,28 18,15 CO₂ dedamoji 38,72 38,72 38,72 38,72 38,72 38,72 Koksas ir lignitas verslo reikmėms, Eur/t Pastovioji dalis 5,26 7,28 18,15 CO₂ dedamoji 38,72 38,72 38,72 38,72 38,72 38,72 Gamtinės dujos, tiekiamos buitiniams gamtinių dujų vartotojams ir paramos gavėjams, Eur/MWh Pastovioji dalis 0,61 Gamtinės dujos, tiekiamos kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus verslo reikmes, Eur/MWh Pastovioji dalis 0,51 Gamtinės dujos, tiekiamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms, Eur/MWh Pastovioji dalis 0,56 *Mokestinis poveikis kainai apima akcizų su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) pasikeitimo poveikį atitinkamo energinio produkto kainai, kurią mokėtų produktą naudojantys ne PVM mokėtojai (asmenims, kurie yra PVM mokėtojai, produktai brangtų 17,36 proc. mažiau).

Benzinas, Eur/l CO₂ dedamoji 0,029 0,029 0,029 0,029 0,029 0,029 Gazoliai, KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai, Akcizų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai), neskirti šildymui, Eur/l Pastovioji dalis 0,046 0,068 0,041 CO₂ dedamoji 0,032 0,032 0,032 0,032 0,032 0,032 Šildymui skirti gazoliai (buitinis krosnių kuras), KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai ir skystasis kuras (mazutas), Eur/l Pastovioji dalis 0,144 0,281 CO₂ dedamoji 0,032 0,032 0,032 0,032 0,032 0,032 Žibalas, Eur/l CO₂ dedamoji 0,033 0,033 0,033 0,033 0,033 0,033 Akcizų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai), Eur/t CO₂ dedamoji 37,75 37,75 37,75 37,75 37,75 37,75 Naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai (išskyrus gamtines dujas), Eur/t CO₂ dedamoji 37,03 37,03 37,03 37,03 37,03 37,03 Naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, skirti buitinėms reikmėms, Eur/21 kg dujų baliono Pastovioji dalis 7,73 Akmens anglys ne verslo reikmėms, Eur/t Pastovioji dalis 9,04 18,15 CO₂dedamoji 26,38 26,38 26,38 26,38 26,38 26,38 Akmens anglys verslo reikmėms, Eur/t Pastovioji dalis 4,55 9,04 18,15 CO₂ dedamoji 26,38 26,38 26,38 26,38 26,38 26,38 Šildymui skirtos durpės, Eur/t Pastovioji dalis 12,10 12,10 CO₂ dedamoji 20,09 20,09 20,09 20,09 20,09 20,09 Koksas ir lignitas ne verslo reikmėms, Eur/t Pastovioji dalis 7,28 18,15 CO₂ dedamoji 38,72 38,72 38,72 38,72 38,72 38,72 Koksas ir lignitas verslo reikmėms, Eur/t Pastovioji dalis 5,26 7,28 18,15 CO₂ dedamoji 38,72 38,72 38,72 38,72 38,72 38,72 Gamtinės dujos, tiekiamos buitiniams gamtinių dujų vartotojams ir paramos gavėjams, Eur/MWh Pastovioji dalis 0,61 Gamtinės dujos, tiekiamos kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus verslo reikmes, Eur/MWh Pastovioji dalis 0,51 Gamtinės dujos, tiekiamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms, Eur/MWh Pastovioji dalis 0,56 *Mokestinis poveikis kainai apima akcizų su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) pasikeitimo poveikį atitinkamo energinio produkto kainai, kurią mokėtų produktą naudojantys ne PVM mokėtojai (asmenims, kurie yra PVM mokėtojai, produktai brangtų 17,36 proc. mažiau). Kaina dėl CO₂ dedamosios nedidėtų iškastiniam kurui, kuris naudojamas nurodytus kriterijus atitinkančių įmonių įrenginiuose, kurie dalyvauja ES ATLPS ir kurie už išmestus CO₂ kiekius atsiskaito ATL.

Remiantis Lietuvos banko atliktu tiesioginio poveikio infliacijai vertinimu, akcizų didinimo įtaka vidutinei metinei infliacijai sudarytų 0,1 procentinio punkto, o akcizų didinimo ir CO₂ dedamosios įtaka vidutinei metinei infliacijai siektų apie 0,3 procentinio punkto. Energinių produktų kainų augimas juos naudojantiems verslo subjektams didintų jų veiklos kaštus, kurie būtų iš dalies ar visiškai perkelti į prekių ir paslaugų kainas galutiniam vartotojui. Siekiant sumažinti šį efektą ir nepabloginti ekonominės, konkurencinės aplinkos bei nedidinti socialinės atskirties, kartu siekiama užtikrinti, kad gyventojams ir verslui būtų pasiūlytos alternatyvos ir valstybės parama šioms alternatyvoms įgyvendinti. Lengvatinio tarifo gazoliams, naudojamiems šildymui, panaikinimas ir CO₂ dedamosios įvedimas nuo 2025 m. paliestų namų ūkius, individualią veiklą vykdančius asmenis, įmones ir žemės ūkio sektorių. Didžioji dauguma (beveik 85 proc.) lengvata besinaudojančių asmenų yra fiziniai asmenys, kurių bendras sunaudojamas šildymui skirtų gazolių kiekis sudaro virš 60 proc. viso sunaudojamo šio kuro kiekio. Gyventojų, kurie, tikėtina, kurą naudoja tik būsto šildymui, sudaro apie 40 proc. visų gazolių naudotojų. Likusieji (60 proc.) gazolius naudoja ir ekonominėje veikloje (trečdalis – žemės ūkyje). Šildymui skirti gazoliai gali būti naudojami ne tik būsto, patalpų šildymui, bet ir kitų statinių (bokštų, tunelių, kitų inžinerinių statinių), transporto priemonių salonų šildymui, taip pat technologiniuose procesuose – džiovinimo, dažymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, garo, karšto vandens tiekimo sistemų veikloje. Siekiant mažinti išaugusias išlaidas bus skatinama šią kuro rūšį keisti švaresniais energiniais produktais, pavyzdžiui, gamtinėmis dujomis, biometanu ar elektra.

Gazolius naudojančios grūdų džiovyklos gali būti modifikuojamos pritaikant jas dujiniam šildymui. Tam tikslui reikėtų pakeisti degiklius ir, jei reikia, įrengti dujų talpyklas. Modifikavimui atlikti, t. y. degikliams pakeisti pritaikant juos naudoti gamtines dujas, reikalingos lėšos sudarytų nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Namų ūkiai, šildymui naudojantys gazolius, turės finansines paskatas keisti šią kuro rūšį kita mažiau taršia kuro rūšimi, t. y. turės įsirengti penktos kartos biokuro katilus ar šilumos siurblius, o tie, kurie turi galimybes, – jungtis prie centrinio šilumos tiekimo tinklų. Šiuo metu gyventojams yra sudarytos palankios sąlygos pasikeisti senus, neefektyvius iškastiniu kuru, gazoliais ar malkomis kūrenamus katilus į modernius biokuro katilus ar šilumos siurblius (sudaryta galimybė finansuoti 50 proc. katilų keitimo išlaidų). Taip pat teikiama parama investicijoms, kuriomis naudodamiesi gyventojai gali tapti elektrą gaminančiais vartotojais. 2021–2027 m. Energetikos ministerija planuoja 103 mln. eurų ES fondų investicijų skirti centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus energijos gamybos, tiekimo ir vartojimo efektyvumui didinti, AEI plėtrai centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje bei energijos efektyvumui didinti namų ūkiuose, neprijungtuose prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Taip pat numatyta 934 mln. eurų parama švariems šildymo sprendimams (įgyvendinamos Aplinkos projektų valdymo agentūros priemonės, finansuojamos iš 2021–2027 m.

ES struktūrinių fondų lėšų (neefektyvių šilumos gamybos įrenginių (katilų) keitimas efektyvesnėmis AEI naudojančiomis technologijomis – 194,6 mln. eurų, daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija, diegiant energijos vartojimo efektyvumo ir AEI naudojimo priemones, – 444,5 mln. eurų, energijos vartojimo efektyvumo didinimas namų ūkiuose, neprijungtuose prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, – 97,8 mln. eurų, elektros energijos gamyba iš AEI ir energijos kaupimo sprendimų diegimas namų ūkiuose – 43,7 mln. eurų)). Akcizų lengvatos, taikomos suskystintoms naftos dujoms, panaikinimas daugiausia paliestų namų ūkius, naudojančius suskystintas naftos dujas balionuose maistui ruošti. Šios kuro rūšies pakeitimui į švaresnę alternatyvią rūšį numatyta ir jau teikiama finansinė parama. Pagal Energetikos ministerijos parengtą suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose namuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais tvarką dujų balionų keitimas bus finansuojamas valstybės. Numatyta valstybės parama vienam butui, iš kurio šalinami dujų balionai, sieks iki 600 eurų. Valstybės subsidijos renkantis elektros energiją: iki 200 eurų (be PVM) subsidija laiptinės elektros instaliacijai rekonstruoti, iki 200 eurų (be PVM) subsidija gyventojo bute esančiai instaliacijai sutvarkyti ir iki 200 eurų (be PVM) subsidija elektrinei viryklei įsigyti. Analogiškas valstybės subsidijavimas būtų renkantis gamtines dujas: iki 200 eurų (be PVM) subsidija būtų skiriama dujų skirstymo tinklui laiptinėje įrengti, iki 200 eurų (be PVM) subsidija bute dujų vamzdynui įrengti ir iki 200 eurų (be PVM) dujinei viryklei įsigyti.

Akivaizdu, kad tik akcizų lengvatų, taikomų anglims, koksui, lignitui ir gazoliams, skirtiems šildymui, panaikinimas ir akcizų tarifų anglims, koksui, lignitui peržiūrėjimas priartinant prie ES valstybėse taikomų tarifų dydžių, taip pat akcizų durpėms, naudojamoms šildymui, įvedimas neužtikrins nustatytų ŠESD tikslų pasiekimo. Todėl norint pasiekti šį tikslą būtina, kad taršiausias kuras ir degalai būtų apmokestinti pagal jų sukeliamą taršą ir išmetamo CO₂ kiekį. Akcizų tarifų didinimas variklių degalams – pirmiausia gazoliams, kuriuos naudojant transporto priemonėse net 10 kartų labiau, nei naudojant benziną, teršiama aplinka, ir CO₂ dedamosios variklių degalams taikymas nuo 2025 m. turėtų paskatinti keisti automobilių parką pereinant prie transporto, neišskiriančio ar mažai išskiriančio CO₂, naudojimo. Įvertinus tai, kad Lietuvoje, palyginti su ES valstybėmis, gazoliams taikomas tarifas yra vienas iš mažesnių, ir tai, kad ES valstybės artimiausioje ateityje planuoja jį didinti, todėl neigiama įtaka konkurencijai dėl išaugusio akcizų tarifo, taikomo gazoliams, nebus reikšminga, nes ir kitos valstybės eina tuo pačiu keliu, siekdamos mažinti taršaus iškastinio kuro – gazolių – naudojimą. Variklių degalams nustačius CO₂ dedamąją pagal CO₂ išsiskyrimo jį naudojant intensyvumą, gazolių patrauklumas turėtų dar sumažėti. CO₂ dedamąja įvertinamas išmetamų ŠESD, kurių mažinimo įsipareigojimus turi vykdyti Lietuva, kiekis.

Įsipareigojimai turi būti vykdomi tiek transporto, tiek pramonės, tiek žemės ūkio sektoriuje, todėl diferencijuojant tarifą, kuris atspindi išmetamą CO₂ kiekį naudojant tam tikros rūšies kurą, kiekvienas sektorius, kuris prisideda prie ŠESD išmetimo, būtų įpareigotas kompensuoti daromą neigiamą poveikį aplinkai, o nevykdant valstybės prisiimtų įsipareigojimų turėtų dengti ir išlaidas. Įvedus CO₂dedamąją prie ŠESD kaštų padengimo prisidėtų ATL prekybos sistemoje nedalyvaujantys sektoriai: transporto, kuris generuoja 43 proc., ir žemės ūkio, kuris generuoja 30 proc. visų ATL prekybos sistemoje nedalyvaujančių sektorių išmetamo ŠESD kiekio. Tokiu būdu neliktų diskriminavimo tų sektorių, kurie jau dabar dalyvauja ATL sistemoje ir moka už išmetamą CO₂ kiekį. CO₂ dedamosios dydis yra grindžiamas konkretaus energinio produkto generuojamu CO₂ kiekiu ir CO₂ tonos tarifu (kaina), kuris laipsniškai auga nuo 10 iki 60 eurų už toną. Įvertinus tai, kad įmonės, dalyvaujančios ATL prekybos sistemoje, jau dabar turi mokėti už CO₂ emisijas, būtų teisinga, kad ir kitų sektorių tarša būtų apmokestinta, ilgainiui šiuos mokesčius priartinant prie ATL rinkos kainos (2021 m. spalį apie 60 eurų už toną). Pasirinktas modelis dėl CO₂ apmokestinimo, susiejant jį su konkrečios rūšies kuro generuojamomis emisijomis, atitinka ir Europos Komisijos teikiamus siūlymus dėl minimalių akcizų tarifų nustatymo, kuris turėtų koreliuoti su daromu poveikiu aplinkai ir klimato kaitai. Energinių produktų apmokestinimas pagal CO₂ kiekį yra vienas iš būdų, kurį sėkmingai taiko ir kitos ES valstybės (Danija, Švedija, Airija, Slovėnija, Suomija ir kt.). CO₂ dedamoji, kuria įvertinamas naudojant energinį produktą išmetamo CO₂ kiekis, atitinkamai turėtų įtakos ir bendro akcizų tarifo augimui pagal jo poveikį klimato kaitai.

Atsižvelgus į tai, kad gamtinės dujos pripažįstamos kaip ne toks taršus kuras, joms CO₂ dedamoji nebūtų taikoma, tokiu būdu nesudarant ir prielaidų gamtinių dujų, kurių didžiąją dalį sunaudoja verslas ir kuris vis dar plačiai naudojamas namų ūkiuose šildymui ir centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai, kainos augimui. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį ir patiriamas sąnaudas, šios priemonės bus derinamos su finansinėmis paramos priemonėmis ir paskatomis. Iš viso, remiantis paskutiniais skaičiavimais, žaliajai Lietuvos ekonomikos pertvarkai 2021–2030 m. skirta apie 6 mlrd. eurų (iš Klimato kaitos programos, Modernizavimo fondo, Teisingos pertvarkos fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) ir Bendrosios žemės ūkio politikos priemonės). Iš šių lėšų apie 1 mlrd. eurų numatyta gyvenamųjų namų ir viešųjų pastatų renovacijai ir energinio efektyvumo didinimui, 1,146 mlrd. eurų – elektromobilumo ir darnaus judumo skatinimui, 626 mln. eurų – energijos (šilumos ir elektros energijos) iš AEI plėtrai, apie 130 mln. eurų – taršos mažinimui ir energinio efektyvumo didinimui pramonėje, 45 mln. eurų – biometano gamybai. Neįgyvendinus ŠESD išmetimą mažinančių priemonių ir nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių išmetamų ŠESD kiekių, Lietuvai metinių ŠESD kvotų trūkumą tektų padengti iš valstybės biudžeto rinkoje įsigyjant trūkstamą metinių ŠESD kvotų vienetų kiekį. Preliminariai numatoma, kad tai sudarytų apie 450 mln. eurų. Šią sumą būtų galima panaudoti geresniems tikslams, pavyzdžiui, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams paskatinti atsisakyti iškastinio kuro naudojimo. 6.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Siūlomas akcizų lengvatų atsisakymas (arba jų apimčių susiaurinimas) ir nuoseklus akcizų tarifų didinimas energiniams produktams galėtų turėti įtakos asmenų paskatoms šiuos produktus įsigyti nelegaliai. Minėtos rizikos bus mažinamos tiek atskirų kontroliuojančiųjų valstybės institucijų kryptinga veikla, tiek koordinuojant institucijų veiksmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos sudarymo“ sudarytoje Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijoje, kurios pagrindinė funkcija yra šešėlinę ekonomiką mažinančių priemonių įgyvendinimo koordinavimas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimto Įstatymo projekto įgyvendinimas galėtų padidinti ūkio subjektų, savo veikloje naudojančių energinius produktus, veiklos kaštus. Tačiau investuojant į atsinaujinančių išteklių energetiką, taip sumažinant iškastinio kuro poreikį, verslui išaugusios iškastinio kuro kainos didesnės įtakos neturės. Ūkio subjektams perėjimo prie naujų, mažiau taršių technologijų sąnaudas numatoma kompensuoti iš žaliajai pertvarkai numatytų lėšų. Žemės ūkio sektoriui norint pasinaudoti parama, reikėtų siekti pereiti prie tvarių ūkininkavimo būdų ir technologijų. Remiantis esamais vertinimais, tvarus ūkininkavimo būdas reikalauja keturis kartus mažiau degalų sąnaudų nei įprastas būdas. Vertinant įtaką konkurencingumui, labai svarbu, kaip verslas, įskaitant žemės ūkio sektorių, greitai ir sėkmingai sugebės pasinaudoti teikiama parama ir prisitaikyti prie naujų sąlygų bei bendrų ir globalių klimato kaitos iššūkių. Rengiant Įstatymo projektą atsižvelgta į ekonomines galimybes, pavyzdžiui, smulkiems ūkiams suteiktas ilgesnis laikotarpis pereiti prie naujų mažiau CO₂ išskiriančių technologijų.

