Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „133 straipsnis. Užstatas
1Užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. 2. Užstato dydį ir jo sumokėjimo terminą nustato šią kardomąją priemonę skiriantis pareigūnas prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką, įtariamajam gresiančios bausmės dydį, įtariamojo ir užstato davėjo turtinę padėtį bei jų asmenybes. Tuo atveju, jeigu iki nutarimo ar nutarties skirti užstatą priėmimo dienos užstato davėjas nėra į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savarankiškai sumokėjęs piniginės įmokos, kuri būtų pakankama šio Kodekso 119 straipsnio tikslams pasiekti, užstatą skiriantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nustato trijų dienų terminą nutarime ar nutartyje nustatyto dydžio užstatui sumokėti. Šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties ar nutarimo skirti užstatą įteikimo įtariamajam dienos. Prokuroras ar teismas, nustatydamas mokėtino užstato dydį, privalo įvertinti užstato davėjo į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savarankiškai sumokėtas pinigines įmokas. Nutarimu paskirtas užstatas sumokamas į prokuratūros depozitinę sąskaitą, o nutartimi paskirtas užstatas – į teismo depozitinę sąskaitą. Užstato davėjas, per nutarime ar nutartyje numatytą terminą sumokėjęs nustatyto dydžio užstatą į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą, privalo nedelsdamas apie tai informuoti užstatą paskyrusį prokurorą ar teismą ir pateikti įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą). 3.
3Tuo atveju, jeigu nustatyto dydžio užstatas nesumokamas dėl objektyvių priežasčių, įtariamasis turi teisę kreiptis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo teisėją, ar teismą su prašymu nustatyti ilgesnį terminą užstatui sumokėti. Įvertinęs įtariamojo prašyme nurodytas aplinkybes, prokuroras ar teismas turi teisę nustatyti naują terminą užstatui sumokėti, kuris negali būti ilgesnis negu trys dienos. Nutarimas ar nutartis, kuriais atsisakoma nustatyti ilgesnį užstato sumokėjimo terminą, yra neskundžiami. Tuo atveju, jeigu nustatyto dydžio užstatas į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą per šio straipsnio 2 dalyje numatytą ar naujai nustatytą terminą nesumokamas, prokuroras priima nutarimą pakeisti užstatą kita kardomąja priemone arba šio Kodekso nustatytais atvejais kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją ar teismą dėl griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimo. 34. Priimant užstatą, užstato davėjui turi būti išaiškinta jo, kaip užstato davėjo, atsakomybė. 45. Nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodoma nurodomi: užstato dydis, užstato sumokėjimo terminas, įtariamojo gyvenamoji vieta, kurios adresu turi būti siunčiami ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo šaukimai, taip pat nurodoma, kad įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Be to, nutarime ar nutartyje pažymima, kokioje banko įstaigoje įtariamasis ar užstato davėjas sumokėjo nustatyto dydžio piniginę įmoką, ir nurodomas įmokos dokumento (kvito) numeris, arba nurodoma prokuratūros ar teismo depozitinė sąskaita, į kurią per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą turi būti sumokėtas nustatyto dydžio užstatas. Įmokos dokumentas (kvitas) pridedamas prie baudžiamosios bylos.
Įtariamajam ir užstato davėjui pasirašytinai įteikiami įteikiamas nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę – užstatą nuorašas. 56. Jei įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei. Dėl to, kad kaip užstatas sumokėta piniginė įmoka pereina valstybei, priimamas nutarimas ar nutartis arba tai pažymima nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Prokuroro nutarimas gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o teisėjo ar teismo nutartis – aukštesniajam teismui per penkias dienas nuo pranešimo apie tokio nutarimo ar nutarties priėmimą gavimo dienos. 67. Kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu įmokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2021 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-379(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „133 straipsnis. Užstatas
1Užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. 2. Užstato dydį ir jo sumokėjimo 1000,terminą nustato šią kardomąją priemonę skiriantis pareigūnas prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką, įtariamajam gresiančios bausmės dydį, įtariamojo ir užstato davėjo turtinę padėtį bei jų asmenybes. Tuo atveju, kai iki nutarimo ar nutarties skirti užstatą priėmimo dienos įtariamasis ar užstato davėjas nėra į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savanoriškai sumokėjęs piniginės įmokos, kuri būtų pakankama šio Kodekso 119 straipsnio nurodytiems tikslams pasiekti, užstatą skiriantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nustato trijų dienų terminą nutarime ar nutartyje nustatyto dydžio užstatui sumokėti. Šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties ar nutarimo skirti užstatą įteikimo įtariamajam dienos. Prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, nustatydamas mokėtino užstato dydį, privalo įvertinti įtariamojo ar užstato davėjo į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savanoriškai sumokėtas pinigines įmokas. Nutarimu paskirtas užstatas sumokamas į prokuratūros depozitinę sąskaitą, o nutartimi paskirtas užstatas – į teismo depozitinę sąskaitą.
Įtariamasis ar užstato davėjas, per nutarime ar nutartyje numatytą terminą sumokėjęs nustatyto dydžio užstatą į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą, privalo nedelsdamas apie tai informuoti užstatą paskyrusį prokurorą, ikiteisminio tyrimo teisėją ar teismą ir pateikti įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą). 3. Tuo atveju, kai nustatyto dydžio užstatas nesumokamas dėl objektyvių priežasčių, įtariamasis turi teisę kreiptis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo teisėją, ar teismą su prašymu nustatyti ilgesnį užstato sumokėjimo terminą. Įvertinęs įtariamojo prašyme nurodytas aplinkybes, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas turi teisę nustatyti naują užstato sumokėjimo terminą, kuris negali būti ilgesnis negu trys dienos. Nutarimas ar nutartis, kuriais atsisakoma nustatyti ilgesnį užstato sumokėjimo terminą, yra neskundžiami. Tuo atveju, kai nustatyto dydžio užstatas į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą nesumokamas per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą ar naujai nustatytą terminą, prokuroras priima nutarimą pakeisti užstatą kita kardomąja priemone arba šio Kodekso nustatytais atvejais kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją ar teismą dėl griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimo. 34. Priimant užstatą, užstato davėjui turi būti išaiškinta jo, kaip užstato davėjo, atsakomybė. 45.
45Nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodoma nurodomi užstato dydis, užstato sumokėjimo terminas, įtariamojo gyvenamoji vieta, kurios adresu turi būti siunčiami ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo šaukimai, taip pat nurodoma, kad įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Be to, nutarime ar nutartyje pažymima, kokioje banko įstaigoje įtariamasis ar užstato davėjas sumokėjo nustatyto dydžio piniginę įmoką, ir nurodomas įmokos dokumento (kvito) numeris, arba nurodoma prokuratūros ar teismo depozitinė sąskaita, į kurią per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą turi būti sumokėtas nustatyto dydžio užstatas. Įmokos dokumentas (kvitas) pridedamas prie baudžiamosios bylos. Įtariamajam ir užstato davėjui pasirašytinai įteikiami įteikiamas nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę – užstatą nuorašas. 56. Jei įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei. Dėl to, kad kaip užstatas sumokėta piniginė įmoka pereina valstybei, priimamas nutarimas ar nutartis arba tai pažymima nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Prokuroro nutarimas gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o teisėjo ar teismo nutartis – aukštesniajam teismui per penkias dienas nuo pranešimo apie tokio nutarimo ar nutarties priėmimą gavimo dienos. 67. Kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas0
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto 2021-04-07 Nr. XIVP-379 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – BPK) 133 straipsnio 2 dalies formuluotė „šio Kodekso 119 straipsnio tikslams“ keistina į „šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 133 straipsnio 2 dalies ketvirtame sakinyje, kurio pradžioje vardijami subjektai, nustatantys mokėtino užstato dydį, turėtų būti nurodytas ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 133 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio bei projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 133 straipsnio
suponuoja išvadą, kad įtariamasis ir užstato davėjas yra skirtingi subjektai, t. y. užstato davėju turėtų būti laikomas tik tas asmuo, kuris užstatą sumoka už įtariamąjį (pvz., įtariamojo šeimos narys). Tais atvejais, kai įtariamasis pats sumoka užstatą, jis neturėtų papildomai įgyti dar ir užstato davėjo statuso. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 133 straipsnio 2 dalį, joje aiškiai nurodant, kad į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą pinigines įmokas gali sumokėti ne tik užstato davėjas, bet ir įtariamasis. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 133 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad tuo atveju, jeigu nustatyto dydžio užstatas nesumokamas dėl objektyvių priežasčių, įtariamasis turi teisę kreiptis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo teisėją, ar teismą su prašymu nustatyti ilgesnį terminą užstatui sumokėti.
