Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti fiziniai
asmenys, kurie atitinka vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų ir visi Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių, kurios ribojasi su šia savivaldybe, teritorijose buveinę turintys juridiniai asmenys. Visuotinio susirinkimo sprendimu, asocijuotais nariais taip pat gali tapti narystės unijoje kriterijų atitinkantys fiziniai asmenys, kurie tris metus iš eilės savarankiškai ar per įgaliotinius nedalyvauja visuotiniame narių susirinkime. Visuotinis susirinkimas taip pat gali priimti sprendimą dėl asocijuoto nario grąžinimo į kredito unijos narių sąrašus. Asocijuotų narių skaičius negali būti didesnis nei kredito unijos narių.“
pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kredito unijos narys arba kredito unijos asocijuotas narys – fizinis asmuo – miršta arba kredito unijos asocijuotas narys – juridinis asmuo – reorganizuojamas ar likviduojamas.“
pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Įgaliotiniai Kredito unijos narys turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį kredito unijos visuotiniame narių susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas asmuo kredito unijos visuotiniame narių susirinkime gali atstovauti 4 narius arba ne daugiau kaip 1 % kredito unijos narių (apvalinant į didesniąją pusę) trims kredito unijos nariams arba pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę 4 narių arba ne daugiau kaip iš 1 % (apvalinant į didesniąją pusę) trijų kredito unijos narių.
Nario įgaliojimas galioja 5 metus nuo pasirašymo dienos ir turi būti patvirtintas notaro. Kredito unijos nario įgaliotiniu negali būti kredito unijos vadovai.“
punktu. “ 15) 16) spręsti kitus jo kompetencijai įstatymų ir kredito unijos įstatų priskirtus klausimus.”
2Papildyti 18 straipsnio 2 dalį 15 punktu:
“15) Priimti nutarimą dėl fizinių kredito unijos narių pervedimo į
asocijuotus narius ir jų grąžinimo į kredito unijos narių sąrašus pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį;”
taip:
„1. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame
dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jeigu kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/20 1/10 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.“
taip: „ 2. Kredito unijos visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami dalyvių sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise gali ir administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito unijos narys gali balsuoti iš anksto raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį.
Jeigu kredito unijos narys pasinaudoja savo teise balsuoti iš anksto raštu, jis, susipažinęs su visuotinio narių susirinkimo darbotvarke ir sprendimų projektais, užpildo ir pateikia kredito unijai bendrąjį balsavimo biuletenį – jame jis praneša visuotiniam narių susirinkimui savo valią už ar prieš atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Išankstinis balsavimas turi būti organizuojamas slaptai. Išankstiniame balsavime balsavusio kredito unijos nario valia atskleidžiama tik visuotinio susirinkimo metu. Kredito unijos nariai, iš anksto balsavę raštu, laikomi dalyvaujančiais visuotiniame narių susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo bendrieji balsavimo biuleteniai. Narys neturi teisės balsuoti visuotiniame narių susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią raštu. „
taip: „4. Balsavimas kredito unijos visuotiniame narių susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 susirinkime gyvai dalyvaujančių kredito unijos narių.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Ne vėliau kaip likus 5
balsavimo pradžios dienos kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, numatomų tvirtinti dokumentų projektais, rinkimuose į valdymo organus dalyvaujančių asmenų gyvenimo aprašymais. Informacija taip pat turi būti patalpinama unijos naudojamoje elektroninės bankininkystės sistemoje, matoma nario paskyroje. Narys gali pateikti kitiems nariams matomas pastabas ir komentarus. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Valdybos narius ir valdybos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui. Ne ilgiau kaip dvejoms kadencijoms iš eilės. Valdyba funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol iš naujo išrinktos valdybos nariai pradeda eiti pareigas. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti valdybos narį, valdybos pirmininką arba visą valdybą ir nepasibaigus jų kadencijai. Valdybos pirmininkas ar valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik laikotarpiui iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.“8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo projekto 7 straipsnis, kuriuo
keičiamas 25 straipsnis, kredito unijoms taikomas nuo 2025 m. sausio 1 d. vyksiančiuose valdybos narių ir pirmininko rinkimuose. Nuostata dėl kadencijų eiliškumo taikoma atsižvelgiant iki šio įstatymo įsigaliojimo datos eitų kadencijų skaičių. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Andrius Kupčinskas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
2018 m. sausio 1 d. buvo baigta viena iš kredito unijų reformų. Reforma buvo nukreipta į itin opias kredito unijų sektoriaus problemas ir daugelį problemų pavyko išspręsti: unijų finansinė būklė buvo stabilizuota, esminiai strateginio valdymo klausimai buvo sutvarkyti. Nors vienas reformos tikslų buvo kredito unijų valdymo, o ypač narių įsitraukimo į valdymą, stiprinimas[1], tačiau šio tikslo nepavyko iš esmės pagerinti. Unijos veikia stabiliai, bet negali iš esmės vystytis, pereiti į aukštesnį kokybinį valdysenos lygmenį, ir negali užimti didesnės bankininkystės sektoriaus dalies. Taip pat šios sąlygos neleidžia padidinti finansinių paslaugų prieinamumo Lietuvos verslui, ypač smulkiajam bei gyventojams. Seime š.m. rugsėjo mėnesį vykusioje konferencijoje „Lietuvos Kredito unijų paslaugų ir bendruomenių vystymas: kliūtys ir galimybės“ buvo pabrėžta, jog kredito unijos nebeatspindi tikrosios kredito unijų kilmės: būti bendruomenine organizacija. Pastebėta, kad kredito unijų reforma suteikė galimybę kredito unijoms pasirinkti – likti unijomis ar eiti tapimo banku keliu: dabar kredito unijos iš dalies yra tapusios hibridinėmis organizacijomis, kurios nėra nei bankai, nei kredito unijos, nors turi tokį pavadinimą. Pokyčių reikalingumą bendruomenių įsitraukime į kredito unijų valdymą pabrėžė ir Lietuvos banko ir Finansų ministerijos atstovai[2]. Lietuvos banko pranešime, skaitytame konferencijoje, pabrėžta, jog matomos problemos valdysenoje – matomas neefektyvus narių įsitraukimas į kredito unijos valdymą. Kredito unijų judėjime, pirmojoje kredito unijų veiklos reformoje dalyvavę asmenys pateikė situacijos apžvalgą ir įvardijo pagrindines unijų valdysenos ir rinkimų tvarkos problemas.
Siekiant užtikrinti tvarią plėtrą, unijose reikalingos paskatos atitinkamai paskirstyti atsakomybes bei sukurti ir nuosekliai įgyvendinti, šiam tikslui pasiekti, reikiamus procesus. Pabrėžtina, jog dabartinė Lietuvos kredito unijų įstatymo redakcija pilnavertiškai neįgyvendina kredito unijų narių galimybės atvirai ir skaidriai dalyvauti demokratiniame kredito unijų valdymo procese. Didelis neaktyvių kredito unijų narių skaičius, išankstinio balsavimo vykdymo niuansai sudaro sąlygas balsavimo manipuliacijoms. Unijose įsigalėja ilgalaikės, nekintančios valdymo struktūros. Bendruomenių realus įsitraukimas į unijų valdymą mažėja, prarandamas papildomas saugiklis kredito unijų skaidriai ir saugiai veiklai. Vienas iš pagrindinių motyvų atkurti kredito unijas po sovietmečio, buvo viltis, kad jos prisidės prie bendruomenių stiprinimo, ir bendrai, prie tarpasmeninio pasitikėjimo atkūrimo. Paradoksalu tai, kad pačiose kredito unijose tarpusavio bendravimas ir pasitikėjimas stipriai susilpnėjo. Lietuvos banko duomenimis, nors kredito unijų sektoriaus turtas išlieka stabiliame augime, bendra rinkos dalis žymiau nedidėja. Nuo 2021 m. kredito unijų narių skaičius nuosaikiai mažėja (2021 m. 167,7 tūkst, 2022 m. 166,6 tūkst. 2023 m. II kt. – 165,2 m. tūkst.).[3] Šio projekto tikslas – pagerinti valdyseną kredito unijose, užtikrinti bendruomeniškumą ir išskaidrinti rinkimų procesus kredito unijose.
Projekto uždaviniai:
1) Sukurti galimybę asocijuotais nariais tapti fiziniams asmenims;
2) Patobulinti įgaliotinių institutą;
3) Koreguoti kredito unijų visuotinio susirinkimo kvorumą;
4) Patikslinti balsavimo išankstiniame balsavime ir visuotiniame susirinkime tvarkas;
5) Peržiūrėti valdybos narių kadencijas;
6) Užtikrinti skaidrų ir integralų informacijos pateikimą ir minimalų išankstinį aptarimą susirinkimuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas (toliau – LRKUĮ) nurodo, jog asocijuotais nariais kredito unijose gali tapti tik juridiniai asmenys. LRKUĮ numato, jog kredito unijos narys turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį kredito unijos visuotiniame narių susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas asmuo kredito unijos visuotiniame narių susirinkime gali atstovauti ne daugiau kaip trims kredito unijos nariams arba pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę ne daugiau kaip iš trijų kredito unijos narių. Nario įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Kredito unijos nario įgaliotiniu negali būti kredito unijos vadovai. Pagal LRKUĮ visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Jeigu kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/20 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Šiuo metu LRKUĮ tiksliai nereglamentuoja išankstinio balsavimo tvarkų.
