Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XVP-1119 · 2025-12-10 · projektas

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Projekto tekstas · 2025-12-10
  2. Aiškinamasis raštas · 2025-12-10

Projekto tekstas

2025-12-10 · oficialus registras ↗

P rojektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

Dėl LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO

NR. I-1571 13 straipsnio PAKEITIMO

2025 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba slaptu balsavimu. Nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas. Generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Valstybės tarnybos įstatyme įstaigų vadovams ar asmenims, pretenduojantiems tapti įstaigų vadovais, nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.“

Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo juo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu jis netinkamai vykdo LRT generalinio direktoriaus funkcijas, numatytas šio įstatymo 14 straipsnyje, arba Taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Tarybos narių.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai

Aiškinamasis raštas

2025-12-10 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Dėl

LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO

  • NR. I-1571 13 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
  • 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo

projekto tikslai ir uždaviniai : Įstatymo projektu siekiama pakeisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, susijusias su LRT generalinio direktoriaus skyrimu ir atleidimu. Pirmiausia siūloma 13 straipsnio

2 dalį, kurioje nustatyta, kad LRT generalinį direktorių į pareigas skiria ir

iš jų atleidžia Taryba atviru balsavimu, pakeisti taip, kad sprendimas būtų priimamas slaptu balsavimu. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti didesnį Tarybos narių nepriklausomumą ir valios laisvę priimant sprendimus dėl aukšto lygmens vadovo skyrimo ir atleidimo.

Atviras balsavimas tokio jautrumo klausimuose gali sukelti tiesioginį ar netiesioginį spaudimą Tarybos nariams, lemti, kad jie balsuotų ne pagal savo objektyvią profesinę nuomonę, o atsižvelgdami į politines ar institucines įtakas. Slaptas balsavimas eliminuoja šias rizikas, užtikrina laisvą apsisprendimą ir sudaro prielaidas priimti objektyvesnius bei nepriklausomus sprendimus. Kita vertus, slaptas balsavimas savaime nedaro jokios neigiamos įtakos demokratiniams procesams ir nepažeidžia jokių demokratijos principų.

Slapto balsavimo įtvirtinimas sustiprina pasitikėjimą Tarybos sprendimų priėmimo procesu, padidina procedūros skaidrumą ir užtikrina, kad sprendimai būtų priimami, remiantis profesionaliais kriterijais, nepažeidžiant esamos teisinės tvarkos.

Taip pat siūloma pakeisti Įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, nustatant, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų, jei jis netinkamai vykdo Įstatyme numatytas funkcijas arba jei Taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Tarybos narių. Šio pakeitimo tikslas – aiškiau apibrėžti LRT generalinio direktoriaus atskaitomybės mechanizmus ir užtikrinti realiai įgyvendinamą sprendimų priėmimo tvarką. Šie siūlomi Įstatymo pakeitimai yra pagrįsti, aiškiai apibrėžti bei objektyvūs LRT generalinio direktoriaus veiklos vertinimo kriterijai. Iki šiol Įstatyme buvo numatyta, kad LRT generaliniam direktoriui nepasitikėjimas gali būti grindžiamas viešuoju interesu. Ši nuostata teisiškai neapibrėžta, lengvai manipuliuojama bei neleidžianti objektyviai įvertinti vadovo veiklos. „Viešojo intereso“ deklaravimas atleidimo procedūroje yra perteklinis, nes visa Tarybos veikla savo esme jau yra grindžiama viešuoju interesu. Tarybos, kaip viešosios institucijos kolegialaus valdymo organo, sprendimai ex officio (lot. „iš pareigos“) priimami viešojo intereso pagrindu, todėl papildomas reikalavimas jį deklaruoti yra perteklinis.

Atsižvelgiant į tai, siūloma pagrindiniu kriterijumi laikyti ar LRT generalinis direktorius tinkamai vykdo savo funkcijas ir ar Taryba patvirtina metinę LRT veiklos ataskaitą. Tai suteikia aiškų, matomą ir objektyvų vertinimo pagrindą, suderinamą su principu, kad vadovo atsakomybė turi būti vertinama pagal faktinius veiklos rezultatus, o ne abstrakčias sąvokas.

Daugiau kaip pusės balsų reikalavimas yra proporcingas ir racionalus sprendimų priėmimui, nes leidžia Tarybai tikrai reaguoti, jei LRT generalinis direktorius nevykdo arba netinkamai vykdo funkcijas, tuo pačiu apsaugant vadovą nuo nepagrįstų ar politizuotų sprendimų. Įstatymo pakeitimai sudaro nuoseklią, aiškią bei veiksmingą LRT generalinio direktoriaus atskaitomybės sistemą, didina LRT valdymo skaidrumą, sustiprina vadovo strateginę atsakomybę ir užtikrina, kad sprendimai dėl jo atleidimo ar patvirtinimo būtų priimami objektyviai ir profesionaliai, remiantis realiais veiklos rezultatais.

2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti

atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo nariai

Pagal galiojantį Įstatymą (13 straipsnio 2 ir 5 dalis): sprendimai dėl LRT generalinio direktoriaus patvirtinimo ar atleidimo priimami atviru balsavimu, balsuojant Taryboje. Sprendimui priimti reikia 2/3 balsų daugumos. Taryba gali pareikšti nepasitikėjimą LRT generaliniu direktoriumi, jei tai pagrįsta viešuoju interesu.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių

teigiamų rezultatų laukiama:

Nauju teisiniu reguliavimu siekiama pakeisti Tarybos balsavimo būdą iš atviro į slaptą, nustatyti balsuojančių Tarybos narių skaičių ir aiškiai apibrėžti LRT generalinio direktoriaus atleidimo priežastis. Šie pakeitimai turėtų užtikrinti aiškesnes ir paprastesnes taisykles ir procedūras stiprinti vadovo strateginę atsakomybę ir užtikrinti, kad sprendimai dėl jo atleidimo ar patvirtinimo būtų priimami objektyviai, profesionaliai ir remiantis realiais veiklos rezultatais.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu

rengiant teisės aktą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto teisės akto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

korupcijai: Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip teisės akto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo

plėtrai: Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Ar teisės akto projektas neprieštarauja strateginio

lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.

9. Teisės akto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius

teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Priėmus Įstatymo projektą, priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, kitų įstatymų, nereikės.

10. Ar teisės akto projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos

valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, teisės akto projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų bei atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas .

Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato ir nekeičia.

11. Ar projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių

apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.

12. Jeigu teisės aktui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, –

kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo projektui įgyvendinti nėra reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų

valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks teisės aktui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.

Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į

kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:

„LRT generalinis direktorius“, „Taryba“, „LRT“;

Negauta. Teikia Seimo nariai