Atsižvelgiant į tai, kad užstatą turi teisę sumokėti tiek įtariamasis, tiek užstato davėjas, svarstytina, ar teisė kreiptis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo teisėją, ar teismą su prašymu nustatyti ilgesnį terminą užstatui sumokėti neturėtų būti nustatyta ir užstato davėjui. 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 133 straipsnio 7 dalyje numatoma, kad užstato suma užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu galėtų būti panaudota paskirtai baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti. Diskutuotina, ar į šį užstato sumos panaudojimo galimybių sąrašą neturėtų būti įtraukti ir kiti atvejai, kuomet baudžiamajame procese kaltu pripažintas asmuo turi atlikti tam tikrus piniginius mokėjimus (pvz., kai teismas nusprendžia iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kai paskiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir pan.). 6. Siekiant BPK 133 straipsnyje įtvirtinti galimybę įvykdyti baudos bausmę panaudojant užstatą, kartu turėtų būti teikiamos ir atitinkamų Bausmių vykdymo kodekso straipsnių, reglamentuojančių baudos bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas, pataisos. 7. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 133 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto 2021-05-26 Nr. XIVP-379(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja
Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai:
Teisingumo ministerijos atstovai: Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Martynas Dobrovolskis, LRS Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
departamentas
straipsniu keičiamo BPK 133 straipsnio 2 dalies ketvirtame sakinyje, kurio pradžioje vardijami subjektai, nustatantys mokėtino užstato dydį, turėtų būti nurodytas ir ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 133 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio bei projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 133 straipsnio 3 dalies antro sakinio. Pritarti
departamentas
2
galiojančios redakcijos BPK 55 straipsnio 1 dalies, 312 straipsnio 4 dalies,
užstato davėjas yra skirtingi subjektai, t. y. užstato davėju turėtų būti laikomas tik tas asmuo, kuris užstatą sumoka už įtariamąjį (pvz., įtariamojo šeimos narys). Tais atvejais, kai įtariamasis pats sumoka užstatą, jis neturėtų papildomai įgyti dar ir užstato davėjo statuso. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 133 straipsnio 2 dalį, joje aiškiai nurodant, kad į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą pinigines įmokas gali sumokėti ne tik užstato davėjas, bet ir įtariamasis. Pritarti
departamentas
3
straipsniu keičiamo BPK 133 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad tuo atveju, jeigu nustatyto dydžio užstatas nesumokamas dėl objektyvių priežasčių, įtariamasis turi teisę kreiptis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo teisėją, ar teismą su prašymu nustatyti ilgesnį terminą užstatui sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad užstatą turi teisę sumokėti tiek įtariamasis, tiek užstato davėjas, svarstytina, ar teisė kreiptis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo teisėją, ar teismą su prašymu nustatyti ilgesnį terminą užstatui sumokėti neturėtų būti nustatyta ir užstato davėjui.
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užstato davėjo procesinis teisinis statusas yra suteikiamas asmeniui, kuris jau įmokėjo nustatyto dydžio užstato sumą į teismo ar prokuratūros depozitinę banko sąskaitą. Kol užstato davėjas nesumoka užstato už įtariamąjį, toks subjektas baudžiamajame procese neegzistuoja ir neturi jokių teisių ar pareigų. Dėl šios priežasties numatyti teisę asmeniui, kuris dar nėra užstato davėjas, prašyti pratęsti terminą užstatui sumokėti, yra netikslinga ir iš esmės neįmanoma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įtvirtinus tokio pobūdžio reglamentavimą, visi Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys galėtų prašyti pratęsti terminą užstatui sumokėti, kadangi jie visi galėtų perspektyviai būti užstato davėjais. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
straipsniu keičiamo BPK 133 straipsnio 7 dalyje numatoma, kad užstato suma užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu galėtų būti panaudota paskirtai baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti. Diskutuotina, ar į šį užstato sumos panaudojimo galimybių sąrašą neturėtų būti įtraukti ir kiti atvejai, kuomet baudžiamajame procese kaltu pripažintas asmuo turi atlikti tam tikrus piniginius mokėjimus (pvz., kai teismas nusprendžia iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kai paskiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir pan.). Pritarti
departamentas 2021-04-07 *N 6.
Siekiant BPK
užstatą, kartu turėtų būti teikiamos ir atitinkamų Bausmių vykdymo kodekso straipsnių, reglamentuojančių baudos bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas, pataisos. Nepritarti Nėra tikslinga inicijuoti BVK pakeitimų, kadangi aptariamas baudos bausmės įvykdymas, kai panaudojama užstatui sumokėta pinigų suma, būtų prilygintas savanoriškam baudos bausmės sumokėjimui, kurio tvarka yra numatyta atitinkamai BVK 5 skyriuje. Atkreipiame dėmesį į tai, kad ir šiuo metu praktikoje analogišku principu yra panaudojamos įmokėtos užstato sumos baudos bausmės įvykdymui, esant tik užstato davėjo sutikimui. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 7.Projekto 2 straipsnio
straipsnio 2 dalį“. Pritarti Taip pat Komiteto posėdžio metu, suderinus su rengėjais, patikslinta įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo data ir teikiama 2 straipsnio redakcija: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-379(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė
paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė