Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 67 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) skiria savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimus;“. 2
straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 119 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams administracinių vienetų gyventojams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas.“
2Pakeisti 119 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Savivaldybių tarybų nariais narius – Lietuvos
Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merus – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.“
3Papildyti 119 straipsnį nauja trečiąja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„Savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas
ir savivaldybės vadovas.“
4Buvusią 119 straipsnio trečiąją dalį laikyti ketvirtąja dalimi. 5. Pakeisti 119 straipsnio ketvirtąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Savivaldos Savivaldybių institucijų įgaliojimus, organizavimo
sudarymo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.“
6Buvusią 119 straipsnio ketvirtąją dalį laikyti penktąja dalimi. 3 straipsnis. 122 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 122 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „122 straipsnis Savivaldybių tarybos, savivaldybių merai dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą.“
Pakeisti 124 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „124 straipsnis Savivaldybių tarybų, savivaldybių merų, jų savivaldybių vykdomųjų organų bei jų savivaldybių pareigūnų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ir ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.“
Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „141 straipsnis Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais, ir savivaldybių tarybų nariais, ir savivaldybių merais. Jie negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje.“
Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „143 straipsnis Jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento, ar savivaldybių tarybų, ir savivaldybių merų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Eugenijus Sabutis Algirdas Sysas Julius Sabatauskas Vilija Targamadzė Kęstutis Vilkauskas Vidmantas Kanopa Tomas Bičiūnas Linas Jonauskas Gintautas Paluckas Liudas Jonaitis Orinta Leiputė Rasa Budbergytė Dovilė Šakalienė Domas Griškevičius Algirdas Butkevičius Jonas Pinskus Zigmantas Balčytis Stasys Tumėnas Robertas Šarknickas Laima Nagienė Ligita Girskienė Remigijus Žemaitaitis Rimantė Šalaševičiūtė Valdemaras Valkiūnas Andrius Palionis Vytautas Bakas Beata Petkevič Petras Gražulis Gintautas Kindurys Dainius Kepenis Deividas Labanavičius Linas Kukuraitis Lukas Savickas Algirdas Stončaitis Rita Tamašunienė Česlav Olševski Algimantas Dumbrava Arvydas Nekrošius
Projekto Nr. XIVP-642(2) lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 67 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) skiria savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimus;“. 2
straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 119 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus.“
2Pakeisti 119 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Savivaldybių tarybų nariais ir savivaldybių merais Lietuvos
Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.“
3Papildyti 119 straipsnį nauja trečiąja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„Savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas
ir savivaldybės vadovas.“
4Buvusią 119 straipsnio trečiąją dalį laikyti ketvirtąja dalimi. 5. Buvusią 119 straipsnio ketvirtąją dalį laikyti penktąja dalimi. 3 straipsnis. 122 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 122 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „122 straipsnis Savivaldybių tarybos, ir savivaldybių merai dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą.“
Pakeisti 124 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „124 straipsnis Savivaldybių tarybų, savivaldybių merų, jų savivaldybių vykdomųjų organų bei jų savivaldybių pareigūnų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ir ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.“
Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „141 straipsnis Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais, ir savivaldybių tarybų nariais, ir savivaldybių merais. Jie negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje.“
Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „143 straipsnis Jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento, ar savivaldybių tarybų, ir savivaldybių merų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Eugenijus Sabutis Algirdas Sysas Julius Sabatauskas Dovilė Šakalienė Orinta Leiputė Gintautas Paluckas Linas Jonauskas Vilija Targamadzė Vidmantas Kanopa Kęstutis Vilkauskas Liudas Jonaitis Tomas Bičiūnas Andrius Palionis Gintautas Kindurys Guoda Burokienė Arvydas Nekrošius Laima Nagienė Domas Griškevičius Algirdas Butkevičius Rita Tamašunienė Česlav Olševski Beata Petkevič Stasys Tumėnas Linas Kukuraitis Rima Baškienė Remigijus Žemaitaitis Jonas Pinskus Zigmantas Balčytis Juozas Varžgalys Jonas Jarutis Rūta Miliūtė Algimantas Dumbrava Rasa Budbergytė Giedrius Surplys Valdemaras Valkiūnas Rimantė Šalaševičiūtė Eugenijus Jovaiša Zenonas Streikus
2021-06-21 Nr. XIVP-642 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administracinių vienetų gyventojams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Savivaldybių tarybos pagal siūlomą reguliavimą būtų vienintelė savivaldos institucija. Savivaldybių tarybos narius (taip pat ir savivaldybių merus) pagal įstatymą ketveriems metams rinktų Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu (šio straipsnio 2 dalis). Palyginus šias nuostatas matyti, kad jose skiriasi savivaldos teisės subjektas ir šią teisę įgyvendinančios politinės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos sudarymo (rinkimų) subjektas. Pagal 119 straipsnio 1 dalies nuostatą savivaldos teisė būtų laiduojama „valstybės teritorijos administracinių vienetų gyventojams“ (t.y. atitinkamai bendruomenei), o pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, rinkti savivaldos teisę įgyvendinančias tarybas galėtų ne visi valstybės teritorijos administracinių vienetų „gyventojai“, o tik tie minėtos bendruomenės nariai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.
Vertindami šias nuostatas atkreipiame dėmesį, kad:
Teismas savo aktuose Konstitucijos nuostatas yra suformulavęs plačią oficialiąją konstitucinę vietos savivaldos doktriną, kurioje konstatavo, kad vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių, arba vietos, bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. vasario 9 d., 2009 m. birželio
subjektas ir Konstitucijoje jos vadinamos savivaldybėmis (arba vietos savivaldybėmis) (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas);
teisė įgyvendinama per demokratinį atstovavimą (2007 m. vasario 9 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai); pagal Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalį savivaldybių tarybų konstitucinė paskirtis yra: jos yra politinės atstovaujamosios administracinių vienetų teritorinių bendruomenių institucijos
Atsižvelgdami į tai manome, kad projekto 2 straipsnyje dėstomos 119 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, ta apimtimi, kuria siūloma įtvirtinti nesutampančius savivaldos teisės subjektą
„valstybės teritorijos administracinių vienetų gyventojai“ ir šią teisę
įgyvendinančios savivaldybės tarybos formavimo (rinkimų) subjektus „Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai“, gali vienai kitai prieštarauti.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. sausio 24 d. nutarime (taip pat 2014 m. liepos 11 d. nutarime) yra pažymėjęs „jog darant Konstitucijos pataisas turi būti paisoma imperatyvo, kad Konstitucija yra vientisas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis); Konstitucijos pataisomis negalima vienos kitai priešpriešinti Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių, inter alia negalima Konstitucijos skirsniuose ir straipsniuose nustatyto teisinio reguliavimo priešpriešinti konstituciniam teisiniam reguliavimui, nustatytam Konstitucijos sudedamosiose dalyse; Konstitucijos pataisa negali būti sukurtas toks naujas konstitucinis teisinis reguliavimas, kad viena Konstitucijos nuostata paneigtų kitą ar jai prieštarautų ir šių nuostatų būtų neįmanoma aiškinti kaip tarpusavyje derančių; iš Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalies kyla imperatyvas, kad Konstitucijos pataisomis negali būti pažeista Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių darna“. 2. Projekto
įtvirtinti, kad Savivaldybių tarybų narius – Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merus – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Šioje nuostatoje siūloma įtvirtinti skirtingus pasyviosios rinkimų teisės reikalavimus asmenims, kurie siekia būti išrinkti „savivaldybės tarybos nariais“ ir „savivaldybių merais“ (kurie, pagal siūlomą 119 straipsnio 3 dalį, taip pat būtų savivaldybių tarybų nariai). Savivaldybės tarybos nariais galėtų būti renkami „Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai“, o asmenims, kurie gali būti renkami savivaldybės meru, yra nustatytas papildomas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas (kuris nenustatytas asmenims, kurie gali būti renkami kitais savivaldybės tarybos nariais) ir nenustatomas nuolatinio gyventojo administraciniame vienete reikalavimas (kuris nustatomas asmenims, kurie gali būti renkami kitais savivaldybės tarybos nariais). Taigi, asmens, kuris galėtų būti renkamas savivaldybės meru pasyviosios rinkimų teisės turėjimas būtų siejamas su „Lietuvos Respublikos pilietybės“ turėjimu (konstitucinė išimtis), tačiau nebūtų siejamas su teisiniu faktu – asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamame Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniame vienete. Minėta, kad savivaldybės meras yra ir savivaldybės tarybos narys, ir jos pirmininkas (119 straipsnio 3 dalis).
Įvertinant tai manome, kad paisant lygios rinkimų teisės reikalavimo, asmenims, kurie siekia būti renkami savivaldybės meru, taip pat turi būti nustatomas vienodas su kitais savivaldybės tarybos nariais iš savivaldos konstitucinės sampratos kylantis specifinis reikalavimas - asmens nuolatinis gyvenimas atitinkamame Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniame vienete. 3. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomoje Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalies formuluotėje „Savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas“ nurodytos „savivaldybės vadovo“ pareigos sutapatinamos su savivaldybės bendruomenės vadovo pareigomis. Tokiam tapatinimui nėra pagrindo, nes, kaip minėta šios išvados 1 pastaboje įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenes (t. y. teritorinių, arba vietos, bendruomenių) sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), jos yra savivaldos teisės subjektas ir Konstitucijoje jos vadinamos savivaldybėmis (arba vietos savivaldybėmis). Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus (119 straipsnio 5 dalis, kurios projekte keisti nesiūloma). Pagal Konstituciją visi savivaldybių taryboms atskaitingų vykdomųjų organų sprendimai savivaldybių kompetencijai priskirtais klausimais yra subordinuoti atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimams (2002 m. gruodžio
vykdomieji organai negali būti sudaromi iš juos sudarančių savivaldybių tarybų narių (2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimai).
Savivaldybės meras nėra ir negali būti savivaldybės tarybų sudarytų vykdomųjų institucijų ar kurių nors kitų valdingus įgalinimus turinčių savivaldybės institucijų vadovas. Taigi savivaldybės meras yra jį išrinkusios bendruomenės atstovas savivaldybės taryboje ir šios tarybos pirmininkas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2021-08-06 Nr. XIVP-642(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Vertinamas projektas užregistruotas kaip iniciatorių patobulintas projekto Nr. XIVP-642, kurį Seimas pateikimo stadijoje 2021 m. birželio 22 posėdyje grąžino iniciatoriams tobulinti, antras variantas. Atkreipiame dėmesį, kad šiuos projektus pasirašė ne tos pačios sudėties Seimo narių grupė, todėl vertinamas projektas laikytinas ne patobulintu projekto Nr. XIVP-642 antruoju variantu, o nauju (kokybiškai kito subjekto ir turinio) teikiamu projektu. 2. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomoje Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalies formuluotėje „Savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas“ nurodytos „savivaldybės vadovo“ pareigos sutapatinamos su savivaldybės bendruomenės vadovo pareigomis. Tokiam tapatinimui nėra pagrindo, nes, įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenes (t. y. teritorinių, arba vietos, bendruomenių) sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), jos yra savivaldos teisės subjektas ir Konstitucijoje jos vadinamos savivaldybėmis (arba vietos savivaldybėmis). Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus (119 straipsnio 5 dalis, kurios projekte keisti nesiūloma). Pagal Konstituciją visi savivaldybių taryboms atskaitingų vykdomųjų organų sprendimai savivaldybių kompetencijai priskirtais klausimais yra subordinuoti atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimams (2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).
Pagal Konstituciją savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai negali būti sudaromi iš juos sudarančių savivaldybių tarybų narių (2002 m. gruodžio
meras nėra ir negali būti savivaldybės tarybų sudarytų vykdomųjų institucijų ar kurių nors kitų valdingus įgalinimus turinčių savivaldybės institucijų vadovas. Taigi savivaldybės meras yra jį išrinkusios bendruomenės atstovas savivaldybės taryboje ir šios tarybos pirmininkas. 3. Projektas inicijuojamas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. KT59-N5/2021 (toliau – Nutarimas), kuriuo Vietos savivaldos įstatymo ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos, susijusios su savivaldybių merų rinkimais ir mero įgaliojimais, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos 119 straipsniui. Šis Nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas 2023 m. gegužės 3 d. Taigi, įsigaliojus Nutarimui, nebegalės būti taikomos jame nurodytos Konstitucijai prieštaraujančios Vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. redakcija) ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2014 m. birželio 26 d. redakcija) nuostatos (Konstitucijos 107 straipsnis). Atkreipiame dėmesį, kad ši Nutarimo paskelbimo ir įsigaliojimo data nustatyta taip, kad Nutarimas įsigaliotų įvykus 2023 m. eiliniams savivaldybių tarybų rinkimams ir visoms naujai išrinktoms savivaldybių taryboms susirinkus į pirmą posėdį bei pasibaigus visų 2019 m. išrinktų savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių tarybų narių – merų įgaliojimams.
Tai reiškia, kad Seimas privalo įgyvendinti Nutarimą ne iki jo įsigaliojimo 2023 m. gegužės 3 d., bet taip, kad 2023 m. turėsiantys vykti eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai būtų organizuojami ir vykdomi pagal naują konstitucinį reguliavimą atitinkantį Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymą, o savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero kompetencija ir įgaliojimų vykdymas atitiktų naują konstitucinį reguliavimą ir jį atitinkantį Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymą. Atsižvelgiant į tai diskutuotina ar projekte neturėtų būti nustatyta įstatymo dėl Konstitucijos pakeitimo įsigaliojimo data (ne vėlesnė kaip 2022 m. lapkričio 7 d.) tam, kad 2023 turėsiantys vykti eiliniai savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimai būtų organizuojami ir vykdomi pagal kartu su įstatymu dėl Konstitucijos pakeitimo įsigaliojantį Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymą, o šiuose rinkimuose naujai išrinktų savivaldybės tarybų ir savivaldybių merų kompetencija ir įgaliojimų vykdymas būtų nustatyti naują konstitucinį reguliavimą atitinkančiame Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatyme. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]