Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Papildyti 31 straipsnį 1¹ dalimi ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Į dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) programas integruojamas socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo komponentas, susijęs su moksleivio lytiškumo ugdymu.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Agnė Širinskienė Vilija Targamadzė Laima Nagienė Tomas Tomilinas Linas Kukuraitis Saulius Skvernelis Rima Baškienė Remigijus Žemaitaitis Guoda Burokienė Eugenijus Jovaiša Rita Tamašūnienė Valius Ąžuolas Dainius Gaižauskas Juozas Varžgalys Asta Kubilienė Ligita Girskienė Stasys Tumėnas Aurelijus Veryga Robertas Šarknickas Deividas Labanavičius Gintautas Kindurys Algimantas Dumbrava Domas Griškevičius Dainius Kepenis Petras Gražulis Kęstutis Mažeika Lukas Savickas Beata Petkievič Česlav Olševski Aidas Gedvilas Vigilijus Jukna Mindaugas Puidokas (atsiėmė parašą 2023.09.22) Ieva Kučinskaitė-Urbonienė Zenonas Streikus Ričardas Juška
aiškinamasis raštas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Konstitucijos 26 straipsnis nurodo, kad tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Kaip ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės realizavimo sąlygų, riboti teisės apimties. Tai turi būti daroma įstatymu (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas). Kitaip tariant, konstitucinės tėvų teisės nevaržomai rūpintis doroviniu auklėjimu realizavimo sąlygos, jų apimtis turi būti aiškiai įvardintos įstatyme. Pastaruoju metu kilo didelis tėvų susirūpinimas, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai poįstatyminiais aktais ėmus įgyvendinti privalomojo pobūdžio gyvenimo įgūdžių programą, tėvai negali pagal savo įsitikinimus pasirinkti tų jos komponenčių, kurios susijusios su vaiko doroviniu ugdymu: mokykloms tėra parengtas tik vienas privalomos programos variantas, daliai tėvų besikertantis su jų filosofiniais ar kitais įsitikinimais bei tuo, kaip jie doroviškai nori auklėti savo vaikus. Siekiant, kad tėvai turėtų galimybes pasirinkti ir taip realizuoti jiems suteiktas konstitucines teises, yra svarbu įstatymu įvirtinti ministerijos pareigą užtikrinti tėvų pasirinkimo galimybę ir pagrindinius jos realizavimo būdus, o taip pat, vertinant vaiko teisių aspektu, garantuoti, kad visi vaikai gautų jų amžiaus tarpsnį atitinkantį lytiškumo ugdymą. Šiuo tikslu ir buvo parengtas Švietimo įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo jį pasirašiusių Seimo narių grupė. 3.
santykiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu gyvenimo įgūdžių programa yra vienodai privaloma visiems moksleiviams, tėvams negalint laisvai pasirinkti alternatyvių ugdymo modelių, kurie susiję su doroviniu vaikų auklėjimu, pvz. lytiškumo ugdymu, ir atitinka tėvų įsitikinimus. Tuo tarpu dorinis ugdymas (tikybos ir etikos pamokos) pagal švietimo įstatymo 31 straipsnį yra pasirenkamas tėvų pagal jų įsitikinimus (kai vaikui nėra 14 metų) arba pačių moksleivių nuo 14 metų, tačiau dorinio ugdymo programose šiuo metu nėra integruota lytiškumo ugdymo dalis. Ji dėstoma atskirai visiems vienodai privalomoje programoje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma įstatyme įtvirtinti normą, kad į dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) programas integruojamas socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo komponentas, susijęs su moksleivio lytiškumo ugdymu. Tai reiškia, kad tėvams pagal savo įsitikinimus renkantis dorinį ugdymą (etiką arba tikybą) jie kartu pasirinks ir jų įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymą. Be to, lytiškumo ugdymas bus privalomas visiems vaikams, nes jie turi išklausyti arba etikos, arba tikybos pamokas. O esamos gyvenimo įgūdžių programos, išėmus (kaip siūloma pataisose) lytiškumo ugdymo komponentę, dėstymo reguliavimas daugiau nesikeistų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus projektą, poveikio korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Poveikio verslui ar jo plėtrai nenumatoma. 8.