Tačiau nurodo, kad visuotiniame susirinkime balsavimas slaptai gali vykti tik tada jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 susirinkime dalyvaujančių kredito unijos narių. Pagal LRKUĮ valdybos narius ir valdybos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui. Pagal įstatymą, nėra numatyta, kiek kadencijų valdybos nariai ar pirmininkas gali eiti šias pareigas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma papildyti įstatymą nuostata, kuria asocijuotais nariais galėtų tapti ir fiziniai asmenys. Taip pat visuotiniam susirinkimui suteikiama teisė spręsti dėl narių pervedimo į asocijuotus narius, jeigu fiziniai asmenys nedalyvauja visuotiniuose susirinkimuose savarankiškai ar per įgaliotinius tris metus iš eilės. Tokiu būdu sukuriama galimybė į kredito unijų valdymą įsitraukti asmenims suinteresuotais kredito unijų valdymu, taip nepaliekant statistinių narių, kurių buvimas kredito unijų sąrašuose koreguoja kvorumo surinkimą visuotiniuose susirinkimuose. Taip pat, asocijuotųjų narių institutas fiziniams asmenims galėtų būti naudojamas kaip galimybė naudotis kredito unijų paslaugomis tačiau neįsitraukti į kredito unijos valdymą. Tokiu būdu kredito unijos galėtų augti nepriklausomai nuo sektoriaus savitumo, dėl kurio asmenys siekiantys gauti fizines paslaugas turi įsitraukti į kredito unijos valdymą, o tai gali tapti ir trūkumu renkantis kredito unijas tarp elementarias paslaugas teikiančių bankų. Asmenys norintys pasinaudoti KU paslaugomis, tačiau nesiekiantys įsitraukti į kredito unijų valdymą, galėtų gauti paslaugas naudodamiesi asocijuotųjų narių institutu. Siūloma tikslinti LRKUĮ numatytą įgaliotinių institutą. Siūloma tikslinti galimų įgaliojimų skaičių jį susiejant su kredito unijos narių skaičiumi.
Dabar esantis 3 įgaliojimų skaičius neatliepia realijų, kuomet jis nėra niekaip susietas su kredito unijos dydžiu. Dėl šios priežasties didelės kredito unijos susiduria su kvorumo surinkimo visuotiniuose susirinkimuose iššūkiais, o kredito unijos nariai norintys, tačiau dėl fizinių ar kt. priežasčių, negalintys atiduoti valios visuotiniuose susirinkimuose yra atribojami nuo kredito unijų valdymo, nerandant įgaliotinių arba įgaliojimus galintiems prisiimti žmonėms pasiekus nustatytą, 3 įgaliojimų, limitą. Didelių kredito unijų nariai dažnai yra susaistyti formaliais/neformaliais ryšiais (šeimos nariai, giminės, draugai, bendruomenių ir/ar organizacijų nariai) šių grupių lyderiai galėtų atstovauti didesniam žmonių skaičiui – dėl jau šiose grupėse esančio pasitikėjimo. Pabrėžtina, jog asmuo su 3 įgaliojimų riba negali net atstovauti savo platesnės šeimos, o didesnis įgaliojimų skaičius galėtų sukurti ir aktyvų atskirų bendruomenių įsitraukimą į kredito unijas. Tačiau tuo pačiu įstatymo pakeitimo projekte įvedamas saugiklis, pagal kurį įgaliojimai turėtų būti atnaujinami kas 5 metus. Įstatymo pakeitimo projektu koreguojamas KU visuotinio susirinkimo kvorumas. Pakartotinio susirinkimo kvorumas – didinamas nuo 1/20 iki 1/10. Visuotiniuose kredito unijų susirinkimuose dažniausiai nebūna kvorumo, todėl yra organizuojamas pakartotinis visuotinis susirinkimas. Siekiant didinti kredito unijų narių įsitraukimą į veiklą, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas pakartotiniam susirinkimui, todėl siūlomi keitimai pakartotinio visuotinio susirinkimo kvorumo ribai. Antrajame susirinkime galiojanti 1/20 kvorumo riba suteikia galimybę itin mažam bendruomenės narių skaičiui spręsti svarbiausius kredito unijų klausimus. Toks žemas kvorumo kriterijus neskatina kredito unijoms rūpintis unijų narių aktyvia veikla, jų įsitraukimu į organizacijos valdymą.
Itin žema kvorumo riba užtikrina galimybę priimti sprendimus sutelkus mažą kredito unijų narių skaičių ar grupę, priimant atskirus interesus atitinkančius sprendimus. LRKUĮ pakeitimo projektu siūloma numatyti, jog išankstinis balsavimas turi būti organizuojamas slaptai. Taip pat patikslinant, jog išankstiniame balsavime balsavusio kredito unijos nario valia atskleidžiama tik visuotinio susirinkimo metu. Šiuo metu vykstantis išankstinis balsavimas kredito unijose neatliepia demokratinių principų. Atvykę KU nariai gauti paslaugų, gauna balsavimo biuletenį balsuoti visuotinio susirinkimo klausimais, tačiau balsavimas nėra organizuojamas slaptai. Dažnu atveju KU paslaugas teikiantys darbuotojai nurodo KU nariams, kaip ir už ką jie turi balsuoti visuotinio susirinkimo klausimais, taip pat nėra užtikrinama, kad KU narių išreikšta valia būtų konfidenciali. Tokiu atveju, jeigu visuotinio susirinkimo metu būtų nuspręsta, kad balsavimas vyksta slaptai, narių, jau balsavusių išankstiniame balsavime, teisė į slaptą valios išreiškimą būtų pažeista. Taip pat siūloma patikslinti nuostatą, jog slaptai balsuojama, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 susirinkime gyvai dalyvaujančių kredito unijos narių. Dabartinis esantis ¼ balsuojančiųjų kriterijus yra praktiškai neįgyvendinamas visuotinio susirinkimo metu. Dėl jau didelės dalies KU narių balsavusių išankstiniu būdu, visuotiniame susirinkime dalyvaujančių narių skaičius gali būti nepakankamas atliepti šią nuostatą. Pavyzdžiui, jeigu visuotiniame susirinkime iš viso balsuoja 100 narių (gyvai+išankstiniame balsavime), o 76 balsavo išankstiniame balsavime, 24, visuotiniame susirinkime gyvai dalyvaujantys, neturi teisės, net vienbalsiai, pasirinkti slaptą balsavimą. Pagal šį pakeitimą, valią dėl slapto balsavimo turėtų išreikšti bent 6 nariai ir tuomet slaptas balsavimas turėtų būti užtikrinamas.
Siūloma apriboti valdybos narių ir pirmininko kadencijų skaičių iki dviejų, iš eilės, kadencijų vadovavimo trukmę. Dėl kredito unijų geografinio savitumo, įsišaknijimo bendruomenėse ir kitų neformalių ryšių, valdybų pirmininkai ir valdybų nariai dažnai savo pareigas užima itin ilgą laikotarpį. Neribojamos kadencijos sukuria sistemines rizikas (kuomet yra įtvirtinama pozicija ir įtaką, taip lemiant sau palankius sprendimus), taip pat gali atsirasti skaidrumo valdyme ir inovacijų stoka. Kiti, motyvuoti ir profesionalūs, specialistai gali jaustis neįvertinti, nematyti galimybės įsitraukti į kredito unijos veiklą ir valdymą, dėl ilgą laiką nekintančios valdymo struktūros. Kredito unijos, dėl įsišaknijusio valdymo, gali prarasti pagrindinį šio sektoriaus išskirtinumą – pasitikėjimą. Siekiant padidinti galimybę nariams susipažinti su visuotinio susirinkimo informacija, panaikinti prielaidas siūlomų dokumentų redakcijų pasikartojantiems pokyčiams, užtikrinti vienodą rinkimuose į valdymo organus dalyvaujančių asmenų pristatymą, sudaryti sąlygas iš anksto pateikti pastabas ir siūlymus, įpareigojama pateikti šią visuotinio susirinkimo informaciją ne tik popierine, bet ir elektronine forma unijos naudojamoje elektroninės bankininkystės sistemoje. Po reformos vis dar išlikusios problemos susijusios su bendruomeniškumo skatinimu, demokratiniais valdymo principais ir kitomis praktikomis, orientuotomis išskirtinai į šį sektorių, yra atliepiamos šiuo LKUĮ pakeitimo projektu. Šiuo įstatymo projektu yra didinamas narių įsitraukimas, stiprinamas atstovavimo institutas ir galimybės aktyviems nariams plačiau įsitraukti į kredito unijų valdymą, taip pat užtikrinama balsavimo procedūrų kontrolė ir vykdymas, kuris pašalintų galimybę turėti pasekmių, iš valdančiųjų KU organų nariams dėl išreikštos valios balsavimo metu.
Šiuo įstatymo projektu stiprinamas pagrindinis kredito unijų išskirtinumas – bendruomenė ir jų galimybės veikti. Aktyviai įsitraukusios bendruomenės ir skaidrūs demokratiniai procesai kredito unijose gali suteikti plotmę naujam kredito unijų sektoriaus proveržiui ir galimybei konkuruoti su bankais. LKUĮ pakeitimo projekto priėmimas taip pat suteiktų didesnį visuomenės pasitikėjimą šiuo sektoriumi bei stiprintų tarpusavio pasitikėjimą sektoriaus viduje. Kredito unijų bendruomenių vystymuisi palankios sąlygos gali suteikti galimybę spartesniam kredito unijų sektoriaus augimui, kurios išskirtinumas – kapitalas liekantis Lietuvoje. Sėkmingai veikiančios regionų kredito unijos tuo pačiu mažins ir regionų atskirtį, skatindamos regionų ekonominį vystymąsi ir įsitraukimą į regionų gerovės kūrimąsi. Patrauklus, patikimas ir efektyvus kredito unijų sektorius didins kredito prieinamumą grupėms, kurioms kreditas nėra prieinamas bankuose (kreditas studijoms, kreditas smulkiems verslams ir t.t.). Sėkmingos ir pagal rinkos dalį reikšmingos alternatyvos bankams sukūrimas mažins žmonių nusivylimą valstybės gebėjimu pasirūpinti piliečių finansine gerove. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliktas. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Demokratinių principų įgyvendinimo stiprinimas kredito unijose mažins korupcijos apraiškų galimybę. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Bendruomeniškumo ir demokratinių pagrindų stiprinimas padės pareiti prie geresnės valdysenos, visų pirma - atsakomybių pusiausvyros atsiradimo tarp pajininkų ir vadovybės. Padidėjus skaidrumui, atsiradus didesniam visuomenės įsitraukimui, unijos bus labiau matomos visos Lietuvos visuomenėje ir savo bendruomenėse. Didesnis matomumas visuomenėje bus papildoma paskata gerinti veiklos kokybę, bus papildomas unijų veiklos saugiklis. Visa tai didins tarpasmeninį pasitikėjimą kredito unijose ir stiprins unijų identitetą, sudarys sąlygas gerėti žmogiškiesiems ištekliams kredito unijose ir užtikrins sąlygas unijų kokybiškam ir tvariam augimui. Esama koncentracija finansinių paslaugų sektoriuje sudaro nepakankamas sąlygas verslui ir jo plėtrai. Viena iš kertinių priemonių išeiti iš šios situacijos yra pagerinti paslaugų kokybę ir konkurencingumo lygį kredito unijose, tačiau tai įmanoma tik palaipsniui keičiant organizacinę kultūrą. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams;
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
10Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis LR valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Atitinka. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Kredito unijoms gali reikėti koreguoti vidines tvarkas ir nuostatus, susietus su šiuo įstatymo projektu siūlomais pakeitimais. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Kredito unijos, bendruomenės, demokratiniai principai. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra . Teikia Seimo narys Andrius Kupčinskas [1] Kredito unijų sistemos reformos detalės Lietuvos Bankas. 2014 m. spalis. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/uploads/documents/files/musu-veikla/Finansinis-stabilumas/Kredito%20unij%C5%B3%20reforma/ku_sistemos_reformos_detales.pdf.
Žiūrėta: 2023 12 11. [2] Seimo nario Andriaus Kupčinsko pranešimas: parlamentaro iniciatyva Seime įvyko konferencija „Lietuvos kredito unijų paslaugų ir bendruomenių vystymas: kliūtys ir galimybės“. Pranešimas spaudai. 2023 m. rugsėjo 7 d. Prieiga per internetą: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=36002&p_k=1&p_t=285984. Žiūrėta: 2023 12 11. [3] Kredito unijų rinkos veiklos apžvalga (2023 m. II ketv.). Lietuvos Bankas. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/lt/leidiniai/kredito-uniju-rinkos-veiklos-apzvalga-2023-m-ii-ketv Žiūrėta: 2023 12 11.