Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMo projektas 2023 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo tikslas – mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų, o taip pat naftos degalų vartojimas Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais sumažėtų ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio
kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais, Lietuvos transporto sektoriuje iki 2030 metų priemonių planą, kaip dalį Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto Nr. XIVP-2939(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo tikslas – mažinti transporto
sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų. Šiuo įstatymu taip pat siekiama, kad, nesukeliant ekosistemų degradacijos pavojaus, iki 2030 metų naftos degalų suvartojimas kelių transporte, palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 metais, sumažėtų ne mažiau kaip 39 procentais.“
Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos ATSINAUJINANČIŲ
ĮSTATYMO NR. XI-1375 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto IR
projekto AIŠKINAMASIS RAŠTAS
projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau
finansuoti ir demokratiniams judėjimams savo šalyse malšinti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: LR Seimo narys Kasparas Adomaitis, Simonas Gentvilas, Aistė Gedvilienė ir Lukas Savickas.
Projekto iniciatoriai- Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Nei Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, nei Lietuvos Respublikos alternatyvių degalų įstatyme, nei kituose Lietuvos įstatymuose nėra tiesiogiai kiekybiškai išreikštas tikslas iki konkretaus lygio, per konkretų terminą sumažinti naftos degalų vartojimą Lietuvos transporto sektoriuje.
Naftos degalų vartojimą mažinimo tikslai Lietuvoje šiuo metu yra siekiami nustatant gretutinius tikslus: · siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų; · tarp pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojamų ir perregistruojamų naujų ir (ar) naudotų elektromobilių iki 2030 metų M1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinių pirkimų sandorių, N1 klasės elektromobilių skaičius – 100 procentų; · finansinėmis paramos priemonėmis skatinti įsigyti elektromobilius ir (ar) įrengiant arba atnaujinant jiems įkrauti reikalingą infrastruktūrą iki tol, kol M1 ir N1 klasės elektromobiliai sudarys ne mažiau kaip 10 procentų visų lengvųjų automobilių skaičiaus; · iki 2030 metų Lietuvos Respublikoje turi būti įrengta 60 000 elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 000 viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų; ·
išteklių turi sudaryti ne mažiau, nei 16,8 procento bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės; · siekiama, kad suminė biodujų ir nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 5,2 procento 2030 metais; · savivaldybių tarybos nustato ir pagal poreikį periodiškai atnaujina mažos taršos zonas miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgdamos į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas, valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose; · ir kt.
Naftos degalų vartojimą mažinimo tikslai Lietuvoje šiuo metu yra siekiami nustatant gretutinius tikslus: · siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų; · tarp pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojamų ir perregistruojamų naujų ir (ar) naudotų elektromobilių iki 2030 metų M1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinių pirkimų sandorių, N1 klasės elektromobilių skaičius – 100 procentų; · finansinėmis paramos priemonėmis skatinti įsigyti elektromobilius ir (ar) įrengiant arba atnaujinant jiems įkrauti reikalingą infrastruktūrą iki tol, kol M1 ir N1 klasės elektromobiliai sudarys ne mažiau kaip 10 procentų visų lengvųjų automobilių skaičiaus; · iki 2030 metų Lietuvos Respublikoje turi būti įrengta 60 000 elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 000 viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų; ·
išteklių turi sudaryti ne mažiau, nei 16,8 procento bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės; · siekiama, kad suminė biodujų ir nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 5,2 procento 2030 metais; · savivaldybių tarybos nustato ir pagal poreikį periodiškai atnaujina mažos taršos zonas miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgdamos į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas, valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose; · ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net įgyvendinus visus aukščiau išvardintus tikslus, kurie jau yra įrašyti į įstatymą, naftos degalų vartojimas Lietuvoje gali ir nesumažėti arba sumažėti smarkiai mažesne apimtimi nei siekiama.
Pavyzdžiui – smarkiai augant bendram degalų vartojimui, naftos degalų vartojimas auga, netgi jei populiarėja elektromobiliai bei į degalus daugiau maišoma biodegalų. Netiesiogiai naftos degalų vartojimo mažinimo tikslus šiuo metu apibrėžia ir Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio
darbotvarkė, kuriame 27 straipsnyje yra iškeltas tikslas transporto sektoriuje iki 2030 m. išmetamų ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau kaip 14 proc., palyginti su 2005 m. Tačiau ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje nėra numatytas konkretus naftos degalų vartojimo mažinimo tikslas transporto sektoriui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymų pakeitimo projekte yra siūloma apibrėžti aiškų tikslą: naftos degalų vartojimą Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais sumažinti ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais. Taip pat įstatymu būtų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina naftos degalų vartojimo sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais, Lietuvos transporto sektoriuje iki 2030 metų priemonių planą, kaip dalį Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įvertinus tai, kad naftos degalų vartojimas Lietuvos transporto sektoriuje nuo 2005 metų iki 2021 metų išaugo daugiau nei 45%, naftos degalų vartojimo sumažinimas 41% nuo 2021 metų iki 2030 metų leistų pasiekti naftos degalų vartojimo 2030 metais sumažėjimą 14 % , lyginant su vartojimu 2005 metais.
Naftos degalų vartojimo sumažinimas 41%, palyginus su 2021 metų vartojimo lygiu, iki 2030 metų leistų pasiekti tikslą, numatytą transporto sektoriui Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 patvirtintoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje. Lietuvos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai parengus ir patvirtinus naftos degalų vartojimą Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais, priemonių planą, šis planas papildytų nacionalinėse plėtros programose ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas priemones mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus transporto sektoriuje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, priėmus Įstatymą, būtų aiškiau suformuluotas nacionalinis tikslas – mažinti naftos degalų vartojimą Lietuvoje, kas leistų aiškiau formuluoti tolimesnes priemones šiam tikslui pasiekti. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymų pakeitimo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų pakeitimo projektas leis sparčiau kurti pridėtinę ekonominę vertę Valstybės nacionalinėje ekonomikoje, dekarbonizuojant transporto sektorių ir mažinant iškastinio kuro importą. 8.