dokumentams Projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Papildomų teisės aktų priimti nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Teikiamas projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų reikalavimus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus iki 2024 m. rugsėjo 1 d. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Švietimas, dorinis ugdymas, lytiškumo ugdymas. 16.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Seimo nariai:
Agnė Širinskienė Vilija Targamadzė Laima Nagienė Tomas Tomilinas Linas Kukuraitis Saulius Skvernelis Rima Baškienė Remigijus Žemaitaitis Guoda Burokienė Eugenijus Jovaiša Rita Tamašūnienė Valius Ąžuolas Dainius Gaižauskas Juozas Varžgalys Asta Kubilienė Ligita Girskienė Stasys Tumėnas Aurelijus Veryga Robertas Šarknickas Deividas Labanavičius Gintautas Kindurys Algimantas Dumbrava Domas Griškevičius Dainius Kepenis Petras Gražulis Kęstutis Mažeika Lukas Savickas Beata Petkievič Česlav Olševski Aidas Gedvilas Vigilijus Jukna Mindaugas Puidokas (atsiėmė parašą 2023.09.22) Ieva Kučinskaitė-Urbonienė Zenonas Streikus Ričardas Juška
Įstatymo PROJEKTO 2023-09-22 Nr. XIVP-3102 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma papildyti keičiamo Švietimo įstatymo 31 straipsnį nauja dalimi, nustatančia, kad į dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) programas integruojamas socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo komponentas, susijęs su moksleivio lytiškumo ugdymu. Siūloma nuostata diskutuotina dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aiškus projekto tikslo bei šį tikslą turimų įgyvendinti projekto nuostatų santykis. Projekto aiškinamojo rašto nuostata, kad tėvams pagal savo įsitikinimus renkantis dorinį ugdymą (etiką arba tikybą) jie kartu pasirinks ir jų įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymą, suponuoja, kad lytiškumo ugdymo turinys turėtų skirtis priklausomai nuo to, kokį dorinio ugdymo dalyką pasirinktų tėvai ar vaikai. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad lytiškumo ugdymas būtų privalomas visiems vaikams, nes jie turi išklausyti arba etikos, arba tikybos pamokas. Tačiau pažymėtina, kad projekto nuostatų turinys niekaip neimplikuoja, kad socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo komponentas, susijęs su moksleivio lytiškumo ugdymu, kažkaip turėtų skirtis mokomoje tikybos ar etikos programoje. Atvirkščiai, projektu siūloma nuostata suponuoja, kad nepriklausomai nuo to, ar vaikas mokysis tikybos ar etikos, jis turės išklausyti tą patį lytiškumo ugdymo turinį. Jeigu siekiama nustatyti, kad lytiškumo ugdymas kažkaip turėtų skirtis priklausomai nuo to, ar vaikas mokosi tikybos ar etikos, tas įstatyme turėtų būti aiškiai ir sureguliuota. Antra, abejotina, ar socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo komponentą, susijusį su moksleivio lytiškumo ugdymu, į dėstomą tikybos programą sutiktų įtraukti atitinkama tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija.
Pažymėtina, kad tikybos programos turinio rengimas yra išimtinai tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kompetencija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galbūt tikslingiau nustatyti, kad socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo komponentas, susijęs su moksleivio lytiškumo ugdymu, ne integruojamas į tikybos ar etikos programas, o tiesiog yra kita dorinio ugdymo dalis (šalia tikybos ar etikos mokymo). Kitaip sakant, reikėtų nustatyti, kad dorinį mokinio ugdymą sudaro tikybos arba etikos programa bei lytiškumo ugdymo programa (šios atskiros programos tiesiog būtų dėstomos doriniam mokinių ugdymui skirtu laiku). Kartu pažymėtina, kad siūlomas keisti straipsnis reguliuoja tik teisę mokytis tikybos, todėl abejotina, ar siūlomas papildymas yra šio straipsnio dalykas. Trečia, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, nei į kokios pakopos (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo) programas būtų įtrauktas lytiškumo ugdymas (svarstytina, ar, pavyzdžiui, lytiškumo ugdymas turėtų būti pradinio ugdymo dalimi), nei tai, kieno sprendimu (tėvų (globėjų) ar pačių vaikų, o jeigu pačių vaikų – nuo kokio amžiaus jie galėtų patys priimti tokį sprendimą) būtų pasirenkamas lytiškumo ugdymas ar tokio ugdymo turinys (jei jis skirtųsi). 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „ministerija“ įrašytinas žodis „ministras“, o vietoj žodžių „parengia ir patirtina“ įrašytinas žodis „priima“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės politiką formaliojo švietimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842 el. p. [email protected]