Projektas
2026 m. d. Nr.
Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančių draustinių, rekreacinių zonų teritorijose esanti valstybinė žemė neparduodama, išskyrus atvejus, kai parduodami namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, ne didesni kaip 0,5 ha įsiterpę valstybinės žemės plotai, esantys tarp namų valdų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių), kuriuose pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu, bei tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės plotai. Šie įsiterpę žemės plotai privačion nuosavybėn be aukciono gali būti parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams, nesilaikant šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos eilės ir jei nenustatytos specialiosios gamtosauginės žemės naudojimo sąlygos.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Įstatymą teikia Seimo nariai: Artūras Zuokas Simonas Gentvilas Robert Puchovič Audrius Radvilavičius
projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto rengimą paskatino praktikoje susiformavusios situacijos, kai saugomose teritorijose tarp privačių žemės sklypų ar tarp namų valdų ir stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių, gatvių, geležinkelių, miškų plotų, vandens telkinių) lieka nedideli įsiterpę valstybinės žemės plotai, kurie pagal galiojančius teritorijų planavimo ir žemės sklypų formavimo reikalavimus negali būti suformuoti kaip savarankiški žemės sklypai su privažiuojamuoju keliu.
Dalis tokių situacijų susidarė dėl anksčiau formuojant žemės sklypus padarytų valstybės institucijų klaidų, netikslumų ar planavimo sprendinių, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos nepakankamai tiksliai. Dėl to dalis teisėtai pastatytų statinių, inžinerinių įrenginių ar daugiamečių sodinių patenka už suformuoto žemės sklypo ribų ir lieka valstybinėje žemėje.
Tokiose situacijose susidaro teisinis neapibrėžtumas, apsunkinantis asmenų nuosavybės teisių įgyvendinimą, nekilnojamojo turto naudojimą, rekonstrukciją ar perleidimą, taip pat sudarantis prielaidas neproporcingam valstybės ir asmens interesų disbalansui.
Galiojantis teisinis reguliavimas nesudaro aiškios ir pakankamai lanksčios galimybės išspręsti minėtas situacijas, net ir tais atvejais, kai kalbama apie nedidelius, objektyviai savarankiškai nesuformuojamus žemės plotus, kurie negali būti racionaliai naudojami valstybės reikmėms. Tokie plotai dažnai lieka faktiškai nenaudojami arba naudojami be aiškaus teisinio pagrindo, kas neatitinka racionalaus ir efektyvaus valstybės turto valdymo principo.
Rengiant įstatymo projektą buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus nuosavybės neliečiamumo, teisinio tikrumo ir proporcingumo principus bei į viešojo intereso apsaugos reikalavimus saugomose teritorijose. Siūlomas teisinis reguliavimas nekeičia saugomų teritorijų apsaugos tikslų ir režimo esmės, o nustato aiškiai apibrėžtą, riboto taikymo išimtį, taikomą tik nedideliems (iki 0,5 ha) įsiterpusiems valstybinės žemės plotams, kurių neįmanoma suformuoti kaip atskirų sklypų pagal galiojančius reikalavimus.
Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti teisinį aiškumą ir proporcingą valstybės bei privačių asmenų interesų pusiausvyrą, sudarant galimybę parduoti ne didesnius kaip 0,5 ha įsiterpusius valstybinės žemės plotus tik gretimų sklypų savininkams, kai tokie plotai negali būti savarankiškai naudojami ir jų išlaikymas valstybine nuosavybe neatitinka racionalaus žemės naudojimo principo.
Įstatymo projekto uždaviniai: · pašalinti teisinį neapibrėžtumą, kylantį dėl istoriškai susiformavusių žemės sklypų ribų netikslumų; · sudaryti prielaidas teisėtų lūkesčių apsaugai tais atvejais, kai statiniai ar kiti objektai buvo pastatyti teisėtai, tačiau dėl objektyvių priežasčių patenka į valstybinės žemės plotus; ·
užtikrinti racionalų ir efektyvų valstybinės žemės naudojimą, atsisakant valstybės nuosavybės teisių į mažus, savarankiškai nesuformuojamus ir valstybės reikmėms nepanaudojamus plotus; · nustatyti aiškias, siaurai taikomas sąlygas, kurios neleistų piktnaudžiauti išimtimi ir kartu išsaugotų viešąjį interesą saugomose teritorijose.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Seimo narių grupė. Projektą parengė Seimo narys Arturas Zuokas (tel. +37065529299, el. p. [email protected] ).
Pagal šiuo metu galiojančią Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies redakciją valstybinė žemė, esanti valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijų draustiniuose bei rekreacinėse zonose, iš esmės neparduodama, išskyrus įstatyme aiškiai nustatytas išimtis (namų valdų, asmeninio ūkio, mėgėjų sodo sklypų bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų pardavimą, taip pat tarp privačių žemės sklypų įsiterpusius iki 1 ha žemės ūkio veiklai tinkamus naudoti plotus).
Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato galimybės saugomose teritorijose parduoti nedidelius (iki 0,5 ha) įsiterpusius valstybinės žemės plotus, esančius tarp namų valdų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių, gatvių, geležinkelių, miškų plotų, vandens telkinių), kai pagal žemės sklypų formavimo reikalavimus jų negalima suformuoti kaip atskirų savarankiškų žemės sklypų su privažiuojamuoju keliu.
Dėl tokio teisinio reguliavimo praktikoje susidaro situacijos, kai: · nedideli valstybinės žemės plotai yra įsiterpę tarp privačių sklypų ar stabilių kraštovaizdžio objektų, tačiau negali būti suformuoti kaip atskiri žemės sklypai; ·
dėl anksčiau formuojant žemės sklypus padarytų valstybės institucijų klaidų, netikslumų dalis teisėtai pastatytų statinių, inžinerinių įrenginių ar daugiamečių sodinių patenka į valstybinę žemę; · tokie plotai neatitinka minimalių sklypo dydžio ar privažiavimo reikalavimų, todėl negali būti naudojami kaip savarankiški objektai civilinėje apyvartoje; · valstybė neturi realios galimybės šių plotų racionaliai panaudoti ar perleisti kitais pagrindais, o gretimų sklypų savininkai neturi teisinių priemonių sureguliuoti faktiškai susiklosčiusių žemės naudojimo santykių; ·
esamas reguliavimas, nors ir grindžiamas viešojo intereso apsauga saugomose teritorijose, nesudaro aiškios ir proporcingos teisinės galimybės spręsti minėtas situacijas tais atvejais, kai kalbama apie mažus, objektyviai savarankiškai nesuformuojamus ir valstybės funkcijoms nevykdyti reikalingus žemės plotus.
Tai sukelia ilgalaikius ginčus, apsunkina nekilnojamojo turto tvarkymą ir riboja asmenų teisę tinkamai ir teisėtai naudotis savo nuosavybe.
rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad saugomose teritorijose esanti valstybinė žemė išlieka neparduodama, išskyrus aiškiai apibrėžtus atvejus, kai: ·
parduodami namų valdų, asmeninio ūkio, mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai; · parduodami ne didesni kaip 0,5 ha įsiterpę valstybinės žemės plotai, esantys tarp namų valdų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų, kai pagal galiojančius reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu; · parduodami tarp privačių žemės sklypų įsiterpę, žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės plotai.
Šios nuostatos taip pat sudarytų galimybę teisėtai išspręsti situacijas, atsiradusias ne dėl privačių asmenų kaltės, o dėl valstybės institucijų padarytų klaidų, kai dalis statinių ar sodinių faktiškai naudojami, atsiradę teisėtai, tačiau teisiškai lieka valstybinėje žemėje.
Numatoma, kad tokie įsiterpę žemės plotai privačion nuosavybėn be aukciono gali būti parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams, nesilaikant šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos eilės.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, tikimasi: · atkurti teisinį aiškumą ir proporcingumą tais atvejais, kai pažeidimai atsirado ne dėl privačių asmenų kaltės; · sudaryti sąlygas racionalesniam žemės naudojimui; · sumažinti ginčų skaičių ir administracinę naštą; ·
užtikrinti teisingesnį valstybės ir asmenų interesų balansą. Neigiamų pasekmių aplinkos apsaugai ar saugomų teritorijų apsaugos tikslams nenumatoma, nes išimtys taikomos tik riboto dydžio žemės plotams, neturintiems savarankiškos viešosios ar aplinkosauginės reikšmės.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Įstatymo projektas įtakos neturės.
Įstatymo projektas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms, priešingai
dokumentams Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, papildomų teisės aktų priimti nereikės. Įstatymo nuostatos bus taikomos tiesiogiai ir derės su galiojančia teisine sistema.
Galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios taip pat nereikės, kadangi siūlomas teisinis reguliavimas yra tikslinamojo pobūdžio ir neprieštarauja kitiems galiojantiems teisės aktams, reglamentuojantiems valstybinės žemės naudojimą ir disponavimą ja.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis aukščiau nurodytų įstatymų reikalavimų.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymui įgyvendinti papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės, nes siūlomas teisinis reguliavimas įsilies į galiojančią teisinę sistemą ir bus taikomas tiesiogiai pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas bei jau priimtus poįstatyminius teisės aktus.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Įgyvendinimas bus vykdomas esamų institucijų kompetencijos ir turimų išteklių ribose.
Įstatymo projekto nuostatų taikymas leis aiškiau ir greičiau ištaisyti valstybės institucijų padarytas klaidas dėl neteisingai suformuotų žemės sklypų, todėl tikėtina, kad sumažės ginčų nagrinėjimo mastas bei administracinės procedūros, o tai sudarys sąlygas netiesioginiam valstybės ir savivaldybių lėšų taupymui tiek einamaisiais, tiek artimiausiais trejais biudžetiniais metais.
išvados Nėra.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „saugomos teritorijos“, „valstybinė žemė“, „valstybės institucijų klaidos“ 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai: institucijų klaidos“ 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Seimo nariai: Artūras Zuokas Simonas Gentvilas Robert Puchovič Audrius Radvilavičius