Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
Pripažinti netekusiais galios 3, 4 ir 7 straipsnius. 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja
skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl Agentūros vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.“
Papildyti 11 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Kai nagrinėjamas skundas (prašymas) dėl Agentūros individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl Agentūros vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, ar administracinių ginčų komisijos sprendimu gali būti skiriamas ekspertas arba pavedama ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo
nuostatos. Už paskirtą ekspertizę administracinių ginčų komisija apmoka iš einamiesiems metams administracinių ginčų komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš
šių sprendimų:
1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;
2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį;
3) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą per administracinių ginčų komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą;
4) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą.“
pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Administracinių ginčų komisija sustabdo bylos nagrinėjimą,
Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais ir atitinkamai 101 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytais terminais.“ „1.
Administracinių ginčų komisija sustabdo bylos nagrinėjimą, Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais laikydamasi atitinkamų Administracinių bylų teisenos įstatymo ir atitinkamai 101 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytų nustatytais terminų terminais, o tuo atveju, kai, vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 2¹ dalimi, paskiriamas ekspertas arba pavedama ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę, – iki ekspertas arba ekspertizės įstaiga atliks ekspertizę.“ 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė Algimantas Dumbrava Gintautas Kindurys Deividas Labanavičius Stasys Tumėnas Robertas Šarknickas Dainius Kepenis Aušrinė Norkienė Ligita Girskienė Antanas Vinkus Eugenijus Jovaiša Juozas Varžgalys Dainius Gaižauskas Asta Kubilienė Valius Ąžuolas Vytautas Gapšys Aurelijus Veryga Guoda Burokienė Giedrius Surplys
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – Konvencija). Vadovaujantis Konvencijos 33 straipsnio 2 dalimi, Lietuva yra įsipareigojusi sukurti struktūrą, prireikus apimančią vieną ar kelis nepriklausomus mechanizmus, skirtus skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti šios Konvencijos įgyvendinimą, tuo pačiu užtikrinti nepriklausomą ir veiksmingą neįgaliųjų skundų nagrinėjimą. 2022-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos redakcijos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą (naujoje redakcijoje – „Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas“, toliau – Įstatymas, ANTAPĮ). Naujoje Įstatymo redakcijoje apskritai neliko jokių nuorodų į ginčų nagrinėjimo tvarką. Pagal dabar iki 2023-12-31 galiojantį teisinį reguliavimą neįgaliųjų skundus nagrinėja specializuota Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM, Ministerija). Remiantis naujos redakcijos Įstatymu, specializuota Ginčų komisija yra likviduojama nuo 2024-02-02, o jos funkcijos perduodamos nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Toks modelis negali užtikrinti Lietuvos įsipareigojimų pagal Konvencijos 33 str. vykdymo. Specializuotos ikiteisminės komisijos likvidavimas neatitinka ir bendrųjų Europos teisės sistemos raidos tendencijų – stiprinti specializuotų ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucijų sistemą įvairiose teisės šakose.
Ginčų nagrinėjimo perdavimas nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai kelia grėsmę, kad neįgaliųjų skundai nebus tinkamai ir kokybiškai nagrinėjami, dėl ko bus pažeidžiamos neįgaliųjų teisės ir teisėti interesai, juolab, kad iki šiol Ministerija nepateikė jokių duomenų, kaip ir kokia forma yra perduodama institucinė Ginčų komisijos prie SADM patirtis nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, Įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siekiama ištaisyti padarytas teisinio reguliavimo klaidas, kurios rengiant naujos redakcijos Įstatymo projektą buvo užprogramuotos a priori. Projektu taip pat siekiama stiprinti šių specializuotų ginčų nagrinėjimo procesinę teisinę bazę, aiškiau jau įstatymo lygmeny reglamentuoti skundų nagrinėjimo tvarką. Siekiant didesnio Ginčų komisijos savarankiškumo, nepriklausomumo ir funkcijų aiškumo, atnaujintu teisiniu reguliavimu siūloma Komisiją įvardyti „Socialinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“, Komisijos savininko teises ir pareigas pavedant įgyvendinti Vyriausybei, o ne vienai ministerijai. Taip pat siekiama Ginčų komisijai priskirti daugiau kompetencijų negalios politikos valdymo ir kontrolės srityje. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Komisijos narių turi būti ir medikai, atrankos į Komisijos narius organizavimą tikslinga pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminis projekto rengėjas Seimo narys Algimantas Dumbrava. 3.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Remiantis naujos redakcijos Įstatymu, specializuota Ginčų komisija yra likviduojama nuo 2024-02-02, o jos funkcijos perduodamos nespecializuotai Lietuvos administracinių ginčų komisijai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektu siekiama nenaikinti Ginčų komisiją, o stiprinti šių specializuotų ginčų nagrinėjimo procesinę teisinę bazę, aiškiau jau įstatymo lygmeny reglamentuoti skundų nagrinėjimo tvarką. Siekiant didesnio Ginčų komisijos savarankiškumo, nepriklausomumo ir funkcijų aiškumo, atnaujintu teisiniu reguliavimu siūloma Komisiją įvardyti „Socialinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“, Komisijos savininko teises ir pareigas pavedant įgyvendinti Vyriausybei, o ne vienai ministerijai. Taip pat siekiama Ginčų komisijai priskirti daugiau kompetencijų negalios politikos valdymo ir kontrolės srityje. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Komisijos narių turi būti ir medikai, atrankos į Komisijos narius organizavimą tikslinga pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įgyvendinant įstatymo pakeitimą, būtina priimti ir įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, visų pirma - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo atšaukiamas dabartinės Komisijos likvidavimas, nauju Vyriausybės Nutarimu numatomas Komisijos savininko teisių ir pareigų perėmimas vadovaujantis įstatymu. Taip pat būtina išlaikyti turimą institucinę patirtį, personalo bazę, nedelsti organizuojant atranką į laisvas Komisijos narių pareigas. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas, laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Šio įstatymo projekto įgyvendinimo apimtyje papildomų biudžeto asignavimų nereikia. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Ginčų komisija“, „Socialinių ginčų komisija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė Algimantas Dumbrava Gintautas Kindurys Deividas Labanavičius Stasys Tumėnas Robertas Šarknickas Dainius Kepenis Aušrinė Norkienė Ligita Girskienė Antanas Vinkus Eugenijus Jovaiša Juozas Varžgalys Dainius Gaižauskas Asta Kubilienė Valius Ąžuolas Vytautas Gapšys Aurelijus Veryga Guoda Burokienė Giedrius Surplys
2023-10-05 Nr. XIVP-3111 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pažymėtina, kad teikiamas įstatymo projektas yra lydimasis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2925(2) projektas. Atsižvelgiant į tai, Teisės departamentas laikosi pozicijos dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumo, išdėstytos Teisės departamento išvadoje įstatymo projektui reg. Nr. XIVP-2925(2). 2. Projekto 1 straipsniu netekusiu galios pripažįstamas keičiamo Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 2, 3, 5, 11, 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. 1724 (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnis, kuriuo keičiama Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl projektu yra siekiama pripažinti netekusia galios ir keičiamo įstatymo 7 straipsnyje dėstomo Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuris nustato naują Administracinių ginčų komisijos sprendimo rūšį ir tiesiogiai yra nesusijęs su projektu siūlomu teisinio reguliavimo modeliu, pagal kurį asmenų su negalia ginčus su Agentūra nagrinėja specializuota Socialinių ginčų komisija. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. 3. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 3.1. Vadovaujantis Rekomendacijų 164 punktu, vienu straipsniu pripažįstamos netekusiomis galios gali būti tik iš eilės einančios įstatymo struktūrinės dalys. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 1 straipsnis. 3.2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu yra keičiamas keičiamo įstatymo 8 straipsnis, kuriuo naujai dėstoma Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, projekto 2 straipsnis dėstytinas taip:
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Administracinių ginčų komisija sustabdo bylos
nagrinėjimą <...>“. 3.3. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 2, 3, 5, 11, 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. 1724 įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., todėl projekto 3 straipsnis, nustatantis analogišką įsigaliojimo datą, brauktinas kaip perteklinis. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 239 6843, el. p. [email protected]