Projektas
2026 m. d. Nr.
1. Papildyti 415 straipsnį 3 dalimi: „
3. Motorinių transporto priemonių, neatitinkančių nustatytų transporto priemonių keliamo triukšmo reikalavimų, vairavimas, taip pat tokio pažeidimo nustatymas naudojant stacionarias ar mobilias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki šimto eurų.“
2. Buvusias 415 straipsnio 3 - 9 dalis laikyti atitinkamai 4 - 10 dalimis.
Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Įstatymą teikia Seimo narys: Artūras Zuokas
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 6 ir 11⁴ straipsnių pakeitimo bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų (toliau - Įstatymų projektai) rengimą paskatino praktikoje ilgą laiką išliekanti transporto priemonių keliamo triukšmo problema ir esamo teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, apsunkinantis veiksmingą šių pažeidimų nustatymą ir atsakomybės taikymą.
Nors galiojančių įstatymų nuostatos reglamentuoja eismo saugumo, transporto priemonių techninės būklės ir administracinės atsakomybės pagrindus, jos nesukuria aiškaus teisinio mechanizmo, numatančio infrastruktūrą ir jos taikymo sąlygas, kurios leistų objektyviai identifikuoti konkrečią transporto priemonę kaip triukšmo šaltinį ir patikimai užfiksuoti tokius pažeidimus.
Problema kyla dėl to, kad transporto priemonių keliamo triukšmo atvejus praktikoje sudėtinga pagrįsti pakankamais ir objektyviais duomenimis, todėl susidaro reikšmingų kliūčių juos vertinant. Kadangi triukšmas dažnai pasireiškia trumpalaikiais, intensyviais epizodais, jis ne visada gali būti užfiksuojamas taikant įprastas kontrolės priemones, kurios daugiausia apsiriboja transporto priemonių patikrinimais, triukšmo vertinimu techninių apžiūrų metu ir bendro aplinkos triukšmo matavimais. Tokios priemonės nėra pritaikytos momentiniams atvejams fiksuoti ir neleidžia patikimai susieti triukšmo su konkrečia transporto priemone realiuoju laiku.
Tai atsispindi ir viešojoje erdvėje nuosekliai atsikartojančiose gyventojų patirtyse, rodančiose susiformavusią ir iš esmės nesikeičiančią reagavimo politiką [1] . Gyventojų skundai dėl triukšmingų transporto priemonių paprastai perduodami policijai, tačiau vien jų pateikti duomenys ar vaizdo įrašai dažniausiai nėra pakankami pažeidimui konstatuoti, nes neleidžia objektyviai nustatyti triukšmo ribinių dydžių ir susieti jų su konkrečia transporto priemone. Be to, taikant esamą praktiką dažniausiai vertinamas bendras aplinkos triukšmo lygis, o ne konkrečios transporto priemonės skleidžiamas momentinis garsas, todėl epizodiniai pažeidimai neretai lieka neužfiksuoti [2] .
Tačiau kitų valstybių praktika rodo, kad transporto priemonių keliamo triukšmo kontrolė vis dažniau grindžiama technologiniais sprendimais. Pagrindinis pavyzdys - Prancūzija, kur diegiami triukšmo radarai, leidžiantys automatiškai nustatyti konkrečios transporto priemonės skleidžiamą garsą ir jį susieti su pažeidėju [3] .
Jungtinėje Karalystėje ir kitose kaimyninėse valstybėse tokios sistemos yra testuojamos ir taikomos [4] . Ši tendencinga praktika rodo bendrą kryptį - pereiti prie technologijomis grindžiamos, objektyviais duomenimis paremtos triukšmo kontrolės.
Tačiau ši technologinė kryptis neapsiriboja vien transporto priemonių triukšmo kontrolės sprendimais. Jos plėtra sudaro prielaidas šias priemones taikyti plačiau, vertinant garsą kaip informacijos šaltinį. Tokį požiūrį ypač išryškino karo Ukrainoje patirtis, parodžiusi, kad žemame aukštyje judančių objektų, ypač bepiločių orlaivių, ne visuomet įmanoma patikimai aptikti vien radarais ar optinėmis priemonėmis. Dėl to vis dažniau pasitelkiamos akustinės aptikimo sistemos, leidžiančios pagal skleidžiamą garsą nustatyti tokių objektų buvimą, judėjimo kryptį ir apytikslę buvimo vietą.
Tokio sprendimo aktualumą pagrindžia ir Lietuvoje fiksuotas atvejis, kai iš Baltarusijos į šalies teritoriją įskrido nenustatyto tipo bepilotis orlaivis, perskridęs Vilniaus miestą, kurio buvimas pirmiausia buvo pastebėtas gyventojų pagal girdimą garsą, tačiau objektyvus jo identifikavimas ir sekimas institucijoms išliko apsunkintas [5] .
Tai rodo, kad esamos stebėsenos priemonės ne visais atvejais leidžia operatyviai nustatyti tokius objektus.
Šiuolaikinių saugumo iššūkių kontekste akustinės aptikimo sistemos, paremtos mikrofonų jutikliais ar jų masyvais, gali veikti realiuoju laiku, o taikant akustinio signalų apdorojimo ir mašininio mokymosi metodus leidžia atskirti specifinius dronų skleidžiamus garsus nuo aplinkos triukšmo. Svarbu tai, kad šie sprendimai gali būti taikomi tiek mobiliai, tiek stacionariai, todėl jų panaudojimas yra lankstus ir pritaikomas skirtingoms situacijoms [6] .
Atsižvelgiant į tai, tikslinga numatyti tokių akustinių sprendimų integravimą į siūlomas stacionarias transporto priemonių triukšmo matavimo priemones, diegiamas kelių infrastruktūroje, taip sukuriant dvigubos paskirties sistemą. Tokia sistema leistų vienu metu vykdyti transporto priemonių keliamo triukšmo kontrolę ir kartu sudarytų galimybes aptikti bei identifikuoti bepiločius orlaivius ar kitus žemame aukštyje veikiančius objektus, racionaliai išnaudojant siūlomą infrastruktūrą ir jos įrengimo vietas, sudarant galimybes stacionariąsias ir mobiliąsias triukšmo matavimo priemones naudoti ne tik eismo priežiūros tikslams, bet ir kitais įstatymų nustatytais viešojo saugumo, civilinės saugos ir krizių valdymo tikslais.
Įstatymų projektų tikslas
Uždaviniai: · pašalinti teisinio reguliavimo neapibrėžtumą; · sudaryti prielaidas objektyviam ir patikimam triukšmo šaltinių identifikavimui bei realiuoju laiku atliekamam pažeidimų fiksavimui; · užtikrinti efektyvesnį atsakomybės taikymą; nustatyti teisinį pagrindą technologijomis grindžiamų triukšmo kontrolės priemonių diegimui kelių infrastruktūroje; · integruoti akustinius jutiklius į stacionarias triukšmo matavimo sistemas; ·
išplečiant jų funkcionalumą, ir sudaryti galimybes šias priemones naudoti ne tik eismo priežiūros, bet ir viešojo saugumo, civilinės saugos bei krizių valdymo tikslais.
atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Seimo narių grupė. Projektą parengė Seimo narys Arturas Zuokas (tel. +37065529299, el. p. [email protected] ).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas Nr. VIII-2043 11⁴ straipsnis numato galimybę keliuose įrengti stacionariąsias eismo priežiūros priemones, skirtas eismo saugumui užtikrinti, ir nustato, kad jų įrengimo bei eksploatavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tačiau šiame reguliavime nėra aiškiai įtvirtintas triukšmo matavimo priemonių naudojimas, jų rūšys, paskirtis ar taikymo sąlygos.
To paties įstatymo
straipsnyje įtvirtinti eismo saugumo politikos principai nėra tiesiogiai susieti su transporto priemonių keliamo triukšmo kontrole.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas Nr. XII-1869 nenustato aiškios administracinės atsakomybės, susietos su transporto priemonių keliamo triukšmo pažeidimų nustatymu naudojant automatizuotas ar nuotolines kontrolės priemones. Praktikoje tokie pažeidimai nustatomi individualiai, atliekant fizinį patikrinimą.
Taigi galiojantis teisinis reguliavimas nesudaro pakankamų prielaidų įrengti ir naudoti stacionariąsias ar mobiliąsias triukšmo matavimo sistemas, taip pat neužtikrina galimybės automatizuotai nustatyti ir fiksuoti triukšmo pažeidimų.
Įstatymų projektais siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 nuostatas, įtvirtinant teisinį pagrindą transporto priemonių keliamo triukšmo kontrolei. Siūloma: · apibrėžti stacionariosios triukšmo matavimo priemonės sąvoką; · nustatyti galimybę keliuose įrengti stacionariuosius ir mobiliuosius triukšmo matuoklius; · reglamentuoti jų naudojimą triukšmo lygiui nustatyti ir pažeidimams fiksuoti; · numatyti triukšmo matavimo priemonių taikymą ne tik eismo priežiūros, bet ir viešojo saugumo, civilinės saugos bei krizių valdymo tikslais; · nustatyti administracinę atsakomybę už transporto priemonių keliamo triukšmo reikalavimų nesilaikymą.
Priėmus siūlomus pakeitimus: · bus sudarytos prielaidos identifikuoti triukšmo šaltinius ir fiksuoti pažeidimus; · padidės transporto priemonių keliamo triukšmo kontrolės efektyvumas; · bus užtikrintas aiškus ir nuoseklus teisinis reguliavimas šioje srityje; · sudarytos galimybės integruoti triukšmo matavimo priemones į bendrą eismo priežiūros infrastruktūrą; · sudarytos prielaidos šias priemones taikyti platesniems viešojo saugumo tikslams.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, nenumatoma.
priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai, nes sudarys prielaidas efektyviau nustatyti pažeidimus ir didins jų prevenciją. Korupcijos rizika nedidėja, kadangi kontrolė grindžiama techninėmis priemonėmis ir aiškiu teisiniu reguliavimu.
priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas esminės neigiamos įtakos verslo sąlygoms neturės. Ilgalaikėje perspektyvoje gali skatinti inovatyvių technologinių sprendimų diegimą ir su tuo susijusių paslaugų plėtrą.
įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą Nr. VIII-2043 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą Nr. XII-1869. Jokių kitų teisės aktų keitimo ar pripažinimo netekusiais galios nereikės.
pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas reikalavimų. Projekte vartojamos sąvokos ir terminai atitinka Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytą tvarką.
apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos teisę.
rengėjai ir parengimo terminai
Įstatymui įgyvendinti reikės Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo matavimo priemonių įrengimo, naudojimo ir duomenų tvarkymo tvarką. Šiuos teisės aktus parengs Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatyme nustatyto termino.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo įgyvendinimas gali pareikalauti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų triukšmo matavimo priemonių įsigijimui ir įrengimui. Konkretūs lėšų poreikiai ir jų paskirstymas bus nustatyti rengiant įgyvendinamuosius teisės aktus ir planuojant biudžetus. Artimiausiais metais papildomų lėšų poreikis priklausys nuo šių priemonių diegimo apimties.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimai ir išvados negauti.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Triukšmo kontrolė, transporto priemonių triukšmas, triukšmo matavimo priemonės, eismo priežiūra, viešasis saugumas, akustiniai jutikliai. Eurovoc: triukšmo tarša, kelių transportas, eismo sauga, aplinkos apsauga, viešoji tvarka. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų pagrindimų ar paaiškinimų nėra.
Įstatymą teikia Seimo narys - Artūras Zuokas [1] Gyventojai nebeapsikenčia motociklininkų keliamo triukšmo: pareigūnai tik gūžteli pečiais – nieko padaryti negali, 2021 m. rugpjūčio 8 d., prieiga per internetą: https://www.lrytas.lt/auto/radaras/2021/08/08/news/gyventojai-nebeapsikencia-motociklininku-keliamo-triuksmo-pareigunai-tik-guzteli-peciais-nieko-padaryti-negali-20272925 [2]
Kai važiuoja – langai dreba: vilniečiai jaučiasi bejėgiai kovoje su triukšmingu transportu, 2026 m. balandžio 19 d., prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/7/2900242/kai-vaziuoja-langai-dreba-vilnieciai-jauciasi-bejegiai-kovoje-su-triuksmingu-transportu [3] Approval of roadside noise cameras in France will see fines issued against loud vehicles, Connexion France, 2025 m., prieiga per internetą: https://www.connexionfrance.com/news/approval-of-roadside-noise-cameras-in-france-will-see-fines-issued-against-loud-vehicles/720297 [4] „Traffic noise: Time to get serious?“, Envirotec Magazine, 2025 m., prieiga per internetą: https://envirotecmagazine.com/2025/05/20/traffic-noise-time-to-get-serious/ [5]
Daugiau detalių apie į Lietuvos teritoriją įskridusį bepilotį orlaivį ir jo aptikimo aplinkybes, 2025 m., prieiga per internetą: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/daugiau-detaliu-apie-poligone-nukritusi-drona-gabeno-2-kg-sprogstamosios-medziagos-nukrypo-nuo-kurso-n1360112 [6] What is an acoustic drone detection system?“, Defense Systems Information Analysis Center (DSIAC), 2025 m., prieiga per internetą: https://dsiac.dtic.mil/resources/what-is-an-acoustic-drone-detection-system/