Stambūs ūkiai, kurie generuoja daugiau ŠESD ir turi didesnes galimybes investuoti į mažiau taršias technologijas, turės smarkiau prisidėti siekiant bendro tikslo – mažinti išmetamų ŠESD kiekį. Nuo 2024 m. įvesta 100 tūkst. litrų kvota žemės ūkyje naudojamiems gazoliams būtų taikoma apie 250 stambiausių ūkių (0,2 proc.), o nuo 2025 m. įvesta 50 tūkst. litrų kvota – mažiau nei 800 stambiausių ūkių (0,6 proc.), kurie dalį gazolių kiekių, viršijančių Įstatymo projekte numatytas kvotas, turėtų įsigyti standartiniu tarifu. Priimto Įstatymo projekto įgyvendinimas galėtų sumažinti ūkio subjektų, vykdančių mokslinius tyrimus arba gaminančių medicinos priemones ir savo veikloje naudojančių etilo alkoholį, veiklos kaštus. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymų priimti nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. CO₂ dedamosios sąvoka suderinta nustatyta tvarka. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja ES dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 12.

12Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 667 „Dėl Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. 821 „Dėl Akcizų įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 154 „Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo įgyvendinimo“. Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės nustatyti energinių produktų atleidimo nuo CO₂ dedamosios taikymo tvarką. Pažymėtina, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės nustatyti akcizų lengvatos etilo alkoholiui, skirtam moksliniams tyrimams arba naudojamam medicinos priemonių gamybos procesuose, jeigu galutiniame produkte nėra alkoholio, taikymo tvarką (atsižvelgiant į nemažą moksliniams tyrimams atlikti arba medicinos priemonių gamybos procesams reikalingo etilo alkoholio kiekį bei siekiant kuo paprastesnio ir efektyvesnio lengvatos administravimo, būtų tikslinga nustatyti analogišką ar panašų lengvatos administravimo mechanizmą[³], kaip nustatyta Etilo alkoholio, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas, pardavimo ir atleidimo nuo akcizų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 960 „Dėl Etilo alkoholio, naudojamo sveikatinimo reikmėms, pardavimo ir atleidimo nuo akcizų taisyklių patvirtinimo“). Centrinis mokesčių administratorius turės nustatyti šildymui skirtų durpių tiekėjų registravimo ir išregistravimo tvarką bei akcizų deklaracijos pateikimo tvarką. Turės būti pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 26 d. nutarimas Nr.

88 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 8 punktą“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. 1K-046 „Dėl Akcizų lengvatų dehidratuotam etilo alkoholiui, skirtam bioetiltretbutileterio gamybai Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo nustatyta tvarka, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Dėl Įstatymo projektu siūlomų apmokestinimo pakeitimų valstybės biudžetas 2023 m. papildomai galėtų gauti apie 66,6 mln. eurų, 2024 m. – apie 79,9 mln. eurų pajamų iš akcizų. Dėl energinių produktų vartotojų elgsenos pokyčių ir energinių produktų pakaitumo fiskalinis siūlomų apmokestinimo pakeitimų poveikis valstybės biudžetui gali būti mažesnis. Planuojamas nuoseklus akcizų lengvatos šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui) atsisakymas, akcizų tarifų akmens anglims didinimas, taip pat akcizų šildymui skirtoms durpėms nustatymas turės įtakos savivaldybių, teikiančių piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, biudžetams. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„Akcizai“, „akmens anglis“, „CO₂ dedamoji“, „etilo alkoholis“, „gazoliai“, „gamtinės dujos“, „KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai“, „koksas ir lignitas“, „naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai“, „skystasis kuras (mazutai)“, „šildymui skirtos durpės“. 16.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra. [¹] https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/file_import/2019-european-semester-country-report-lithuania_lt.pdf. [²] https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/klimato-kaita/sesd-apskaitos-ir-prognoziu-ataskaitos-nacionaliniai-pranesimai. [³] Asmenys, naudojantys etilo alkoholį moksliniams tyrimams arba medicinos priemonių gamybos procesuose, turėtų teisę iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlių ar iš kitų ES valstybių narių įsigyti etilo alkoholį be akcizų, jeigu jie pagal paraiškas būtų įrašyti į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ar Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos sąrašus.

Teisės departamento išvada

2021-12-01 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ

ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58¹, 59 STRAIPSNIŲ,

II SKYRIAUS PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO, 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU

GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 3 PRIEDU

ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-12-10 Nr. XIVP–1185 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atkreipiame

dėmesį, kad 2021 m. gruodžio 14 d. Seime yra numatytas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 27, 28, 33, 44, 46, 61, 64, 66, 72 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ ir 29¹ straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-931 (2)), kuriame taip pat yra keičiama įstatymo 27 straipsnio 2 dalis ir kurio nuostatos taip pat įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Siekiant, kad teikiamu projektu siūlomi pakeitimai liktų galioti, abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. 2. Projekto pavadinimas dėstytinas iš eilės šia tvarka: visi keičiami straipsniai ir (ar) kitos struktūrinės dalys, po jų straipsniai ir (ar) kitos struktūrinės dalys, kuriomis pildomas įstatymas, taip pat straipsniai ir (ar) kitos struktūrinės dalys, kurios pripažįstamos netekusiomis galios. Be to, žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje. 3. Projekto 7 – 9 straipsniais yra keičiamas tas pats keičiamo įstatymo 37 straipsnis. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina visus to paties straipsnio pakeitimus dėstyti viename projekto straipsnyje, dėstant juos iš eilės pagal įsigaliojimo datą. 4. Projekto

12 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnis yra pripažįstamas netekusiu

galios. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atitinkamai patikslinti šio straipsnio pavadinimą. 5.

5. Siekiant

teisinio aiškumo, siūlytina projekto 20 straipsnio 6 ir 7 dalis dėstyti projekto 16 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atitinkamai pernumeruojant kitus projekto straipsnius ir projekto 20 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse atitinkamai nurodant šių dalių įsigaliojimą. 6. Svarstytina, ar projekto 20 straipsnio nereikėtų papildyti įgyvendinamosiomis nuostatomis dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto teisės akto. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2023-04-21 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ

ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58¹, 59 STRAIPSNIŲ,

II SKYRIAUS PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 3 PRIEDU

IR 40

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-05-05 Nr. XIVP–1185(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgus į tai, kad projekto 14 straipsniu keičiamas Akcizų įstatymo 53 straipsnis, tikslintinas projekto pavadinimas įrašant ir šį straipsnį. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2023-04-21 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38,

39, 41, 43, 58¹, 59 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PENKTOJO SKIRSNIO

PAKEITIMO, 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 3

PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1185

2023-04-19

Nr. 109-P-12

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Dalia

Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Simonas Gentvilas, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: Biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

EEil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. LRSK Teisės departamentas,

2021-12-10⁴

3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atkreipiame

dėmesį, kad 2021 m. gruodžio 14 d. Seime yra numatytas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 27, 28, 33, 44, 46, 61, 64, 66, 72 straipsnių ir

3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ ir 29¹ straipsniais įstatymo

projekto (reg. Nr. XIVP-931 (2)), kuriame taip pat yra keičiama įstatymo

27 straipsnio 2 dalis ir kurio nuostatos taip pat įsigaliotų 2023 m. sausio 1

d. Siekiant, kad teikiamu projektu siūlomi pakeitimai liktų galioti, abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje.

Atsižvelgti Atsižvelgus į LRS kanceliarijos Teisės departamento pateiktą analogišką pastabą buvo patikslintas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 27, 28, 33, 44, 46, 61, 64, 66, 72 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ ir 29¹ straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-931 (2))

• buvo atsisakyta siūlomų įstatymo 27 straipsnio 2 dalies pakeitimų, siekiant suderinti abiejų projektų pakeitimus. Todėl šiame projekte tikslinga įtraukti anksčiau siūlytus pakeitimus, t. y. papildyti Akcizų įstatymo 27 straipsnio 2 dalį nuorodomis į šio straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 punktus, nes panaikinus akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį, skirtą šiuose punktuose nurodytų produktų (t. y. šokolado gaminių, kitų maisto produktų, kvapiųjų medžiagų ar jų mišinių) gamybai, akcizai turi būti neskaičiuojami, kadangi toks etilo alkoholis pagal šio straipsnio 1 dalį nuo akcizų atleidžiamas. 2. LRSK Teisės departamentas, 2021-12-10

2. Projekto

pavadinimas dėstytinas iš eilės šia tvarka: visi keičiami straipsniai ir

(ar) kitos struktūrinės dalys, po jų straipsniai ir (ar) kitos struktūrinės dalys, kuriomis pildomas įstatymas, taip pat straipsniai ir (ar) kitos struktūrinės dalys, kurios pripažįstamos netekusiomis galios. Be to, žodis

„ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje. Pritarti

3. LRSK Teisės

departamentas,

2021-12-10⁷

3. Projekto 7 –

9 straipsniais yra keičiamas tas pats keičiamo įstatymo 37 straipsnis. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina visus to paties straipsnio pakeitimus dėstyti viename projekto straipsnyje, dėstant juos iš eilės pagal įsigaliojimo datą. Pritarti

4. LRSK Teisės

departamentas,

2021-12-10¹⁰

4. Projekto

12 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnis yra pripažįstamas netekusiu

galios.

Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atitinkamai patikslinti šio

straipsnio pavadinimą. Pritarti

5. LRSK Teisės

departamentas,

2021-12-10¹⁹

5. Siekiant

teisinio aiškumo, siūlytina projekto 20 straipsnio 6 ir 7 dalis dėstyti projekto 16 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atitinkamai pernumeruojant kitus projekto straipsnius ir projekto 20 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse atitinkamai nurodant šių dalių įsigaliojimą. Pritarti

6. LRSK Teisės

departamentas,

2021-12-10¹⁹

6Svarstytina,

ar projekto 20 straipsnio nereikėtų papildyti įgyvendinamosiomis nuostatomis dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto teisės akto. Nepritarti Įgyvendinamosios nuostatos nereikalingos, nes šildymui skirtiems gazoliams ir toliau taikytini žymėjimo tvarką reglamentuojantys poįstatyminiai teisės aktai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

EEil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija

2021-12-29⁷

1. Akcizo mokesčių lygį

energetiniams produktams, kurį Aplinkos ministerija ir Vyriausybė siūlo įgyvendinti 2025 metais, siūlome įvesti jau nuo 2023 metų. Viską, tame tarpe ir įvedant CO2 dedamąją. nenumatyti jokių pereinamų laikotarpių 2023 ir 2024 metais, kas yra dabar siūloma Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės projekte. Konkrečiai:

1.1. Siūloma akcizą

gazoliui (dyzelinui) 2023 metais didinti nuo 372 eurų už 1 000 litrų iki 500 eurų už 1000 litrų (Aplinkos ministerijos siūlyme yra pereinami laikotarpiai

• 410 eurų už 1 000 litrų 2023 metais, 466 eurai už 1 000 litrų 2024 metais ir 500 eurų už 1 000 litrų 2025 metais).

Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pavyzdžiui Estijoje akcizas gazoliui nuo 2022 metų bus 493 eurai už 1000 litrų Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl naftos kainų svyravimų dyzelinas šiuo metu yra pabrangęs ne 13 ct/ltr, kaip čia siūloma, o apie 40 ct/ltr... Atsakymas į argumentą, kad tai lems tranzitinio transporto užsipylimo praradimą - paties Aplinkos ministro žodžiais: Lietuva neturėtų planuoti savo ekonomikos augimo iš naftos degalų užpylimo pravažiuojančiam transportui verslo. Be to - akivaizdu, kad mokesčius iškastiniam kurui kels visos ES šalys, nes visos turi savo įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus transporto sektoriuje. 1.2. Siūlome numatant akcizo mokesčio didinimą akmens angliai, koksui, lignitui ir šildymui skirtoms durpėms, neatidėti šio didinimo iki 2025 metų, kaip siūlo Aplinkos Seimo kanceliarijoje GAUTA 2021-12-30 Nr. G-2021-13029 ministerijos ir Vyriausybės projektas, bet iš karto projekte siūlomus 2025 metų akcizo lygius įvesti nuo 2023 metų

1.3. CO2 dedamąją į

akcizų iškastiniam kurui dydį siūlome irgi įvesti ne nuo 2025 metų, o nuo

2023 metų. Pradinis CO2 kainos lygis, naudojamas, skaičiuojant CO2 dedamąją

(10 eurų/toną) yra pernelyg mažas, kad jo taikymą reikėtų pradėti tik nuo

2025 metų. Siūloma netaikyti jokio pereinamo laikotarpio. Ypač turint

mintyje, kad kuro degintojai, patenkantys į ATL prekybos sistemą jau šiuo metu už 1 išmestą toną CO2 moka 80-90 eurų.... Bendri argumentai šiems pasiūlymams: mes tiesiog neturime laiko žaliosios mokesčių reformos imitavimui ir rinkos lėtam pratinimui prie lėtai augančių aplinkosauginių mokesčių.

Šiuo metu Lietuvoje aplinkosauginiai mokesčiai, tenkantys vienam gyventojui, yra mažiausi tarp visų ES šalių. Tai neskatina mažesnės taršos ir mažesnio iškastinio kuro vartojimo. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai sektoriuose, nepatenkančiuose į ATL prekybos sektorių, ne mažėja, o auga. . Vyriausybės siūlomi simboliniai mokesčių padidinimai yra pernelyg maži, kad leistų pakeisti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tendencijas, norint Lietuvai iki 2030 metų įgyvendinti paties Seimo šiemet priimtą Nacionalinę Klimato kaitos darbotvarkę. Tuo labiau, kad siūlomi aplinkosauginiai mokesčiai 2025 metais, kuriuos mes siūlome perkelti į 2023 metus, būtų vis tiek žemesni, nei jau dabar taikomi daugelyje kitų ES šalių šiuo metu. Visi ES šalių akcizai, taikomi šiuo metu, gali būti apžvelgiami: https://ec.europa.eu/taxation_customs/system/files/2021-09/excise_dutiespart_ii_energy_products_en.pdf Dar vienas argumentas - tai tieisog nėra politiškai sąžininga įvedinėti mokesčius 2025 metams, kai ši Vyriausybė ir ši Seimo kadencija dirba iki 2024 metų, paliekant mokesčių įvedimą kitai vyriausybei ir kitam Seimui. Įvertinta Komitetas pritaria projekto iniciatorių pasiūlytiems akcizų gazoliams tarifams. 2. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija

2021-12-29

2. Benzinui akcizo dydį

siūlome didinti nuo 466 eurų už 1000 litrų iki 500 eurų už 1000 litrų 2023 metais (Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės projekte nesiūloma iš viso didinti akcizo benzinui (išskyrus įvedamą CO2 dedamąją nuo 2025 metų). Argumentas: Benzino vartojimas neturėtų būti skatinamas, fiksuojant jam taikomą akcizo mokestį 2021 metų lygyje ateičiai.

CO2 išmetimų požiūriu tai dar žalingesni degalai, nei gazolis Todėl siūloma išlyginti akcizo mokestį, skaičiuojamą vienam tūkstančiui litrų – benzinui ir gazoliui. Ir net tokiu atveju akcizo mokestis benzinui 2023 metais bus mažesnis, nei akcizo mokestis benzinui Latvijoje, kuris yra šiuo metu : 510 eurų/1000 litrų (https://taxfoundation.org/gas-taxes-in-europe/). Taip pat mažesnis, nei benzino akcizas Estijoje: 563 eurai/1000 litrų https://www.riigiteataja.ee/en/eli/512052021001/consolide § 66. Nepritarti Komitetas pritaria projekto iniciatorių pasiūlytiems akcizų tarifams. Projekto iniciatoriai šiame etape nesiūlo didinti akcizo tarifo benzinui. 3. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija

2021-12-29

3. Siūloma jau nuo 2023 metų

atsisakyti visų akcizo lengvatų, kurios dabar yra taikomos gazoliui, naudojamam šildymui ir gazoliui, naudojamam žemės ūkyje. Aplinkos ministerijos projekte šios lengvatos pamažinamos, bet išlaikomos iki neribotos ateities. Lengvatinis akcizo mokestis gazoliui šildymui iš viso neturi jokios prasmės, nes gazolis, naudojamas šildymui, yra ypač lengvai pakeičiamas pažangesniais ir žymiai mažiau CO2 išmetančiais šildymo būdais. o lengvatinis akcizo mokestis gazoliui, naudojamam žemės ūkyje, turėtų būti pakeičiamas kitomis žemės ūkio rėmimo formomis, neskatinančiomis gazolio vartojimo ir nesukuriančiomis pagrindo korupcijai ir piktnaudžiavimui. Įvertinta Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerijos priemonės, kuriomis ūkiai galėtų modernizuoti grūdų džiovyklas, naudojančias ne iškastinį kurą, o mažiau taršų ir atsinaujinantį kurą pradės veikti nuo 2023 m. gegužės mėn., Komitetas siūlo nustatyti šildymui skirtiems gazoliams

60 eurų už 1000 litrų akcizo tarifą. 4. Lietuvos

atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija 2021-12-29 4.

Siūlome netaikyti apsaugos nuo aplinkosauginių mokesčių vienam iš daugiausiai vartojamų ir dėl to labai didelę dalį CO2 išmetimų Lietuvoje sąlygojančioms gamtinėms dujoms, kaip siūlo Aplinkos ministerija. Siūloma iš karto padidinti akcizo mokestį gamtinėms dujoms, naudojamoms šildymui, nuo dabartinių 0,54 Eur/MWh (verslui)/1,08 Eur/MWh (ne verslui) iki 7,62 Eur/MWh 2023 metais. Tai yra - akcizo mokesčio, kuris bus taikomas Estijoje nuo 2022 metų gegužės 1 dienos, https://www.riigiteataja.ee/en/eli/512052021001/consolide . § 66. Ir netaikyti jokių išimčių buitiniams vartotojams. Be to siūloma atsisakyti Aplinkos ministerijso siūlomos išimties ir gamtinėms dujoms taikyti CO2 dedamąją, kaip ir bet kokiam kitam iškastiniam kurui. Nuo 2023 metų. Tai yra CO2 dedamąją siūlome taikyti ir gamtinėms dujoms. Gamtinių dujų apmokestinimas yra tiesiog reikalingas, jei mes norime mažinti gamtinių dujų vartojimą, keičiant jas biodujomis, biometanu, žaliuoju vandeniliu ar kitais atsinaujinančiais ištekliais.. O nemažinant dujų vartojimo, mes niekaip nepasieksim mūsų klimato kaitos mažinimo nacionalinių tikslų Nepritarti Komitetas pritaria Projekto iniciatorių pateiktiems akcizų tarifams ir CO2 dedamajai. 5. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija 2022-01-11⁷ Kategoriškai nepritaria nuostatoms (Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 d. ir 5 d.), kuriomis numatyta riboti gazolio, skirto naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje nuo 2024 m. ne daugiau kaip 100000 litrų, o nuo 2025 m. – ne daugiau kaip 50 000 litrų vienam ūkio subjektui per vienus metus. Sunaudojamų degalų kiekį apsprendžia poreikis nudirbti vienus ar kitus darbus ir jo norma nustatoma atskirais norminiais aktais, pasitelkus mokslo rekomendacijas. Nustačius jų sunaudojimo limitą, kitą reikiamą kiekį ūkis privalės pirkti be jokios lengvatos.

Taip akivaizdžiai sudaromos nevienodos konkurencinės sąlygos ūkiams, gaminantiems tą pačią žaliavą maisto pramonei ne tik Europos Sąjungos ar trečiųjų šalių atžvilgiu, bet ir tarp šalies žemdirbių. Tai ne tik kad konkurencinė ir teisinė kolizija, bet ir akivaizdus žemdirbių kiršinimas tiek tarp miesto ir kaimo, tiek tarp tame pačiame kaime dirbančių tuos pačius darbus. Toks sprendimas nukreiptas į socialiai atsakingų ūkių, mokančių mokesčius valstybei, išgyvendinusių “vokelių” praktiką naikinimą. Pritarti Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką, kad gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamojoje žemės ūkio technikoje, kvotas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 6. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija 2022-01-11⁹

37 straipsnio 2 dalies

pakeitimas, kuris numato, kad šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui) akcizo tarifas būtų didinamas nuo šiuo metu galiojančio 21,14 eur iki 140 eur už 1000 litrų nuo 2023 m. ir iki 372 eur nuo 2024 m. už 1000 litrų, t.y. beveik 18 kartų, yra labai drastiškas ir nelogiškas. Tai sukels didelį socialinį pasipriešinimą ir, be jokios abejonės, tik didins ir taip aukštą skurdo lygį kaimiškose vietovėse, nebus jokia paskata jame gyventi. Pakeisti šią kuro rūšį į naudojamą grūdų džiovinimui šiuo metu nėra alternatyvų. Liks tik vienintelis kelias – grūdų džiovinimas pramoniniuose elevatoriuose, kainuojantis 2-3 k. brangiau ir didinantis grūdų savikainą. Šis sprendimas turi būti peržiūrėtas ir priimtas protingumo kriterijus atitinkantis variantas. Šiuo metu prasidėjo ES tarybos Direktyvos 2003/96/EB (“Energijos mokesčių direktyvos) nuostatų peržiūra. Todėl Asociacija siūlo šiuos klausimus svarstyti tik po minėtos direktyvos pakeitimo. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo šildymui skirtiems gazoliams nustatyti 60 eurų už 1000 litrų akcizo tarifą. 7.

7. UAB

„Neste Lietuva“ 2022-01-12 Susipažinome su Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58(1), 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projekto („Projektas“) bei tiekiame savo argumentuotą poziciją dėl šio Projekto. Pažymime, jog pritariame ir palaikome, kad Projektu yra numatoma: - nuo 2025 m. į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus įtraukti CO2 dedamąją, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, priklausomai nuo kaloringumo. Sutinkame, kad toks sprendimas ilgainiui dalinai skatintų atsisakyti šių aplinkai žalingų kuro rūšių; - nuo

2023 m. sausio 1 d. panaikinti akcizų lengvatas, taikomas I kartos

biodegalams. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto aiškinamajame rašte tarp Projektą paskatinusių priežasčių yra nurodoma, jog Projektu yra siekiama įgyvendinti „Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“, klimato kaitos švelninimo tikslus, nustatytus energetikos, transporto, žemės ūkio, namų ūkio sektoriuose (iki 2030 m. sumažinti 30 proc. bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2005 m.). Taip pat įgyvendinti Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nurodytas priemones dėl taršaus iškastinio kuro vartojimo mažinimo taikant mokestines priemones.“ Taip pat ir „tarptautiniu mastu keliamus su klimato kaita susijusius tikslus, taip prisidedant prie žaliosios ir teisingos Europos Sąjungos (toliau – ES) ekonomikos pertvarkos pagal ES žaliąjį kursą.“ Sutinkame su nurodytais Projekto tikslais. Siekiant pasiekti minėtus tikslus, taip pat ir tuos siekius, kurie yra įtvirtinti ES teisės aktuose (pvz. 2018 m. gruodžio 11 d.

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų̨ išteklių̨ energiją („REDII direktyva“) iškeltą tikslą, kad galutinio energijos suvartojimo transporto sektoriuje atsinaujinančiųjų̨ išteklių̨ energijos procentinė dalis sudarytų bent 14%), atitinkamai ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Alternatyviųjų degalų įstatymo ir kituose teisės aktuose nustatytus susijusius tikslus, svarstytinos ir kitos priemonės, kurios skatintų degalų, pagamintų iš atsinaujinančių energetikos išteklių, tiekimą rinkai ir vartojimą. Pažymėtina, kad Alternatyviųjų degalų įstatyme yra numatyti tikslai ir priemonės skatinantys pažangiųjų degalų tiekimą rinkai, numatant jiems energetinės vertės daugiklius, įgyvendinant įstatyme numatytus įsipareigojimus, privalomas pateikimo rinkai apimtis ir kt. Pažangieji biodegalai šiame įstatyme yra apibrėžiami kaip iš biomasės atliekoms ir perdirbimo liekanoms priskiriamų pradinių žaliavų, numatytų Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, gaminami biodegalai. Tačiau šios priemonės nors ir skatina biodegalų, pagamintų iš atliekų ir liekanų tiekimą ir naudojimą, savo ruožtu gali būti nepakankamos minėtuose teisės aktuose bei atitinkamai Projekte iškeltiems tikslams pasiekti, kadangi nėra sudaromos aiškios ir pakankamos ekonominės prielaidos tokiems degalams tiekti.

Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad REDII direktyvoje, kurią įgyvendina minėtas įstatymas, pripažįstama, jog ES lygiu yra skatinama naudoti ne tik pažangiuosius biodegalus, bet ir kitus biodegalus, pagamintus iš atliekų ir liekanų („siekiant užtikrinti, kad pradinių žaliavų̨ , iš̌ kurių gaminami pažangieji biodegalai, kitų rūšių biodegalai ir biodujos, sąraše, kaip nustatyta šios direktyvos priede, būtų̨ atsižvelgiama į atliekų hierarchijos principus, nustatytus Direktyvoje 2008/98/EB, į Sąjungos tvarumo kriterijus, taip pat į poreikį užtikrinti, kad tuo priedu nebūtų sukuriamas papildomas žemės poreikis, kartu skatinant naudoti atliekas ir liekanas, Komisija, reguliariai vertindama tą priedą, turėtų apsvarstyti galimybę į jį įtraukti papildomas pradines žaliavas, kurios labai neiškreiptų (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų“). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei atsižvelgus į Projekto tikslus, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) mažinimu transporto sektoriuje, siūlome: (i) Visiškai neatsisakyti Projekto 10 str. naikinamos lengvatos (Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo

40 str.) ir nuo 2023 m. sausio 1 d. ją taikyti pažangiesiems biodegalams bei

iš atliekų ir liekanų pagamintiems biodegalams. (ii) Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje galioja privalomasis biodegalų maišymas į degalus, biodegalų dalies degaluose CO2 dedamąją susieti su biodegalų žaliavų ŠESD vertėmis, t.y. diferencijuoti su biodegalais susijusias ŠESD dedamąsias priklausomai nuo pačių biodegalų žaliavų ŠESD verčių, apskaičiuotinų pagal REDII direktyvos V priedą.

Tokio siūlymo įgyvendinimas leistų tikslingiau skatinti aplinkai mažiau žalingų žaliavų naudojimą, taip sumažinant ir į aplinką išskiriamą CO2 . Nepritarti Komitetas nepritaria siūlymui biodegalų dalies degaluose CO2 dedamąją susieti su biodegalų žaliavų ŠESD vertėmis dėl praktinio tokių produktų apmokestinimo ir kontrolės sudėtingumo bei papildomos administracinės naštos. 8. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjo derinimui pateiktą akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58(1), 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir manome, kad jis nėra pakankamas siekiant įgyvendinti nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę1 bei prisidėti prie kovos su klimato krize2 , išlaikant pasaulinį temperatūros augimą ne didesnį nei 1.5⁰C iki šimtmečio pabaigos. Remiantis EBPO rekomendacijomis3,4 , aplinkosauginiai mokesčiai turi mažiausią neigiamą poveikį ekonomikos augimui, skatina žaliąsias inovacijas bei investicijas, suteikia galimybes sumažinti kitus mokesčius ir turi atspindėti daromą neigiamą poveikį aplinkai.

Atsižvelgiant į gerąją kitų šalių praktiką, siūlome Projekte:

1) atsisakyti akcizų netaikymo gamtinės dujoms kaip variklių degalams ir išdėstyti 16 straipsnį taip: „16 straipsnis. 58¹ straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios 58¹

straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus.“

2) atsisakyti išimties gamtinėms dujoms netaikyti CO2 tarifo ir išdėstyti 18 straipsnį taip: „18 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju 3 priedu Papildyti Įstatymą nauju 3 priedu: Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo³ priedas CO2

DEDAMOJI 2025–2030 METAIS

Įvertinta Komitetas pritaria projekto iniciatorių pateiktai Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3 priedo redakcijai. 9. UAB “Neste Lietuva” 2023-04-17 Susipažinome su Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58(1), 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projekto Nr. XIVP-1185 („Projektas“), pažymime, kad dėl Projekto savo poziciją Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komitetui jau teikėme 2022 m. sausio 12 d. raštu, visgi, atsižvelgiant į tai, pasirengimas Projekto nagrinėjimui užtruko, teikiame atnaujintą savo argumentuotą poziciją dėl šio Projekto. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto aiškinamajame rašte tarp Projektą paskatinusių priežasčių yra nurodoma, jog Projektu yra siekiama įgyvendinti „Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr.

XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“, klimato kaitos švelninimo tikslus, nustatytus energetikos, transporto, žemės ūkio, namų ūkio sektoriuose (iki 2030 m. sumažinti 30 proc. bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2005 m.). Taip pat įgyvendinti Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nurodytas priemones dėl taršaus iškastinio kuro vartojimo mažinimo taikant mokestines priemones.“ Taip pat ir „tarptautiniu mastu keliamus su klimato kaita susijusius tikslus, taip prisidedant prie žaliosios ir teisingos Europos Sąjungos (toliau – ES) ekonomikos pertvarkos pagal ES žaliąjį kursą.“ Sutinkame su šių Projekto tikslų svarba. Atitinkamai, projektu yra numatoma, kad nuo 2025 m. į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus būtų įtraukta CO2 dedamoji, kuri, kaip nurodoma, būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, priklausomai nuo kaloringumo. Sutinkame, kad toks sprendimas transporto sektoriuje ilgainiui gali turėtų įtakos vartotojų pasirinkimui renkantis, kokiu kuru varomas transporto priemones, įsigyti ir eksploatuoti. Visgi, pažymėtume, kad nors Projekto siūlomos priemonės, kaip minėta, dalinai gali paveikti vartotojų elgesį, tačiau jis niekaip neįtakoja kuro tiekėjų bei pardavėjų skatinimo tiekti aplinkai mažiau žalingus produktus. Manytina, kad tam, jog Projektu siūlomi tikslai būtų įgyvendinti praktikoje, yra reikalingi abu šie dėmenys. Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, kad nors yra siūloma į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus įtraukti CO2 dedamąją, deja, CO2 dedamoji nėra individualizuojama pagal tai, kokios žaliavos buvo panaudotos gaminant kuro biokomponentą.

Tokia nuostata neatitinka, kad Projekto tikslų, kuriais siekiama mažinti į aplinką išmetamo CO2 kiekį, taip pat neatitinka ir proporcingumo principo, kadangi priėmus siūlomą reguliavimą skirtingą faktinį CO2 išmetantys degalai būtų apmokestinai vienoda CO2 dedamąja. Rinkai tiekiamas benzinas bei dyzelinas priklausomai nuo pasirinktų žaliavų dažniausiai nėra vienodi, todėl skiriasi kiekvienu atveju išskiriamas CO2 kiekis. Taip yra dėl to, kad tiek į benziną, tiek į dyzeliną privalomai yra įmaišoma biodegalų. Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 16 str. 6 d. numatyta, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose degalinėse turi būti prekiaujama benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 procento biodegalų, ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 procento biodegalų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę. Kaip žinia, kad gaminti biodegalus galima iš įvairių pradinių žaliavų. Nepriklausomai nuo to, kokia pradinė žaliava būtų pasirinkta, gaminant biodegalus bet kuriuo atveju yra sumažinamas į aplinką išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų („ŠESD“) kiekis, lyginant su iškastiniu kuru. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją („Direktyva“) aiškiai nustato, kaip turi būti apskaičiuojamos iš atskirų žaliavų pagamintų biodegalų išmetamų ŠESD vertės, t.y. išmetamo ŠESD sumažinimas. Šios Direktyvos nuostatos savo ruožtu yra perkeltos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakyma1 Nr.

D1-2 „Dėl Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ („Taisyklės“). Taigi, remiantis šiais teisės aktais būtų galima individualizuoti faktinę CO2 dedamąją. CO2 dedamosios individualizavimą būtų galima iliustruoti naudojantis teoriniu pavyzdžiu:

• Rinkai yra pateiktas benzinas, kurį sudaro 10 procentų biodegalų bei 90 procentų benzino, pagaminto iš iškastinio kuro;
• Biodegalai šiuo atveju yra etanolis iš cukrinių runkelių. Taisyklėse yra nurodyta, etanolis iš cukrinių runkelių turi tipinę sumažintą išmetamųjų ŠESD kiekio dalį – 61 procentą;
• Projekte yra nurodyta, kad CO2 dedamoji benzinui 2025 m. siektų 24 EUR/1000 l, 2030 m. – 144 EUR/1000 l;
• Taigi, individualizavus CO2 dedamąją šiuo konkrečiu atveju, ji 2025 m. siektų 22,53 EUR/1000 l, 2030 m. – 135,21

EUR/1000 l. Taigi, galima pagrįstai teigti, tokiu būdu CO2 dedamojoje ne tik būtų tiksliau apskaičiuojamas ŠESD pėdsakas, bet ir kuro tiekėjai būtų skatinami naudoti aplinką labiau tausojančias žaliavas biodegaluose, kurie yra privalomi maišyti rinkai tiekiamame kure, bei būtų skatinami naudoti daugiau biodegalų, nei nustatyta privalomuose įpareigojimuose. Taip pat pažymėtina, kad toks pasiūlymas praktikoje būtų įgyvendintinas ir dėl to, kad tam prielaidas sudaro jau egzistuojanti teisinė bazinė. Štai Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 18 str. 4 d.

4 d. 5 p. nustatyta, kad deklaruojant vidaus rinkai patiektus degalus per

30 kalendorinių dienų nuo degalų patiekimo vidaus rinkai dienos turi būti

pateikiamas biodegalų siuntos tvarumo charakteristikas patvirtinančio dokumento numeris kartu su informacija apie bendrą degalų ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą, išreikštą gramais anglies dioksido ekvivalentu megadžauliui (gCO2ekv./MJ). Atitinkamai pažymėtina, kad jau pagal minėtą įstatymą veikiančioje degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemoje („DAEI sistema“) jos dalyviaikiekvienos transakcijos (pateikimo rinkai) atveju privalo nurodyti kokie degalai buvo pateikti rinkai, biodegalų kiekis jose, iš kokių žaliavų pagaminti šie biodegalai bei šių biodegalų sumažinto ŠESD vertės. Pažymėtina, kad Projektu numatoma CO2 dedamoji įsigaliotų tik 2025 m. sausio 1 d., taigi, kitiems galimiems poįstatyminių teisės aktų pakeitimams, jei tokių reiktų, būtų 1,5 metų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei atsižvelgus į Projekto tikslus, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu transporto sektoriuje, siūlome:

(i) Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje galioja privalomasis biodegalų maišymas į benziną ir dyzeliną, biodegalų dalies degaluose CO2 dedamąją susieti su biodegalų žaliavų ŠESD vertėmis, t.y. diferencijuoti su biodegalais susijusias CO2 dedamąsias priklausomai nuo pačių biodegalų žaliavų ŠESD verčių, apskaičiuotinų pagal Direktyvos V priedą, Taisykles bei DAEI sistemos komponentus. Tokio siūlymo įgyvendinimas leistų tikslingiau skatinti aplinkai mažiau žalingų žaliavų naudojimą ir šio panaudojimo plėtrą, taip sumažinant ir į aplinką išskiriamą CO2. Nepritarti Komitetas nepritaria siūlymui biodegalų dalies degaluose CO2 dedamąją susieti su biodegalų žaliavų ŠESD vertėmis dėl praktinio tokių produktų apmokestinimo ir kontrolės sudėtingumo bei papildomos administracinės naštos. 10.

10Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ 2023-04-18 Atkreipia institucijų dėmesį, kad akcizų didinimas, ypatingai šiuo sunkiu laikotarpiu, yra nesavalaikis, todėl priimtas sprendimas sukeltų didesnes neigiamas pasekmes, nei teigiamas. „Linava“ atkreipia dėmesį, kad vežėjai susiduria su nuolatiniu vairuotojų trūkumu, pelno sumažėjimu, rinkų apribojimu, sulaikomais /grąžinamas bankų mokėjimais, „Mobilumo paketu“. Padidinus akcizą šiuo metu, neabejotina, įmonės, kurios susiduria su iššūkiais bei rizika, sieks kurą įsigyti pigiau kaimyninėse valstybėse. Esant jau ir taip įtemptai ekonomikai kyla didesnė infliacijos ir tiekimo grandinės griūties rizika. Sutrikus tiekimo grandžiai, neabejotina, jog kainos, tiek už prekes, tiek už paslaugas kils, o tai vers pirkėjus taupyti, ieškoti alternatyvų. Įvertinta

4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

EEil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo nariai: Aidas Gedvilas Vigilijus Jukna Artūras Skardžius Vytautas Gapšys Vaida Giraitytė-Juškevičienė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė Viktoras Fiodorovas Jonas Jarutis Mindaugas Puidokas Arvydas Nekrošius Kęstutis Vilkauskas Asta Kubilienė Dainius Gaižauskas Laima Nagienė Ligita Girskienė Rimantė Šalaševičiūtė Juozas Varžgalys Algirdas Butkevičius Robertas Šarknickas Stasys Tumėnas Laima Mogenienė Rita Tamašunienė Česlav Olševski Deividas Labanavičius Zenonas Streikus Agnė Širinskienė Kęstutis Mažeika Petras Gražulis Liudas Jonaitis Vidmantas Kanopa Rasa Budbergytė Linas Kukuraitis Julius Sabatauskas Remigijus Žemaitaitis Orinta Leiputė 2022-06-16¹⁹ Argumentai:

Numatyti akcizų didinimai artimiausiais metais negalimi esamų krizių kontekste.

Tarptautinio valiutos fondo vadovės Kristalinos Georgievos teigimu, "Koronaviruso pandemija jau išprovokavo pasaulio ekonomikos nuosmukį, dėl kurio besivystančioms šalims reikės skirti didelę paramą. Aišku, kad jau prasidėjo recesija, kuri bus sunkesnė už buvusiąją 2009 m. po pasaulinės finansų krizės". Lietuvos laukia vertybinių popierių kainų kritimas, valiutos nuvertėjimas, ekonomikos susitraukimas, infliacijos korekcijos, gamybos nuosmukis, įmonių bankrotai, nedarbo lygio augimas, gyventojų pajamų sumažėjimas ir kt. Recesijai sušvelninti Vyriausybės turės vykdyti ekspansinę ekonominę politiką, skatinančią, o ne ribojančią vartojimą. Todėl šiuo įstatymo Projektu siūloma atidėti įstatymo įsigaliojimą vienerių metų laikui visiems terminams, išskyrus akcizų lengvatos etilo alkoholiui, skirtam moksliniams tyrimams. Pasiūlymas: „20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 2 ir

3 dalis, 2 straipsnio 1 dalį, 3, 5 ir 6 straipsnius, 7 straipsnio 2–5 dalis,

8 ir 9 straipsnius, 12 straipsnio 2–5 dalis, 14, 15 ir 16 straipsnius, 17

straipsnio 2 dalį, 18 ir 19 straipsnius ir šio straipsnio 8–12 dalis, įsigalioja 20234 m. sausio 1 d. 2.

2. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 1

dalis, 15 straipsnio 1 dalis ir 16 straipsnio 1 dalis įsigalioja 20245 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalis įsigalioja 20245 m. liepos 1 d. 4. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 ir 3 dalys, 2 straipsnio 1 dalis, 3, 5 ir 6 straipsniai, 7 straipsnio 4 dalis, 8 ir 9 straipsniai, 12 straipsnio 2–5 dalys, 14 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 2 dalis, 18 ir 19 straipsniai įsigalioja 20256 m. sausio 1 d. 5. Šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalis įsigalioja 20256 m. liepos 1 d. 6. Asmenys, prekiaujantys šildymui skirtomis durpėmis ir 20234 m. sausio 1 d. laikantys šildymui skirtas durpes, privalo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka per 5 darbo dienas inventorizuoti 20234 m. sausio 1 d. jiems nuosavybės teise priklausančias šildymui skirtas durpes ir pateikti inventorizacijos aktą mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie registruoti mokesčių mokėtojais. Šioje dalyje nurodyti asmenys iki 20234 m. vasario 15 d. privalo deklaruoti ir sumokėti akcizus Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 7. Dėl atleidimo nuo akcizų už etilo alkoholį, skirtą moksliniams tyrimams, leidimų išdavimo asmenys turi teisę kreiptis į centrinį mokesčių administratorių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotas atleidimo nuo akcizų už etilo alkoholį, skirtą moksliniams tyrimams, leidimas įsigalioja šio įstatymo įsigaliojimo dieną. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 20223 m. liepos 31 d. priima šio straipsnio 7 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, centrinis mokesčių administratorius iki 20223 m. gruodžio 31 d. priima šio straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 10.

10Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 20245 m.

balandžio 30 d. priima šio straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 11. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 20245 m. gruodžio 31 d. priima šio straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 20256 m. balandžio 30 d. priima šio straipsnio 5 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti iš dalies Komitetas, atsižvelgdamas į užsitęsusias teisėkūros procedūras, buvusį Projekto 20 straipsnį siūlo laikyti 19 straipsniu ir jį atitinkamai patobulinti (žr. Komiteto 2 pasiūlymą)

2Seimo nariai;

Andrius Palionis,

Jonas Pinskus

2023-04-17⁷

1 Argumentai: Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58(1), 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), siekiama nustatyti ribojimus: nuo 2024 metų ne daugiau kaip 100 000 litrų gazolio, skirto naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje, o nuo 2025 metų

• ne daugiau kaip 50 000 litrų vienam ūkio subjektui per vienerius metus. Sunaudojamų degalų kiekį apsprendžia poreikis nudirbti vienus ar kitus žemės ūkio darbus ir jo norma nustatoma atskirais norminiais aktais, remiantis mokslininkų pateiktais skaičiavimais. Nustačius jų sunaudojimo limitą, kaip siūloma teikiamame Įstatymo projekte, likusį reikiamą kiekį gazolio, skirto naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje, ūkiai privalės įsigyti be lengvatos. Tokie ribojimai akivaizdžiai sudarytų nevienodas konkurencines sąlygas ūkiams, kurie gamina tokios pačios rūšies žaliavą maisto pramonei, pabloginamos konkurencinės sąlygos lyginant su kitų Europos Sąjungos šalių prekiniais ūkiais.

Įstatymo projekte numatomi pakeitimai, susiję su šildymui skirtais gazoliais, kurie daugiausia naudojami grūdų džiovinimui, išbrangintų galimybę ūkininkams naudoti grūdų džiovyklas. Šios džiovyklos įrengtos per 2014- 2020 m. ES finansavimo laikotarpį, naudojant ES lėšas. Nors apie šio kuro lengvatos naikinimą kalbama nuo 2020 metų, tačiau Žemės ūkio, Energetikos ir Aplinkos ministerijos nepasiūlė priemonių, kuriomis ūkiai galėtų modernizuoti grūdų džiovyklas, naudojančias ne iškastinį kurą, o mažiau taršų ir atsinaujinantį kurą – pvz., biokurą. Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 7 straipsnį: „7 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti

taip: „37 straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai

1. Gazoliams taikomas 410 eurų už 1 000

litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 2. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 140 21,14 eurųo už

1 000 litrų produkto akcizų tarifas. 3. Gazoliams, skirtiems naudoti

žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas

60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus

neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

2. Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją

išdėstyti taip: „3.

Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas

60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus

neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių, bet ne daugiau kaip 100 000 litrų. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

3. Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją

išdėstyti taip: „3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių, bet ne daugiau kaip 50 000 litrų. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pritarti iš dalies Argumentai:

Atsižvelgiant į Projekto tikslus – siaurinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų apimtį bei į tai, kad Aplinkos ministerijos priemonės, kuriomis ūkiai galėtų modernizuoti grūdų džiovyklas, naudojančias ne iškastinį kurą, o mažiau taršų ir atsinaujinantį kurą pradės veikti nuo 2023 m. gegužės mėn., Komitetas siūlo nustatyti šildymui skirtiems gazoliams 60 eurų už 1000 litrų akcizo tarifą. Taip pat palikti šiuo metu galiojančią tvarką, kad gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje, kvotas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.

37 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai

1. Gazoliams taikomas 372 410 eurų

už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 2. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 21,14 60 euroų už

1 000 litrų produkto akcizų tarifas. 3. Gazoliams, skirtiems naudoti

žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

2Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas

60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant

Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių, bet ne daugiau kaip 100 000 litrų. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

3. Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją

išdėstyti taip: „3.

Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas

60 eurų už

1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant

Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių, bet ne daugiau kaip 100 50 000 litrų. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

3Seimo nariai;

Andrius Palionis,

Jonas Pinskus

2023-04-17⁷

3 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 9 straipsnio 2 dalį: „2. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 372 21,14 eurųo už 1 000 litrų produkto;

2) kintamosios dalies – CO2 dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas siūlo nustatyti šildymui skirtiems gazoliams nustatyti 60 eurų už 1000 litrų akcizo tarifą bei palikti projekto iniciatorių siūlomą CO2 dedamąją. Pasiūlymas: Buvusį Projekto 9 straipsnio 2 dalį (patobulinto Projekto 7 str. 3 d.) išdėstyti taip:

3. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio

įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.;

2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto pasiūlymai ir sprendimas:

7.1. Komiteto sprendimas: Pritarti Iniciatorių pateiktam ir Komiteto

patobulintam Akcizų įstatymo Nr.

IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58(1), 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projektui Nr. XIVP-1185, atsižvelgiant į LRS Teisės departamento pateiktas pastabas bei Komiteto pasiūlymams, kuriems Komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:

EEil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. LRS Biudžeto ir finansų komitetas 2023-04-19⁷ Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad buvo iš dalies pritarta LR Seimo narių pasiūlymams dėl Projekto 7 ir 9 straipsnių pakeitimų, Komitetas siūlo atitinkamai patobulinti Projekto 7-9 straipsnius bei atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, šiuos straipsnius išdėstyti viename straipsnyje ir juos išdėstyti 7 straipsnyje taip:

Pasiūlymas:⁷ straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 37

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai

1. Gazoliams

taikomas 410 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 2. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo

44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų

produkto akcizų tarifas. 3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ 2.

Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai

1Gazoliams, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip,

taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 466 eurų už 1 000 litrų produkto;

2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede. 2. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

• 1) pastoviosios dalies – 60 eurų už 1 000 litrų produkto;
• 2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3

priede. 3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

3. Pakeisti 37

straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pastoviosios dalies – 500 eurų už 1 000 litrų produkto;“. Pritarti

2. LRS

Biudžeto ir finansų komitetas 2023-04-19¹⁹ Argumentai: Atsižvelgiant į užsitęsusias teisėkūras procedūras, Komitetas siūlo patobulinti buvusį Projekto 20 straipsnį, jį laikyti 19 straipsniu ir išdėstyti taip: Pasiūlymas:¹⁹ straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1Šis įstatymas,

išskyrus 1 straipsnio 1 ir 3 dalis, 2 straipsnio 1 dalį, 3, 5, 6 straipsnius,

7 straipsnio 2 ir 3 dalis, 8, 9 straipsnius, 12 straipsnio 2 ir 3 dalis, 14

straipsnį, 15 straipsnio 2 dalį, 16, 17, 18 straipsnius ir šio straipsnio 5–8 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2.

2. Šio įstatymo 1

straipsnio 1 ir 3 dalys, 2 straipsnio 1 dalis, 3, 5, 6 straipsniai, 7 straipsnio 2 dalis, 8, 9 straipsniai, 12 straipsnio 2 ir 3 dalys, 14 straipsnio 1 dalis, 17 ir 18 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalis, 14 straipsnio 2 ir 3 dalys, 15 straipsnio 2 dalis ir 16 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 4. Asmenys, prekiaujantys šildymui skirtomis durpėmis ir

2024 m. sausio 1 d. laikantys šildymui skirtas durpes, privalo centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka per 5 darbo dienas inventorizuoti 2024 m. sausio 1 d. jiems nuosavybės teise priklausančias šildymui skirtas durpes ir inventorizacijos aktą pateikti mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie registruoti mokesčių mokėtojais. Šioje dalyje nurodyti asmenys iki 2024 m. vasario 15 d. privalo deklaruoti ir sumokėti akcizus šio įstatymo 13 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 5. Dėl atleidimo nuo akcizų už etilo alkoholį, skirtą moksliniams tyrimams, arba už etilo alkoholį, naudojamą medicinos priemonių gamybos procesams, jeigu galutiniame produkte nėra etilo alkoholio, asmenys turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą subjektą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 6. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. liepos 31 d. priima šio straipsnio 5 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 7. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, centrinis mokesčių administratorius iki 2023 m. rugsėjo 30 d. priima šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 8. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. rugsėjo 30 d. priima šio straipsnio

2 dalyje nurodytų šio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti

8Balsavimo rezultatai: už – 7; prieš – 0; susilaikė – 4. 9.

9Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė,

Vytautas Gapšys, Andrius Palionis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58(1), 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 3 priedu 40 straipsnio ir pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1185(2) ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė