Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 261 straipsnio pakeitimas Pakeisti 261 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„261 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams Tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų šešerių iki dvylikos metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Jonas Pinskus Andrius Palionis
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas reaguojant į Lietuvoje vis blogėjančią situaciją dėl nepilnamečių asmenų narkotinių medžiagų vartojimo. Narkotikų vartojimas jau plačiai paplitęs ne tik tarp suaugusių, bet ir tarp mažamečių, nepilnamečių, mokyklose aptinkama visų rūšių narkotinių medžiagų. Narkotikų vartojimas baigiasi ne tik suaugusiųjų, tačiau jau ir nepilnamečių asmenų mirtimis. Narkotinių medžiagų platinimas vyksta jau ne tik gatvėse, mokyklose, tačiau ir virtualioje erdvėje, kur už tokių medžiagų įsigijimą atsiskaitoma kriptovaliutomis, todėl dabartinės narkotikų platinimo schemos reikalauja imtis griežčiausių priemonių, kad būtų išvengta aukščiau minėtų tragiškų pasekmių ir užkardytas kelias nevaldomam narkotinių medžiagų plitimui ir vartojimui nepilnamečių asmenų tarpe. Neteisėta narkotikų apyvarta yra vienas grėsmingiausių šių dienų iššūkių Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl privalu stiprinti kovą su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. Atliepiant šį iššūkį, siūlome griežtinti bausmes asmenims, kurie platina narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams, numatyti, kad asmuo platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvylikos metų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis. 3.
Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 261 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlome didinti BK 261 straipsnyje numatytą apatinę laisvės atėmimo ribą ir numatyti, kad asmuo platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvylikos metų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymo projektas neturės neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir neturės įtakos korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 10.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 11. Ar įstatymų projektais atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų neprireiks. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamasis kodeksas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Jonas Pinskus Andrius Palionis
2023-10-02 Nr. XIVP-3113 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 261 straipsnio sankciją ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams nustatyti didesnę minimalios laisvės atėmimo bausmės ribą, t. y. laisvės atėmimą nuo šešerių iki dvylikos metų. Svarstytinas tokio pasiūlymo tikslingumas. Pastebėtina, kad šiuo metu nustatytos pakankamai plačios laisvės atėmimo bausmės „žirklės“ – nuo trejų iki dvylikos metų – leidžia teismui individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ir parinkti teisingą bei proporcingą bausmės dydį atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Nustačius itin aukštą minimalios bausmės dydį teismai gali susidurti su kliūtimis tinkamai individualizuojant bausmes kaltininkams, o tai gali lemti dažną švelnesnės bausmės skyrimą. Šiuo aspektu paminėtinos BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalys, kur nustatyti itin aukšti minimalūs bausmių dydžiai. Remiantis 2018-2019 metų analize šiose baudžiamosiose bylose, teismai, individualizuodami baudžiamąją atsakomybę, gana dažnai skirdavo švelnesnę bausmę, nei nustatyta nusikaltimo sankcijoje – tokie atvejai sudarydavo beveik nuo penktadalio iki daugiau kaip trečdalio visų bylų[1]. Atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamajame įstatyme gausu nusikalstamų veikų, kurių viršutinė bausmės riba yra panaši, tačiau apatinė kur kas mažesnė. Pavyzdžiui, BK 135 straipsnio 2 dalies 13 punktas – numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki dvylikos metų; BK 147 straipsnio 2 dalis
Be kita ko, net ir tame pačiame skyriuje esančių nusikaltimų sankcijų minimalūs dydžiai yra kur kas žemesni nei projektu siūloma nustatyti BK 261 straipsnio minimali riba: BK 263 straipsnio 3 dalis numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki penkiolikos metų; BK 260¹straipsnio 4 dalis - nuo ketverių iki dvylikos metų. Ir nors šiuo metu ypač aktuali problema - plintantis narkotinių medžiagų vartojimas tarp nepilnamečių asmenų kas, pasak projekto iniciatorių, ir paskatino siūlyti BK 261 straipsnio pakeitimus, tačiau abejotina, ar minimalios sankcijos didinimas leis efektyviau kovoti su šia problema, ar išties, tokiu būdu bus apsaugoti nepilnamečiai ir įbauginti potencialūs kaltininkai nuo tokio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Svarstytina, ar apatinės laisvės atėmimo bausmės ribų didinimas neapsunkins teismams galimybės paskirti teisingą bausmę, kuri atitiktų tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę ir ar projektu siūloma itin aukšta minimalios sankcijos riba nesuponuos pernelyg dažno BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. 2. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7 ir 8.1. punktuose nurodyti Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra be kita ko formuoti valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E.
Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] [1] Dr. Darius Pranka. Teisingos bausmės beieškant: švelnesnės bausmės skyrimas už neteisėtą disponavimą dideliu ar labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.