Svarstytas Konstitucijos 137 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, kuriuo siūloma atsisakyti draudimo užsienio valstybių karinėms bazėms ir masinio naikinimo ginklams. Diskusijoje Seimo pirmininkas bei krašto apsaugos ministras akcentavo NATO atgrasymo stiprinimą, tuo tarpu opozicijos atstovai piktinosi visišku dereguliavimu bei siūlė referendumą.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Pritarta iniciatorių pateiktam Konstitucijos 137 straipsnio pripažinimo netekusiu galios projektui (7 balsais už, 2 prieš). Pilietės siūlymui rengti referendumą nepritarta.
Nuotaika: įtemptas — Aštrios diskusijos tarp komiteto narių ir ministerijų atstovų dėl dereguliavimo, teisinio vakuumo bei referendumo būtinybės.
#Konstitucija #137 straipsnis #NATO #karinės bazės #masinio naikinimo ginklai #atgrasymas
Svarstytas pasirengimas Konstitucijos 137 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XVP-1729 svarstymui.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Pasirengimui svarstymui pritarta bendru sutarimu.
Nuotaika: formalus — Procedūriniai sprendimai patvirtinti be prieštaravimų.
#Konstitucija 137 straipsnis #pasirengimas svarstymui #teisės institutas
Automatinis įrašo transkriptas, apdorotas DI — ne oficialus protokolas. Citatos veda į tikslią įrašo vietą.
Projektas
2026 m. d. Nr. Vilnius
137 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 137 straipsnį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Ši konstitucinė nuostata buvo priimta atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, t. y. tokiomis istorinėmis ir geopolitinėmis aplinkybėmis, kai valstybės teritorijoje dar buvo Rusijos karinės pajėgos, o vienas svarbiausių valstybės uždavinių buvo užtikrinti visišką okupacinės kariuomenės išvedimą, įtvirtinti valstybės suverenitetą ir užkirsti kelią bet kokiam prievartiniam įtraukimui į postsovietines Rytų sąjungas.
Nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo Lietuvos Respublikos saugumo aplinka, valstybės tarptautinė padėtis ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonės iš esmės pasikeitė. Lietuvos Respublika yra Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) narė, dalyvaujanti kolektyvinės gynybos sistemoje. Lietuvos Respublikos saugumas yra neatsiejamas nuo NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo sistemos, grindžiamos visų Aljanso pajėgumų visuma, įskaitant branduolinį atgrasymą.
NATO branduolinis atgrasymas yra viena iš esminių Aljanso kolektyvinės gynybos architektūros dalių. NATO branduolinių pajėgumų paskirtis – išsaugoti taiką, užkirsti kelią branduoliniam šantažui ir prievartai, taip pat užtikrinti patikimą atgrasymą. Ši atgrasymo sistema, kaip kolektyvinės gynybos dalis, veikia jau daugelį dešimtmečių ir yra vienas svarbiausių veiksnių, mažinančių plataus masto agresijos prieš Aljansą riziką.
Pastaraisiais metais Europos saugumo padėtis reikšmingai pablogėjo. Rusijos Federacijos vykdoma agresija prieš Ukrainą, branduolinės retorikos eskalavimas, branduolinių pajėgumų modernizavimas ir karinės infrastruktūros stiprinimas Lietuvos Respublikos kaimynystėje, įskaitant Kaliningrado sritį ir Baltarusiją, lemia būtinybę užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos galimybės visapusiškai dalyvauti NATO atgrasymo sistemoje nebūtų ribojamos.
Atsižvelgiant į tai, kad NATO branduolinis skydas yra vienas iš esminių Aljanso atgrasymo pagrindų, konstitucinio lygmens draudimas, neleidžiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje būti branduoliniams ginklams, kilus agresijos grėsmei, agresijos atveju ar kolektyvinės gynybos atveju neatitinka pasikeitusios saugumo aplinkos ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų.
Pažymėtina, kad nė viena NATO valstybė neturi konstitucinio lygmens apribojimų dislokuoti branduolinius ginklus šių šalių teritorijose. Absoliuti NATO valstybių dauguma neturi įstatymo lygmens draudimų. Regiono valstybės – Latvija, Estija ir Lenkija – neturi tokio pobūdžio nei konstitucinių, nei įstatyminių apribojimų. 2026 m. birželio 17 d. Suomijos parlamentas patikslino įstatymus, kuriais buvo ribojamas branduolinių ginklų buvimas jos teritorijoje, sudarydamas prielaidas Suomijos visaverčiam dalyvavimui kolektyvinės gynybos ir atgrasymo sistemoje.
Įstatymo projekto tikslas – pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnį, pašalinant konstitucinį apribojimą dėl Lietuvos Respublikos, kaip NATO narės, galimybės agresijos grėsmės ar agresijos atveju kartu su sąjungininkais pasitelkti visą NATO atgrasymo potencialą.
Įstatymo projekto uždaviniai – pašalinti konstitucinę nuostatą, ribojančią Lietuvos Respublikos galimybes visavertiškai dalyvauti NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo sistemoje; sudaryti teisines prielaidas agresijos grėsmės ar agresijos atveju Lietuvos Respublikai kartu su sąjungininkais spręsti dėl visų NATO atgrasymo priemonių pasitelkimo Lietuvos Respublikos teritorijoje; pademonstruoti, kad Lietuvos Respublika savo nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką gins visomis kolektyvinės gynybos priemonėmis; užtikrinti, kad Lietuvos Respublika nebūtų silpnoji NATO grandis regione ir nebūtų mažiau apsaugota nei kitos NATO valstybės.
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo nariai
santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Šia konstitucine nuostata įtvirtinamas absoliutus draudimas, nuostata taikytina nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar agresijos grėsmės Lietuvos Respublikai.
Toks reguliavimas reiškia, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negalėtų būti branduolinių ginklų net ir tuo atveju, jei tokia priemonė būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis ir būtų reikalinga Lietuvos Respublikos bei sąjungininkų gynybai.
Lietuvos Respublika taip pat yra tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių masinio naikinimo ginklus, dalyvė, todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio pripažinimas netekusiu galios nepanaikintų ir nepakeistų Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų branduolinio, cheminio, bakteriologinio ir toksinio ginklo neplatinimo, draudimo ir kontrolės srityse.
1968 m. liepos 1 d. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo. Pagal šią Sutartį, Lietuvos Respublika, kaip branduolinio ginklo neturinti valstybė, įsipareigojo iš jokio perdavėjo neperimti branduolinių ginklų ar kitų branduolinių sprogstamųjų įtaisų arba tokių ginklų ar sprogstamųjų įtaisų kontrolės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai arba kitaip neįsigyti branduolinių ginklų ar kitų branduolinių sprogstamųjų įtaisų ir nesiekti arba negauti jokios pagalbos gaminant branduolinius ginklus arba kitus branduolinius sprogstamuosius įtaisus.
d. pasirašyti atvertą Konvenciją dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo. Pagal šią Konvenciją, Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi niekada ir jokiomis aplinkybėmis nekurti, negaminti, kitokiu būdu neįsigyti, nekaupti ir neišsaugoti cheminio ginklo ir neperduoti, tiesiogiai ar netiesiogiai, cheminio ginklo kam nors kitam, jo nenaudoti, nevykdyti jokių karinių pasiruošimų cheminiam ginklui panaudoti ir jokiu būdu nepadėti, neskatinti ar neraginti kitų užsiimti veikla, kurią ši Konvencija draudžia valstybėms Konvencijos šalims.
1997 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublika taip pat ratifikavo 1972 m. sausio 1 d. priimtą Konvenciją dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo. Ši Konvencija draudžia tobulinti, gaminti ir kaip nors kitaip įsigyti ar turėti mikrobines ar kitas biologines medžiagas ar toksinus, nepaisant jų kilmės ar gamybos metodo, tokių tipų ir tokiais kiekiais, kurie negali būti pateisinami profilaktiniais, apsauginiais ar kitais taikingais tikslais, taip pat ginklus, įrenginius ar pristatymo priemones, skirtas tokių medžiagų ar toksinų panaudojimui priešiškiems tikslams arba per ginkluotą konfliktą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. kovo 15 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 137 straipsnio nuostata, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti užsienio valstybių karinių bazių, reiškia inter alia tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti tokių karinių bazių, kurias valdo ir kontroliuoja užsienio valstybės. Toks draudimas inter alia nereiškia, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti tokių karinių bazių, kurias pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, inter alia Seimo ratifikuotą kolektyvinės gynybos sutartį, valdo ir kontroliuoja Lietuvos Respublika bendrai (kartu) su valstybėmis sąjungininkėmis.
Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, o 2024 m. rugsėjo 13 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Šių susitarimų 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiek Jungtinių Amerikos Valstijų, tiek Vokietijos pajėgos ir kiti asmenys, dėl kurių abipusiškai susitariama, naudojasi infrastruktūros objektais ir zonomis, dėl kurių susitariama, vadovaudamiesi susitarimų nuostatomis ir visiškai gerbdami Lietuvos Respublikos suverenitetą ir teisės aktų reikalavimus. Ši nuostata yra kertinis sudarytų sutarčių principas. Praktikoje, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, gali kilti poreikis NATO sąjungininkams dislokuoti Lietuvoje itin jautrią ginkluotę, įskaitant branduolinius ginklus, kurių apsaugą, patekimą į dislokavimo zonas kontroliuotų patys NATO sąjungininkai. Lietuvos Respublika, vadovaujantis Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo reikalavimais, negalėtų vykdyti tokių vienetų kontrolės. Įvertinus visa tai ir siekiant sudaryti reikiamas sąlygas atitinkamų sąjungininkų vienetų buvimui ir veikimui Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnis naikintinas visa apimtimi kartu ir su užsienio karinių bazių draudimu.
Konkretūs sprendimai dėl sąjungininkų pajėgumų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų priimami laikantis Konstitucijos, įstatymų, tarptautinės teisės ir NATO sprendimų priėmimo procedūrų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamoji dalis yra Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“. Jame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti jokių Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar į ją įeinančių valstybių karinių bazių ir kariuomenės dalinių. Ši nuostata pripažinus Konstitucijos 137 straipsnį netekusiu galios toliau galiotų visa apimtimi.
teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma pripažinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnį netekusiu galios. Siūlomu pakeitimu būtų pašalintas iš anksto nustatytas konstitucinis apribojimas Lietuvos Respublikai, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu. Priėmus Įstatymo projektą, būtų sudarytos teisinės prielaidos užtikrinti Lietuvos Respublikos visavertį dalyvavimą NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo sistemoje, sustiprinti Lietuvos Respublikos ir viso NATO rytinio flango atgrasymo patikimumą.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų teisinių pasekmių nenumatoma.
korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
Įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės.
dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Turės būti priimti Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimai dėl branduolinių ginklų Lietuvos Respublikoje draudimo.
Taip pat įstatymo lygmeniu bus reglamentuotos sprendimo dėl branduolinių ginklų Lietuvos Respublikoje priėmimo procedūros.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
išvados Nebuvo gauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis
„Konstitucija“, „Konstitucijos pakeitimas“, „nacionalinis saugumas“,
„valstybės gynyba“, „kolektyvinė gynyba“, „NATO“, „branduolinis atgrasymas“,
„masinio naikinimo ginklai“, „atgrasymas“, „krašto apsauga“, „tarptautinis
saugumas“.
Nėra Teikia Seimo nariai: