513 Įstatymo projektas Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Gintautas Paluckas XIVP-2398 2023-01-24 Registruotas

Lietuva · XIVP-2398 · 2023-01-24 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2023-01-24
  2. Aiškinamasis raštas · 2023-01-24
  3. Teisės departamento išvada · 2023-01-24

Lyginamasis variantas

2023-01-24 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo XIII-1281 5 IR 8 STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMAS m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 5

straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį

išdėstyti taip:

„3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikoje Respublikos

regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. Lietuvos Respublikos regionai, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę į finansinę paskatą, peržiūrimi tik kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką apskaičiuota nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė to regiono teritorijoje padidėjo daugiau kaip 20 procentų;“

2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

o 8 straipsnio 4 dalį laikyti trečiąja dalimi. „3.

„3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje kiekvienais metais ne vėliau kaip vasario 1 dieną paskelbiama informacija apie Lietuvos Respublikos regionus, kurių teritorijose nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose, ir apie Lietuvos Respublikos regionų teritorijas, kuriose nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės pokytis neviršija 20 procentų. 4. 3 Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos savivaldybės administracijos prašymu privalo nemokamai teikti jai duomenis ir (ar) informaciją, reikalingus nustatant, ar jauna šeima turi teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Gintautas Paluckas

Aiškinamasis raštas

2023-01-24 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINĖS PASKATOS PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS

ŠEIMOMS ĮSTATYMO XIII-1281 5 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymų

projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Galiojančiame Lietuvos Respublikos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme yra įdiegtas apribojimas dėl to, kur Lietuvoje įsigyjant būstą gali būti taikoma paskata. Įstatymas apriboja teisę jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą su valstybės parama regionuose, kuriuose vidutinė nekilnojamojo turto kaina didesnė. Iš esmės, 2023 metų duomenimis yra apribota galimybė pasinaudoti šia parama Lietuvos didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), kurortiniuose miestuose, tačiau pagal dabartinius skaičiavimus į ribojimą patenka ir vidutinio dydžio miestai (pvz. Utena). Pirma, dabartinis įstatymas skatina ydingą miestų ir šalies regionų planavimą. Įstatymo nuostatos skatina miestų ir šalies regionų rajonų ekstensyvią plėtrą, nekilnojamojo turto vystytojams suteikdami paskatas kurti priemiestinio tipo gyvenvietes regionuose, kurios bus didžiųjų miestų „kolonijomis“, o ne integralia regionų dalimi. Tokiu būdu žmonės apsigyvendami regione realiai gyvena didmiestyje (gyvendami regione jie dirba, savo vaikus veda į mokyklas ir vaikų darželius didmiestyje), taip nepateisinamai apkraudami didmiesčių transporto, švietimo ir socialinę infrastruktūrą. Tokia, ekstensyvi plėtra yra netvari ilguoju laikotarpiu. Antra, dabartinis įstatymo reguliavimas nepateisinamai apriboja dviejų trečdalių Lietuvos jaunimo galimybes sukūrus šeimą įsikurti ten, kur jie gyvena. Statistikos departamento duomenimis 2022 metais miestuose Lietuvoje gyvena 296 tūkstančiai asmenų priskiriamų jaunimo kategorijai (14-29 m.), kai kaimo vietovėse - 161 tūkstantis.

Aukštos nekilnojamojo turto kainos, mažėjantis būsto įperkamumas ir sunkumai sukaupti pradinį įnašą yra aplinkybės su kuriomis susiduria visos jaunos šeimos, nepaisant to, kur jos gyvena. Dėl šių priežasčių įstatymo projektu siūloma atsisakyti įstatymu taikomo geografinio būsto vietos ribojimo ir paskatą išplėsti ir didmiesčiuose gyvenančioms jaunoms šeimoms. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Seimo narys Gintautas Paluckas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai. Šiuo metu įstatymu paskata įsigyti būstą taikomą tik Lietuvos Respublikos regionuose, kurių teritorijose nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. Lietuvos Respublikos regionai, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę į finansinę paskatą, peržiūrimi tik kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką apskaičiuota nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė to regiono teritorijoje padidėjo daugiau kaip 20 procentų. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi prievolę skelbti ir atnaujinti vidutinių nekilnojamojo turto verčių duomenis. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo siūloma atsisakyti įsigyjamo pirmojo būsto geografinio ribojimo bei prievolės nekilnojamojo turto registro valdytojui skelbti vidutines nekilnojamojo turto vertes.

Pakeitus reguliavimą jaunos šeimos įgaus galimybę gauti paskatą įsigyjant pirmąjį būstą visoje šalies teritorijoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo nebuvo atlikta. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas išskaidrins nekilnojamojo turto vystymo sektorių, nes šiuo metu šio įstatymo naudos gavėjai yra tik keliuose šalies regionuose veikiantys nekilnojamojo turto vystytojai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų teisės aktų priimti ar keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas tikslina jau egzistuojančios sąvokos apibrėžimą. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, taip pat nenumatoma ir papildomo lėšų sutaupymo. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „būstas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Gintautas Paluckas

Teisės departamento išvada

2023-01-24 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINĖS

PASKATOS PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS ĮSTATYMO NR. XIII-1281 5

IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-01-25 Nr. XIVP-2398 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu siekiama „atsisakyti įstatymu taikomo geografinio būsto vietos ribojimo ir paskatą išplėsti ir didmiesčiuose gyvenančioms jaunoms šeimoms“. Pastebėtina, kad siekiant įgyvendinti minėtą projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą, teikiamu įstatymo projektu turėtų būti keičiami ne tik Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 ir 8 straipsniai, bet ir sistemiškai patikslintas visas keičiamas įstatymas. Pažymėtina, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo paskirtis yra „nustatyti finansinės paskatos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionuose, (toliau – finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms) teikimo sąlygas, tvarką ir jos finansavimą“. Taigi tiek keičiamo įstatymo tikslas, tiek jame vartojama sąvoka „finansinė paskata“ yra orientuoti į finansinės paskatos teikimą jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą tik Lietuvos Respublikos regionuose. Atsižvelgus į išdėstytą, projektas atitinkamai tobulintinas. 2. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų įstatymo taikymo problemų, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aptariant nuostatų taikymą iki įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir įstatymo įsigaliojimo metu nebaigtiems procesams, kurių metų nagrinėjami kreipimaisi dėl finansinės paskatos būstui įsigyti suteikimo. 3.

3. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų

projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 3.1. Projekto pavadinime po žodžio „įstatymo“ įrašytinas įstatymo numerio trumpinys ,,NR.” 3.2. Projekto 1 ir 2 straipsnių vienintelės dalys nenumeruotinos. 3.3. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės akto, kurį sudaro straipsniai, kiekvienas straipsnis keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios atskiru straipsniu, todėl atitinkamai tikslintinas projekto lyginamasis variantas. 3.4. Tikslintina projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmė, ją išdėstant taip „Pripažinti netekusia galios 8 straipsnio 3 dalį“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pripažinus netekusia galios teisės akto struktūrinę dalį, turinčią eilės numerį, po jos einančių struktūrinių dalių pernumeruoti nereikia. 3.5. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 2 pastabą, projekto 3 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir taikymas“, nes šiame straipsnyje nenustatomos jokios su įstatymo taikymu susijusios nuostatos. 4. Atsižvelgiant į tai, kad projektu teikiamoms nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų biudžeto lėšų bei vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, jog turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]