Rekomendacijos įstaigos brangios medicinos įrangos naudojimo efektyvinimo plano rengimui Projektas
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas sudaromas iš šių lėšų šaltinių:1 ) praėjusių biudžetinių metų rezervo lėšų likučio metų pabaigoje;2 ) praėjusių biudžetinių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų dalies, viršijančios patvirtintas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu;3 ) papildomų valstybės biudžeto asignavimų, skirtų einamaisiais metais panaudotam rezervui atkurti.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos rezervo atkūrimui iki leistinos ribos planuojamos tik tuo atveju, kai jo formavimui nepakanka kitų šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų lėšų šaltinių.
2. Nustatomos šios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ribos nuo einamųjų biudžetinių metų pajamų sumos, patvirtintos tų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu:1 ) normalus tikslinis rezervas – ne didesnis 10 procentų;2 ) padidintos rizikos rezervas – ne didesnis 12 procentų;3 ) maksimalus rezervas – ne didesnis 15 procentų.
3. Kiekvienais metais vienas iš pateiktų rezervo dydžio variantų pasirenkamas priklausomai nuo duoto laikotarpio valstybės ekonominės ir finansinės būklės:1
) esant įprastoms ekonomikos vystymosi sąlygoms, formuojamas normalus tikslinis iki 10 procentų rezervas;2 ) susidarius padidintos ekonominės, epidemiologinės ar geopolitinės rizikos aplinkybėms ir prognozuojant, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas gali patirti dvi rizikas vienu metu – privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumažėjimą ir sveikatos priežiūros išlaidų padidėjimą, gali būti sudaromas padidintos rizikos iki 12 procentų rezervas;3 ) maksimalus iki 15 procentų rezervas gali būti sudaromas tik ypatingais ekonominio ir finansinio nuosmukio atvejais, pagrindžiant jį konkrečiais gręsiančių rizikų skaičiavimais ir vertinimais.4
. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo kaupimas virš 15 procentų ribos, esant neišvengiamam būtinumui, galimas tik priimant šiam tikslui specialų įstatymą.
5. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą sudaro dvi dalys, kurioms bendra Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo apimtis paskirstoma tokia proporcija:1 ) pagrindinė dalis, kuriai skiriama 10 procentų;2 ) rizikos valdymo dalis, kuriai skiriama 90 procentų.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšų naudojimas ir investavimas1
. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšos skiriamos ir naudojamos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo reikalavimų. Rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.2
. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšos naudojamos siekiant užtikrinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinį stabilumą, privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūros tęstinumą ir finansuoti iš anksto pagrįstai nenumatytas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nesuplanuotas išlaidas, susijusias su Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamų ir išlaidų pokyčiais. Rezerve sukauptos apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos negali būti naudojamos:1 ) su sveikatos apsaugos sistema nesusijusioms reikmėms;2 ) nuolatinėms, iš anksto numatomoms išlaidoms;3 ) iš valstybės biudžeto asignavimų finansuojamoms valstybės deleguotoms funkcijoms;4
) rezervo lėšomis negali būti prisiimami nuolatiniai finansiniai įsipareigojimai, kuriems vykdyti ateinančiais biudžetiniais metais nėra numatyta tvaraus finansinio šaltinio.
3. Pagrindinės dalies lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu, atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos siūlymus. Rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos sveikatos apsaugos ministro sprendimu, įvertinus Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo pagrindinės dalies lėšos gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai neužtenka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, apyvartos ir rezervo rizikos valdymo dalies lėšų. Jos gali būti naudojamos:1
) esant kritiškam pajamų sumažėjimui (pajamų trūkumui kompensuoti, kai nesurenkama 1/12 ar didesnė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu numatytų einamųjų metų pajamų dalis ir neužtenka šio biudžeto apyvartos lėšų?);2 ) sveikatos priežiūros išlaidoms, susidariusioms dėl ekstremalios situacijos ar ekstremalaus įvykio, apmokėti.
5. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos gali būti naudojamos:1 ) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui padengti, kai dėl ekonominių, demografinių ar kitų objektyvių aplinkybių nevykdomas einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų planas;2
) išlaidoms, susidariusioms dėl epidemijos, pandemijos, stichinės nelaimės, ekstremaliosios situacijos, mobilizacijos, karo padėties ar kito didelio masto įvykio, turinčio reikšmingą poveikį gyventojų sveikatai, finansuoti;3 ) iš anksto pagrįstai nenumatytam ir reikšmingam sveikatos priežiūros paslaugų, inovatyvių vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar kitų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų priemonių poreikiui finansuoti;4 ) faktiškai suteiktoms ir pagal teisės aktus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuotinoms sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, kai jų apimtis dėl objektyviai nenumatytų aplinkybių viršijo planuotą apimtį;5
) laikinam Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų pinigų srautų subalansavimui pagal ketvirčius, šiam tikslui panaudotas rezervo lėšas grąžinant į rezervą tais pačiais metais;6 ) kitoms vienkartinėms ir iš anksto pagrįstai nenumatytoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su privalomojo sveikatos draudimo funkcijų vykdymu, jeigu jų nefinansavimas sukeltų reikšmingą grėsmę sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui ar tęstinumui.
6. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšas laikomos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme:1 ) Valstybinės ligonių kasos tvarkomoje sąskaitoje valstybės ižde;2 ) ir (arba) konkurso būdu pasirinktoje finansų įstaigoje;3 ) arba investuojamos šio straipsnio nustatyta tvarka.7
. Lėšomis, esančiomis valstybės iždo tvarkomoje sąskaitoje disponuoja Valstybinė ligonių kasa. Ji yra atsakinga už šių lėšų naudojimą pagal paskirtį, jų investavimą ir kitų šioms lėšoms taikomų reikalavimų laikymąsi.
8. Lėšos konkurso būdu pasirinktoje įstaigoje gali būti laikomos Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais. Finansų įstaigą konkurso būdu pasirenka Valstybinė ligonių kasa.9
. Laikinai laisvų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšų investavimas vykdomas, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Laikinai laisvų lėšų investavimo tvarka, kuri tvirtinama Valstybinės ligonių kasos teikimu, įvertinus Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonę. Tvarkos projektas suderinamas su Finansų ministerija. Pasirenkant laikinai laisvų lėšų investavimo priemones, turi būti vadovaujamasi Valstybės iždo įstatyme nurodytais kriterijais:1 ) investicinių lėšų saugumas;2 ) likvidumas;3 ) pelningumas, įvertinus investicinės veiklos sąnaudas.
Laikinai laisvų lėšų investavimo tvarkoje turi būti nustatoma:1
) minimali lėšų suma, kuri nuolat turi būti likvidi ir užtikrinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto einamųjų įsipareigojimų vykdymą;2 ) maksimali laikinai laisvų lėšų dalis, kuri gali būti investuojama;3 ) investavimo laikotarpiai ir maksimali investavimo trukmė;4 ) investavimo krypčių ir finansinių priemonių apribojimai, neviršijantys Valstybės iždo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytų ribų;5 ) investavimo rizikos, emitentų, sandorio šalių ir investicijų koncentracijos apribojimai;6 ) reikalavimai investicijų likvidumui ir investuotų lėšų grąžinimo terminams;7 ) investavimo rezultatų vertinimo, atsiskaitymo ir viešinimo tvarka.
Jeigu Valstybinės ligonių kasos sprendimai dėl lėšų investavimo atitinka Valstybės iždo įstatymo ir Laikinai laisvų lėšų investavimo tvarkos reikalavimus, papildomai su Finansų ministerija jie nederinami.