planavimo dokumentams: Įstatymų pakeitimo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams, o tik juos papildo ir patikslina. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymų pakeitimo projektą, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio
iki 2030 metų priemonių planą, kaip dalį Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano. Kitų įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų pakeitimo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų pakeitimo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina naftos degalų vartojimo sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais, Lietuvos transporto sektoriuje iki
srities veiksmų plano. 13.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymų pakeitimo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos, Lietuvos transporto inovacijos asociacijos, Lietuvos alternatyvių degalų ir infrastruktūros asociacijos, Lietuvos biodegalų asociacijos, kitų transporto elektrifikavimo, viešojo transporto, pervežimo įmonių vadovų bei specialistų pasiūlymus. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis:
Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai
2023-07-03 Nr. XIVP-2939 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalį, nustatant papildomą keičiamo įstatymo siekį, jog naftos degalų vartojimas Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais turėtų sumažėti ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Šio straipsnio 2 dalyje numatyto tikslo siekiama nuosekliai didinant transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovę, nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo, didinant pažangiųjų biodegalų naudojimo mastą, skatinant elektros energijos naudojimą transporte, vykdant alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą, didinant netaršių transporto priemonių, registruojamų Lietuvos Respublikoje, skaičių ir nustatant reikalavimus, keliamus viešiesiems pirkimams, atliekamiems transporto sektoriuje.“ Tačiau projektu nesiūloma keisti kitų keičiamo įstatymo straipsnių, kuriuose ir yra nustatyti atitinkami įpareigojimai ir skatinimo priemonės. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nėra pateikta jokių skaičiavimų ir prognozių, ar taikant galiojančiame įstatyme nustatytus įpareigojimus ir skatinimo priemones būtų galima pasiekti projektu siūlomo papildomo tikslo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektas atitinka teisėkūros efektyvumo principą ir ar jo nuostatos gali būti įgyvendintos vien tik Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patvirtinus projekto 2 straipsnyje nurodytą priemonių planą. 2.
nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina naftos degalų vartojimo sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais, Lietuvos transporto sektoriuje iki 2030 metų priemonių planą, kaip dalį Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atkreiptinas dėmesys, jog analogišką nuostatą siūloma nustatyti ir kartu su projektu teikiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2938) 2 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į tai, jog minėta abiejuose projektuose kartojama nuostata, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina atitinkamą priemonių planą, turi būti nustatoma tik vieną kartą, projektai derintini tarpusavyje. 3. Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 3 straipsnį, kuriame įvardintos valstybinį valdymą alternatyviųjų degalų naudojimo transporto sektoriuje vykdančios institucijos ir į kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nustatytą šių institucijų kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 4. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, projekto 1
straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
2024-08-02 Nr. XIVP-2939(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 1 straipsniu keičiamo Alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „nesukeliant ekosistemų degradacijos pavojaus“. Atkreiptinas dėmesys, jog sąvoka „ekosistema“ gali būti suprantama skirtingai – tiek tiesiogine prasme, kaip aplinkos srityje vartojama sąvoka apibrėžti įvairių rūšių gyvųjų organizmų ir jų gyvenamosios aplinkos sistemai (pavyzdžiui, gamtinė ekosistema, jūros ekosistema), tiek perkeltine prasme, kaip kokios nors srities sistema, kurią sudaro bendri komponentai, sąlygos ir sieja tarpusavio ryšiai (pavyzdžiui, mokslinių tyrimų infrastruktūrų ekosistema, tvaraus ženklinimo ekosistema). Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas nustatant, kokių konkrečių ekosistemų apsaugos siekiama. Pažymėtina, kad ne iš Aplinkos apsaugos komiteto išvadoje[1] pateiktų argumentų, jog „iškastinio kuro vartojimo mažinimas siekiant klimato kaitos mažinimo tikslų neturėtų vykti biologinės įvairovės naikinimo sąskaita“, o iš įstatymo teksto turi būti aišku, kokios konkrečios ekosistemos minimos įstatyme. Pastebėtina, jog sąvoka „ekosistema“ jau yra apibrėžta Aplinkos apsaugos įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme, todėl svarstytina, ar nebūtų tikslinga keičiamo įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje pateikti nuorodą į vieną iš paminėtų įstatymų. Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja, pavaduojanti departamento direktorių Irena Šambaraitė A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/88ed0ea2403b11efb121d2fe3a0eff27?jfwid=-1cyamqn3jo
Papildomos komisijos išvada
Aplinkos apsaugos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė. Kviestieji asmenys: : Energetikos ministerijos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Tvarios energetikos politikos grupės vyr.patarėjas Aurimas Salapėta, Susisiekimo ministerijos viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, Ateities susisiekimo grupės patarėjas Laurynas Buzys, Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovė Vilija Augutavičienė, vyr. patarėja Judita Liukaitytė –Kukienė, Ministrės pirmininkės patarėjas Dalius Krinickas. 2024-07-12 Nr. 107-P-31
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Tvarios energetikos politikos grupės vyr.patarėjas Aurimas Salapėta, Susisiekimo ministerijos viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, Ateities susisiekimo grupės patarėjas Laurynas Buzys,
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Teisės departamentas, 2023-07-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalį, nustatant papildomą keičiamo įstatymo siekį, jog naftos degalų vartojimas Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais turėtų sumažėti ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Šio straipsnio 2 dalyje numatyto tikslo siekiama nuosekliai didinant transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovę, nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo, didinant pažangiųjų biodegalų naudojimo mastą, skatinant elektros energijos naudojimą transporte, vykdant alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą, didinant netaršių transporto priemonių, registruojamų Lietuvos Respublikoje, skaičių ir nustatant reikalavimus, keliamus viešiesiems pirkimams, atliekamiems transporto sektoriuje.“ Tačiau projektu nesiūloma keisti kitų keičiamo įstatymo straipsnių, kuriuose ir yra nustatyti atitinkami įpareigojimai ir skatinimo priemonės. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nėra pateikta jokių skaičiavimų ir prognozių, ar taikant galiojančiame įstatyme nustatytus įpareigojimus ir skatinimo priemones būtų galima pasiekti projektu siūlomo papildomo tikslo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektas atitinka teisėkūros efektyvumo principą ir ar jo nuostatos gali būti įgyvendintos vien tik Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patvirtinus projekto 2 straipsnyje nurodytą priemonių planą. Nepritarti Komiteto argumentai: Naftos degalų vartojimo mažinimo tikslo nustatymas įstatyminiame lygmenyje savaime yra signalas rinkos dalyviams užtikrinantis valstybės kryptis ilgajam laikotarpiui.
