Projekto lyginamasis variantas
17 straipsnio 28 punktą ir jį išdėstyti taip: „28) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Romualdas Vaitkus Edita Rudelienė Laima Nagienė Andrius Kupčinskas Mindaugas Skritulskas
Projekto lyginamasis variantas
17 straipsnio 28 punktą ir jį išdėstyti taip: „28) Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų 5 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Romualdas Vaitkus Andrius Bagdonas Jonas Varkalys Edita Rudelienė Juozas Baublys Ričardas Juška Virgilijus Alekna Arminas Lydeka Raimundas Lopata Eugenijus Gentvilas Viktoras Pranckietis
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuotos LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, kurioms įsigaliojus buvo prailgintas kito nei gyvenamasis būstas (gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka) nekilnojamojo turto išlaikymo laikotarpis, po kurio pajamos iš šio turto perleidimo būtų neapmokestinamos. Pataisų rengėjai argumentuoja, jog toks reguliavimas atitinka tarptautinę praktiką, kada kitam nei gyvenamosios paskirties turtui paprastai taikomas ilgesnis išlaikymo laikotarpis. Tačiau pagal dabar galiojančią LR Gyventojų pajamų mokesčio redakciją, lengvatos taikomos parduodant nekilnojamajį turtą, jei jame buvo deklaruota gyvenamoji vieta bent 2 metus. Taigi, pagal dabar galiojančią tvarką skirtumas tarp šių apmokestinimo tvarkų skiriasi net 5 kartus. Įstatymo projekto tikslas – atsisakyti perteklinio apmokestinimo, parduodant kitą nei gyvenamasis būstas nekilnojamąjį turtą. Pagrindinis įstatymo projekto uždavinys – sutrumpinti terminą, reglamentuojantį, kiek laiko reikia išlaikyti nekilnojamąjį turtą nuo įsigijimo ar paveldėjimo datos iki pardavimo nuo 10 iki 5 metų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Lietuvos Respublikos Seimo narys Romualdas Vaitkus. 3.
teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančioje LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo redakcijoje reglamentuota tvarka, jog ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Išimtys taikomos, kai pajamos yra gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka; pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu šios dalies
būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui. Atkreipiame dėmesį, kad ši tvarka galioja ir paveldėtam turtui. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pritarus siūlomam įstatymo projektui, GPM lengvata būtų taikoma pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Įstatymų projektas atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti nereikia papildomų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno “Eurovoc” terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „nekilnojamasis turtas“, „gyventojų pajamų mokestis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai: Romualdas Vaitkus Edita Rudelienė Laima Nagienė Andrius Kupčinskas Mindaugas Skritulskas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuotos LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, kurioms įsigaliojus buvo prailgintas kito nei gyvenamasis būstas (gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka) nekilnojamojo turto išlaikymo laikotarpis, po kurio pajamos iš šio turto perleidimo būtų neapmokestinamos. Pataisų rengėjai argumentuoja, jog toks reguliavimas atitinka tarptautinę praktiką, kada kitam nei gyvenamosios paskirties turtui paprastai taikomas ilgesnis išlaikymo laikotarpis. Tačiau pagal dabar galiojančią LR Gyventojų pajamų mokesčio redakciją, lengvatos taikomos parduodant nekilnojamajį turtą, jei jame buvo deklaruota gyvenamoji vieta bent 2 metus. Taigi, pagal dabar galiojančią tvarką skirtumas tarp šių apmokestinimo tvarkų skiriasi net 5 kartus. Įstatymo projekto tikslas – atsisakyti perteklinio apmokestinimo, parduodant kitą nei gyvenamasis būstas nekilnojamąjį turtą. Pagrindinis įstatymo projekto uždavinys – sutrumpinti terminą, reglamentuojantį, kiek laiko reikia išlaikyti nekilnojamąjį turtą nuo įsigijimo ar paveldėjimo datos iki pardavimo nuo 10 iki 5 metų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Lietuvos Respublikos Seimo narys Romualdas Vaitkus. 3.
teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančioje LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo redakcijoje reglamentuota tvarka, jog ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Išimtys taikomos, kai pajamos yra gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka; pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu šios dalies
būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui. Atkreipiame dėmesį, kad ši tvarka galioja ir paveldėtam turtui. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pritarus siūlomam įstatymo projektui, GPM lengvata būtų taikoma pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Įstatymų projektas atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti nereikia papildomų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno “Eurovoc” terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „nekilnojamasis turtas“, „gyventojų pajamų mokestis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai: Romualdas Vaitkus Andrius Bagdonas Jonas Varkalys Edita Rudelienė Juozas Baublys Ričardas Juška Virgilijus Alekna Arminas Lydeka Raimundas Lopata Eugenijus Gentvilas Viktoras Pranckietis
2021-12-16 Nr. XIVP-1238 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
taikymo. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 3. Pažymėtina, kad Seimas 2021 m. gruodžio 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą (projekto reg. Nr. XIVP-966(2)), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra suplanuotos. Atsižvelgus į tai, teigtina, jog projektu teikiamas siūlymas prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsniui, nustatančiam, kad mokesčių įstatymai <...> darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. 4. Atsižvelgus į projekte siūlomą jo įsigaliojimo datą ir į tai, kad Seimas 2021 m. gruodžio
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą (projekto reg. Nr.
Nr. XIVP-966(2)), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra suplanuotos, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos, nuomonė. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
eilutėje; 5.2. konkreti projekto priėmimo data nenurodytina; 5.3. po projekto 1 straipsnio pavadinimo taškas nerašytinas; 5.4. projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje prieš skaičių „28“ įrašytina formuluotė „1 dalies“;
nurodytus reikalavimus, o naujai įrašomas tekstas dėstytinas paryškintai;
dėmesį, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio
aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgus į tai, projekto aiškinamasis raštas koreguotinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
NR. IX-1007 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2022-12-22 Nr. XIVP-1238(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aiškiai nustatant mokestinį laikotarpį, nuo kurio pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms taikomas siūlomas teisinis reguliavimas. 2. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad
reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgus į tai, projekto aiškinamasis raštas koreguotinas. 4. Atsižvelgus į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio struktūrą, projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje prieš skaičių
„28“ įrašytina formuluotė „1 dalies“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis
patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]