Jeigu Valstybinė ligonių kasa priima sprendimą investuoti laikinai laisvas lėšas per valstybės iždą, ji Finansų ministerijai pateikia investavimo pavedimą, jame nurodydama investuojamą sumą, investavimo laikotarpį, lėšų grąžinimo terminą ir šiame straipsnyje nurodytus papildomus apribojimus. Šiuo atveju Finansų ministerija priima sprendimą dėl konkrečių investavimo priemonių, emitentų ir sandorio šalių ir užtikrina, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos būtų grąžintos į Valstybinės ligonių kasos tvarkomą sąskaitą pavedime nurodytu laiku. Pajamos, gautos investuojant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšas, atskaičius su šių lėšų investavimu susijusias išlaidas, pervedamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo sąskaitą.10
. Valstybinė ligonių kasa savo interneto svetainėje kas ketvirtį ne vėliau kito ketvirčio 15 d. viešai skelbia informaciją apie:1 ) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo likutį praėjusio ketvirčio pabaigai ir jo santykį su metinėmis šio fondo pajamomis;2 ) praėjusio ketvirčio įplaukas ir jų šaltinį;3 ) per praėjusį ketvirtį panaudotas rezervo lėšas ir jų paskirtį;4 ) valstybės iždo sąskaitoje laikomų lėšų likutį praėjusio ketvirčio pabaigai;5 ) finansų įstaigoje laikomų lėšų likutį praėjusio ketvirčio pabaigai;6 ) per praėjusį ketvirtį investuotų lėšų sumą, jų pasiskirstymą pagal investavimo priemonių grupes ir terminus;7 ) per praėjusį ketvirtį ir nuo metų pradžios gautą investavimo grąžą;8
) skelbiant informaciją už paskutinį metų ketvirtį, papildomai nurodoma investicijų vidutinė trukmė ir likvidumo rodikliai. Informacija skelbiama tokiu mastu, kad nebūtų atskleidžiami duomenys, galintys pakenkti vykdomų ar planuojamų sandorių sąlygoms arba Privalomojo sveikatos draudimo fondo interesams.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.
2. Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministras, finansų ministras ir Valstybinė ligonių kasa iki 2027 m. spalio 1 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.3
. Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo perviršis šio įstatymo įsigaliojimo datai, lyginant su numatytomis šiame įstatyme leistinomis ribomis, panaudojamas per pereinamąjį laikotarpį, kurio maksimali trukmė 3 kalendoriniai metai. Esant įprastoms ekonomikos vystymosi sąlygoms ir sudarant rezervą iki 10 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto einamųjų biudžetinių metų pajamų, 2028 m. jis sumažinamas iki 15 procentų pajamų sumos, patvirtintos tų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. 2029 m. – iki 12 procentų. 2030 m. – iki 10 procentų.4
. Susidarius padidintos rizikos aplinkybėms arba ypatingo ekonomikos nuosmukio sąlygoms ir sudarant rezervą iki 12 procentų ar 15 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto einamųjų biudžetinių metų pajamų sumos, patvirtintos tų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, perviršio panaudojimas iki leistinos rezervo ribos pasiekiamas per atitinkamai trumpesnį laiką.5
. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė patvirtina Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo perviršio panaudojimo tvarką, kurioje prioritetinį lėšų panaudojimą nukreipia toms reikmėms, kurios gali duoti didžiausią efektą: inovatyviems vaistams, galimybei kompensuoti gyvybę ar sveikatą gelbstintį naują gydymo metodą, labiausiai paplitusių ir didžiausią mirtingumą sąlygojančių ligų ir paslaugų (onkologinių, kardiologinių, skubios pagalbos ir kt.) gydymui ir prevencijai.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia:
10
nr. I-1343
projektų tikslai ir uždaviniai:
Nepakankamai pagrįstas ir tinkamas šiuo metu galiojantis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau tekste – PSDF) biudžeto rezervo sudarymo ir panaudojimo teisinis reglamentavimas sudarė sąlygas neribotam ir nepateisinamam jo augimui. 2026 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme metų pradžiai ir metų pabaigai rezervas buvo numatytas 880,5 mln. eurų. Faktinis rezervas šių metų pradžiai siekė 940 mln. eurų, kas sudaro 21,8 proc. metinio PSDF pajamų plano ir prilygsta beveik 3 mėnesių PSDF biudžeto lėšų apimčiai. Tokios padėties rezultate daugiau penktadalio rezerve sulauptų ir įšaldytų lėšų PSDF biudžeto lėšų negali būti panaudota sveikatos priežiūros sistemos paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių einamosioms išlaidoms finansuoti, o tuo pačiu ir šioje sistemoje dirbančių darbuotojų darbo sąlygoms gerinti.
PSDF biudžeto rezervas yra sveikatos priežiūros sistemos finansinio stabilumo priemonė. Šiuo statymo projektu siekiama nustatyti ekonomiškai pagrįstus PSDF biudžeto rezervo formavimo principus ir jo apimties ribas, užtikrinant pusiausvyrą tarp dviejų tikslų:
1) būtinumo turėti pakankamus sukauptus finansinius išteklius ekonominių, epidemiologinių ir kitų krizių atvejais;
2) būtinumo racionaliai ir laiku panaudoti iš privalomojo sveikatos draudimo (toliau tekste – PSD) įmokų lėšas apdraustųjų sveikatos priežiūrai.
Nesant siūlomo mechanizmo, rezervo dydis tampa prieštaringų interesų siekiančių institucijų ginčų ir neretai nepagrįstų politinių sprendimų objektu. Rezervo sudarymas turėtų būti vertinamas ne pagal principą ,,kuo didesnis, tuo geriau“, o pagal aiškiai apibrėžtas rizikas, kurias jis turi padengti. Tarptautiniu mastu nėra nustatyta jokio universalaus rezervo dydžio ar jo santykio su PSDF, tačiau EPBO pabrėžia esminį principą: rezervas turi būti pakankamas fiskalinėms rizikoms absorbuoti, bet ne toks didelis, kad ribotų apdraustųjų sveikatos priežiūros finansavimą. Jis turi užtikrinti finansinį atsparumą ekonominių ir sveikatos sistemos sukrėtimų metu, tačiau jo kaupimas neturi tapti savitiksliu ir nepagrįstai riboti PSDF lėšų naudojimo pagrindinei jų paskirčiai.
Pažymėtina, kad per šios rezervo sudarymo ir panaudojimo praktikos galiojimo dešimtmetį išryškėjo eilė nepageidautinų trūkumų:
Valstybinė ligonių kasa (toliau tekste – VLK) nurodo, kad lieka apie 824 mln. eurų finansiniais šaltiniais nepadengtų sveikatos priežiūros sistemos poreikių.
2Kadangi įstatymu yra ribojama tik pagrindinės dalies lėšų apimtis,
didžiausia įšaldytų lėšų suma yra sukaupta rizikos valdymo dalyje, kuri teoriškai priklauso sveikatos apsaugos ministro kompetencijai. Tačiau įstatymas įpareigoja VLK laisvas PSDF biudžeto ir rezervo lėšas laikyti valstybės iždo sąskaitoje arba konkurso būdu pasirinktoje finansų įstaigoje, arba investuoti. Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis numato, kad ,,
Valstybinei ligonių kasai priėmus su Finansų ministerija suderintą sprendimą investuoti laikinai laisvas (šio Įstatymo nustatyta tvarka nepaskirstytas ir mokėjimams atlikti nenaudojamas) Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, jos pervedamos į Finansų ministerijos nurodytą valstybės iždo sąskaitą. Šias lėšas neatlygintinai valdo ir sprendimus dėl jų investavimo finansų ministro nustatyta tvarka priima Finansų ministerija, garantuodama, kad investuotos lėšos ir investavimo metu gautos pajamos Valstybinės ligonių kasos pageidavimu būtų grąžinamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo sąskaitą.“
Taigi, sveikatos sistemos reikmėms skirtos ir PSDF biudžeto rezerve sukauptos lėšos tampa valstybės išlaidų finansavimo šaltiniu. PSD įmokų pavidalu PSDF biudžete surinktos lėšos, tame skaičiuje ir rezervuotos, negali būti naudojamos su sveikatos draudimu nesusijusioms valstybės biudžeto reikmėms. Pažymėtina tik tai, kad ši įstatymo nuostata praktikoje netaikoma iki šiol, nors jos įsigaliojimas buvo numatytas nuo 2024 m. sausio 1 d. Efektyviu ir pagrįstu rezervo lėšų panaudojimo pavyzdžiu laikytinas jų panaudojimas COVID-19 pandemijos laikotarpiu padidintoms paslaugų bazinių kaimų vertėms ir padidintam darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti. Tuo tarpu vargu ar galima pagrįsti kokia nors logika įstatymo nuostatas, numatančias, kad rezervo lėšos gali būti naudojamos valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti kai tam nepakanka skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Reiškia, iš valstybės biudžeto turėjo būti skirti reikiamos apimties asignavimai, bet jeigu jų paskirta per mažai, trūkumas dengiamas iš PSD įmokų, kitaip sakant PSDF biudžeto lėšomis finansuojamos valstybės biudžetui priklausančios išlaidos.
praėjusių metų rezervo likučių, viršplaninių PSDF biudžeto pajamų ir PSDF biudžeto išlaidų ekonomijos, pastaruoju laikotarpiu reikšmingu rezervo papildymo šaltiniu tapo planinis PSDF lėšų nukreipimas rezervo didinimui, priimant PSDF fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. Panaudojant šį įrankį į rezervą per 3 metus buvo nukreipta 378, 2 mln. eurų (2018 m. – 72,4; 2019
4Nesant įstatymu nustatytos viso PSDF rezervo maksimalios ribos,
subjektyvių veiksnių ir sprendimų įtakoje per praėjusį dešimtmetį nesusiformavo jokia kiek nuoseklesnė rezervo sudarymo ir panaudojimo sisteminė kryptis ar objektyviais argumentais pagrįstos tendencijos. Nuo dabartinio modelio įvedimo pradžios rezervo apimtis, skaičiuojant nuo metinės įstatymais patvirtintos PSDF pajamų sumos, svyravo ribose nuo 1,6 proc. 2017 m. iki 20,4 proc. 2026 m.
Rizikos valdymo dalis - atitinkamai nuo 0,1 proc. iki 18,9 proc. Kadangi pagrindinė rezervo dalis yra nustatyta įstatymu, kiekvienais metais ji sudarė 1,5 proc. metinių PSDF biudžeto pajamų, o jos absoliutinė išraiška kito proporcingai PSDF pajamų pokyčiams. Perteklinis rezervas susiformavo rizikos valdymo dalies sąskaita, kuriai teisiškai nėra taikomi jokie apribojimai. 2026 m. įstatymu patvirtintame rezerve, kurio dydis 880,5 mln. eurų, pagrindinė dalis sudaro 64,6 mln. eurų, rizikos valdymo – 815,8 mln. eurų.
Kiekvienas papildomas PSDF biudžeto rezervo užkonservuotas milijonas turi alternatyviąją kainą, nes tuo metu jis negali būti naudojamas pacientų sveikatos priežiūrai, todėl teikiamu įstatymo projektu siekiama pakeisti galiojančią rezervo sudarymo praktiką pagrįstu prognozuojamų rizikų vertinimu.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Raimondas Šukys.
metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Nuo sveikatos draudimo sistemos įvedimo pradžios Lietuvoje
rezervo sudarymo modelis, pagal kurį šis rezervas negalėjo sudaryti daugiau 10 proc. metinių PSDF biudžeto pajamų. Jis buvo sudaromas iš išlaidas viršijančios pajamų dalies. Nuo 2016 m. sausio 1 d. ši tvarka buvo pakeista ir ji galioja iki šiol. Sutinkamai su pakeistomis Sveikatos draudimo įstatymo nuostatomis rezervas sudaromas iš šių lėšų šaltinių:
dalies viršijančios numatytas plane;
atskaitymų į rezervą;
4) einamaisiais metais panaudoto rezervo atkūrimui skirtų papildomų valstybės biudžeto asignavimų;
5) laikinai skirtų rezervo lėšų nepakankamam valstybės biudžeto asignavimų kompensavimui, kurios privalo būti grąžintos per du ateinančius metus. Rezervą sudaro 2 dalys:
1) pagrindinė dalis, kuri lygi 1,5 proc. metinės PSDF biudžeto pajamų sumos ir kurios panaudojimas priskirtas Vyriausybės kompetencijai;
2) rizikos valdymo dalis, kurią sudaro likusios rezervo lėšos, jos dydis įstatymu nėra ribojamas, šių lėšų panaudojimas, vykdomas vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, priskirtas sveikatos apsaugos ministro kompetencijai. Sveikatos draudimo įstatymas numato, kad PSDF biudžeto rezervo lėšos gali būti naudojamos žemiau išvardintiems tikslams.
Pagrindinės dalies lėšos gali būti naudojamos:
1) pajamų trūkumui kompensuoti, kai nesurenkama 1/12 ar daugiau PSDF biudžeto įstatyme suplanuotų pajamų;
2) išlaidoms, susidariusioms dėl ekstremalios situacijos ar valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti, kai tam nepakanka rizikos dalies lėšų. Rizikos dalies lėšos gali būti naudojamos:
nevykdomas PSDF biudžeto pajamų planas;
ketvirčius subalansuoti;
finansuoti;
4) išlaidoms, susidariusioms dėl ekstremalios situacijos, kai tam nepakanka PSDF biudžeto lėšų;
5) valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti, kai tam nepakanka skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Šiuo Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma riboti rezervo nuolatinį didinimą, tačiau problemą spręsti ne nustatant absoliučias rezervo ,,lubas“, bet sukuriant rizika pagrįstą rezervo valdymo mechanizmą. Siūloma nustatyti 3 viso PSDF rezervo apimties ribas:
ne didesnis 10 proc. PSDF metinių pajamų;
ne didesnis 12 proc. PSDF metinių pajamų;
didesnis 15 proc. PSDF metinių pajamų. Kuo grindžiamas toks siūlymas?
išlaidų apimtį. Pagal dabartinį įstatymu patvirtintą PSDF biudžetą tai sudarytų apie 430,9 mln. eurų. Tokia lėšų suma suteiktų reikšmingą finansinį atsparumą staiga sumažėjus su darbo pajamomis susijusioms PSD įmokoms, bet kartu neleistų nepagrįstai ilgai kaupti ir įšaldyti sveikatos priežiūrai skirtų lėšų. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad ekonominiam ciklui nėra vienodai jautrios visos PSDF pajamos, nes dalis pajamų į PSDF biudžetą ateina iš valstybės biudžeto, todėl 10 proc. rezervas yra reikšmingai didesnis, vertinant jį tik jautriausių pajamų atžvilgiu.
biudžeto išlaidų. Susiformavus atitinkamoms ekonominėms, epidemiologinėms ar geopolitinėms aplinkybėms, PSDF biudžetas gali patirti dvi rizikas vienu metu: privalomojo sveikatos draudimo įmokų mažėjimą ir sveikatos priežiūros išlaidų didėjimą. Todėl 12 proc. rezervo apimties riba siūloma kaip priemonė, galinti amortizuoti abiejų rizikų poveikį.
išlaidų. Tai būtų aukščiausias įprastomis aplinkybėmis leidžiamas rezervo dydis, kuris galėtų būti taikomas tik kritiškų ekonominio nuosmukio ir finansinio ,,šoko“ scenarijų atvejais – prognozuojant itin reikšmingai sumažėsiančias ekonomiškai jautrias PSD įmokas ir tuo pačiu metu ženkliai padidėsiantį papildomų sveikatos priežiūros išlaidų poreikį. Siekiant suplanuoti šio dydžio rezervą turėtų būti pateikiamas gręsiančių rizikų pagrindimas ir įvertinimas.
Rezervo kaupimas virš 15 proc. ribos būtų galimas tik išskirtiniais ekstremaliais atvejais, priėmus šiam tikslui atskirą įstatymą.
Šių siūlymų tikslingumą galima pagrįsti ir istorine patirtimi. 2009 m. ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad reikšmingai sumažėjus ekonominiam aktyvumui, teko neišvengiamai mažinti sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertę, kas tiesiogiai paveikė sveikatos priežiūros įstaigų finansavimą. 2020 m. COVID-19 pandemija išryškino kitą rezervo funkciją. PSDF susidūrė ne tik su pajamų neapibrėžtumu, bet ir su nenumatytomis sveikatos priežiūros sistemos išlaidomis.
Paliekant tą pačią rezervo dviejų dalių struktūrą, siūloma bendrą jo apimtį į pagrindinę ir rizikos valdymo dalis skirstyti tokia proporcija:
viso rezervo apimties;
proc. viso rezervo apimties.
Modeliuojant siūlomus rezervo sudarymo ir paskirstymo variantus, jo atskiros dalys finansine išraiška sudarytų (orientaciniai skaičiavimai atlikti panaudojant įstatymu patvirtinto 2026 m. PSDF biudžeto duomenis):
1) esant rezervui 10 proc., pagrindinė dalis sudarytų 43,1 mln. eurų, rizikos valdymo – 387,8 mln. eurų;
2) esant rezervui 12 proc., pagrindinė dalis sudarytų 51,7 mln. eurų, rizikos valdymo - 465,4 mln. eurų; 3)esant rezervui 15 proc., pagrindinė dalis sudarytų 64,6 mln. eurų, rizikos valdymo - 581,8 mln. eurų. Projekte taip pat siūlomi kai kurių įstatymo nuostatų patikslinimai, pakeitimai arba papildymai. Konkrečiai nustatoma, kokiems tikslams rezervo lėšos negali būti naudojamos:
2)
nuolatinėms, iš anksto numatomoms išlaidoms;
3) iš valstybės biudžeto asignavimų finansuojamoms valstybės deleguotoms funkcijoms;
4) rezervo lėšomis negali būti prisiimami nuolatiniai finansiniai įsipareigojimai, kuriems vykdyti ateinančiais biudžetiniais metais nėra numatyta tvaraus finansinio šaltinio. Taip pat nurodomos konkrečios išlaidos, kurios gali būti dengiamos rezervo pagrindinės ir rizikos dalies lėšomis. Tikslinamas ir konkretizuojamas laikinai laisvų rezervo lėšų investavimo reglamentavimas.
VLK įpareigojama kas ketvirtį interneto svetainėje viešai skelbti informaciją apie PSDF biudžeto rezervo dydį, panaudojimą, lėšų investavimą, investavimo grąžą ir kitus rodiklius.
Kadangi dabartinis rezervas yra didesnis už siūlomą ir akivaizdu, kad teikiamo įstatymo įsigaliojimo datai susidarys reikšmingas perviršis, kurio sumažinimui iki numatytos ribos siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki 3 metų trukmės.
rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Sveikatos draudimo įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
įtaką Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Sveikatos draudimo įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7.
Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo priėmimas pagerins sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimą rezervo sąskaita padidėsiančio PSDF biudžeto lėšomis.
dokumentams? Sveikatos draudimo įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kitų įstatymų priimti ar keisti nereikės. Poįstatyminiai teisės aktai nurodyti atsakyme į 12 klausimą.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Sveikatos draudimo įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Projekte neapibrėžiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Sveikatos draudimo įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
įgyvendinti reikia Įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Numatoma, kad Įstatymui įgyvendinti Vyriausybė turės patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo perviršio panaudojimo tvarką, o sveikatos apsaugos ministras turėtų patvirtinti Laikinai laisvų lėšų investavimo tvarką.
įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų Įstatymui įgyvendinti neprireiks.
išvados. Sveikatos draudimo įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai projektų žodžiai: „sveikatos draudimas“, „biudžetas“, ,,rezervas“.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.