Projekto lyginamasis variantas
SU NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO ĮSTATYMo NR. XII-2769 3, 24² IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO IV¹ SKYRIUMI
Papildyti 3 straipsnį 27¹ dalimi:
„27¹. Refinansavimas supaprastinta tvarka – procesas, kai kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas, laikydamiesi šio įstatymo IV¹skyriuje nustatytų reikalavimų ir procedūros, kredito gavėjui suteikia kreditą įvykdyti finansiniams įsipareigojimams pagal anksčiau su kredito davėju ir (arba) paskolos davėju sudarytą kredito sutartį ar kelias kredito sutartis.“
Papildyti Įstatymą IV¹skyriumi:
1Šiame skyriuje nustatyti reikalavimai taikomi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms kredito sutartims, kai yra visos šios sąlygos:
1) nauja kredito sutartimi nekeičiama pagal pradinę kredito sutartį likusi grąžinti kredito suma;
2) įsipareigojimų pagal naują kredito sutartį įvykdymas užtikrinamas pagal pradinę kredito sutartį hipoteka įkeistu nekilnojamuoju turtu ir (ar) turtine teise;
3) nauja kredito sutartimi nenustatoma ilgesnė kredito sutarties galiojimo trukmė kaip pradinės kredito sutarties likusi galiojimo trukmė;
4) kreipimosi į naują kredito davėją metu kredito gavėjas tinkamai vykdo finansinius įsipareigojimus pagal pradinę kredito sutartį. 2. Kredito davėjas, refinansuodamas kreditą, vadovaujasi šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu tenkinamos visos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos refinansavimo supaprastinta tvarka sąlygos. 3. Kredito gavėjas turi teisę refinansuoti kreditą arba pakeisti kredito sutartį šiame skyriuje nustatyta tvarka ne dažniau kaip vieną kartą per 2 metus. 24² straipsnis. Refinansavimo supaprastinta tvarka reikalavimai ir procedūra 1.
Kai kreditas refinansuojamas supaprastinta tvarka, netaikomi šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 17¹ straipsnyje nustatyti reikalavimai, o kai refinansuojamas kreditas, kurio palūkanų norma yra kintamoji, netaikomi šio įstatymo 20 straipsnio 3–5 dalyse nustatyti reikalavimai. 2. Kai kreditas refinansuojamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, iš kredito gavėjo negali būti reikalaujama sumokėti jokių mokesčių ar kitokių mokėjimų už šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų parengimą, kompensacijos už galimus nuostolius, tiesiogiai susijusius su kredito grąžinimu nepasibaigus pradinės kredito sutarties galiojimo laikotarpiui (kai grąžinamas kreditas, kurio palūkanų norma yra kintamoji), atlyginimo notarui už nekilnojamojo turto hipotekos arba su nekilnojamuoju turtu susijusios teisės patvirtinimą ir duomenų viešajam registrui perdavimą, atlyginimo viešojo registro tvarkytojui už nekilnojamojo turto hipotekos arba su nekilnojamuoju turtu susijusios teisės įregistravimą viešajame registre ir išregistravimą iš jo, jokių kitų su nauja kredito sutartimi susijusių mokesčių ar kitokių mokėjimų, išskyrus nepriklausomo (išorės) nekilnojamojo turto, kurio hipoteka užtikrinamas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, vertinimo išlaidas ir komisinį atlyginimą, taikomą kredito tarpininko, kai kredito gavėjas naudojasi kredito tarpininko paslaugomis. Šioje dalyje nurodytą atlyginimą notarui ir viešojo registro tvarkytojui sumoka kredito davėjas, su kuriuo kredito gavėjas sudaro kredito sutartį.
Jeigu kredito davėjas reikalauja iš kredito gavėjo pateikti nepriklausomo (išorės) nekilnojamojo turto, kurio hipoteka užtikrinamas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, vertinimą ir kredito gavėjas su juo sudaro kredito sutartį arba atlieka kredito sutarties pakeitimą pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis, kredito davėjas privalo atlyginti kredito gavėjo patirtas nepriklausomo (išorės) nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas per 30 dienų nuo kredito sutarties sudarymo arba pakeitimo dienos. 3. Pradinis kredito davėjas privalo per 5 darbo dienas nuo naujo kredito davėjo kreipimosi į jį dienos pateikti tiesiogiai naujam kredito davėjui elektronine forma naujausią turimą nepriklausomo (išorės) nekilnojamojo turto, kurio hipoteka užtikrintas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, vertinimo ataskaitą, dokumentus, kuriuose būtų informacija apie kredito gavėjui likusio finansinio įsipareigojimo pagal pradinę kredito sutartį sumą refinansavimo dieną, taip pat sutikimą dėl paskesnio nekilnojamojo turto įkeitimo. 4. Pradinis kredito davėjas turi teisę pateikti kredito gavėjui pasiūlymą neatlygintinai pakeisti su juo sudarytą kredito sutartį (toliau – pasiūlymas dėl kredito sutarties keitimo). Jeigu pradinis kredito davėjas neketina teikti pasiūlymo dėl kredito sutarties keitimo, jis privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo naujo kredito davėjo kreipimosi į jį dienos, raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje apie tai informuoti kredito gavėją. 5. Pradinis kredito davėjas privalo kredito gavėjui suteikti ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą pasiūlymui dėl kredito sutarties keitimo apsvarstyti ir sprendimui dėl kredito sutarties keitimo priimti. Šis terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po tos dienos, kai pradinis kredito davėjas pateikia kredito gavėjui nurodytą pasiūlymą.
Kredito gavėjas gali priimti sprendimą dėl kredito sutarties keitimo per trumpesnį nei pradinio kredito davėjo nustatytą terminą. Jeigu kredito gavėjas nusprendžia sutikti su pasiūlymu dėl kredito sutarties keitimo per šioje dalyje nustatytą terminą, pradinis kredito davėjas privalo pakeisti kredito sutartį pasiūlyme dėl kredito sutarties keitimo nustatytomis sąlygomis. 6. Kredito davėjas privalo elgtis sąžiningai, bendradarbiauti, tinkamai ir nustatytais terminais vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas.“
1Pakeisti 24² straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai kreditas refinansuojamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, iš kredito gavėjo negali būti reikalaujama sumokėti jokių mokesčių ar kitokių mokėjimų už šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų parengimą, kompensacijos už galimus nuostolius, tiesiogiai susijusius su kredito grąžinimu nepasibaigus pradinės kredito sutarties galiojimo laikotarpiui (kai grąžinamas kreditas, kurio palūkanų norma yra kintamoji), atlyginimo notarui už nekilnojamojo turto hipotekos arba su nekilnojamuoju turtu susijusios teisės patvirtinimą ir duomenų viešajam registrui perdavimą, atlyginimo viešojo registro tvarkytojui už nekilnojamojo turto hipotekos arba su nekilnojamuoju turtu susijusios teisės įregistravimą viešajame registre ir išregistravimą iš jo, jokių kitų su nauja kredito sutartimi susijusių mokesčių ar kitokių mokėjimų, išskyrus nepriklausomo (išorės) privalomojo nekilnojamojo turto, kurio hipoteka užtikrinamas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, vertinimo išlaidas ir komisinį atlyginimą, taikomą kredito tarpininko, kai kredito gavėjas naudojasi kredito tarpininko paslaugomis. Šioje dalyje nurodytą atlyginimą notarui ir viešojo registro tvarkytojui sumoka kredito davėjas, su kuriuo kredito gavėjas sudaro kredito sutartį.
Jeigu kredito davėjas reikalauja iš kredito gavėjo pateikti nepriklausomo (išorės) privalomąjį nekilnojamojo turto, kurio hipoteka užtikrinamas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, vertinimą ir kredito gavėjas su juo sudaro kredito sutartį arba atlieka kredito sutarties pakeitimą pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis, kredito davėjas privalo atlyginti kredito gavėjo patirtas nepriklausomo (išorės) privalomojo nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas per 30 dienų nuo kredito sutarties sudarymo arba pakeitimo dienos.“
2Pakeisti 24² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pradinis kredito davėjas privalo per 5 darbo dienas nuo naujo kredito davėjo kreipimosi į jį dienos pateikti tiesiogiai naujam kredito davėjui elektronine forma naujausią turimą nepriklausomo (išorės) privalomojo nekilnojamojo turto, kurio hipoteka užtikrintas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, turto vertinimo ataskaitą, dokumentus, kuriuose būtų informacija apie kredito gavėjui likusio finansinio įsipareigojimo pagal pradinę kredito sutartį sumą refinansavimo dieną, taip pat sutikimą dėl paskesnio nekilnojamojo turto įkeitimo.“
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo I, II, III, IV¹, VI, VII skyrių, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 27–36¹ straipsnių nuostatos, taikomos kredito davėjui.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d. 3. Šis įstatymas taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms kredito sutartims. 4.
4Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti refinansavimo procesai, kai kredito gavėjas pateikė naujam kredito davėjui ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paraišką ar kitą dokumentą dėl naujo kredito suteikimo, siekdamas refinansuoti pradinio kredito davėjo ar per tarpusavio skolinimo platformą suteiktą kreditą, baigiami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias teisės aktų nuostatas. 5. Kredito davėjas ar tarpusavio skolinimo platformos operatorius, gavęs kredito gavėjo paraišką ar kitą dokumentą dėl kredito refinansavimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi kredito gavėją informuoti apie kredito refinansavimo galimybę šio įstatymo numatytomis sąlygomis, taip suteikiant jam galimybę apsispręsti nutraukti arba tęsti pradėtą refinansavimo procesą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias teisės aktų nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-4127(2) lyginamasis variantas
SU NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO ĮSTATYMo NR. XII-2769 3, 24² IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO IV¹ SKYRIUMI
Papildyti 3 straipsnį 27¹ dalimi:
„27¹. Refinansavimas supaprastinta tvarka – procesas, kai kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas, laikydamiesi šio įstatymo IV¹skyriuje nustatytų reikalavimų ir procedūros, kredito gavėjui suteikia kreditą įvykdyti finansiniams įsipareigojimams pagal anksčiau su kredito davėju ir (arba) paskolos davėju sudarytą kredito sutartį ar kelias kredito sutartis.“
Papildyti Įstatymą IV¹skyriumi:
1Šiame skyriuje nustatyti reikalavimai taikomi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms kredito sutartims, kai yra visos šios sąlygos:
1) nauja kredito sutartimi nekeičiama pagal pradinę kredito sutartį likusi grąžinti kredito suma;
2) įsipareigojimų pagal naują kredito sutartį įvykdymas užtikrinamas pagal pradinę kredito sutartį hipoteka įkeistu nekilnojamuoju turtu ir (ar) turtine teise;
3) nauja kredito sutartimi nenustatoma ilgesnė kredito sutarties galiojimo trukmė kaip pradinės kredito sutarties likusi galiojimo trukmė;
4) kreipimosi į naują kredito davėją dieną kredito gavėjas tinkamai vykdo finansinius įsipareigojimus pagal pradinę kredito sutartį, remiantis informacija iš registrų ir informacinių sistemų bei kitų šaltinių, įskaitant kredito gavėją, taip pat informacija, kurią kredito gavėjas pateikė kredito tarpininkui teikdamas prašymą suteikti kreditą. 2. Kredito davėjas, refinansuodamas kreditą, vadovaujasi šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu tenkinamos visos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos refinansavimo supaprastinta tvarka sąlygos. 3.
3Kredito gavėjas turi teisę refinansuoti kreditą arba pakeisti kredito sutartį šiame skyriuje nustatyta tvarka ne dažniau kaip vieną kartą per 2 metus. 24² straipsnis. Refinansavimo supaprastinta tvarka reikalavimai ir procedūra
1Kai kreditas refinansuojamas supaprastinta tvarka, netaikomi šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 17¹ straipsnyje nustatyti reikalavimai, o kai refinansuojamas kreditas, kurio palūkanų norma yra kintamoji, netaikomi šio įstatymo 20 straipsnio 3–5 dalyse nustatyti reikalavimai. 2. Kai kreditas refinansuojamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, iš kredito gavėjo negali būti reikalaujama sumokėti jokių mokesčių ar kitokių mokėjimų už šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų parengimą, kompensacijos už galimus nuostolius, tiesiogiai susijusius su kredito grąžinimu nepasibaigus pradinės kredito sutarties galiojimo laikotarpiui (kai grąžinamas kreditas, kurio palūkanų norma yra kintamoji), atlyginimo notarui už nekilnojamojo turto hipotekos arba su nekilnojamuoju turtu susijusios teisės patvirtinimą ir duomenų viešajam registrui perdavimą, atlyginimo viešojo registro tvarkytojui už nekilnojamojo turto hipotekos arba su nekilnojamuoju turtu susijusios teisės įregistravimą viešajame registre ir išregistravimą iš jo, jokių kitų su nauja kredito sutartimi susijusių mokesčių ar kitokių mokėjimų, išskyrus nepriklausomo (išorės) nekilnojamojo turto, kurio hipoteka užtikrinamas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, vertinimo išlaidas ir komisinį atlyginimą, taikomą kredito tarpininko, kai kredito gavėjas naudojasi kredito tarpininko paslaugomis. Šioje dalyje nurodytą atlyginimą notarui ir viešojo registro tvarkytojui sumoka kredito davėjas, su kuriuo kredito gavėjas sudaro kredito sutartį.
Jeigu kredito davėjas reikalauja iš kredito gavėjo pateikti nepriklausomo (išorės) nekilnojamojo turto, kurio hipoteka užtikrinamas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, vertinimą ir kredito gavėjas su juo sudaro kredito sutartį arba atlieka kredito sutarties pakeitimą pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis, kredito davėjas privalo atlyginti kredito gavėjo patirtas nepriklausomo (išorės) nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas per 30 dienų nuo kredito sutarties sudarymo arba pakeitimo dienos. 3. Pradinis kredito davėjas privalo per 5 darbo dienas nuo naujo kredito davėjo kreipimosi į jį dienos pateikti tiesiogiai naujam kredito davėjui elektronine forma naujausią turimą nepriklausomo (išorės) nekilnojamojo turto, kurio hipoteka užtikrintas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, vertinimo ataskaitą, dokumentus, kuriuose būtų informacija apie kredito gavėjui likusio finansinio įsipareigojimo pagal pradinę kredito sutartį sumą refinansavimo dieną, taip pat sutikimą dėl paskesnio nekilnojamojo turto įkeitimo. 4. Pradinis kredito davėjas turi teisę pateikti kredito gavėjui pasiūlymą neatlygintinai pakeisti su juo sudarytą kredito sutartį (toliau – pasiūlymas dėl kredito sutarties keitimo). Jeigu pradinis kredito davėjas neketina teikti pasiūlymo dėl kredito sutarties keitimo, jis privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo naujo kredito davėjo kreipimosi į jį dienos, raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje apie tai informuoti kredito gavėją. 5. Pradinis kredito davėjas privalo kredito gavėjui suteikti ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą pasiūlymui dėl kredito sutarties keitimo apsvarstyti ir sprendimui dėl kredito sutarties keitimo priimti. Šis terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po tos dienos, kai pradinis kredito davėjas pateikia kredito gavėjui nurodytą pasiūlymą.
Kredito gavėjas gali priimti sprendimą dėl kredito sutarties keitimo per trumpesnį nei pradinio kredito davėjo nustatytą terminą. Jeigu kredito gavėjas nusprendžia sutikti su pasiūlymu dėl kredito sutarties keitimo per šioje dalyje nustatytą terminą, pradinis kredito davėjas privalo pakeisti kredito sutartį pasiūlyme dėl kredito sutarties keitimo nustatytomis sąlygomis. 6. Kredito davėjas privalo elgtis sąžiningai, bendradarbiauti, tinkamai ir nustatytais terminais vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas.“
1Pakeisti 24² straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai kreditas refinansuojamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, iš kredito gavėjo negali būti reikalaujama sumokėti jokių mokesčių ar kitokių mokėjimų už šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų parengimą, kompensacijos už galimus nuostolius, tiesiogiai susijusius su kredito grąžinimu nepasibaigus pradinės kredito sutarties galiojimo laikotarpiui (kai grąžinamas kreditas, kurio palūkanų norma yra kintamoji), atlyginimo notarui už nekilnojamojo turto hipotekos arba su nekilnojamuoju turtu susijusios teisės patvirtinimą ir duomenų viešajam registrui perdavimą, atlyginimo viešojo registro tvarkytojui už nekilnojamojo turto hipotekos arba su nekilnojamuoju turtu susijusios teisės įregistravimą viešajame registre ir išregistravimą iš jo, jokių kitų su nauja kredito sutartimi susijusių mokesčių ar kitokių mokėjimų, išskyrus nepriklausomo (išorės) privalomojo nekilnojamojo turto, kurio hipoteka užtikrinamas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, vertinimo išlaidas ir komisinį atlyginimą, taikomą kredito tarpininko, kai kredito gavėjas naudojasi kredito tarpininko paslaugomis. Šioje dalyje nurodytą atlyginimą notarui ir viešojo registro tvarkytojui sumoka kredito davėjas, su kuriuo kredito gavėjas sudaro kredito sutartį.
Jeigu kredito davėjas reikalauja iš kredito gavėjo pateikti nepriklausomo (išorės) privalomąjį nekilnojamojo turto, kurio hipoteka užtikrinamas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, vertinimą ir kredito gavėjas su juo sudaro kredito sutartį arba atlieka kredito sutarties pakeitimą pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis, kredito davėjas privalo atlyginti kredito gavėjo patirtas nepriklausomo (išorės) privalomojo nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas per 30 dienų nuo kredito sutarties sudarymo arba pakeitimo dienos.“
2Pakeisti 24² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pradinis kredito davėjas privalo per 5 darbo dienas nuo naujo kredito davėjo kreipimosi į jį dienos pateikti tiesiogiai naujam kredito davėjui elektronine forma naujausią turimą nepriklausomo (išorės) privalomojo nekilnojamojo turto, kurio hipoteka užtikrintas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, turto vertinimo ataskaitą, dokumentus, kuriuose būtų informacija apie kredito gavėjui likusio finansinio įsipareigojimo pagal pradinę kredito sutartį sumą refinansavimo dieną, taip pat sutikimą dėl paskesnio nekilnojamojo turto įkeitimo.“
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo I, II, III, IV¹, VI, VII skyrių, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 27–36¹ straipsnių nuostatos, taikomos kredito davėjui.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2025 m. gegužės vasario 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d. 3. Šis įstatymas taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms kredito sutartims. 4.
4Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti refinansavimo procesai, kai kredito gavėjas pateikė naujam kredito davėjui ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paraišką ar kitą dokumentą dėl naujo kredito suteikimo, siekdamas refinansuoti pradinio kredito davėjo ar per tarpusavio skolinimo platformą suteiktą kreditą, baigiami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias teisės aktų nuostatas. 5. Kredito davėjas ar tarpusavio skolinimo platformos operatorius, gavęs kredito gavėjo paraišką ar kitą dokumentą dėl kredito refinansavimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi kredito gavėją informuoti apie kredito refinansavimo galimybę šio įstatymo numatytomis sąlygomis, taip suteikiant jam galimybę apsispręsti nutraukti arba tęsti pradėtą refinansavimo procesą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias teisės aktų nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SU NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO ĮSTATYMO NR. XII-2769 3, 24²IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO IV¹ SKYRIUMI ĮSTATYMO PROJEKTO aiškinamasis raštas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 24² ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo IV¹ skyriumi įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – supaprastinti ir atpiginti būsto paskolų – su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų (toliau ir – su nekilnojamuoju turtu susijęs kreditas, būsto paskola) refinansavimo procesą vartotojams – kredito gavėjams (toliau – kredito gavėjas, vartotojas). Lietuvos su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų rinka yra koncentruota, joje dominuoja keli dideli rinkos dalyviai, kurių suteiktų naujų būsto paskolų suma 2023 metais sudarė 77,4 procento visų naujų būsto paskolų sumos. Tačiau nuo 2020 metų pastebimos suaktyvėjusios mažesnių rinkos dalyvių (bankų ir kredito unijų) būsto kreditavimo apimtys Lietuvoje. Manytina, kad sustiprėjusi kredito davėjų konkurencija būsto paskolų segmente prisidėjo prie pastarųjų metų būsto paskolų maržos mažėjimo tendencijos. Palengvinus būsto paskolas jau turinčių vartotojų mobilumą tarp kredito davėjų, konkurencinė aplinka dar labiau pagerėtų, nes kredito davėjai turėtų daugiau paskatų konkuruoti ne tik dėl naujų, pirmą kartą būsto paskolą imančių klientų, bet ir dėl kitų kredito davėjų esamų klientų, turinčių būsto paskolas.
Be to, refinansavimo supaprastinimas padarytų reikšmingą įtaką ir vartotojų galimybėms savo iniciatyva siekti, kad būtų iš naujo įvertinta ir sumažinta jau turimos būsto paskolos palūkanų norma nekeičiant kredito davėjo Pradinis kredito davėjas, žinodamas, kad klientas neturės didelių kliūčių refinansuoti savo būsto paskolą pas kitą kredito davėją, būtų suinteresuotas išlaikyti esamą klientą ir lengviau sutiktų pakeisti paskolos sąlygas vartotojui palankesnėmis. Vartotojų galimybių pakeisti kredito davėją didinimas suderinamas su bendra paslaugų vartotojų mobilumo didinimo tendencija (pvz., galimybė nesunkiai pakeisti paslaugos teikėją užtikrinama II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, papildomo savanoriško pensijų kaupimo pensijų fonduose, telekomunikacijų, energijos vartojimo rinkose). Europos Komisijos išleistoje studijoje[¹] teigiama, kad vartotojų galimybės ir noras keisti prekių tiekėjus ir paslaugų teikėjus yra esminė gerai funkcionuojančios rinkos sąlyga. Kredito davėjo keitimą ypač stabdo išankstinio būsto paskolos grąžinimo sąlygos bei patiriamos išlaidos šiame procese. Atkreiptinas dėmesys, kad supaprastinti būsto paskolų refinansavimo režimai taikomi kai kuriose kitose Europos Sąjungos valstybėse. Italijoje ir Ispanijoje nustatytas specialus būsto paskolos subrogacijos teisinis reguliavimas, dėl kurio būsto paskolos refinansavimas kainuoja žymiai mažiau negu šiuo metu Lietuvoje, arba apskritai taikomas tik simbolinio dydžio mokestis.
Švedijoje ir Suomijoje populiaru refinansuoti būsto paskolas ir gerokai paprasčiau nei Lietuvoje, nes būsto paskolos, kuriai taikoma kintamoji palūkanų norma, grąžinimas vartotojui yra nemokamas, vartotojas neturi pateikti nepriklausomo nekilnojamojo turto (toliau – NT) vertinimo ataskaitos. Latvijos Parlamentas 2024 m. vasario 15 d. priimtais teisės aktų pakeitimais supaprastino refinansavimo procesą ir sumažino jo kainą vartotojui. Estijos centrinis bankas viešai diskusijai pateikė siūlymą dėl refinansavimo proceso supaprastinimo krypčių[²]. Šalių, kuriose veikia specialūs būsto paskolos subrogacijos ir supaprastinti būsto paskolų refinansavimo režimai, nacionalinių institucijų vertinimu, tokia sąranga didina kredito davėjų konkurenciją ir paskolų gavėjų mobilumą, o būsto paskolų palūkanų normos reikšmingai nesiskiria nuo euro zonos vidurkio. Apskritai refinansavimo nauda priklauso nuo rinkos sąlygų ir individualios vartotojo situacijos, bet pastaruoju metu dėl Lietuvoje itin sumažėjusios maržos[³] būsto paskolos refinansavimas nemažai daliai vartotojų gali būti naudingas vien dėl situacijos rinkoje. Būsto paskolų maržos mediana Lietuvoje 2018–2020 metais augo iki 2,4 procento, o nuo 2020 metų gegužės tolygiai mažėjo. Naujoms būsto paskoloms taikomos maržos mediana nuo pasiekto aukščiausio taško 2020 metų gegužę sumažėjo 0,75 procentinio punkto, arba beveik trečdaliu, ir 2024 metų kovą siekė 1,65 procento. Vis dėlto apie 68 procentus esamų būsto paskolų marža tebėra didesnė negu 1,7 procento.
Kita vertus, reguliariai ir laiku mokant paskolos įmokas ir augant namų ūkio pajamoms ir būsto kainai, būsto paskolos rizikingumo rodikliai, tokie kaip paskolos ir įkeisto NT vertės santykis, įmokų pagal turimus skolinius įsipareigojimus ir tvarių pajamų santykis, likutinė būsto paskolos trukmė, mažėja, tad refinansuojamos paskolos marža galėtų būti mažesnė ir dėl sumažėjusios paskolos rizikos. Atlikti skaičiavimai rodo, kad, esant dabartinėms būsto paskolos refinansavimo proceso išlaidoms (apie 1 040 eurų 100 000 eurų dydžio paskolai), refinansavimas vidutinės būsto paskolos turėtojui būtų finansiškai naudingas[⁴], jei marža sumažėtų bent 0,2 procentinio punkto. Panaikinus paskolos refinansavimo išlaidas ir supaprastinus refinansavimo procesą, vartotojai, naudodamiesi rinkoje esančiomis palankiomis sąlygomis, ilguoju laikotarpiu galėtų sutaupyti iki 500 mln. eurų[⁵], nes sumokėtų mažiau palūkanų. Sutaupyta suma galėtų būti skiriama vartojimui ar investicijoms, taip prisidedant prie namų ūkių finansinio saugumo didėjimo ir ekonomikos augimo. Vidutinės 100 000 eurų būsto paskolos refinansavimas vartotojui šiuo metu gali kainuoti apie 1 040 eurų, įskaitant vartotojo dar prieš sudarant refinansavimo sutartį patiriamas išlaidas (NT vertinimo išlaidos), atlyginimą notarams, naujos būsto paskolos sutarties mokesčius, mokesčius už hipotekos įregistravimą ir išregistravimą bei mokesčius, mokamus pradiniam paskolos davėjui už pažymos, leidžiančios paskesnį NT įkeitimą, išdavimą. Taip pat gali būti taikomas turimos būsto paskolos išankstinio grąžinimo mokestis (kompensacija), išskyrus atvejus, kai grąžinama paskola, kuriai taikoma kintamoji palūkanų norma, šios palūkanų normos keitimo dieną. Reikšmingesnėms refinansavimo apimtims trukdo ir proceso sudėtingumas.
Lietuvoje būsto paskolų refinansavimui netaikomas specialus reguliavimas ir šis procesas suprantamas kaip naujos būsto paskolos gavimas ir turimos paskolos išankstinis grąžinimas. Toks procesas, kai vartotojas turi grąžinti turimą paskolą ir sudaryti naują būsto paskolos sutartį, taip pat atlikti kitus toliau aprašytus papildomus veiksmus, būsto paskolų gavėjams yra nepagrįstai sudėtingas. Norėdamas refinansuoti turimą būsto paskolą, vartotojas turi: 1) kreiptis į naują potencialų kredito davėją dėl turimos paskolos refinansavimo, 2) pasirinkti turto vertintoją, kuris atlieka NT vertinimą, 3) pateikti naujam kredito davėjui NT vertinimo ataskaitą, 4) kreiptis į pradinį kredito davėją dėl pažymos apie paskolos likutį ir sutikimo įkeisti NT paskesne hipoteka išdavimo, 5) sudaryti naują būsto paskolos sutartį, 6) per notarą įforminti paskesnę hipoteką naujo kredito davėjo naudai ir 7) naujam kredito davėjui pervedus paskolos sumą pradiniam kredito davėjui 8) išregistruoti hipoteką pradinio kredito davėjo naudai. Taigi Įstatymo projektu siekiama nustatyti supaprastintą būsto paskolų refinansavimo režimą. Esminiai siūlomi palengvinimai yra:
1) procedūriniai – vartotojui nebereikėtų atlikti dalies veiksmų, t. y. kreiptis į pradinį kredito davėją dėl pažymos apie paskolos likutį ir sutikimo įkeisti NT paskesne hipoteka;
2) finansiniai – procesas vartotojui dauguma atvejų būtų nemokamas, t. y. pradinis ir naujas kredito davėjai negalėtų taikyti jokių savo nustatytų mokesčių ir kitų mokėjimų, naujas kredito davėjas turėtų prisiimti notaro ir hipotekos išlaidas.
Kredito davėjams paliekama teisė prašyti, kad vartotojas pateiktų nepriklausomo (išorinio) NT vertinimo ataskaitą, tačiau jei jis tą daro, turėtų atlyginti vartotojui su tuo susijusius kaštus, jei vartotojas su kredito davėju sudaro kredito sutartį (įskaitant atvejus, kai pradinis kredito davėjas prašo parengti šios ataskaitos kontrapasiūlymą ir vartotojas pasirenka priimti šį pasiūlymą bei atitinkamai keičiama pradinė būsto kredito sutartis). Toks supaprastintas refinansavimo procesas būtų taikomas tais atvejais, kai nesikeistų refinansuojamos būsto paskolos likutis, įkeistas NT, neilgėtų likusi paskolos trukmė, taip pat refinansavimo metu nebūtų paskolos įmokų vėlavimo ir kitų požymių, kad kredito gavėjas gali turėti sunkumų, susijusių su skolinių įsipareigojimų vykdymu. 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė (tel. (0 5) 239 0174, el. p. [email protected]) Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus (laikinai vedėjo pareigas einanti Joana Daukševič (tel. (0 5) 239 0233, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Evelina Rychter (tel. (0 5) 239 0235, el. p. [email protected]) ir Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Edita Bačkieriūtė (mob. + 370 658 30 547, el. p. [email protected]) bei Finansų rinkos priežiūros departamento Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji teisininkė Rimtė Andriukaitienė (tel. +370 660 30 073, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvoje būsto paskolų refinansavimui netaikomas specialus reguliavimas ir šis procesas suprantamas kaip naujos būsto paskolos gavimas ir turimos būsto paskolos išankstinis grąžinimas (t. y. nepasibaigus būsto paskolos sutarties galiojimo laikotarpiui). Dėl naujos paskolos gavimo proceso Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme (toliau – SNTSKĮ) nėra įpareigojimo pradiniam ir naujam kredito davėjams bendradarbiauti tarpusavyje, tad visos reikalingos informacijos apie turimą paskolą gavimu ir pateikimu naujam kredito davėjui praktikoje turi rūpintis vartotojas. Jis turi kreiptis į pradinį kredito davėją dėl pažymos apie paskolos likutį ir sutikimo įkeisti NT paskesne hipoteka išdavimo bei perduoti šiuos dokumentus naujam kredito davėjui.
Dėl naujos paskolos gavimo sąnaudų SNTSKĮ nuostatos leidžia kredito davėjams reikalauti iš vartotojo pateikti nepriklausomo išorės NT vertinimo ataskaitą, kuria vartotojas turi pasirūpinti pats, ir apmokėti tokios paslaugos suteikimo išlaidas. Teisės aktuose nenustatyta, kas konkrečiai turi sumokėti su būsto paskola susijusias notaro ir viešojo registro išlaidas, tad praktikoje jas apmoka paskolą imantis vartotojas. Nėra jokių teisinių ribojimų kredito davėjams iš vartotojų imti su nauja būsto paskola susijusių mokesčių ir kitų mokėjimų (pvz., sutarties sudarymo, administravimo ir pan.). Dėl pradinės paskolos išankstinio grąžinimo sąnaudų SNTSKĮ 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, kad kredito davėjai negali reikalauti kompensacijos už išankstinį paskolos grąžinimą tik kai paskola grąžinama kintamosios kredito palūkanų normos keitimo dieną. Kitais atvejais kredito davėjai turi teisę į kompensaciją už galimus nuostolius, tiesiogiai susijusius su paskolos ar jos dalies grąžinimu nepasibaigus paskolos sutarties galiojimo laikotarpiui. Kompensacija gali siekti iki 3 procentų grąžinamos sumos (detalią kompensacijos apskaičiavimo tvarką yra nustatęs Lietuvos bankas Kompensacijos dėl su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito grąžinimo nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui skaičiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 03-177 „Dėl Kompensacijos dėl su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito grąžinimo nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“). 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma nustatyti supaprastintą ir vartotojui nemokamą būsto paskolų refinansavimo režimą, kai yra visos šios sąlygos (siūlomas naujas SNTSKĮ 24¹ straipsnis):
1) kredito sutartimi nekeičiama pagal pradinę kredito sutartį likusi grąžinti kredito suma;
2) įsipareigojimų pagal naują kredito sutartį įvykdymas užtikrinamas pagal pradinę kredito sutartį hipoteka įkeistu nekilnojamuoju turtu ir (ar) turtine teise;
3) kredito sutartimi nenustatoma ilgesnė kredito sutarties galiojimo trukmė kaip pradinės kredito sutarties galiojimo likusi trukmė;
4) kredito gavėjas tinkamai vykdo finansinius įsipareigojimus pagal pradinę kredito sutartį. Minėtomis sąlygomis siekiama užtikrinti, kad iš naujo kredito davėjo imama paskola savo esme būtų analogiška paskolai, kuri turima pas pradinį kredito davėją, kas leistų naujam kredito davėjui greičiau ir paprasčiau apsispręsti dėl paskolos išdavimo ir jos sąlygų. Kitu atveju, pavyzdžiui, jei būtų didinama paskolos suma, tai iš esmės turėtų būti traktuojama kaip nauja paskola su skirtingais rizikingumo ir kitais parametrais, todėl turėtų galioti analogiškas procesas kaip ir pirmą kartą išduodamos naujos paskolos. Trumpesnė paskolos trukmė galėtų būti leidžiama, jei tą leidžia skolininko rizikingumas. Refinansavimo metu, t. y. kai vartotojas kreipiasi į naują kredito davėją dėl refinansavimo, vartotojas turėtų tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus pagal turimą paskolos sutartį. Vartotojams išliktų galimybė refinansuoti paskolas įprasta, nesupaprastinta tvarka, jeigu netenkinamos visos minėtos sąlygos. Tačiau kredito davėjams nebūtų draudžiama tam tikrus supaprastinto režimo elementus (pvz., sumokėti už vartotoją notaro ir registrų išlaidas) taikyti ir kitais atvejais savanoriškai.
Kadangi Įstatymo projektu siekiama nustatyti specialų teisinį reguliavimą, esant visoms Įstatymo projekto 24¹straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, kredito davėjai privalės taikyti Įstatymo projekto IV¹skyriaus nuostatas, taigi privalės kredito gavėjo turimą kreditą refinansuoti supaprastinta tvarka, jeigu kredito davėjas teikia kredito refinansavimo paslaugą. Specialaus reguliavimo nuostatos suponuoja, kad naujasis kredito davėjas, gavęs kredito gavėjo kreipimąsi, turi pareigą įvertinti, kuris teisinis reguliavimas kredito gavėjui turi būti taikomas, ir jį taikyti. Tai kredito davėjas galėtų atlikti, pvz., surinkdamas reikiamą informaciją iš vartotojo, patikrindamas šią informaciją registruose ir informacinėse sistemose. Siekiant subalansuoti vartotojų ir kredito davėjų interesus, taip pat išlaikyti refinansavimo paslaugos patrauklumą, Įstatymo projekte nustatoma, kad vartotojai supaprastintu režimu galėtų pasinaudoti ne dažniau kaip kartą per 2 metus. 2 metų terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo naujos kredito sutarties sudarymo arba pradinės kredito sutarties pakeitimo pagal Įstatymo projekto IV¹skyriuje nustatytą tvarką dienos. Pažymėtina, kad šios nuostatos neapriboja vartotojo galimybės refinansuoti būsto kreditą anksčiau nei po 2 metų įprasta tvarka. Naujas supaprastintas refinansavimo režimas būtų taikomas ir iki Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų įsigaliojimo dienos sudarytoms atitinkamoms būsto paskolų sutartims, tiek iki SNTSKĮ įsigaliojimo dienos sudarytoms atitinkamoms būsto paskolų sutartims (Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalis), įskaitant kredito sutartis, sudaromas per tarpusavio skolinimo platformas (Įstatymo projekto 4 straipsnis).
Taip pat dėl teisinio aiškumo SNTSKĮ 3 straipsnį siūloma papildyti nauja 27¹ dalimi, kurioje apibrėžiama refinansavimo supaprastinta tvarka sąvoka. Dėl naujos paskolos gavimo proceso Įstatymo projektu siūlomo naujo SNTSKĮ 24² straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad refinansuojant būsto paskolą supaprastinta tvarka netaikomi SNTSKĮ nustatyti reikalavimai vertinti bendros kredito sumos ir įkeičiamo NT vertės arba kainos santykį bei SNTSKĮ nuostatos, kuriose reguliuojamas apsvarstymo laikotarpis, kai dėl kredito sutarties sąlygų reikalingas kredito gavėjo sutikimas. Taip pat naujame SNTSKĮ 24² straipsnyje nustatoma pradinio ir naujo kredito davėjo bendradarbiavimo pareiga – pradinis kredito davėjas privalo per 5 darbo dienas nuo naujo kredito davėjo kreipimosi į jį dienos pateikti tiesiogiai naujam kredito davėjui (t. y. nedalyvaujant vartotojui) informaciją apie vartotojo paskolos likutį, taip pat jis turi išduoti sutikimą dėl paskesnės hipotekos bei perduoti elektronine forma naujausią turimą nepriklausomo išorės NT, kurio hipoteka užtikrinta būsto paskola, vertinimo ataskaitą. Tai leistų greičiau pradėti rengti paskolos pasiūlymą vartotojui. Pradiniam kredito davėjui nustatoma galimybė pateikti vartotojui kontrapasiūlymą dėl turimos paskolos sąlygų pakeitimo, jei pradinis kredito davėjas nori išlaikyti esamą klientą. Pradinio kredito davėjo kontrapasiūlymas turi galioti bent 30 dienų, taip suteikiant vartotojui pakankamai laiko apsvarstyti skirtingus iš įvairių kredito davėjų gautus pasiūlymus ir juos palyginti.
Dėl naujos paskolos gavimo sąnaudų Įstatymo projektu siūlomo naujo SNTSKĮ 24² straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad, taikant supaprastintą refinansavimo režimą, iš vartotojo negali būti reikalaujama Įstatymo projekte nurodytų mokesčių ar kitokių mokėjimų. Tai, be kita ko, reiškia, kad naujas kredito davėjas negali taikyti jokių savo su nauja paskola susijusių mokesčių ir kitokių mokėjimų. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nustatyta, kad Įstatymo projekte nurodytą atlyginimą notarui ir viešojo registro tvarkytojui turi sumokėti kredito davėjas, su kuriuo kredito gavėjas sudaro kredito sutartį. Kredito davėjas taip pat turėtų savo lėšomis atlikti įkeičiamo NT vertinimą arba, jeigu prašo vartotojo pateikti nepriklausomo (išorinio) NT vertinimo ataskaitą, vartotojui pasirinkus jo kredito pasiūlymą arba kontrapasiūlymą ir atitinkamai sudarius naują kredito sutartį arba pakeitus pradinę kredito sutartį, per 30 dienų turėtų atlyginti vartotojui jo patirtas su NT vertinimu susijusias išlaidas. Įstatymo projekte nėra nustatoma kredito davėjo, su kuriuo kredito gavėjas sudarė kredito sutartį dėl turimo kredito refinansavimo, pareiga kompensuoti kitų kredito davėjų, į kuriuos kredito gavėjas taip pat kreipėsi dėl kredito refinansavimo, bet su kuriais nesudaro kredito sutarties, patirtas išlaidas. Taip pat nustatoma, kad vartotojui galėtų būti taikomas kredito tarpininko komisinis atlyginimas, jei vartotojas pasirinktų naudotis kredito tarpininko paslaugomis. Mokesčių ir kitokių mokėjimų vartotojui taikymo draudimas taip pat reiškia, kad pradinis kredito davėjas negalėtų vartotojui taikyti mokesčių už informacijos apie paskolos likutį perdavimą naujam kredito davėjui, sutikimą dėl paskesnės hipotekos, kontrapasiūlymo parengimą.
Taip pat turimos paskolos sutarties pakeitimas, jei vartotojas nuspręstų priimti pradinio kredito davėjo kontrapasiūlymą, vartotojui turi būti nemokamas. Dėl pradinės paskolos išankstinio grąžinimo sąnaudų Įstatymo projektu siūlomo naujo SNTSKĮ 24² straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad refinansuojant būsto paskolą supaprastinta tvarka netaikomos SNTSKĮ nuostatos dėl pradinio kredito davėjo teisės reikalauti kompensacijos už galimus nuostolius, tiesiogiai susijusius su išankstiniu paskolos grąžinimu, jei paskola suteikta taikant kintamąją palūkanų normą. Nesiūloma įtvirtinti draudimo reikalauti kompensacijos, kai suteikiamos paskolos, kurioms taikoma fiksuotoji palūkanų norma, nes ilgam terminui užfiksuodamas palūkanų normą kredito davėjas prisiima riziką, kuriai valdyti imasi papildomų priemonių. Iš anksto grąžinus paskolą, kuriai taikoma ilgesniam terminui fiksuota palūkanų norma, kredito davėjas nebetenka planuotų palūkanų pajamų, kurios turėjo atsverti kredito davėjo patirtas rizikos valdymo sąnaudas, taigi gali patirti reikšmingo dydžio žalą. Jeigu išankstinio grąžinimo kompensacija būtų draudžiama visais atvejais, kredito davėjams gali tapti itin nepatrauklu teikti paskolas, kurių palūkanų norma yra fiksuotoji, ir (arba) tokias paskolas jie teiktų tik itin brangiai, taip apsidrausdami nuo galimos dėl išankstinio paskolos grąžinimo patiriamos žalos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių dėl Įstatymo projekto nenumatoma.
Būsto paskolų refinansavimo mastai Lietuvoje itin maži, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jau kelerius pastaruosius metus rinkoje mažėja kredito davėjų taikoma marža, refinansavimas galėtų padėti vartotojams sumažinti būsto paskolų išlaidas. Dabartinis būsto paskolų refinansavimo procesas daugeliui vartotojų nepatrauklus arba netgi neprieinamas, nes yra sudėtingas, vartotojas jo metu patiria reikšmingo dydžio papildomas vienkartines išlaidas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas pareikalaus tam tikro pereinamojo laikotarpio, per kurį kredito davėjai galėtų pasirengti Įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams. Tai reiškia, kad pereinamojo laikotarpio nuostatos užtikrintų, kad kredito davėjai turėtų pakankamai laiko pasirengti taikyti Įstatymo projektu siūlomus naujus reikalavimus. Nors pradinės paskolos davėjai pagal naują supaprastintą režimą neteks tam tikrų savo pajamų (pvz., mokesčio už duomenų apie paskolos likutį teikimą ir sutikimą dėl paskesnės hipotekos), jos sudaro nereikšmingą bendrų kredito davėjų pajamų dalį. Be to, kredito davėjai turės galimybę pateikti paskolos kontrapasiūlymą, jei norės išlaikyti klientą su jo paskola. Taip pat paliekama galimybė pradiniams kredito davėjams reikalauti kompensacijos iš anksto grąžinant paskolas, kurių palūkanų norma yra fiksuotoji, t. y. kai jie dėl to gali patirti reikšmingesnę tiesiogiai susijusią žalą.
Paskolas refinansuojantys kredito davėjai turės prisiimti trečiųjų asmenų taikomus su paskola susijusius mokesčius ir vartotojo patirtas nepriklausomo (išorės) NT vertinimo ataskaitos išlaidas, bet tik tuo atveju, jei vartojas būtent su jais sudarys (pakeis) būsto kredito sutartį. Be to, tai būtų nedidelės sumos, palyginti su iš suteiktos paskolos gaunamomis palūkanomis per visą paskolos laikotarpį. Būsto paskolos yra saugus ir pelningas produktas kredito rinkoje, tad naujų klientų pritraukimas yra naudingas kredito davėjams ir patiriamos sąnaudos būtų atsvertos gaunamos naudos. Be to, tikėtina, kad nemažai naujų klientų persikeltų ir kitas savo naudojamas finansines paslaugas (pagrindinę einamąją sąskaitą, į kurią gauna darbo užmokestį ir iš kurios daro mokėjimus, debetinę ir kreditinę korteles ir kt.) pas naują kredito davėją, kas atneštų naujam kredito davėjui papildomų pajamų. Taip pat numatomas papildomas saugiklis, kad supaprastintu refinansavimo režimu vartotojas galės pasinaudoti ne dažniau kaip kartą per 2 metus. Būtina pastebėti, kad ilgesnėje perspektyvoje būsto paskolų refinansavimo proceso supaprastinimas ir palengvinimas vartotojui prisidėtų prie veiksmingesnio būsto paskolų rinkos vystymosi, ypač dėl geresnių konkurencijos sąlygų sukūrimo šiuo metu gana koncertuotoje Lietuvos rinkoje. Tai palengvintų naujų rinkos dalyvių atėjimą į šį rinkos segmentą. Pastebėtina ir tai, kad palengvintas vartotojų mobilumas tarp būsto paskolų teikėjų savo ruožtu skatintų didesnę konkurenciją šiame rinkos segmente ir tai galėtų mažinti būsto paskolų kainas. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nustatoma sąvoka suderinta Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas buvo rengiamas kartu su Lietuvos banko specialistais. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“
„Refinansavimas“, „su nekilnojamuoju turtu susijęs kreditas“, „būsto paskola“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. [¹] Europos Komisijos Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų direktorato 2019 m. leidinys Study on switching of financial services and products. [²] https://www.eestipank.ee/en/press/transferring-home-loan-another-bank-could-be-made-simpler-and-cheaper-28022024. [³] Marža suprantama kaip skirtumas tarp palūkanų normos, kurią kredito davėjas taiko už paskolą, ir banko skolinimosi išlaidų, kurios priklauso nuo tarpbankinės rinkos palūkanų normos. Kai teikiamas kreditas, kurio palūkanų norma yra kintamoji, būsto kredito sutartyje turi būti nurodytas kredito davėjo taikomos maržos dydis ir kintamoji palūkanų normos dalis. [⁴] Pagal vertinimą laikoma, kad refinansavimas vartotojui finansiškai naudingas, jei per visą likusį paskolos laikotarpį sumokama nominali palūkanų suma yra didesnė už refinansavimo išlaidas bent 1 000 eurų. [⁵] Šis įvertis laikytinas esamų paskolų turėtojų maksimalia sutaupoma suma per visą likusį paskolų laikotarpį (vidutiniškai – 20 metų). Daroma prielaida, kad visi dabartiniai būsto paskolų gavėjai, kurių paskolų marža viršija medianą – 1,65 procento – refinansuotų būsto paskolas ir jų paskolų marža sumažėtų iki šios medianos. Sutaupoma suma skaičiuojama iš likusių mokėti paskolų įmokų atėmus įmokas, mokėtinas refinansavus paskolas. Netgi konservatyviu vertinimu, jei palankiu būsto paskolos refinansavimo procesu pasinaudotų bent trečdalis visų paskolų turėtojų ir jų paskolų marža sumažėtų 0,2 procentinio punkto, analogišku ilguoju laikotarpiu sutaupoma suma nominaliąja verte galėtų siekti apie 100 mln. eurų.
2024-09-17 Nr. XIVP-4127 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
(toliau – keičiamas įstatymas) 24¹straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš refinansavimo supaprastinta tvarka sąlygų būtų tai, kad kreipimosi į naują kredito davėją metu kredito gavėjas tinkamai vykdo finansinius įsipareigojimus pagal pradinę kredito sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus nuostatos „kreipimosi į naują kredito davėją metu“ turinys, t. y. ar refinansavimą supaprastinta tvarka galėtų gauti kredito gavėjas, kuris tinkamai vykdo skolinius įsipareigojimus kreipimosi į naują kredito gavėją dieną, kažkokį kitą apibrėžtą laikotarpį, ar iki kreipimosi į naują kredito davėją dienos visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį kredito gavėjo įsipareigojimai turėjo būti vykdyti tinkamai. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. 2. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 24¹straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 24²straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad be kitų šioje dalyje nurodytų dokumentų, pradinis kredito davėjas turėtų naujam kredito davėjui perduoti ir informaciją apie tai, ar kredito gavėjas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
2024-10-02 Nr. XIVP-4127(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2024-09-25
Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę), Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Simonas Gentvilas, Antanas Čepononis, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja – Alina Brazdilienė, patarėjai – Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
(toliau – keičiamas įstatymas) 24¹straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš refinansavimo supaprastinta tvarka sąlygų būtų tai, kad kreipimosi į naują kredito davėją metu kredito gavėjas tinkamai vykdo finansinius įsipareigojimus pagal pradinę kredito sutartį.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus nuostatos „kreipimosi į naują kredito davėją metu“ turinys, t. y. ar refinansavimą supaprastinta tvarka galėtų gauti kredito gavėjas, kuris tinkamai vykdo skolinius įsipareigojimus kreipimosi į naują kredito gavėją dieną, kažkokį kitą apibrėžtą laikotarpį, ar iki kreipimosi į naują kredito davėją dienos visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį kredito gavėjo įsipareigojimai turėjo būti vykdyti tinkamai. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. Patikslinti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 24¹straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „4) kreipimosi į naują kredito davėją metu dieną kredito gavėjas tinkamai vykdo finansinius įsipareigojimus pagal pradinę kredito sutartį, remiantis informacija iš registrų ir informacinių sistemų bei kitų šaltinių, įskaitant kredito gavėją, taip pat informacija, kurią kredito gavėjas pateikė kredito tarpininkui teikdamas prašymą suteikti kreditą.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
į keičiamo įstatymo 24¹straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 24²straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad be kitų šioje dalyje nurodytų dokumentų, pradinis kredito davėjas turėtų naujam kredito davėjui perduoti ir informaciją apie tai, ar kredito gavėjas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Pagal Projekte siūlomą teisinį reguliavimą, būtent naujas kredito davėjas turėtų nustatyti, ar taikytinas supaprastintas refinansavimas, identifikuodamas 24¹ str. 1 d. nurodytų sąlygų buvimą. Svarbu pastebėti ir tai, kad finansinių įsipareigojimų pagal pradinę kredito sutartį vykdymas turėtų būti identifikuojamas, remiantis registrų ir informacinių sistemų bei kitų šaltinių duomenimis, įskaitant kredito gavėją, taip pat informacija, kurią kredito gavėjas pateikė kredito tarpininkui teikdamas prašymą suteikti kreditą (analogiška formuluotė yra keičiamo įstatymo 13 str. 1 d.; kai vertinamas kredito gavėjo kreditingumas). Tai reiškia, kad naujas kredito davėjas, siekdamas išsiaiškinti, ar kredito gavėjas atitinka šią sąlygą, privalės patikrinti kredito gavėjo pateiktą informaciją registruose ir informacinėse sistemose. Taip pat įstatymas neapriboja naujo kredito davėjo teisės rinkti informacijos ir iš kitų šaltinių, pvz., pradinio kredito davėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlomą patikslinti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 24¹straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:
„4) kreipimosi į naują kredito davėją metu
dieną kredito gavėjas tinkamai vykdo finansinius įsipareigojimus pagal pradinę kredito sutartį, remiantis informacija iš registrų ir informacinių sistemų bei kitų šaltinių, įskaitant kredito gavėją, taip pat informacija, kurią kredito gavėjas pateikė kredito tarpininkui teikdamas prašymą suteikti kreditą.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam ir, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą, komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas,
Argumentai: Siekiant sudaryti sąlygas vartotojams kuo greičiau pasinaudoti supaprastinto refinansavimo galimybe, siūloma ankstinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį,
įsigalioja 2025 m. gegužės vasario 1 d.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, A.Palionis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-4127(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Narščiuvienė