P rojektas Lietuvos Respublikos
IR 131
1 . Papildyti 2 straipsnį nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
14. Atidėto grąžinimo valstybės parama pirmajam būstui – valstybės per Vyriausybės įgaliotą finansų įstaigą teikiama finansinė parama pirmajam būstui įsigyti, kurios grąžinimas atidedamas šio įstatymo nustatyta tvarka.“2 . Buvusią 2 straipsnio 14 dalį laikyti 15 dalimi ir ją išdėstyti taip: „15 .
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme.“
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 )
koordinuoja lėšų iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos paramos fondų ir iš kitų finansavimo šaltinių skyrimą savivaldybėms ir kitoms paramą administruojančioms institucijoms paramai asmenims bei šeimoms būstui įsigyti ar išsinuomoti teikti;“
Papildyti 5 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9 . Atidėto grąžinimo valstybės parama pirmajam būstui finansuojama iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos lėšų, nacionalinio plėtros banko lėšų ir kitų finansavimo šaltinių.“
Papildyti 6 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3 ) teikiant atidėto grąžinimo valstybės paramą pirmajam būstui įsigyti.“
straipsniu
Papildyti Įstatymą nauju 81 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „81 straipsnis. Teisė į atidėto grąžinimo valstybės paramą pirmajam būstui1 . Teisę į atidėto grąžinimo valstybės paramą pirmajam būstui turi jaunos šeimos ir asmenys iki 36 metų, kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos, šio prašymo pateikimo metu, neturi būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję šia paramos forma ar finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu;2 .
Vertinant asmens ar šeimos kreditingumą, atsižvelgiama ir į būsimus finansinius įsipareigojimus pagal atidėto grąžinimo valstybės paramos sutartį.“
straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 131 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „13
1 . Atidėto grąžinimo valstybės paramos suma negali būti didesnė kaip 10 procentų įsigyjamo būsto vertės.
2. Atidėto grąžinimo valstybės parama gali būti naudojama pirmajam būstui įsigyti ar statyti, taip pat žemės sklypui, skirtam pirmojo būsto statybai, įsigyti.3
. Atidėto grąžinimo valstybės paramos grąžinimas pradedamas nuo momento, kai pagal kreditavimo sutartį likusi negrąžinta pagrindinė būsto kredito suma sudaro ne daugiau kaip 80 procentų įsigyjamo būsto vertės.
4. Vertinant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą, atsižvelgiama į negrąžintos pagrindinės kredito sumos likutį, neįskaitant pagal kreditavimo sutartį mokamų palūkanų, delspinigių ar kitų mokėjimų.
5. Valstybės reikalavimas pagal atidėto grąžinimo valstybės paramos sutartį užtikrinamas hipoteka įsigyjamam būstui. Valstybės reikalavimas pagal atidėto grąžinimo valstybės paramos sutartį tenkinamas po kredito davėjo reikalavimo, užtikrinto hipoteka į įsigyjamą būstą, patenkinimo.6
. Perleidus būstą, įsigytą pasinaudojant atidėto grąžinimo valstybės parama, kito asmens nuosavybėn, negrąžinta valstybės paramos dalis turi būti grąžinta iki nuosavybės teisės perleidimo momento, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus.
7. Atidėto grąžinimo valstybės parama išlieka galioti refinansavus būsto kreditą, jeigu refinansavimo metu užtikrinamas valstybės reikalavimo tęstinumas.8 . Atidėto grąžinimo valstybės paramos teikimo, administravimo, grąžinimo, refinansavimo, administravimo mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
1. Šis įstatymas įsigalioja 2028 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Pareigos) 2028 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
6, 81 ir 131
Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Pastaraisiais metais Lietuvoje vis ryškėja struktūrinė pirmojo būsto prieinamumo problema. Nors didelė dalis jaunų dirbančių žmonių gali mokėti būsto paskolos įmokas, jie negali sukaupti pradiniam įnašui reikalingų santaupų, nes tenka tuo pačiu metu nuomotis būstą. Praktikoje susiformavo situacija, kai galimybė įsigyti pirmą būstą vis dažniau priklauso ne nuo žmogaus darbo ir pajamų, o nuo turimo šeimos kapitalo ar paveldėto turto. Tai silpnina vidurinę klasę, mažina pasitikėjimą valstybe, skatina emigraciją ir atideda šeimos kūrimo sprendimus.
Kartu būsto rinkoje pamažu didėja ir investicinio būsto vaidmuo. Jei ši tendencija stiprės, gali susiformuoti situacija, jau matoma kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, kai pirmą būstą įsigyjantys jauni žmonės rinkoje vis dažniau konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su kapitalą jau sukaupusiais investicinio būsto pirkėjais. Pastarieji turi didesnes finansines galimybes greičiau sukaupti pradinį įnašą, įsigyti būstą be ilgesnio pasirengimo laikotarpio ar naudoti jau turimą turtą kaip finansinį svertą. Tokiu atveju vis didesnė būsto pasiūlos dalis gali būti nukreipiama ne į pirmą būstą ir ilgalaikį gyvenimą, o į investicinę grąžą. Todėl valstybės politika turi aiškiai atskirti pirmojo būsto socialinę funkciją nuo investicinio būsto logikos ir tikslingai padėti tiems, kurie būstą perka ne kapitalui kaupti, o gyvenimui kurti.
Šiuo metu galiojanti valstybės paramos sistema orientuota į ribotą dalį gyventojų ir daugiausia taikoma mažesnės vertės būstams, todėl nemaža dalis jaunų dirbančių žmonių, ypač didmiesčiuose, lieka be jokios realios pagalbos įveikiant pradinio įnašo barjerą. Pagal Lietuvos banko patvirtintus Atsakingojo skolinimo nuostatus, kredito davėjų ir kitų subjektų suteikiamas finansavimas negali lemti didesnio nei 90 procentų nekilnojamojo turto vertės finansavimo santykio. Todėl modeliai, kai trūkstama pradinio įnašo dalis būtų tiesiogiai finansuojama paskola ar garantuojama kaip papildomas kreditas, praktikoje neatitiktų atsakingojo skolinimo reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti naują paramos formą – atidėto grąžinimo valstybės paramą pirmajam būstui. Pagal šį modelį valstybė per Vyriausybės įgaliotą finansų įstaigą suteiktų iki 10 procentų būsto vertės finansinę paramą pirmam būstui įsigyti, kurios grąžinimas būtų atidedamas iki momento, kai pagal kreditavimo sutartį likusi negrąžinta pagrindinė būsto kredito suma sudarytų ne daugiau kaip 80 procentų įsigyjamo būsto vertės. Tokiu būdu būtų sudaryta galimybė jaunam žmogui ar šeimai įsigyti pirmą būstą neturint sukaupto pradinio įnašo, kartu išlaikant atsakingojo skolinimo principus ir finansų sistemos stabilumą.
Siūlomas modelis grindžiamas principu, kad valstybė turi padėti dirbančiam žmogui įveikti struktūrinius barjerus, tačiau kartu neturi skatinti perteklinės rizikos ar nekilnojamojo turto kainų burbulų formavimosi. Todėl parama būtų teikiama tik pirmajam būstui, tik kreditingiems asmenims, būtų ribojamas jos santykinis dydis, o jos grąžinimas būtų užtikrinamas hipoteka į įsigyjamą būstą.
Parengtų įstatymų projektų tikslas – padidinti pirmojo būsto prieinamumą jaunoms šeimoms ir jauniems dirbantiems asmenims, sumažinti pradinio įnašo barjerą, stiprinti vidurinę klasę ir sudaryti prielaidas daugiau žmonių kurti gyvenimą Lietuvoje. Įstatymų projektų uždaviniai: nustatyti naują paramos formą – atidėto grąžinimo valstybės paramą pirmajam būstui;
įtvirtinti teisę jaunoms šeimoms ir asmenims iki 36 metų gauti tokią paramą; nustatyti pagrindines paramos teikimo, grąžinimo ir administravimo sąlygas; užtikrinti siūlomo modelio suderinamumą su Atsakingojo skolinimo nuostatais; sudaryti galimybes valstybės paramą finansuoti iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos, nacionalinio plėtros banko l ėšų ir kitų finansavimo šaltinių; sukurti finansiškai tvarų ir proporcingą mechanizmą, orientuotą į pirmą būstą įsigyjančius asmenis.
Įstatymų projektus parengė Gintarė Skaistė.
teisiniai santykiai
Šiuo metu valstybės parama būstui įsigyti reglamentuojama Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme. Įstatymas numato valstybės paramos formas, teisę į paramą, paramos teikimo sąlygas, subsidijų dydžius, valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suteikimo tvarką bei paramos administravimo principus.
Galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad jaunos šeimos ir tam tikros kitos įstatyme nurodytos asmenų grupės gali gauti subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti. Subsidijos dydis priklauso nuo šeimos sudėties ar kitų aplinkybių. Subsidijos teikiamos laikantis: nustatytų pajamų ir turto ribų (jei parama teikiama pagal Paramos būstui įsigyti arba išsinuomoti įstatymą) arba specifinėse teritorijose (jei parama teikiama pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymą) ir įsigyjamo turto vertė apribota nustatytais dydžiais, todėl šia paramos rūšimi gali pasinaudoti ne visi jauni žmonės, o subsidinė paramos forma yra imli nacionalinio biudžeto lėšoms, jai negalima panaudoti tarptautinių finansinių institucijų siūlomų instrumentų.
Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato galimybės valstybės lėšomis finansuoti ar kitaip padengti pradinio įnašo dalies tais atvejais, kai asmuo ar šeima viršija pajamų ar turto apribojimus numatytus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme ir įsigyja turtą ne specialiose teritorijose numatytose Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatyme, nors atitinka kreditingumo reikalavimus.
Pagal galiojančius Lietuvos banko patvirtintus Atsakingojo skolinimo nuostatus, būsto kredito ir kitų su tuo pačiu nekilnojamuoju turtu susijusių finansinių įsipareigojimų suma negali viršyti nustatyto paskolos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykio. Praktikoje tai reiškia, kad kredito gavėjas turi disponuoti dalimi nuosavų lėšų, skirtų pradiniam įnašui, o papildoma valstybės ar jos įgaliotos institucijos suteikta paskola, kuria būtų finansuojama visa trūkstama pradinio įnašo dalis, neatitiktų atsakingojo skolinimo reikalavimų.
Šiuo metu įstatyme nėra įtvirtinta galimybė valstybės paramą pirmajam būstui finansuoti per nacionalinį plėtros banką kaip atskirą finansinę priemonę.
rezultatų laukiama
Įstatymų projektu siūloma nustatyti naują valstybės paramos formą – atidėto grąžinimo valstybės paramą pirmajam būstui įsigyti. Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą nauja paramos forma, nustatyti teisę jaunoms šeimoms ir asmenims iki 36 metų gauti tokią paramą bei įtvirtinti pagrindines jos teikimo, administravimo ir grąžinimo sąlygas.
Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad: atidėto grąžinimo valstybės paramos suma negalėtų viršyti 10 procentų įsigyjamo būsto vertės; parama būtų teikiama pirmajam būstui įsigyti ar statyti; vertinant asmens ar šeimos kreditingumą būtų atsižvelgiama ir į būsimus finansinius įsipareigojimus pagal atidėto grąžinimo valstybės paramos sutartį;
valstybės paramos grąžinimas būtų pradedamas tik tada, kai pagal kreditavimo sutartį likusi negrąžinta pagrindinė būsto kredito suma sudarytų ne daugiau kaip 80 procentų įsigyjamo būsto vertės; valstybės reikalavimas būtų užtikrinamas hipoteka į įsigyjamą būstą; parama galėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos lėšų, nacionalinio plėtros banko lėšų ir kitų finansavimo šaltinių.
Siūlomu reguliavimu siekiama sudaryti galimybes jaunoms šeimoms ir jauniems dirbantiems asmenims įsigyti pirmą būstą nesant sukaupto pradinio įnašo, kartu išlaikant atsakingojo skolinimo principus ir finansų sistemos stabilumą. Siūlomas modelis grindžiamas tuo, kad valstybės parama nebūtų laikoma papildomu būsto kreditu, o jos grąžinimas būtų atidedamas iki momento, kai būsto kredito likutis sumažėja iki nustatyto lygio (Tipinis pavyzdys pateikiamas 1 pav.). 1 paveikslėlis.
Tipinis atidėto grąžinimo valstybės paramos pirmajam būstui veikimo pavyzdys Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas: padidins pirmojo būsto prieinamumą jaunoms šeimoms ir jauniems asmenims; sumažins pradinio įnašo sukaupimo barjerą;
sudarys galimybes anksčiau įsigyti pirmą būstą asmenims, kurie turi pakankamas pajamas būsto paskolai aptarnauti; prisidės prie vidurinės klasės stiprinimo ir didesnio ekonominio saugumo; paskatins jaunų žmonių įsitvirtinimą Lietuvoje ir šeimų kūrimą; sudarys prielaidas efektyviau panaudoti valstybės, Europos Sąjungos ir nacionalinio plėtros banko finansines priemones būsto prieinamumui didinti.
neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Esminių neigiamų pasekmių nenumatoma. Gali laikinai išaugti būsto paklausa taip įtakodama kainų dinamiką, todėl siūlytinas įstatymo įsigaliojimo datos derinimas su būsto pasiūlos didinimo priemonėmis, tokiomis kaip statybų terminų įvedimas, statybos leidimų išdavimo supaprastinimas, municipalinio būsto statyba ar viešojo sektoriaus įgyvendinamų išperkamosios būsto nuomos projektų įgyvendinimas.
Įvedus naują reguliavimą neigiamų pasekmių nenumatoma.
Verslo sąlygoms įtakos neturės.
dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus.
Saugumo įnašo įstatymo projekto sąvoka suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija .
apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
aktų rengėjai ir terminai Priėmus įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius atidėto grąžinimo valstybės paramos pirmajam būstui teikimo, administravimo, refinansavimo, grąžinimo, administravimo mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, taip pat nustatyti paraiškų nagrinėjimo ir sutarčių sudarymo procedūras.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektų įgyvendinimui būtų reikalingos valstybės biudžeto, nacionalinio plėtros banko bei kitų finansavimo šaltinių lėšos. Priemonė taip pat galėtų būti finansuojama pasitelkiant Europos investicijų banko (EIB) tikslines paskolas, teikiamas palankiomis sąlygomis. Pirmojo būsto prieinamumo didinimas, vidurinės klasės stiprinimas, jaunų šeimų įsitvirtinimo skatinimas ir regioninės atskirties mažinimas atitinka EIB veiklos kryptis bei bendrus Europos Sąjungos socialinės ir ekonominės politikos tikslus.
Priemonės įgyvendinimui galėtų būti sukurtas specialus finansinis instrumentas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, nacionalinio plėtros banko ir tarptautinių finansų institucijų lėšų.
Preliminariais vertinimais, jei per metus priemone pasinaudotų apie 2–3 tūkst. pirmą būstą įsigyjančių asmenų ar šeimų, o vidutinė suteikiamos atidėto grąžinimo valstybės paramos suma sudarytų apie 10–15 tūkst. eurų, metinis priemonės finansavimo poreikis galėtų siekti apie 30 mln. eurų. Tačiau ši suma būtų finansuojama iš kelių finansavimo šaltinių. Konstruojant finansinę priemonę per nacionalinį plėtros banką, pasitelkiant Europos investicijų banko finansavimą ir kitus finansavimo šaltinius, preliminariai vertinama, kad tiesioginis valstybės biudžeto poreikis galėtų sudaryti apie 10 mln. eurų per metus .
Kadangi valstybės paramos grąžinimas būtų pradedamas tik tuomet, kai pagal kreditavimo sutartį likusi negrąžinta pagrindinė būsto kredito suma sudarytų ne daugiau kaip 80 procentų būsto vertės, preliminariai vertinama, kad dauguma paramos gavėjų valstybės paramą pradėtų grąžinti maždaug po 5–8 metų nuo būsto kredito sutarties sudarymo, priklausomai nuo kredito termino, palūkanų normų ir pasirinkto paskolos grąžinimo grafiko.
Vertinama, kad didžioji dalis paramai skirtų lėšų į finansinį instrumentą galėtų sugrįžti per maždaug 20–30 metų laikotarpį nuo priemonės veikimo pradžios. Dėl grįžtančių lėšų pobūdžio priemonė ilgalaikėje perspektyvoje turėtų mažesnį fiskalinį poveikį nei negrąžintinų subsidijų modeliai, o grąžintos lėšos galėtų būti pakartotinai naudojamos naujai paramai finansuoti.
Papildomos lėšos gali būti reikalingos priemonės administravimui ir informacinių sistemų pritaikymui, tačiau dalis administravimo išlaidų galėtų būti padengiama administravimo mokesčiu.
14Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai,
rekomendacijos ir išvados Negauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„pirmas būstas“, „parama būstui įsigyti“.
Nėra .