Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 100¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „100¹ straipsnis. Priverstinis dingimas Tas, kas veikdamas kaip valstybės atstovas arba asmuo ar asmenų grupė, veikiantys valstybės leidimu, palaikymu ar pritarimu, sulaikė, suėmė, pagrobė asmenį ar kitaip atėmė jo laisvę, kai atsisakoma pripažinti tokį sulaikymą, suėmimą, pagrobimą ar laisvės atėmimą, arba slėpė dingusio asmens likimą ar buvimo vietą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.“
Pakeisti 100³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas vykdydamas valstybės politiką arba veikdamas valstybės leidimu, kurstymu, palaikymu ar pritarimu, bet kokiu būdu kankino arba kitaip itin žiauriai elgėsi su žmogumi taip sukeldamas nukentėjusiam asmeniui stiprų fizinį ar psichinį skausmą arba dideles kančias,
baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių septynerių metų.“
Pakeisti 113¹straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„113¹ straipsnis. Aplaidus arba netinkamas vado pareigų vykdymas
1Tas, kas aplaidžiai vykdė vado pareigas ir dėl to jam teisiškai ar faktiškai pavaldūs asmenys padarė šiame skyriuje numatytą nusikalstamą veiką,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 2. Vadas, žinodamas, kad jam teisiškai ar faktiškai pavaldūs asmenys padarė ar ketino padaryti šiame skyriuje numatytą nusikalstamą veiką, arba nepaisydamas šios informacijos ir nesiėmęs visų būtinų ir pagrįstų, nuo jo priklausančių priemonių, kad užkirstų kelią šių nusikalstamų veikų padarymui ar kėsinimuisi jas padaryti, arba neperdavęs šios informacijos kompetentingoms institucijoms ištirti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 3.
3Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1 dalį tik tais atvejais, kai joje numatyta veika padaryta dėl neatsargumo.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas part_c98397dcebb540e7b7354283fb2879f0_end
Projekto Nr. XIVP-2547(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 100¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „100¹ straipsnis. Priverstinis dingimas Tas, kas veikdamas kaip valstybės atstovas arba asmuo ar asmenų grupė, veikiantys valstybės leidimu, palaikymu ar pritarimu, sulaikė, suėmė, pagrobė asmenį ar kitaip atėmė jo laisvę, kai atsisakoma pripažinti tokį sulaikymą, suėmimą, pagrobimą ar laisvės atėmimą, arba slėpė dingusio asmens likimą ar buvimo vietą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.“
Pakeisti 100³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas vykdydamas valstybės politiką arba veikdamas valstybės leidimu, kurstymu, palaikymu ar pritarimu, bet kokiu būdu kankino arba kitaip itin žiauriai elgėsi su žmogumi taip sukeldamas nukentėjusiam asmeniui stiprų fizinį ar psichinį skausmą arba dideles kančias,
baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių septynerių metų.“
Pakeisti 113¹straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„113¹ straipsnis. Aplaidus arba netinkamas vado pareigų vykdymas
1Tas, kas aplaidžiai vykdė vado pareigas ir dėl to jam teisiškai ar faktiškai pavaldūs asmenys padarė šiame skyriuje numatytą nusikalstamą veiką,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas vykdė vado pareigas žinodamas, kad jam teisiškai ar faktiškai pavaldūs asmenys padarė ar ketino padaryti šiame skyriuje numatytą nusikalstamą veiką, arba nepaisydamas šios informacijos ir nesiėmęs visų būtinų ir pagrįstų, nuo jo priklausančių priemonių, kad užkirstų kelią šių nusikalstamų veikų padarymui ar kėsinimuisi jas padaryti, arba neperdavęs šios informacijos kompetentingoms institucijoms ištirti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 3.
3Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1 dalį tik tais atvejais, kai joje numatyta veika padaryta dėl neatsargumo.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100¹, 100³ IR 113¹ STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo (toliau – TSĮ) 11 straipsnio 1 dalyje yra teigiama, kad įsigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti. Kaip 2014 m. sausio 24 d. nutarime pažymėjo Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublika privalo vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis. Be kita ko, šioje nuostatoje įtvirtintas konstitucinis pagarbos tarptautinei teisei principas, t. y. principas pacta sunt servanda, reiškiantis imperatyvą sąžiningai vykdyti pagal tarptautinę teisę, inter alia tarptautines sutartis, prisiimtus Lietuvos Respublikos įsipareigojimus. Savo ruožtu, Lietuvos Respublikoje pasirinkta tarptautinės ir vidaus teisės derinimo sistema yra grindžiama taisykle, kad tarptautinės sutartys transformuojamos šalies teisinėje sistemoje (inkorporuojamos į ją). TSĮ 11 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodoma, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinei sutarčiai vykdyti reikia priimti įstatymą ar kitą teisės aktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka pateikia Seimui atitinkamo įstatymo projektą arba priima atitinkamą Vyriausybės nutarimą, ar pagal kompetenciją užtikrina kito teisės akto priėmimą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. balandžio 23 d. Lietuvoje ratifikuota Tarptautinė konvencija dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo (toliau – ICPPED), kurios nuostatos Lietuvos nacionalinėje teisėje buvo įgyvendintos, be kita ko, 2014 m. kovo 13 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 8, 27, 60, 95, 97, 151, 151-1, 153, 162, 307, 308, 309 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 100-1, 100-2, 152-1, 251-1 straipsniais įstatymu, Nr. XII-776. Savo ruožtu, JT Priverstinio dingimo komitetas 2017 m. rugsėjo 4 ir 5 d. vykusiuose 219-ajame ir 220-ajame posėdžiuose apsvarstė Lietuvos pateiktą ataskaitą pagal ICPPED 29 straipsnio 1 dalį (CED/C/LTU/1) ir 2017 m. spalio 16 d. priėmė baigiamąsias pastabas, Nr. CED/C/LTU/CO/1 kurių 10 punkte pažymėta, jog Lietuvoje galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys priverstinio dingimo prevenciją ir baudimą už jį, ne visa apimtimi atitinka kai kuriuos ICPPED ratifikavusioms valstybėms nustatytus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, JT Priverstinio dingimo komitetas ragina Lietuvą įgyvendinti jo parengtas rekomendacijas siekiant užtikrinti, kad šiuo metu galiojanti teisės sistema visiškai atitiktų ICPPED nustatytas teises ir įsipareigojimus. Be to, Lietuva 1991 m. rugsėjo 10 d. prisijungė prie Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CAT). Savo ruožtu, JT Komitetas prieš kankinimus, įvertinęs Lietuvos nacionalinio teisinį reglamentavimą, 2021 m. gruodžio 21 d. paskelbė baigiamąsias pastabas dėl Lietuvos Respublikos ketvirtojo pranešimo pagal minėtą konvenciją (CAT/C/LTU/CO/4), kuriuose pateikė rekomendacijas dėl Lietuvos nacionalinio teisinio reguliavimo tobulinimo.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100¹, 100³ ir 113¹ straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti siekiant įgyvendinti JT Priverstinio dingimo komiteto baigiamųjų pastabų 12, 14, 28 punktuose bei JT Komiteto prieš kankinimus baigiamųjų pastabų 7 punkte numatytas rekomendacijas, o būtent:
i) imtis visų priemonių, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad priverstinio dingimo apibrėžtis nacionalinės teisės aktuose visiškai atitiktų ICPPED 2 straipsnyje numatytą apibrėžtį; ii) imtis teisėkūros priemonių, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad nacionalinės teisės aktuose būtų konkrečiai nurodyta vadų baudžiamoji atsakomybė remiantis ICPPED 6 straipsnio 1 dalies b punktu; iii) užtikrinti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsnis būtų taikomas remiantis ICPPED 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta nukentėjusiojo apibrėžtimi tam, kad bet kuris asmuo, kuris patyrė tiesiogiai dėl priverstinio dingimo atsiradusią žalą, galėtų visapusiškai naudotis ICPPED įtvirtintomis teisėmis, visų pirma teise į žalos atlyginimą. iv) užtikrinti, jog nacionaliniuose teisės aktuose numatytos bausmės už kankinimo nusikaltimą atitiktų šio nusikaltimo sunkų pobūdį remiantis CAT 4 straipsnio 2 dalimi. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Teisingumo ministerija.
Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės (vadovė Simona Mesonienė, tel. +370 618 51 147, el. paštas [email protected]) patarėjas Tomas Naruševičius (tel. +370 684 61 252, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai. Dėl priverstinio dingimo apibrėžties ICPPED 4 straipsnyje yra nustatyta, jog konvencijos šalys, imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad priverstinis dingimas pagal jų baudžiamąją teisę būtų laikomas nusikaltimu. Be kita ko, ICPPED 2 straipsnyje teigiama, kad priverstinis dingimas – suėmimas, sulaikymas, pagrobimas ar kitoks laisvės atėmimas, vykdomi valstybės atstovų arba asmenų ar asmenų grupių, veikiančių valstybės leidimu, palaikymu ar pritarimu, kai atsisakoma pripažinti laisvės atėmimą ar slepiamas dingusio asmens likimas ar buvimo vieta, ir dėl to toks asmuo nebeginamas įstatymų. Savo ruožtu, ICPPED nuostatos Lietuvos nacionalinėje teisėje įgyvendintos 2014 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 8, 27, 60, 95, 97, 151, 151-1, 153, 162, 307, 308, 309 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 100-1, 100-2, 152-1, 251-1 straipsniais įstatymo Nr. XII-776, 7 straipsniu, kuriuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 100¹ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas veikdamas kaip valstybės atstovas arba asmuo ar asmenų grupė, veikiantys valstybės leidimu, palaikymu ar pritarimu, sulaikė, pagrobė asmenį ar kitaip atėmė jo laisvę, kai atsisakoma pripažinti tokį sulaikymą, pagrobimą ar laisvės atėmimą, arba slėpė dingusio asmens likimą ar buvimo vietą.
JT Priverstinio dingimo komitetas, 2017 m. rugsėjo 4 ir 5 d. vykusiuose 219-ajame ir 220-ajame posėdžiuose apsvarstė Lietuvos pateiktą ataskaitą pagal ICPPED 29 straipsnio 1 dalį (CED/C/LTU/1) dėl priemonių, kurių buvo imtasi vykdant įsipareigojimus pagal konvenciją, dėl ko pateikė baigiamąsias pastabas, kurių 11 punkte yra akcentuojama, jog JT Priverstinio dingimo komitetas palankiai vertina BK 100¹ straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos apibrėžtį, tačiau vis dar yra susirūpinęs tuo, kad BK 100¹ straipsnyje nėra numatyta nusikaltimo sudėties požymio – „suėmimas“. JT Priverstinio dingimo komiteto nuomone atsisakius šio nusikaltimo sudėties elemento gali būti apribotas priverstinio dingimo apibrėžties taikymas tais atvejais, kai ši nusikalstama veika yra trumpalaikė, tačiau visgi trunka ilgiau nei sulaikymas. Atsižvelgiant į tai, JT Priverstinio dingimo komitetas rekomenduoja Lietuvai, imtis visų priemonių, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad priverstinio dingimo apibrėžtis nacionalinės teisės aktuose visiškai atitiktų ICPPED 2 straipsnyje nustatytą apibrėžtį (JT Priverstinio dingimo komiteto baigiamųjų pastabų 12 punktas).
Dėl vadų atsakomybės ICPPED 6 straipsnio b punkte yra numatyta, kad valstybės, šios konvencijos šalys, imasi būtinų priemonių patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukštesnes pareigas einantį pareigūną, kuris: i) žinojo ar sąmoningai nepaisė informacijos, kuri aiškiai rodė, kad faktiškai jam pavaldūs ir jo kontroliuojami asmenys vykdė ar ketino vykdyti priverstinio dingimo nusikaltimą; ii) buvo faktiškai atsakingas už veiklą, susijusią su priverstinio dingimo nusikaltimu, ir ją kontroliavo; ir iii) nesiėmė visų būtinų ir pagrįstų priemonių pagal savo įgaliojimus, kad užkirstų kelią priverstinio dingimo nusikaltimui ar nuo jo sulaikytų arba kad perduotų bylą kompetentingoms institucijoms ištirti ir baudžiamajam persekiojimui pradėti. Atkreiptinas dėmesys, kad vadų baudžiamoji atsakomybė yra reglamentuota BK 113¹ straipsnyje (aplaidus vado pareigų vykdymas), kuriame nurodyta, kad tas, kas aplaidžiai vykdė vado pareigas ir dėl to jam teisiškai ar faktiškai pavaldūs asmenys padarė šiame skyriuje numatytą nusikalstamą veiką baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
JT Priverstinio dingimo komitetas, įvertinęs Lietuvos nacionalinį reguliavimą, pažymėjo, kad BK 113¹ straipsnio dėl aplaidaus vado pareigų vykdymo nuostatos neapima visų ICPPED 6 straipsnio b punkto elementų, susijusių su vadų baudžiamąja atsakomybe (JT Priverstinio dingimo komiteto baigiamųjų pastabų 13 punktas), todėl JT Priverstinio dingimo komitetas rekomenduoja valstybei, konvencijos šaliai, imtis teisėkūros priemonių, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad nacionalinės teisės aktuose būtų konkrečiai nurodyta vadų baudžiamoji atsakomybė remiantis ICPPED 6 straipsnio 1 dalies b punktu ir apimtų vado atsakomybę, be kita ko, kuris žinojo ar sąmoningai nepaisė informacijos, kuri aiškiai rodė, kad faktiškai jam pavaldūs ir jo kontroliuojami asmenys vykdė ar ketino vykdyti priverstinio dingimo nusikaltimą (JT Priverstinio dingimo komiteto baigiamųjų pastabų 14 punktas). Savo ruožtu, šiuo metu BK 113¹ straipsnyje numatytos nuostatos apsiriboja tik aplaidžiu vado pareigų vykdymo kriminalizavimu ir neaprėpia vado veiksmų (neveikimo), kai jis nedalyvauja vykdant priverstinio dingimo nusikaltimą, tačiau disponuoja duomenimis apie jam teisiškai ar faktiškai pavaldžių asmenų ketinimą vykdyti šią nusikalstamą veiką arba žino apie minėtų asmenų jau įvykdytą priverstinį dingimą ir tyčia nesiima jokių veiksmų, siekiant užkirsti kelią nusikalstamiems veiksmams vykti arba siekiant šiems veiksmams išaiškinti. Dėl nukentėjusiojo apibrėžties Pažymėtina, kad ICPPED 24 straipsnis apibrėžia aukos sąvoką.
Šio straipsnio 1 dalyje teigiama, jog auka – dingęs asmuo ar bet kuris asmuo, patyręs žalą, kuri yra tiesioginis priverstinio dingimo padarinys. Be kita ko, šio straipsnio 2 dalyje pabrėžiama, kad visos aukos turi teisę žinoti tiesą apie priverstinio dingimo aplinkybes, tyrimo eigą ir rezultatus bei dingusių asmenų likimą. JT Priverstinio dingimo komitetas įvertinęs BPK 28 straipsnyje įtvirtintą nukentėjusiojo apibrėžtį, pateikė kritiškas pastabas, nurodęs, jog minėta apibrėžtis nevisiškai atitinka ICPPED 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą platesnę apibrėžtį. Atsižvelgiant į tai, JT Priverstinio dingimo komitetas ragina užtikrinti, kad BPK 28 straipsnis būtų taikomas remiantis ICPPED 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta nukentėjusiojo apibrėžtimi tam, kad bet kuris asmuo, kuris patyrė tiesiogiai dėl priverstinio dingimo atsiradusią žalą, galėtų visapusiškai naudotis ICPPED įtvirtintomis teisėmis, visų pirma teise į žalos atlyginimą (JT Priverstinio dingimo komiteto baigiamųjų pastabų 28 punktas). Be kita ko, BPK 28 straipsnyje yra numatyta, kad nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Iš pateiktų nacionalinės teisės nuostatų analizės seka, jog nukentėjusiojo apibrėžtis aprėpia tik asmenis, susijusius giminystės ryšiais su nuo nusikalstamos veikos mirusiu fiziniu asmeniu, tuo tarpu priverstinai pradanginto fizinio asmens šeimos nariai ar artimieji giminaičiai nukentėjusiojo apibrėžtyje nėra įvardijami. Atsižvelgiant į išdėstytą, tikslinga užtikrinti pilną BPK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nukentėjusiojo apibrėžties atitiktį ICPPED 24 straipsnio 1 daliai.
Dėl bausmės už kankinimo nusikaltimą CAT 4 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekviena valstybė, šios konvencijos šalis, užtikrina, jog visi kankinimo veiksmai pagal jos baudžiamąją teisę būtų laikomi nusikaltimais. Be to, minėto straipsnio 2 dalyje yra nurodoma, jog kiekviena valstybė, šios konvencijos šalis, atsižvelgdama į sunkų šių nusikaltimų pobūdį, numato atitinkamas bausmes už šiuos nusikaltimus. Pažymėtina, jog nagrinėjamos CAT nuostatos Lietuvos nacionalinėje teisėje yra įgyvendintos 2019 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8, 95, 205, 206, 207 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 100³ straipsniu įstatymo, Nr. XIII-2334, 3 straipsniu, kuriuo BK papildytas nauju 100³ straipsniu įtvirtinančiu baudžiamąją atsakomybę už kankinimo nusikaltimą. Be kita ko, minėto įstatymo 2 straipsniu BK papildytas 95 straipsnio 9 dalies nauju 4 punktu, kuriuo atsisakoma taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį už kankinimo nusikaltimo įvykdymą (BK 100³straipsnis). Savo ruožtu, BK 100³ straipsnio 1 dalyje teigiama, kad tas, kas vykdydamas valstybės politiką arba veikdamas valstybės leidimu, kurstymu, palaikymu ar pritarimu, bet kokiu būdu kankino arba kitaip itin žiauriai elgėsi su žmogumi taip sukeldamas nukentėjusiam asmeniui stiprų fizinį ar psichinį skausmą arba dideles kančias, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad analizuojama nusikalstama veika pagal Lietuvos teisinį reguliavimą yra laikoma apysunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 4 dalis).
Tuo tarpu, JT Komitetas prieš kankinimus, įvertinęs Lietuvos nacionalinį teisinį reguliavimą pateikė pastabą, kad valstybė, šios konvencijos šalis, turėtų užtikrinti, jog nacionaliniuose teisės aktuose numatytos bausmės už kankinimo nusikaltimą atitiktų šio nusikaltimo sunkų pobūdį remiantis CAT 4 straipsnio 2 dalimi (JT Komiteto prieš kankinimus baigiamųjų pastabų 8 punktas). Siekiant tinkamo tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo pagal CAT 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, tikslinga padidinti sankciją už BK 100³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kankinimo nusikaltimo įvykdymą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl BK 100¹ straipsnio pakeitimo Įgyvendinant JT Priverstinio dingimo komiteto baigiamųjų nuostatų 12 punkte numatytą rekomendaciją – imtis visų priemonių, kad priverstinio dingimo apibrėžtis nacionalinės teisės aktuose visiškai atitiktų ICPPED 2 straipsnyje numatytą apibrėžtį, Įstatymų projektais siūloma papildyti BK 100¹ straipsnį nauju nusikalstamos veikos sudėties požymiu –„suėmimas. Pažymėtina, kad aptariamais BK pakeitimas būtų užtikrinta pilna nacionalinės priverstinio dingimo nusikaltimo apibrėžties atitiktis ICPPED 2 straipsnio nuostatoms, įgyvendinant, be kita ko, ir JT Priverstinio dingimo komiteto baigiamųjų pastabų 12 punkto rekomendaciją. Dėl BK 113¹ straipsnio papildymo nauja 2 ir 3 dalimi Siekiant eliminuoti JT Priverstinio dingimo komiteto baigiamųjų pastabų 13 punkte identifikuotas teisines spragas, tikslinga imtis teisėkūros priemonių, užtikrinant, kad nacionalinės teisės aktuose būtų konkrečiai nurodyta vadų baudžiamoji atsakomybė remiantis ICPPED 6 straipsnio 1 dalies b punktu.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymų projektais siūloma papildyti BK 113¹ straipsnį nauja 2 dalimi, įtvirtinančia vado baudžiamąją atsakomybę už vado veiksmus, kai jis nedalyvauja vykdant priverstinį dingimą (arba vykdant kitą BK XV skyriuje numatytą nusikalstamą veiką), tačiau disponuoja duomenimis apie jam teisiškai ar faktiškai pavaldžių asmenų ketinimą vykdyti šią nusikalstamą veiką arba žino apie minėtų asmenų jau įvykdytą priverstinį dingimą (arba kitos BK XV skyriuje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą) ir tyčia nesiima visų būtinų ir pagrįstų, nuo jo priklausančių priemonių, siekiant užkirsti kelią nusikalstamiems veiksmams vykti arba siekiant šiems veiksmams išaiškinti. Savo ruožtu, aptariami BK pakeitimai orientuoti į vado tyčinį jam pavestų pareigų netinkamą vykdymą, kuris, be kita ko, šiuo metu nėra kriminalizuotas Lietuvos baudžiamajame įstatyme. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad iš šiuo metu galiojančios BK 113¹ straipsnio redakcijos nuostatų analizės seka, jog minėtame straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už aplaidų vadų pareigų vykdymą yra sąlygota neatsargios kaltės, todėl siekiant teisinio aiškumo, Įstatymų projektais siūloma papildyti BK 113¹ straipsnį nauja 3 dalimi, numatančia, kad asmuo atsako pagal BK 113¹ straipsnio 1 dalį (aplaidus vado pareigų vykdymas) tik tais atvejais, kai joje numatyta veika padaryta dėl neatsargumo. Aptariami BK pakeitimai leis tinkamai atriboti siūlomą kriminalizuoti nusikalstamą veiką nuo šiuo metu BK 113¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo (aplaidaus vado pareigų vykdymo).
Dėl BPK 28 straipsnio 1 dalies pakeitimo Įgyvendinant JT Priverstinio dingimo komiteto baigiamųjų pastabų 28 punkte numatytą rekomendaciją – užtikrinti, jog BPK 28 straipsnis būtų taikomas remiantis ICPPED 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta nukentėjusiojo apibrėžtimi tam, kad bet kuris asmuo, kuris patyrė tiesiogiai dėl priverstinio dingimo atsiradusią žalą, galėtų visapusiškai naudotis ICPPED įtvirtintomis teisėmis (visų pirma teise į žalos atlyginimą), Įstatymų projektais siūloma pakeisti BPK 28 straipsnio 1 dalyje numatytą nukentėjusiojo apibrėžtį inkorporuojant į jos turinį ir priverstinai pradanginto fizinio asmens šeimos narius ar artimus giminaičius, t. y. BPK 28 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti sekančią nukentėjusiojo apibrėžtį: nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba dėl nusikalstamos veikos mirusio arba priverstinai pradanginto fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties ar priverstinio dingimo patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Be kita ko, aptariamais pakeitimais būtų ištaisytos JT Priverstinio dingimo komiteto baigiamųjų pastabų 28 punkte identifikuotos teisinės spragos, užtikinant teisines garantijas priverstinai pradanginto asmens šeimos nariams bei artimiems giminaičiams viso baudžiamojo proceso metu (BPK 28 straipsnio 2 dalis).
Dėl BK 100³ straipsnio 1 dalies sankcijos pakeitimo Įgyvendinant JT Komiteto prieš kankinimus baigiamųjų pastabų 7 punkte numatytą rekomendaciją – užtikrinti, jog nacionaliniuose teisės aktuose numatytos bausmės už kankinimo nusikaltimą atitiktų šio nusikaltimo sunkų pobūdį, Įstatymų projektais siūloma pakeisti BK 100³ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos sankciją, numatant, kad už minėtame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą būtų baudžiama iki 7 metų laisvės atėmimo bausme. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog įgyvendinus aptariamus pakeitimus pagal Lietuvos teisinį reguliavimą BK 100³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika būtų laikoma sunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 5 dalis). Aptariami BK pakeitimai garantuotų tinkamą Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų vykdymą pagal CAT 4 straipsnio 2 dalies nuostatas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatoma, kad Įstatymų projektai neigiamų pasekmių neturės. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams?
Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai atitinka Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymų projektai naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymams įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, taip pat nenumatoma ir papildomo lėšų sutaupymo. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „priverstinis dingimas“, „nukentėjusysis“, „aplaidus arba netinkamas vado pareigų vykdymas“, „kankinimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra part_05d172aea8b44324adda507a0f807fa4_end
2023-03-27 Nr. XIVP-2547 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamo projekto 3 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 113¹straipsnį 2 dalimi, numatančia atsakomybę vadams už netinkamą jų pareigų vykdymą. Siūloma BK 113¹straipsnio 2 dalies nuostata „Vadas, žinodamas, kad jam teisiškai ar faktiškai pavaldūs asmenys padarė ar ketino padaryti šiame skyriuje numatytą nusikalstamą veiką, arba nepaisydamas šios informacijos ir nesiėmęs visų būtinų ir pagrįstų, nuo jo priklausančių priemonių, kad užkirstų kelią šių nusikalstamų veikų padarymui ar kėsinimuisi jas padaryti, arba neperdavęs šios informacijos kompetentingoms institucijoms ištirti,“ diskutuotina. 1.1. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, šiuo projektu siekiama įtvirtinti vado atsakomybę už jo nedalyvavimą vykdant BK XV skyriuje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau disponavimą duomenimis apie jam teisiškai ar faktiškai pavaldžių asmenų ketinimą vykdyti šią nusikalstamą veiką arba žinojimą šios informacijos ir (čia ir toliau pabraukta mūsų) tyčia nesiimant visų būtinų ir pagrįstų, nuo jo priklausančių priemonių, siekiant užkirsti kelią nusikalstamiems veiksmams vykti arba nesiimant priemonių šiems veiksmams išsiaiškinti. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsniu siūlomoje BK 113¹straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatoma keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių.
Veika, atsižvelgiant į aiškinamajame rašte išdėstytą poziciją, pagal BK 113¹straipsnio 2 dalį būtų kvalifikuojama, jei būtų nustatoma bent vienas iš šių dedamųjų elementų: 1) vadui žinant informaciją apie tai, jog jam teisiškai ar faktiškai pavaldūs asmenys padarė ar ketino padaryti BK XV skyriuje numatytą nusikalstamą veiką ir šios informacijos nepaisant, ir nesiimant priemonių užkirsti kelią šių nusikalstamų veikų padarymui ar kėsinimuisi jas padaryti; 2) vadui žinant informaciją apie tai, jog jam teisiškai ar faktiškai pavaldūs asmenys padarė ar ketino padaryti BK XV skyriuje numatytą nusikalstamą veiką ir nesiimant priemonių šiems veiksmams išsiaiškinti. Tačiau straipsnio dispozicija, tiksliau formuluotė „arba nepaisydamas šios informacijos“, stokoja aiškumo, kadangi jungtukas „arba“ šiuo atveju tarsi suponuoja dar vieną sudėties elementą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytinas toks šio straipsnio dispozicijos dėstymas: „Vadas, žinodamas, kad jam teisiškai ar faktiškai pavaldūs asmenys padarė ar ketino padaryti šiame skyriuje numatytą nusikalstamą veiką ir nepaisydamas šios informacijos nesiėmė visų būtinų ir pagrįstų, nuo jo priklausančių priemonių, kad užkirstų kelią šių nusikalstamų veikų padarymui ar kėsinimuisi jas padaryti, arba neperdavė šios informacijos kompetentingoms institucijoms ištirti,“. 1.2. Svarstytina, ar už tokią veiką gali būti atsakingi tik vadai, ar šiuo atveju įstatyme neturėtų būti numatyta atsakomybė ir asmenims, vykdantiems vado funkcijas, jeigu jų turimos galios tuo metu prilygsta vado galioms, t. y. jei šie asmenys efektyviai vadovavo pavaldiniams, kontroliavo jų veiksmus ir buvo pakankamai informuoti apie pastarųjų veiksmus.
Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius atsakomybę tik vadams, asmenys, vykdantys vado funkcijas ir atlikę straipsnio dispozicijoje nurodytas veikas, kaip subjektai nepatektų į straipsnio antros dalies apimtį. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas siūlytina atitinkamai tikslinti. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
2023-06-14 Nr. XIVP-2547(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-273 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamo projekto 3 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 113¹straipsnį 2 dalimi, numatančia atsakomybę vadams už netinkamą jų pareigų vykdymą.
Siūloma BK 113¹straipsnio
asmenys padarė ar ketino padaryti šiame skyriuje numatytą nusikalstamą veiką, arba nepaisydamas šios informacijos ir nesiėmęs visų būtinų ir pagrįstų, nuo jo priklausančių priemonių, kad užkirstų kelią šių nusikalstamų veikų padarymui ar kėsinimuisi jas padaryti, arba neperdavęs šios informacijos kompetentingoms institucijoms ištirti,“ diskutuotina. 1.1. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, šiuo projektu siekiama įtvirtinti vado atsakomybę už jo nedalyvavimą vykdant BK XV skyriuje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau disponavimą duomenimis apie jam teisiškai ar faktiškai pavaldžių asmenų ketinimą vykdyti šią nusikalstamą veiką arba žinojimą šios informacijos ir (čia ir toliau pabraukta mūsų) tyčia nesiimant visų būtinų ir pagrįstų, nuo jo priklausančių priemonių, siekiant užkirsti kelią nusikalstamiems veiksmams vykti arba nesiimant priemonių šiems veiksmams išsiaiškinti. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsniu siūlomoje BK 113¹straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatoma keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių.
Veika, atsižvelgiant į aiškinamajame rašte išdėstytą poziciją, pagal BK 113¹straipsnio
elementų: 1) vadui žinant informaciją apie tai, jog jam teisiškai ar faktiškai pavaldūs asmenys padarė ar ketino padaryti BK XV skyriuje numatytą nusikalstamą veiką ir šios informacijos nepaisant, ir nesiimant priemonių užkirsti kelią šių nusikalstamų veikų padarymui ar kėsinimuisi jas padaryti;
2) vadui žinant informaciją apie tai, jog jam teisiškai ar faktiškai pavaldūs asmenys padarė ar ketino padaryti BK XV skyriuje numatytą nusikalstamą veiką ir nesiimant priemonių šiems veiksmams išsiaiškinti. Tačiau straipsnio dispozicija, tiksliau formuluotė „arba nepaisydamas šios informacijos“, stokoja aiškumo, kadangi jungtukas „arba“ šiuo atveju tarsi suponuoja dar vieną sudėties elementą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytinas toks šio straipsnio dispozicijos dėstymas: „Vadas, žinodamas, kad jam teisiškai ar faktiškai pavaldūs asmenys padarė ar ketino padaryti šiame skyriuje numatytą nusikalstamą veiką ir nepaisydamas šios informacijos nesiėmė visų būtinų ir pagrįstų, nuo jo priklausančių priemonių, kad užkirstų kelią šių nusikalstamų veikų padarymui ar kėsinimuisi jas padaryti, arba neperdavė šios informacijos kompetentingoms institucijoms ištirti,“. 1.2. Svarstytina, ar už tokią veiką gali būti atsakingi tik vadai, ar šiuo atveju įstatyme neturėtų būti numatyta atsakomybė ir asmenims, vykdantiems vado funkcijas, jeigu jų turimos galios tuo metu prilygsta vado galioms, t. y. jei šie asmenys efektyviai vadovavo pavaldiniams, kontroliavo jų veiksmus ir buvo pakankamai informuoti apie pastarųjų veiksmus.
Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius atsakomybę tik vadams, asmenys, vykdantys vado funkcijas ir atlikę straipsnio dispozicijoje nurodytas veikas, kaip subjektai nepatektų į straipsnio antros dalies apimtį. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas siūlytina atitinkamai tikslinti. Pritarti iš dalies Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento (TD) siūlymui BK 113¹straipsnio 2 dalyje įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę ir asmenims, vykdantiems vado funkcijas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ši BK 113¹straipsnio 2 dalies formuluotė, apimanti tiek vadus, tiek vado pareigas vykdančius asmenis: „2.
Tas, kas vykdė vado pareigas žinodamas, kad jam teisiškai ar faktiškai pavaldūs asmenys padarė ar ketino padaryti šiame skyriuje numatytą nusikalstamą veiką, arba nepaisydamas šios informacijos ir nesiėmęs visų būtinų ir pagrįstų, nuo jo priklausančių priemonių, kad užkirstų kelią šių nusikalstamų veikų padarymui ar kėsinimuisi jas padaryti, arba neperdavęs šios informacijos kompetentingoms institucijoms ištirti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“ Kitiems TD siūlymams nepritarti dėl šių motyvų:
Pažymėtina, kad Tarptautinės konvencijos dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo (toliau – ICPPED) 6 straipsnio 1 dalies b punkte, kurio nuostatas pateiktomis teisėkūros iniciatyvomis siekiama perkelti į Lietuvos nacionalinę teisę, nurodoma, kad: valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi būtinų priemonių patraukti baudžiamojon atsakomybėn bent jau:
b) aukštesnes pareigas einantį pareigūną, kuris:
i) žinojo ar sąmoningai nepaisė informacijos, kuri aiškiai rodė, kad faktiškai jam pavaldūs ir jo kontroliuojami asmenys vykdė ar ketino vykdyti priverstinio dingimo nusikaltimą; [...]; ir iii) nesiėmė visų būtinų ir pagrįstų priemonių pagal savo įgaliojimus, kad užkirstų kelią priverstinio dingimo nusikaltimui ar nuo jo sulaikytų arba kad perduotų bylą kompetentingoms institucijoms ištirti ir baudžiamajam persekiojimui pradėti.
Tas, kas vykdė vado pareigas žinodamas, kad jam teisiškai ar faktiškai pavaldūs asmenys padarė ar ketino padaryti šiame skyriuje numatytą nusikalstamą veiką, arba nepaisydamas šios informacijos ir nesiėmęs visų būtinų ir pagrįstų, nuo jo priklausančių priemonių, kad užkirstų kelią šių nusikalstamų veikų padarymui ar kėsinimuisi jas padaryti, arba neperdavęs šios informacijos kompetentingoms institucijoms ištirti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“ Kitiems TD siūlymams nepritarti dėl šių motyvų:
Pažymėtina, kad Tarptautinės konvencijos dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo (toliau – ICPPED) 6 straipsnio 1 dalies b punkte, kurio nuostatas pateiktomis teisėkūros iniciatyvomis siekiama perkelti į Lietuvos nacionalinę teisę, nurodoma, kad: valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi būtinų priemonių patraukti baudžiamojon atsakomybėn bent jau:
b) aukštesnes pareigas einantį pareigūną, kuris:
i) žinojo ar sąmoningai nepaisė informacijos, kuri aiškiai rodė, kad faktiškai jam pavaldūs ir jo kontroliuojami asmenys vykdė ar ketino vykdyti priverstinio dingimo nusikaltimą; [...]; ir iii) nesiėmė visų būtinų ir pagrįstų priemonių pagal savo įgaliojimus, kad užkirstų kelią priverstinio dingimo nusikaltimui ar nuo jo sulaikytų arba kad perduotų bylą kompetentingoms institucijoms ištirti ir baudžiamajam persekiojimui pradėti. Pažymėtina, kad nurodytos nuostatos įpareigoja numatyti baudžiamąją atsakomybę aukštesnes pareigas einančiam pareigūnui (vadui):
1) kuris žinojo, kad faktiškai jam pavaldūs ir jo kontroliuojami asmenys vykdė ar ketino vykdyti priverstinio dingimo nusikaltimą ir nesiėmė visų būtinų ir pagrįstų priemonių pagal savo įgaliojimus, kad užkirstų kelią priverstinio dingimo nusikaltimui ar nuo jo sulaikytų;
2) kuris žinojo, kad faktiškai jam pavaldūs ir jo kontroliuojami asmenys vykdė ar ketino vykdyti priverstinio dingimo nusikaltimą ir nesiėmė visų būtinų ir pagrįstų priemonių pagal savo įgaliojimus, kad perduotų bylą kompetentingoms institucijoms ištirti ir baudžiamajam persekiojimui pradėti;
3) kuris sąmoningai nepaisė informacijos, kad faktiškai jam pavaldūs ir jo kontroliuojami asmenys vykdė ar ketino vykdyti priverstinio dingimo nusikaltimą ir nesiėmė visų būtinų ir pagrįstų priemonių pagal savo įgaliojimus, kad užkirstų kelią priverstinio dingimo nusikaltimui ar nuo jo sulaikytų;
4) kuris sąmoningai nepaisė informacijos, kad faktiškai jam pavaldūs ir jo kontroliuojami asmenys vykdė ar ketino vykdyti priverstinio dingimo nusikaltimą ir nesiėmė visų būtinų ir pagrįstų priemonių pagal savo įgaliojimus, kad perduotų bylą kompetentingoms institucijoms ištirti ir baudžiamajam persekiojimui pradėti.
Pažymėtina, kad nurodytos nuostatos įpareigoja numatyti baudžiamąją atsakomybę aukštesnes pareigas einančiam pareigūnui (vadui):
1) kuris žinojo, kad faktiškai jam pavaldūs ir jo kontroliuojami asmenys vykdė ar ketino vykdyti priverstinio dingimo nusikaltimą ir nesiėmė visų būtinų ir pagrįstų priemonių pagal savo įgaliojimus, kad užkirstų kelią priverstinio dingimo nusikaltimui ar nuo jo sulaikytų;
2) kuris žinojo, kad faktiškai jam pavaldūs ir jo kontroliuojami asmenys vykdė ar ketino vykdyti priverstinio dingimo nusikaltimą ir nesiėmė visų būtinų ir pagrįstų priemonių pagal savo įgaliojimus, kad perduotų bylą kompetentingoms institucijoms ištirti ir baudžiamajam persekiojimui pradėti;
3) kuris sąmoningai nepaisė informacijos, kad faktiškai jam pavaldūs ir jo kontroliuojami asmenys vykdė ar ketino vykdyti priverstinio dingimo nusikaltimą ir nesiėmė visų būtinų ir pagrįstų priemonių pagal savo įgaliojimus, kad užkirstų kelią priverstinio dingimo nusikaltimui ar nuo jo sulaikytų;
4) kuris sąmoningai nepaisė informacijos, kad faktiškai jam pavaldūs ir jo kontroliuojami asmenys vykdė ar ketino vykdyti priverstinio dingimo nusikaltimą ir nesiėmė visų būtinų ir pagrįstų priemonių pagal savo įgaliojimus, kad perduotų bylą kompetentingoms institucijoms ištirti ir baudžiamajam persekiojimui pradėti. Šiame kontekste pažymėtina, kad skirtingai nei įstatymo projekte numatyta BK 113¹straipsnio 2 dalies konstrukcija, naujai pasiūlyta Seimo kanceliarijos Teisės departamento BK 113¹straipsnio
veiksmų už kuriuos siekiama numatyti atsakomybę – visų pirma todėl, kad TD naujai siūlomoje dispozicijoje požymiai „žinodamas“ bei „nepaisydamas šios informacijos“ yra jungiami jungtuku „ir“, kas suponuoja, jog minėti požymiai yra ne alternatyvūs, o sumuojami. Pažymėtina, kad tokios nuostatos neatitiktų anksčiau nurodytų ICPPED reikalavimų, kurioje analizuojami požymiai yra skiriami jungtuku „ar“.
Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad TD naujai pasiūlyta dispozicijos konstrukcija – o būtent joje vartojami žodžiai „nesiėmė“ ir „neperdavė“ – lingvistiškai nedera ir su BK 113¹straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytu žodžiu „baudžiamas“. Įtvirtinus siūloma numatyti dispozicija, būtų reglamentuota sekanti lingvistiškai ydinga konstrukcija: „Vadas [...] nesiėmė [...] arba neperdavė [...], baudžiamas [...]“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra, 2023-05-15 1, 2, 3, 4
Įvertinusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 100¹, 100³ ir 113¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2547 (toliau – Projektas), Lietuvos advokatūra teikia savo įžvalgas ir pastabas. Visų pirma primintina, kad nėra ir negali būti abejonių dėl to, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Lietuva privalėjo įgyvendinti 2013 m. balandžio 23 d. ratifikuotos Tarptautinė konvencijos dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo (toliau – ICPPED) nuostatas. Taip pat neginčytina ir tai, kad Lietuva turėjo visa apimtimi įgyvendinti ir tuos įsipareigojimus, kurie susiję su 1984 m. Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CAT). Tačiau vertinant pasirinktą kelią, galima aiškiai pasakyti, kad jis nebuvo tinkamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK XV skyrius vadinasi nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai.
Toks atitinkamo skyriaus pavadinimas buvo BK įsigaliojimo pradžioje (2003 m.), tokiu jis išlieka iki šiol. Pastebėtina, kad esminis šio BK skyriaus pavadinimo aspektas nuo pat pradžių buvo tas, kad jame buvo numatyti visi nusikaltimai, kurie yra tarptautiniai nusikaltimai. Kaip žinia, tarptautinėje baudžiamojoje teisėje pripažįstama, kad šiuolaikinė ir tarptautiniu lygiu pripažįstama tarptautinių nusikaltimų sistema yra įtvirtinta 1998 m. Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statuto (toliau – Romos statutas) 5 straipsnyje. Tai reiškia, kad jau ilgą laiko tarpą savarankiškais tarptautiniais nusikaltimais yra genocido nusikaltimas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai ir agresijos nusikaltimas. Būtent pastaroji tarptautinių nusikaltimų sistema ir buvo perkelta į BK. Būtent ši sistema buvo tobulinama ir priimant įstatymus Nr. IX-1495 (2003-04-10) ir Nr. XI-1291 (2011-03-22). Tačiau pastebėtina, kad
skyrius buvo papildytas tokiomis pavojingomis veikomis, kurios nėra tarptautiniai nusikaltimai – priverstinis dingimas, vaikų atskyrimas ir kankinimas. Šie nusikaltimai, kaip jie apibrėžiami atitinkamuose tarptautiniuose teisės aktuose ir BK, yra ne tarptautiniai nusikaltimai, o tarptautinio pobūdžio nusikaltimai. Taigi manytina, kad atitinkamomis BK pataisomis buvo sujaukta užprogramuota BK XV skyriaus sistema, iškreiptas šio skyriaus saugomų vertybių turinys. Be to, nurodytais baudžiamaisiais įstatymais tam tikra prasme buvo sukurta net ir savotiška, niekur kitur nepripažįstama tarptautinių nusikaltimų sistema, nors pagal pobūdį ir vertybės kontekstą BK 100¹, 100² ir 100³ straipsniuose aprašytos pavojingos veikos yra ne tarptautiniai, o tarptautinio pobūdžio nusikaltimai.
Lietuvos Respublikos Seimo Akcentuotina, kad tarptautiniai nusikaltimai ir tarptautinio pobūdžio nusikaltimai yra dvi skirtingos baudžiamosios teisinės kategorijos. Tai patvirtina šiuolaikinės tarptautinės baudžiamosios teisės doktrina ir BK 7 straipsnio konstrukcija, kuri universalią jurisdikciją nustato tiek dėl tarptautinių nusikaltimų (BK XV skyrius iki jo papildymo BK 100¹, 100² ir 100³ straipsniais), tiek ir dėl visos eilės tarptautinio pobūdžio nusikaltimų, tuo atveju jei taip vadinamas universalus baudžiamumas pripažįstamas atitinkamos tarptautinės sutarties normose įtvirtinant aut dedere aut judicare principą. Pabrėžtina ir tai, kad šalia tarptautinių nusikaltimų kategorijos, tarptautinio pobūdžio nusikaltimų kategorija į tarptautinės baudžiamosios teisės apyvartą buvo įvesta dar 1927 metais Varšuvos konferencijoje, kuri buvo skirta tarptautinės baudžiamosios teisės unifikavimui. Taigi tarptautinio pobūdžio nusikaltimai, būdami taip vadinamais konvenciniais nusikaltimais, yra mažesnio pavojingumo nei tarptautiniai nusikaltimai. Pažymėtina, kad tai, jog priverstinis dingimas (BK 100¹ straipsnis) ir vaikų atskyrimas (BK 100² straipsnis) nėra tarptautiniai nusikaltimai, galima nesunkiai nustatyti skaitant ICPPED preambulę, kuri yra labai reikšminga bet kurios tarptautinės sutarties dalis. Būtent ICPPED preambulėje nurodoma, kad „suprasdamos nepaprastą priverstinio dingimo, kuris yra nusikaltimas, o tam tikromis aplinkybėmis tarptautinėje teisėje apibrėžiamas kaip nusikaltimas žmoniškumui, rimtumui.
Taigi ši formuluotė, santykyje su BK 100 straipsniu (Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis) ta apimtimi, kur nustatyta baudžiamoji atsakomybė už pagrobimą ar kitokį atėmimą laisvės, kai toks laisvės atėmimas nepripažįstamas, labai aiškiai demonstruoja, kad BK 100¹ ir 100² straipsniams vieta yra kitame BK skyriuje, nes BK XV skyrius skirtas tarptautiniams nusikaltimams. Lietuvos advokatūros nuomone, tas pats pasakytina ir apie tą kankinimą, kuris kriminalizuotas BK 100³ straipsnyje. Analizuojant tą patį BK 100 straipsnį, nesunkiai identifikuojama, kad jame taip pat nustatytas kankinimo baudžiamumas. Tad tokiu atveju gali kilti klausimas, kuo gi skiriasi kankinimas pagal BK 100 straipsnį ir pagal BK 100³ straipsnį? Atsakymas į tokį klausimą yra labai paprastas - BK 100 straipsnio prasme kankinimo baudžiamumas nustatytas kaip tarptautinio nusikaltimo, nes jis turi būti daromas vykdant ar remiant valstybės ar organizacijos politiką dideliu mastu arba sistemingai. Tuo tarpu kankinimas BK 100³ straipsnio prasme kriminalizuotas visai kitu ir žymiai mažiau pavojingu pagrindu, kuris inter alia neturi nieko bendro su tarptautiniams nusikaltimams būtinu didelio masto ir sisteminiais valstybės ar valstybinio pobūdžio organizacijos (pvz., Al-Qaeda) veiksmais. Be to, tai, kad BK 100³ straipsnyje kriminalizuotas kankinimas yra mažiau pavojingas, demonstruoja ir sankcija, kurią padidinus Projektu net ir iki septynerių metų laisvės atėmimo, vis tiek išlieka status quo, t. y. šiame straipsnyje aprašytas kankinimas yra tarptautinio pobūdžio nusikaltimas. Neginčytina, kad kankinimo baudžiamumas, siekiant pažaboti šį Mala In Se kaip tarptautinį nusikaltimą ir kaip tarptautinio pobūdžio nusikaltimą, nustatytas ir Lietuvai bei privalomas pagal CAT.
Tačiau tai nereiškia, kad bet koks kankinimas pagal CAT automatiškai gali būti pripažįstamas tarptautiniu nusikaltimu. Minėta, kad tokiu kankinimas tampa tik tada, kai jis daromas vykdant ar remiant valstybės ar organizacijos politiką dideliu mastu arba sistemingai. Kiti ir į CAT reglamentavimo lauką patenkantys kankinimai tarptautinio nusikaltimo statuso tikrai neturi (negali turėti), nes jie daromi kitomis, nei nurodyta BK 100 straipsnyje, aplinkybėmis. Nesutiktina ir su tuo, kad atsižvelgiant į ICPPED normas, Projekte siūloma apimtimi būtų keičiamas BK 113¹ straipsnis, kuris BK atsirado 2011-03-22 metų priimto įstatymo pagrindu, kuomet buvo siekiama į Lietuvos BK inkorporuoti atitinkamas Romos statuto nuostatas. Šios Romos statuto nuostatos nustatė karo vado atsakomybę už neveikimą, t. y. už nesugebėjimą reikiamai kontroliuoti jam pavaldžias pajėgas. Būtent dėl šios priežasties bei siekiant tinkamai nacionaliniu lygiu inkorporuoti atitinkamas ICPPED normas, turi būti 2 kuriamas naujas BK straipsnis, o ne atitinkama apimtimi keičiama galiojančio BK 113¹ straipsnio redakcija. Siūlytina, kad šiuo atveju naujoji ir ICPPED atitinkamus imperatyvus nacionaliniame lygmenyje reflektuojanti BK norma, kartu su dabar esančiais BK 100¹, 100² ir 100³ straipsniais turėtų būti numatyta kitame BK skyriuje. Tačiau bet kuriuo atveju tikrai negali būti taip, kad nepaisant pirminės BK 113¹ straipsnio paskirties, jis būtų modifikuotas ICPPED normų inkorporavimo tikslu.
Pritarti galima tik tam, kad BK 113¹ straipsnyje šiuo metu būtų aiškiai nustatyta, kad, asmuo atsako pagal šio straipsnio 1 dalį tik tais atvejais, kai joje numatyta veika padaryta dėl neatsargumo“, nes tai įpareigoja padaryti BK 16 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad „Asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais“ . Apibendrinant pasisakytina dėl to, kad Lietuva neturėtų vystyti tokios baudžiamosios politikos, kuomet būtų paneigiama tarptautinėje baudžiamojoje teisėje jau seniai pripažįstama tarptautinių nusikaltimų ir tarptautinio pobūdžio nusikaltimų atskyrimo ir santykio teorija bei tarptautiniu lygiu pripažinta tarptautinių nusikaltimų sistema. Ypač šie klausimai aktualūs tuomet, kai stebimas siekis savo prigimtimi nieko bendro su tarptautiniais nusikaltimais neturinčias veikas (BK 100¹, 100² ir 100³, o taip pat ir Projekte numatyto 113¹ straipsnio redakcija) reglamentuoti tame BK skyriuje, kuris per se (vertinant visumą faktorių) kaip tik ir skirtas išskirtinai tarptautiniams nusikaltimams atspindėti nacionaliniame lygmenyje. Nepritarti Privalu pastebėti, kad pateikta kritika yra nukreipta į šiuo metu jau galiojantį teisinį reglamentavimą ir esamos BK sistemos galimus trūkumus. Vis dėlto, pateiktu įstatymu projektu yra siekiama tik ištaisyti jau esamo teisinio reguliavimo neatitikimus išimtinai pagal Jungtinių Tautų organų identifikuotas ICPPED ir CAT perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumus, be kita ko, užtikrinant Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. LRV pateikto įstatymo projekto tikslai apsiriboja tik anksčiau nurodytomis siauromis iniciatyvomis, todėl jos nėra orientuotos į Lietuvos advokatūros nurodomą galimą baudžiamojo įstatymo sistemos nenuoseklumą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos periodinio vertinimo procedūros pagal ICPPED nusimato jau 2023 m. rugsėjo mėn., todėl pateiktos teisėkūros iniciatyvos yra itin svarbios ir laukiamos prisiimtų Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų kontekste. Be kita ko, sutiktina, kad kankinimo ir priverstinio dingimo nusikaltimai nėra pripažįstami tarptautiniais nusikaltimais, tačiau artimiausiais BK skyrius, kuris orientuotas į giminingos vertybės ginimą, yra būtent XV skyrius. Tuo tarpu minėtų nusikalstamų veikų perkėlimas į bet kokį kitą BK skyrių, neabejotinai tik dar labiau išbalansuotų esamą BK sistemą. Nesutiktina ir su argumentais, kuriais remiantis siūloma vadų atsakomybę įtvirtinti ne BK 113¹, bet kitame BK straipsnyje. Toks siūlymas grindžiamas, be kita ko, tuo, kad BK 113¹straipsnyje yra perkeltos Romos statuto nuostatos, susijusios su karo vado atsakomybe už neveikimą, todėl neva draudžiama būtų ICPPED nuostatas perkelti į šį straipsnį. Visų pirma, pateikti argumentai nėra motyvuoti – nėra aišku dėl kokių priežasčių viename BK straipsnyje, skirtingose dalyse, draudžiama modeliuoti giminingas nusikalstamas veikas, net ir tuo atveju, jeigu tai būtų tarptautinio pobūdžio ar tarptautiniai nusikaltimai. Be to, Romos statuto 28 straipsnyje yra numatytos nuostatos, susijusios su kariuomenės vadų ir kitų vadovų atsakomybe. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos iš esmės sutampa su ICPPED nuostatoms (numatomos analogiškos sąlygos atsakomybei), kurias siekiama perkelti siūlomomis iniciatyvomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad siūlomas BK 113¹ straipsnio pakeitimas yra nepagrįstas ir juo labiau neteisėtas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
/komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-2547(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė