Lyginamasis projekto variantas
2021
Pakeisti 8 straipsnio 11 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas bei fiksuoja valstybės reguliuojamas kainas valstybės lygio ekstremalios situacijos metu;“
išdėstyti taip:
„3. Po to, kai paskelbiama valstybės lygio
ekstremali situacija, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės reguliuojamos kainos fiksuojamos tokios, kokios jos buvo valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo dieną, ir negali būti didinamos tol, kol trunka valstybės lygio ekstremali situacija bei vienerius metus po jos pasibaigimo.“
dalimi ir 4 dalį išdėstyti taip:
kainos turi būti skelbiamos viešai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju apie valstybės reguliuojamų kainų fiksavimą skelbiama viešai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo dienos. Pirmą kartą po šio įstatymo įsigaliojimo šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju fiksuojant valstybės reguliuojamas kainas apie valstybės reguliuojamų kainų fiksavimą skelbiama viešai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 3 4¹. Energetikos įmonės prie su energetikos inovacijų plėtojimu susijusių išlaidų ne mažesne dalimi, negu skyrė Taryba šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, turi prisidėti ir iš nuosavų lėšų.“
1Pakeisti 19¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos grindžiamos energetikos įmonės būtinomis suskystintų naftos dujų pirkimo, laikymo, skirstymo, tiekimo, apskaitos priemonių įrengimo, priežiūros ir patikros bei apskaitos sąnaudomis, įvertinant protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kaina turi užtikrinti ilgalaikį tokiai veiklai skirtų suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimą, atnaujinimą ir sudaryti vartotojams priimtinas sąlygas naudoti centralizuotai tiekiamas suskystintas naftos dujas. Nustatant centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainą, taip pat turi būti vertinamas šių dujų didmeninių ir mažmeninių kainų santykis, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą atvejį. Kainos gali būti diferencijuojamos pagal atskiras vartotojų kategorijas, atsižvelgiant į suvartotą suskystintų naftos dujų kiekį. Diferencijuojant kainas, kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių yra draudžiamas.“
3 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip:
„3) Po to, kai paskelbiama valstybės lygio ekstremali
situacija, šio straipsnio 3 dalies 1-2 punktuose nustatyta tvarka patvirtintą kainą taryba fiksuoja tokią, kokia ji buvo valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo dieną, ir kaina negali būti didinama tol, kol trunka valstybės lygio ekstremali situacija bei vienerius metus po jos pasibaigimo.“
4 punktu ir pakeitus jį išdėstyti taip: „3 4) Tarybos patvirtintos centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos galioja 12 mėnesių nuo jų taikymo pradžios, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą atvejį. Energetikos įmonės patvirtintas kainas skelbia šio įstatymo 19 straipsnio 3 4 dalyje nustatyta tvarka.“ Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Arvydas Nekrošius Aušrinė Norkienė Deividas Labanavičius Guoda Burokienė Agnė Širinskienė Ligita Girskienė
2021-10-04 Nr. XIVP-889 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostata, priskiriant Tarybai funkciją - fiksuoti valstybės reguliuojamas kainas valstybės lygio ekstremalios situacijos metu. Projekto nuostata diskutuotina. Projekto aiškinamajame rašte nurodomas įstatymo projekto tikslas – „sudaryti sąlygas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) „užšaldyti“ energijos ir dujų kainas, jas valstybės lygio ekstremalios situacijos metu fiksuojant tokias, kokios jos buvo valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo dieną, taip išvengiant papildomos finansinės naštos Lietuvos gyventojams juos ištikusios krizės metu.“ Tačiau pagal projektą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) turėtų fiksuoti visas valstybės reguliuojamas kainas, o ne tik kainą, kurią moka buitiniai vartotojai (gyventojai) už energiją ir dujas.
Pagal Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnį, reguliuojamos elektros energijos visuomeninio tiekimo, perdavimo, skirstymo kainos, gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų elektros energijos ir rezervinės galios kaina, kai gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas turi didelę įtaką rinkoje, įstatyme nurodytais atvejais - gamintojų, kurie teikia sistemines paslaugas – izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugų kainos, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina ir ją sudarančių atskirų sudedamųjų dalių kainos ir kt.; pagal Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnį, reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainos, taip pat gamtinių dujų tiekimo kaina, kai nėra veiksmingos konkurencijos (5 straipsnio 6 dalis); pagal Šilumos ūkio įstatymą reguliuojama šilumos bazinė kaina; pagal Energetikos įstatymo 19¹ straipsnį, reguliuojama centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kaina. Siūlytina projekte aiškiai įvardinti, kokios valstybės reguliuojamos kainos fiksuojamos.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į buitinių vartotojų mokamų energijos kainų sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, pagal Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 8 dalį, visuomeninė elektros energijos kaina nustatoma kaip elektros energijos įsigijimo kainos, perdavimo, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų, skirstymo, visuomeninio tiekimo kainos ir faktinės elektros energijos įsigijimo kainos bei ankstesnio laikotarpio prognozuotos elektros energijos kainos skirtumo suma. Taigi elektros energijos įsigijimo kaina sudaro tik dalį visuomeninės elektros energijos kainos. Pastebėtina, kad pagal Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Įstatyme nustačius įpareigojimą fiksuoti energijos kainą, turi būti nustatytas energetikos įmonių dėl tokio fiksavimo patirtų nuostolių kompensavimo mechanizmas. Kitu atveju galimai būtų pažeidžiama energetikos įmonių nuosavybės teisė, kurios neliečiamumą garantuoja Konstitucijos 23 straipsnis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta nuostolius (jų dalį) dengti iš valstybės biudžeto, turės būti taikomos valstybės pagalbos taisyklės. Taip pat reikėtų įvertinti, kaip kainų fiksavimas atsilieps investicijoms į energetikos plėtrą. Tuo atveju, jeigu būtų fiksuojama visuomeninė elektros energijos kaina, atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo metu vyksta elektros energijos rinkos liberalizavimo antrasis etapas.
Nemaža dalis buitinių vartotojų, vykdydami įstatymo reikalavimus, jau yra pasirašę elektros energijos tiekimo sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais. Fiksavus visuomeninę elektros energijos kainą, pastarieji buitiniai vartotojai galimai atsidurtų blogesnėje padėtyje nei tie, kurie nesudarė sutarties su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais. Svarstytina, ar tokiu atveju nebūtų pažeistas konstitucinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas. 2. Projekto
po šio įstatymo įsigaliojimo šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju fiksuojant valstybės reguliuojamas kainas apie valstybės reguliuojamų kainų fiksavimą skelbiama viešai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, iš siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad teikiamu įstatymo projektu yra siekiama per 5 darbo dienas nuo įstatymo įsigaliojimo fiksuoti tokias valstybės reguliuojamas kainas, kokios jos buvo šiuo metu galiojančios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo dieną, t. y. 2020 metų vasario
lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“). Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės reguliuojamų kainų fiksavimo susiejimas su valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo diena ne visada garantuotų palankiausių kainų vartotojams režimą, nes energijos rinkoje, elektros energijos ir (ar) dujų biržose vykstantys procesai yra dinamiški, įtakojami be kita ko ir globalios politinės situacijos, ir regionų ekonomikos augimo/smukimo.
Taigi ilgam ir neapibrėžtam laikotarpiui fiksavus kainas, galiojančias valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo dieną, siūlomu teisiniu reguliavimu nėra sudaroma galimybė fiksuotas kainas „peržiūrėti“, jei situacija energijos rinkoje keistųsi ir energijos rinkos dalyviai galutiniam vartotojui galėtų pasiūlyti konkurencingesnes kainas nei „fiksuotosios“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, suteikiančiomis Tarybai teisę peržiūrėti fiksuotas kainas ilgalaikės valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju bei nustatyti tokios „peržiūros“ ir naujo kainų fiksavimo kriterijus. Antra, nėra aiškus projektu siūlomo teisinio reguliavimo santykis su keičiamo įstatymo 33 straipsniu, reglamentuojančiu ekstremaliąją energetikos padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 33 straipsnio
įgaliotos valstybės institucijos turi teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos, energijos išteklių eksportą, importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas, apriboti naftos produktų, parduodamos energijos, energijos išteklių ir teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek ekstremalioji energetikos padėtis, tiek ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos gali sutapti (ar esant vienai situacijai/padėčiai gali atsirasti kita), projekto nuostatos pildytinos nurodant kurios įstatymo normos būtų viršesnės minėtu įstatymo normų konkurencijos atveju ir kuris subjektas (Taryba, Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota institucija) turėtų sprendimų priėmimo viršenybę. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹straipsnio
paties straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuriame išimtis nėra nustatoma, tačiau pateikiama nauja nuoroda į to paties straipsnio 3 dalies 3 punktą. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, turi būti vengiama nuorodų į teisės aktą, jo straipsnį ar punktą, kuris teikia nuorodą į kitą teisės aktą, jo straipsnį ar punktą, ir nuorodų į nuostatą, kuri nukreipia į kitą nuostatą. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 3 straipsnio nuostatos. 4. Vadovaujantis juridinės technikos taisyklėmis:
straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje prieš žodį „dalimi“ įrašytinas žodis
„nauja“, o žodžiai „ir ją išdėstyti taip“ brauktini kaip pertekliniai. Ta pati
pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 2 daliai. 4.2.
4.2. Atsižvelgiant į tai, kad to paties straipsnio sudedamosios dalys keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios atskiromis to paties straipsnio dalimis, projekto
išdėstyti taip“ brauktini kaip pertekliniai ir šis pakeitimas dėstytinas nauja straipsnio dalimi. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 daliai. 4.3. Projekto 2 straipsnio
keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta Vyriausybės kompetencija energetikos srityje bei atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją atlieka Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]