Įstatymu nustatomas tikslas gali būti įgyvendinamas nuosekliai užtikrinant kituose strateginiuose dokumentuose numatytas priemones. 2. Seimo kanceliarijos
dalimi siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina naftos degalų vartojimo sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais, Lietuvos transporto sektoriuje iki 2030 metų priemonių planą, kaip dalį Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atkreiptinas dėmesys, jog analogišką nuostatą siūloma nustatyti ir kartu su projektu teikiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2938) 2 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į tai, jog minėta abiejuose projektuose kartojama nuostata, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina atitinkamą priemonių planą, turi būti nustatoma tik vieną kartą, projektai derintini tarpusavyje. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlytina tikslą nustatyti tik Alternatyviųjų degalų įstatyme kaip siūloma Vyriausybės išvadoje ir nenustatyti pareigos patvirtinti atskirą priemonių planą. 3. Seimo kanceliarijos
įstatymo 3 straipsnį, kuriame įvardintos valstybinį valdymą alternatyviųjų degalų naudojimo transporto sektoriuje vykdančios institucijos ir į kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nustatytą šių institucijų kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
Teisės departamentas, 2023-07-03 4.
Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“, projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-07-11 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2939 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-07-01 VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196
atsižvelgiant į būtinybę skubiai ir ryžtingai dekarbonizuoti transporto sektorių, siūlo Projektą išdėstyti taip:
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo tikslas – mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų, o taip pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir azoto oksidų išmetimų Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais sumažėtų ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su 2021 metais. Sumažėjimą galima apskaityti didesne šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcija žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir azoto oksidų išmetimų sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su 2021 metais, Lietuvos transporto sektoriuje iki 2030 metų priemonių planą, kaip dalį Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tokie siūlymai yra paruošti remiantis moksliniais tyrimais bei tvarumo principais, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad:
dujos yra pagrindinis matas naudojamas tiek Lietuvoje, tiek Europos institucijų, tiek visame pasaulyje, nusakantis poveikį klimatui;
pirmos kartos biodegalai (kurie pakeičia naftą ir yra gaminami iš žemės ūkio produkcijos, tinkamos žmonėms ir gyvūnams: sojų, kviečių, kukurūzų, rapsų, palmių ir kitų kultūrų) nesukuria reikalingo šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. Europos Komisijos užsakyta studija[¹] analizavo įvairių biodegalų poveikį klimatui (įskaitant žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės). Prieita prie išvados, kad, pvz., iš rapsų ar palmių aliejaus pagaminti biodegalai sukuria daugiau žalos nei iš naftos pagaminti degalai. Jau dabar rinkoje yra biodegalų, kuriuose nėra iškastinio kuro, bet platus jų naudojimas sukeltų didžiulį neigiamą poveikį aplinkai ir reikšmingai padidintų maisto kainas;
paskaičiavo, kad vien dabartinėmis sąlygomis pirmos kartos biodegalų naudojimas papildomai vartotojams kainuoja[²] apie 10 centų vienam litrui. Labai panaši situacija yra susidariusi ir Lietuvoje.
Tai yra dėl to, kad biodegalai kainuoja daugiau nei naftos produktai bei turi mažesnę energetinę vertę (t. y., su tokiu pačiu kiekiu dyzelino ar benzino yra nuvažiuojamas reikšmingai didesnis atstumas nei su biodegalais). Toliau didinant biodegalų vartojimą, nauda klimatui būtų palyginti menka, augtų mokesčiai vartotojams. Tokia klimato krizės iš esmės nesprendžianti situacija yra naudinga tik bioįvairovę naikinančias ir Lietuvos dirvožemį eroduojančias monokultūras auginantiems stambiems ūkininkams bei biodegalų pramonei;
kad turime nieko nedaryti ir likti prie naftos produktų. Remiantis atsinaujinančių išteklių dalies apskaičiavimo metodika[³], elektrinėse kelių transporto priemonėse naudojama elektros energija iš atsinaujinančių išteklių apskaitoma su daugikliu 4 (lyginant su biodegalų – 1). Tai yra dėl to, kad elektrą naudojančios kelių transporto priemonės yra ženkliai efektyvesnės[⁴] nei tos, kurios turi vidaus degimo variklį ir naudoja iškastinį kurą ar biodegalus;
su vidaus degimo varikliais (kurios naudoja iškastinį kurą ar biodegalus) ir keičiant jas į elektrines, mažėja tarša azoto oksidais. Tyrimais įrodyta, kad Lietuvoje dėl azoto oksidų sukeltos taršos, per metus miršta mažiausiai keli šimtai žmonių[⁵]. Taip pat prieš Lietuvą Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą[⁶] dėl nesumažintų azoto oksido išmetimų[⁷];
sodinimas ir daugiamečių pievų atkūrimas turi gerokai didesnę naudą klimatui ir biologinei įvairovei nei biodegalai. Remiantis valstybinės miškų tarnybos specialistų duomenimis, vienas hektaras miškų vidutiniškai sekvestruoja daugiau nei 3 tonas CO2 per metus. Lyginant su dabartiniu nominaliu biodegalų sutaupomu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, tereikėtų apie
biodegalų priedą, būtų galima pasodinti didžiulius plotus naujų miškų.
Atsižvelgiant į stiprų visuomenės susirūpinimą dėl miškų, tai būtų itin tvarus sprendimas. Verta paminėti, kad organizacija „Transport & Environment“, dėl ribotos žaliavų pasiūlos ir sukčiavimo rizikos, rekomenduoja apriboti pažangiųjų biodegalų naudojimą iki 3,5 % (naudojant daugiklį 2)[8]. Poziciją palaiko: Aplinkosaugos koalicija ir Vartotojų aljansas Nepritarti Komiteto argumentai:
Manytina, kad azoto oksidų tikslas labai iškreiptų esamą situaciją, būtų apribotas biodegalų, biodujų, sintetinių degalų ir vandenilio pagrindu pagamintų nebiologinės kilmės degalų, naudojamų vidaus degimo varikliuose ir išmetančių azoto oksidus, panaudojimas siekiant transporto sektoriaus tikslų įgyvendinimo. Siūloma pritarti LRV išvadoje siūlomai formuluotei, patobulintai pagal Baltijos aplinkos forumo pasiūlymą
komiteto pasiūlymu siūlomą formuluotę
konfederacija 2024-07-02 Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, būdama verslo pilietinės iniciatyvos
"41% mažiau naftos", prie kurios šiuo metu prisijungę daugiau apie
Vyriausybės teikiama išvada Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui nr. XIVP-2939 (toliau – Įstatumo projektas) ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui nr. XIVP-2938, pritaria Vyriausybės išvadai ir kviečia Aplinkos apsaugos komiteto narius Vyriausybės išvadą palaikyti, pritariant Alternatyvių degalų įstatymo pakeitimui, numatančiam Lietuvos įsipareigojimo iki 2030 metų 39% sumažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje įtvirtinimą įstatyme.
Pastebime, kad Įstatymo projektas buvo užregistruotas prieš daugiau, nei metus, todėl įvertinus, kad naftos degalų vartojimas per tą laiką ne mažėja, o toliau auga (VMI duomenimis1 dyzelino vartojimas per 2024 metų sausį-gegužę, lyginant su dyzelino vartojimu per 2023 metų sausį-gegužę, išaugo 0,7%, benzino išaugo 10,2%), naftos degalų vartojimą 41% sumažinti įmanoma tik iki 2031 metų (atitinkamai iki 2030 metų - 39%). Tuo pačiu norime pabrėžti, kad laikas išlieka labai svarbiu faktoriumi, todėl kviečiame Aplinkos apsaugos komiteto narius nedelsiant palaikyti įstatymo projektą, kad būtų įmanoma dar vasarą, neatidedant iki rudens, įstatymą priimti. Duodant signalą rinkai, kad Valstybė rimtai įsipareigojusi mažinti naftos degalų vartojimą transporte jau dabar. Verslas yra pasiruošęs investuoti į infrastruktūrą, reikalingą transporto sektoriuje, jį dekarbonizuojant, tačiau šių investicijų rizikingumas labai priklauso nuo politinės valios Valstybėje. Įstatymo priėmimas šį rizikingumą gerokai sumažintų, kas reikštų, kad tai pritrauktų didesnes investicijas į reikalingą infrastruktūrą,dekarbonizuojant transportą. O politikų blaškymasis, sprendimų atidėliojimas, tą rizikingumą didina, kas savo ruoštu brangina kapitalo kainą, mažina investicijas ir lėtina naftos degalų vartojimo mažinimą. Jei mes jau dabar pradėtume mažinti naftos degalų vartojimą, tai reikštų ir mažesnes biudžeto išlaidas, perkant CO2 kreditus, įgyvendinant įsipareigojimus mažinti ŠESD išmetimus sektoriuose, nepatenkančiuose į ATL prekybos sektoriuje, kaip tai numatyta ES Pastangų pasidalinimo reglamente.
Kiekviena darbo diena, per kurią nemažėja naftos degalų vartojimas, reiškia papildomai apie 1 milijoną eurų išlaidų CO2 kvotų pirkimui iš ES šalių, kurios savo įsipareigojimus ES įgyvendins ir viršys. Kviečiame atsižvelgti į laiko svarbą, priimant šį įstatymo pakeitimo projektą. Atsižvelgti
Esame susipažinę su verslo bendruomenės vykdoma pilietine iniciatyva „41% mažiau naftos“. Mes, kaip daugiau nei dvidešimt metų aplinkosaugos srityje dirbanti nevyriausybinė organizacija palaikome siekį mažinti naftos kaip neatsinaujinančio gamtinio išteklių vartojimą. Naftos vartojimas yra vienas pagrindinių klimato kaitą skatinančių veiksnių. Dėl iškastinio kuro vartojimo transporto sektorius yra atsakingas už trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų Lietuvoje. Lietuvos prisiimtų klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų pasiekimas nemažinant išlakų transporto sektoriuje yra neįmanomas. Tuo tarpu, ŠESD išlakų kiekis iš šio sektoriaus tik didėja . Palaikome iniciatyvą įstatymo lygmeniu įpareigoti iškastinio kuro mažinimą kadangi įstatymo įgyvendinimas teisinėje valstybėje yra privalomas ir turintis teisines pasekmes. Tai yra žymiai efektyviau nei skambios neįpareigojančios deklaracijos siekti klimato neutralumo, kurios klaidina visuomenę kai, tuo tarpu, faktinės ŠESD išlakos mūsų transporto sektoriuje didėja. Tačiau taip pat norime atkreipti dėmesį, jog iškastinio kuro vartojimo mažinimas siekiant klimato kaitos mažinimo tikslų neturėtų vykti biologinės įvairovės naikinimo sąskaita.
Mokslininkų pripažinta, jog šiuo metu vykstanti biologinės įvairovės nykimo krizė (dar vadinama šeštuoju masiniu rūšių nykimu) savo pasekmėmis yra ne mažiau pražūtinga nei klimato kaitos krizė. Šios abi ekosisteminės krizės yra tarpusavyje tampriai susijusios. Todėl iškastinio kuro vartojimo mažinimo priemonės neturi daryti reikšmingo neigiamo poveikio biologinei įvairovei (tiek mūsų šalies, tiek ir pasaulinei). Viena tokių neigiamą poveikį biologinei įvairovei turinti priemonė yra biodegalų vartojimo didinimas. Biodegalų gamybai naudojamas rapsų ar palmių aliejus lemia didelių monokultūrinių techninių pasėlių auginimą. Tokiuose plotuose biologinė įvairovė yra ypač skurdi ir lemianti dar didesnį biologinės įvairovės nykimą. Pavyzdžiui, techninių rapsų laukuose gausiai naudojami pesticidai naikinantys vabzdžius, kurie atlieka augalų apdulkininimo funkciją bei yra mitybinė bazė aukštesniems organizmams, tokiems kaip paukščiai. Dideli monokultūrų laukai didina didelės gamtinės vertės teritorijų fragmentaciją, sutrūkinėja ekologiniai koridoriai. O tai lemia silpnėjantį biologinės įvairovės ekologinį stabilumą. Taip pat elektros gamybai neatsakingai plėtojama atsinaujinanti energetika turi reikšmingą neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Vėjo ir saulės jėgainės statomos greta saugomų teritorijų ar pievose, funkcionuojančiose kaip svarbios mitybos ar migracinių sankaupų vietovės, lemia tiek didesnę tiesioginę paukščių ir šikšnosparnių žūtį tiek tiesiogiai kolizijos metu, tiek ir netiesiogiai dėl trikdymo šiems organizmams apleidžiant jiems gyvybiškai svarbias buveines. Todėl įtvirtant iškastinio kuro vartojimo mažinimą įstatymo lygmeniu, raginame imtis atitinkamų priemonių užtikrinančių, jog bus išvengta reikšmingo neigiamo poveikio biologinei įvairovei.
Mūsų nuomone, neigiamo transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai mažinimą reikia sieti su vartojimo mažinimo priemonėmis, tokiomis kaip subsidijų iškastiniam kurui atsisakymas, didesnis taršių transporto priemonių apmokesdinimas, akcizų iškastiniai kurui didinimas ir pan. Lygiagrečiai reikėtų skatinti ir plėtoti visuomeninio transporto paslaugas, didinant jų patrauklumą. Tik mažindami vartojimą, o ne keisdami jo formą galėsime realiai kovoti su klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizėmis. Pritarti
formuluotę
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-06-19 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. SV- S-1187 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš dalies pritarti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2939 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2938 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais siūloma tą patį tikslą įtvirtinti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, įtvirtinus tikslą viename įstatyme, tokio paties tikslo įtvirtinimas kitame įstatyme neatitiktų teisėkūros tikslingumo principo, todėl siūloma naftos degalų vartojimo sumažinimo tikslą nustatyti tik Alternatyviųjų degalų įstatyme, kuris tiesiogiai reglamentuoja transporto sektoriaus dekarbonizacijos tikslus ir priemones. Pritarti
papildyti Alternatyviųjų degalų įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtintus tikslus ir uždavinius, nustatant, kad iki
transporto sektoriuje ne mažiau kaip 41 procentu, palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 m. Šiuo metu yra atliekamas Nacionaliniame energetikos ir klimato srities (toliau – NEKS) veiksmų plano projekte įtvirtintų priemonių poveikio kuro ir energijos balansui vertinimas, kurį atlieka viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra ir Aplinkos apsaugos agentūra. Preliminariu vertinimu, visa apimtimi įgyvendinus NEKS veiksmų plano projekte įtvirtintas priemones, 2030 m. naftos degalų suvartojimas kelių transporte galėtų sumažėti ne mažiau kaip 39 procentais, todėl siūloma Įstatymo projektu Nr. 1 keičiamą Alternatyviųjų degalų įstatymo 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Šio įstatymo tikslas – mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų. Šiuo įstatymu taip pat siekiama, kad iki 2030 metų naftos degalų suvartojimas kelių transporte sumažėtų ne mažiau kaip 39 procentais, palyginti su naftos degalų suvartojimu
Pritarti iš dalies
pat siūloma įpareigoti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją patvirtinti naftos degalų suvartojimo mažinimo priemonių planą kaip NEKS veiksmų plano dalį. Atsižvelgiant į tai, kad NEKS veiksmų plane jau yra įtvirtintos priemonės, prisidedančios prie naftos degalų suvartojimo mažėjimo, siūloma atsisakyti Įstatymo projektu Nr. 1 keičiamo Alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies ir Įstatymo projektu Nr. 2 keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies. Pritarti Komiteto pasiūlymas: siūloma išbraukti 2 straipsnio 2 dalį, taip pat siūloma patikslinti įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įstatymo įsigaliojimo datą
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, LR Vyriausybės išvadą ir AAK pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
apsaugos komitetas 2024-07-12 Argumentai: Iškastinio kuro vartojimo mažinimas siekiant klimato kaitos mažinimo tikslų neturėtų vykti biologinės įvairovės naikinimo sąskaita, todėl siūloma papildyti LRV išvadoje siūlomą 1 straipsnio formuluotę. Pasiūlymas: Siūloma projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo tikslas – mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų. Šiuo įstatymu taip pat siekiama, kad iki 2030 metų naftos degalų suvartojimas kelių transporte sumažėtų ne mažiau kaip 39 procentais, palyginti su naftos degalų suvartojimu
nesukeliant ekosistemų degradacijos pavojaus.“
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė
Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė [¹] http://www.circulareconomy.lt/wp-content/uploads/2024/06/GLOBIOM.pdf [²]https://www.em.gov.lv/lv/jaunums/valdiba-uz-15-gadiem-atcel-biodegvielas-obligato-piejaukumu [³]https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a2d90cd25d0611e7a53b83ca0142260e/asr [⁴]https://static1.squarespace.com/static/656da5075ba6656c52da7021/t/6667fcfd42eabe54eda45397/1718091007894/Implementation+of+RED_LT.pdf [⁵] https://www.eea.europa.eu/themes/air/country-fact-sheets/2023-country-fact-sheets/lithuania-air-pollution-country [⁶] https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/LT/inf_23_5380 [⁷] https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/oras/nacionaline-oro-tersalu-apskaita/ [8] https://www.transportenvironment.org/articles/how-sustainable-are-advanced-and-waste-biofuels
EKONOMIKOS komitetas
įstatymo projekto nr. xivp-2939 2024-07-15
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro patarėjai: Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė. Kviestieji asmenys (pasisakę nuotoliniame posėdyje): Lietuvos Respublikos Seimo narys Romualdas Vaitkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-031 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projektu siūloma pakeisti Alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalį, nustatant papildomą keičiamo įstatymo siekį, jog naftos degalų vartojimas Lietuvos transporto sektoriuje
2021 metais.
Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Šio straipsnio 2 dalyje numatyto tikslo siekiama nuosekliai didinant transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovę, nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo, didinant pažangiųjų biodegalų naudojimo mastą, skatinant elektros energijos naudojimą transporte, vykdant alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą, didinant netaršių transporto priemonių, registruojamų Lietuvos Respublikoje, skaičių ir nustatant reikalavimus, keliamus viešiesiems pirkimams, atliekamiems transporto sektoriuje.“ Tačiau projektu nesiūloma keisti kitų keičiamo įstatymo straipsnių, kuriuose ir yra nustatyti atitinkami įpareigojimai ir skatinimo priemonės. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nėra pateikta jokių skaičiavimų ir prognozių, ar taikant galiojančiame įstatyme nustatytus įpareigojimus ir skatinimo priemones būtų galima pasiekti projektu siūlomo papildomo tikslo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektas atitinka teisėkūros efektyvumo principą ir ar jo nuostatos gali būti įgyvendintos vien tik Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patvirtinus projekto 2 straipsnyje nurodytą priemonių planą. Nepritarti Naftos degalų vartojimo mažinimo tikslo nustatymas įstatyminiame lygmenyje savaime yra signalas rinkos dalyviams, užtikrinantis valstybės kryptis ilgajam laikotarpiui. Įstatymu nustatomas tikslas gali būti įgyvendinamas nuosekliai užtikrinant kituose strateginiuose dokumentuose numatytas priemones. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina naftos degalų vartojimo sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais, Lietuvos transporto sektoriuje iki 2030 metų priemonių planą, kaip dalį Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atkreiptinas dėmesys, jog analogišką nuostatą siūloma nustatyti ir kartu su projektu teikiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2938) 2 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į tai, jog minėta abiejuose projektuose kartojama nuostata, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina atitinkamą priemonių planą, turi būti nustatoma tik vieną kartą, projektai derintini tarpusavyje. Pritarti Siūlytina naftos degalų vartojimo sumažinimo tikslą nustatyti tik Alternatyviųjų degalų įstatyme (projektu Nr. XIVP-2939), kaip numatyta Vyriausybės Nutarime Nr. 509, ir nenustatyti pareigos patvirtinti atskirą priemonių planą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-03 Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 3 straipsnį, kuriame įvardintos valstybinį valdymą alternatyviųjų degalų naudojimo transporto sektoriuje vykdančios institucijos ir į kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nustatytą šių institucijų kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybės išvada gauta (2024-06-19 Nutarimas Nr. 509). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-031 Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, projekto 1
straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Pritarti 5.
Sąjungos teisės grupė 2023-07-11 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2939 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ekonomika“ 2024-07-02 Nr. G-2024-5869 VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-2939 (toliau – Projektas) ir atsižvelgiant į būtinybę skubiai ir ryžtingai dekarbonizuoti transporto sektorių, siūlo Projektą išdėstyti taip:
taip:
„2. Šio įstatymo tikslas – mažinti transporto
sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip
išmetimų Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais sumažėtų ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su 2021 metais. Sumažėjimą galima apskaityti didesne šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcija žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje.“
įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2.
jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir azoto oksidų išmetimų sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su 2021 metais, Lietuvos transporto sektoriuje iki 2030 metų priemonių planą, kaip dalį Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tokie siūlymai yra paruošti remiantis moksliniais tyrimais bei tvarumo principais, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad:
pagrindinis matas naudojamas tiek Lietuvoje, tiek Europos institucijų, tiek visame pasaulyje, nusakantis poveikį klimatui;
biodegalai (kurie pakeičia naftą ir yra gaminami iš žemės ūkio produkcijos, tinkamos žmonėms ir gyvūnams: sojų, kviečių, kukurūzų, rapsų, palmių ir kitų kultūrų) nesukuria reikalingo šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. Europos Komisijos užsakyta studija[¹] analizavo įvairių biodegalų poveikį klimatui (įskaitant žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės). Prieita prie išvados, kad, pvz., iš rapsų ar palmių aliejaus pagaminti biodegalai sukuria daugiau žalos nei iš naftos pagaminti degalai. Jau dabar rinkoje yra biodegalų, kuriuose nėra iškastinio kuro, bet platus jų naudojimas sukeltų didžiulį neigiamą poveikį aplinkai ir reikšmingai padidintų maisto kainas;
vien dabartinėmis sąlygomis pirmos kartos biodegalų naudojimas papildomai vartotojams kainuoja[²] apie 10 centų vienam litrui. Labai panaši situacija yra susidariusi ir Lietuvoje. Tai yra dėl to, kad biodegalai kainuoja daugiau nei naftos produktai bei turi mažesnę energetinę vertę (t. y., su tokiu pačiu kiekiu dyzelino ar benzino yra nuvažiuojamas reikšmingai didesnis atstumas nei su biodegalais). Toliau didinant biodegalų vartojimą, nauda klimatui būtų palyginti menka, augtų mokesčiai vartotojams.
Tokia klimato krizės iš esmės nesprendžianti situacija yra naudinga tik bioįvairovę naikinančias ir Lietuvos dirvožemį eroduojančias monokultūras auginantiems stambiems ūkininkams bei biodegalų pramonei;
prie naftos produktų. Remiantis atsinaujinančių išteklių dalies apskaičiavimo metodika[³], elektrinėse kelių transporto priemonėse naudojama elektros energija iš atsinaujinančių išteklių apskaitoma su daugikliu 4 (lyginant su biodegalų – 1). Tai yra dėl to, kad elektrą naudojančios kelių transporto priemonės yra ženkliai efektyvesnės[⁴] nei tos, kurios turi vidaus degimo variklį ir naudoja iškastinį kurą ar biodegalus;
varikliais (kurios naudoja iškastinį kurą ar biodegalus) ir keičiant jas į elektrines, mažėja tarša azoto oksidais. Tyrimais įrodyta, kad Lietuvoje dėl azoto oksidų sukeltos taršos, per metus miršta mažiausiai keli šimtai žmonių[⁵]. Taip pat prieš Lietuvą Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą[⁶] dėl nesumažintų azoto oksido išmetimų[⁷];
turi gerokai didesnę naudą klimatui ir biologinei įvairovei nei biodegalai. Remiantis valstybinės miškų tarnybos specialistų duomenimis, vienas hektaras miškų vidutiniškai sekvestruoja daugiau nei 3 tonas CO2 per metus. Lyginant su dabartiniu nominaliu biodegalų sutaupomu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, tereikėtų apie 100 000 ha. Nukreipiant lėšas, kurios dabar kasmet sumokamos už biodegalų priedą, būtų galima pasodinti didžiulius plotus naujų miškų. Atsižvelgiant į stiprų visuomenės susirūpinimą dėl miškų, tai būtų itin tvarus sprendimas. Verta paminėti, kad organizacija „Transport & Environment“, dėl ribotos žaliavų pasiūlos ir sukčiavimo rizikos, rekomenduoja apriboti pažangiųjų biodegalų naudojimą iki 3,5 % (naudojant daugiklį 2)[⁸].
Poziciją palaiko: Aplinkosaugos koalicija ir Vartotojų aljansas Nepritarti Atsižvelgdamas į Energetikos ministerijos atstovų 2024-07-10 Aplinkos apsaugos komitete išdėstytą poziciją, Ekonomikos komitetas vertina, kad azoto oksidų tikslas labai iškreiptų esamą situaciją, būtų apribotas biodegalų, biodujų, sintetinių degalų ir vandenilio pagrindu pagamintų nebiologinės kilmės degalų, naudojamų vidaus degimo varikliuose ir išmetančių azoto oksidus, panaudojimas siekiant transporto sektoriaus tikslų įgyvendinimo. Ekonomikos komitetas, atsižvelgęs į Vyriausybės Nutarime Nr. 509 siūlomą formuluotę, pritaria Aplinkos apsaugos komiteto patobulintai Alternatyviųjų degalų įstatymo projekto Nr. XIVP-2939 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies formuluotei (Žr. Aplinkos apsaugos komiteto 2-ą pasiūlymą). Siūloma projekto įsigaliojimo data –
atskirą priemonių planą (projekto Nr. XIVP-2939 2 straipsnio 2 dalies nuostatas siūloma išbraukti). 2. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija 2024-07-02 Nr. G-2024-5910 Dėl naftos degalų vartojimo Lietuvoje tikslo patvirtinimo įstatymu Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, būdama verslo pilietinės iniciatyvos „41% mažiau naftos“, prie kurios šiuo metu prisijungę daugiau apie 250 verslo įmonių ir organizacijų, viena iš iniciatorių, susipažinusi su Vyriausybės teikiama išvada Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2939 (toliau – Įstatymo projektas) ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-2938, pritaria Vyriausybės išvadai ir kviečia Aplinkos apsaugos komiteto narius Vyriausybės išvadą palaikyti, pritariant Alternatyvių degalų įstatymo pakeitimui, numatančiam Lietuvos įsipareigojimo iki 2030 metų 39% sumažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje įtvirtinimą įstatyme. Pastebime, kad Įstatymo projektas buvo užregistruotas prieš daugiau, nei metus, todėl įvertinus, kad naftos degalų vartojimas per tą laiką ne mažėja, o toliau auga (VMI duomenimis dyzelino vartojimas per 2024 metų sausį – gegužę, lyginant su dyzelino vartojimu per
vartojimą 41% sumažinti įmanoma tik iki 2031 metų (atitinkamai iki
labai svarbiu faktoriumi, todėl kviečiame Aplinkos apsaugos komiteto narius nedelsiant palaikyti įstatymo projektą, kad būtų įmanoma dar vasarą, neatidedant iki rudens, įstatymą priimti. Duodant signalą rinkai, kad Valstybė rimtai įsipareigojusi mažinti naftos degalų vartojimą transporte jau dabar. Verslas yra pasiruošęs investuoti į infrastruktūrą, reikalingą transporto sektoriuje, jį dekarbonizuojant, tačiau šių investicijų rizikingumas labai priklauso nuo politinės valios Valstybėje. Įstatymo priėmimas šį rizikingumą gerokai sumažintų, kas reikštų, kad tai pritrauktų didesnes investicijas į reikalingą infrastruktūrą, dekarbonizuojant transportą. O politikų blaškymasis, sprendimų atidėliojimas, tą rizikingumą didina, kas savo ruoštu brangina kapitalo kainą, mažina investicijas ir lėtina naftos degalų vartojimo mažinimą. Jei mes jau dabar pradėtume mažinti naftos degalų vartojimą, tai reikštų ir mažesnes biudžeto išlaidas, perkant CO² kreditus, įgyvendinant įsipareigojimus mažinti ŠESD išmetimus sektoriuose, nepatenkančiuose į ATL prekybos sektoriuje, kaip tai numatyta ES Pastangų pasidalinimo reglamente.
Kiekviena darbo diena, per kurią nemažėja naftos degalų vartojimas, reiškia papildomai apie 1 milijoną eurų išlaidų CO² kvotų pirkimui iš ES šalių, kurios savo įsipareigojimus ES įgyvendins ir viršys. Kviečiame atsižvelgti į laiko svarbą, priimant šį įstatymo pakeitimo projektą. Atsižvelgti
forumas 2024-07-03 Nr. G-2024-5919 Dėl naftos degalų vartojimo mažinimo Lietuvoje Esame susipažinę su verslo bendruomenės vykdoma pilietine iniciatyva „41% mažiau naftos“. Mes, kaip daugiau nei dvidešimt metų aplinkosaugos srityje dirbanti nevyriausybinė organizacija palaikome siekį mažinti naftos kaip neatsinaujinančio gamtinio išteklių vartojimą. Naftos vartojimas yra vienas pagrindinių klimato kaitą skatinančių veiksnių. Dėl iškastinio kuro vartojimo transporto sektorius yra atsakingas už trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų Lietuvoje. Lietuvos prisiimtų klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų pasiekimas nemažinant išlakų transporto sektoriuje yra neįmanomas. Tuo tarpu, ŠESD išlakų kiekis iš šio sektoriaus tik didėja. Palaikome iniciatyvą įstatymo lygmeniu įpareigoti iškastinio kuro mažinimą kadangi įstatymo įgyvendinimas teisinėje valstybėje yra privalomas ir turintis teisines pasekmes. Tai yra žymiai efektyviau nei skambios neįpareigojančios deklaracijos siekti klimato neutralumo, kurios klaidina visuomenę kai, tuo tarpu, faktinės ŠESD išlakos mūsų transporto sektoriuje didėja. Tačiau taip pat norime atkreipti dėmesį, jog iškastinio kuro vartojimo mažinimas siekiant klimato kaitos mažinimo tikslų neturėtų vykti biologinės įvairovės naikinimo sąskaita.
Mokslininkų pripažinta, jog šiuo metu vykstanti biologinės įvairovės nykimo krizė (dar vadinama šeštuoju masiniu rūšių nykimu) savo pasekmėmis yra ne mažiau pražūtinga nei klimato kaitos krizė. Šios abi ekosisteminės krizės yra tarpusavyje tampriai susijusios. Todėl iškastinio kuro vartojimo mažinimo priemonės neturi daryti reikšmingo neigiamo poveikio biologinei įvairovei (tiek mūsų šalies, tiek ir pasaulinei). Viena tokių neigiamą poveikį biologinei įvairovei turinti priemonė yra biodegalų vartojimo didinimas. Biodegalų gamybai naudojamas rapsų ar palmių aliejus lemia didelių monokultūrinių techninių pasėlių auginimą. Tokiuose plotuose biologinė įvairovė yra ypač skurdi ir lemianti dar didesnį biologinės įvairovės nykimą. Pavyzdžiui, techninių rapsų laukuose gausiai naudojami pesticidai naikinantys vabzdžius, kurie atlieka augalų apdulkininimo funkciją bei yra mitybinė bazė aukštesniems organizmams, tokiems kaip paukščiai. Dideli monokultūrų laukai didina didelės gamtinės vertės teritorijų fragmentaciją, sutrūkinėja ekologiniai koridoriai. O tai lemia silpnėjantį biologinės įvairovės ekologinį stabilumą. Taip pat elektros gamybai neatsakingai plėtojama atsinaujinanti energetika turi reikšmingą neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Vėjo ir saulės jėgainės statomos greta saugomų teritorijų ar pievose, funkcionuojančiose kaip svarbios mitybos ar migracinių sankaupų vietovės, lemia tiek didesnę tiesioginę paukščių ir šikšnosparnių žūtį tiek tiesiogiai kolizijos metu, tiek ir netiesiogiai dėl trikdymo šiems organizmams apleidžiant jiems gyvybiškai svarbias buveines. Todėl įtvirtant iškastinio kuro vartojimo mažinimą įstatymo lygmeniu, raginame imtis atitinkamų priemonių užtikrinančių, jog bus išvengta reikšmingo neigiamo poveikio biologinei įvairovei.
Mūsų nuomone, neigiamo transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai mažinimą reikia sieti su vartojimo mažinimo priemonėmis, tokiomis kaip subsidijų iškastiniam kurui atsisakymas, didesnis taršių transporto priemonių apmokesdinimas, akcizų iškastiniai kurui didinimas ir pan. Lygiagrečiai reikėtų skatinti ir plėtoti visuomeninio transporto paslaugas, didinant jų patrauklumą. Tik mažindami vartojimą, o ne keisdami jo formą galėsime realiai kovoti su klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizėmis. Pritarti
pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybės. 2024 m. birželio 19 d. Nutarimas Nr. 509 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. SV- S-1187 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš dalies pritarti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2939 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2938 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais siūloma tą patį tikslą įtvirtinti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, įtvirtinus tikslą viename įstatyme, tokio paties tikslo įtvirtinimas kitame įstatyme neatitiktų teisėkūros tikslingumo principo, todėl siūloma naftos degalų vartojimo sumažinimo tikslą nustatyti tik Alternatyviųjų degalų įstatyme, kuris tiesiogiai reglamentuoja transporto sektoriaus dekarbonizacijos tikslus ir priemones. Pritarti Siūlytina naftos degalų vartojimo sumažinimo tikslą nustatyti tik Alternatyviųjų degalų įstatyme (projektu Nr. XIVP-2939), kaip numatyta Vyriausybės Nutarime Nr. 509. Atsinaujinančių išteklių įstatymo projektą Nr. XIVP-2938 siūloma atmesti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 2024 m. birželio 19 d. Nutarimas Nr. 509 Įstatymų projektais siekiama papildyti Alternatyviųjų degalų įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtintus tikslus ir uždavinius, nustatant, kad iki 2030 m. būtų siekiama sumažinti naftos degalų suvartojimą Lietuvos transporto sektoriuje ne mažiau kaip 41 procentu, palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 m. Šiuo metu yra atliekamas Nacionaliniame energetikos ir klimato srities (toliau – NEKS) veiksmų plano projekte įtvirtintų priemonių poveikio kuro ir energijos balansui vertinimas, kurį atlieka viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra ir Aplinkos apsaugos agentūra. Preliminariu vertinimu, visa apimtimi įgyvendinus NEKS veiksmų plano projekte įtvirtintas priemones, 2030 m. naftos degalų suvartojimas kelių transporte galėtų sumažėti ne mažiau kaip 39 procentais, todėl siūloma Įstatymo projektu Nr.
išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo tikslas – mažinti transporto sektoriaus
poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų. Šiuo įstatymu taip pat siekiama, kad iki 2030 metų naftos degalų suvartojimas kelių transporte sumažėtų ne mažiau kaip 39 procentais, palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 metais.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Vyriausybės Nutarimą Nr. 509, projektą Nr. XIVP-2938 siūloma atmesti. Tačiau Ekonomikos komitetas pritaria ne Vyriausybės Nutarimu Nr. 509 siūlomai, bet Aplinkos apsaugos komiteto patobulintai Alternatyviųjų degalų įstatymo projekto Nr. XIVP-2939 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies formuluotei (Žr. Aplinkos apsaugos komiteto 2-ą pasiūlymą). 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 2024 m. birželio 19 d. Nutarimas Nr. 5092 Įstatymų projektais taip pat siūloma įpareigoti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją patvirtinti naftos degalų suvartojimo mažinimo priemonių planą kaip NEKS veiksmų plano dalį. Atsižvelgiant į tai, kad NEKS veiksmų plane jau yra įtvirtintos priemonės, prisidedančios prie naftos degalų suvartojimo mažėjimo, siūloma atsisakyti Įstatymo projektu Nr. 1 keičiamo Alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio
energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies. Pritarti I. Projekto Nr. XIVP-2939 2 straipsnį pakeisti ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“ II.
Atsinaujinančių išteklių įstatymo projektą Nr. XIVP- siūloma atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2024-07-12 Pritarti Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2939 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, LR
komitetas 2024-07-121 Argumentai: Iškastinio kuro vartojimo mažinimas siekiant klimato kaitos mažinimo tikslų neturėtų vykti biologinės įvairovės naikinimo sąskaita, todėl siūloma papildyti LRV išvadoje siūlomą 1 straipsnio formuluotę. Pasiūlymas: Siūloma projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo tikslas – mažinti transporto
sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų. Šiuo įstatymu taip pat siekiama, kad iki
39 procentais, palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 metais, tačiau nesukeliant ekosistemų degradacijos pavojaus.“ Pritarti Ekonomikos komitetas pritaria Aplinkos apsaugos komiteto pateiktai formuluotei ir, atsižvelgdamas į redakcines pastabas, projekto Nr. XIVP-2939 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį siūlo išdėstyti taip: „1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio įstatymo tikslas – mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų. Šiuo įstatymu taip pat siekiama, kad, nesukeliant ekosistemų degradacijos pavojaus, iki 2030 metų naftos degalų suvartojimas kelių transporte, palyginti su naftos degalų suvartojimu
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Ekonomikos komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Paluckas, Ieva Pakarklytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė [¹] http://www.circulareconomy.lt/wp-content/uploads/2024/06/GLOBIOM.pdf [²]https://www.em.gov.lv/lv/jaunums/valdiba-uz-15-gadiem-atcel-biodegvielas-obligato-piejaukumu [³]https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a2d90cd25d0611e7a53b83ca0142260e/asr [⁴]https://static1.squarespace.com/static/656da5075ba6656c52da7021/t/6667fcfd42eabe54eda45397/1718091007894/Implementation+of+RED_LT.pdf [⁵] https://www.eea.europa.eu/themes/air/country-fact-sheets/2023-country-fact-sheets/lithuania-air-pollution-country [⁶] https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/LT/inf_23_5380 [⁷] https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/oras/nacionaline-oro-tersalu-apskaita/ [8] https://www.transportenvironment.org/articles/how-sustainable-are-advanced-and-waste-biofuels