Projektas
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 17, 24, 25, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 53, 61, 62, 89, 90, 92, 95 IR 96 STRAIPSNIŲ, XIV SKYRIAUS PAVADINIMO, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 961
Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 .
Su diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos administracinio techninio personalo ir aptarnaujančio personalo nariais, kurie nėra valstybės tarnautojai ar profesinės karo tarnybos kariai, (administratoriais, padėjėjais, vyriausiaisiais specialiaisiais kurjeriais, raštvedžiais, sekretoriais, specialiaisiais kurjeriais, ūkvedžiais, vairuotojais, vyresniaisiais specialiaisiais kurjeriais, valytojais, kiemsargiais) Užsienio reikalų ministerija ar jos įgaliotos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos, specialiosios misijos, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 68 straipsnio 4 dalį, sudaro terminuotas darbo sutartis arba, užsienio reikalų ministro nustatytais atvejais, – neterminuotas darbo sutartis. Užsienio reikalų ministras tvirtina atrankos į šias pareigas ir įdarbinimo tvarkos aprašą, šių pareigybių skaičių, bendrųjų (konkrečiam darbui atlikti reikalingų) funkcijų ir pareigybei taikomų reikalavimų sąrašą, pavyzdines pareigybių aprašymų formas. Darbuotojų pareigybių aprašymus tvirtina užsienio reikalų ministras arba jo įgaliotas asmuo
.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1 . Su asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, jeigu nėra šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, ir laimėjusiu konkursą, sudaroma šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyta diplomato tarnybos sutartis su nustatytu 6 mėnesių išbandymo terminu. Per išbandymo terminą užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka įvertinama, ar asmuo tinka diplomatinei tarnybai.
Į išbandymo terminą neįskaitomas laikas, kurį diplomatas nebuvo diplomatinėje tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių.2
. Jei šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka bet kuriuo metu iki išbandymo termino pabaigos nustatoma, kad asmuo netinka diplomatinei tarnybai, užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacijos komisijos rekomendacijas ir raštu įspėjęs diplomatą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, praneša asmeniui, kad su juo sudaryta diplomato tarnybos sutartis nutraukiama. Diplomatas per išbandymo terminą turi teisę nutraukti diplomato tarnybos sutartį savo noru, apie tai raštu įspėjęs jį į pareigas priimantį asmenį prieš 5 darbo dienas. Pasibaigus 5 darbo dienų terminui, diplomatas turi teisę nutraukti darbą diplomatinėje tarnyboje, o Užsienio reikalų ministerija privalo įforminti diplomato tarnybos sutarties nutraukimą.
Jeigu diplomato tarnybos sutartį prašoma nutraukti dėl diplomato ligos ar negalios, trukdančios jam tinkamai atlikti funkcijas, ši sutartis turi būti nutraukta nuo diplomato prašyme nurodytos dienos. “
Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Asmuo tampa diplomatu ir pradeda darbą diplomatinėje tarnyboje, kai gauna diplomatinį rangą, prisiekia ir sudaro diplomato tarnybos sutartį.“
Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato užsienio reikalų ministras, ir ji viešai paskelbiama Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis rekomendacijomis. Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami diplomatų pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (diplomatinis rangas, diplomato tarnybinės veiklos pobūdis, sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtis ir pan.) ir, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, nustatomi maksimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms, priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka. Prieš užsienio reikalų ministrui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros.“
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Pareiginės algos koeficientą nustato diplomatą į pareigas priimantis asmuo iš darbo apmokėjimo sistemoje diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Maksimalus pareiginės algos koeficientas negali viršyti ministro pareiginės algos koeficiento dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatyme. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – pareiginės algos bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio.“
1. Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Diplomatų tarnybinė veikla užsienio reikalų ministro nustatytu tarnybinės veiklos vertinimo laikotarpiu (toliau – vertinamasis laikotarpis) vertinama kiekvienais metais. Vertinama diplomatų, ne trumpiau kaip 6 mėnesius per vertinamąjį laikotarpį ėjusių pareigas diplomatinėje tarnyboje, tarnybinė veikla. Diplomato tarnybinės veiklos vertinimo tikslas ‒ įvertinti diplomato kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus vykdant jam suformuluotas užduotis.“
2. Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų:1
) atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas nustatyti diplomatui didesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,11 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet neviršijant tai pareigybei nustatyto maksimalaus pareiginės algos koeficiento;2 ) finansuoti kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip pusė diplomato vienos pareiginės algos dydžio suma per metus;3 ) taikyti šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę;4 ) diplomato teisinė padėtis nesikeičia ir diplomato tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas.“
3. Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų:1 ) atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas nustatyti diplomatui didesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,12 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet neviršijant tai pareigybei nustatyto maksimalaus pareiginės algos koeficiento;2
) perkelti diplomatą į aukštesnes pareigas (išskyrus politikos direktoriaus, generalinio inspektoriaus, ambasadoriaus ypatingiems pavedimams, generalinio konsulo, konsulo – konsulinės įstaigos vadovo, padalinio vadovo, padalinio vadovo pavaduotojo pareigas, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka) ir nustatyti ne mažiau kaip 0,12 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnį, negu tai pareigybei, į kurią diplomatas perkeliamas, nustatytas maksimalus koeficientas, ir ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas minimalus koeficientas;3 ) taikyti šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytas skatinimo priemones.“4
. Pakeisti 41 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per vertinamąjį laikotarpį, jeigu nuo eilinio diplomato tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai nustatomas trumpesnis diplomato tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpis, arba jeigu diplomatas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per vertinamąjį laikotarpį ėjo pareigas diplomatinėje tarnyboje.“
5. Pakeisti 41 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10
. Diplomatas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į Atestacijos komisiją. Atestacijos komisija įvertina diplomato, dirbančio pagal diplomato tarnybos sutartį, tarnybinę veiklą kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius arba siūlo užsienio reikalų ministrui priimti sprendimus, nurodytus šio straipsnio 3, 5, 6 ir 7 dalyse. Atestacijos komisija įvertina diplomato, dirbančio pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį, tarnybinę veiklą kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius arba siūlo užsienio reikalų ministrui priimti sprendimus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, 5 dalies 1 ar 3 punkte, 6 dalies 1 ar 3 punkte, 7 dalyje.“
1. Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
1 ) priimtas į diplomatinę tarnybą diplomatas Užsienio reikalų ministerijoje paprastai dirba 3 metus. Vėliau diplomatas paprastai 3 metams užsienio reikalų ministro įsakymu paskiriamas dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, iš kurios užsienio reikalų ministro įsakymu grąžintas į Užsienio reikalų ministeriją joje vėl paprastai dirba 3 metus iki kito paskyrimo. Į darbo Užsienio reikalų ministerijoje laikotarpį įskaitomas laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje šio įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka laikotarpis. Į darbo diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje laikotarpį įskaitomas diplomato laikino perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka laikotarpis, jeigu jis ne trumpesnis negu vieni metai;“.
2. Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) esant tarnybinei būtinybei, diplomatas gali būti iš karto skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, įskaitant atvejus, kai po paskyrimo neišdirbo 3 metų, bet bendras nuoseklaus paskyrimo į kelias diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas terminas negali būti ilgesnis negu 6 metai, o tais atvejais, kai bent vienas iš paskyrimų yra į aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančią diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, – ne ilgesnis negu 7 metai;“.
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Diplomatas jo rašytiniu prašymu ar sutikimu gali būti perkeliamas ar paskiriamas į kitas lygiavertes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, jeigu jis atitinka pareigybės, į kurią perkeliamas ar skiriamas, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Gali būti sukeistos dviejų diplomatų lygiavertės pareigos, jeigu jie to prašo. Diplomatas jo rašytiniu prašymu arba atrankos į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka, būdu gali būti perkeltas ar paskirtas į žemesnes pareigas. Jei diplomatas atrankos į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka, būdu buvo perkeltas ar paskirtas į žemesnes pareigas, kito jo paskyrimo į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą metu diplomatas skiriamas į ne žemesnes pareigas negu tos, kurias jis ėjo paskutinio jo paskyrimo į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą metu, išskyrus ambasadoriaus pareigas.“
Pakeisti 49 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Informacija apie kandidato į diplomatinius atstovus asmenines ir dalykines savybes, darančias įtaką jo skyrimo diplomatiniu atstovu procesui, keičiamasi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu. Prašymo dėl sutikimo priimti (agremano) diplomatinį atstovą užsienio valstybėje pateikimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras.“
Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Diplomatinio atstovo funkcijos laikinai sustabdomos, kai ypatingais atvejais užsienio reikalų ministras įsakymu jam laikinai paveda Užsienio reikalų ministerijoje atlikti kitas funkcijas. Dėl tokio laikino pavedimo diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nenutraukiama ir diplomatiniam atstovui toliau mokamas jam nustatytas darbo užmokestis ir taikomos šio įstatymo 84 straipsnyje, 85 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 dalyse, 86 straipsnio 2 dalyje, 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 89 straipsnio 7, 8, 11, 14 ir 151 dalyse diplomatui ir jo šeimos nariams nustatytos garantijos. Šios garantijos taikomos ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo laikino pavedimo diplomatiniam atstovui atlikti kitas funkcijas dienos. Laikinas pavedimas diplomatiniam atstovui atlikti kitas funkcijas nutraukiamas užsienio reikalų ministro įsakymu.“
1. Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 . Asmeniui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis, suteikiamas žemiausias diplomatinis rangas.“
2. Pakeisti 61 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Nuosekliai aukštesnis negu turėtas diplomatinis rangas suteikiamas ne anksčiau kaip po 4 metų, išskyrus trečiojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus ir pirmojo sekretoriaus diplomatinius rangus, kurie nuosekliai suteikiami ne anksčiau kaip po 3 metų, nuo turimo diplomatinio rango suteikimo, jeigu diplomatas neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Ši nuostata netaikoma, jeigu diplomatas nesilaiko rotacijos principo, nustatyto šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punkte.“3
. Pakeisti 61 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Asmeniui, skiriamam diplomatiniu atstovu, taip pat asmeniui, su kuriuo sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis, diplomatinis rangas suteikiamas neatsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas. Šiems asmenims diplomatinis rangas suteikiamas atsižvelgus į jų einamas pareigas, kompetenciją ir darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį.“
1. Pakeisti 62 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Diplomato statusas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti atkurtas buvusiems diplomatams (išskyrus diplomatus, dirbusius pagal terminuotas diplomato tarnybos sutartis), jeigu jie per 5 metus nuo diplomato tarnybos sutarties nutraukimo pareiškia norą atkurti diplomato statusą ir diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 1–9, 11, 12, 13, 16 punktuose ir 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nustatytais pagrindais.“
2. Pakeisti 62 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Esant tarnybinei būtinybei, užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka diplomato statusas gali būti atkurtas netaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatyto 5 metų termino buvusiems diplomatams, kurie pastaruosius 3 metus nepertraukiamai ėjo su užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu susijusias pareigas, jeigu diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 1–9, 11, 12, 13, 16 punktuose, 2 dalies 1, 3, 4 punktuose ir 13 dalyje nustatytais pagrindais.“
1. Pakeisti 89 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8
. Diplomatui ir kartu gyvenantiems jo šeimos nariams apmokamos ar kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos vieną kartą per metus, skaičiuojant nuo diplomato paskyrimo dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją dienos, o kartu negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas diplomatą ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos. Tais atvejais, kai diplomatas ir jo šeimos nariai kartu nepertraukiamai negyvena bent 6 mėnesius, diplomatui apmokamos ar kompensuojamos antros kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal, o kartu negyvenantiems jo šeimos nariams – antros kelionės pas diplomatą ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos per metus, skaičiuojant nuo diplomato paskyrimo dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją dienos. Jeigu sutuoktiniai
arba partneriai diplomatai yra paskirti dirbti į skirtingas priimančiąsias valstybes arba skirtingus tos pačios priimančiosios valstybės miestus, diplomato pasirinkimu vietoj šioje dalyje nurodytų kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidų apmokėjimo ar kompensavimo apmokamos ar kompensuojamos jo ir kartu su juo gyvenančių šeimos narių kelionės į kitą priimančiąją valstybę ar kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, į kurį (kurią) paskirtas dirbti kitas sutuoktinis arba partneris
, ir atgal išlaidos. Jeigu dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių diplomatas ir (ar) jo šeimos nariai negalėjo įgyvendinti šioje dalyje nustatytos teisės per nurodytą terminą, esant motyvuotam diplomato prašymui, užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu šios teisės įgyvendinimo terminas pratęsiamas 6 mėnesiams. Šios garantijos taikomos ir tais atvejais, kai diplomato sutuoktinis arba partneris yra profesinės karo tarnybos karys ar žvalgybos pareigūnas, įstatymų nustatyta tvarka atliekantis tarnybą užsienyje, arba asmuo, deleguotas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka.
Ypatingais atvejais Užsienio reikalų ministerijai rekomendavus kartu su diplomatu užsienio valstybėje gyvenantiems šeimos nariams laikinai grįžti į Lietuvos Respubliką apmokamos arba kompensuojamos šeimos narių kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šeimos nario grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos toliau taikomos šioje dalyje, šio straipsnio 7, 11, 14 ir 151 dalyse, šio įstatymo 85 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 86 straipsnio 2 dalyje, 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos garantijos.“
2. Pakeisti 89 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 14 .
Užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka apmokamos arba kompensuojamos buvusio diplomato ir (ar) jo šeimos narių persikėlimo iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų), kai diplomato tarnybos sutartis buvo nutraukta ar terminuota diplomato tarnybos sutartis pasibaigė ar buvo nutraukta su diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbusiu diplomatu ir buvęs diplomatas ir (ar) jo šeimos nariai persikėlė iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką per 2 mėnesius nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo.
Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbusio diplomato mirties ar žūties atveju užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka apmokamos arba kompensuojamos mirusio ar žuvusio diplomato asmeninio krovinio nugabenimo į Lietuvos Respubliką išlaidos neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų, taip pat jo šeimos narių persikėlimo iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos (įskaitant jo šeimos narių asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų), jeigu šeimos nariai persikelia iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką per 3 mėnesius nuo diplomato mirties ar žūties dienos.
Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbusio diplomato mirties ar žūties atveju kartu su juo gyvenusiems jo šeimos nariams iki jų persikėlimo į Lietuvos Respubliką dienos, bet ne ilgiau negu 3 mėnesius nuo diplomato mirties ar žūties dienos, taikomos šio įstatymo 85 straipsnio 1–5 dalyse, 86 straipsnio 2 dalyje, 87 straipsnyje, 89 straipsnio 7, 8 ir 151 dalyse diplomato šeimos nariams nustatytos garantijos.“
3. Pakeisti 89 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „
15. Diplomatui, kurio materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio , sugyventinio, jo tėvų,
vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo , gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa. Pašalpą skiria užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šioje dalyje nurodyta pašalpa negali būti skiriama, jeigu dėl tų pačių priežasčių diplomatui yra paskirta kompensacija, nurodyta šio straipsnio 151 dalyje.“
4. Papildyti 89 straipsnį 151 dalimi: „15
1. Iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų
diplomatui užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka kompensuojama tiesioginė materialinė žala, kurią jis ir (arba) jo šeimos nariai priimančiojoje valstybėje patyrė dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, susijusių su ekstremaliosiomis situacijomis ar ypatingais įvykiais priimančiojoje valstybėje, arba su diplomato atšaukimu iš pareigų diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą, nepriklausantį nuo diplomato ir (arba) jo šeimos narių. Diplomato ir (arba) jo šeimos narių patirtos tiesioginės materialinės žalos kompensacija mažinama išskaičiuojant diplomatui ir (arba) jo šeimos nariui išmokėtos draudimo išmokos, kitų išmokėtų kompensacijų už įvykį sumą ir negali viršyti 43 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.“
5. Papildyti 89 straipsnį 152 dalimi: „15
2. Neatidėliotinais atvejais, kai Užsienio reikalų ministerija privalo užtikrinti įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, kuris negali būti sustabdytas, nutrauktas ar atidėtas, diplomatas gali būti atšaukiamas iš kasmetinių atostogų užsienio reikalų ministro arba jo įgalioto asmens sprendimu. Tokiam atšaukimui diplomato sutikimas nėra būtinas. Už šiais atvejais diplomato ir jo šeimos narių dėl diplomatinės tarnybos patirtą tiesioginę materialinę žalą atlyginama užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Nutrauktų ir nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis suteikiama diplomato pageidaujamu laiku.“
6. Pakeisti 89 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16
. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbantiems diplomatams, pasiųstiems į komandiruotę į Lietuvos Respubliką, ir jų šeimos nariams ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo diplomato komandiruotės į Lietuvos Respubliką dienos toliau taikomos šio įstatymo 84 straipsnyje, 85 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 dalyse, 86 straipsnio 2 dalyje, 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir šio straipsnio 7, 8, 11, 14 ir 151 dalyse nustatytos garantijos.“
Pakeisti 90 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Kitų valstybės tarnautojų, specialiųjų atašė ir jų pavaduotojų, kurie nėra kiti valstybės tarnautojai, ir jų šeimos narių garantijos1
. Kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams taikomos šio įstatymo 84, 85, 86, 87 straipsniuose, 89 straipsnio 7, 8, 11, 12, 13, 14, 151 ir 16 dalyse diplomatui ir jo šeimos nariams nustatytos garantijos. Šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje ir 89 straipsnio 8 dalyje sutuoktiniams arba partneriams diplomatams nustatytos sąlygos taikomos ir tais atvejais, kai sutuoktiniai arba partneriai yra kiti valstybės tarnautojai ar diplomatas ir kitas valstybės tarnautojas. Įstatymai gali nustatyti kitų kitiems valstybės tarnautojams taikomų garantijų.2
. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas, susijusias su kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams taikomomis garantijomis, padengia kitą valstybės tarnautoją perkėlusi ar paskyrusi valstybės institucija, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai ar Vyriausybė nustato kitaip. Šio įstatymo 89 straipsnio 11 dalyje numatytos išlaidos apmokamos ar kompensuojamos kitą valstybės tarnautoją perkėlusios ar paskyrusios valstybės institucijos vadovo nustatyta tvarka.
3. Specialiesiems atašė ir jų pavaduotojams, kurie nėra kiti valstybės tarnautojai, ir jų šeimos nariams taikomos šiame įstatyme kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams nustatytos garantijos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.“
1
. Pakeisti 92 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15 ) diplomato prašymu šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje ar šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka;“.
2. Papildyti 92 straipsnio 1 dalį 16 punktu: „16 ) užsienio reikalų ministro iniciatyva, kai asmuo netinka diplomatinei tarnybai šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“
3. Pakeisti 92 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9 . Diplomatas (išskyrus diplomatinį atstovą) turi teisę nutraukti diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį, pateikęs prašymą Užsienio reikalų ministerijai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų , išskyrus atvejus, kai jį į pareigas priimantis asmuo sutinka sutrumpinti šį terminą
. Pasibaigus 20 darbo dienų terminui, diplomatas turi teisę nutraukti darbą diplomatinėje tarnyboje, o Užsienio reikalų ministerija privalo įforminti šios sutarties nutraukimą. Jeigu šią sutartį prašoma nutraukti dėl diplomato ligos ar negalios, trukdančios tinkamai atlikti funkcijas, diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis turi būti nutraukta nuo diplomato prašyme nurodytos dienos.“
4. Pakeisti 92 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10
. Diplomatas turi teisę atsiimti šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 9 dalyje nurodytą prašymą nutraukti diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau jis gali atsiimti prašymą tik užsienio reikalų ministrui sutikus.“
Pakeisti 95 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1 .
Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 5, 10, 15 ir 16 punktuose nurodytais pagrindais, arba šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad diplomatas nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, partnerį, sugyventinį, kuris (kuri) turi individualųjį pagalbos poreikį), ne vėliau kaip diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Jeigu šiais pagrindais nutraukiant diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį dėl diplomato yra pradėtas ir nebaigtas šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas tarnybinio nusižengimo tyrimas, išeitinė išmoka išmokama per 5 darbo dienas nuo užsienio reikalų ministro sprendimo atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą priėmimo dienos. Atlikus šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priėmus sprendimą dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, išeitinė išmoka nemokama.
Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 6 ar 7 punkte nurodytu pagrindu, išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“
Pakeisti XIV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ XIV
DIPLOMATINIŲ ATSTOVYBIŲ, KONSULINIŲ ĮSTAIGŲ IR SPECIALIŲJŲ MISIJŲ DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, DARBO UŽMOKESTIS, VEIKLOS VERTINIMAS IR SOCIALINĖS GARANTIJOS “.
1. Pakeisti 96 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) premijų už vienkartinių užduočių atlikimą.“
2. Pakeisti 96 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą nustato užsienio reikalų ministras, ir ji viešai paskelbiama Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje. Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami darbuotojų pareigybių pareiginės algos dydžio, viršijančio šio straipsnio 3 dalyje nustatytą minimalų pareiginės algos dydį, nustatymo kriterijai (darbuotojo veiklos pobūdis, sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo patirtis ir pan.) ir, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, nustatomi maksimalūs pareiginės algos dydžiai, pareiginės algos dydžių intervalai konkrečioms darbuotojų pareigybėms, priemokų ir premijų dydžiai ir jų skyrimo tvarka ir sąlygos. Prieš užsienio reikalų ministrui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros.“
3. Pakeisti 96 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5 . Darbuotojo pareiginė alga, apskaičiuota šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, nurodoma darbo sutartyje. Pareiginė alga gali būti nustatoma iš naujo darbo apmokėjimo sistemoje nustatyta tvarka.“
4. Pakeisti 96 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Darbuotojui gali būti skiriama premija už vienkartinių užduočių atlikimą. Premija negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos dydžio ir gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus. Premijos skiriamos neviršijant Užsienio reikalų ministerijai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.“
straipsniu
. Darbuotojų veikla užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka vertinama kiekvienais metais. Darbuotojo veikla vertinama, jeigu jis ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, per kuriuos vertinama veikla, eina pareigas toje diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, kurioje yra vertinama jo veikla.
2. Darbuotojų veiklos vertinimo tikslas – įvertinti jų gebėjimus ir darbo kokybę. Darbuotojų veiklą vertina jų tiesioginiai vadovai.
3. Tiesioginis darbuotojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) darbuotojo veiklą gali įvertinti taip:1 ) viršijanti lūkesčius;2 ) atitinkanti lūkesčius;3 ) neatitinkanti lūkesčių.4
. Jeigu darbuotojo veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, teisinė jo padėtis nesikeičia ir darbuotojo veiklos vertinimas baigiamas, išskyrus atvejus, kai darbuotojas nesutinka su tiesioginio vadovo pateiktu veiklos vertinimu.
5. Jeigu darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu darbuotoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:1 ) darbuotojui, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas ne mažiau kaip 5 procentais ir ne daugiau kaip 15 procentų didesnis pareiginės algos dydis, bet ne didesnis, negu nustatytas tos pareigybės didžiausias pareiginės algos dydis, arba2
3
) darbuotojui gali būti skiriama padėka.
6. Jeigu darbuotojo veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu darbuotoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:1 ) darbuotojui, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas ne mažiau kaip 5 procentais ir ne daugiau kaip 15 procentų mažesnis pareiginės algos dydis, bet ne mažesnis, negu nustatytas tos pareigybės minimalus pareiginės algos dydis, arba2
) gali būti sudaromas ne mažiau negu 2 mėnesių ir ne daugiau negu 6 mėnesių trukmės darbuotojo veiklos gerinimo planas, po kurio atliekamas pakartotinis darbuotojo veiklos vertinimas. Jeigu, pasibaigus darbuotojo veiklos gerinimo plano terminui, darbuotojo veikla vertinimo metu įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, darbuotojas gali būti atleidžiamas iš pareigų.7
. Darbuotojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į darbuotoją į pareigas priimantį asmenį ir prašyti įvertinti, ar jo veiklos vertinimas buvo objektyvus ir pagrįstas. Jeigu darbuotoją į pareigas priimantis asmuo padaro išvadą, kad darbuotojo veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, darbuotojo tiesioginis vadovas atlieka pakartotinį darbuotojo veiklos vertinimą. Darbuotoją į pareigas priimančio asmens išvada dėl darbuotojo veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo gali būti skundžiama darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.8
. Tais atvejais, kai šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka su darbuotoju darbo sutartį sudarė Užsienio reikalų ministerijos įgaliota diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatytus darbuotoją į pareigas priimančio asmens sprendimus priima užsienio reikalų ministras arba jo įgaliotas asmuo.
9. Darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos ypatumai taip pat gali būti nustatyti kolektyvinėse sutartyse arba darbo apmokėjimo sistemose.“
Pakeisti Įstatymo priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3. ambasadorius ypatingiems pavedimams (struktūrinio padalinio sudėtyje), departamento direktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis patarėjas
( įskaitant skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, sudėtyje) ambasadorius ypatingiems pavedimams, laikinasis reikalų patikėtinis, generalinis konsulas, įgaliotasis ministras 1,44“.
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Užsienio reikalų ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Priėmimo į diplomatinę tarnybą procedūros, pradėtos, bet nebaigtos iki 2026 m. gruodžio 31 d., tęsiamos ir baigiamos pagal iki 2026 m. gruodžio 31 d. galiojusį teisinį reguliavimą.4
. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyta Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 43 straipsnio nuostata dėl diplomato paskyrimo į ne žemesnes pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje negu tos, kurias jis ėjo paskutinio jo paskyrimo diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje metu, jeigu diplomatas atrankos į Diplomatinės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka, būdu buvo perkeltas ar paskirtas į žemesnes pareigas, netaikoma diplomatams, kurie iki 2026 m. gruodžio 31 d. paskirti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.5
. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje Diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio 8 dalyje nustatytas diplomato ir jo šeimos narių 6 mėnesių nepertraukiamo gyvenimo atskirai laikotarpis skaičiuojamas nuo 2027 m. sausio 1 d.
6. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytas Diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio 151 ir 152 dalis kompensuojama ar atlyginama tiesioginė materialinė žala, kurią diplomatas ir (arba) jo šeimos nariai patyrė po 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 17, 24, 25, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 53, 61, 62, 89, 90, 92, 95 IR 96 STRAIPSNIŲ, XIV SKYRIAUS PAVADINIMO, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 961
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai
Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 365 ir 366 punktuose numatyta kurti stiprią ir patrauklią diplomatinę tarnybą, siekti atkurti diplomatinės tarnybos patrauklumą, sprendžiant darbo užmokesčio, skatinimo ir motyvavimo sistemos problemas, plečiant socialinių garantijų diplomatų šeimoms paketą, užtikrinant skaidrias karjeros galimybes. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 17, 24, 25, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 53, 61, 62, 89, 90, 92, 95 ir 96 straipsnių, XIV skyriaus pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 961 straipsniu
įstatymo projektas (toliau – DTĮ projektas) ir jo lydimieji projektai – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VTĮ projektas), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 61 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KASOKTĮ projektas), Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 641 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ŽĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant:1 ) pakeisti diplomato tarnybos sutarčių sudarymo su laimėjusiais konkursą į diplomatinę tarnybą asmenimis tvarką;2
) nustatyti galimybę diplomatams, kurių tarnybinė veikla įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius, skirti skatinamąsias priemones;3 ) numatyti tiesioginės materialinės žalos, priimančiojoje valstybėje diplomato ir (arba) jo šeimos narių patirtos dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, kompensavimą;4 ) numatyti tiesioginės materialinės žalos atlyginimą diplomatui ir jo šeimos nariams, kai diplomatas atšaukiamas iš kasmetinių atostogų;5 ) nustatyti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose (toliau kartu – diplomatinė atstovybė)
pagal darbo sutartis dirbančių Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbuotojų veiklos vertinimo sąlygas ir galimybę su šiais darbuotojais tam tikrose valstybėse įsteigtose diplomatinėse atstovybėse sudaryti neterminuotas darbo sutartis;6 ) išspręsti teisinio reguliavimo ir (arba) teisės taikymo problemas.
KASOKTĮ ir ŽĮ projektai parengti ir teikiami atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas sistemiškai sieja profesinės karo tarnybos karių ir žvalgybos pareigūnų tarnybos diplomatinėse atstovybėse, tarptautinėse ir užsienio valstybių karinėse ar gynybos institucijose teisinį reguliavimą su atitinkamomis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau – DTĮ) nuostatomis. KASOKTĮ ir ŽĮ projektai parengti siekiant sistemiškai suderinti įstatymų nuostatas dėl diplomatų ir profesinės karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų, atliekančių tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje, ir jų šeimos narių socialinių garantijų.
DTĮ projekto uždaviniai:1 ) atsisakyti reikalavimo su į diplomatinę tarnybą po diplomatinės tarnybos konkurso priimamais asmenimis sudaryti terminuotas diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui ir nustatyti, kad su šiais asmenimis sudaroma diplomato tarnybos sutartis su išbandymo terminu;2 ) numatyti galimybę diplomatams skirti skatinamąsias priemones ne tik kai jų tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, bet ir kai jų tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius;3 ) numatyti ir įstatymo lygmeniu įtvirtinti mechanizmą, pagal kurį kompensuojama tiesioginė materialinė žala, diplomato ir (arba) jo šeimos narių patirta dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, susijusių su diplomato tarnyba priimančiojoje valstybėje;4
) numatyti ir įstatymo lygmeniu įtvirtinti mechanizmą, pagal kurį diplomatas gali būti atšaukiamas iš kasmetinių atostogų be jo sutikimo, ir atlyginama tiesioginė materialinė žala diplomatui ir jo šeimos nariams, kai diplomatas atšaukiamas iš kasmetinių atostogų;5 ) panaikinti nelygias pagal darbo sutartis diplomatinėse atstovybėse dirbančių Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų galimybes ir nustatyti jų veiklos vertinimą, taip pat numatyti galimybę su šiais darbuotojais tam tikrais atvejais sudaryti neterminuotas darbo sutartis;6 ) išspręsti teisinio reguliavimo ir (ar) teisės taikymo problemas:
bendrųjų (konkrečiam darbui atlikti reikalingų) funkcijų ir pareigybei taikomų reikalavimų sąrašą, tvirtinamą užsienio reikalų ministro;
2. Į
statymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai DTĮ ir VTĮ projektus parengė Užsienio reikalų ministerijos Veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupė, KASOKTĮ ir ŽĮ projektus – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai
1. Dėl diplomato tarnybos sutarčių sudarymo. DTĮ 27 ir 28 straipsniuose nustatyta, kad su diplomatais sudaromos terminuotos diplomato tarnybos sutartys ir diplomato tarnybos sutartys. 1.1
. Terminuotos diplomato tarnybos sutartys (DTĮ 28 straipsnio 1 dalis) – sutartys, sudaromos asmens, priimamo į diplomatinę tarnybą nustatytam terminui, ir Užsienio reikalų ministerijos rašytiniu susitarimu, kuriuo asmuo įsipareigoja tam tikrą laiką eiti diplomato tarnybos sutartyje nurodytas pareigas ir vykdyti jam nustatytus reikalavimus, o Užsienio reikalų ministerija įsipareigoja mokėti jam teisės aktų nustatytą darbo užmokestį. Šios sutartys sudaromos su:1
) asmenimis, laimėjusiais konkursą į diplomatinę tarnybą (DTĮ 23 ir 24 straipsniai). Terminuota diplomato tarnybos sutartis sudaroma parengiamajam laikotarpiui, siekiant įvertinti, ar asmuo tinka diplomatinei tarnybai. Parengiamojo laikotarpio trukmė – 6 mėnesiai, šį terminą užsienio reikalų ministras gali sutrumpinti iki 3 mėnesių;2 ) asmenimis, Respublikos Prezidento skiriamais diplomatiniais atstovais ir iki paskyrimo nesudariusiais su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties (DTĮ 28 straipsnio 2 dalis);3
) užsienio reikalų ministro sprendimu į diplomatinę tarnybą priimamais asmenimis, kuriems pavedama atlikti funkcijas, susijusias su Šengeno acquis reikalavimų ir (ar) kitų funkcijų, numatytų Lietuvos Respublikos konsuliniame statute, įgyvendinimu. Terminuota diplomato tarnybos sutartis sudaroma vieniems metams (DTĮ 28 straipsnio 4 dalis);4 ) asmenimis, kurie priimami į laikinai negalinčių eiti pareigų diplomatų pareigas (žemesnes negu padalinio vadovo ar jo pavaduotojo), ne ilgiau kaip 3 metams (DTĮ 28 straipsnio 5 dalis).
Sudaręs terminuotą diplomato tarnybos sutartį, asmuo diplomatinėje tarnyboje dirba laikinai (DTĮ 25 straipsnio 2 dalis). Suėjus nustatytam terminuotos diplomato tarnybos sutarties terminui, užsienio reikalų ministras konstatuoja terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimą (DTĮ 92 straipsnio 11 dalis) ir su asmeniu atsiskaitoma teisės aktų nustatyta tvarka (DTĮ 95 straipsnio 6 dalis). Atitinkamai pasibaigus parengiamajam laikotarpiui ir su asmeniu sudarius diplomato tarnybos sutartį arba atsisakius ją sudaryti, terminuota diplomato tarnybos sutartis pasibaigia (DTĮ 24 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir su asmeniu atsiskaitoma teisės aktų nustatyta tvarka. 1.2
. Su priimamu į diplomatinę tarnybą asmeniu sudaroma diplomato tarnybos sutartis. Diplomato tarnybos sutartis yra asmens, priimamo į diplomatinę tarnybą, ir Užsienio reikalų ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo asmuo įsipareigoja vykdyti DTĮ ir diplomato tarnybos sutartyje numatytas diplomato pareigas, laikytis DTĮ ir Užsienio reikalų ministerijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, o Užsienio reikalų ministerija įsipareigoja mokėti diplomatui teisės aktų nustatytą darbo užmokestį ir užtikrinti tinkamas diplomato tarnybos sąlygas (DTĮ 27 straipsnis).
Pasibaigus parengiamajam laikotarpiui ir su asmeniu sudarius diplomato tarnybos sutartį, asmuo pradeda nuolatinį darbą diplomatinėje tarnyboje (DTĮ 25 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis DTĮ 27 ir 28 straipsniais, užsienio reikalų ministras patvirtino diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties formas (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. V-391 „Dėl diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties formų patvirtinimo“).
2. Dėl diplomatų skatinimo, kai jų tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius. DTĮ 41 straipsnyje nustatyti diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo principai.
Diplomato tarnybinė veikla gali būti vertinama kaip viršijanti lūkesčius, atitinkanti lūkesčius, iš dalies atitinkanti lūkesčius ir neatitinkanti lūkesčių. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia ir diplomato tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai diplomatas nesutinka su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu.
Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų: nustatyti diplomatui didesnę pareiginę algą, perkelti diplomatą į aukštesnes pareigas, taikyti kitas DTĮ nustatytas skatinimo priemones.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nėra numatyta skirti jokių skatinamųjų priemonių, kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius.
3. Dėl tiesioginės materialinės žalos, priimančiojoje valstybėje diplomato ir (arba) jo šeimos narių patirtos dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, kompensavimo.
DTĮ 901 straipsnyje nustatomos papildomos garantijos diplomatui ir kitam valstybės tarnautojui, atšauktiems iš pareigų diplomatinėje tarnyboje, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą, ir jų šeimos nariams: užsienio valstybėje reziduojantiems diplomato ar kito valstybės tarnautojo šeimos nariams po diplomato ar kito valstybės tarnautojo atšaukimo iš pareigų diplomatinėje atstovybėje iki einamųjų mokslo metų pabaigos gali būti mutatis mutandis taikomos DTĮ nuostatos dėl kompensacijų šeimos nariams išlaikyti, privalomojo sveikatos draudimo, išmokos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms padengti, mokymosi išlaidų kompensavimo.
Vis dėlto DTĮ nenustatoma, kaip diplomatui ar kitam valstybės tarnautojui ir (arba) jų šeimos nariams kompensuoti tiesioginę materialinę žalą, kurią jie patiria dėl priežasčių, susijusių su jų paskyrimu ar perkėlimu dirbti diplomatinėje atstovybėje arba atšaukimu iš pareigų diplomatinėje atstovybėje DTĮ 901 straipsnyje nustatytais (pagal priimančiosios valstybės pranešimą) ar kitais atvejais, nepriklausančiais nuo diplomato ir (arba) jo šeimos narių.
Dėl skubaus išvykimo iš priimančiosios valstybės diplomatai ar kiti valstybės tarnautojai ir (arba) jų šeimos nariai gali patirti tiesioginę materialinę žalą, pvz., neįmanoma išmuitinti asmeninių automobilių arba dėl karo, terorizmo veiksmų priimančiojoje valstybėje sunaikinamas asmeninis jų turtas, o draudimo bendrovės šių nuostolių neatlygina.
4. Dėl diplomato atšaukimo iš kasmetinių atostogų ir su tuo susijusios tiesioginės materialinės žalos atlyginimo.
Šiuo metu DTĮ nenumatoma galimybės atšaukti diplomato iš kasmetinių atostogų be jo sutikimo. Taigi, staiga susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, kai nėra galimybės užtikrinti atostogaujančio darbuotojo pavadavimo, o atlikti Užsienio reikalų ministerijai pavestas funkcijas ir vykdyti uždavinius (pvz., teikti konsulines paslaugas diplomatinėje atstovybėje) yra būtina, diplomatą iš kasmetinių atostogų galima atšaukti tik su jo sutikimu.
Dažni atvejai, kad diplomatas, sutikęs būti atšauktas iš kasmetinių atostogų, patiria tiesioginę materialinę žalą, pvz., iš savo lėšų turi padengti skrydžio į Lietuvą ar paskyrimo valstybę bilietą, atšaukti asmeninę poilsinę kelionę ir pan., bet šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato teisinio pagrindo atlyginti tokias diplomato išlaidas.5
. Dėl pagal darbo sutartis diplomatinėse atstovybėse dirbančių Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų veiklos vertinimo ir galimybės su šiais darbuotojais tam tikrais atvejais sudaryti neterminuotas darbo sutartis.
Pagal DTĮ 17 straipsnio 4 dalį, su diplomatinės atstovybės administracinio techninio personalo ir aptarnaujančio personalo nariais, kurie nėra valstybės tarnautojai ar profesinės karo tarnybos kariai, (administratoriais, padėjėjais, vyriausiaisiais specialiaisiais kurjeriais, raštvedžiais, sekretoriais, specialiaisiais kurjeriais, ūkvedžiais, vairuotojais, vyresniaisiais specialiaisiais kurjeriais, valytojais, kiemsargiais) Užsienio reikalų ministerija ar jos įgaliotos diplomatinės atstovybės, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 68 straipsnio 4 dalį, sudaro terminuotas darbo sutartis, kurių maksimalus terminas negali būti ilgesnis kaip penkeri metai.
Suėjus terminuotos darbo sutarties terminui, konstatuojamas darbo sutarties pasibaigimas (DK 65 straipsnio 1 dalis), o jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsėsi ilgiau kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus suėjus terminui, darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 69 straipsnio 4 dalis). Šiuo metu DTĮ nenustatoma galimybės su minėtais darbuotojais sudaryti neterminuotų darbo sutarčių.
Konstatavus terminuotos darbo sutarties pasibaigimą, skelbiama nauja atranka į atsilaisvinusią pareigybę, vadovaujantis Darbuotojų, priimamų dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose pagal terminuotas darbo sutartis, atrankos ir įdarbinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-379 „Dėl Darbuotojų, priimamų dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose pagal terminuotas darbo sutartis, atrankos ir įdarbinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Labai dažnai į atsilaisvinusią pareigybę pretenduoja tas pats buvęs darbuotojas.
Taigi galiojanti DTĮ nuostata neleidžia užtikrinti pagal terminuotą darbo sutartį dirbančio darbuotojo ir atstovybės darbo stabilumo. Vis dėlto dėl saugumo klausimų ne visose valstybėse esančiose diplomatinėse atstovybėse būtų įmanoma sudaryti su darbuotojais neterminuotas darbo sutartis.
Pagal terminuotas darbo sutartis diplomatinėse atstovybėse dirbantys Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai yra vienintelė ministerijos darbuotojų, kurių veikla nėra vertinama, kategorija. Tuo tarpu diplomatų, kitų valstybės tarnautojų ir Užsienio reikalų ministerijoje pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų veikla yra vertinama, kaip nustatyta DTĮ, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme. Pagal darbo sutartis diplomatinėse atstovybėse dirbantiems darbuotojams Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas nėra taikomas (1 straipsnio 2 dalies 2 punktas).6
. Dėl kitų teisinio reguliavimo ir (arba) teisės taikymo problemų išsprendimo: • Dėl tipinių diplomatinėse atstovybėse pagal darbo sutartis dirbančių Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų pareigybių aprašymų. DTĮ 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su diplomatinės atstovybės administracinio techninio personalo ir aptarnaujančio personalo nariais, kurie nėra valstybės tarnautojai ar profesinės karo tarnybos kariai, (administratoriais, padėjėjais, vyriausiaisiais specialiaisiais kurjeriais, raštvedžiais, sekretoriais, specialiaisiais kurjeriais, ūkvedžiais, vairuotojais, vyresniaisiais specialiaisiais kurjeriais, valytojais, kiemsargiais) Užsienio reikalų ministerija ar jos įgaliotos diplomatinės atstovybės sudaro terminuotas darbo sutartis.
Užsienio reikalų ministras tvirtina tipines šių pareigybių aprašymų, kuriuose nurodomi bendri specialieji reikalavimai, taikomi pareigybei, ir bendros (konkrečiam darbui atlikti reikalingos) darbo funkcijos, formas (toliau – tipinė pareigybės aprašymo forma). Darbuotojų pareigybių aprašymus, kuriuose gali būti nurodyti ir kiti, negu nurodyta tipinėje pareigybės aprašymo formoje, specialieji reikalavimai, taikomi konkrečiai pareigybei, ir funkcijos, tvirtina užsienio reikalų ministras arba jo įgaliotas asmuo. DTĮ 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo apmokėjimo sistemoje nustatomos kitos funkcijos, kurios gali būti įrašytos į konkretų pareigybės aprašymą pagal DTĮ 17 straipsnio 4 dalį.
DTĮ 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šių darbuotojų pareiginė alga, apskaičiuota DTĮ nustatyta tvarka, nurodoma darbo sutartyje, o pareiginė alga nustatoma iš naujo, kai pakeičiamos darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytos kitos, negu nurodyta tipiniame pareigybės aprašyme, funkcijos.
DTĮ 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas perteklinis dviejų diplomatinių atstovybių kriterijus, t. y. esant tarnybinei būtinybei diplomatas gali būti iš karto skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, įskaitant atvejus, kai po pirmojo paskyrimo neišdirbo 3 metų, bet bendras nuoseklaus paskyrimo dviejose diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose terminas negali būti ilgesnis negu 6 metai, o tais atvejais, kai bent vienas iš dviejų paskyrimų yra į aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikos lygmens aplinkoje veikiančią diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, – ne ilgesnis negu 7 metai.
DTĮ 49 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visa informacija apie kandidato į diplomatinius atstovus skyrimo procesą keičiamasi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu.
DTĮ 89 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kartą per metus, skaičiuojant nuo diplomato paskyrimo dirbti į diplomatinę atstovybę dienos, diplomatui ir kartu gyvenantiems jo šeimos nariams apmokamos ar kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, o kartu negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas diplomatą ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos. Jeigu sutuoktiniai arba partneriai diplomatai yra paskirti dirbti į skirtingas priimančiąsias valstybes arba skirtingus tos pačios priimančiosios valstybės miestus, diplomato pasirinkimu vietoj šioje dalyje nurodytų kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidų apmokėjimo ar kompensavimo apmokamos ar kompensuojamos jo ir kartu su juo gyvenančių šeimos narių kelionės į kitą priimančiąją valstybę ar kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, į kurį (kurią) paskirtas dirbti kitas sutuoktinis arba partneris, ir atgal išlaidos. Šios garantijos taikomos ir tais atvejais, kai diplomato sutuoktinis arba partneris yra profesinės karo tarnybos karys ar žvalgybos pareigūnas, įstatymų nustatyta tvarka atliekantis tarnybą užsienyje, arba asmuo, deleguotas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka.
Vienos kelionės per metus apmokėjimo ar kompensavimo garantija taikoma ir kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams, taip pat kitiems asmenims, nurodytiems DTĮ 90 straipsnyje.
Šios garantijos apmokėjimo ar kompensavimo tvarka nustatyta Socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbu Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose, suteikimo ir jų taikymo, išlaidų apskaičiavimo, apmokėjimo ir kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2022 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-274 „Dėl Socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbu Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose, suteikimo ir jų taikymo, išlaidų apskaičiavimo, apmokėjimo ir kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbu Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose, suteikimo ir jų taikymo, išlaidų apskaičiavimo, apmokėjimo ir kompensavimo tvarkos aprašas) VIII skyriuje.
· Dėl juridinės technikos pataisų: DTĮ 36 straipsnio 2 dalyje tikslintina, kas paskelbia darbo apmokėjimo sistemą; 37 straipsnio 1 dalyje keistinas Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo pavadinimas.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama DTĮ projektu siūloma:
1. Pakeisti šiuo metu galiojantį reglamentavimą dėl terminuotų diplomato tarnybos sutarčių ir diplomato tarnybos sutarčių sudarymo.
Siūloma keisti DTĮ 24, 25 straipsnius, 41 straipsnio 1 ir 9 dalis, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 61 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, 62 straipsnio 3 ir 6 dalis, 92 straipsnio 1 dalies 15 punktą, 9 ir 10 dalis, 95 straipsnio 1 dalį, papildyti 92 straipsnio 1 dalį 16 punktu.
DTĮ projekte nustatoma, kad su asmeniu, laimėjusiu konkursą į diplomatinę tarnybą, būtų sudaroma ne terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui, o diplomato tarnybos sutartis su nustatytu 6 mėnesių išbandymo terminu. Per išbandymo terminą užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka būtų įvertinama, ar diplomatas tinka diplomatinei tarnybai (atliekant asmens tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimą), ir pats asmuo įsivertintų, ar diplomatinė tarnyba jam tinkama. Užsienio reikalų ministras yra patvirtinęs Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo ir asmenų tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimo tvarkos aprašą, kuris atitinkamai bus koreguojamas, priėmus DTĮ projektą (
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. V-215 „Dėl Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo ir asmenų tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Išbandymo termino nustatymo galimybė nėra naujovė nei privačiame, nei viešajame sektoriuje, pvz., ji numatyta DK 36 straipsnyje (išbandymo terminas ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai), VTĮ 11 straipsnio 6 dalyje (iki 3 mėnesių), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ)
34 straipsnyje (iki 6 mėnesių arba iki 1 metų bandomasis laikotarpis), Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – ŽĮ) 36 straipsnyje (iki 12 mėnesių bandomasis laikotarpis), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 20 straipsnyje (iki 6 mėnesių išbandymo laikotarpis). Atsižvelgiant į tai, kad diplomatams taikomi aukšti profesiniai ir darbo standartai, nustatomas netrumpinamas 6 mėnesių išbandymo terminas. Šis terminas siūlomas atsižvelgiant ir į konkursų į diplomatinę tarnybą vykdymo tvarkos ypatumus. Vadovaujantis Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2020 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr.
V-217 „Dėl Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 7 punktu, sprendimą skelbti konkursą priima užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Užsienio reikalų ministerijos Žmonių ir organizacijos kultūros departamento rašytinę rekomendaciją, kurioje nurodomas diplomato pareigybių, į kurias siūloma skelbti konkursą, skaičius. Konkursas skelbiamas vienas visoms pareigybėms. Paprastai tai kelios dešimtys diplomatų pareigybių. Atsižvelgiant į tai, siekiama po konkurso į diplomatinę tarnybą įdarbinamiems diplomatams nustatyti vienodą išbandymo terminą.
Netrumpinamas išbandymo terminas leistų sumažinti administracinę naštą Diplomatų atestacijos komisijai ir atitinkamai užsienio reikalų ministrui, kurie pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą svarsto visus individualius parengiamojo laikotarpio trumpinimo atvejus, taip pat sumažintų darbdavio ir darbuotojų riziką dėl netinkamų sprendimų per sutrumpintą išbandymo laikotarpį priėmimo.
Bet kuriuo parengiamojo laikotarpio metu, užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka atlikus asmens tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimą ir nustačius, kad diplomatas diplomatinei tarnybai netinka, diplomato tarnybos sutartis būtų nutraukiama, raštu pranešus diplomatui prieš 5 darbo dienas.
Ši nuostata leistų stebėti darbuotojo pažangą, užuot laukus išbandymo termino pabaigos, kuri gali nusikelti į vėlesnę datą dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Taip pat šiuo laikotarpiu diplomatas gali nutraukti diplomato tarnybos sutartį savo noru, apie tai raštu pranešęs jį į pareigas priėmusiam asmeniui prieš 5 darbo dienas.
DTĮ projekte nėra siūloma nustatyti asmens tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimo kriterijų. Tokio pobūdžio kriterijų nėra nustatyta nei DK (atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis DTĮ 2 straipsniu darbo santykius ir socialines garantijas nustatantys įstatymai ir kiti teisės aktai diplomatams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nenustato šis įstatymas), nei kituose specialiuosiuose teisės aktuose. Asmens tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimas būtų atliekamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka, t. y. išliktų šiuo metu galiojantis reglamentavimas.
Asmeniui, su kuriuo po konkurso į diplomatinę tarnybą sudaroma diplomato tarnybos sutartis, būtų suteikiamas žemiausias diplomatinis rangas.
Pakeitus DTĮ ir atsisakius reikalavimo su laimėjusiais konkursą į diplomatinę tarnybą asmenimis sudaryti terminuotą diplomato tarnybos sutartį parengiamajam laikotarpiui, nebeliktų prievolės pasibaigus parengiamajam laikotarpiui konstatuoti terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo (t. y. nutraukti tarnybos teisinius santykius), atsiskaityti su diplomatu (pvz., išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas) ir įdarbinti jį iš naujo, sudarant su asmeniu diplomato tarnybos sutartį. Tokiu būdu sumažėtų biurokratinė našta, Diplomatų atestacinei komisijai nebereikėtų svarstyti formalaus pakartotinio asmenų įdarbinimo pagal diplomato tarnybos sutartį klausimo, su asmeniu sudarius diplomato tarnybos sutartį jis iškart pradėtų nuolatinį darbą diplomatinėje tarnyboje, nenutrūktų jo sukauptų kasmetinių atostogų skaičiavimas ir pan.
Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus DTĮ asmenys, su kuriais sudaroma diplomato tarnybos sutartis, iškart pradėtų nuolatinį darbą diplomatinėje tarnyboje, netikslingos šiuo metu galiojančios DTĮ nuostatos dėl parengiamojo laikotarpio įskaitymo į vertinamąjį ir darbo Užsienio reikalų ministerijoje laikotarpius. Pagal šiuo metu galiojančias DTĮ nuostatas, su asmenimis, laimėjusiais konkursą į diplomatinę tarnybą, sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui (DTĮ 23 ir 24 straipsniai), o po parengiamojo laikotarpio pabaigos, t. y. terminuotos diplomato tarnybos sutarties pabaigos, sudaroma diplomato tarnybos sutartis (DTĮ 24 straipsnis). Tam, kad parengiamasis laikotarpis šiuo metu būtų įskaitomas į tam tikrus DTĮ nustatytus laikotarpius, DTĮ 41 straipsnio 1 ir 9 dalyse, 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 61 straipsnio 2 dalyje teikiama nuoroda į parengiamojo laikotarpio įskaitymą, kurio, atsižvelgiant į siūlomus DTĮ pakeitimus ir su į diplomatinę tarnybą priimamu asmeniu iškart sudaromą diplomato tarnybos sutartį, atsisakoma.
Siūloma papildyti DTĮ 62 straipsnio 3 ir 6 dalis ir nustatyti, kad diplomato statusas negali būti atkurtas buvusiems diplomatams, jei diplomato tarnybos sutartis su jais buvo nutraukta DTĮ 92 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta tvarka, t. y. užsienio reikalų ministro iniciatyva, kai asmuo netinka diplomatinei tarnybai (DTĮ projekto 2 straipsnyje išdėstytoje 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka). Tai atitinka ir šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.
2. Nustatyti galimybę skatinti diplomatus, kai jų tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius. Siūloma keisti DTĮ 41 straipsnio 3, 5 ir 10 dalis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartyje (bylos Nr. A/756-1229/2010) pažymėjo, kad užsienio reikalų ministras asmeniškai atsakingas už diplomatinio korpuso formavimą. Diplomatai, įgyvendindami nustatytą užsienio politiką, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo. Toks šios valstybės tarnautojų grupės specifiškumas neleidžia jos vertinti visiškai taip pat, kaip kitų valstybės tarnautojų kategorijų ar net pačių statutinių valstybės tarnautojų grupių, o lemia skirtingo reglamentavimo būtinumą, kurį įstatymų leidėjas įgyvendino priimdamas Diplomatinės tarnybos įstatymą. Taigi įstatymų leidėjas, priimdamas lex specialis
Atsižvelgiant į diplomatinės tarnybos svarbą ir pačią diplomatų atliekamą veiklą, kurią paprastai sudėtinga įvertinti aiškiais ir tarnybinės veiklos vertinimo laikotarpiais tiksliai pamatuojamais vertinimo kriterijais, DTĮ projektu siūloma priderinti diplomatų tarnybinės veiklos vertinimą prie tarnybos ypatumų ir nustatyti, kad tais atvejais, kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, Diplomatų atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras galėtų priimti vieną iš šių sprendimų:1
) atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas nustatyti diplomatui didesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,11 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet neviršijant tai pareigybei nustatyto maksimalaus pareiginės algos koeficiento;2 ) finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip pusė diplomato vienos pareiginės algos dydžio suma per metus;3 ) taikyti DTĮ 68 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę;4 ) diplomato teisinė padėtis nesikeičia ir diplomato tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas.
Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, siūloma nustatyti galimybę diplomato pareiginės algos koeficientą padidinti ne mažiau kaip 0,12.
Skatinimas už gerai atliekamą darbą suteikia galimybę objektyviau įvertinti darbuotojo tarnybinę veiklą. Vertinimo mechanizmas, pagal kurį yra galimybė skatinti darbuotoją tik tais atvejais, kai jo tarnybinė veikla viršija lūkesčius, neleidžia objektyviai įvertinti realiai darbuotojo atliekamo darbo ir paskatinti jį už gerai pagal pareigybės aprašymą atliekamas funkcijas ir vykdomas kitas tarnybines pareigas. Praktika, kai norint paskatinti darbuotoją ir pakelti jam pareiginės algos koeficientą būtina, kad darbuotojas atliktų daugiau funkcijų nei jam nustatyta pareigybės aprašyme, yra ydinga. Už papildomų užduočių atlikimą ar už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą darbuotojui galima skirti laikiną priemoką. Tuo tarpu tinkamai atliekamos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos, laiku ir kokybiškai atliekamos pavestos užduotys taip pat yra veiklos rezultatas, už kurį būtų galima atitinkamai darbuotoją skatinti. Diferencijuotas vertinimas už atitinkančią lūkesčius ir viršijančią lūkesčius tarnybinę veiklą leistų objektyviau įvertinti darbuotojų darbą.
Skatinimas už gerai atliekamą darbą nėra naujovė. Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nustatyta galimybė skatinti darbuotojus, kai jų veikla vertinama kaip atitinkanti lūkesčius: kolektyvinėje sutartyje arba vietos norminiuose teisės aktuose gali būti nustatyta galimybė, biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklą įvertinus kaip atitinkančią lūkesčius, taikyti jam šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1, 6 ir 7 punktuose nustatytas skatinimo priemones (t. y. skirti padėką, nustatyti kintamąją atlygio dalį arba skirti kitas skatinimo priemones, numatytas kolektyvinėje sutartyje arba vietos norminiuose teisės aktuose).
Kiek kitu aspektu nuo gero tarnybinės veiklos įvertinimo priklauso tam tikros skatinimo ar tarnybinės veiklos apmokėjimo priemonės, nustatytos ŽĮ (50 straipsnio 2 dalies 2 punkte – žvalgybos pareigūnai į aukštesnes pareigas gali būti perkeliami, kai žvalgybos pareigūno tarnybinė veikla įvertinta labai gerai arba gerai, taip pat numatyta išmoka, priklausanti nuo tarnybinės veiklos vertinimo labai gerai arba gerai ir ištarnautų metų).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtame ir su institucijomis derinamame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte (TAIS Nr. 25-16236(2)) nustatyta, kad, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, jo pareiginės algos koeficientas didinamas vienu procentu eilinio vertinimo metu (įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 18 straipsnio 8 dalis).
3. Nustatyti mechanizmą, pagal kurį kompensuojama tiesioginė materialinė žala, diplomato ir (arba) jo šeimos narių patirta dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, susijusių su diplomato tarnyba priimančiojoje valstybėje.
Siūloma keisti DTĮ 53 straipsnio 2 dalį, 89 straipsnio 8, 14, 15 ir 16 dalis, papildyti 151 dalimi, pakeisti 90 straipsnį, pakeisti VTĮ 34 straipsnio 2 dalį. Siūloma nustatyti, kad iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų diplomatui užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka kompensuojama tiesioginė materialinė žala, kurią jis ir (arba) jo šeimos nariai priimančiojoje valstybėje patyrė dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, susijusių su ekstremaliosiomis situacijomis ar ypatingais įvykiais priimančiojoje valstybėje, arba su diplomato atšaukimu iš pareigų diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą, nepriklausantį nuo diplomato ir (arba) jo šeimos narių
. Diplomato ir (arba) jo šeimos narių patirtos tiesioginės materialinės žalos kompensacija būtų mažinama išskaičiuojant diplomatui ir (arba) jo šeimos nariui išmokėtos draudimo išmokos (jei, pvz., turtas buvo apdraustas), kitų išmokėtų kompensacijų už įvykį sumą (jei, pvz., diplomatas gautų priimančiosios valstybės skirtą kompensaciją) ir negalėtų viršyti 43 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.
Tiesioginės materialinės žalos atlyginimo mechanizmas būtų taikomas ir kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams, kaip nustatyta DTĮ 90 straipsnyje. Žala užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka būtų atlyginama iš kitą valstybės tarnautoją perkėlusios ar paskyrusios valstybės institucijos lėšų.
Analogiškas mechanizmas nustatomas ir kariams bei žvalgybos pareigūnams KASOKTĮ ir ŽĮ projektuose. Kariams ir žvalgybos pareigūnams tiesioginė materialinė žala būtų atlyginama krašto apsaugos ministro ar žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo vadovo nustatyta tvarka atitinkamai iš Krašto apsaugos ministerijos arba žvalgybos institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Siekiant
užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą ir aiškumą, bei kad ta pati žala nebūtų atlyginama du kartus, siūloma nustatyti, jog DTĮ 89 straipsnio 15 dalyje ir VTĮ 34 straipsnio 2 dalyje numatyta pašalpa diplomatui ar valstybės tarnautojui, kurių materialinė būklė sunki, nebūtų skiriama, jei dėl tų pačių priežasčių jiems yra paskirta kompensacija pagal siūlomą DTĮ projekto 89 straipsnio 151 dalį.
Šios garantijos nustatymas DTĮ aiškiai parodytų, kad institucija pasirūpintų savo darbuotoju ir jam kompensuotų patirtą tiesioginę materialinę žalą, kai darbuotojas perkeliamas ar skiriamas į valstybę, kurioje galimos įvairios grėsmės, pvz., karo, terorizmo, potvynių, nestabilios politinės situacijos ir kt. Užsienio reikalų ministerija nuolat patiria situacijų, kai į šiuo požiūriu nepatrauklias pareigybes neatsiranda pretendentų. 43 minimaliųjų mėnesinių algų kompensacijos dydis siūlomas atsižvelgus į pastaruoju metu Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų, skubiai grąžintų į ministeriją iš Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje, patirtą tiesioginę materialinę žalą, kai nebuvo galimybės parsigabenti asmeninių automobilių.4 .
Nustatyti mechanizmą, pagal kurį diplomatas gali būti atšaukiamas iš kasmetinių atostogų be jo sutikimo ir atlyginama tiesioginė materialinė žala diplomatui ir jo šeimos nariams, kai diplomatas atšaukiamas iš kasmetinių atostogų . Siūloma papildyti DTĮ 89 straipsnį 152 dalimi.
Siūloma nustatyti, kad neatidėliotinais atvejais, kai Užsienio reikalų ministerija privalo užtikrinti įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, kuris negali būti sustabdytas, nutrauktas ar atidėtas, diplomatas gali būti atšaukiamas iš kasmetinių atostogų. Tokiam atšaukimui diplomato sutikimas nebūtinas. Už šiais atvejais diplomato ir jo šeimos narių patirtą tiesioginę materialinę žalą dėl diplomato diplomatinės tarnybos atlyginama užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka, o nutrauktų ir nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis būtų suteikiama kitu diplomato pageidaujamu laiku (
atitinkamai kariui ir žvalgybos pareigūnui, atsižvelgiant į šių tarnybų specifiką ir pareigūnų tarnybai taikomus ypatingus reikalavimus, kurie nustatomi atsižvelgiant į tarnyboms keliamus uždavinius, susijusius su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimu, n utrauktų ir nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis būtų suteikiama kitu laikotarpiu krašto apsaugos ministro ar žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka).
Neatidėliotini atvejai galimi, pvz., kai būtina užtikrinti konsulinio pareigūno atliekamą veiklą (pagal Lietuvos Respublikos konsulinį statutą), asmenų perkėlimą iš humanitarinės krizės ištiktos užsienio valstybės ar jos dalies į Lietuvos Respubliką (pagal Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymą),
kai būtina užtikrinti tam tikro lygio valstybės atstovavimą posėdyje (pvz., šaukiamas skubus išimtinai tik nuolatinių atstovų (diplomatinių atstovybių vadovų) posėdis), ir pan. Tai ypač aktualu nedidelėms diplomatinėms atstovybėms, kuriose dirba tik keli diplomatai.
Atsižvelgiant į tai, kad diplomatas būtų atšaukiamas iš kasmetinių atostogų be jo sutikimo ir neatidėliotinu atveju, kai kitomis priemonėmis neįmanoma užtikrinti Užsienio reikalų ministerijai įstatymais nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, nesiūloma nustatyti tiesioginės materialinės žalos kompensavimo ribos. Kadangi tai išimtiniai atvejai ir prieš atšaukiant asmenį iš kasmetinių atostogų visada būtų įvertinama individuali darbuotojo padėtis ir tikėtinos žalos dydis, būtų atlyginama visa diplomato ir jo šeimos narių dėl tokio atšaukimo iš kasmetinių atostogų patirta tiesioginė materialinė žala.5
. Nustatyti pagal darbo sutartis diplomatinėse atstovybėse dirbančių Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų veiklos vertinimą ir galimybę su šiais darbuotojais tam tikrais atvejais sudaryti neterminuotas darbo sutartis. Siūloma keisti DTĮ 17 straipsnio 4 dalį, 96 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 5 ir 8 dalis, papildyti DTĮ 961 straipsniu, pakeisti DTĮ XIV skyriaus pavadinimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal darbo sutartis diplomatinėse atstovybėse dirbantys Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai ( administratoriai, padėjėjai, vyriausieji specialieji kurjeriai, raštvedžiai, sekretoriai, specialieji kurjeriai, ūkvedžiai, vairuotojai, vyresnieji specialieji kurjeriai, valytojai, kiemsargiai)
dažniausiai yra priimančiosios valstybės nuolatiniai gyventojai ar piliečiai, taip pat į tai, kad tokios pačios vertinimo procedūros būtų taikomos tiek pagal terminuotas, tiek pagal neterminuotas darbo sutartis diplomatinėse atstovybėse dirbantiems darbuotojams, DTĮ projektu siūloma nustatyti supaprastintą šių darbuotojų veiklos vertinimo procedūrą: jų veikla gali būti įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, atitinkanti lūkesčius arba neatitinkanti lūkesčių.
Jeigu darbuotojo veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeistų. Jeigu darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, galėtų būti taikomos šios skatinimo priemonės:1
) darbuotojui galėtų būti nustatomas ne mažiau kaip 5 procentais ir ne daugiau kaip 15 procentų didesnis pareiginės algos dydis, bet ne didesnis, negu nustatytas tos pareigybės didžiausias pareiginės algos dydis, arba2
3 ) darbuotojui galėtų būti skiriama padėka. Jeigu darbuotojo veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, jam galėtų būti nustatomas ne mažiau kaip 5 procentais ir ne daugiau kaip 15 procentų mažesnis pareiginės algos dydis, bet ne mažesnis, negu nustatytas tos pareigybės minimalus pareiginės algos dydis,
arba galėtų būti sudaromas ne mažesnės negu 2 mėnesių ir ne didesnės negu 6 mėnesių trukmės darbuotojo veiklos gerinimo planas, po kurio būtų atliekamas pakartotinis darbuotojo veiklos vertinimas. Jeigu, pasibaigus darbuotojo veiklos gerinimo plano terminui, darbuotojo veikla vertinimo metu būtų įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, darbuotojas galėtų būti atleidžiamas iš pareigų.
Darbuotojų veiklos vertinimo metu būtų įvertinti jų gebėjimai ir atliekamo darbo kokybė.
Atsižvelgiant į tai, kad dažniausiai šie darbuotojai neturi galimybių prisijungti prie Lietuvos elektroninių sistemų, įskaitant Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą, taip pat dėl galimo užsienio kalbos nemokėjimo, užsienio reikalų ministro tvirtinamame tvarkos apraše numatoma nustatyti, kad šių darbuotojų veiklos vertinimas atliekamas užpildant tam tikrą popierinę vertinimo formą.
DTĮ projektu siūloma nustatyti, kad užsienio reikalų ministro nustatytais atvejais su Užsienio reikalų ministerijos darbuotojais, pagal darbo sutartis dirbančiais diplomatinėse atstovybėse, būtų galima sudaryti neterminuotas darbo sutartis, bet paliekama ir terminuotų darbo sutarčių sudarymo galimybė. Kuri darbo sutartis būtų pasirenkama, priklausytų nuo diplomatinės atstovybės poreikio, jos darbo organizavimo ypatumų, saugumo padėties šalyje, informacijos apsaugos rizikos ir kitų kriterijų.
Atsisakius tipinių pareigybės aprašymų, keičiama DTĮ 96 straipsnio 5 dalis, – joje įtvirtinama, kad šių darbuotojų pareiginė alga gali būti nustatoma iš naujo darbo apmokėjimo sistemoje nustatyta tvarka, pvz.,
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atlygio politikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-456 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atlygio politikos patvirtinimo“, 39 punkte nustatyta, kad darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis diplomatinėse atstovybėse, pareiginės algos koeficientas gali būti didinamas ne daugiau kaip 50 procentų šiais atvejais: iki 20 procentų, kai darbuotojas Lietuvos Respublikos pilietis įdarbinamas ar darbo atstovybėje metu ne žemesniu kaip pažengusio vartotojo lygiu yra išmokęs kalbą, kuri būtina sėkmingai diplomatinės atstovybės veiklai užtikrinti ir kuri nėra darbo kalba Užsienio reikalų ministerijoje (pavyzdžiui, korėjiečių, japonų, arabų, portugalų ir kt.); iki 10 procentų, atsižvelgiant į darbuotojo turimą darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse patirtį, ir t. t. Priėmus DTĮ projektą, darbuotojų pareiginė alga galėtų būti keičiama ir po numatomo darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo. Priėmus DTĮ projektą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atlygio politika bus atitinkamai keičiama ir suderinama su DTĮ.
6. Dėl kitų teisinio reguliavimo ir (arba) teisės taikymo problemų išsprendimo:
. Siūloma keisti DTĮ 17 straipsnio 4 dalį bei 96 straipsnio 2 ir 5 dalis ir nustatyti, kad užsienio reikalų ministras tvirtina bendrųjų (konkrečiam darbui atlikti reikalingų) funkcijų ir pareigybei taikomų reikalavimų sąrašą, pavyzdines pareigybių aprašymų formas. Darbuotojų pareigybių aprašymus tvirtintų užsienio reikalų ministras arba jo įgaliotas asmuo
. Tokiu būdu būtų galima pareigybės aprašymą pritaikyti konkrečiai pareigybei, nesiejant su pareiginės algos koeficiento didinimu, o į pareigybių aprašymus būtų atrenkamos ir įtraukiamos tik tokios funkcijos ir tik tokie reikalavimai, kurie nustatyti užsienio reikalų ministro patvirtintame sąraše.
Siūloma keisti DTĮ 42 straipsnio 1 dalies 2 punktą – atsisakyti dviejų diplomatinių atstovybių kriterijaus. Tam tikrais atvejais gali susiklostyti situacija, kai diplomatas perkeliamas dirbti į diplomatinę atstovybę trumpesniam terminui nei įprastas trejų metų rotacijos terminas, pvz., pusantrų ar dvejų metų laikotarpiui Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu, pusmečio laikotarpiui į atitinkamą diplomatinę atstovybę rezidavimo vietos valstybės pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu ir pan. Tokiu atveju, nepažeisdamas DTĮ 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto 6 ar 7 metų bendro nuoseklaus paskyrimo diplomatinėje atstovybėje termino, diplomatas galėtų būti dirbęs daugiau nei dviejose diplomatinėse atstovybėse.
Taip pat siūloma papildyti DTĮ 43 straipsnio 1 dalį, siekiant išvengti diplomatų grįžtamosios karjeros. Pagal šiuo metu galiojančią DTĮ 43 straipsnio 1 dalies redakciją, diplomatas atrankos į DTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas ( politikos direktoriaus, generalinio inspektoriaus, ambasadoriaus ypatingiems pavedimams, generalinio konsulo, konsulo – konsulinės įstaigos vadovo, padalinio vadovo ir padalinio vadovo pavaduotojo pareigas
) būdu gali būti perkeltas ar paskirtas į žemesnes pareigas. Tokiu atveju, rotuojantis iš žemesnių pareigų, galima situacija, kai skiriamas į lygiavertes pareigas diplomatinėje atstovybėje diplomatas eitų žemesnes pareigas nei prieš tai buvusios pareigos jo rotacijos diplomatinėje atstovybėje metu. Atsižvelgiant į tai, DTĮ 43 straipsnio 1 dalis papildoma nuostata, kad jei diplomatas atrankos į DTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka, būdu buvo perkeltas ar paskirtas į žemesnes pareigas, kito jo paskyrimo į diplomatinę atstovybę metu diplomatas skiriamas į ne žemesnes pareigas negu tos, kurias jis ėjo paskutinio jo paskyrimo diplomatinėje atstovybėje metu. Ši nuostata skatintų diplomatus pretenduoti ir į žemesnes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, tai nedarytų neigiamos įtakos kitos diplomato rotacijos į diplomatinę atstovybę metu. Ši taisyklė netaikoma ambasadoriaus pareigoms, nes į jas taikomos kitos atrankos procedūros ir tvarka.
Siūloma keisti DTĮ 49 straipsnio 5 dalį ir patikslinti, kokia informacija apie kandidatus į diplomatinius atstovus keičiamasi vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu. Siūloma nustatyti, kad tik informacija apie kandidato į diplomatinius atstovus asmenines ir dalykines savybes, darančias įtaką jo skyrimo į diplomatinius atstovus procesui, būtų keičiamasi vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu. Kitokio pobūdžio informacija nebūtų įslaptinama. • Numatyti galimybę diplomatui ir kartu negyvenantiems jo šeimos nariams apmokėti ar kompensuoti dvi keliones per metus. Siūloma keisti DTĮ 89 straipsnio 8 dalį.
Dažnai diplomatai vieni išvyksta į rotacijas, o jų šeimos nariai lieka Lietuvoje ir tęsia savo karjerą ar mokslus. Šiuo atveju sutaupomos valstybės biudžeto lėšos, nes šeimos nariams nemokamos kompensacijos ir išmokos, kurios būtų mokamos, jei diplomato šeimos nariai kartu vyktų į diplomato rotacijos valstybę. Atsižvelgiant į tai, DTĮ siūloma nustatyti, kad, kai diplomatas ir jo šeimos nariai nepertraukiamai negyvena kartu bent 6 mėnesius, diplomatui apmokamos ar kompensuojamos dviejų kelionių į Lietuvos Respubliką ir atgal, o kartu negyvenantiems jo šeimos nariams – dviejų kelionių pas diplomatą ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos per metus, skaičiuojant nuo diplomato paskyrimo dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją dienos.
Ši garantija būtų taikoma ir tada, jeigu sutuoktiniai arba partneriai diplomatai yra paskirti dirbti į skirtingas priimančiąsias valstybes arba skirtingus tos pačios priimančiosios valstybės miestus, diplomato pasirinkimu vietoj nurodytų kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidų apmokėjimo ar kompensavimo apmokamos ar kompensuojamos jo ir kartu su juo gyvenančių šeimos narių kelionės į kitą priimančiąją valstybę ar kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, į kurį (kurią) paskirtas dirbti kitas sutuoktinis arba partneris, ir atgal išlaidos.
Dviejų kelionių per metus apmokėjimo ar kompensavimo garantija būtų taikoma ir kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams, taip pat kitiems asmenims, nurodytiems DTĮ 89 straipsnio 8 dalyje ir 90 straipsnyje.
Nepertraukiamas negyvenimas kartu bent 6 mėnesius būtų nustatomas taikant tokią pačią procedūrą, kaip ir šiuo metu nustatomas šeimos narių atvykimas į ar išvykimas iš diplomato rotacijos valstybės ar miesto, t. y. Užsienio reikalų ministerijos darbuotojui raštu informuojant diplomatinės atstovybės vadovą, o kitam diplomatinėje atstovybėje dirbančiam asmeniui – atitinkamos institucijos vadovą. Ši procedūra nustatyta Socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbu Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose, suteikimo ir jų taikymo, išlaidų apskaičiavimo, apmokėjimo ir kompensavimo tvarkos aprašo 31, 37, 117 ir 118 punktuose.
Diplomatinėje atstovybėje dirbantis darbuotojas, teikdamas prašymą diplomatinės atstovybės vadovui ar atitinkamos institucijos vadovui dėl socialinių garantijų taikymo jo šeimos nariams, kartu privalo pridėti šeimos narių statusą patvirtinančių dokumentų kopijas. Jeigu Užsienio reikalų ministerijos darbuotojo ar kito valstybės tarnautojo darbo atstovybėje laikotarpiu atsiranda ar pasikeičia teisinės ir (ar) faktinės aplinkybės, darančios įtaką jam ir (ar) jo šeimos nariams taikomų garantijų dydžiams ir apimtims, Užsienio reikalų ministerijos darbuotojas ar kitas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo minėtųjų aplinkybių atsiradimo ar pasikeitimo dienos privalo raštu informuoti atstovybės vadovą ar atitinkamos institucijos vadovą.
Apie šeimos narių skaičiaus padidėjimą ar sumažėjimą (išskyrus laikiną šeimos narių išvykimą arba kartu priimančiojoje valstybėje negyvenančių šeimos narių laikiną atvykimą) diplomatas, Užsienio reikalų ministerijos valstybės tarnautojas ar kitas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šeimos narių skaičiaus padidėjimo arba sumažėjimo informuoja atitinkamai atstovybės vadovą arba atitinkamos institucijos vadovą. Šiuose prašymuose nurodytos šeimos narių atvykimo ar išvykimo datos patvirtinamos pridedamais skrydžių bilietais, čekiais, asmeninio krovinio pervežimo, kitais persikėlimo dokumentais.
Profesinės karo tarnybos karių ir žvalgybos pareigūnų ir jų šeimos narių nepertraukiamas negyvenimas kartu bent 6 mėnesius būtų nustatomas pagal analogišką procedūrą, o atitinkami prašymai ir dokumentai teikiami į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui Krašto apsaugos ministro ar žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka. · Dėl vyriausiojo patarėjo pareigybės
. Siūloma papildyti DTĮ priedo 3 punktą ir nustatyti, kad vyriausieji patarėjai gali būti ir skyrių, esančių kituose struktūriniuose padaliniuose, sudėtyje. Tai skatintų diplomatus (įskaitant ir patyrusius) eiti pareigas skyriuose, esančiuose kituose struktūriniuose padaliniuose, ir turėti pavaldžių asmenų. Tokiu būdu Užsienio reikalų ministerija galėtų realizuoti diplomatinės tarnybos patirtį turinčių asmenų kompetenciją ir žinias. ·
Dėl juridinės technikos pataisų. Siūloma patikslinti: DTĮ 36 straipsnio 2 dalį (nustatyti, kad ne užsienio reikalų ministras paskelbia darbo apmokėjimo sistemą, o darbo apmokėjimo sistema paskelbiama viešai); DTĮ 37 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo pavadinimą pakeisti į Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo įstatymo pavadinimą (pakeistas 2026 m. sausio 1 d.).5
. Numatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatas (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. Detalesnis teigiamų rezultatų aptarimas pateiktas šio aiškinamojo rašto 4 punkte.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas atliktas, pažyma pateikta. Įstatymų projektai nedarys neigiamos įtakos kriminogeninei ir korupcinei situacijai.7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai
Įstatymų projektai nedarys įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su DTĮ projektu teikiamas VTĮ projektas dėl 34 straipsnio pakeitimo, KASOKTĮ projektas dėl 61 ir 68 straipsnių pakeitimo ir ŽĮ projektas dėl 641 ir 70 straipsnių pakeitimo.10
. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nenumatyta.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.12
. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus DTĮ projektą, iki įstatymo įsigaliojimo Užsienio reikalų ministerija turės:1 ) pakeisti Diplomato tarnybos sutarties formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-391 „Dėl Diplomato tarnybos sutarties ir Terminuotos diplomato tarnybos sutarties formų patvirtinimo“;2
) pakeisti Darbuotojų, priimamų dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose pagal terminuotas darbo sutartis, atrankos ir įdarbinimo tvarkos aprašą, patvirtintą užsienio reikalų ministro 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-379 „Dėl Darbuotojų, priimamų dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose pagal terminuotas darbo sutartis, atrankos ir įdarbinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;3 )
pakeisti Socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbu Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose, suteikimo ir jų taikymo, išlaidų apskaičiavimo, apmokėjimo ir kompensavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2022 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-274 „Dėl Socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbu Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose, suteikimo ir jų taikymo, išlaidų apskaičiavimo, apmokėjimo ir kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;4
) pakeisti Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo ir asmenų tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-215 „Dėl Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo ir asmenų tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;5 ) pakeisti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atlygio politiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-456 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atlygio politikos patvirtinimo“;6
) pakeisti Diplomatų atrankos į laisvas diplomato pareigas, diplomatų rotacijos ir diplomatinių rangų suteikimo ir atėmimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-179 „Dėl Diplomatų atrankos į laisvas diplomato pareigas, diplomatų rotacijos ir diplomatinių rangų suteikimo ir atėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;7 ) nustatyti pagal darbo sutartis diplomatinėse atstovybėse dirbančių Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų veiklos vertinimo tvarką;8 ) nustatyti tiesioginės materialinės žalos, diplomato ir (arba) jo šeimos narių patirtos dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, susijusių su diplomato tarnyba priimančiojoje valstybėje
, tvarką, taip pat nustatyti tiesioginės materialinės žalos atlyginimo diplomatui ir jo šeimos nariams, kai diplomatas atšaukiamas iš kasmetinių atostogų, tvarką . KASOKTĮ ir ŽĮ projektų įgyvendinamuosius teisės aktus priims atitinkamai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktorius ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Užsienio reikalų ministerijos vertinimu, DTĮ projektui įgyvendinti ministerijai prireiks šių lėšų:1 )
Dėl pagal darbo sutartis diplomatinėse atstovybėse dirbančių Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų veiklos vertinimo – 620 tūkst. eurų per metus.2 ) Dėl tiesioginės materialinės žalos atlyginimo diplomatams ir jų šeimos nariams (taip pat kitiems asmenims, kaip nustatyta DTĮ projekte): dėl atšaukimo iš kasmetinių atostogų – 10 tūkst. eurų per metus; dėl tiesioginės materialinės žalos, patirtos dėl nuo minėtų asmenų nepriklausančių priežasčių, – 50 tūkst. eurų per metus.3 )
Dėl diplomatų tarnybinės veiklos įvertinimo kaip atitinkančios lūkesčius ir pareiginės algos koeficiento pakėlimo arba kvalifikacijos tobulinimo apmokėjimo ir dėl diplomatų tarnybinės veiklos įvertinimo kaip viršijančios lūkesčius ir pareiginės algos koeficiento pakėlimo ne mažiau kaip 0,12 papildomo lėšų poreikio nenumatoma.4 ) Dėl dviejų apmokamų ar kompensuojamų kelionių per metus diplomatams ar kitiems valstybės tarnautojams ir kartu negyvenantiems jų šeimų nariams papildomų lėšų poreikio nenumatoma, nes sutaupomos kompensacijos ir išmokos šeimos nariams, kurios būtų mokamos, jei diplomato šeimos nariai vyktų kartu į diplomato rotacijos valstybę.
Papildomų lėšų poreikis (iš viso): 2027 metais – 680 tūkst. eurų; 2028 metais – 680 tūkst. eurų; 2029 metais – 680 tūkst. eurų.
Nurodytas papildomų lėšų poreikis yra pateiktas Lietuvos Respublikos finansų ministerijai kartu su 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektu. Įstatymų projektus derinant su suinteresuotomis institucijomis antrą kartą, Finansų ministerija išvados nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma Įstatymų projektų įsigaliojimo diena nukelta į 2027 m. sausio 1 d., papildomų valstybės biudžeto lėšų skyrimo galimybės bus svarstomos, rengiant atitinkamų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
KASOKTĮ ir ŽĮ projektais siūlomi pakeitimai dėl dar vienos (antros) apmokamos ar kompensuojamos kelionės per metus kariams ir žvalgybos pareigūnams ir kartu negyvenantiems jų šeimos nariams bei turtinės žalos atlyginimo bus įgyvendinami iš bendrųjų atitinkamoms institucijoms skirtų asignavimų. Šių pakeitimų poveikis asignavimams priklausys nuo garantijų taikymo apimties ir gavėjų skaičiaus.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai DTĮ projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „diplomatinė tarnyba“, „Užsienio reikalų ministerija“, „diplomatinė atstovybė“, „diplomatas“, „kompensacija“. Reikšminiai lydimojo įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „pašalpa“, „kompensacija“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.